Civilinė byla Nr. e2A-146-464/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00394-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.8.8; 2.6.8.11.1; 3.3.1.11

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 4 d.

Vilnius 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ortho Baltic“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-598-896/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mazgas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Ortho Baltic“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ortho Baltic“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Mazgas“ dėl baudos ir delspinigių priteisimo, tretieji asmenys viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Via Solis“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB ,,Mazgas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė:

1.1.       pripažinti atsakovės UAB „Ortho Baltic” (sutarties sudarymo metu –                            UAB ,,Baltic Orthoservice“) vienašališką 2018 m. gegužės 16 d. sudarytos 80 kW galios saulės elektrinės pirkimo sutarties Nr. 20180516/1 nutraukimą, įformintą atsakovės           2019 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 19-62, negaliojančiu;

1.2.       priteisti iš atsakovės UAB „Ortho Baltic“ 62 204,80 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

1.3.       priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2018 m. gegužės 16 d. sudarė su atsakove sutartį Nr. 20180516/1, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovei patiekti 80 kW galios saulės elektrinę ir ją sumontuoti, o atsakovė – sumokėti ieškovei už elektrinę ir jos montavimą. Darbai ir paslaugos turėjo būti atlikti dviem etapais, t. y. I etape, t. y. nuo sutarties pasirašymo dienos iki 2018 m. rugpjūčio 1 d., saulės elektrinė turėjo būti pristatyta ir įdiegta ant pastato sienų ir esamo šlaitinio stogo; II etape, t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d., saulės elektrinė turėjo būti pristatyta ir įdiegta ant plokščio stogo ir naujai statomo šlaitinio stogo. Sutarties 8.1. punkte šalys susitarė, kad kaina už prekę ir su jos patiekimu susijusias paslaugas yra 117 370 Eur su PVM (PVM sudaro 20 370 Eur).

3.       Ieškovė tvirtino tinkamai įvykdžiusi sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. pristatė ir sumontavo saulės elektrinę, 2019 m. kovo 29 d. pranešė atsakovei, kad darbai pagal sutartį yra baigti, išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti dvi sąskaitas faktūras – 2019 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MAZ 0041887, kurioje nurodyta 2 395,80 Eur mokėtina suma, ir 2019 m. balandžio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MAZ 0041466, kurioje nurodyta 95 020 Eur mokėtina suma. Tačiau atsakovė be pagrindo atsisakė pasirašyti galutinį perdavimo–priėmimo aktą. Kadangi pagal sutartį atsakovė yra sumokėjusi 35 211 Eur avansą, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės likusią sutarties kainos dalį, t. y. 62 204,80 Eur (2 395,80 Eur + 95 020 Eur – 35 211 Eur).   

4.       Ieškovės įsitikinimu, atsakovės elgesys, kai jau 2019 m. kovo 20 d. buvo atlikti visi saulės elektrinės įrengimo darbai ir gautas saulės elektrinės eksploatavimui valstybinės institucijos leidimas, ši 2019 m. balandžio 24 d. raštu pranešė nutraukianti sutartį, laikytinas nesąžiningu jos siekiu išvengti atsiskaitymo pagal sutartį už atliktus darbus. Be to, net ir konstatavus, kad ieškovė darbus atliko nekokybiškai – kaip teigia atsakovė, nesilaikant fasado vientisumo reikalavimų ir elektrinės dalis montuojant ne nerūdijančio plieno varžtais, o cinkuotais varžtais, toks sutarties pažeidimas negali būti vertinamas kaip esminis ir nesuteikia atsakovei teisės vienašališkai nutraukti sutartį, reikalauti sumokėti baudą ir neatsiskaityti už faktiškai atliktus darbus. Todėl prašė sutarties nutraukimą pripažinti negaliojančiu.

5.       Atsakovė UAB ,,Ortho Baltic“ pateikė priešieškinį, prašydama jai priteisti iš ieškovės             UAB ,,Mazgas“ 29 100 Eur baudą, 5 217,22 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

6.       Nurodė, kad ieškovė per sutartyje nustatytus terminus neatliko darbų, o ir atlikti darbai turi trūkumų, kuriuos ieškovė atsisakė pašalinti. I etapo darbai buvo užbaigti 2018 m. rugpjūčio 27 d., o turėjo būti baigti 2018 m. rugpjūčio 1 d. Šio etapo darbai atlikti su tokiais nustatytais trūkumais: (1) dalis laikančiųjų konstrukcijų sumontuotos jas tvirtinant cinkuotais metaliniais savisriegiais, nors turėjo būti tvirtinamos nerūdijančio plieno varžtais; (2) atliekant darbus pažeistos plieninės karšto cinkavimo tvirtinimo konstrukcijos vietos, zonos, jos nėra izoliuotos, tvirtinimo laikikliai nesertifikuoti, savo (ne pramoninės) gamybos ir jau pradėję koroduoti. Tuo tarpu II etapo darbai baigti 2018 m. gruodžio 4 d., nors pagal sutartį jie turėjo būti baigti iki 2018 m. lapkričio 1 d. Atsakovės teigimu, ji ne kartą kreipėsi į ieškovę dėl darbų trūkumų ištaisymo, tačiau ji tik dalį jų pašalino. Iki šiol nėra pašalinti tokie šio etapo darbų trūkumai: fotovoltinių elementų montavimo ant plokščio stogo darbų trūkumai; pastato fasado vientisumo bei sumontuotos tvirtinimo konstrukcijos trūkumai; nepateikti visi dokumentai. Dėl šių priežasčių, t. y. esminių sutarties sąlygų pažeidimo, 2019 m. balandžio 24 d. pranešimu sutartis ir buvo nutraukta.

