Administracinė byla Nr. TA-107-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01856-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės (pranešėja), Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas M. K. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovo atstovas, Kalėjimų tarnyba), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2.       Pareiškėjas skunde nurodė, jog nuo 2018 m. liepos mėnesio iki 2023 m. liepos mėnesio su pertraukomis jis buvo kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Šiaulių TI, po reorganizacijos – Šiaulių kalėjimas) teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Pareiškėjas teigė, jog visos kameros, kuriose jis buvo kalinamas, buvo antisanitarinės būklės. Per kamerų langus, ant kurių buvo uždėtos dvigubos apsauginės grotos, nepatekdavo pakankamai natūralios šviesos ir gryno oro. Kamerose laikėsi drėgmė ir nuo jos pareiškėjui dažnai skaudėdavo plaučius, jis kosėdavo. Ventiliacija neefektyvi, girdėjosi kaip ji burzgia, todėl pareiškėjui būdavo sudėtinga tokiomis sąlygomis pailsėti.

3.       Pareiškėjas paaiškino, jog kamerose dieninis apšvietimas buvo per silpnas ir nuo tokio apšvietimo pareiškėjui skaudėdavo akis. Ant kamerų lubų kampų nuo drėgmės atsirado grybelis, tualetai netvarkingi, tupimi, iš jų sklido nemalonus kvapas. Kamerų sienos baisios, nusilupę dažai, matosi gruntas bei cementas, niekas jų neremontuoja. Žiemą kamerose labai šalta, nes jose esantys radiatoriai labai maži ir neapšildo patalpos, lango rėmai seni ir mediniai.

4.       Pareiškėjas pažymėjo, jog kamerose buvo per mažai vietos, neįmanoma laisvai judėti. Jose buvo rūkoma, o nuo užteršto oro tabako dūmais pareiškėjui trūkdavo oro, visi pareiškėjo asmeniniai daiktai bei patalynė smirdėdavo dūmais. Pareiškėjui įkalinimo įstaigoje nebuvo užtikrinta saugi aplinka, nes jis buvo sužalotas kito nuteistojo kameroje, apiplikytas karštu vandeniu (pareiškėjui buvo nustatyti nudegimai). Nuo to laiko pareiškėjas pradėjo baimintis žmonių, sutriko jo psichologinė būsena, pareiškėjas jaučia diskomfortą, pažeminimą, baimę dėl tokių kalinimo sąlygų.

5.       Atsakovo atstovas Kalėjimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė taikyti pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo trejų metų ieškinio senaties terminą ir atmesti skundą.

6.        Kalėjimų tarnyba atsiliepime nurodė, jog vienam asmeniui tenkanti minimali gyvenamojo ploto norma ginčui aktualiu laikotarpiu buvo įtvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, taip pat Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakyme Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, Kalėjimų departamento 2020 m. vasario 5 d. įsakyme Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“, Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakyme Nr. V-317 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“, bei Kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 1.2.2 papunktyje, pagal kurį vienam asmeniui, atliekančiam bausmę uždaro tipo sąlygomis negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Kalėjimų tarnyba pažymėjo, jog pareiškėjas Šiaulių TI ginčui aktualiu laikotarpiu buvo kalinamas kamerų tipo patalpose, t. y. uždaro tipo sąlygomis ir visą jo kalinimo laikotarpį kameros plotas atitiko vienam asmeniui nustatytus reikalavimus. Kadangi byloje nenustatytas minimalaus gyvenamojo ploto normos pažeidimas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.

