Civilinė byla Nr. 2A-1398-657/2019

       Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00223-2018-2

       Procesinio sprendimo kategorijos:

        (S)

       2.4.4.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.;

Kauno apygardos teismas

Nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko, Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. D. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-600-743/2019 pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui V. P., tretieji asmenys Lazdijų rajono savivaldybės administracija, akcinė bendrovė ,,Energijos skirstymo operatorius“ dėl kelio servituto nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė A. D. kreipėsi į teismą ir galutinai patikslinusi ieškinio reikalavimus (T.2, b. l. 21-32) prašė nustatyti atlygintinį kelio servitutą pagal S. K. firmos  „Korika“ 2019 m. kovo 1 d. parengtą servituto planą (servituto nustatymo schemą):

-       nustatyti 11,8000 ha žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), viešpataujantį kelio servitutą S-114, suteikiantį teisę važiuoti, naudotis pėsčiųjų taku ir varyti gyvulius 3,1991 ha žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tarnaujantį 4 m pločio, 600 kv. m ploto kelio servitutą S-1-114, suteikiantį teisę važiuoti, naudotis pėsčiųjų taku ir varyti gyvulius, XY koordinatėse 2-3-4-5-6-7-8-9-1;  

-       nustatyti A. D. nuostolių, atsiradusių dėl 600 kv. m ploto tarnaujančio kelio servituto nustatymo po 20 centų mėnesinio atlyginimo mokėjimo pareigą. 

2.       Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 11,8000 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), kurį į dvi dalis dalija melioracijos griovys. Norint iš vienos žemės sklypo dalies patekti į kitą dalį, būtina pereiti per upelį (melioracijos griovį), jokio privažiavimo prie šios žemės sklypo dalies nėra. Greta šio žemės sklypo yra atsakovo 3,1991 ha ploto žemės sklypas. Anksčiau atsakovo žemės sklype buvo keliukas, kuriuo ieškovė galėjo privažiuoti iki savo žemės sklypo dalies, esančios kitoje upelio pusėje, tačiau atsakovas šį keliuką suarė, todėl ieškovė negali jokiu transportu privažiuoti prie šios savo žemės sklypo dalies ir jį apdirbti. Atliekant kadastrinius matavimus, ieškovė prašė, kad būtų nustatytas kelio servitutas, kuriuo ji galėtų patekti į upelio atskirtą žemės sklypo dalį, tačiau administraciniu aktu atsisakyta nustatyti kelio servitutą. Lazdijų rajono savivaldybės komisija nurodė, kad įrengti ieškovės žemės sklype pralaidą per melioracijos griovį nėra galimybės, savo lėšomis ją įrengti ieškovė nesutinka. Ieškovė sutinka atsakovui mokėti 0,20 Eur kiekvieną mėnesį piniginę kompensaciją, kurios dydis nustatytas, įvertinus sandorius dėl žemės sklypų nuomos Lazdijų r. sav.

3.       Atsakovas V. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.       Nurodė, kad pripažįsta aplinkybę, kad jo ir ieškovės žemės sklypai yra gretimi, kad ieškovės žemės sklype yra melioracijos griovys, dalijantis jos žemės sklypą į dvi dalis, o privažiavimo prie antrosios žemės sklypo dalies nėra. Kadangi piečiau atsakovo žemės sklypo yra bendrojo naudojimo kelias, nuo šio kelio, pervažiavus per atsakovo žemės sklypą, ieškovė galėtų patekti į melioracijos griovio atskirtą žemės sklypo dalį, tačiau tuo būtų pažeistos jo teisės, kadangi ieškovė patekimą į šią žemės sklypo dalį gali užsitikrinti įsirengusi pralaidą per melioracijos griovį. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką servituto nustatytas yra galimas tik tuomet, kai jis yra objektyviai būtinas, o šios aplinkybės ieškovė neįrodė.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Alytaus apylinkės teismas 2019 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (T.2, b. l. 65-71). 