7.       Pasak atsakovės, pagal sutarties 10.4 punktą, ieškovei vėluojant atlikti darbus daugiau nei 30 dienų, ji turi teisę reikalauti 30 proc. dydžio baudos nuo sutarties vertės, o pagal sutarties 10.2 punktą – ir 0,05 proc. dydžio delspinigių. Vadovaudamasi šiomis sutarties sąlygomis, atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 29 100 Eur baudą ir 5 217,22 Eur delspinigius.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 

8.       Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 8 d. sprendimu ieškovės UAB ,,Mazgas“ ieškinį patenkino visiškai ir priteisė jai iš atsakovės UAB ,,Ortho Baltic“ 62 204,80 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8 977 Eur bylinėjimosi išlaidas; atsakovės UAB ,,Ortho Baltic“ priešieškinį atmetė; priteisė iš atsakovės trečiajam asmeniui UAB ,,Via Solis“ 1 488,30 Eur bylinėjimosi išlaidas.  

9.       Teismas nurodė, kad šalių ginčas, be kita ko, kilo ir dėl jų sudarytos sutarties teisinio kvalifikavimo. Ieškovė įrodinėjo, kad sutartis yra mišri, turinti tiek pirkimo–pardavimo, tiek rangos sutarties požymių, o atsakovės įsitikinimu, ši sutartis yra tik rangos sutartis. Teismas iš dalies sutiko su ieškovės teiginiais, kad ginčo sutartis turi ir pirkimo–pardavimo, ir rangos sutarties požymių, tačiau vien tai negali lemti rangos sutarties pripažinimo pirkimo–pardavimo sutartimi. Teismas sprendė, kad sutarties tikslas yra produkto – saulės elektrinės – sukūrimas, o aplinkybė, kad paties produkto medžiagų kaina yra didesnė nei montavimo darbų kaina, nereiškia, kad šalys susitarė dėl pirkimo–pardavimo. Sutartyje numatyti saulės elektrinės komponentai yra tik viso siekiamo rezultato dalis ir jie negali būti vertinami kaip sutarties objektas. Todėl padarė išvadą, kad sutarties dalykas, tikslai ir tikroji šalių valia buvo saulės elektrinės įdiegimas atsakovės nurodytame konkrečiame objekte, o ne saulės elektrinės pardavimas atsakovei, kvalifikavęs šalių susitarimus kaip kilusius iš rangos teisinių santykių.   

10.       Spręsdamas dėl teisės vienašališkai nutraukti sutartį, teismas pažymėjo, kad atsakovė įrodinėja jos 2019 m. balandžio 23 d. surašytame tarnybiniame pranešime dėl saulės elektrinės projekto įgyvendinimo išvardintus darbų trūkumus, t. y.: (1) nukrypimai nuo techninio projekto INV. Nr. E12649410, projekto Nr. 759-01-TP-S; (2) visos laikančiosios konstrukcijos sumontuotos cinkuotais metaliniais savisriegiais vietoje nerūdijančio plieno varžtų, atliekant darbus atsiradusios pažeistos plieninės karšto cinkavimo konstrukcijos vietos, zonos, jos pradėjo koroduoti, nesudėtos tinkamos laikančiosios tvirtinimo metalo konstrukcijos, sumontuotos pačios ieškovės (garažinės) gamybos saulės elementų tvirtinimo detalės; (3) plokščio stogo paviršius neparuoštas saulės elektrinės tvirtinimo konstrukcijos montavimui, fotovoltinių elementų tvirtinimo konstrukcija nepritvirtinta prie stogo dangos nerūdijančio plieno sraigtais, o prispausta grindinio trinkelėmis, nėra tvirtinimo mazgų projekto, atliekant montavimą nesilaikyta administracinio pastato su gamybinėmis patalpomis saulės elementų montavimo paprastojo remonto projekte numatytų sprendinių; (4) neišlaikytas pastato fasado vientisumas; (5) nepateiktas užpildytas statybos žurnalas. Be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė dar vieną, kaip teigė, vėliau paaiškėjusį trūkumą – (6) saulės elektrinė negeneruoja deklaruoto energijos kiekio.    

11.       Vertindamas argumentus dėl pirmosios trūkumų grupės, t. y. dėl techniniame projekte nurodytų reikalavimų nesilaikymo, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šalių teisės ir pareigos yra aptartos jų sudarytoje sutartyje ir jos prieduose, todėl nė viena iš jų negali reikalauti iš kitos šalies daugiau nei buvo susitarta. Teismas nustatė, kad techninis projektas INV. Nr. E12649410, projektas Nr. 759-01-TP-S, nebuvo sutarties dalimi. Pareiga įgyvendinti šį techninį projektą nenurodyta nei tiesiogiai sutartyje, nei techninėje specifikacijoje, kuri yra sutarties priedas. Vykdant sutartį buvo parengtas techninis projektas MZG223-OB/2018/12/TDP-E, pagal kurį ir yra įdiegta saulės elektrinė.   

12.       Be to, teismo vertinimu, ieškovė objektyviai ir negalėjo nenukrypti nuo atsakovės įvardyto  techninio projekto, nes vykdant sutartį paaiškėjo naujos aplinkybės dėl pastato, ant kurio turėjo būti montuojama įranga, konstrukcijos. Tiesiogiai ant pastato fasado montuoti fotomodulių nebuvo galimybės, kadangi pastato 3 aukšto sienos, kaip buvo nustatyta po sutarties sudarymo,  nėra mūrinės, o naujai pastatytas antstatas buvo trumpesnis nei atsakovės deklaruota. Todėl atsakovė priešais pastato fasadą sumontavo metalinę konstrukciją, ant kurios fotomoduliai ir buvo montuojami. Teismas sprendė, kad atsakovės pretenzijos dėl nukrypimo nuo techninio projekto nėra pagrįstos ir dėl šių aplinkybių atsakovė neturėjo pagrindo nutraukti sutartį ar  reikalauti atlyginti nuostolius.    

