Civilinė byla Nr. 3K-3-488-219/2015

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-15766-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.10 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 2 d.

Vilnius             

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gedimino Sagačio, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. Z. (O. Z.) kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos   2014 m. lapkričio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų O. Z. ir I. Z. ieškinį atsakovams I. J. ir M. J. (M. J.) dėl sklypo ribos atkūrimo bei žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

              Kasacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl savininko teisių gynimo būdų.

              Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami įpareigoti atsakovus perkelti tvorą, skiriančią ieškovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (duomenys skelbtini), nuo atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys skelbtini), pagal pridedamo žemės sklypo žymėjimo akto duomenis, priteisti solidariai iš atsakovų 1850,88 Lt (536,05 Eur) žalos atlyginimo.

              Ieškovai nurodė, kad su atsakovais yra gretimų žemės sklypų savininkai. 2001 m. birželio 6 d., dalyvaujant abiejų žemės sklypų savininkams, buvo atlikti sklypų matavimai bei parengtas žemės sklypų ribų planas su atvaizduotomis posūkio taškų koordinatėmis, kurios įregistruotos Registrų centro duomenų bazėje. 2007 m. liepos mėn. buvo atliktas ieškovams priklausančio žemės sklypo ribų žymėjimas vietoje, kurio metu nustatyta, kad taško Nr. 1 riba nesutampa su tvoros riba ir šis taškas yra už tvoros, atsakovams priklausančiame sklype, t. y. atsakovai naudojasi dalimi ieškovams priklausančio žemės sklypo, kuris yra atitvertas tvora ir apsodintas tujomis, todėl jų žemės sklypo plotas yra sumažintas, o atsakovų atitinkamai padidintas. Žemės sklypų ribos yra aiškios, todėl atsakovų tvora ir tujos turi būti nukeltos į jų sklypo pusę, kad žemės sklypų faktinė riba atitiktų tą, kuri užfiksuota žemės sklypo plane. Teigiama, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, t. y. atsakovams per tvorą nukreipus vandens žarną lietaus vandeniui, besikaupiančiam jų žemės sklype, perpumpuoti, esant neįrengtai lietaus surinkimo sistemai, ieškovai patyrė nuostolius – sugadinta sklype esanti žalia veja, kuriai atkurti reikia 1850,88 Lt (536,05 Eur).

I. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių dokumentų esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas, įvertinęs tai, kad tarp šalių yra jau daug metų nusistovėjusi naudojimosi žemės sklypais tvarka, sklypus skiria tvora su betoniniais stulpais, ji apsodinta daugiametėmis tujomis, kurios, perkėlus tvorą, atsiduria ieškovo sklype, tarp šalių niekada nebuvo kilę ginčų dėl ribos, sprendė, kad ieškovo teisių gynimas būdas – tvoros perkėlimas, būtų neproporcingas atsakovų įgytų teisių atžvilgiu, nes jie neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų – vandens perpumpavimo per vandens žarną, atsakovų nerūpestingumo naudojantis jiems priklausančiu pastatu, taip pat neįrodė jam padarytos žalos bei jos dydžio.

