Civilinė byla Nr. 2A-2392-273/2015

(Proceso Nr. 2-69-3-07005-2014-9)

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.8.1.; 2.5.8.11.; 3.3.1.21.; 3.3.1.22.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Mindaugo Šimonio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-369-454/2015 pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovui A. D. dėl įpareigojimo nukelti ar nugriauti statinį ir atsakovo A. D. priešieškinį ieškovei Kauno miesto savivaldybei dėl įpareigojimo sudaryti sutartį,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu prašydama teismo įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nukelti laikinąjį statinį kioską, esantį prie (duomenys neskelbtini), arba jį nugriauti ir sutvarkyti teritoriją, o jei šio įpareigojimo atsakovas teismo nustatytu terminu neįvykdys - leisti ieškovei nugriauti nurodytą statinį ir sutvarkyti teritoriją, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo. Ieškinyje nurodė, kad ieškovės su ankstesniu kiosko savininku sudaryta Kiosko naudojimo viešojoje miesto vietoje sutartis Nr. 29-23-96 (K420-2) baigėsi 2013 m. sausio 26 d., todėl ginčo kioskas stovi ir iš jo vykdoma veikla nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir be jokio teisinio pagrindo yra užimama vieša vieta. Atsakovas prašė ieškinį atmesti, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę sudaryti ginčo kiosko naudojimo viešoje miesto vietoje sutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ginčo kioskas stovi nuo 1993 m. vasario 9 d., pagal konstrukciją  kaip stacionarus pastatas, bandė įsigytą ginčo kioską užregistruoti kaip stacionarų pastatą, patvirtinti kiosko planą, sudaryti naują sutartį, tačiau visą laiką gavo neigiamus atsakymus. Ieškovė prašė priešieškinį atmesti. Atsakovui neturint galiojančio ginčo kiosko vietos plano (schemos), kuriame būtų nustatytas laikino nesudėtingo statinio naudojimo terminas, bei nepateikus įstatymuose nurodytų dokumentų, nėra jokios galimybės sudaryti ginčo kiosko naudojimo viešojoje miesto vietoje sutarties. Atsakovas, gavęs ieškovės raštus dėl ginčo kiosko nukėlimo, jų neskundė, todėl ieškovė mano, kad su raštuose keliamais reikalavimais sutiko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, o priešieškinį atmetė, įpareigojo atsakovą per vienerių metų laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nukelti laikinąjį statinį kioską, esantį prie (duomenys neskelbtini), arba jį nugriauti ir sutvarkyti teritoriją, o jei šio įpareigojimo atsakovas nustatytu terminu neįvykdys – leido nugriauti ieškovei laikinąjį statinį kioską, esantį prie (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti teritoriją, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo.

Teismas nustatė, kad atsakovas ginčo kioską įsigijo 2013 m. gegužės 28 d., o ginčo kiosko naudojimo viešojoje miesto vietoje sutartis nustojo galioti 2013 m. sausio 26 d. Tarp ieškovės ir buvusio ginčo kiosko savininko K. G. sudarytos sutarties 7.6. punkte numatyta, jog pasibaigus kiosko naudojimo viešoje vietoje sutarties, sudarytos kiosko savininko su Kauno miesto savivaldybe, galiojimo laikui, kiosko savininkas savo lėšomis privalo pašalinti kioską iš paskirtos prekybos vietos. Ši nuostata yra tokia pati, kaip ir Laikinų prekybos (paslaugų teikimo) paskirties statinių (kioskų, paviljonų) ar jų liekanų pašalinimo, pasibaigus statinių naudojimo ar kiosko (paviljono) naudojimo viešojoje vietoje sutarties galiojimo terminui, organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. T-185, 9 punkto bei Prekybos Kauno viešosiose vietose taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. T-72 (2009 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. T-127 redakcija) 17 punkto nuostatoms. Minėtų taisyklių 17 punkte taip pat numatyta, kad neįvykdžius reikalavimo pašalinti kioską, kiosko nukėlimą, išvežimą ir saugojimą organizuoja savivaldybės administracija, o patirtas išlaidas apmoka kiosko savininkas. Teismas, remdamasis aukščiau nurodytomis sutarties ir norminių aktų  nuostatomis, sprendė, jog  atsakovas privalo pašalinti iš paskirtos prekybos vietą laikinąjį statinį. Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą bei ieškovei neprieštaraujant dėl sprendimo vykdymo atidėjimo laikinojo statinio – kiosko nukėlimui nustatė vienerių metų terminą.