13.       Teismas atmetė kaip neįrodytus ir priešieškinio argumentus, susijusius su tvirtinant konstrukcijas panaudotų tvirtinimo detalių neatitikimu techninėje specifikacijoje nurodytiems reikalavimams (varžtų, saulės elementų tvirtinimo detalių). Teismas pažymėjo, kad techninės specifikacijos minimalių reikalavimų saulės elektrinės įrangai ir vykdomiems darbams 3 punkte buvo numatyta, kad montavimo konstrukcija ant pastato fasado (laikančių sienų plytų mūro konstrukcijos, esančios už šiltinimo sluoksnio) išlaikant pastato fasado vientisumą – aliuminio lydinio tvirtinimo elementai, ant pastato dvišlaičių stogų – plieninė karšto cinkavimo, ant pastato plokščio stogo (dengto rulonine danga) – plieninė karšto cinkavimo. Montavimo konstrukcijos balastiniai svoriai juodos spalvos. Konstrukcijos tvirtinamos nerūdijančio plieno varžtais. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ 2019 m. rugpjūčio 14 d. rašto, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2019 m. birželio 7 d. patikros akto) teismas nustatė, kad dalis konstrukcijų yra sumontuotos nerūdijančio plieno varžtais, kita dalis – cinkuotais savisriegiais. Kita vertus, sutiko su ieškove, kad nerūdijančio plieno varžtai galėjo būti panaudoti tik tose konstrukcijos dalyse, kur tai buvo technologiškai įmanoma.   

14.       Pasak teismo, tam, kad būtų galima panaudoti varžtą, tam tikras paviršius, prie kurio tvirtinama konstrukcija, turi būti pragręžtas kiaurai, ir kitoje to paviršiaus pusėje varžtas tvirtinamas veržle. Ieškovės atstovas nurodė, kad dalis tvirtinimo paviršių buvo patalpos, atsakovės atstovas šių aplinkybių teismo posėdžio metu, atsakydamas į teisėjo klausimus, nepaneigė. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad tokiu atveju, jei visų konstrukcijų tvirtinimui būtų naudojami nerūdijančio plieno varžtai, būtų gadinama pastato vidinė apdaila, o funkcionuojančio atsakovės pastato viduje būtų vykdomi remonto darbai. Be to, ir administracinio pastato su gamybinėmis patalpomis saulės elementų montavimo paprastojo remonto projekto, kuriuo remiasi atsakovė, aiškinamojo rašto 3 dalyje nurodoma, kad: „užsakovės UAB „Baltic Orthoservice“ pasirinktas rangovas UAB „Mazgas“ ant rytinio fasado 3 aukšto ir dalies 2 aukšto fasado konstrukcijas dengia fotovoltiniais elementais, išskyrus 3 aukšto langų vietas. Trečiame aukšte, ant jau paruoštų metalo kolonų TUB 50 x 100 x 5, tvirtinamas savisriegiais slankus aliuminio profilis AL 40 x 40“. Taigi, teismas pripažino, kad pati atsakovė savo dokumentuose yra nurodžiusi, jog dalis konstrukcijų tvirtinama savisriegiais. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, kad ieškovė cinkuotus savisriegius panaudojo ir tose konstrukcijos tvirtinimo vietose, kur turėjo būti naudojami nerūdijančio plieno varžtai. Cinkuotų savisriegių panaudojimas buvo pagrįstas, atitiko protingumo, ekonomiškumo principus, o taip pat atsakovės interesus.   

15.       Vertindamas atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ant pastato plokščio stogo saulės elementai nepritvirtinti prie stogo dangos, o konstrukcija tiesiog prispausta grindinio trinkelėmis, teismas pažymėjo, kad pagal techninę specifikaciją saulės elementai ant plokščio stogo turėjo būti tvirtinami naudojant būtent balastinius svorius. Šiuo atveju kaip balastinį svorį panaudojusi grindinio trinkeles, ieškovė darbus atliko tinkamai, norimas rezultatas buvo pasiektas. Ieškovė pripažino, kad saulės elementų tvirtinimo detales ji pagamino pati, supjausčiusi profilius ir  paruošusi tvirtinimo konstrukcijos elementus. Techninėje specifikacijoje nebuvo nurodyta, kad montavimo konstrukcija turi būti specialiai pagaminta šiam projektui vykdyti, todėl tai, teismo vertinimu, nereiškia sutarties netinkamo vykdymo.

16.       Spręsdamas dėl atsakovės pretenzijų dėl administracinio pastato su gamybinėmis patalpomis saulės elementų montavimo paprastojo remonto projekte numatytų sprendinių nesilaikymo, teismas pažymėjo, kad atsakovė nenurodė jokių konkrečių montavimo neatitikimų paprastojo remonto projektui. Byloje nėra ir jokių įrodymų, kad šis projektas buvo pateiktas ieškovei, juo labiau kad jis nėra šalių sudarytos sutarties dalimi. Šis projektas parengtas tik 2018 m. rugsėjo mėn., t. y. jau po to, kai šalys pasirašė sutartį. Įrodymų, kad šalys susitarė, jog ieškovei yra privalomi minėto projekto sprendiniai, atsakovė nepateikė.    

