Civilinė byla Nr. e2-1870-562/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00250-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė,

sekretoriaujant Martai Ribinskienei, 

dalyvaujant ieškovės uždaros akcinės bendrovės „Batita“ atstovui advokatui J. S.,

atsakovės „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančios per „If P&C Insurance AS“ filialą, atstovei Neringai Savickaitei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždaros akcinės bendrovės „Batita“ ieškinį atsakovei „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančiai per „If P&C Insurance AS“ filialą, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, N. L., UADBB „Fillix“, MB „Dimstana“ dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju bei draudimo išmokos priteisimo.

Teismas

nustatė:

I. Bylos esmė

1.       Ieškovė uždara akcinė bendrovė „Batita“ (toliau – ieškovė) pateikė ieškinį atsakovei „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančios per „If P&C Insurance AS“ filialą (toliau – atsakovė), prašydama teismo pripažinti 2020 m. spalio 24 d. įvykį (gaisrą), kurio metu sudegė gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono sav. (Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pripažinti draudžiamuoju; priteisti Naudos gavėjui N. L. 101 836,27 draudimo išmoką; priteisti ieškovei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovei 1 739 Eur žyminį mokestį ir išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

2.       Ieškinyje nurodo, kad atsakovė  2021 m. sausio 14 d. Sprendimu žalos byloje Nr. IFPS 0002203 (toliau – Sprendimas) 2020 m. spalio 24 d. įvykį (gaisrą), kurio metu sudegė gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono sav. (Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau - Pastatas), vadovaudamasis gyventojų turto draudimo sutarties sąlygomis, nepagrįstai pripažino nedraudžiamuoju įvykiu ir atsisakė išmokėti draudimo išmoką.

3.       Nurodo, kad ieškovė verčiasi gyvenamųjų ir negyvenamųjų namų statyba. Statybos veiklai vykdyti reikiamas lėšas ieškovė skolinasi iš kredito įstaigų ir fizinių asmenų. Sudaromas paskolos sutartis užtikrina kreditoriams įkeisdama statomus objektus. Kreditorių reikalavimu įkeičiamą turtą apdraudžia turto draudimo sutartimis.

4.       Vilniaus rajono savivaldybės 3-iojo notaro biure 2019 m. kovo 27 d. ieškovė sudarė Hipotekos sutartį, pagal kurią kreditorei N. L. įkeitė Pastatą ir dar ieškovei nuosavybės teise priklausančius nebaigtus statyti gyvenamuosius - vienbučius pastatus, esančius Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini) (namų Nr. 15 ir 17). Vykdydama Hipotekos sutartį, tą pačią dieną, dėl tarpininkavimo apdraudžiant įkeičiamą turtą, kreipėsi į draudimo brokerių bendrovę UADBB „Fillix“ (toliau – Draudimo brokeris).

5.       Įkeičiamus medinius ir nebaigtus statyti statinius, prieš tai nustačiusi papildomas draudimo sutarties sąlygas dėl suteikiamos draudimo apsaugos ir draudimo premijos (įmokos) dydžio, konkrečiu atveju įsipareigojo apdrausti atsakovė.

6.       2019 m. kovo 28 d. Draudimo brokeris ieškovei, hipotekos sandorį tvirtinančiam notarui ir N. L. atsiuntė įkeičiamo turto draudimo sutarčių sudarymą patvirtinančius Gyventojų turto draudimo liudijimus Nr. PSNTA 00133910, PSNTA 00133911 ir PSNTA 00133909 ir patvirtino, kad draudimo sutartys yra sudarytos ir galiojančios. 2020 m. kovo 27 d. šios draudimo sutartys buvo atnaujintos/pratęstos ta pačia tvarka, t. y. Draudimo brokeris ieškovei persiuntė jau patvirtintus draudimo liudijimus, įskaitant ginčui aktualų Gyventojų turto draudimo liudijimą Serija PSNTA Nr. 00138835 (toliau - Draudimo liudijimas), Gyventojų turto draudimo taisykles Nr. 0176 (toliau – Draudimo taisyklės) ir IF gyventojų turto draudimo produkto informacinį dokumentą.

7.       Draudimo liudijime buvo įrašyta, kad draudimo sutartį sudaro (jos dalys yra): Draudimo taisyklės ir Draudimo liudijimas. Draudimo sutartis sudaryta N. L. (Naudos gavėjo) naudai. Sutartis galioja nuo 2020 m. kovo 28 d. iki 2023 m. kovo 27 d. Draudimo objektas: Gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono sav. Pagrindinės konstrukcijos: karkasinis/rąstinis (medinis), bendras plotas 188,01 m2. Apraudžiamame pastate priešgaisrinės ir turto apsaugos signalizacijos nėra. Pastatas draudžiamas nauja atkuriamąja verte, draudimo suma 157 928,40 Eur.

8.       2020 m. spalio 24 d. ieškovui paskambino (duomenys neskelbtini) gatvės namų kvartale gyvenantis asmuo ir pranešė, kad dega apdraustas Pastatas. Į įvykio vietą buvo iškviestos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, kurios užgesino gaisrą. Ieškovė apie šį įvykį atsakovę iš pradžių informavo žodžiu. Po kelių dienų visą su gaisro kilimu jai žinomą informaciją ieškovė nurodė Pranešime apie įvykį raštu. Taip pat užpildė Draudiko jam pateiktą Anketą. Vėliau ieškovė įvykdė ir visus kitus jai Draudiko duotus nurodymus raštu bei pateikė visus turimus dokumentus, susijusius su apdrausto Pastato statybų aplinkybėmis bei Faktinę sudegusio Pastato statybos sąmatą.

9.       Tačiau 2021 m. sausio 14 d. el. paštu atsakovė informavo, kad remiantis Draudėjo pateikta informacija apie įvykio aplinkybes ir įvertinus draudimo sutarties sąlygas, yra priimtas sprendimas dėl registruoto įvykio nemokėti draudimo išmokos.  Ieškovė nurodo, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

10.       Pažymi, kad turto draudimo sutartimi buvo siekiama apdrausti (apsaugoti) N. L. ir Draudėjo turtinius interesus nuo didžiausius nuostolius (turto sunaikinimą) statybos darbų atlikimo metu galinčios sukelti rizikos - ugnies (gaisro). Šalys individualiai susitarė bei Draudimo liudijime (individualiose sąlygose) įrašė, kad Pastate (būste) yra (bus) vykdomi statybos arba remonto darbai ir tai yra turto draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų, pastato draudiminiam įvykiui „Ugnis“ taikoma frančizė 10 proc. nuostolio sumos, atsiradus nuostoliams dėl šios apdraustos rizikos.

11.        Atsakovės atsisakymas atlyginti nuostolius, kurios sukėlė statybos darbai, yra nepagrįstas, prieštaraujantis draudimo sutarties esmei, jos sudarymo tikslams ir Draudimo liudijime įrašytą individualią draudimo sutarties sąlygą verčia beprasme (niekine), nors akivaizdu, kad individualios sutarties sąlygos turi prioritetą (viršenybę) prieš standartines sąlygas. 

12.       Kita vertus, toks draudimo apsaugos „paneigimas“ yra neleistinas ir pagal paties Draudiko parengtas standartines draudimo sutarties sąlygas, nes prie individualios sąlygos apie apdraudžiamame Pastate vykdomus statybos arba remonto darbus, yra prierašas, kad „Draudėjas patvirtina, jog yra susipažinęs su Taisyklėse numatytais draudimo apsaugos apribojimais statybos ir remonto laikotarpiu. Užbaigus statybos arba remonto darbus būstas bus nuolat gyvenamas“. Draudimo taisyklių skyriaus „Draudimo apsaugos apribojimai statybos laikotarpiu“ 93 punkte yra nurodyta, kad „kol draudimo vietoje atliekami statybos darbai, galioja tik draudimas nuo ugnies (žr. 6-11 punktus) ir draudimas nuo gamtiniu jėgų (žr. 18-29 punktus). Prie šios skyriaus „Draudžiamųjų įvykių“ priskirtas „Gaisras - nekontroliuojamas, vykstantis ne tam skirtoje vietoje degimo procesas, lydimas dūmų ir liepsnos“. Šio skyriaus „nedraudžiamųjų įvykių“ sąraše „Išsvilimas, perdegimas, gedimas ar sprogimas, nesvarbu, ar sukeltas išorinių, ar vidinių veiksnių, išskyrus atvejus, kai dėl šios priežasties kyla gaisras“. Taigi, vertinant Draudimo taisyklių nuostatas, kurios įtvirtina draudimo apsaugos statybos laikotarpiu ribojimą iki ugnies ir gamtinių jėgų rizikos, ir šalia jų išskirtų nedraudžiamųjų įvykių apibrėžtis, įvykus Draudimo taisyklėse apibrėžtam draudžiamajam įvykiui „gaisrui“, Draudiko rėmimasis taip vadinamais „bendraisiais“ nedraudžiamaisiais įvykiais, kuriuos būtent ir sukelia statybos technologiniai darbai, yra akivaizdžiai neteisėtas ir nepagrįstas.

13.       „Bendrosios“ Draudimo taisyklių nuostatos, kuriomis remiasi atsakovė, turi būti taikomos tuomet, kai statybos darbai apdraustame objekte yra pilnai užbaigti ir būstas tampa nuolat gyvenamas. Bet kuriuo atveju, „bendrosios“ nuostatos prieštarauja Draudimo liudijimo individualiai sąlygai, apibrėžiančiai draudimo apsaugos ribas, ir ieškovės bei Naudos gavėjės sutarties sudarymo tikslui – apsaugoti savo turtinius interesus.