7.       Kalėjimų tarnyba nurodė, jog Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 (toliau – ir Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 12.5 papunktyje įtvirtinta, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 kv. m matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Reikalavimas įrengti sanitarinio mazgo kabinas arba pertvara iki lubų atskirti sanitarinio mazgo vietą taikoma įstaigoms, kuriose įrengiamos naujos kameros arba rekonstruojamos ar kapitališkai remontuojamos esamos kameros. Šiaulių TI naujos kameros neįrenginėjamos, nerekonstruojamos arba kapitaliai neremontuojamos, nes Šiaulių TI pastatas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių sąrašą ir jame rekonstrukcija arba kapitaliniai remontai negalimi. Šiaulių TI sanitariniai mazgai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus – visose kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, o įėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, suformuojant kabiną. Iš į bylą pateiktų nuotraukų matyti, kad kamerose Nr. 1, 3, 9, 11, 14, 17, 20, 25, 56,76, 94, 102, 103 sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas durimis, o kamerose Nr. 5, 22, 23, 33, 44, 45, 61, 62, 67, 78, 86, 99, 107, 109 sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas užuolaida. Taip pat, kameroje Nr. 2 bei drausmės izoliatoriaus kameroje Nr. DĮ1 sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas sienele (šiose kamerose gali būti laikomas tik vienas asmuo). Iš nuotraukų taip pat matyti, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali stebėti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Nėra byloje duomenų, patvirtinančių, kad kas nors būtų stebėjęs pareiškėją naudojantis sanitariniu mazgu. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, sanitarinio mazgo įrengimas atitveriant jį aukštesne nei 1,5 m aukščio pertvara, o įėjimą į jį atitveriant užuolaida arba durimis, yra vertinamas kaip užtikrinantis tinkamą asmens, besinaudojančio sanitariniu mazgu, privatumą (žr., pvz., LVAT 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020 ir kt.). Teisės aktuose nėra įtvirtintas reikalavimas įrengti sėdimus arba tupimus unitazus. Teisės aktai taip pat nereglamentuoja kvapų parametrų kamerose.

8.       Atsakovo atstovas akcentavo, jog kameros, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, buvo pakankamai didelės, asmenų skaičius jose nebuvo viršytas, todėl netinkamas kvapas vėdinant patalpas per langus, neturėjo užsibūti. Iš į bylą pateiktų nuotraukų matyti, kad kamerose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, išvesta anga į koridorių, kurios pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, o 2020 m. rugsėjo 25 d. buvo užbaigti darbai, susiję su ventiliacijos pagerinimu, įrengta ištraukiamoji ventiliacija (angos įrengtos tose kamerų pusėse, kuriose yra sanitariniai mazgai). Atsakovo atstovas nesutiko su pareiškėju, kad oro cirkuliacija kamerose nėra pakankama, kadangi pareiškėjui buvo sudaryta galimybė bet kuriuo metu patalpas vėdinti per langą.

9.       Kalėjimų tarnyba pažymėjo, jog kamerų remontas Šiaulių TI atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus. Iš Šiaulių TI Turto valdymo skyriaus 2021 m. sausio 27 d. pažymos Nr. 62-35 matyti, kad 2020 metais gyvenamosiose kamerose Nr. 33 ir Nr. 45 buvo atliktas lubų, sienų, pertvaros, dalinis grindų, el. instaliacijos, vandentiekio vamzdyno, sanitarinių prietaisų bei baldų remontas. Iš Šiaulių TI Turto valdymo skyriaus 2022 m. sausio 5 d. pažymos Nr. 62-6 matyti, kad 2021 m. gyvenamojoje kameroje Nr. 94 buvo atliktas lubų, sienų, pertvaros bei baldų remontas. Gyvenamojoje kameroje Nr. 102 buvo atliktas dalinis lubų, sienų, pertvaros remontas bei praustuvo keitimas. Gyvenamosiose kamerose Nr. 103 ir Nr. 86 buvo atliktas dalinis lubų ir sienų apdailos defektų šalinimas tinkuojant ir glaistant. Taip pat gyvenamojoje kameroje Nr. 99 buvo atliktas lubų ir sienų apdailos defektų šalinimas tinkuojant ir glaistant, bei pakeista dalis sienos apdailos plytelių. Taip pat, iš Kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus 2023 m. sausio 25 d. pažymos Nr. LV-3217 matyti, kad 2022 m. gyvenamojoje kameroje Nr. 3 pakeistas klozetas, sanitarinės kabinos plytelės, lentynėlės, šviestuvai, rozetė, stiklai. Gyvenamojoje kameroje Nr. 94 atliktas pelėsio požymių šalinimas, blokuojant ir dažant sienas, bei lubas. Gyvenamojoje kameroje Nr. 109 perdarytas sanitarinis mazgas pakeičiant grindis, kanalizacijos vamzdį, įrengiant pertvarą su durimis. Gyvenamojoje kameroje Nr. 5 pakeistas klozetas, praustuvas, sanitariniai atitvarai, stiklai, šviestuvas. Taip pat gyvenamojoje kameroje Nr. 61 buvo padarytas lubų ir sienų remontas. Šios aplinkybės ir į bylą pateiktos nuotraukos patvirtina, kad šios kameros, kaip ir kitos kameros, buvo nuolat prižiūrimos ir, esant poreikiui, atnaujinamos. Kamerų atitiktį higienos normoms savo patikrinimo aktuose fiksuodavo ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC).