17.       Sutikdamas su atsakovės pozicija, kad ieškovė neįvykdė techninės specifikacijos sąlygos išlaikyti pastato fasado vientisumą, teismas nurodė ir tai, kad šis trūkumas atsirado ne dėl ieškovės, o dėl pačios atsakovės kaltės. Tik vykdant sutartį paaiškėjo, kad tiesiogiai ant pastato fasado montuoti fotomodulių nėra galimybės, todėl atsakovė sumontavo metalinę konstrukciją, ant kurios fotomoduliai ir buvo montuojami. Metalines konstrukcijas atitraukus nuo pastato sienos, išsiplėtė pastato dengiamo paviršiaus plotas, taigi, pastato fasado vientisumo išlaikymui reikėjo papildomų saulės modulių. Tačiau tokiu atveju padidėtų bendra elektrinės galia ir esamas leidimas gaminti elektros energiją nebūtų tinkamas. Dėl atsakovės kaltės susidarius tokiai situacijai, kai sutarties vykdymo metu teko nukrypti nuo architektūrinio projekto, techninės specifikacijos sąlyga, kad elektrinė turi būti 80 kW galios, yra svarbesnė nei techninės specifikacijos sąlyga – išlaikyti pastato fasado vientisumą.    

18.       Teismas nurodė, kad pretenzijų dėl statybos žurnalo netinkamo pildymo atsakovė jau nebereiškia, teisme įvardijusi naują trūkumą, t. y. kad saulės elektrinė negeneruoja numatyto kiekio energijos. Šią aplinkybę atsakovė įrodinėjo saulės elektrinėje instaliuotos programos ,,Fronius Solar“ duomenimis, pagal kuriuos maksimalus saulės elektrinės galingumas per dieną 2019 m. vasarą sudarė nuo 7,9 proc. iki 48,3 proc. instaliuoto galingumo; UAB ,,Precizika“ atliktais matavimais, pagal kuriuos jai pateikto fotoelektrinio modulio galia yra 68,8 proc. numatytos nominalios galios techninėje specifikacijoje.

19.       Tačiau modulio testavimą, kurio rezultatais remiasi atsakovė, atliko UAB „Precizika“, t. y. gamybinė įmonė, kuri, kaip nurodė šių modulių gamintoja UAB ,,Via Solis“, neturi Tarptautinės elektrotechnikos komisijos (International Electrotechnical Comission (IEC)) akreditacijos atlikti modulių laboratorinius matavimus. Kadangi atsakovė tokių faktinių aplinkybių nepaneigė, teismas sprendė, kad atsakovės pateikti įrodymai neatitinka tarp šalių sudarytos sutarties 5.4 punkto reikalavimo, pagal kurį patikrinimas gali būti atliktas tik sertifikuotoje laboratorijoje, todėl jais remtis nėra pagrindo. Be to, atsakovės argumentai dėl saulės elektrinės generuojamos galios yra prieštaringi – jos 2020 m. sausio 21 d. pateiktoje lentelėje nurodoma, kad mėlynos spalvos moduliai, sumontuoti ant fasado, generuoja labai panašią galią kaip nurodoma specifikacijoje, tuo tarpu kitais įrodymais įrodinėjama, kad jų galia yra tik 68,8 proc. numatytos nominalios.    

20.       Teismas atkreipė dėmesį ir į trečiojo asmens UAB „Via Solis“ atstovo paaiškinimus, kad modulių grupės galia priklauso nuo silpniausio elemento galios, o tai yra šios technologijos trūkumas. Taigi, galima situacija, kad pastato rytinis fasadas yra nešešėliuojamas, jo moduliai gali generuoti didžiausią galią, todėl ir generuojamos energijos galia nesiskiria nuo maksimalios, tuo tarpu antstato ir pietinio fasado dalis modulių yra šešėlyje, todėl negali generuoti maksimalios galios.

21.       Įvertinęs tokias nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad saulės elektrinė yra įrengta, savo funkciją ji atlieka, leidimas jai veikti yra išduotas ir ji veikia, todėl nėra pagrindo išvadai, kad sutartis neįvykdyta ar įvykdyta su trūkumais, todėl atsakovės priešieškinį pripažino nepagrįstu.

22.       Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo pripažinti atsakovės vienašalį sutarties nutraukimą negaliojančiu, teismas konstatavo, kad atsakovės 2019 m. balandžio 24 d. rašte išvardinti trūkumai faktiškai neegzistavo, be kita ko, pažymėjęs, kad šiame pranešime nebuvo įvardytas trūkumas, susijęs su saulės elektrinės generuojamu energijos kiekiu. Todėl sutarties nutraukimą pripažino nepagrįstu ir nurodė, kad atsakovei kyla pareiga ją įvykdyti bei sumokėti ieškovei likusią sutarties kainą – 62 204,80 Eur, kurią kartu su procesinėmis palūkanomis priteisė ieškovei iš atsakovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 

23.       Atsakovė UAB ,,Ortho Baltic“ apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo            2020 m. birželio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, atsakovės priešieškinį patenkinti, o šio prašymo nepatenkinus, teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovė taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir priimti naujus įrodymus, kurių pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 

23.1.       Šalių sudarytos sutarties nuostata, kad bendra saulės elektrinės įrengtoji galia turi būti   80 kW, yra esminė, todėl jos neįgyvendinimas reškia, kad šalis negauna to, ko tikėjosi pagal sutartį. Aplinkybė, kad saulės elektrinės galingumas yra apie 39,23 proc. mažesnis, nei numatyta sutartyje ir techninėje specifikacijoje, paaiškėjo tik pradėjus bandomąją saulės elektrinės eksploataciją, dėl to šis esminis trūkumas nebuvo įtrauktas į pradinį  2019 m. balandžio 23 d. raštą.

23.2.       Atsakovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų visuma – UAB ,,Precizika“ 2020 m. sausio 16 d. atliktų matavimų išvados, nepriklausomos Vokietijos laboratorijos PI Photovoltaik-Institut Berlin AG, kuri yra sertifikuota ir akredituota įstaiga, matavimų ataskaita, patvirtina, kad faktinis instaliuotas saulės elektrinės galingumas yra 58,482 kW, t. y. sudaro tik 73,3 proc. sutartyje nurodyto saulės elektrinės galingumo. Teismas Vokietijos laboratorijos ataskaitos nevertino, taip pažeisdamas proceso normas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 263 straipsnio 1 dalį). 