14.       Ieškovės nuomone, atsakovės nesąžiningumą ir neužtikrintumą savo Sprendimo pagrįstumu patvirtina ir tai, jog įvykį nedraudžiamuoju ji siekia pripažinti net pagal 4-ias bendrųjų nedraudžiamųjų įvykių sąlygas, ir atsitiktinai, ar ne, nei viena iš jų nėra apibrėžta aiškiais įvykiais ar pavyzdžiais. Kadangi atsakovė neįvykdė CK 6.992 straipsnio 1 dalyje ir 6.185– 6.187 straipsniuose nustatytos pareigos tinkamai atskleisti draudimo sutarties sąlygas ir supažindinti su jomis sutartį prisijungimo prie standartinių sutarties sąlygų būdu sudarančią ieškovę, neįteikė jai Draudimo taisyklių kopijos, atsakovės parengtos Draudimo taisyklės ieškovei yra neprivalomos. Tuo atveju, jei draudikas netinkamai įvykdo pareigą supažindinti draudėją su draudimo rūšies taisyklėmis, remiantis CK 6.185 straipsnio 2 dalimi, tokios taisyklės netampa draudimo sutarties dalimi ir nėra privalomos draudėjui.

15.       Atsižvelgiant į tai, ieškovė patvirtina teismui, kad prieš sudarant draudimo sutartį jai nebuvo įteikta Draudimo taisyklių kopija, taip pat nebuvo atskleistos esminės draudimo sutarties sąlygos, kaip jas dabar interpretuoja atsakovė. Pastebėtina ir tai, kad Draudimo liudijime nurodoma tik kur galima susipažinti su Draudimo produkto informaciniu dokumentu, o nuorodos, kur galima rasti Draudimo taisykles, nėra.

16.       Ieškovė nurodo, kad  jeigu būtų žinojusi, jog iki minimalios rizikos susiaurinta draudimo apsauga dar yra apribota ir tuo, jog bet kokie statybos darbų atlikimo metu atsiradę nuostoliai bus priskirti prie nedraudžiamųjų įvykių, draudimo sutarties ji apskritai nebūtų sudariusi. Atsakovė privalo prisiimti visas dėl netinkamai įvykdytos pareigos atskleisti esmines draudimo sutarties sąlygas atsiradusias pasekmes – ji negali remtis bendraisiais ieškovei neišaiškintais nedraudžiamaisiais įvykiais.

17.       Ieškovė nurodo, kad sudarydama draudimo sutartį atsakovė pati Draudimo liudijime nustatė, kad Pastatas draudžiamas nauja atkuriamąja verte, o draudimo suma yra 157 928,40 Eur. Apdraudus būstą (pastatus ar patalpas), automatiškai apdraudžiamos laikino busto nuomos ir įvykio vietos sutvarkymo išlaidos, kaip nurodyta lentelėje Nr. 1. Pagal šią lentelę „If mini namai“ draudimo apsaugos atveju atlyginama iki 1 procento būsto draudimo sumos įvykio vietos sutvarkymo išlaidų, kas šiuo atveju sudaro – 1 579 Eur. Kadangi atsakovė atsisako pateikti Pastato atkūrimo kaštų paskaičiavimus, dėl Pastato sugadinimo padarytą žalą ieškovė įrodinėja pagal jai žinomą Pastato statybinę vertę, nurodytą Draudikui jau pateiktoje Faktinėje sąmatoje. Apskaičiuojant draudimo išmoką, atimamos statybinės išlaidos, kurių atkuriant (atstatant) Pastatą neprireiks (sklypo ir kelio formavimo, buitinių nuotekų tinklų įrengimo), netiesiogines išlaidas, kurių neatlygina Draudikas, ir 10 procentų išskaita (frančizė) bei gaunamas rezultatas – 100 257,27 Eur. (124 814,01 - 13 417,04 = 111 396,97) – 10 proc. Taigi, bendrą (statybos kaštai + įvykio vietos sutvarkymas) ieškiniu reikalaujamą priteisti draudimo išmoką sudaro 101 836,27 Eur (100 257,27 + 1 579). Atsižvelgiant į tai, kad Draudimo liudijime nustatyta, jog draudimo sutartis sudaryta Naudos gavėjo naudai, draudimo išmoką prašo priteisti N. L.

18.       Atsakovė „If P&C Insurance AS“ , Lietuvoje veikianti per „If P&C Insurance AS“ filialą, pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodant, kad su pareikštais reikalavimais nesutinka. Nurodo, kad 2020 m. kovo 25 d. ieškovė ir atsakovė, tarpininkaujant UADBB „Fillix“, sudarė šiam ginčui aktualią Gyventojų turto draudimo sutartį (draudimo liudijimas PSNTA 00138835). Šia Draudimo sutartimi N. L. naudai, „If mini namai“ draudimo apsaugos sąlygomis, nauja atkuriamąją verte buvo apdraustas gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono sav. Draudimo sutarties papildomose sąlygose nurodyta, kad būste yra (bus) vykdomi statybos arba remonto darbai.

19.       2020 m. spalio 24 d. buvo gautas ieškovės pranešimas apie 2020 m. spalio 24d. įvykusį gaisrą, kurio metu sudegė namas (toliau – įvykis). Atsakovė užregistravo žalos bylą Nr. IFPS0002203 ir atliko įvykio aplinkybių įvertinimą: 2020 m. spalio 26 d. namą apžiūrėjo atsakovės įgaliotas ekspertas. Apžiūros akte, su kuriuo ieškovė buvo supažindinta pasirašytinai, pateikta informacija, kad statomame name buvo atliekami stoginės stogo dangos litavimo darbai po kurių 24 d. naktį ir kilo gaisras. 2020 m. spalio 28 d. paaiškinime dėl kilusio gaisro ieškovė nurodė, kad namo stoginės darbus atliko MB „Dimstana“, o jos darbuotojai nurodytu adresu dirbo su prilydomosiomis dangomis. Ieškovės manymu, šie darbai galėjo įtakoti gaisro kilimą. UAB „Dimstana“ 2020 m. lapkričio 27 d. raštu informavo, kad prilydimo darbus vykdė du asmenys: M. B. ir D. V., su kuriais buvo sudarytos subrangos sutartys. MB „Gaisro tyrimų biuras“ teismo eksperto kvalifikaciją turintis E. P. atliko tyrimą gaisro kilimo priežasčiai nustatyti ir tyrimo išvadose nurodė: „ 1. Apibendrinant atliktos apžiūros metu nustatytus gaisro padarytus pažeidimus, degimo požymius ir nurodytą informaciją, gaisras kilo pastato išorinėje pusėje, šiaurinėje pusėje pristatytos stoginės stogo konstrukcijų lygyje, ties sankirta su pastato fasado konstrukcija; 2. Labiausiai tikėtina, kad gaisro priežastis yra pašalinio ugnies šaltinio poveikis (galimai neatsargus elgesys atliekant ugnies darbus arba ritininės prilydomos stogo dangos montavimo technologijos pažeidimas). Tyrimo metu pateiktoje medžiagoje yra duomenų apie PAGD prie VRM Vilniaus PGV VPPS nustatytus šiuos pažeidimus: pagal „Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės“ 2 p. be šių taisyklių, būtina laikytis kitų gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, vengti veiksmų ir nesudaryti sąlygų gaisrui kilti ar jam išplisti. Pagal „Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės“ 178 p. 5 m spinduliu nuo ugnies darbų atlikimo vietos esančios konstrukcijos ar medžiagos, kurios gali užsidegti, turi būti pašalintos arba patikimai apsaugotos. Taip pat reikia imtis priemonių, kad kibirkštys nepatektų ant žemiau esančių degių konstrukcijų. Šie reikalavimai netaikomi vykdomame technologiniame procese tuo metu tiesiogiai naudojamoms medžiagoms“.

20.       Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriuje (toliau – VPGV) buvo atliktas neatidėliotinas informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimas. 2020 m. gruodžio 21 d. VPGV raštu ieškovei pranešė, kad: „2020 m. lapkričio 24 d. kilo gaisras statomame gyvenamajame name, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. <...> labiausiai tikėtina, kad gaisras galėjo kilti dėl neatsargumo atliekant ugnies darbus. Patikrinimo metu nustatyta, kad ugnies darbus, pažeisdami Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų PAGD prie VRM direktoriaus 2010 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1-223, 2 ir 178 punktų reikalavimus, atliko M. B. ir 3 D. V. “. Dėl aukščiau paminėtų Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių pažeidimų, M. B. ir D. V. buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai bei priimti nutarimai administracinio nusižengimo byloje.“

21.       Atsakovė, įvertinusi įvykio aplinkybes ir žalos bylos administravimo metu surinktą informaciją, Draudimo sutarties sąlygas, 2021 m. sausio 14 d. pateikė ieškovei sprendimą, kuriuo informavo, kad dėl šio įvykio draudimo išmokos mokėti negalės, kadangi įvykis, pagal Draudimo taisyklių 73, 78, 79, 81 ir 82 punktus, priskiriamas prie nedraudžiamųjų.

22.       Vertinant atsakovės Draudimo taisyklių struktūrą, pirmoje Draudimo taisyklių dalyje „Nuo ko, ką ir kokia suma apdraudžiame“ nurodyta: „Nedraudžiamieji įvykiai“, „Draudimo variantai“, „Bendri nedraudžiamieji įvykiai“, „Draudimo apsaugos apribojimai statybos laikotarpiu“, „Saugos reikalavimai, kurių reikia laikytis, kad įvykis būtų draudžiamasis“. Toliau Draudimo taisyklėse aprašomi galimi draudimo variantai, draudimo vertė ir suma, šalių pareigos ir kt.