6.       Teismas konstatavo, kad žemės sklypo planai, žemės reformos žemėtvarkos projektai ir žemėlapiai patvirtina, kad per ieškovės žemės sklypą tekantis upelis (melioracijos griovys), jos sklypą padalija į dvi dalis ir privažiuoti iki antrosios, rytinės žemės sklypo dalies, nėra galimybės. Fotonuotraukos patvirtina, kad ieškovė patekimui į šią sklypo dalį yra pasidariusi lieptą, tačiau juo privažiuoti tam, kad būtų apdirbta žemės ūkio paskirties žemė, negalima. Tačiau servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Iš E. N. firmos ,, (duomenys neskelbtini)“ išvadų, prie jos pridėtų vietovės schemų, liudytojo E. N. paaiškinimų matyti, kad iš melioracijos griovio pašalinus sąnašas ir nuo griovio šlaitų pašalinus augančius krūmus galima įrengti pralaidą per melioracijos griovį. Šie įrodymai yra pakankami pripažinti įrodytu, kad per ieškovės žemės sklype esantį melioracijos griovį galima įrengti pralaidą. Liudytojo G. Ž. 2018 m. vasario 14 d. posėdžio protokole ir teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kad pralaidos per melioracijos griovį įrengti negalima, nepakankami tokiai išvadai pagrįsti. Liudytojas nurodė, kad neatliko jokių skaičiavimų bei matavimų, išvadą pateikė tik apžiūrėjęs ieškovės žemės sklype esantį melioracijos griovį, todėl niekuo nepagrįsta išvada nepakankama tvirtinamai aplinkybei įrodyti, ši liudytojo nuomonė negali atsverti motyvuotos, brėžiniais ir projektinėmis schemomis pagrįstos E. N. firmos ,,(duomenys neskelbtini)“ išvados dėl pralaidos įrengimo galimumo. Bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad per ieškovės sklype esantį melioracijos griovį galima įrengti pralaidą, kuri leistų ieškovei patekti į rytinę žemės sklypo dalį bet kokiu transportu, ir taip jai būtų užtikrintas tinkamas nuosavybės teisės naudojimo būdas neapribojant kito asmens – atsakovo nuosavybės teisės, pripažintina, kad servitutas nėra objektyviai būtinas, t. y. daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Nenustačius šios sąlygos, nustatyti servitutą atsakovo žemės sklype nėra teisinio pagrindo.

7.       Iš aptartų žemėlapių, žemės sklypo planų bei žemėtvarkos projektų analizės matyti, kad atsakovo žemės sklype, už melioracijos griovio, niekada nebuvo jokio kelio, todėl ieškovės tvirtinimas, kad atsakovas neteisėtai suarė kelią, niekuo nepagrįstas ir neįrodytas. Vien aplinkybė, kad iki nuosavybės teisės atsakovui atkūrimo, nuimant derlių kolūkiuose, atsakovo žemės sklypo buvimo vietoje buvo nuvažinėjami laikini keliai derliui suvežti, nereiškia jo pareigos įgijus žemės sklypą nuosavybėn tokį kelią užtikrinti.

8.       Ieškovė nurodė, kad pralaidos įrengimas jai yra didelė finansinė našta, todėl šia galimybe ji neketina pasinaudoti. Iš liudytojo E. N. parodymų matyti, kad preliminariais jo skaičiavimais pralaidos įrengimas, atsižvelgus, kad tam būtinas projekto parengimas, melioracijos griovio ir jo pakrančių išvalymas bei pralaidos įrengimas, gali kainuoti apie 6 000,00 Eur. Sutiktina, kad tai finansiškai reikšminga investicija į turtą, tačiau teisės aktuose yra numatyta galimybės gauti šių išlaidų kompensaciją. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-886 Dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir melioracijos sistemų naudojimo, būklės įvertinimo ir melioracijos darbų finansavimo taisyklių patvirtinimo 30.2 punkte numatyta galimybė gauti išlaidų, skirtų melioracijos grioviui įrengti, kompensaciją, jeigu įrengiama bendrojo naudojimo pralaida melioracijos grioviuose, kai suinteresuoti žemės naudotojai savo lėšomis parengia pagal nustatytus reikalavimus būtiną techninę-sąmatinę dokumentaciją. Iš byloje esančių schemų matyti, kad ieškovė turi galimybę įrengti bendrojo naudojimo pralaidą melioracijos griovyje, jeigu ji ją įrengtų melioracijos griovyje ties vieta, kur jos žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribojasi su šiauriau esančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovė šia galimybe pasinaudoti nenori.  