Teismas priešieškinio reikalavimą vertino kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pagal prekybą Kauno viešosiose vietose reglamentuojančių Prekybos Kauno viešosiose vietose taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. T-72, 7 punktą, asmenys prekybą viešosiose vietose gali pradėti tik gavę Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų ir paslaugų skyriaus leidimą prekiauti (teikti paslaugas) Kauno viešosiose.

Leidimų prekiauti (teikti paslaugas) Kauno viešosiose vietose tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. T-72, 7 punkte nurodyta, kokius dokumentus reikia pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų ir paslaugų skyriui norint gauti leidimą prekiauti (teikti paslaugas) iš kioskų ir paviljonuose, tarp kurių - galiojančią kiosko (paviljono) vietos plano (schemos) ir kiosko (paviljono) projekto arba fotonuotraukos kopiją. Prekybos Kauno viešosiose vietose taisyklių 8 punkte nurodyta, kad prieš išduodant Leidimą prekiauti (teikti paslaugas) iš kioskų ir paviljonuose, jų savininkai turi sudaryti su Kauno miesto savivaldybe kiosko (paviljono) naudojimo viešojoje miesto vietoje sutartį, kurioje kiosko (paviljono) savininkas įsipareigoja užtikrinti, kad būtų laikomasi taisyklių, ir pasibaigus sutarties galiojimui per 15 kalendorinių dienų savo lėšomis nusikelti laikinąjį statinį. Sutartis sudaroma ne ilgiau kaip iki nustatyto laikino nesudėtingo statinio naudojimo termino pabaigos. Teismas konstatavo, kad ginčo kiosko įsigijimo momentu dokumentai, kurių pagrindu kioskas buvo pastatytas ir naudojamas (duomenys neskelbtini), buvo nustoję galioti, t.y. netekę teisinės galios. Teismo vertinimu, atsakovas, įsigydamas ginčo kioską komercinei veiklai vykdyti, turėjo būti atidesnis ir rūpestingesnis, prieš imdamasis veiklos susipažinti su reglamentuojančiais teisės aktais, bei įsigilinti į kiosko perleidimo sandorio metu jam perduodamus dokumentus. Atsakovui 2013 m. birželio 13 d. raštu Nr. 70-2-1688, 2013 m. liepos 17 d. raštu Nr. 70-2-2030 bei 2014 m. vasario 26 d. raštu Nr. (33.200)2-1353 buvo nurodyta, kad ginčo kiosko planas derinamas nebus, šiuose raštuose atsakovui buvo nurodoma apskundimo tvarka, tačiau atsakovas šių ieškovės sprendimų teisės aktų nustatyta tvarka neskundė ir tokiu būdu atsakovas lyg ir išreiškė savo sutikimą. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad atsakovui  neturint galiojančio kiosko vietos plano, kuriame būtų nustatytas laikino nesudėtingo statinio naudojimo terminas, bei nepateikus kitų, teisės aktuose nurodytų dokumentų, nėra jokios teisinės galimybės įpareigoti ieškovę sudaryti su atsakovu ginčo kiosko naudojimo viešojoje miesto vietoje sutartį ir tenkinti priešieškinį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį patenkinti ir įpareigoti ieškovę su atsakovu sudaryti kiosko, esančio prie (duomenys neskelbtini), naudojimo viešoje miesto vietoje sutartį. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:

1. Laikinojo statinio naudojimo vieta nurodyta suderintame vietos plane, kuris yra neatsiejama šios sutarties dalis. Ginčo kiosko naudojimo viešojoje vietoje sutartis galiojo iki 2013 m. sausio 26 d., o planas buvo suderintas 2011 m. sausio 26 d. ir galiojo iki 2013 m. sausio 26 d. Kadangi ginčo kioską iš buvusio savininko atsakovas nusipirko tik 2013 m. gegužės 28 d., todėl jam nėra žinoma, dėl kokių priežasčių buvęs savininkas nepratęsė kiosko naudojimo viešojoje miesto vietoje sutarties ir kodėl tik 2013 m. birželio 10 d. ieškovė išsiuntė pranešimą buvusiam savininkui, jog jis privalo nusikelti kioską;

2. Kadangi buvęs kiosko savininkas K. G. su ieškove buvo sudaręs kiosko naudojimo viešojoje vietoje sutartį, taip pat buvo paruoštas kiosko naudojimo vietos planas, todėl negalima teigti, kad atsakovas kreipėsi į ieškovę su prašymu išskirti naują vietą jo įsigytam kioskui. Ieškovės atsisakymas laikinojo statinio kiosko planui, vadovaujantis 2012 m. gruodžio 20 d. Kauno miesto tarybos sprendimo Nr. T- 739 „Laikinų nesudėtingų prekybos (paslaugų teikimo) statinių (įrenginių) Kauno miesto viešosiose vietose projektavimo ir statybos (įrengimo) tvarkos aprašu“ 21 punktu, yra neteisėtas ir pažeidžia atsakovo teises bei teisėtus lūkesčius;

3. Teismas neatsižvelgė į atsakovo prašymą įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu buvusį kiosko savininką K. G., kadangi jau 2013 m. ieškovė siuntė pranešimus dėl kiosko nukėlimo jo buvusiam savininkui. Todėl tik jis vienas galėjo teismui duoti paaiškinimus, dėl kokios priežasties jis laiku nesikreipė dėl kiosko plano pratęsimo arba kodėl neįvykdė ieškovės reikalavimo nugriauti kioską. Jeigu buvęs savininkas būtų įvykdęs šį reikalavimą, atsakovas nebūtų įsigijęs šito kiosko. Išklausius buvusio kiosko savininko paaiškinimus, byloje butų išsiaiškinta daugelis reikšmingų bylai aplinkybių;

4. Nuo 1993 metų leidimai naudoti ginčo kioską visą laiką buvo pratęsiami, kioskas atitinka visiems laikiniesiems nesudėtingiems statiniams keliamus reikalavimams, pagal konstrukcijas jis yra pastatytas kaip stacionarus pastatas kuris visas, 100 % stovi ant pamatų. Yra išbetonuotas priėjimas, laiptai, turėklai, todėl atsakovo nuomone, atsisakymas su juo sudaryti kiosko naudojimo viešoje miesto vietoje sutartį, teigiant, kad atsakovas turi atlikti visus reikalavimus, kaip kreipiantis pirmą kartą dėl naujos prekybos vietos skyrimo, yra neteisėtas;

5. Teismas nevertino atsakovo pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad jis visą laiką stengėsi geruoju susitarti su ieškovę, vykdydamas visus ieškovės nurodymus, rinkdamas reikiamus dokumentus. Teismas neįtraukė į bylos nagrinėjimą dalyvaujančiu byloje asmeniu buvusio kiosko savininko K. G., kuriam pirmajam buvo duotas nurodymas nugriauti ginčo statinį. Visų nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog sprendimas buvo priimtas neatskleidus bylos esmės, neįvertinus ginčo klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių, tinkamai neištyrus ir neįvertinus į bylą pateiktų įrodymų.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė tokius motyvus:

1. Teismas tinkamai išsprendė ieškinyje keliamus reikalavimus, išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes ir pateiktus įrodymus;