23.       Draudimo taisyklių dalies „Bendri nedraudžiamieji įvykiai“ 73 punkte nurodyti nedraudžiamieji įvykiai, kurie taikytini nepriklausomai nuo pasirinkto draudimo varianto: - 78. Nedraudžiame turto pažeidimų jį statant, montuojant, remontuojant, plaunant, skalbiant, lyginant, valant, klijuojant, siuvant ar keičiant buvimo vietą. - 79. Nedraudžiame nuo statinio defektų (pvz., irimo, skilimo, sugriuvimo ir kt.), kilusių dėl: - apdraustame statinyje arba už jo ribų vykdomų (-ytų) statybos, kasybos, griovimo, sprogdinimo darbų. - 81. Nedraudžiame nuo grunto tyrimo klaidų, taip pat klaidų, padarytų projektuojant, statant, rekonstruojant, remontuojant, montuojant, griaunant. - 82. Nedraudžiame nuo klaidų ir trūkumų, už kuriuos pagal garantiją arba įstatymuose nustatyta tvarka atsako gamintojas, pardavėjas, tiekėjas, rangovas, montuotojas, garantinę ar techninę priežiūrą vykdantis asmuo. Jeigu darbus atlikote Jūs patys (įskaitant statybą ūkio būdu), Jūs prilyginamas šiame punkte išvardytiems asmenims.“

24.       Nurodo, kad individualiai su ieškove nebuvo derinta ir sutarta, Draudimo sutartyje taip pat nėra numatyta, jog nebus taikomos šios ar kitos Draudimo taisyklėse įtvirtintos sąlygos, nustatančios nedraudžiamuosius įvykius. Priešingai, Draudimo sutarties sąlygose nurodyta, kad draudėjas patvirtina, jog yra susipažinęs su Taisyklėse numatytais draudimo apsaugos apribojimais statybos ir remonto laikotarpiu. Vien sutartyje nurodant, kad būste yra (bus) vykdomi statybos arba remonto darbai, nereiškia, kad ieškovė ir atsakovė susitarė dėl sąlygų, nustatančių nedraudžiamuosius įvykius, netaikymo. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu draudimo apsauga nuo ugnies galiojo, tačiau jei įvykis (tame tarpe ir gaisras) dėl vykdomų statybos, montavimo, remonto ir pan. darbų, draudikas draudimo išmokos nemoka. Atsižvelgiant į tai, kad gaisras apdraustame objekte kilo dėl rangovų vykdomų stogo dangos montavimo darbų, atsakovė neturi pareigos atlyginti dėl tokių veiksmų atsiradusios žalos. Nors ieškovė pirmenybę teikia pažodiniam iš konteksto ištrauktų pavienių Draudimo taisyklių sąlygų taikymui, tačiau sisteminis sutarčių aiškinimo principas reikalauja bet kurią sutarties sąlygą aiškinti atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą (CK 6.193 straipsnis).

25.       Atsakovė nurodė, kad nuo 2017 m. sausio 1d. privaloma drausti statybos darbus ir rangovo civilinę atsakomybę pagal Lietuvos banko valdybos 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 03-207 patvirtintas Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles. Būtent šios rūšies draudimo sutartimi draudžiamas darbų rezultatas ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai bei turtiniai interesai, susiję su apdraustų statybos darbų rezultato sugadinimu, sunaikinimu ar praradimu dėl draudžiamųjų įvykių. Šią draudimo sutartį gali sudaryti tiek rangovas, tiek statytojas (užsakovas), tačiau žalos bylos administravimo metu ieškovė informavo atsakovę, kad tokios sutarties nebuvo sudariusi.

26.       Atsakovė nurodė, kad Draudimo sutartyje yra numatyta, jog Draudimo taisyklės yra Draudimo sutarties dalis; papildomose Draudimo sutarties sąlygose nurodyta, kad draudėjas patvirtina, jog yra susipažinęs su Draudimo taisyklėse numatytais draudimo apsaugos apribojimais statybos ir remonto laikotarpiu. Draudimo sutartyje taip pat įtvirtinta, kad draudėjas, pasirašydamas draudimo liudijimą arba pagal jį sumokėdamas draudimo įmoką, patvirtino, kad Draudimo taisyklių kopiją gavo, su Draudimo taisyklių sąlygomis susipažino, draudimo sutarties sąlygoms pritaria ir šių sąlygų pagrindu sudaro Draudimo sutartį, kaip to reikalauja CK 6.991 straipsnio 1 dalies 10 punktas. Taisyklės yra skelbiamos viešai ieškovo tinklapyje: www.if.lt/privatiems/draudimas/busto-draudimas, kaip to reikalauja CK 6.992 straipsnio 2 dalis. Kaip valios išraišką, sudarydama  Draudimo sutartį (sumokėdamas draudimo įmoką), ieškovė patvirtino ikisutartinės informacijos apie Draudimo sutarties sąlygas atskleidimo aplinkybes ir, išreikšdama valią dėl Draudimo taisyklių sąlygų taikymo ir privalomumo, sutiko su visomis standartinių draudimo sutarties sąlygų nuostatomis, tarp jų ir su Draudimo taisyklių 73, 78, 79, 81 ir 82 punktų nuostatomis, prisiėmė visą riziką, tenkančią dėl to, kad tokiose Draudimo taisyklėse įtvirtintos draudimo sąlygos jo gali netenkinti.

27.       Atsakovės vertinimu, mažai tikėtina, kad ieškovė, kuri yra profesionali statybų verslo dalyvė, neabejotinai turinti nemažai patirties sudarant įvairius sandorius, tame tarpe ir draudimo sutartis, kurios įprastai sudaromos draudimo rūšies taisyklių pagrindu, nesuvokė draudimo sutarties sudarymo tvarkos, Draudimo taisyklių reikšmės ir pan. Draudimo taisyklės yra skelbiamos draudiko interneto tinklapyje, todėl ieškovė neabejotinai turėjo galimybę ir privalėjo ikisutartiniuose santykiuose ar Draudimo sutarties sudarymo pradžioje, įvertinti draudimo sąlygas, pati su jomis susipažinti paprašydama draudiko Draudimo taisykles pateikti arba pati susirasti jas draudiko interneto tinklapyje.

28.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UADBB „Fillix“ pateikė atsiliepimą, nurodant, kad su ieškiniu sutinka ir mano, kad jis turi bųti tenkinamas. Nurodo, kad.
„FILLIX“ draudimo brokerių bendrovė veikia nuo 1998 metų. Nuo 2018 m. teikia draudimo paslaugas bei konsultacijas ir ieškovei UAB „Batita“. 2019 m. kovo 27 d. UAB „Batita“ kreipėsi į bendrovę su prašymu apdrausti nebaigtus statyti namus, kadangi jie buvo įkeitinėjami fiziniam asmeniui ir buvo forminamos hipotekos sutartys. Siekiant draudimo apsaugos draudėjo, kaip turto savininko turtui, ir kad tuo pačiu būtų užtikrinti ir įkaito (naudos) gavėjo turtiniai interesai, kol pastatuose vyks statybos darbai, draudėjui buvo pasiūlyta sudaryti Turto draudimo sutartis. Tokios (turto) draudimo sutartys draudimo rinkoje yra sudarinėjamos absoliučiai didžiajai daugumai atvejų, kuomet bankai ar kitos kredito įstaigos finansuoja įsigyjamus objektus, kurių baigtumas yra mažesnis nei 100 procentų ir juose neišvengiamai bus vykdomi vienokie ar kitokie statybos/apdailos darbai. Tokiais atvejais įprastai draudimo apsauga susiaurinama iki ugnies (gaisro) rizikos. Nuo vagystės, trečiųjų asmenų veikų, kol vyksta statybos darbai, draudikai dažniausiai nedraudžia, nes patalpose, pastatuose nebūna įrengta signalizacija, lankosi ne tik turto savininkai. Dažniausiai, kaip ir šiuo atveju, kai objektuose dar nėra pilnai baigti statybos/remonto/apdailos darbai, tokios draudimo sutartys su draudikais yra derinamos ir jas draudikai autorizuoja (patvirtina) individualiai. Tas buvo padaryta ir šiuo konkrečiu atveju, draudikui buvo pateikta informacija apie tai, kad pastatas
nėra baigtas statyti. Draudikas įvertino riziką ir nustatė nebaigto statyti statinio draudimo įmoką.

29.       Tai, kad apdraustame objekte bus vykdomi statybos darbai, yra nurodyta draudimo liudijime. Taip pat draudimo liudijime yra nuoroda į draudimo apsaugos apribojimus statybų laikotarpiu – draudimo taisyklėse Nr. 017 yra išskirtas konkretus punktas (Draudimo taisyklių 93 punktas - „Kol draudimo vietoje atliekami statybos darbai, galioja tik draudimas nuo ugnies (6-11 punktai) ir draudimas nuo gamtinių jėgų (18-29 punktai). Prie šios skyriaus „Draudžiamųjų įvykių“ priskirtas „Gaisras - nekontroliuojamas, vykstantis ne tam skirtoje vietoje degimo procesas, lydimas dūmų ir liepsnos“. Šio skyriaus „nedraudžiamųjų įvykių“ sąraše „Išsvilimas, perdegimas, gedimas ar sprogimas, nesvarbu, ar sukeltas išorinių, ar vidinių veiksnių, išskyrus atvejus, kai dėl šios priežasties kyla gaisras“.

30.       Nurodo, kad taip ir suprato bei taip išaiškino draudėjui, kad iki ugnies rizikos susiaurinta apsauga galioja ir gaisrui, kurį gali sukelti statybos darbai. Standartiškai, jei tai būtų nenurodyta draudimo liudijime, nebaigta statyba ir būsimi statybos darbai galėtų būtų laikomi padidėjusia rizika ir draudikas galbūt turėtų teisę mažinti arba atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Tačiau šiuo atveju statybos darbų riziką buvo išviešinta ir dėl jų kilus gaisrui, draudikas nepagrįstai atsisako mokėti draudimo išmoką.

31.       Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodo, kad viena esminių draudimo sutarties sąlygų yra draudimo rizika, jos pobūdis (tikėtinas pavojus, gresiantis draudimo objektui (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 26 dalis). Todėl draudimo rizika iš esmės nulemia visas kitas draudimo sutarties sąlygas, tame tarpe, draudžiamuosius įvykius, kurie yra tos tikimybės, pavojaus realizavimasis tikrovėje. Įvertinti, ar rizika yra draudžiama, bei nustatyti rizikos draudimo sąlygas yra draudiko teisė (Draudimo įstatymo 95 straipsnio 1 dalis, CK 6.994 straipsnis).

32.       Konkrečiu atveju, ieškovė siekė apdrausti (apsaugoti) savo ir Naudos gavėjo turtinius interesus nuo didžiausius nuostolius (turto sunaikinimą) galinčių sukelti nuostolių. Ieškovė išviešino, o Draudikas įvertino papildomą draudimo riziką (statinyje yra (bus) vykdomi statybos darbai) ir sutiko Draudimo sutartimi suteikti ne absoliučią (visų įmanomų rizikų), bet iki gaisro susiaurintą draudimo apsaugą. Statybos darbų rizika į Draudimo sutartį buvo įtraukta kaip individuali sąlyga, nulemianti ir atitinkamų  Draudimo taisyklių „Draudimo apsaugos apribojimai statybos laikotarpiu“ skyriaus draudžiamųjų/nedraudžiamųjų sąlygų taikymą.

