Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-05-09][nuasmeninta nutartis byloje][AN2-67-491-2019].docx
Bylos nr.: AN2-67-491/2019
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnyba 291008610 institucija/pareigūnas, priėmęs nutarimą ATP/AN byloje
Kategorijos:
Bylų dėl apeliacinių skundų nagrinėjimas (ANK 651 str.)
Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų
Apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370-463 straipsniai)
Administracinių nusižengimų teisena
Administracinių nusižengimų teisena

?

Administracinio nusižengimo byla

Nr. AN2-67-491/2019

Proceso Nr. 4-08-3-00687-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija :

21.11.10. (S)

img1 

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 9 d.

Panevėžys 

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo J. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 20 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,

nustatė:

1.       Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyboje (toliau – Institucija) buvo atliktas tyrimas dėl eismo įvykio, kurio metu 2018 m. balandžio 7 d. apie 17.45 val., Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), susidūrė J. J. vairuojamas automobilis „Volvo 740“ ir S. D. vairuojamas automobilis „Opel Astra“. Šio eismo įvykio metu buvo sugadinti abu automobiliai bei pažeistas šalikelėje įrengtas kelio ženklas.  

2.       Pareiškėjo J. J. atstovas advokatas Sigitas Lukauskas 2018 m. spalio 24 d. pareiškimu, be kita ko, prašė spręsti klausimą dėl S. D. patraukimo administracinėn atsakomybėn už šį eismo įvykį.

3.       Institucija 2018 m. lapkričio 5 d. nutarimu atsisakė pradėti administracinio nusižengimo teiseną prieš S. D., kadangi jos veikoje nenustatė administracinio nusižengimo požymių. Šiame nutarime nurodoma, kad pagrindine eismo įvykio kilimo sąlyga buvo trečio eismo įvykio dalyvio – nenustatyto automobilio „BMW“ vairuotojo veiksmai, kai jis, lenkdamas J. J. vairuojamą automobilį „Volvo 740“, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, dėl ko, atsiradus netikėtai kliūčiai, S. D., vengdama susidūrimo su priešpriešais artėjusiu automobiliu „BMW“, prarado vairuojamo automobilio kontrolę ir, nors išvengė susidūrimo su šiuo automobiliu, išslydo į jai priešingos krypties eismo juostą bei susidūrė su J. J. automobiliu „Volvo 740“ bei kliudė šalikelėje įrengtą kelio ženklą.       

4.       Pareiškėjui J. J. nesutinkant su šiuo nutarimu, jo atstovas advokatas S. Lukauskas padavė skundą apylinkės teismui, prašydamas S. D. paskirti administracinę nuobaudą arba grąžinti bylą Institucijai tyrimui papildyti.

5.       Skundžiama nutartimi apylinkės teismas šį skundą iš esmės patenkino – panaikino Institucijos 2018 m. lapkričio 5 d. nutarimą ir bylą grąžino institucijai. Teismas nutartyje pažymėjo, kad Institucija išsamiai neištyrė ir neįvertino visų tokio sprendimo priėmimui reikšmingų aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą nutarimą. Teismas nurodė, kad šiuo atveju nėra visiškai aiškus eismo įvykio mechanizmas, liudytojų S. D. bei E. P. parodymais negalima remtis kaip patikimais, todėl tikslinga atlikti papildomus tyrimo veiksmus, kaip antai, pastarųjų liudytojų parodymų patikrinimą vietoje, taip pat spręsti klausimą dėl eismo įvykio ekspertizės skyrimo. Teismo vertinimu, tokie S. D. veiksmai, kai ji automobiliu pavojingai manevravo kelyje, tačiau automobilio iš karto nestabdė, o tikėjosi pravažiuoti pro kitus eismo dalyvius, kol galiausiai neteko vairuojamo automobilio kontrolės, šioje situacijoje nėra laikytini pakankami, siekiant išvengti grėsmės eismo saugumui. Teismas padarė išvadą, kad pagrindinė eismo įvykio priežastis buvo ne tik nenustatyto automobilio „BMW“ manevras, bet ir S. D. veiksmai, todėl taip pat turi būti tinkamai įvertinama, ar jie atitiko KET reikalavimus.

6.       Apeliaciniu skundu pareiškėjas J. J. prašo : panaikinti apylinkės teismo nutartį ir S. D. paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, numatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą; pripažinus S. D. kalta, iš jos išieškoti jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Skunde jis nurodo, kad S. D. parodymai apylinkės teismo posėdyje skyrėsi nuo jos rašytiniame paaiškinime išdėstytų aplinkybių, todėl turi būti vertinami kritiškai, kaip jos siekis išvengti administracinės atsakomybės. Cituodamas liudytojų parodymus, teigia, kad jie patvirtina, jog S. D. iki susidūrimo su priešpriešais važiavusiu jo vairuojamu automobiliu „Volvo 740“ pažeidė KET 9, 101, 109, 118, 128 punktus. Dėl to apylinkės teismas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustatančiu, kad teismas, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, gali priimti sprendimą panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą.