9.       Tuo atveju, jeigu būtų nustatytas servitutas atsakovo žemės sklype keliui įrengti, ieškovės rengiamas kelias turėtų atitikti keliui nustatytus projektavimo normatyvinius dokumentus, keliui įrengti turėtų būti parengtas atitinkamas projektas, gautas statybą leidžiantis dokumentas, o kelias turėtų būti įrengtas pagal projekte numatytus reikalavimus, todėl tam taip pat reikėtų nemažų finansinių investicijų.  

10.       Pagal ieškovės patikslintą reikalavimą, ji siekia, kad servitutinis kelias būtų įrengtas atsakovo rytiniu žemės sklypo pakraščiu. Sugretinus jos pateiktą patikslintą 2019 m. kovo 1 d. servituto nustatymo schemą su vietovės schema, atspindinčia melioracijos drenažo, elektros kabelių išsidėstymą, matyti, kad projektuojamas kelias kirs elektros tiesimo kabelį ir melioracijos drenažą. Remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1996 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 283 patvirtintų Techninės sąlygos statiniams melioruotoje žemėje projektuoti išdavimo taisyklių 18.2 punktu ieškovei, įrengiant kelią reikės arba melioracijos statinius iškelti į kitą vietą, arba juos pertvarkyti, be to, ieškovei reikės užtikrinti ir kabelio tinkamą apsaugą savo lėšomis, todėl investicijos į kelią dėl to padidės. Iš liudytojo E. N. parodymų matyti, kad finansine prasme kelio tokioje vietoje įrengimas taptų brangesnis nei pralaidos įrengimas. Atsižvelgus į tai, ieškovės argumentai, kad pralaida jai yra per didelė finansinė našta, lyginant su pralaidos įrengimu, niekuo nepagrįsti.

11.       Ieškovė siekia nustatyti servitutinį kelią atsakovo žemės sklype ir per jį važinėti iki savo žemės sklypo be jokių finansinių investicijų kelio įrengimui, už tai sutikdama atsakovui mokėti 0,20 Eur mėnesinę kompensaciją už jo patiriamus nuostolius. Nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų proporcingumo, tačiau toks ieškovės siekis sutaupyti savo lėšas atsakovo sąskaita pažeidžia šią interesų pusiausvyrą ir yra nesąžiningas atsakovo atžvilgiu.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Apeliantė A. D. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; priimti 2019 m. balandžio 2 d. patikslintą ieškinį bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (T.3, b. l. 2-12). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