33.       Draudimo sutartį Draudiko vardu sudaręs trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų - Draudimo brokeris analogiškai suvokė Draudimo sutarties apsaugą. Ieškovės nuomone, vien tik profesionalaus draudimo tarpininko pateiktas Draudimo sutarties aiškinimas įgalina teigti, kad Draudikas sutarties sąlygas interpretuoja nesąžiningai ir tik sau palankia linkme.

34.       Kita vertus, Draudimo sutarties aiškinimas tokiu būdu, kaip ją aiškina atsakovė, Draudimo sutartį iš esmės verčia beprasme, sukelia netikrumą dėl to, kas apskritai yra apdrausta, ir kokiu tikslu į Draudimo sutartį tuomet buvo įtraukta statybos darbų rizika.

35.       Nurodo, kad Draudimo parengtų Taisyklių ir Lietuvos banko valdybos 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 03-207 patvirtintų Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių struktūros tariamų panašumų - ieškovė mano priešingai - Lietuvos banko nutarimu patvirtintose taisyklėse nėra kelių vienas kitam prieštaraujančių ir aiškiais įvykiais ar pavyzdžiais neapibrėžtų nedraudžiamųjų įvykių sąrašų. Nutarime nurodomas tik vienas gan lakoniškas ir aiškus nedraudžiamųjų įvykių sąrašas, kuris seka iškart po teisės akto pradžioje aptartų sąvokų.

36.       Sprendimas įvykį pripažinti nedraudžiamuoju net pagal 4-ias nedraudžiamųjų įvykių sąlygas yra nesuderinamas su įstatymuose Draudikui nustatyta pareiga atsisakymą mokėti draudimo išmoką grįsti konkrečiomis aplinkybėmis ir atitinkama draudimo sutarties nuostata.

37.        Akivaizdu, kad įvykęs gaisras, kuris prie „Draudimo nuo ugnies“ skyriaus „Draudžiamųjų įvykių“ apibrėžtas kaip „nekontroliuojamas, vykstantis ne tam skirtoje vietoje degimo procesas, lydimas dūmų ir liepsnos“ (staigus ir netikėtas reiškinys), jau savaime neturi nieko bendro su „Bendrųjų nedraudžiamųjų įvykių“ poskyryje „Neišvengiami natūralūs procesai“ (kurie vyksta natūraliai, laipsniškai, iš lėto) esančiu 78 punktu. Kita vertus, pagal šią sąlygą Draudikas nedraudžia „turto pažeidimų jį statant, montuojant, remontuojant, plaunant, skalbiant, lyginant, valant, klijuojant, siuvant ar keičiant buvimo vietą“. Todėl, nors sąvoka „turto pažeidimas“ Draudimo taisyklėse ir neatskleista, neturėtų kilti abejonių, kad analogiški šalims protingi asmenys suprastų, jog tai nėra tapatu turto sunaikinimui. 79 punktas: „Nedraudžiame nuo statinio defektų (pvz., irimo, skilimo, sugriuvimo ir kt.), kilusių dėl: konstrukcijų nusėdimo, pakilimo, pasislinkimo, išsiplėtimo; apdraustame statinyje arba už jo ribų vykdomų (-ytų) statybos, kasybos, griovimo, sprogdinimo darbų“, yra „Bendrųjų nedraudžiamųjų įvykių” poskyryje „Statinio nusėdimas, pasislinkimas, išsiplėtimas“. Kadangi savaime suprantama, kad apdrausto statinio sunaikinimą sukėlė ne statinio defektas, ar grunto poslinkiai, bet gaisras, nėra aišku, kodėl Draudikas siūlo juo remtis. Draudimo taisyklių 81 ir 82 punktai yra nurodyti „Bendrųjų nedraudžiamųjų įvykių“ poskyrio „Klaidos ir brokas“ poskyryje. Ir nors sąvokos „klaida“ ir „brokas“ skamba gan abstrakčiai, Draudimo taisyklėse šios sąvokos taip pat yra neatskleistos. Būdamas įstatymo įpareigotas nedraudžiamuosius įvykius apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, Draudikas privalėjo pateikti šių sąvokų apibrėžimą, arba nuorodą į atitinkamus santykius reguliuojančius teisės aktus, iš kurių būtų aišku, koks yra šių bendrinių žodžių galimo panaudojimo kontekstas.

38.       Ieškovo vertinimu „Bendrųjų nedraudžiamųjų įvykių“ 81 ir 82 punkto sąvokoms ir prasmei nustatyti PAGD Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pateikti duomenys ir netgi M. B. bei D. V. surašyti administracinio nusižengimo protokolai nėra pakankami. Juo labiau, kad šie asmenys administracinėn atsakomybėn buvo patraukti už teisės aktų pažeidimus, kurių greičiausiai net nepadarė.

39.        Ieškovė nurodo, kad Draudikas nepagrįstai sutapatina civilinės atsakomybės ir turto draudimo sutartis, nors šių iš esmės skirtingų rūšių draudimo objektai nėra tapatūs: civilinės atsakomybės draudimo atveju, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudžiamasis įvykis yra draudėjo ar apdraustojo civilinės atsakomybės atsiradimas už draudėjo ar apdraustojo veiksmų (veikimo ar neveikimo), atliktų draudimo sutarties galiojimo metu, pasekmes (Draudimo įstatymo 108 straipsnis). Civilinės atsakomybės draudimo atveju draudimo išmoką draudikas moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui (Draudimo įstatymo 110 straipsnis). Turto draudimo atveju draudėjas gali sudaryti draudimo sutartį dėl savo arba dėl kito asmens, kuris sudarius draudimo sutartį tampa apdraustuoju, turtinių interesų. Pagal įstatymą, draudimo sutartis sudaroma draudikui akceptuojant draudėjo pasiūlymą (prašymą), pateiktą draudikui, arba draudėjui akceptuojant draudiko pasiūlymą sudaryti sutartį (CK 6.990 straipsnis). Todėl atsakovės nurodytu aspektu svarbu pažymėti ir tai, kad siekiant draudimo apsaugos ieškovės turtui ir kad tuo pačiu būtų užtikrinti ir įkaito (naudos) gavėjo turtiniai interesai, Draudimo brokeris nurodė Draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo tikimybei (kad statiniuose vyks statybos darbai), ir draudimo sutartis buvo sudaryta atsakovei akceptavus Draudimo brokerio prašymą sudaryti būtent turto draudimo sutartį. Sudaryti civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį konkrečiam atvejui Draudikas nepasiūlė.

40.       Ieškovės įsitikinimu Draudimo sutartyje esanti nuostata dėl draudimo apsaugos apribojimo statybos ir remonto laikotarpiu ir atskirame Draudimo taisyklių skyriuje „Draudimo apsaugos apribojimai statybos laikotarpiu“ aptartos jos taikymo sąlygos, kaip tik ir suponuoja, kad draudimo objektas buvo apdraustas nuo ugnies rizikos, kurią gali sukelti ir statybos darbai. Taip Draudimo sutartimi suteikiamą draudimo apsaugą suvokė ir ją ieškovei išaiškino ir aktualią Draudimo sutartį Draudiko vardu sudaręs draudimo teisinių santykių profesionalas - Draudimo brokeris.

41.        Draudiko atlikti alternatyvūs tinkamam supažindinimui su standartinėmis draudimo sutarties sąlygomis veiksmai (Taisyklių paskelbimas tinklapyje) negali atleisti Draudiko nuo CK 6.992 straipsnyje nustatyto supažindinimo su standartinėmis draudimo sutarties sąlygomis imperatyvo. Tuo atveju, jei draudikas netinkamai įvykdo pareigą supažindinti draudėją su draudimo rūšies taisyklėmis, remiantis CK 6.185 straipsnio 2 dalimi, tokios taisyklės netampa draudimo sutarties dalimi ir nėra privalomos draudėjui.

42.       Atsakovė triplike nurodo, kad ieškovė ir (arba) trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – tarpininkė UADBB „Fillix“ su draudiku sutarties sudarymo metu nederino jokių papildomų draudimo apsaugos sąlygų, išimčių, taip pat neišreiškė valios praplėsti draudimo apsaugos ribų taip, kad ji apimtų ir tuos atvejus, kai apdraustas turtas nukenčia dėl vykdomų statybos, montavimo, remonto ir pan. darbų. Sudaryta draudimo sutartis atitinka tikrąją šalių valią ir negali būti aiškinama kitaip. Iš ieškovės kartu su ieškiniu pateikto 2019 m. kovo 28 d. UADBB „Fillix“ ir draudiko susirašinėjimo matyti, kad UADBB „Fillix“ darbuotoja D. K. su atsakovės darbuotoja I. Š. derėjosi tik dėl draudimo sutarčių kainos, nuolaidos.  

43.       Nurodo, kad draudimo rinkoje nėra naujiena, kad gyventojų turto draudimo sutartimis nėra draudžiami įvykiai, kurie kyla dėl vykdomų statybos, montavimo, remonto ir pan. Draudimo brokeris yra draudimo verslo profesionalas, turintis išmanyti įvairių draudimo rūšių niuansus, kurio paslaugų tikslas yra pateikti teisingą, aiškią ir neklaidinančią informaciją apie draudėjo teises įvykus draudžiamajam įvykiui (DĮ 93 straipsnio 1, 2 dalys).

44.       Draudimo brokerių profesinės etikos kodekso, patvirtinta Draudimo brokerių rūmų narių visuotiniame susirinkime 2018 m. gegužės 3 d. 2.7 papunktyje numatyta, kad draudimo brokeris privalo klientų interesams visada skirti didesnį prioritetą negu savo ar kitų draudimo rinkos dalyvių interesams, klientams teikti tik visapusišką ir teisingą informaciją apie draudimo bendroves, draudimo produktų ypatybes ir draudimo sutarties sąlygas. Draudimo sutarties (poliso) projektą per draudiko brokerių savitarnos web sistemą suvedė ir visas sąlygas nurodė būtent draudimo tarpininkas UADBB „Fillix“, todėl turėjo puikiai suprasti ir žinoti, kokiu tikslu draudimo sutartyje nurodoma, ar statinys pabaigtas statyti, ar ne, ir kad tai nieko bendro neturi su individualiai draudėjo ir draudiko sulygtomis sąlygomis.

