Civilinė byla Nr. 2A-611-212/2012

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08398-2011-5

                                                        Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

78.2.1; 121.21

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 4 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Danguolės Smetonienės,

kolegijos teisėjų: Zinos Mickevičiūtės (pranešėja), Birutės Valiulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-645-755/2012 pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui S. B., išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo priteisimo ir atsakovo S. B. priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir išlaikymo priteisimo,

n u s t a t ė:

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui G. B. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos iki jo pilnametystės, 6 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-08-01 iki ieškinio pareiškimo dienos.

Atsakovas priešieškiniu prašė skirti DNR ekspertizę tėvystei nustatyti, pripažinti, kad atsakovas nėra nepilnamečio G. B. tėvas, o G. B. nėra S. B. sūnus, ieškovės ieškinį dėl išlaikymo priteisimo atmesti.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino dalinai, o bylą dalyje dėl priešieškinio nutraukė. Priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui G. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt nuo 2012-01-01 iki vaiko pilnametystės, 3 910 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-08-01 iki 2011-12-31, 400 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Atsakovui atsisakius priešieškinio reikalavimo, kuriuo jis ginčijo savo tėvystę, bylą toje dalyje nutraukė. Nustatė, kad šalys susilaukė sūnaus G., gim. (duomenys neskelbtini). Vaikas šiuo metu gyvena su motina ir yra jos išlaikomas. Iki 2010 m. rugpjūčio pradžios, kol šalys gyveno kartu, atsakovas prisidėjo prie vaiko išlaikymo. Nuo 2010 m. rugpjūčio atsakovas vaikui išlaikyti perdavė 350 Lt. Ieškovė dirba, jos pajamos per metus, atskaičius mokesčius, sudaro 13 245 Lt, turi dvi sodybas, automobilį, kas mėnesį gauna 52 Lt „vaiko pinigų“. Sūnus G. lanko „Kastyčio“ lopšelį-darželį, už kurį kas mėnesį reikia mokėti po 160 Lt. Atsakovas nedirba, registruotas darbo biržoje, deklaruojamų pajamų neturi. Teismas darė išvadą, jog tokio amžiaus vaikui, turinčiam „įprastinius“ poreikius, reikalinga bent 700 Lt per mėnesį, kad patenkinti būtiniausius vaiko poreikius ir tinkamą vystymąsi. Ieškovei mokama po 52 Lt „vaiko pinigų“, tad tėvai vaiko išlaikymui turi skirti viso 650 Lt per mėnesį. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės padėtis yra geresnė, teismas vaiko išlaikymui priteisė iš atsakovo po 250 Lt kas mėnesį. Spręsdamas išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimą, teismas įvertino, kad turėdamas darbą ir nuolatines pajamas, atsakovas turėjo prie vaiko išlaikymo prisidėti ne mažiau nei ieškovė, šalys pripažino, kad vaikas neretai pas atsakovą būdavo savaitgaliais, viešėdavo pas tėvą ir senelius net iki dviejų savaičių ir tuo metu ieškovė vaiko neišlaikydavo, todėl darė išvadą, kad priteistino išlaikymo įsiskolinimo dydis yra 230 Lt per mėnesį ir iš viso sudaro 3 910 Lt.