10.       Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Šiaulių TI pagal galimybes stengiasi aprūpinti patalpas inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina juose esančius baldus. Iš pridedamų nuotraukų matyti, kad kamerose buvo sudarytos sąlygos sėdėti prie stalo, stalas nesulaužytas, veidrodis virš kriauklės taip pat buvo. Visose kamerose buvo didelės lentynos, suskirstytos į sekcijas, lentynų vienam asmeniui teko kur kas daugiau, nei nustato teisės aktai. Viršutiniams rūbams pasikabinti kamerose įrengtos pakabos, o esant laisviems gultams, daiktus nuteistieji galėjo laikyti ir ant laisvo gulto. Kiekvienas nuteistasis turėjo dėžę daiktams susidėti.  

11.       Kalėjimų tarnyba nurodė, jog ginčo laikotarpiu dieninis ir naktinis apšvietimas Šiaulių TI kamerose buvo įrengtas vadovaujantis Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, kurių 14.3 papunktyje nurodyta, kad kameroje turi būti dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, bei vadovaujantis Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus, kurių 12.7 papunktyje nurodyta, kad kamerose įrengiamas natūralus, dirbtinis ir naktinis (budintis) apšvietimas. Dirbtinis apšvietimas buvo įrengtas taip, kad atitiktų Lietuvos Respublikos higienos normas. Šiaulių TI kamerų langų angose buvo įrengtos grotos ir tai atitinka Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 papunkčio reikalavimus. Langų angose įrengtos apsauginės grotos netrukdė atidaryti lango ir vėdinti kameras, o esant poreikiui išvalyti lango stiklus bei lango rėmą, taip pat buvo sudaryta galimybė kreiptis į įkalinimo įstaigos administraciją.

12.       Atsakovo atstovas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. nesikreipė į įkalinimo įstaigos direktorių su prašymais, skundais dėl netinkamų kalinimo sąlygų arba saugumo užtikrinimo. Pareiškėjas kreipėsi į įstaigos administraciją tik 2023 m. kovo 23 d. su pareiškimu Nr. NPS-24-2338 dėl badavimo, kurio priežastis buvo konfliktinės situacijos, gresiantis pavojus pareiškėjui ir saugumo užtikrinimas; pareiškėjas 2023 m. kovo 28 d. prašymu
Nr. NPS-24-2461 kreipėsi dėl badavimo nutraukimo ir prašymo Nr. NPS-2338 nenagrinėjimo, į kurį Šiaulių TI administracija atsakė ir nutraukė administracinę procedūrą 2023 m. kovo 29 d. raštu
Nr. SN-24-333. Atsakovo atstovas taip pat pažymėjo, jog informacijos apie pareiškėjo pateiktus prašymus, skundus nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. patikrinti ir pateikti nėra galimybės, kadangi Gautų suimtųjų ir nuteistųjų rašytinių prašymų (skundų) registras ir Dokumentų valdymo sistema dėl techninių kliūčių neveikė. 