45.       Atsakovė pabrėžia, kad draudikas netapatina civilinės atsakomybės draudimo su turto draudimu. Atsiliepime draudiko paminėtas privalomasis statybos darbų ir rangovo civilinės atsakomybės draudimas apima įvykius, kurie kyla dėl vykdomų statybos darbų, kuomet žala padaroma tiek pačiam statomam objektui (darbų draudimas), tiek ir trečiųjų asmenų turtui, sveikatai ar gyvybei (civilinė atsakomybė). Šios rūšies statybų draudimas nuo 2017 m. sausio 1 d. yra privalomas, tačiau žalos bylos administravimo metu ieškovė informavo atsakovę, kad tokios sutarties nebuvo sudaręs.

46.       Viena esminių draudimo sutarties sąlygų yra draudimo rizika. Draudikas visuomet prisiima santykinę draudimo riziką, tačiau negali prisiimti nekontroliuojamos rizikos. Atsižvelgdamas į prisiimamą draudimo riziką, draudikas ne tik nustato draudimo įmokos dydį, bet ir gali nustatyti papildomas sąlygas, mažinančias draudimo riziką. Draudikas turi teisę draudimo taisyklėse nustatyti prisiimamos draudimo rizikos apimtį, eliminuodamas įsipareigojimą kompensuoti tokius draudėjo ar naudos gavėjo nuostolius, kurių atsiradimo rizikos draudikas sudaroma draudimo sutartimi neprisiima.

47.       Vienas iš rizikos mažinimo būdų – nedraudžiamųjų įvykių nurodymas draudimo taisyklėse. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai draudimo rizika įvyksta, tačiau šalys yra susitarusios, kad šis įvykis dėl konkrečių aplinkybių nelemia draudiko pareigos išmokėti išmoką. 

Teismas

konstatuoja:

II. Teismo motyvai, išaiškinimai ir išvados

Dėl ginčo esmės.

48.       Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (čia ir toliau redakcija, galiojusi Draudimo sutarties pasirašymo metu) 103 straipsnyje nustatyta, kad draudėjas gali sudaryti turto draudimo sutartį dėl savo arba dėl kito asmens, kuris sudarius draudimo sutartį tampa apdraustuoju, turtinių interesų. Turto draudimo atveju naudos gavėjas gali būti tik asmuo, kurio turtiniai interesai buvo apdrausti.

49.       Remiantis Draudimo įstatymo 105 straipsniu, draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų). Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad draudikas neturi teisės: 1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo; 2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Pagal Draudimo įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nedraudžiamieji įvykiai, kurių atveju draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų, privalo būti nurodyti draudimo taisyklėse.

50.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. kovo 25 d. ieškovė ir atsakovė, tarpininkaujant UADBB „Fillix“, sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį (draudimo liudijimas PSNTA 00138835), kurios pagrindu N. L. naudai, „If mini namai“ draudimo apsaugos sąlygomis, nauja atkuriamąją verte buvo apdraustas gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono sav. Sutartis galiojo nuo 2020 m. kovo 28 d. iki 2023 m. kovo 27 d. Gyventojų turto draudimo liudijime (polise) nurodyta, kad būste yra (bus) vykdomi statybos arba remonto darbai.

51.       2020 m. spalio 24 d. įvykus gaisrui apdraustame gyvenamajame name, kurio metu sudegė namas, atsakovė užregistravo žalos bylą Nr. IFPS0002203 ir atliko įvykio aplinkybių įvertinimą: 2020 m. spalio 26 d. namą apžiūrėjo atsakovės įgaliotas ekspertas. Sugadinto, apgadinto turto apžiūros 2020 m. spalio 26 d. akte nurodyta informacija, kad statomame name buvo atliekami stoginės stogo dangos litavimo darbai po kurių 24 d. naktį ir kilo gaisras. Ieškovė 2020 m. spalio 27 d. atsakovei pateiktame paaiškinime dėl kilusio gaisro nurodė, kad namo stoginės darbus atliko MB „Dimstana“, 2020 m. spalio 23 d. MB „Dimstana“ darbuotojai nurodytu adresu dirbo su prilydomosiomis dangomis. Ieškovės manymu, šie darbai galėjo įtakoti gaisro kilimą. UAB „Dimstana“ 2020 m. lapkričio 27 d. raštu informavo atsakovę, kad prilydimo darbus vykdė du asmenys: M. B. ir D. V., su kuriais buvo sudarytos subrangos sutartys.  Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriuje (toliau – VPGV) buvo atliktas neatidėliotinas informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimas (2020 m. gruodžio 9 d. Tarnybinis pranešimas), kurio metu nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 24 d. kilo gaisras statomame gyvenamajame name, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. Gaisro židinio zona yra (žiūrint į namą iš priekio/šiaurinio įėjimo pusės) priestato stogo sandūros su namu dešinėje pusėje, labiausiai tikėtina, kad gaisras galėjo kilti dėl neatsargumo atliekant ugnies darbus. Patikrinimo metu nustatyta, kad ugnies darbus, pažeisdami Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų PAGD prie VRM direktoriaus 2010 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1-223, 2 ir 178 punktų reikalavimus, atliko M. B. ir D. V., kuriems 2020 m. gruodžio 3 d. buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai bei 2020 m,. gruodžio 9 d. priimti nutarimai administracinio nusižengimo byloje. Nurodyta padarytų pažeidimų esmė: 2020 m. spalio 23 d. laikotarpyje nuo 08:15 val. iki 12:00 val., adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., sudarė sąlygas gaisrui kilti ir išplisti, o būtent: ant gyvenamojo namo stoginės stogo atliko ugnies darbus t. y. dujiniu degikliu lydė bituminę dangą 5 m spinduliu nuo ugnies darbų atlikimo vietos nepašalinę ar patikimai neapsaugoję degių pastato medžiagų bei konstrukcijų, dėl ko šios užsidegė ir taip kilo gaisras.

52.       Atsakovės užsakymu MB „Gaisro tyrimų biuras“ teismo ekspertas E. P. atliko tyrimą gaisro kilimo priežasčiai nustatyti ir specialisto 2020 m. gruodžio 23 d. išvadoje Nr. GTB-EA-03920) nurodė, kad labiausiai tikėtina, kad gaisro priežastis yra pašalinio ugnies šaltinio poveikis (galimai neatsargus elgesys atliekant ugnies darbus arba ritininės prilydomos stogo dangos montavimo technologijos pažeidimas).

53.       Atsakovė 2021 m. sausio 14 d. pateikė ieškovei sprendimą, kuriuo informavo, kad dėl šio įvykio draudimo išmokos mokėti negalės, kadangi įvykis, pagal Draudimo Taisyklių 73, 78, 79, 81 ir 82 punktus, priskiriamas prie nedraudžiamųjų. Atsakovės nuomone nors sutartyje nurodyta, jog yra (bus) vykdomi statybos ar remonto darbai, tai nereiškia, kad ieškovė ir atsakovė susitarė dėl sąlygų, nustatančių nedraudžiamuosius įvykius, netaikymo. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu draudimo apsauga nuo ugnies galiojo, tačiau jei įvykis (tame tarpe ir gaisras) dėl vykdomų statybos, montavimo, remonto ir pan. darbų, draudikas draudimo išmokos nemoka. Kadangi gaisras apdraustame objekte  kilo dėl rangovų vykdomų stogo dangos montavimo darbų, atsakovės nuomone, ji neturi pareigos atlyginti dėl tokių veiksmų atsiradusios žalos. Taigi, nagrinėjamu atveju sprendžiamas  ginčas dėl  atsakovės atsisakymo gaisrą dėl vykdomų statybos darbų pripažinti draudžiamuoju.

54.       Pagal CK 6.987 straipsnio nuostatas draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis

55.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad turto draudimo sutartis yra rizikos sutartis. Draudėjas, sudarydamas turto draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo ar trečiojo asmens (jei sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai) turtinius interesus, susijusius su apdraudžiamu turtu, nuo rizikų, galinčių sukelti tam tikro dydžio nuostolius. Nuostolių atsiradimo riziką pagal sutartį perima draudikas, suteikdamas draudimo apsaugą – įsipareigodamas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). Tačiau draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga nėra absoliuti – draudikas prisiima ne visą įmanomą, bet ribotą draudimo riziką; suteikiamos draudimo apsaugos ribos nustatomos draudimo sutartyje, kuri paprastai sudaroma draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių, t. y. standartinių sutarties sąlygų, pagrindu prisijungimo būdu (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 28 dalis, CK 6.992 straipsnis). Nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie draudimo sutartyje turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-421/2017 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

56.        Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2019 m. kovo 28 d. šalys, tarpininkaujant UADBB „Fillix“, sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį (galiojo nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2020 m. kovo 27 d.), kuri 2020 m. kovo 27 d. buvo atnaujinta. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčui aktuali 2020 m. kovo 25 d. draudimo sutartis (draudimo liudijimas PSNTA 00138835), kurios pagrindu N. L. naudai, „If mini namai“ draudimo apsaugos sąlygomis, nauja atkuriamąją verte buvo apdraustas gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono sav. Sutartis galioja nuo 2020 m. kovo 28 d. iki 2023 m. kovo 27 d. Draudimo suma numatyta 157 928,40 Eur. 

57.       Pagal CK 6.991 straipsnio 1 dalies nuostatas draudimo liudijime (polise) turi būti nurodyta, be kita ko, draudimo grupė ir draudimo rūšies taisyklių pavadinimas, draudimo objektas, draudimo rūšis (4, 5, 8 punktai). Ieškovei išduotame draudimo liudijime įrašyta  draudimo rūšis – gyventojų turto draudimas, draudimo grupė - turto draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų, turto draudimas nuo kitų žalų, draudimo sutarties dalys – Gyventojų turto draudimo taisyklės Nr.017. Draudimo sutarties papildomose sąlygose nurodyta, kad būste yra (bus) vykdomi statybos arba remonto darbai. Draudėjas patvirtina, kad yra susipažinęs su Draudimo taisyklėse numatytais draudimo apsaugos apribojimais statybos ir remonto laikotarpiu. Užbaigus statybos arba remonto darbus būstas bus nuolat gyvenamas. Būstas nėra nuomojamas ir jokia komercinė veikla nėra vykdoma.