Pažymėta, kad ieškovė I. Z., kuri po sutuoktinio N. Z. mirties taip pat perėmė ir jo teises,   2013 m. rugsėjo 11 d. dovanojimo sutarties pagrindu perleidusi žemės sklypo su pastatais (duomenys skelbtini), nuosavybės teisę O. Z., neteko materialinio bei procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi, tačiau iš bylos nagrinėjimo neišstojo, o dėl nurodytų aplinkybių negali būti laikoma tinkama ieškove, todėl ieškinys jos atžvilgiu atmestinas kaip pareikštas netinkamo ieškovo (CPK 45 straipsnis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo O. Z. apeliacinį skundą, 2014 m. lapkričio 14 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Kolegija nustatė, kad ginčo tvora pastatyta 1986 m., 1994 m. atliktuose abiejų ginčo sklypų kadastriniuose matavimuose ((duomenys skelbtini), – 1994 m. balandžio 12 d., (duomenys skelbtini), – 1994 m. rugsėjo 12 d.) yra gretimų žemės sklypų savininkų sutikimai, tarp savininkų ginčų dėl tvoros nebuvo kilę. Ieškovai žemės sklypą (duomenys skelbtini) įsigijo 2001 m. rugsėjo 21 d., atsakovai gretimą 0,0834 ha žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais (duomenys skelbtini) įsigijo 2003 m. rugpjūčio 21 d. Ginčo tarp naujų gretimų sklypų savininkų dėl 1986 m. statytos tvoros, kuri jau ieškovams įsigyjant žemės sklypą buvo įlinkusi į ieškovų žemės sklypą ir užėmusi ieškovų žemės sklypo dalį, nekilo, tokia žemės sklypų faktinė riba šalis tenkino ilgą laiką, todėl reikalavimas perkelti tvorą būtų neproporcingas atsakovų įgytų teisių atžvilgiu. Byloje taip pat nustatyta, kad nors ieškovui nuosavybės teise priklauso 836 kv. m ploto žemės sklypas, tačiau faktiškai jis naudojasi 24 kv. m didesniu žemės sklypu. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas faktines bylos aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, sprendė, kad 1986 m. statytos tvoros nežymus įlinkis į ieškovų žemės sklypą nepažeidžia ieškovų, kaip savininkų, teisių. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovų veiksmus, kad dėl jų per tvoros plyšį žarna perpumpuojamo vandens į ieškovų žemės sklypą buvo sugadinta (išpuvo) ieškovų veja, nurodė, kad atsakovai elgėsi netinkamai bei pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis protingai, tačiau pažymėjo, jog to nepakanka, kad būtų galima atsakovams taikyti civilinę atsakomybę. Būtina įrodyti, kad tarp atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų ir ieškovų nurodytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, o įrodymų, kad atsakovai nuolat pila vandenį į ieškovų žemės sklypą ar kad toje vietoje anksčiau veja buvo, o vejos neaugimą ir išpuvimą lėmė būtent pilamas vanduo iš atsakovų žemės sklypo, nėra.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas O. Z. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį ir bylą iš naujo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl savininko nuosavybės teisių gynimo instituto aiškinimo ir taikymo. Teismai, pripažinę, kad ieškovo teisės pažeistos, atsisakė jas ginti, nes tarp šalių nustatyta ilgalaikė nusistovėjusi faktinė žemės sklypų naudojimosi tvarka. Iš 836 kv. m ieškovui priklausančios namų valdos žemės sklypo 11 kv. m naudojasi atsakovai. Šis faktas yra byloje nustatytas, todėl teismai turėjo atitinkamai taikyti CK 4.98 straipsnio nuostatas. Teismai pažymėjo, kad ieškovas naudojasi 24 kv. m didesniu žemės sklypu, negu jam priklauso, o atsakovai – 18 kv. m, tačiau kieno sąskaita tariamai padidėjo ieškovo ir atsakovės sklypų plotai, teismai netyrė. Duomenys apie didesnius sklypų plotus yra nustatyti vieninteliame dokumente, t. y. 2013 m. balandžio 12 d. UAB „Topo erdvės“ išduotoje pažymoje, atspindinčioje matavimų, kuriuos užsakė atsakovai, rezultatus, tačiau kiti bylos dokumentai nepateikia duomenų apie didesnius sklypų plotus. Šie duomenų prieštaravimai nėra pašalinti, todėl teismas neištyrė visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir nenustatė sklypų charakteristikų, todėl neatskleista bylos esmė. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas, kad ieškovo prašomas teisių gynimas būtų neproporcingas atsakovų įgytų teisių atžvilgiu, nenurodė, kokias teises ir į ką įgijo atsakovai bei koks tų teisių įgijimo teisinis pagrindas. Teismas procesiniu sprendimu atsakovams suteikė teises į jiems nepriklausančią žemę.    