13.        Kalėjimų tarnyba laikėsi pozicijos, kad įkalinimo įstaiga savo veiksmais ir sprendimais nepažeidė pareiškėjo teisių, atlikti veiksmai ir priimti sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjo skundas grindžiamas deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir subjektyvia pareiškėjo nuomone, kuri nepatvirtinta objektyviais duomenimis. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad buvo pakenkta pareiškėjo sveikatai, kad pareiškėjui buvo sudarytos išskirtinės jo garbę ir orumą žeminančios sąlygos. Šiaulių TI darbuotojai veikė tinkamai ir teisėtai, vykdė jiems pavestas funkcijas, todėl pareiškėjo prašymas priteisti neturtinę žalą turėtų būti atmestas.

II.

14.       Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 6 d. sprendimu tenkino iš dalies pareiškėjo M. K. skundą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

15.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2018 m. liepos 1 d. periodiškai yra kalinamas Šiaulių TI, elgdamasis apdairiai ir protingai, jis galėjo sužinoti ir turėjo realią galimybę išsiaiškinti dėl kamerų ploto, tenkančio vienam asmeniui, ar higienos normų reikalavimų. Teismas vertino, jog pareiškėjas, gavęs atsakovo atstovo atsiliepimą, kuriame prašoma taikyti ieškinio senatį, įrodymų, kodėl ieškinio senaties terminas turėtų būti netaikomas, nepateikė, jo netaikyti neprašė. Atsižvelgęs į tai, teismas atsakovo prašymu taikė pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo trejų metų ieškinio senatį nuo 2023 m. liepos 17 d. Teismas konstatavo, jog pareiškėjui neturtinė žala galėtų būti priteista tik už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 17 d.

16.       Teismas iš atsakovo atstovo pateiktos 2023 m. liepos 25 d. pažymos Nr. SV-24-20789 „Dėl M. K.“ nustatė, kad pareiškėjas buvo kalinamas Šiaulių TI su pertraukomis nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki 2023 m. liepos 17 d. Pažymoje nurodyta, kokią dieną kokioje kameroje ir su kiek žmonių buvo kalinamas pareiškėjas, kas leidžia detalizuoti kiekvieną dieną jam tenkantį kameros plotą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo kalinamas 557 dienas kamerose Nr. 11, 44, 14, 17, 67, 33, 86, 108, DI-1, 103, 78, 1, 9, 2, 107, 109, 3, 99, 76, 23, 102, 5, 56, kuriose buvo po 1–5 asmenys, per visą šį laikotarpį pareiškėjui teko 3,91–23,02 kv. m kameros ploto. Teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, padarė išvadą, kad pareiškėjas 557 dienas buvo kalinamas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatyto kameros ploto tenkančio vienam asmeniui. Teismas nustatė, jog pareiškėjui vieną dieną teko 3,91 kv. m plotas, 46 dienas teko mažesnis nei 5 kv. m, kitomis dienomis kameros gyvenamasis plotas viršijo 5 kv. m asmeniui. Teismas, be kita ko, akcentavo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė į minimalų kameros plotą nebuvo pažeista, todėl apskaičiuojant pareiškėjui tekusį kameros plotą iš bendro kameros ploto nebuvo atimamas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas.

17.       Teismas iš į bylą pateiktos Šiaulių TI sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės duomenų nustatė, kad kamerose sanitarinio mazgo sienelė buvo 1,70–2,33 m aukščio, įrengtos durys ar užuolaidos, todėl pažeidimo dėl sienelės aukščio nenustatė. Teismas nenustatė duomenų, kad pareiškėjas dėl savo sveikatos negalėtų naudotis tupimu unitazu. Vertindamas argumentus dėl netinkamo kvapo buvimo kamerose, teismas nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų šiuo aspektu, įrengiant sanitarinius mazgus, tačiau atkreipė dėmesį, kad iš  bylą pateiktų nuotraukų matyti, jog kamerose Nr. 23, 44, 67, 76, 99, 102, kuriose buvo įrengti tupimi unitazai, buvo imtasi priemonių apsisaugoti nuo kylančių iš unitazo nubėgamojo vamzdžio nemalonių kvapų, todėl nusprendė, kad šiose kamerose galbūt nebuvo užtikrinta, jog blogas kvapas nepatektų į kameras. Teismas visas abejones traktavo pareiškėjo naudai, ir konstatavo pažeidimą dėl nemalonaus kvapo buvimo minėtose kamerose, kuriose pareiškėjas buvo iš viso 169 dienas.