23.3.       Atsakovei atliktų tyrimų rezultatais pagrindus trūkumus, ieškovei perėjo įrodinėjimo pareiga konkrečiais techniniais įrodymais (o ne tik teiginiais) įrodyti, kodėl ir kokia apimtimi faktinis galingumas neatitinka deklaruoto ir kodėl už tai nėra atsakinga ieškovė. Tačiau teismas ignoravo šią teismų praktikoje taikomą įrodinėjimo pareigos paskirstymo  taisyklę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009).

23.4.       Ieškovė negali pateisinti sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atsakovės pastato vieta ar modulių įrengimu ant konkrečių pastato pusių, nes šios aplinkybės ieškovei buvo žinomos dar iki sutarties vykdymo pradžios. Jeigu tai galėjo turėti įtakos saulės elektrinės galingumui, ieškovė apie tai privalėjo iš anksto informuoti atsakovę ir, negavusi jos patvirtinimo, darbų nepradėti. Taigi, teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.659 straipsnį.  

23.5.       Teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino atsakovės į bylą pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad sumontuoti fotovoltiniai moduliai yra nesertifikuoti. Ieškovės pateiktoje              UAB „Via Solis“ CE atitikties deklaracijoje nurodyta, kad pagaminti fotovoltiniai moduliai atitinka jau negaliojančių ES direktyvų reikalavimus. Be to, nepagrįstai sprendė, kad jie atitinka Electrosuisse išduotame sertifikate, kurį pateikė ieškovė, nurodytus IEC 61215:2005 ir IEC 61730:2004 standartų reikalavimus. Nevertindamas šių įrodymų teismas pažeidė atsakovės procesines teises.

23.6.       Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė galėjo nesivadovauti techniniu projektu ir darbus vykdyti pagal savo pačios parengtą techninį projektą, kuris su AB ESO buvo suderintas atgaline data. Techninis projektas sudarė esminę užduoties dalį, ieškovė, žinodama, kad sutartis sudaroma konkurso būdu ir pagal specifines konkurso sąlygas, privalėjo sutartį vykdyti bei darbus organizuoti tokiu būdu, kad būtų pasiektas jų tikslas ir atlikti darbai atitiktų visus projektinėje dokumentacijoje nustatytus reikalavimus. Dėl to susiklostė tokia situacija, kad nėra įrengtas automatinio rezervinio įrengimo (toliau – ARĮ) skydas ir  į visas atsakovės patalpas pagaminta elektros energija negali būti teikiama.

23.7.       Ieškovė pagal techninės specifikacijos 3 punktą montavimo konstrukciją įsipareigojo tvirtinti nerūdijančio plieno varžtais, bet šis reikalavimas buvo pažeistas panaudojus  cinkuotus savisriegius. Tai pripažino pati ieškovė 2019 m. vasario 22 d. darbų tarpiniu perdavimo–priėmimo aktu, taip pat šis trūkumas yra konstatuotas ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2019 m. liepos 10 d. eksperto išvadoje. Teismas, paneigdamas šalių susitarimus ir specialių žinių turinčio asmens išvadą, ėmė samprotauti techniniais klausimais ir padarė neteisėtą bei nepagrįstą išvadą, kad darbų trūkumo dėl savisriegių panaudojimo nėra. Tokia išvada parodo tiek teismo netinkamą procesinę veiklą, sprendžiant bylą ir savarankiškai (t. y. be ekspertizės) padarant į teisėjo dalykinę kompetenciją neįeinančias išvadas, tiek ir jo šališkumą, sprendime nuosekliai užėmus  nekritišką ir ieškovę pateisinančią poziciją.   

23.8.       Teismas nepagrįstai ignoravo byloje esančius rašytinius įrodymus, t. y. 2019 m. kovo 6 d. trūkumų aktą, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2019 m. birželio 7 d. patikrinimo vietoje aktą, pats ėmėsi spręsti specialių inžinerinių žinių reikalaujančius klausimus, todėl padarė neteisėtas ir nepagrįstas išvadas, kad konstrukcijų montavimo darbai ant plokščio stogo buvo atlikti tinkamai, pagrįstai naudoti nesertifikuoti tvirtinimo komponentai.

23.9.       Nors atsakovė rašytiniais įrodymais pagrindė bei nutraukdama sutartį rėmėsi ir tuo, kad atliekant darbus buvo pažeistos plieninės karšto cinkavimo konstrukcijos vietos, zonos, jos nėra izoliuotos, tvirtinimo laikikliai jau pradėję koroduoti, teismas šių trūkumų nenagrinėjo ir dėl jų savo sprendime net nepasisakė. Taigi, šioje bylos dalyje teismas visiškai neatskleidė bylos esmės ir todėl egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).   

23.10.       Teismo išvados dėl pastato fasado vientisumo neišlaikymo yra šališkos, tendencingos, todėl laikytinos neteisėtomis ir nepagrįstomis. Teismas pripažino, kad ieškovė neįvykdė techninės specifikacijos sąlygos išlaikyti pastato fasado vientisumą, tačiau nusprendė, kad dėl to kalta yra atsakovė, nors jokių konkrečių jos neteisėtų veiksmų nenurodė. Kaip techniškai suderinti, kad ir fasadas būtų vientisas, ir galia tinkama, yra būtent rangovo, kaip profesionalaus statybos santykių dalyvio, rūpestis.

23.11.       Teismo išvados, kad ant pastato fasado sumontavus 5 papildomus vienetus saulės modulių padidėtų bendra saulės elektrinės galia, o tai neatitiktų nei pirkimo sutarties, nei konkurso, nei išduoto leidimo sąlygų, yra nepagrįstos. Ieškovei suprantama, kad tam, jog ši galia nepadidėtų, pakaktų numontuoti kelis fotovoltinius modulius nuo plokščio stogo, kurie ir taip didelę dienos dalį patenka į šešėlio zoną.