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-06-01 sprendimą ir ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį bei 6 800 Lt įsiskolinimą. Mano, kad teismas neteisingai pritaikė materialines teises normas, neteisingai vertino įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Nurodo, kad teismas niekuo nepagrindė išvados, kad G. B. išlaikymui per mėnesį reikalinga 700 Lt suma. Ieškovė teismo posėdyje duotais paaiškinimais ir pateiktais dokumentais įrodė, kad vaiko išlaikymui reikia ne mažiau 800 Lt per mėnesį, pats atsakovas teismo posėdyje pripažino, kad vaikui per dieną reikėtų skirti bent 30 Lt, kas sudarytų 900 Lt per mėnesį. Be to, vaikas šiemet pradės lankyti mokyklą, todėl jo poreikiai bus ženkliai didesni. Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas asmuo, visą laiką dirbo ir turėjo pastovias pajamas, todėl turi galimybę įsidarbinti ir teikti tinkamą išlaikymą sūnui. Mano, kad jo neveikimas, faktinis mažų pajamų rodymas yra nesąžiningas ir nepateisinamas nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Dėl to atsakovas negali būti atleistas nuo visapusiškos nepilnamečio vaiko materialinio išlaikymo pareigos. Atsakovas atsisakydamas valstybės garantuojamos nemokamos teisinės pagalbos ir reikšdamas nepagrįstus ieškininius reikalavimus patyrė didelių išlaidų, tai rodo, jog jo turtinė padėtis nėra bloga. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės turtinė padėtis geresnė nei atsakovo. Nurodo, jog gauna 1 000 Lt vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, ilgą laiką viena išlaikė sūnų G., išlaiko 2012-03-24 pilnamete tapusią dukrą K. M.. Apeliantės vardu registruotos dvi sodybos nedaro jos turtinės padėties geresne, nes jose gyvena jos pilnamečiai sūnūs, iš sodybų negauna jokių pajamų. Nesutinka su teismo nustatyta vaiko poreikiams užtikrinti reikalinga 700 Lt suma. Mano, jog ji turi būti proporcinga vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai, nurodo, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog orientaciniu laikytinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Nesutikdama su teismo priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžiu, ieškovė teigia, jog atsakovas išlaikymo sūnui G. neteikė nuo 2010 m. rugpjūčio mėn., nuo nurodyto laiko sūnus tik vieną kartą dvi savaites viešėjo pas tėvą bei senelius, tuo metu jai nereikėjo išlaikyti sūnaus. Tačiau per visą likusį laikotarpį ieškovas niekuo neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo, todėl teismas nepagrįstai išlaikymo įsiskolinimo dydį mažino iki 230 Lt per mėnesį.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Byloje kilęs ginčas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Ieškovė prašė priteisti išlaikymą iš atsakovo po 400 Lt kas mėnesį ir 6 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 17 mėnesių. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė 250 Lt išlaikymą kas mėnesį bei 3 910 Lt išlaikymo įsiskolinimą.

Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu ir prašo ieškinį tenkinti visiškai. Mano, kad teismas neteisingai nustatė sūnaus išlaikymo dydį; nepagrįstai jos turtinę padėtį įvertinimo geresnę nei atsakovo; nepagrįstai sumažinimo išlaikymo įsiskolinimą.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms tenkinti (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 10-14, 18, kt. straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-30 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2006-09-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2007-01-29 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-21/2007; 2008-02-08 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-77/2008 ir kt.).

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad minimalioji mėnesinė alga nėra absoliutus kriterijus teismų praktikoje nustatant išlaikymo dydį. Teismas, įvertinęs tėvų turtinę padėtį, gali nustatyti ir mažesnę išlaikymo sumą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas vaikui reikalingo išlaikymo dydį, atsižvelgė į tėvų turtinę padėtį, vaiko amžių ir poreikius, todėl darė pagrįstą išvadą, jog vaiko poreikiams užtikrinti pakanka 700 Lt per mėnesį. Be to, apeliantė nepateikė teismui rašytinių įrodymų, jog sūnaus išlaikymui išleidžia 800 Lt per mėnesį. Nustatant proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties, turi būti nustatyta kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje ir konkretus išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2, 3 d.).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas šalių turtinę padėtį, atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra bedarbis, iš byloje esančių duomenų nenustatė, jog jis turi galimybę įsidarbinti, slepia pajamas ar kitokiu nesąžiningu elgesiu vengia išlaikymo pareigų. Vertinant atsakovo galimybes pagerinti savo turtinę padėtį atsižvelgtina ir į pablogėjusią šalies ekonominę situaciją, dėl kurios galimybės susirasti darbą yra objektyviai sumažėjusios. Taigi, teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvo turtinė padėtis. Pažymėtina, jog pasikeitus esamoms šiuo metu aplinkybėms, atsakovui įsidarbinus ir pan., ieškovė turės galimybę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas nevengia prižiūrėti ir išlaikyti sūnaus, pasiima jį į kaimą, kur šis praleidžia po kelias savaites. Šias aplinkybes patvirtina ir pati ieškovė, todėl jos argumentas, kad teismas neturėjo sumažinti išlaikymo įsiskolinimo, nepagrįstas, prieštarauja jos pačios teiginiams (b. l. 84).

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino pateiktus šalių įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo (CPK 185, 263 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                        Zina Mickevičiūtė

                                          Nijolė Danguolė Smetonienė

                                                        Birutė Valiulienė