18.       Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl neužtikrinto saugumo, nustatė, kad pareiškėjui 2021 m. lapkričio mėn. buvo sužalotas žandikaulis ir 2021 m. gruodžio 22 d. pareiškėjas kameroje buvo apiplikytas karštu vandeniu. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjui žandikaulis buvo sužalotas dar iki atvykstant į Šiaulių TI, t. y. jis buvo sužalotas kitoje vietoje, sužalojimo aplinkybių pareigūnams nenurodė. Teismas akcentavo, jog pareiškėjas dėl jo apiplikymo kameroje nesikreipė į įkalinimo įstaigos administraciją. Iš į bylą pateiktų duomenų teismas nustatė, jog konfliktas kilo iš asmeninių paskatų, iš karto po įvykio pareiškėjas buvo iškeldintas iš kameros ir priimtas sprendimas nekalinti pareiškėjo vienoje kameroje su jį sužalojusiu asmeniu. Įvertinęs šias aplinkybes teismas padarė išvadą, kad saugumas pareiškėjui Šiaulių TI buvo užtikrintas.

19.       Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl rūkymo kamerose, pastebėjo, jog pareiškėjas pats dar 2012 m. rugpjūčio 31 d. pirminės gydytojų apžiūros metu nurodė, kad yra rūkantis, duomenų, jog jis būtų teikęs prašymus laikyti jį kameroje su nerūkančiais, nėra, pats pareiškėjas to irgi nenurodė.

20.       Teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę orumą žeminančiomis sąlygomis. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Šiaulių TI pareiškėjas buvo laikomas išskirtinėmis kalinimo sąlygomis ar, kad jo bausmės atlikimo sąlygos buvo bloginamos. Teismas, įvertinęs, kad pakankamai ilgą laiką, kurį pareiškėjas buvo Šiaulių TI ir kurio metu dėl blogo kvapo jo teisės galėjo būti pažeistos, atsižvelgęs į tai, kiek laiko pareiškėjas buvo kamerose, kuriose galėjo jaustis blogas kvapas bei asmenų skaičių šiose kamerose, nusprendė, jog nėra pagrindo šiuo atveju apsiriboti tik teisės pažeidimo pripažinimo faktu, todėl priteisė pareiškėjui iš atsakovo atstovo 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III.

21.       Atsakovo atstovas Kalėjimų tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą. Tuo atveju, jeigu bus pripažinta, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

22.       Atsakovas, pakartodamas atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus dėl sanitarinių mazgų įrengimo ir vėdinimo, papildomai nurodo, kad iš į bylą pateiktų nuotraukų matyti, jog klozetai yra techniškai tvarkingi, vanduo klozetuose nesilaiko. Klozetai gaminami su sifonais, kuriuose esantis vanduo blokuoja blogo kvapo patekimą į patalpą. Tvarkingai naudojantis klozetu, blogas kvapas neturėtų patekti į kamerą. Be to, teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Pareiškėjo tariamai patirti nepatogumai, susiję su buvusiu blogu kvapu kamerose, nebuvo tokie dideli ir intensyvūs, dėl kurių turėtų būti priteista neturtinė žala pinigais. Nagrinėjamu atveju pakaktų konstatuoti pažeidimo faktą.

23.       Pareiškėjas M. K. apeliaciniame skunde prašo priteisti jam iš atsakovo atstovo 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

24.       Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog nagrinėjamu atveju neturėtų būti taikomas ieškinio senaties terminas, nes pažeidimai dėl netinkamų kalinimo sąlygų yra tęstinio pobūdžio. Pareiškėjas taip pat reiškia abejones dėl atsakovo atstovo į bylą pateiktų kamerų nuotraukų, tvirtindamas, kad jos neatitinka tikrovės.