23.12.       Teismas, apsaugodamas ieškovę nuo atsakomybės, ignoravo viešuosius interesus ir veiksmingos konkurencijos principą. Teismas neįvertino to, kad projektas yra finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis ir dėl netinkamai atliktų darbų atsakovė praras dotaciją arba ji bus sumažinta.

23.13.       Teismas turėjo atsižvelgti į sutarties 5.4 punktą ir įvertinti tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė rėmėsi nepakankamu elektrinės galingumu kaip esminiu sutarties pažeidimu ir sutarties nutraukimo pagrindu. Ieškovė nuo šio reikalavimo gynėsi, teismas jį analizavo. Nevertindamas sutarties 5.4 punkto ir šalių valios, teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Tam, kad neliktų jokių abejonių dėl atsakovės valios, atsakovė  apeliaciniu skundu pareiškia, kad sutartis yra vienašališkai nutraukta ir dėl sutarties 5.4 punkto pažeidimo, laikantis CK 6.218 straipsnyje įtvirtinto termino – vėliausiai praėjus mėnesiui nuo šio apeliacinio skundo įteikimo ieškovei.

23.14.       Formali teismo kompetencija nagrinėti bylą nereiškia, kad į visus bylos klausimus turi savarankiškai atsakyti pats teisėjas. Teisėjas technines išvadas galėjo daryti tik paskyręs ekspertizę savo iniciatyva ar pasiūlęs šalims tai padaryti vadovaujantis CPK 225 straipsnio 1 punktu. Šiuo atveju ekspertizės nebuvimas ir specialių žinių reikalaujančių sprendimų priėmimas, tokių šių žinių neturint, reiškia, kad nebuvo tinkamai atskleista bylos esmė ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 327 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tokia atsakovės pozicija grindžiama ir kasacinio teismo praktika (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2007).      

23.15.       Teismas nesprendė ir neišsprendė priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovės delspinigius už kiekvieną pavėluotą atlikti darbus dieną, todėl egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte.

24.       Ieškovė UAB ,,Mazgas“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat nurodo neprieštaraujanti dėl naujų įrodymų priėmimo. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:   

24.1.       Byloje esantys rašytiniai įrodymai – Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2018 m. gruodžio 27 d. energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma Nr. 13ĮP2-255191, 2019 m. kovo 20 d. leidimas gaminti elektros energiją Nr. L-2857 bei VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2019 m. liepos 10 d. eksperto išvada, patvirtina, kad elektrinė atitinka visus kokybės reikalavimus, ji gali ir yra naudojama pagal paskirtį.

24.2.       Saulės elektrinės galia – 80kW, yra tikėtina, maksimali teoriškai įmanoma galia, kuri galėtų būti pasiekta tik esant idealių sąlygų visetui, t. y. pašalinus bet kokį šešėliavimą, esant idealioms meteorologinėms sąlygoms, nesant visiškai jokių debesų, esant maksimaliam saulės apšvietimui, kuris turėtų tekti visoms elektrinės dalims vienodai. Kadangi atsakovės pageidavimu saulės moduliai yra sumontuoti ne plokštumoje optimaliu kampu, o ant pastato fasadų statmenai ir ant šlaitinių stogų, pietiniame ir rytiniame pastato fasaduose, ant šiaurinio ir pietinio pastato antstato šlaitų, maksimalios energijos generavimas neįmanomas.

24.3.       Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad ieškovė turėjo ją informuoti apie tai, jog maksimali galia negalės būti pasiekta ar dėl to stabdyti darbus. Visuotinai yra žinomos aplinkybės, susijusios su saulės laida ir kt.

24.4.       Atsakovės pateikti įrodymai – UAB ,,Precizika“ 2020 m. sausio 15 d. raštas ir PI Photovoltaik-Institut Berlin AG laboratorijos atlikta 2 vnt. modulių bandymo ataskaita, nepatvirtina, kad sumontuotų fotovoltinių modulių faktinis galingumas neatitiko deklaruoto galingumo. UAB ,,Precizika“ neturi Tarptautinės elektrotechnikos komisijos akreditacijos atlikti modulių laboratorinius tyrimus. Tuo tarpu Vokietijos laboratorijai buvo pateikti ir jos vertinti tik 2 iš 226 mėlynos spalvos modulių, todėl tokie rezultatai negali būti laikomi patikimais ir patvirtinančiais visų modulių būklę. Nėra aišku, kokiu būdu šie moduliai buvo atrinkti, jie tikrinti praėjus metams nuo jų sumontavimo ir eksploatavimo.

24.5.       Atsakovė neturi tinkamos kompetencijos ir kvalifikacijos vertinti ieškovės, teikiant konkursui pasiūlymą, pateiktus jų gamintojos UAB ,,Via Solis“ fotovoltinių modulių sertifikatus. Tai, kad sertifikatai buvo tinkami ir atitiko konkurso sąlygas, patvirtina vien faktas, kad ieškovė konkursą laimėjo.

24.6.       Ieškovė nesivadovavo ir neprivalėjo vadovautis atsakovės nurodytu UAB ,,Staltika“ parengtu techniniu projektu, kadangi šis 2017 metais parengtas projektas nėra ir nebuvo nei konkurso sąlygų, nei sutarties dalimi. Be to, jis nebuvo pateiktas ir į nagrinėjamą bylą. Darbai buvo atliekami pagal ieškovės paruoštą techninį projektą Nr. MZG223-OB/2018/12-TDP-E, kuriame nebuvo numatyti ARĮ skydo įrengimo darbai, todėl jie neturėjo ir nebuvo atlikti.