12.1.                      Teismas, atmetęs ieškovės reikalavimą dėl kelio servituto nustatymo, neįvertino bylai svarbių aplinkybių. Kelio servitutas už upelio esančiai sklypo daliai naudoti yra objektyviai būtinas, nes kito tinkamo daikto naudojimo būdo nėra. Apeliantė išnaudojo visas įmanomas galimybes daiktui naudoti kitais būdais. Teismas nepagrįstai vertino, kad apeliantė turi galimybę įsirengti pralaidą per upelį. Iš liudytojo E. N. parodymų buvo žinoma pralaidos patekti į ieškovės sklypą preliminari ne mažesnė nei 12 000,00 Eur kaina. Liudytojas nenurodė ir nėra žinoma, kokie būtų parengto projekto ekspertizės ir nuo griovio šlaitų augančių krūmų pašalinimo kaštai. Neįvertinta ir tai, kad rengiant upelio pralaidą specialisto nurodytoje vietoje reikėtų įrengti apie 50 m kelio iki pralaidos ir už pralaidos, nes yra pelkė. Teismas nepagrįstai sumažino pralaidos įrengimo kaštus. Apeliantė neturi lėšų jai įsirengti, o kompensuojamos yra bendro naudojimo pralaidos įrengimas. Be to, Lazdijų rajono savivaldybė ieškovei atsakė, kad naujos pralaidos per melioracijos griovį statybos iš valstybės biudžeto finansavimo galimybės nėra. Spręsdamas, kad ieškovė turi galimybę įrengti bendrojo naudojimo pralaidą melioracijos griovyje, teismas neįvertino Lazdijų rajono savivaldybės administracijos 2019 m. vasario 10 d. rašto Nr. 1-370 duomenų, netinkamai nustatė ir vertino faktines aplinkybes dėl suarto kelio buvimo. Maždaug antro kelio servituto vietoje nuo seno buvo kelias, kuris pažymėtas 1948 m. kariniame žemėlapyje ir kuriuo naudojosi vietiniai gyventojai. Tai patvirtino teisme liudiję liudytojai M. V., J. U. ir R. F..

12.2.                      Teismas nepagrįstai nepriėmė ieškovės 2019 m. balandžio 2 d. patikslinto ieškinio ir bylą išsprendė pagal 2019 m. kovo 2 d. ieškinį, nors patikslintu ieškiniu nebuvo keičiamas nei ieškinio pagrindas, nei ieškinio dalykas. Šiuo ieškiniu prašomu kelio servitutu nenumatyta galimybė važiuoti traktoriais ir kitai sunkiasvorei žemės ūkio technikai, o tik leidžiama 1/3 dalį 11,80 ha žemės sklypo naudoti tik ganyklai. Kelio servituto atsakovo žemėje pakaktų tik gyvuliams ten pavasarį nuvesti ir rudenį parvesti, kai atsakovo žemėje pasėti pasėliai dar nėra suaugę, o nušienavus ganyklos likučius arkliu pakinkytu vežimu parvežti šieną, toks kelio naudojimas nekelia jokio pavojaus elektros kabeliui ir melioracijos įrenginiams esantiems kelio vietos žemėje. Teismas, spręsdamas bylą pagal pilną servituto turinį, visiškai atėmė ieškovei galimybę naudotis šia žemės dalimi. Siauras kelio servituto turinys pagal 2019 m. balandžio 2 d. patikslintą ieškinį nuosavybės teises atsakovui riboja minimaliai, išlaiko tarnaujančio ir viešpataujančio daiktų savininkų interesų proporcingumą ir pusiausvyrą, suteikia ieškovei galimybę naudotis savo daiktu.

12.3.                      Teismas darė nepagrįstas išvadas dėl kelio servituto atlygintinumo. Tai, kad apeliantė dėl gaunamos mažos pensijos negali atsakovui pasiūlyti didesnės nuostolių periodinės atlyginimo sumos, ji nėra nesąžininga, ji tik neturi lėšų. Pagal išviešintus VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto žemės nuomos sandorių duomenis Lazdijų r. sav., nuostolius, atsiradusius dėl 534 kv. m ploto tarnaujančio kelio servituto nustatymo, apeliantė sutiko kompensuoti po 0,17 Eur už mėnesį atlyginimą. Pateikė Lazdijų rajono savivaldybės, Nekilnojamojo turto žemės nuomos sandorių ataskaitą. Apeliantė pasiūlė nuostolių, dėl servituto nustatymo, paskaičiuotą kompensaciją. VĮ Registrų centro duomenyse buvo ir kiti žemės nuomos įkainiai, teismas šių aplinkybių netyrė. Atsakovo neklausė, kokia periodinė servitutinių nuostolių atlyginimo suma galėtų būti jai priimtiniausia, jeigu būtų nustatytas kelio servitutas.