25.       Pareiškėjas, pakartodamas skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl gyvenamojo ploto normos, privatumo užtikrinimo naudojantis sanitariniais mazgais, netinkamo kvapo buvimo kamerose bei priteistino neturtinės žalos dydžio. Pareiškėjas, be kita ko, reiškia nepasitenkinimą dėl pareigūnų iškvietimo sistemos nebuvimo kamerose.

26.       Atsakovo atstovas Kalėjimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir tenkinti Kalėjimų tarnybos apeliacinį skundą.

27.       Kalėjimų tarnyba nurodo, kad pareiškėjo apeliacinis skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kadangi jame nurodomi bendro pobūdžio teiginiai dėl priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo, tačiau nenurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas teismo sprendimo arba jo dalies nepagrįstumas ar neteisėtumas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai, išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir dalyje, kuria atmetė pareiškėjo skundą, priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

28.       Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti 2 000 Eur neturtinę žalą, kurios atsiradimas siejamas su jo kalinimu Šiaulių TI (dabar Šiaulių kalėjimas) netinkamomis sąlygomis, pagrįstumo.

29.       Pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymu pritaikęs pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškinio senatį nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2020 m. liepos 17 d., tenkino iš dalies pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad 169 dienas kamerose Nr. 23, 44, 67, 76, 99, 102, kuriose buvo įrengti tupimi unitazai, nebuvo užtikrinta, jog blogas kvapas nepatektų į kameras. Teismas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą įvertino 200 Eur.

30.       Pareiškėjas ir atsakovo atstovas, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu (jo dalimi), pateikė apeliacinius skundus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartotinai pasisako dėl, jo teigimu, pažeistos vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto normos, dėl pažeidimų, susijusių su privatumo neužtikrinimu naudojantis sanitariniais mazgais ir iš jų sklindančio blogo kvapo. Papildomai pareiškėjas nurodo argumentus ir dėl pareigūnų iškvietimo sistemos kamerose nebuvimo. Tuo tarpu atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, jog net ir konstatavus, kad pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, atsižvelgiant į pareiškėjo patirto minimalaus diskomforto lygį, teisės pažeidimo pripažinimas turėtų būti laikomas pakankama satisfakcija nagrinėjamu atveju.

31.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo skundu ir apeliaciniu skundu, kita byloje esančia medžiaga, atkreipia dėmesį, jog pagal ABTĮ 134 straipsnio 6 dalį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. 

32.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde suformulavo naują reikalavimą, prašydamas teismo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat nurodė naujas aplinkybes dėl pareigūnų iškvietimo sistemos nebuvimo kamerose, tačiau tokio reikalavimo ir aplinkybių jis nebuvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui, todėl teisėjų kolegija nevertina ir nepasisako dėl naujai suformuluoto reikalavimo ir nurodytų aplinkybių.

33.       Teisėjų kolegija taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d., todėl šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdama pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

34.       Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad teismas nepagrįstai pritaikė ieškinio senatį, teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2014 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-134/2014, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2726-520/2020 ir kt.).

35.       Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. LVAT, nagrinėjamos kategorijos bylose paprastai vertina, kad pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013 ir kt.). Šio teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad teismas negali taikyti ieškinio senaties savo iniciatyva ir taiko ją tik ginčo šalies prašymu.  

36.       Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas prašė taikyti byloje ieškinio senatį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai ją taikė pareiškėjo reikalavimo daliai nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2020 m. liepos 17 d. Pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus ir patirtą neturtinę žalą turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas ieškinio senaties terminas. Tokios pozicijos laikomasi ir kitose LVAT analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.). Pritaikius pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškinio senatį, toliau šioje nutartyje vertintinas laikotarpis nuo 2020 m. liepos 17 d. iki 2023 m. liepos 17 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

37.       Dėl pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto, pažymėtina, jog vienam asmeniui tenkanti minimali ploto norma ginčui aktualiu laikotarpiu buvo įtvirtinta Kalėjimų departamento 2020 m. vasario 5 d. įsakyme Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (galiojusi teisės akto redakcija iki 2021 m. rugsėjo 30 d.), Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakyme Nr. V-317 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (galiojusi teisės akto redakcija nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2023 m. sausio 5 d.) bei Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (galiojanti teisės akto redakcija nuo 2023 m. sausio 5 d.) 1.2.2 papunktyje, pagal kurį vienam asmeniui, atliekančiam bausmę uždaro tipo sąlygomis negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas visą ginčo laikotarpį bausmę atliko uždaro tipo sąlygomis.