24.7.       Ten, kur technologiškai įmanoma, saulės elektrinės konstrukcijoms tvirtinti buvo naudojami nerūdijančio plieno varžtai. Ten, kur varžtų naudojimas buvo objektyviai neįmanomas, – naudojamos kitos tvirtinimo detalės: sraigtai, savisriegiai, savigręžiai, atsižvelgiant į tvirtinimo būdą ir medžiagas, prie kurių montuojamos konstrukcijos. Kadangi saulės elektrinės techninė specifikacija nėra tokia detali, kad vien tik ja vadovaujantis būtų galima atlikti saulės elektrinės montavimo darbus, detalesni saulės elektrinės montavimo sprendiniai, taigi ir saulės elektrinės konstrukcijos tvirtinimo detalių naudojimas, buvo išspręsti ieškovės parengtame techniniame projekte, kuriuo vadovaujantis ir buvo naudojamos atitinkamos tvirtinimo detalės.

24.8.       Aplinkybę, kad ieškovės naudota saulės elektrinės tvirtinimo konstrukcija atitinka sutarties priede Nr. 1 nurodytą saulės elektrinės techninę specifikaciją, taip pat techninį projektą Nr. MZG223-OB/2018/12-TDP-E, patvirtina ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros Projektų ekspertų skyriaus 2019 m. liepos 10 d. eksperto išvada.  

24.9.       Pastato fasado vientisumas neišlaikytas dėl atsakovės kaltės. Be to, ieškovė siekė šį trūkumą išspręsti – siūlė montuoti modulių imitacijas arba tikrus modulius, tačiau jų nejungiant į bendrą tinklą, tačiau atsakovė su tuo nesutiko. Nepagrįsti atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad buvo galima numontuoti 5 ant stogo esančius saulės modulius ir juos pakeisti sumontuojant jų trūkstamą kiekį ant fasado. Ant fasado ir stogo montuojamų modulių galia buvo skirtinga, todėl nebūtų pavykę išlaikyti reikalavimo dėl jų bendros galios.

24.10.       Sutarties nutraukimas pagal jos 5.4. punktą, t. y. dėl saulės modulių neatitikimo deklaruotam efektyvumui, nėra šios bylos dalykas. Sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas buvo nagrinėjamas ieškovės pareikšto ieškinio ribose, t. y. vertinama, ar atsakovė teisėtai ir pagrįstai 2019 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 19-62 nutraukė sutartį. Tame rašte nurodyti sutarties nutraukimo motyvai nebuvo grindžiami saulės modulių galios neatitikimu deklaruojamam galingumui. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas negali peržengti bylos nagrinėjimo ribų ir pasisakyti dėl tų aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėjamos teisme ir dėl kurių šalys nepasisakė.

24.11.       Aplinkybė, kad teismas sprendime nepaminėjo atsakovės pateiktų PI Photovoltaik-Institut Berlin AG laboratorijos atliktų saulės modulių bandymų ataskaitų, nereiškia, kad teismas nevertino šių ataskaitų kaip įrodymų. Teismas šiuos atsakovės pateiktus įrodymus įvertino visumoje su kitais įrodymais ir šalių paaiškinimais.

24.12.       Teismo išvados dėl naudotų montavimo konstrukcijų, fasado vientisumo išlaikymo ir kitos, yra logiškos ir nereikalaujančios specialių žinių. Be to, pati atsakovė, manydama priešingai, prašymo skirti byloje teismo ekspertizę neteikė.

25.       Trečiasis asmuo UAB ,,Via Solis“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė tokius argumentus:

25.1.       Atsakovės pateikti modulių matavimų rodmenys kelia abejonių, kadangi neaišku, kokiu principu buvo atrinkti moduliai. Nei modulių gamintoja UAB „Via Solis“, nei juos montavusi ieškovė nebuvo kviečiamos apžiūrėti modulių, nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad moduliai nebuvo pažeisti juos numontuojant, pervežant ar panašiai. Moduliai buvo nuvežti į Vokietijos laboratoriją tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ėmus ginčyti jų kokybę.

25.2.       Saulės elektrinės fotovoltiniai moduliai yra sumontuoti rytiniame, pietiniame fasaduose, ant antstato ir ant lygaus stogo. Net teoriškai yra neįmanoma, kad saulė vienu metu vienodu intensyvumu apšviestų visus ant pastato įrengtus fotovoltinius modulius. Todėl, net ir atsižvelgiant į optimalią modulių kryptį ir pokrypį žemės atžvilgiu, nėra įmanoma, kad būtų pasiekiamas maksimalus tikėtinas elektrinės efektyvumas, kurį nurodo atsakovė.

25.3.       Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kokią galią faktiškai galėjo generuoti visa saulės elektrinė, atsižvelgiant į visus aplinkos faktorius, nurodžiusi tik teorinį maksimalų galingumą, kuris galėtų būti pasiekiamas tik esant idealių aplinkos faktorių visumai (esant vienodai intensyviam saulės elektrinės apšvietimui iš visų pusių).

25.4.       Esminė modulių sertifikavimui informacija yra Prime 280W, nurodanti modulio tipą ir galingumą, o kitos elektrotechninės charakteristikos bei spalva nedaro įtakos modulių sertifikavimui. Atsakovės objekte šio tipo bei galingumo moduliai ir buvo sumontuoti, taigi argumentai dėl modulių netinkamo sertifikavimo yra nepagrįsti.