Atsakovė I. J. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Ji nurodo, kad lyginant ginčo šalių ir gretimų žemės sklypų planus matyti, jog žemės sklypų koordinatės sutampa, žemės sklypų planus pasirašė jų savininkai, todėl darytina išvada, kad žemės sklypų savininkus tenkino nustatytos žemės sklypų ribos, kurios sutapo su esamomis tvoromis. Trečiasis asmuo, Nacionalinė žemės tarnyba, nurodė, kad rengiant kadastrinės vietovės žemės sklypo planus galėjo įsivelti techninė klaida, nustatant žemės sklypų bendrą ribą, t. y. neužkoordinuojant tarpinio tvoros kampo, dėl kurio kilo konfliktas. Taigi šis konfliktas turėtų būti sprendžiamas viešojo administravimo subjekto, o ne su atsakovų pagalba ar jų sąskaita. Ieškovas pasirinko netinkamą tariamai pažeistos teisės gynimo būdą, nes sklypo ribų tikslinimo procedūra yra aiškiai reglamentuota įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų. Dėl to teisminis procesas turėjo būti nutrauktas CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu dar pirmosios instancijos teisme. Remiantis Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2012 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-2 patvirtintų Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 29.4 punktu ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 35.3.4 punktų nuostatomis tuo atveju, kai žemės sklypo ribos sutampa su natūraliais ar dirbtiniais objektais, žemės sklypo ribos, sutampančios su vietovėje besiribojančia tvora, riboženkliais neženklinamos ir esama faktinė padėtis nekeičiama. Sklypus skirianti tvora nuo 1986 m. nebuvo keičiama, todėl atsakovė padidinti savo žemės sklypą fiziškai neturėjo galimybės. Be to, ginčo riba tarp gretimų žemės sklypų buvo nustatyta dar anksčiau ir niekas jų nepaneigė nei faktiniais duomenimis, nei naujais matininkų matavimais, nes dar 1994 m. valstybinio žemėtvarkos instituto inžinieriaus V. K. atliktų matavimų pagrindu žemės sklypų ribų planą ginčo kadastrinėje vietovėje patvirtino Klaipėdos miesto žemėtvarkos tarnyba.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl savininko teisių gynimo būdų

CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Netekęs valdymo teisės, savininkas pas kitą asmenį be teisinio pagrindo atsidūrusį daiktą turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis). Savininkas savo teises gali ginti ir reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Taigi, tiek vindikacinio, tiek negatorinio ieškinio prigimtis ir paskirtis yra ginti daikto savininko pažeistas teises – nevaldantis savo turto savininkas reikalauja grąžinti neteisėtai valdomą turtą, pareikšdamas vindikacinį ieškinį, o kai savininkas siekia pašalinti nuosavybės teisės pažeidimą, nesusijusį su valdymo netekimu, pareiškia negatorinį ieškinį. Šioje byloje ieškovai pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovus perkelti tvorą, skiriančią ieškovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (duomenys skelbtini), nuo atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys skelbtini), pagal pateikto žemės sklypo žymėjimo akto duomenis. Taigi šis ieškovų pareikštas reikalavimas pašalinti pažeidimus, trukdančius naudotis jiems priklausančiu daiktu, kvalifikuotinas kaip daiktinės teisės reglamentuojamas reikalavimas ginti nuosavybės teisę (CK 4.98 straipsnis). Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. L. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-189/2011; 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. I. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Atsakovai argumentavo, kad ginčo tvora statyta dar 1986 m., ginčo dėl sklypo ribų ir jų plotų tarp ankstesnių savininkų, taip pat tarp jų pačių nuo įsigijimo nebuvo ir faktinė padėtis nuo sklypų įsigijimo niekada nesikeitė, todėl nėra pagrindo dabar ginčyti nusistovėjusių faktinių sklypų ribų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisminę praktiką, aiškinant šią teisės normą, pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo ribos nustatoma, jog dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, tai faktinė riba yra vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija iš esmės išsprendžiant šalių ginčą. Vis dėlto pagal CK 4.45 straipsnį, jo aiškinimą ir taikymo praktiką faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. P. V., bylos Nr. 3K-3-453/2010; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. G. ir kt. v R. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-470/2014; kt.). Sprendžiant ginčą tarp gretimų žemės sklypų savininkų, kurie žemę pirko (privatizavo) iš valstybės, gali būti reikšmingos valstybinės žemės pardavimą reglamentuojančių teisės aktų (pvz., Žemės reformos įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 550, 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 ir kt.) nuostatos, kuriose įtvirtintos žemės pardavimo normos, tvarka ir sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v D. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-488/2014). Taigi, sprendžiant, ar yra kilęs ginčas dėl gretimų sklypų ribos ir dėl jos nustatymo, aktualu nustatyti, ar sklypų savininkai susitarė ir kada dėl sklypus skiriančios ribos; kokiu būdu ši riba pažymėta; jei tai įvyko iki valstybinės žemės privatizavimo ar ją privatizuojant, tai ar susitarimas atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės pardavimą, reikalavimus; ar ankstesni žemės sklypų savininkai pripažino (neginčijo) nusistovėjusios ar sutartos ribos; ar vėlesni žemės sklypų savininkai, įgydami sklypus, matė ir suprato įgyjamų sklypų ribas ir pan. Pažymėtina, kad sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. G. R. v. I. S., bylos Nr. 3K-3-195/2010).