38.       Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs duomenis apie pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą kalinimo metu, nustatė, kad pareiškėjo teisė į gyvenamąjį plotą ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista. Pažymėtina, kad atsakovo atstovo pateikti duomenys (Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus 2-os pamainos jaunesniosios specialistės A. Š. 2023 m. liepos 25 d. pažyma
Nr. SV-24-20789 „Dėl M. K.“) leidžia detalizuoti kiekvieną dieną pareiškėjui tekusį kameros plotą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui buvo užtikrinta minimali
(3,6 kv. m) gyvenamojo ploto norma. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad, skaičiuojant gyvenamojo ploto normą, sanitarinio mazgo plotas negalėjo būti įskaičiuotas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai konkrečiai nenustato vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos. EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tokios pozicijos, be kita ko, laikomasi LVAT praktikoje analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017, 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-213-602/2023 ir kt.).

39.       Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – 3,6 kv. m – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-213-602/2023, 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-55-968/2024). Taigi, nacionalinės teisės aktuose nėra nuostatos, o EŽTT ir LVAT praktikoje nėra aiškinama, kad, apskaičiuojant vienam asmeniui kameroje tenkantį gyvenamąjį plotą, turi būti atimamas baldais ir kitu inventoriumi užimtas plotas.

40.       Iš į bylą pateiktų duomenų apie kameras, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, jų plotą ir kartu buvusių asmenų skaičių, matyti, kokią dieną, kokioje kameroje ir su kiek asmenų buvo kalinamas pareiškėjas ir tai leidžia detalizuoti kiekvieną dieną pareiškėjui tekusį kameros plotą. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo kamerose Nr. 11, 44, 14, 17, 67, 33, 86, 108, DI-1, 103, 78, 1, 9, 2, 107, 109, 3, 99, 76, 23, 102, 5, 56, kuriose buvo apgyvendinti 1–5 asmenys, per visą šį laikotarpį pareiškėjui teko nuo 3,91 kv. m iki 23,02 kv. m kameros ploto. Pažymėtina, jog šiuo laikotarpiu pareiškėjui minimalus plotas, t. y. 3,91 kv. m teko vieną dieną, plotas, mažesnis nei 5 kv. m teko                    46 dienas, kitomis dienomis tekdavo daugiau nei 5 kv. m kameros ploto. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo teisės, susijusios su minimalaus ploto užtikrinimu kamerose, nebuvo pažeistos.

41.       Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, konstatavo, kad sanitariniai mazgai Šiaulių TI yra įrengti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų bei užtikrinant pareiškėjo privatumą, todėl šiuo aspektu nenustatė pažeidimų. Tačiau teismas vertino, jog pareiškėjas, kalėdamas kamerose, kuriose įrengti tupimi unitazai (169 dienas), galėjo patirti nepatogumų dėl sklindančių nemalonių kvapų.

42.       Iš į bylą pateiktos Šiaulių TI san. mazgų zonų kamerose lentelės Nr. 62/08-145 ir į bylą pateiktų kamerų nuotraukų matyti, kad kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas, sanitarinių mazgų atitvėrimo konstrukcijos buvo mūrinės arba pagamintos iš OSB plokštės, sienelių aukštis buvo nuo 1,70 m–2,33 m, nesiekiantis kameros lubų. Be to, įėjimai į sanitarinių mazgų zonas atskirti durimis arba užuolaidomis.