2. Apelianto teiginys, kad jo kreipimosi į dėl kiosko vietos plano patvirtinimo, negalima traktuoti kaip prašymo išskirti naują vietą atsakovo įsigytam kioskui, yra nepagrįstas. Ginčo kiosko įsigijimo momentu dokumentai, kurių pagrindu kioskas buvo pastatytas ir naudojamas buvo nustoję galioti. Jei atsakovas būtų įsigilinęs į jam sandorio metu perduodamus dokumentus, jis būtų supratęs, kad perkamo kiosko, kaip laikino nesudėtingo statinio, dokumentai yra nustoję galioti, ir jis toje vietoje stovi be jokio teisinio pagrindo, o vadovaujantis Aprašo 21 p. suderinti kiosko stovėjimo vietos planą nėra galimybių. Tai, kad atsakovas buvo neatidus, niekaip nekeičia byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir nesudaro pagrindo atleisti atsakovą nuo teisės aktuose nustatytų padarinių;

2. Atsakovui buvo nurodyta, kad ginčo kiosko planas nebus derinamas bei nurodyta tokio sprendimo apskundimo tvarka, tačiau atsakovas šia savo teise nepasinaudojo. Neskųsdamas ieškovės sprendimų, atsakovas išreiškė savo sutikimą. Atsakovui neturint galiojančio vietos plano, kuriame būtų nustatytas laikino nesudėtingo statinio naudojimo terminas, bei nepateikus kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų, nėra jokios teisinės galimybės įpareigoti ieškovę sudaryti su atsakovu ginčo kiosko naudojimo viešojoje miesto vietoje sutartį;

3. Byloję yra pakankamai įrodymų, leidžiančių pagrįsti teismo priimtą sprendimą. Apelianto santykiai su buvusiu kiosko savininku neturi jokio teisinio santykio su šioje byloje nagrinėjamu ginču, kadangi šioje byloje ginčas kilo tarp ieškovės ir atsakovo. Tai, kad atsakovo nurodytas asmuo kažkada valdė ginčo objektą ir turėjo tam reikalingus leidimus, nesukuria jokių teisių atsakovui;

4. Apeliantas skunde iš esmės nepateikė jokių teisinių argumentų dėl skundžiamo teismo sprendimo motyvų pagrindimo, tik tuos, kuriuos jau buvo išdėstęs savo atsiliepime į Kauno miesto savivaldybės ieškinį bei savo pateiktame priešieškinyje. Dėl visų atsakovo pateiktų argumentų teismas pasisakė, įvertindamas byloje esančių įrodymų visetą ir priimdamas teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Byloje nustatyta, kad  ieškovė Kauno miesto savivaldybė ir  kiosko (laikinojo statinio) savininkas K. G. 2011 m. balandžio 26 d. sudarė kiosko naudojimo viešoje miesto vietoje sutartį Nr. 29-23-96 (K 420-2), pagal kurią  savivaldybė suteikė asmeniui naudoti 12 kv. m. laikinąjį statinį Nr. K 420, esantį prie (duomenys neskelbtini). Laikinojo statinio naudojimo vieta nurodyta suderintame vietos plane (schemoje). Sutartis galiojo nuo 2011 m. balandžio 26 d. iki 2013 m. sausio 26 d. (b.l. 20-23). 2013 m. gegužės 28 d. pirkimo-pardavimo sutartimi K. G. minėtą kioską pardavė  A. D..

Ginčas byloje kilo dėl to, kad  atsakovas pasibaigus sutarties terminui kiosko iš paskirtos vietos pašalinti nesutinka. Ieškovė Kauno miesto savivaldybė prašė įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nukelti laikinąjį statinį arba jį nugriauti ir sutvarkyti teritoriją, o jei šio įpareigojimo atsakovas teismo nustatytu terminu neįvykdys – leisti ieškovei nugriauti nurodytą statinį ir sutvarkyti teritoriją. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę sudaryti ginčo kiosko naudojimo sutartį.