Aptarta teisminė praktika nagrinėjamam ginčui reikšminga dėl to, kad ieškovai, reikšdami ieškinį, prašė įpareigoti atsakovus perkelti tvorą iki jų nurodomos sklypus skiriančios ribos, tačiau neprašė nustatyti žemės sklypus skiriančios ribos; nurodė, kad jų ir atsakovų žemės sklypus skirianti riba yra aiški, ji nustatyta pagal žemės sklypo žymėjimo aktą ir įregistruota VĮ Registrų centro duomenų bazėje; atsakovų tvora stovi jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Teismai pripažino, kad ieškovų ir atsakovų žemės sklypus skirianti riba pagal pateiktus dokumentus yra aiški, atsakovų tvora užima 11 kv. m ieškovams priklausančio žemės sklypo, tačiau ji (tvora) iš esmės nepažeidžia ieškovų teisėtų interesų, nes nustatyta, kad tvora pastatyta 1986 m., t. y. iki valstybinės žemės privatizavimo; ankstesni šių gretimų sklypų nuomininkai, vėliau savininkai pripažino sklypus skiriančią tvorą faktine sklypų riba; ji atitinka 1994 m. atliktų kadastrinių matavimų duomenis ir niekada nekito; ginčas dėl žemės sklypų ribos kilo 2009 m., kai, atliekant naujus žemės sklypų matavimus ir braižant jų ribas, gretimus sklypus jungianti riba buvo ištiesinta, nors tvora pastatyta su įlinkiu; be to, pagal pateiktus duomenis tiek ieškovai, tiek atsakovai faktiškai naudojasi didesniais žemės sklypais, negu nurodyti dokumentuose, kas reiškia, kad faktiškai ieškovų žemės sklypas dėl ginčo tvoros nesumažėja. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes darytina išvada, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai rėmėsi įrodymų vertinimo taisyklėmis ir nepagrįstai padarė išvadą, kad ginčo šalių žemės sklypus skirianti riba yra aiški. Kasatorius laikosi pozicijos, kad sklypus skiria teisinė riba, o atsakovai laikosi pozicijos ir šiai pozicijai teismai savo procesiniais sprendimais iš esmės pritarė, kad sklypus skiria faktinė riba. Tai reiškia, kad teismai nors ir nurodė, jog sklypus skirianti riba aiški, tačiau pagal pirmiau aptartą ir pačių teismų nurodytą kasacinę praktiką pripažino, kad tarp bylos šalių yra ginčas dėl jų sklypus skiriančios ribos. Minėta, kad byloje nepareikštas reikalavimas dėl žemės sklypų ribos nustatymo (CK 4.45 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad žemės sklypo savininkui pareiškus negatorinį ieškinį (CK 4.98 straipsnis) ir nepareiškus reikalavimo nustatyti žemės sklypo ribas, teismas negali spręsti dėl nuosavybės teisių į ginčytiną žemės sklypo plotą ir nustatinėti kaimyninių žemės sklypų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. J. R., bylos Nr. 3K-3-455/2009; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-189/2011; 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Ž. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-528/2014). Taigi nagrinėjamu atveju ieškovams nepareiškus savarankiško reikalavimo dėl gretimų sklypų ribų nustatymo ir byloje nustačius, kad tarp bylos šalių yra kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribos, teismai neturėjo pagrindo tenkinti reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovams perkelti tvorą iki kasatoriaus nurodytos ribos.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai nevisiškai tinkamai kvalifikavo šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir jų sprendimo būdą, tačiau, ieškovams nepareiškus reikalavimo nustatyti žemės sklypo ribą, iš esmės pagrįstai kasatoriaus pareikštą byloje reikalavimą dėl tvoros perkėlimo atmetė, todėl pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Kiti kasacinio skundo argumentai neturi įtakos apskųsto teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir reikšmės vienodos teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

              Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 9,32 Eur tokių išlaidų. Kadangi kasacinis skundas netenkinamas, tai jos priteisiamos iš kasatoriaus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Atsakovė nepateikė duomenų apie turėtas išlaidas advokato pagalbai kasacinės instancijos teisme, todėl šių išlaidų atlyginimas nepriteistinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš O. Z. (duomenys skelbtini) 9,32 Eur (devynis Eur 32 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, į valstybės biudžetą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).             

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                               Gediminas Sagatys

                                                                                                                              Janina Stripeikienė

                                                                                                                              Vincas Verseckas