43.       Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal LVAT praktiką, Šiaulių kalėjimo (iki reorganizacijos Šiaulių TI) kamerų sanitarinių mazgų įrengimas, kai sanitariniai mazgai atskirti žymiai aukštesnėmis nei 1,5 m atitvarinėmis konstrukcijomis, o, nesant durų, uždengti nepermatoma užuolaida, užtikrina asmenų privatumą, t. y. tokios naudojimosi sanitariniais įrenginiais sąlygos laikytinos nepažeidžiančiomis asmens privatumo (žr., pvz., LVAT 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-826-520/2021, 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-284-556/2022, 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1037-602/2022, 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-558-789/2023, 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-39-1188 ir kt.). Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė, o byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad jam naudojantis sanitariniais mazgais, jį galėjo matyti / matė kiti kameroje buvę asmenys ir / ar pareigūnai. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo privatumo pažeidimo naudojantis sanitariniais įrenginiais.

44.       Naujausioje LVAT praktikoje (žr., pvz., LVAT 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023, 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-440-520/2023, 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-11-520/2024, 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-39-1188/2024, 2025 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-8-662/2025 ir kt.) pripažįstama, jog situacija, kai kameroje sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios erdvės ir dėl to gyvenamojoje erdvėje tvyro nemalonus kvapas, ypač kai toje patalpoje gyvena keli asmenys, sanitariniame mazge nėra efektyvios oro šalinimo sistemos ir pan., yra nepriimtina visuomenėje, nesuderinama su humanizmo principu, žemina asmens orumą ir atsižvelgiant į pažeidimo mastą bei trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį, nustatytus kitus pažeidimus, atsižvelgus į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, paprastai yra priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

45.       Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad byloje ginčijamu laikotarpiu sanitariniai mazgai kamerose Nr. 11, 14, 44, 17, 67, 44, 86, 103, 107, 109, 99, 76, 23, 102, 56, 33 (2021 m. vasario 10 d., kai buvo apgyvendinti 1–2 asmenys), 9 (2022 m. kovo 22 d., kai buvo apgyvendinti 1–4 asmenys), kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, nebuvo visiškai izoliuoti nuo gyvenamosios patalpos (sanitariniai mazgai buvo atitverti lubų nesiekiančiomis sienelėmis ir durimis ar užuolaida), kamerose pareiškėjas buvo ne vienas, daro išvadą, kad kamerose iš sanitarinių mazgų jautėsi nemalonus kvapas, o pareiškėjas dėl to patyrė su tuo susijusius nepatogumus. Tokio aiškinimo, koks pateiktas šioje nutartyje, be kita ko, laikomasi ir kitose LVAT panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., LVAT 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023, 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-11-520/2024, 2025 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-78-1047/2025, 2025 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-23-624/2025 ir kt.).

46.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti ginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1567-624/2020, 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-463-492/2020 ir kt.). Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013, 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-558-789/2023 ir kt.).

47.        Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kita (žr., pvz., LVAT 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016).

48.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytą pažeidimą (dėl blogo kvapo buvimo kamerose), jo mastą ir trukmę (apie 11 mėnesių), pareiškėjo patirto diskomforto dydį, tai, kad byloje nėra duomenų apie nustatyto pažeidimo įtaką pareiškėjo sveikatai, nenustatyti kiti kalinimo sąlygų pažeidimai, taip pat, nėra įrodymų, kad Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, į LVAT priteisiamus neturtinės žalos dydžius už analogiško pobūdžio pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2025 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-16-822/2025, 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-1188/2024 ir kt.), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjo apeliacinį skundą tenkina iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia ir priteisia pareiškėjui iš atsakovo atstovo 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

49.       Nors pareiškėjas prašo priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjui, vadovaujantis CK 6.250 straipsniu, turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.

50.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant pareiškėjui 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, o atsakovo atstovo apeliacinį skundą, kuriuo prašoma apsiriboti pažeidimo pripažinimu, atmesti kaip nepagrįstą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui M. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                Beata Martišienė

                Rytis Krasauskas

                Egidijus Šileikis