13.       Apeliantė prašė priimti patikslintą ieškinį ir pateikė jį su apeliaciniu skundu (T.3, b. l. 15-24).

14.       Atsakovas V. P. su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas (T.3, b. l. 27-28).

15.       Atsiliepime nurodė, jog teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Ieškovė formaliai tikslindama ieškinio dalyką vilkino procesą, todėl teismas atsisakydamas priimti eilinį kartą tikslintą 2019 m. balandžio 2 d. ieškinį, užkirto kelią ieškovei piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

17.       Apeliantai kartu su apeliaciniu skundu pateikė patikslintą ieškinį ir prašė jį priimti. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Savo prašymą priimti patikslintą ieškinį apeliantė grindė tuo, jog juo buvo mažinama servituto apimtis, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį atsisakė priimti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pateikiamas patikslintas ieškinys nesudaro pagrindo spręsti, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė atsirado po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, ir jų pateikimas turėtų esminės reikšmės apeliacinio skundo nagrinėjimui, todėl netenkina ieškovės prašymo prijungti prie bylos naujus įrodymus, pateiktus kartu su apeliaciniu skundu (CPK 314 str.).

Dėl kelio servituto nustatymo

18.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl ieškovės prašomo nustatyti kelio servituto objektyvaus būtinumo.

19.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šiame straipsnyje yra įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį, tačiau, nepaisant to, servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018).

20.       Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Teismo sprendimu nustatant servitutą būtina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita. Taigi, nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų proporcingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016).  

21.       Byloje nustatyta, kad ieškovei A. D. nuosavybės teise priklauso 11,8000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). v.), esantis (duomenys neskelbtini), kuris pietinėje pusėje ribojasi su atsakovui V. P. nuosavybės priklausančiu 3,1991 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) v.) esančiu (duomenys neskelbtini) Šalių žemės sklypuose yra melioracijos griovys, sklypus dalijantis į dvi dalis. Atsakovo V. P. pietinėje žemės sklypo pusėje yra bendrojo naudojimo kelias. Kelio, privažiuoti prie ieškovės žemės sklypo dalies, atskirtos melioracijos griovio, nėra. 

22.       Ieškovė būtinumą nustatyti servitutą atsakovo žemės sklype iš esmės grindė aplinkybe, kad į jos žemės sklypo dalį, atskirtą melioracijos griovio nėra suformuotas įvažiavimas, o vienintelis tinkamas patekimas iki šio žemės sklypo yra įmanomas išimtinai per atsakovo sklypą nuo bendro naudojimo kelio. Atsakovas su reikalavimu, nustatyti servitutą per jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą nesutinka, todėl teisėjų kolegijos nuomone, ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl servituto nustatymo atsakovui priklausančiuose žemės sklypuose. Taigi, nagrinėjamu atveju buvo įvykdyta viena iš CK 4.126 straipsnyje numatytų būtinųjų sąlygų – savininkų nesutarimas.

23.       Vertinant kitą sąlygą, kuriai esant nustatomas servitutas teismo sprendimu – būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį, visų pirma pažymėtina, jog servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, todėl, spręsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015). Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2015). Turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita. Nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012; 2016 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-701/2016).

24.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, sprendė, kad nėra būtinybės servitutu  apsunkinti atsakovui priklausantį žemės sklypą, nes byloje surinktų įrodymų visetas leidžia spręsti, jog ieškovė turi galimybę įsirengti pralaidą patekimui į melioracijos grioviu atskirtą sklypo dalį, be to, pažymėjo, kad patekimui į sklypo dalį, atskirtą melioracijos grioviu, ieškovė yra pasidariusi lieptą.