58.       Minėta, kad esminė draudimo sutarties sąlyga yra ta, jog nedraudžiamieji įvykiai turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai. Nagrinėjamu atveju Draudimo liudijime nurodyta draudimo grupė, t. y. turto draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų, turto draudimas nuo kitų žalų. Taigi, ginčo draudimo sutarties sąlyga įtvirtinta draudimo liudijime (polise). Draudimo liudijime taip pat nurodyta, kad draudiminiam įvykiui „Ugnis“ taikoma franšizė 10 proc. nuostolių sumos, bet ne mažiau 300 Eur, kitiems draudiminiams įvykiams taikoma 300 Eur franšizė. Pažymėtina, kad draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis (standartinėmis sąlygomis), tiek draudimo liudijime (polise) aptartomis individualiomis sąlygomis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, siekdamas apsaugoti turtinius interesus žalos atsiradimo atveju, draudėjas gali susitarti dėl kitokios, nei nustatyta draudimo taisyklėse, draudimo apsaugos apimties, šias sąlygas individualizuojant draudimo polise. Dėl to sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos mokėjimo ar nemokėjimo turi būti įvertinama, dėl kokių draudimo apsaugos ribų buvo susitarta draudimo sutartimi, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, ar draudimo apsaugos ribos nustatytos standartinėse ar individualiai aptartose sutarties sąlygose. Jeigu sutarties sąlygos suformuluojamos nepakankamai aiškiai, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo, jas aiškina, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-313/2016 19 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi draudimo sutarties sąlygos nustatymas draudimo rūšies taisyklėse ar draudimo liudijime (polise) turi reikšmės draudimo sutarties sąlygos turinio aiškinimui, aiškinimo metodų taikymui. Kaip ir kitos sutartys, draudimo sutartys (sutarčių sąlygos) aiškinamos pagal sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotas kasacinio teismo praktikoje.

59.        Šiuo aspektu pažymėtina, kad jei draudikas nustato tokias standartines sutarties sąlygas arba jas aiškina tokiu būdu, jog draudėjui nustatytų prievolių apimties atžvilgiu draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnis visiškai išnyksta arba tampa toks minimalus, kad iš esmės paneigiamas, tuomet tokios sąlygos arba toks jų turinio aiškinimas neatitinka pačios draudimo esmės ir tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007).

60.       Nagrinėjamu atveju šalims individualiai susitarus dėl draudimo apsaugos apimties, draudimo liudijime taip pat buvo nurodyta, kad pastate (būste) yra (bus) vykdomi statybos arba remonto darbai. Taigi, atsakovės nuostata, kad nėra pagrindo atlyginti nuostolius, kuriuos sukėlė gaisras atliekant statybos darbus, nepagrįsta bei prieštaraujanti draudimo sutarties esmei bei tikslams. Pažymėtina, kad draudikas privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą, aiškiai atskleidžiant sutarties sąlygas bei numatytus draudimo apsaugos ribojimus. Draudimo sutarties fiduciarinis pobūdis lemia, kad abi jos šalys privalo atskleisti viena kitai esminę reikšmę turinčią informaciją, t. y. tokią informaciją, kurią žinodama šalis arba apskritai nesudarytų sutarties arba ją sudarytų kitomis sąlygomis. Nagrinėjamu atveju ieškovės direktorius Darijus Banys teismo posėdžio metu parodė, kad kreipėsi į UADBB „Fillix‘ brokerį E. Z. dėl draudimo sutarties sudarymo, kurį informavo, jog vyksta statybos darbai ir reikia apdrausti nuo gaisro. Brokeris E. Z. jam nurodė, kad galima apdrausti pastatą, tačiau kol vyksta statybos darbai, draudimas galios tik nuo ugnies. Darijus Banys nurodė, kad niekas jam neaiškino, kad jei gaisras įvyktų dėl statybos darbų, draudimas negaliotų. Draudimo brokeris atsiuntė jam sutartį, kurią perskaitęs, matė, kad joje įrašyta, jog kol vyksta statybos darbai, pastatas apdraustas nuo gaisro. UADBB „Fillix‘ brokeris E. Z., apklaustas teismo posėdžio metu liudytoju, patvirtino, kad buvo nurodęs ieškovės direktoriui Darijui Baniui, jog vykstant statybos darbams, galioja tik draudimas nuo ugnies. Detaliai visų Draudimo taisyklių nuostatų neaptarinėjo, bet pagal Draudimo taisykles, liudytojo nuomone, draudimo apsauga dėl ugnies sukeltų nuostolių turi galioti ir tuo atveju, kai vyksta statybos darbai. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UADBB “Fillix” atsiliepime į ieškinį taip pat nurodė, kad nuo 2018 m. teikia draudimo paslaugas bei konsultacijas ieškovei UAB „Batita“. 2019 m. kovo 27d. UAB „Batita“ kreipėsi į bendrovę su prašymu apdrausti nebaigtus statyti namus, kadangi jie buvo įkeičiami fiziniam asmeniui ir buvo forminamos hipotekos sutartys. Siekiant draudimo apsaugos draudėjo, kaip turto savininko turtui, ir kad tuo pačiu būtų užtikrinti ir įkaito (naudos) gavėjo turtiniai interesai, kol pastatuose vyks statybos darbai, draudėjui buvo pasiūlyta sudaryti Turto draudimo sutartis. Tokios (turto) draudimo sutartys draudimo rinkoje yra sudarinėjamos absoliučiai didžiajai daugumai atvejų, kuomet bankai ar kitos kredito įstaigos finansuoja įsigyjamus objektus, kurių baigtumas yra mažesnis nei 100 procentų ir juose neišvengiamai bus vykdomi vienokie ar kitokie statybos/apdailos darbai. Tokiais atvejais įprastai draudimo apsauga susiaurinama iki ugnies (gaisro) rizikos. Dažniausiai, kaip ir šiuo atveju, kai objektuose dar nėra pilnai baigti statybos/remonto/apdailos darbai, tokios draudimo sutartys su draudikais yra derinamos ir jas draudikai autorizuoja (patvirtina) individualiai. Tas buvo padaryta ir šiuo konkrečiu atveju, draudikui buvo pateikta informacija apie tai, kad pastatas
nėra baigtas statyti. Draudikas įvertino riziką ir nustatė nebaigto statyti statinio draudimo įmoką. Nurodo, kad pagal Draudimo taisyklių nuostatas gaisras priskirtas draudžiamiesiems įvykiams, todėl  taip išaiškino draudėjui, kad iki ugnies rizikos susiaurinta apsauga galioja ir gaisrui, kurį gali sukelti statybos darbai. Atsakovės darbuotoja I. Š. teismo posėdžio metu apklausta liudytoja, parodė, kad su draudimo brokeriu jokių papildomų draudimo apsaugos sąlygų, kurios jau buvo įrašytos į jai atsiųstą draudimo sutartį, nederino, tik padidino draudimo įmokos ir frančizės dydį.

61.       Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė siekė apdrausti savo ir naudos gavėjo (trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, N. L.) turtinius interesus nuo didžiausius nuostolius statybos metu galinčios sukelti rizikos – gaisro. Draudimo sutarties sąlygos patvirtina, kad  ieškovė išviešino, o atsakovė įvertino papildomą draudimo riziką, kad statinyje bus vykdomi statybos darbai ir sutiko draudimo sutartimi suteikti ne absoliučią, bet iki gaisro susiaurintą draudimo apsaugą. Pažymėtina, kad esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; kt.).

62.       Nagrinėjamu atveju statybos darbų rizika į Draudimo sutartį buvo įtraukta kaip individuali sąlyga, suteikiant iki ugnies rizikos susiaurintą draudimo apsaugą. Būtent taip draudimo sutarties sąlygas suprato ir taip išaiškino draudėjui  tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UADBB „FILLIX“, sudaręs atsakovės vardu ginčui aktualią Draudimo sutartį. Taigi, ieškovei pagrįstai buvo pagrindas susiformuoti lūkesčiui, kad vykdant statybos darbus įgis turto apsaugą gaisro atveju. Pažymėtina, kad atsakovės parengtose Draudimo taisyklių 373 - 374 punktuose taip pat numatyta, kad sudarant draudimo sutartį, galima susitarti ir dėl kitų, nenurodytų draudimo taisyklėse sąlygų taikymo. Jeigu draudimo liudijime nurodomos individualios, t. y. kitos nei numatytos draudimo taisyklėse sąlygos, vadovaujamasi draudimo liudijime nurodytomis individualiomis sąlygomis.

63.       Kita vertus, atsakovės atsisakymas mokėti draudimo išmoką, nepripažįstant gaisro draudžiamuoju įvykiu, prieštarauja ir atsakovės parengtoms standartinėms draudimo sąlygoms. Draudimo taisyklių skyriaus „Draudimo apsaugos ribojimai statybos laikotarpiu“ 93 punkte yra nustatyta, kad „kol draudimo vietoje atliekami statybos darbai, galioja tik draudimas nuo ugnies (žr. 6-11 punktus) ir draudimas nuo gamtinių jėgų (žr.18 – 29 punktus). Draudimo taisyklėse numatyta, kad draudimas nuo ugnies galioja apsidraudus „If mini namai“, „If namai“ ir „If super namai“ draudimo variantais. Nagrinėjamu atveju draudimo liudijime (polise) nurodyta, kad draudimo apsaugos sąlygos – „If mini namai“ galioja gyv. namui. Draudimo taisyklių skyriaus „Draudžiamieji įvykiai“ nuostatos patvirtina, kad gaisras priskirtas draudžiamiesiems įvykimas, t. y. 6 punkte nurodyta, kad gaisras – nekontroliuojamas, vykstantis ne tam skirtoje vietoje degimo procesas, lydimas dūmų ir liepsnos. Pažymėtina, kad pagal Draudimo taisyklių nuostatas „Nedraudžiamieji įvykiai“ numatyta, kad išsvilimas, perdegimas, gedimas ar sprogimas, nesvarbu, ar sukeltas išorinių, ar vidinių veiksnių, išskyrus atvejus, kai dėl šios priežasties kyla gaisras (Taisyklių 11 punktas). Taigi, minėtos Draudimo taisyklių nuostatos įtvirtina draudimo apsaugos statybos laikotarpiu ribojimą iki ugnies ir gamtinių jėgų rizikos, pripažįstant gaisrą draudiminiu įvykiu. Šias išvadas patvirtina ir Draudimo taisyklių skyriaus „Draudimo apsaugos apribojimai statybos laikotarpiu“ 96 punkte pateiktas pavyzdys (naujo namo ar buto įrengimo darbai <...> nėra laikomi statinio paprastuoju remontu ir tokių darbų metu draudimas galioja tik nuo ugnies).