7.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos viršininkas Virginijus Mačėnas prašo pareiškėjo J. J. apeliacinio skundo netenkinti, kadangi S. D. nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir dėl to negali būti sprendžiamas administracinės nuobaudos jai skyrimo klausimas.

8.       Apeliacinis skundas netenkinamas.

9.       Apygardos teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą pagal paduotą apeliacinį skundą, patikrina skundžiamo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nesutikdamas su apylinkės teismo nutartimi, pareiškėjas J. J. prašo S. D. nubausti administracine tvarka už eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas jo automobilis. Tačiau šiuo atveju tenkinti tokį apelianto prašymą nėra teisinio pagrindo.  

10.       Kaip matyti iš bylos, nors Institucija 2018 m. lapkričio 5 d. nutarimu atsisakė pradėti administracinio nusižengimo teiseną prieš S. D. dėl minimo eismo įvykio, tačiau apylinkės teismas skundžiama nutartimi panaikino šį nutarimą ir patenkino vieną iš pareiškėjo J. J. alternatyvių reikalavimų – grąžino bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Skundžiamą nutartį apylinkės teismas pakankamai išsamiai motyvavo, nurodydamas, kodėl Institucijos atliktas eismo įvykio tyrimas nebuvo išsamus bei kodėl reikia atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Su šiais motyvais apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti. Tuo labiau, kad dėl šios apylinkės teismo nutarties Institucija apeliacinio skundo nepateikė, o ir apeliantas savo skunde nenurodo jokių argumentų, kurias ginčytų apylinkės teismo nutarties motyvus. Jis skunde tik pakartoja ankstesnį savo reikalavimą paskirti S. D. administracinę nuobaudą.

11.       Nepaisant to, apeliantas įsitikinęs, jog byloje surinktų duomenų pakanka S. D. nubausti administracine tvarka. Tačiau, toks apelianto reikalavimas negali būti tenkinamas jau vien dėl to, kad jis nėra suderinamas nei su administracinių nusižengimų tyrimo, nei su tokių bylų nagrinėjimo taisyklėmis, numatytomis ANK. Visų pirma, pažymėtina, jog tik baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą (ANK 608 straipsnio 1 dalis) arba administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu (ANK 610 straipsnis). Po to administracinio nusižengimo protokolas išsiunčiamas teismui ar pateikiamas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka. Tai galioja ir tuo atveju, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neįvykdo administracinio nurodymo (ANK 613 straipsnio 1 dalis). Ir tik išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, teismas ar pareigūnas, įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, gali priimti nutarimą paskirti administracinę nuobaudą (ANK 619 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai rodo, kad administracinio nusižengimo protokolui įstatymas suteikė specifines funkcijas, dėl kurių jis įgyja bent dvejopą reikšmę : procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas, ir dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos bylai (ANK 569 straipsnio 1 dalis). Taigi, administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos ir byla nagrinėjama tik dėl to nusižengimo, kuris buvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole. 

12.       Nagrinėjamu atveju S. D. nebuvo pateiktas joks kaltinimas dėl aptariamo eismo įvykio, kadangi jai apskritai nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Dėl to apylinkės teismas negalėjo nubausti S. D. už jos galimai padarytus KET pažeidimus. Akivaizdu, kad nesant tokio protokolo to negali padaryti ir apygardos teismas. Šiuo atveju teismo teisė nutarimu paskirti administracinę nuobaudą arba teisė pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktas) nereiškia jo teisės pripažinti asmenį kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, kai jam nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, t. y. nesilaikant administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo taisyklių. Kitaip tariant, kadangi S. D. nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, administracinės nuobaudos skyrimo jai klausimas šiuo metu negali būti sprendžiamas. Todėl šiuo atveju tik Institucija, kuri skundžiama apylinkės teismo nutartimi įpareigota atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, iš naujo turės įvertinti byloje surinktus duomenis ir ar jų pakanka S. D. surašyti administracinio nusižengimo protokolą bei jos bylą perduoti nagrinėti teismo ar ne teismo tvarka. 

13.       Apeliaciniu skundu pareiškėjas J. J. prašo iš S. D. išieškoti jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Šis prašymas taip pat negali būti tenkinamas. Pagal ANK 666 straipsnį, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Proceso išlaidas ir jų atlyginimą reguliuoja BPK 103-106 straipsniai. BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad tik pripažinęs kalinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kadangi nagrinėjamu atveju S. D. nėra pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, iš jos išieškoti pareiškėjo J. J. minimas išlaidas jokio pagrindo nėra. 

14.       Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai netenkino apelianto reikalavimo paskirti S. D. administracinę nuobaudą bei bylą perdavė Institucijai tolimesniam tyrimui atlikti. Apelianto skundo argumentai šios apylinkės teismo nutarties išvadų nepaneigia, todėl jo skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir pareiškėjo J. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                               Valdas Meidu

s

 


Paminėta tekste:
  • BPK