25.       Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimu, teigė, jog teismas priimdamas sprendimą netinkamai vertino įrodymus (Lazdijų rajono savivaldybės administracijos 2019 m. vasario 10 d. rašto Nr. 1-370, 1948 m. karinio žemėlapio, kuriame pažymėtas kelias, liudytojų M. V., J. U. ir R. F. parodymų). Be to, teismas neįvertino, jog pralaidos įrengimas pareikalaus didelių finansinių resursų (mažiausiai 12 000,00 Eur), yra itin brangus ir neatitinka proporcingumo reikalavimų, o lėšų pralaidos įrengimui apeliantė neturi.

26.       Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo (CPK 176 str. 1 d.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019).

27.       Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.).

28.       Iš ieškovės pateikto S. K. firmos ,,Korika“ 2019 m. kovo 1 d. parengtos servituto nustatymo schemos matyti, kad atsakovui priklausančiame žemės sklype prašoma nustatyti servitutą S-114, suteikiantį teisę važiuoti, naudotis pėsčiųjų taku ir varyti gyvulius.

29.       Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Lazdijų skyrius ne kartą  informavo ieškovę, kad išnagrinėjus ieškovės ir atsakovo nuosavybės dokumentus bei Šventežerio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektus galima daryti išvadą, jog į ieškovės žemės sklypą nurodytas privažiavimas vietinės reikšmės keliu, tačiau nėra nurodytas privažiavimas vietinės reikšmės keliu ar servitutu per gretimą žemės sklypą; administraciniu aktu privačiame žemės sklype nustatyti servituto nėra galimybės ir siūlė ieškovei dėl servituto nustatymo tartis su atsakovu arba kreiptis į teismą (2017 m. rugsėjo 12 d. raštas Nr. 4517-(14.4.104), 2018 m. sausio 25 d. raštas Nr. 4SD-415-(14.4.104), 2018 m. sausio 17 d. raštas Nr. 4SD-269-(14.4.104), T.1, b. l. 17-18; 24-27). Lazdijų rajono savivaldybės administracija 2018 m. vasario 23 d. raštu Nr. 1-519 atsakydama į ieškovės prašymą, nurodė, jog Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 9 d. įsakymu sudaryta komisija, apžiūrėjusi ir įvertinusi situaciją vietoje nutarė, jog nesant galimybės įrengti pralaidos per 8,84 m pločio melioracijos griovį, skiriantį žemės sklypą į dvi dalis, ieškovė teisės aktų nustatyta tvarka turėtų kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo (T.1, b. l. 28-33).  

30.       Atsakovo pateiktose E. N. firmos „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. spalio 15 d. parengtose išvadose Nr. 18/42 dėl pralaidos įrengimo įvažiavimui į ieškovei priklausančio sklypo dalį, atskirtą melioracijos grioviu nurodyta, jog yra ekonomiškai ir techniškai pagrįsta galimybė per ieškovei priklausančio sklypo ribą įrengti g/b dl200mm vamzdžių liemens pralaidą, įrengimo vietoje pašalinus sąnašas iš griovio bei krūmus nuo griovio kraštų. Taip pat pažymėjo, kad melioracijos griovių apsaugos zonoje (100 m nuo sureguliuoto upelio kranto viršutinės briaunos) draudžiama tiesti kelius (LR aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 patvirtintų Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisyklių II sk. 9 p.; LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemių ir miško

naudojimo sąlygų XXIX sk. 109 p.) (T.1, b.l. 104-112).

31.       Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos išvadoms, jog tuo atveju, jeigu būtų nustatytas kelio servitutas atsakovo žemės sklype jis turėtų atitikti keliui nustatytus projektavimo normatyvinius dokumentus, keliui įrengti turėtų būti parengtas atitinkamas projektas, gautas statybą leidžiantis dokumentas, o kelias turėtų būti įrengtas pagal projekte numatytus reikalavimus (Kelių įstatymo 8 str. 1 d.), todėl tam reikėtų nemažų finansinių investicijų, dėl elektros kabelio, melioracijos statinių iškėlimo į kitą vietą arba jų pertvarkymo.