64.       Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad individuali sutarties nuostata dėl draudimo apsaugos apimties statybos ir remonto laikotarpiu bei atskirame Draudimo taisyklių skyriuje „Draudimo apsaugos apribojimai statybos laikotarpiu“ reglamentuotos jos taikymo sąlygos patvirtina, kad draudimo apsauga galioja ir gaisro atveju. Pažymėtina, kad draudimo sutarties sąlyga, ribojanti draudžiamosios apsaugos apimtį ir apibrėžianti draudimo rizikos laipsnį, vertintina kaip esminė draudimo sutarties sąlyga, dėl kurios šalys turi aiškiai susitarti, kiek įmanoma ją sukonkretinti, kad nebūtų sudarytos sąlygos draudikui nepagrįstai atsisakyti mokėti draudimo išmoką, paneigiant pačią draudimo sutarties esmę. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1445/2002; 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2017). Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovė turėjo aiškiai ir suprantamai nurodyti draudimo apsaugos apimtį ir ribas Draudimo sutartyje, t. y. kad įvykus gaisrui dėl vykdomų statybos, montavimo, remonto ir pan. darbų, draudimo apsauga tokiems atvejams negalios ir draudikas draudimo išmokos nemokės.  

65.       Taigi, atsakovės atsisakymas pripažinti gaisrą draudžiamuoju įvykiu remiantis bendraisiais nedraudžiamaisiais įvykiais, numatytais Draudimo taisyklių 73, 78, 79, 81 ir 82 punktuose, visiškai nepagrįstas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad draudikas privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos; įtrauktos į sudarytą draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi. Jeigu sutarties sąlygos suformuluojamos nepakankamai aiškiai, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo, jas aiškina, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2012).

66.       Nagrinėjamu atveju Draudimo taisyklių skyriaus „Bendri nedraudžiamieji įvykiai“ 73 punkte nurodyta, kad „Toliau nurodyti nedraudžiamieji įvykiai taikytini nepriklausomai nuo Jūsų pasirinkto draudimo varianto“. Draudimo taisyklių skyriaus „Bendri nedraudžiamieji įvykiai” poskyrio “Neišvengiami natūralūs procesai” 78 punkte nurodyta, kad “Nedraudžiame turto pažeidimų jį statant montuojant, remontuojant, plaunant, skalbiant, lyginant, valant, klijuojant, siuvant ar keičiant buvimo vietą“. 79 punkte, kuris yra „Bendrųjų nedraudžiamųjų įvykių” poskyryje „Statinio nusėdimas, pasislinkimas, išsiplėtimas”, nurodyta, kad „Nedraudžiame nuo statinio defektų (pvz., irimo, skilimo, sugriuvimo ir kt.), kilusių dėl: konstrukcijų nusėdimo, pakilimo, pasislinkimo, išsiplėtimo; apdraustame statinyje arba už jo ribų vykdomų (-ytų) statybos, kasybos, griovimo, sprogdinimo darbų“. Draudimo taisyklių skyriaus „Bendrųjų nedraudžiamųjų įvykių” poskyryje “Klaidos ir brokas” 81 punkte nurodyta, kad “Nedraudžiame nuo grunto tyrimo klaidų, taip pat klaidų, padarytų projektuojant, statant, rekonstruojant, remontuojant, montuojant, griaunant”. Šio poskyrio 82 punkte nurodyta, kad “Nedraudžiame nuo klaidų ir trūkumų, už kuriuos pagal garantiją arba įstatymuose nustatyta tvarka atsako gamintojas, pardavėjas, tiekėjas, rangovas, montuotojas, garantinę ar techninę priežiūrą vykdantis asmuo. Jeigu darbus atlikote Jūs patys (įskaitant statybą ūkio būdu), Jūs prilyginamas šiame punkte išvardytiems asmenims”. Teismo vertinimu cituotos nuostatos, kurių pagrindu atsakovė priėmė Sprendimą įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, ginčo santykiui nėra taikytinos. Minėta, kad įvykęs gaisras, kuris  „Draudimo nuo ugnies“ skyriaus poskyryje „Draudžiamieji įvykiai“ apibrėžtas kaip nekontroliuojamas, vykstantis ne tam skirtoje vietoje degimo procesas, lydimas dūmų ir liepsnos (Draudimo taisyklių 6 punktas), neturi nieko bendro su Draudimo taisyklių skyriaus “Bendrųjų nedraudžiamųjų įvykių” poskyriuose “Neišvengiami natūralūs procesai”, “Statinio nusėdimas, pasislinkimas, išplėtimas”, “Klaidos ir brokas” numatytomis situacijomis. Pažymėtina, kad Draudimo taisyklių skyriaus „Bendri nedraudžiamieji įvykiai“ 74 punktas nustato, kad nedraudžiama nuo įvykių, kurie neatitiks draudžiamųjų įvykių apibrėžimą. Nagrinėjamu atveju įvykęs gaisras atitinka draudžiamųjų įvykių apibrėžimą, numatytą Draudimo taisyklių 6 punkte. Nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o esant abejonių, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1445/2002; 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2017). Nagrinėjamu atveju nesant aiškios nuorodos į Draudimo taisykles, nebuvo aiškiai ir suprantamai apibrėžtas draudimo sutarties sąlygų santykis su draudimo taisyklių, kurių pagrindu atsakovė atsisako įvykį pripažinti draudžiamuoju, nuostatomis bei teisinėmis pasekmėmis. Kaip minėta, atsakovė, atsisakydama išmokėti draudimo išmoką, rėmėsi Draudimo taisyklių 73, 78, 79, 81 ir 82 punktais, nors nesuteikė visos ikisutartinės informacijos draudėjai (ieškovei),  nesupažindino jos su draudimo taisyklėmis, atskleidžiant informaciją apie nedraudžiamuosius įvykius.  

67.       Pažymėtina, kad pagal Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalies nuostatas draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudikas privalo ištirti draudžiamojo įvykio aplinkybes ir per 30 dienų terminą išmokėti draudimo išmoką, o ją sumažindamas ar atsisakydamas mokėti – pateikti išsamų ir motyvuotą rašytinį paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-397-248/2016). Nagrinėjamu atveju atsakovė įvykį pripažino nedraudžiamuoju pagal Draudimo taisyklėse numatytus 4 pagrindus, t. y. pagal Draudimo taisyklių 73, 78, 79, 81 ir 82 punktus, cituodama šiuose punktuose numatytas sąlygas, tačiau iš esmės neatskleidžiant kokiu būdu įvykęs gaisras pagal nurodytų punktų nuostatas kvalifikuotinas kaip nedraudžiamasis, o tai prieštarauja, teismo vertinimu, atsisakymą mokėti išmoką pagrįsti konkrečiomis aplinkybėmis bei atitinkama draudimo sutarties nuostata.

Dėl draudiko pareigos supažindinti draudėją su draudimo rūšies taisyklėmis.

68.       Draudimo sutartį patvirtina draudimo liudijimas (CK 6.989 straipsnio 2 dalis). Paprastai draudimo sutartis sudaroma standartinių sutarčių sąlygų – draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių – pagrindu prisijungimo būdu. Siekiant užtikrinti prisijungimo būdu sudaromos sutarties šalių interesų pusiausvyrą, įstatyme nustatyta pareiga šaliai, parengusiai standartines sutarčių sąlygas, sudaryti tinkamas galimybes kitai sutarties šaliai, kuri prisijungia prie standartinių sutarčių sąlygų, susipažinti su tokiomis sutarčių sąlygomis.

69.       Jeigu draudimo sutartis sudaroma pagal draudimo rūšies taisykles, parengtas įstatymų nustatyta tvarka, tai draudimo sutarčiai atitinkamai taikomi CK 6.185–6.187 straipsniai (CK 6.992 straipsnio 1 dalis). CK 6.185 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutarties standartinės sąlygos privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu jai buvo sudaryta tinkama galimybė su tomis sąlygomis susipažinti.

70.       Atsakovė nurodo, kad sudarydama Draudimo sutartį (sumokėdamas draudimo įmoką), ieškovė patvirtino ikisutartinės informacijos apie Draudimo sutarties sąlygas atskleidimo aplinkybes ir, išreikšdama valią dėl Draudimo taisyklių sąlygų taikymo ir privalomumo, sutiko su visomis standartinių draudimo sutarties sąlygų nuostatomis, tarp jų ir su Draudimo taisyklių 73, 78, 79, 81 ir 82 punktų nuostatomis, prisiėmė visą riziką, tenkančią dėl to, kad tokiose Draudimo taisyklėse įtvirtintos draudimo sąlygos jo gali netenkinti. Ieškovė nurodo, kad draudimo taisyklės jai įteiktos nebuvo, todėl nėra privalomos.

71.       Pažymėtina, kad pagal  CK 6.992 straipsnio 2 dalies nuostatas draudikas privalo sudaryti sąlygas viešai susipažinti su draudimo rūšies taisyklėmis ir, prieš sudarydamas draudimo sutartį, įteikti jų kopijas draudėjui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad minėtos dvi draudiko pareigos yra savarankiškos, viena kitos nedubliuoja ir nepanaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-1075/2020, 24 punktas). Tai reiškia, kad nepakanka tik viešai paskelbti draudimo rūšies taisykles, bet kuriuo atveju jas būtina įteikti ir draudėjui prieš sudarant draudimo sutartį. Būtent taisyklių įteikimas draudėjui užtikrina jo informavimą apie konkrečias draudimo sutarčiai taikytinas draudimo rūšies taisykles ir kad būtent tokios galios visą draudimo sutarties laikotarpį. Pats savaime draudimo rūšies taisyklių viešas paskelbimas nereiškia ir neįrodo, kad draudikas įvykdė kitą minėtoje normoje nustatytą pareigą – įteikti draudimo rūšies taisyklių kopiją draudėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-1075/2020, 32 punktas).