Laikinų prekybos (paslaugų teikimo) paskirties statinių (kioskų, paviljonų) ar jų liekanų pašalinimo, pasibaigus statinių naudojimo ar kiosko (paviljono) naudojimo viešojoje vietoje sutarties galiojimo terminui, organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011-03-17 sprendimu Nr. T-185, 9 punktas bei Prekybos viešosiose vietose taisyklių 17 punktas numato, kad  pasibaigus kiosko naudojimo viešoje  vietoje sutarties, sudarytos kiosko savininko su Kauno miesto savivaldybe, galiojimo laikui, kiosko savininkas savo lėšomis privalo pašalinti kioską iš paskirtos prekybos vietos. Tokia pati nuostata buvo numatyta ir tarp ieškovės ir buvusio kiosko savininko K. G. sudarytos sutarties 7.6 p. Ieškovas  ginčo kioską įsigijo tada, kai kiosko naudojimo viešojoje miesto vietoje 2011 m. balandžio 26 d. sutartis buvo pasibaigusi, tai ieškovo nupirktas kioskas, kaip laikinas nesudėtingas statinys, stovi be jokio teisinio pagrindo.

Prekybą Kauno viešosiose vietose reglamentuoja Prekybos Kauno viešosiose vietose taisyklės, patvirtintos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003-03-13 sprendimu Nr. T-72, Leidimų prekiauti (teikti paslaugas) Kauno viešosiose vietose tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003-03-13 sprendimu Nr. T-72, Laikinų nesudėtingų prekybos (paslaugų teikimo) statinių (įrenginių) Kauno miesto viešosiose vietose projektavimo ir statybos (įrengimo) tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012-12-20 sprendimu Nr. T-739. Pagal Prekybos  Kauno viešosiose vietose taisyklių  7 punktą, asmenys prekybą viešosiose vietose gali pradėti tik gavę Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų ir paslaugų skyriaus leidimą prekiauti (teikti paslaugas) Kauno viešosiose vietose. Norint gauti leidimą asmuo be kitų dokumentų turi pateikti galiojančią kiosko (paviljono) vietos plano (schemos) ir kiosko (paviljono) projekto arba fotonuotraukos kopiją (Tvarkos 7 p.). Prekybos vietos planas apibrėžtas kaip dokumentas, parengtas pagal reikalavimus, kurie privalomi projektuojant laikinus nesudėtingus prekybos įrenginius. Kadangi atsakovas A. D. neturi galiojančio kiosko vietos plano, kuriame būtų nurodytas laikino nesudėtingo statinio naudojimo terminas,  todėl ieškovė Kauno miesto savivaldybė pagrįstai atsisakė sudaryti kiosko naudojimo sutartį. Be to, kaip pažymėjo ieškovė atsiliepime į priešieškinį (b.l. 60-62) iki įsigalios Kioskų, paviljonų ir prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų išdėstymo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje specialiojo plano sprendiniai, vietos laikiniems nesudėtingiems statiniams (kioskams, paviljonams) viešosiose vietose neskiriamos, išskyrus kai statiniai statomi privačios nuosavybės teise arba nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomuose žemės sklypuose; kai Savivaldybės administracijos iniciatyva teisėtai naudojamą laikiną nesudėtingą statinį būtina perkelti į kitą vietą. Todėl apeliantas neturi galimybės įvykdyti pirmiau nurodytus reikalavimus dėl įsigyto kiosko naudojimo viešojoje miesto vietoje.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad  teismas nepagrįstai į bylą neįtraukė dalyvaujančiu asmeniu buvusio kiosko savininko K. G.. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto santykiai su buvusiu kiosko savininku neturi jokio teisinio santykio su šioje byloje nagrinėjimu ginču ir priimtas teismo sprendimas neturės jokios įtakos buvusio kiosko savininko K. G. teisėms ir pareigos, todėl nebuvo pagrindo jį įtraukti į bylą dalyvaujančiu asmeniu.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą tesimo sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u t a r i a:

              Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                               Dalė Burdulienė

                                                                                                 Izolda Nėnienė

                                                                                                 Mindaugas Šimonis