32.       Pažymėtina tai, jog ieškovė, prašydama nustatyti kelio servitutą nenurodo, kas ir kokiomis lėšomis prisidės prie kelio įrengimo. Iš apeliantės paaiškinimų galima spręsti, kad ji tiesiog pageidauja važiuoti, naudotis pėsčiųjų taku ir varyti gyvulius per atsakovo sklypo ariamą žemę, neinvestuojant jokių lėšų, nes per lauką ilgą laiką buvo nuvažinėtas kelias, kuris galimai pažymėtas 1949 m. žemėlapiuose, (duomenys neskelbtini) vietovėje. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju, tariamo kelio vieta pažymėta apytiksliai, šias atžymas padarė ieškovės atstovas, nenaudodamas jokių skaičiavimų, be žemės sklypo koordinačių (T.1, b. l. 86-88, 120-123), Todėl pirmosios instancijos teismas ieškovės pateiktą 1949 m. žemėlapį su ieškovės atstovo žymomis sugretinęs su 1947 m., 1957 m., 1986 m., 1987 m., 1972 m., 1995 m. žemėlapiais bei juose pagal koordinates įklotais šalių žemės sklypais matyti, pagrįstai sprendė, kad šalių žemės sklypuose, už melioracijos griovio, nė vienu laikotarpiu kelio (lauko kelio) nebuvo (T.1, b. l. 143-148).

33.       Byloje neginčijamai nustatyta, kad pagal teritorijų planavimo dokumentus ((duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto 1999 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 59-1370 ištrauka; (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto 2003 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 59-1102Ž ištrauka; T.1, b. l. 26-27). Šių teritorijos planavimo dokumentų nepaneigia nei liudytojų R. F., A. P., M. V., J. U. parodymai, kad jokio kelio per atsakovo žemės sklypą nebuvo, o tik per laukus laikinai nuvažinėtas keliukas.

34.       Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad ji neturi pakankamai lėšų įsirengti pralaidos per melioracijos griovį savo sklype, o Lazdijų rajono savivaldybės administracija 2019 m. vasario 10 d. rašte Nr. 1-370 nurodė, jog nenumato skirti lėšų naujų melioracijos įrenginių (pralaidų) statybai, kad ji galėtų sumažinti servituto apimtį – tik gyvuliams varyti, kai atsakovo žemėje pasėti pasėliai dar nėra suaugę, o nušienavus ganyklos likučius vežimu parvežti šieną, nesudaro pagrindo teigti, jog Lazdijų rajono savivaldybė lėšų naujų melioracijos įrenginių (pralaidų) statybai neskirs kitais metais, nepagrindžia kelio servituto atsakovo žemės sklype nustatymo būtinumo ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovė, siekdama nustatyti servitutą atsakovo žemės sklype be jokių finansinių investicijų kelio įrengimui, už tai sutikdama atsakovui mokėti 0,20 Eur mėnesinę kompensaciją dėl patiriamų nuostolių, pažeidžia savininkų interesų pusiausvyrą, nes be pakankamo pagrindo būtų varžoma atsakovo nuosavybės teisė ir ieškovei kilusios problemos būtų sprendžiamos atsakovo teisių sąskaita.

35.        Apibendrindama išdėstytus argumentus ir motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, netinkamai taikė materialiosios teisės normas ar, nustatydamas reikšmingas ginčo sprendimui aplinkybes ir jas vertindamas bei jų pagrindu darydamas išvadą, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

36.       Tai konstatavusi teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su servituto atlygintinumu, kurie neturi teisinės reikšmės bylai išspręsti. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovės atsakovui V. P. priteistina 300,00 Eur, rašytiniais įrodymais pagrįstų bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas).

38.       Apeliacinės instancijos teismo patirtos 5,44 Eur dydžio išlaidos, nagrinėjant apeliacinį skundą, priteistinos iš ieškovės (CPK 96 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš apeliantės A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 5,44 Eur (penkis eurus 44 ct) išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų siuntimu (Valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos)).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                             Žibutė Budžienė

                     Evaldas Burzdikas

                    Tomas Romeika