72.       Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad tuo atveju, jeigu draudikas netinkamai įvykdo pareigą supažindinti draudėją su draudimo rūšies taisyklėmis, remiantis CK 6.185 straipsnio 2 dalimi, tokios taisyklės netampa draudimo sutarties dalimi ir nėra privalomos draudėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-1075/2020, 26 punktas).

73.        Įstatymas nedetalizuoja draudimo rūšies taisyklių įteikimo būdo, todėl jos gali būti įteiktos tiek fiziškai perduodant draudėjui draudimo rūšies taisykles popierine forma, tik ir elektroniniu būdu skaitmenine forma. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje išaiškino, kad aplinkybę apie kitos šalies tinkamą supažindinimą su standartinėmis sutarčių sąlygomis privalo įrodyti standartines sąlygas parengusi šalis, todėl, kilus ginčui dėl tinkamo supažindinimo su draudimo rūšies taisyklėmis, būtent draudikas turi pareigą įrodyti, kad tinkamai įvykdė įstatyme įtvirtintą pareigą supažindinti draudėją su draudimo rūšies taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691-313/2015).

74.       Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad atsakovė įteikė ieškovei draudimo taisykles. Nors draudimo liudijime yra nurodyta, jog draudimo sutarties pasirašymas arba pagal jį sumokėdamas draudimo įmokos (pirmąją jos dalį) Draudėjas (arba jo įgaliotas asmuo) patvirtina, kad šiame draudimo liudijime nurodytą draudimo taisyklių kopiją gavo, su taisyklių sąlygomis susipažino, draudimo sutarties sąlygoms pritaria ir šių sąlygų pagrindu sudaro draudimo sutartį, tačiau ieškovei draudimo taisyklės nebuvo įteiktos. Pažymėtina, kad atsakovė pripažino įvykį nedraudžiamuoju būtent Draudimo taisyklių 73, 78, 79, 81 ir 82 punktuose numatytais pagrindais, todėl tai yra ypač aktuali sutarties sudarymui informacija. Taigi, ginčo atveju draudiko pareiga supažindinti draudėją su draudimo taisyklėmis yra itin reikšminga draudiko pareigos suteikti draudėjui ikisutartinę informaciją dalis. Draudimo taisyklių viešas paskelbimas atsakovės interneto svetainėje taip pat negali patvirtinti fakto, kad ieškovei tikrai buvo tinkamai atskleistas draudimo taisyklių turinys, įteikiant taisykles ieškovei. CK 6.185 straipsnio 2 dalis nustato, kad sutarties standartinės sąlygos privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu jai buvo sudaryta tinkama galimybė su tomis sąlygomis susipažinti. Ieškovė nurodo, kad jei būtų žinojusi, jog iki minimalios rizikos susiaurinta draudimo apsauga dar yra apribota ir tuo, jog bet kokie statybos darbų atlikimo metu atsiradę nuostoliai bus priskirti prie nedraudžiamųjų, draudimo sutarties apskritai nebūtų sudariusi. 

75.       Kadangi draudimo taisyklės ieškovei nebuvo įteiktos, todėl, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką dėl draudimo taisyklių neįteikimo pasekmių, teismas sprendžia, jog Draudimo taisyklių  nuostatos  ieškovei nėra  privalomos.

76.       Apibendrinat nustatytas aplinkybes bei išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė 2020 m. spalio 24d. įvykį (gaisrą), kurio metu sudegė gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, pripažinti draudžiamuoju.

Dėl draudimo išmokos dydžio bei gavėjo.

77.       Įvykį (gaisrą) pripažinus draudžiamuoju, atsakovė įpareigotina išmokėti 101 836,27 Eur dydžio draudimo išmoką. Pažymėtina, kad ginčo dėl draudimo dydžio nėra, atsakovė sutinka su pateiktu draudimo išmokos dydžio paskaičiavimu. Kartu pažymėtina, kad į bylą pateikta teismo eksperto T. M. 2021 m. sausio 6 d. Žalos atstatymo kaštų ataskaita patvirtina, jog atsakovė buvo apskaičiavusi 168 565 Eur dydžio draudimo išmoką, t. y. 24 000 Eur didesnę nei prašo priteisti ieškovė.

78.       Ieškovė nurodo, kad sudarydama draudimo sutartį atsakovė pati Draudimo liudijime nustatė, kad Pastatas draudžiamas nauja atkuriamąja verte, o draudimo suma yra 157 928,40 Eur. Pagal Draudimo taisyklių 160 punkto nuostatas nauja atkuriamoji (statybinė) vertė – tai pinigu suma, kurios reikia norint pastatyti nauja tos pačios paskirties, konstrukcijų ir kokybes objektą, įskaitant projektavimo, montavimo, statymo išlaidas. Nuostoliai – draudžiamojo įvykio diena padarytos žalos išraiška pinigais, kurių reikia apdraustam turtui suremontuoti arba jo būklei, buvusiai prieš pat atsitinkant draudžiamajam įvykiui, atkurti (Draudimo taisyklių 200 punktas). Apdraudus būstą (pastatus ar patalpas), automatiškai apdraudžiamos laikino būsto nuomos ir įvykio vietos sutvarkymo išlaidos, kaip nurodyta lentelėje Nr. 1. Pagal šią lentelę „If mini namai“ draudimo apsaugos atveju atlyginama iki 1 procento būsto draudimo sumos įvykio vietos sutvarkymo išlaidų, t. y. nagrinėjamu atveju 1 579 Eur. Draudikui atsisakius pateikti Pastato atkūrimo kaštų paskaičiavimus ieškovei, padarytą žalą ieškovė įrodinėja pagal Pastato statybinę vertę, nurodytą Draudikui jau pateiktoje Faktinėje sąmatoje. Taigi, apskaičiuojant draudimo išmoką, atimamos statybinės išlaidos, kurių atkuriant (atstatant) Pastatą neprireiks (sklypo ir kelio formavimo, buitinių nuotekų tinklų įrengimo), netiesiogines išlaidas, kurių neatlygina Draudikas, ir 10 procentų išskaita (frančizė) bei gaunama suma – 100 257,27 Eur. (124 814,01 - 13 417,04 = 111 396,97) – 10 proc. Taigi, bendrą (statybos kaštai + įvykio vietos sutvarkymas) ieškiniu reikalaujamą priteisti draudimo išmoką sudaro 101 836,27 Eur (100 257,27 + 1 579).

79.       Draudimo įstatymo 97 straipsnis nustato, kad teisę reikalauti, kad būtų išmokėta draudimo išmoka, turi draudėjas, o šiame įstatyme ir(ar) draudimo sutartyje nustatytais atvejais – naudos gavėjas arba nukentėjęs trečiasis asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad Draudimo liudijime numatyta, jog draudimo sutartis sudaryta Naudos gavėjo (N. L.) naudai, ieškovės prašymu draudimo išmoka priteistina trečiajam asmeniu, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, N. L..

80.       Taigi, ieškinys tenkinamas, pripažįstant 2020 m. spalio 24 d. įvykį (gaisrą), kurio metu sudegė gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono sav. (Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), draudžiamuoju bei priteisiant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, N. L. 101 836,27 Eur draudimo išmoką (CK 6.987 straipsnis). 

Dėl procesinių palūkanų.

81.       Ieškovė prašo priteisti jai 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

82.       CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Šešių procentų dydžio metinės palūkanos priteisiamos, jei abi sutarties šalys yra verslininkai ir privatūs juridiniai asmenys (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

83.       Atsižvelgiant į tai, kad draudimo išmoka priteisiama trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, N. L., jai taip pat priteisiamos ir 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos (2021 m. kovo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

84.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80 – 87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88 – 92, 97 – 99 straipsniai. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo” (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis). 

85.       Rekomendacijų 7 punkte rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.2. punkte numatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį yra nustatytas 2,5 koeficiantas, todėl maksimalios išlaidos galėtų būti 3 916 Eur (1 566,40 Eur x 2,5). Rekomendacijų 8.3 punkte nustatyta, kad už dubliką, tripliką – 1,75, todėl maksimalios išlaidos už dubliko parengimą - 2 741,20 Eur (1 566,40 Eur x 1,75).

86.       Ieškovė pateikė duomenis, patvirtinančius turėtas 3 690,50 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro konsultacijos klientui, procesinių dokumentų (ieškinio, dubliko) parengimas. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).

87.       Nagrinėjamu atveju ieškovės materialiniai reikalavimai tenkinami pilna apimtimi, nes prašomos priteisti palūkanos yra procesinio pobūdžio. Taigi, teismas, įvertinęs pateiktų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, kilusio ginčo esmę, kad prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, ieškovei iš atsakovės  priteistina visa prašomų atlyginti patirtų bylinėjimosi išlaidų suma – 3 690,50 Eur bei sumokėtas 1 739 Eur žyminis mokestis, viso priteistina 5 429,50 Eur (3 690,50 Eur +1 739 Eur) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, 259 ir 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės uždaros akcinės bendrovės „Batita“ ieškinį tenkinti.

Pripažinti 2020 m. spalio 24 d. įvykį (gaisrą), kurio metu sudegė gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono sav. (Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), draudžiamuoju.

Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje, veikiančios per „If P&C Insurance AS“ filialą, juridinio asmens kodas 10100168, 101 836,27 Eur (šimto vieno tūkstančio aštuonių šimtų trisdešimt šešių eurų 27 ct) draudimo išmoką bei

Priteisti ieškovei uždarai akcinei bendrovei „Batita“, juridinio asmens kodas 302709590, iš atsakovės „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje, veikiančios per „If P&C Insurance AS“ filialą, juridinio asmens kodas 10100168, 5 429, 50 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt devynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                 Rosita Patackienė