25.5.       Atsakovės parengtose saulės elektrinės pirkimo sąlygose yra numatyta, kad saulės elektrinės moduliai privalo atitikti IEC 61215:2005 ir IEC 61730:2004 standartus. Todėl atsakovei ir buvo pateiktas modulių atitikimą šiems standartams patvirtinantis sertifikatas, kuriame, be kita ko, numatyta, kad moduliai atitinka 2007/108/EB ir 2007/95/EB direktyvų reikalavimus, be to, šio sertifikato išdavimo metu būtent šios ES direktyvos ir galiojo, o naujos atsakovės nurodytos direktyvos dar net nebuvo priimtos.

25.6.       Teismas išsamiai ir objektyviai ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, motyvuojamojoje dalyje išsamiai pasisakė dėl aplinkybių, susijusių su saulės elektrinės galingumu, priėmė pagrįstą ir objektyvų sprendimą, o tai, kad sprendime nepaminėjo aplinkybių, susijusių su akredituotoje laboratorijoje atliktais matavimų rezultatais, savaime nesudaro pagrindo pripažinti tokį sprendimą nepagrįstu.

25.7.       Teismas atitinkamas išvadas padarė įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą. Manydama, kad tam tikriems klausimams išspręsti yra reikalingos specialios techninės žinios, atsakovė turėjo galimybę kreiptis į teismą su prašymu dėl ekspertizės paskyrimo, tačiau šia procesine teise nesinaudojo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

26.       Apeliantė UAB ,,Ortho Baltic“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – šešias nuotraukas, kuriose užfiksuotas pastato fasadas su mėlynos spalvos fotovoltiniais moduliais. Teigia, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, siekiant paneigti priešingos šalies argumentus, kad ant pastato pietinio fasado krinta medžių šešėliai ir dėl šios priežasties negali būti pasiekiamas maksimalus saulės elektrinės galingumas.

27.       Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė. CPK 314 straipsnyje nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Todėl asmeniui, prašančiam išimties taikymo, privalu pagrįsti arba objektyvųjį (nuo to asmens valios nepriklausantį) negalėjimą pateikti kurį nors dokumentą (įrodymą) į bylą anksčiau, arba vėliau atsiradusią būtinybę jį pateikti, arba šio įrodymo savalaikį pateikimą ir pirmosios instancijos teismo nepagrįstą atsisakymą jį priimti. 

28.       Šiuo konkrečiu atveju apeliantės prašymas neatitinka nei vienos iš pirmiau aptartų sąlygų išimties iš CPK 314 straipsnyje nustatyto draudimo taikymui. Apeliantė naujų įrodymų pateikimo į bylą būtinybę grindžia tik su jai nepalankaus teismo sprendimo priėmimu ir dėl šios priežasties atsiradusiu poreikiu paneigti priešingos šalies argumentus, tačiau jokių aplinkybių, objektyviai sukliudžiusių jai gauti ir pateikti šiuos įrodymus (atitinkamas nuotraukas) bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neįvardija.

29.       Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliantė savo priešpriešinį reikalavimą ieškovei dėl baudos ir delspinigių priteisimo grindė atliktų rangos darbų trūkumų faktu, taip pat ir tokiu, kad saulės elektrinės faktinis galingumas nesiekia deklaruoto galingumo. Vadinasi, pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius savo poziciją dėl ant jai priklausančio pastato atliktų saulės elektrinės montavimo darbų kokybės, apeliantei teko bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, juolab kad ir trečiasis asmuo UAB ,,Via Solis“ savo nesutikimą su apeliantės priešieškiniu grindė argumentais, kad antstato ir pietinio fasado dalis yra šešėlyje, todėl ir negali būti generuojama maksimali galia.   

30.       Proceso koncentruotumas ir ekonomiškumas (CPK 7 straipsnis) reikalauja, kad teismas ir byloje dalyvaujantys asmenys, siekdami išspręsti ginčą, bendradarbiautų  ir per įmanomai trumpiausią laiką būtų atkurtas civilinių santykių stabilumas. Todėl byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs rinkdami įrodymus, teikdami teismui prašymus ir reaguodami į byloje esančius reikalavimus viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar priimamas jiems nepalankus sprendimas. CPK 226 straipsnyje nustatyta, kad šalys ir tretieji asmenys jau pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu turi pateikti teismui visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus.   

31.       Taigi, objektyviai egzistavusių kliūčių teikti ir remtis prašomais priimti įrodymais anksčiau, nenustatyta. Be to, jie neatitinka įrodymams keliamo aiškumo ir sąsajumo reikalavimų, nes iš tokių duomenų (nuotraukų) rašytinio proceso tvarka nagrinėjamoje apeliacinėje byloje nebūtų galima identifikuoti nei koks objektas, nei kokia jo pusė yra užfiksuotas, t. y. minėti duomenys negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, susijusių su saulės elektrinės galingumu ir maksimaliu galimu energijos pagaminimo kiekiu (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 180 straipsnis).

32.       Atsižvelgdama į įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo nustatymo tikslus bei į aplinkybę, kad byloje pakanka duomenų patikrinti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą pagal tuos argumentus, kurie įvardijami apeliaciniame skunde (CPK 320 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija apeliantės teikiamų naujų įrodymų nepriima.   

Dėl šalių sutartinių įsipareigojimų ir jų parengtų techninių projektų       

33.       Bylos šalių ginčas kilo vykdant pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamo projekto Nr. 04.2.1-LVPA-K-836-01-0042 ,,Saulės elektrinės diegimas įmonėje UAB ,,Baltic Orthoservice““ 2018 m. gegužės 16 d. sudarytą 80 kW galios saulės elektrinės pirkimo sutartį Nr. 20180516/1. Apeliantė įrodinėjo, kad ieškovė vėlavo atlikti šia sutartimi sulygtus darbus ir juos atliko netinkamai, o atliktų darbų trūkumai teikė jai pagrindą atsisakyti nuo jau iš esmės įvykdytos sutarties (elektrinė sumontuota ir veikia), ją vienašališkai nutraukiant, taip pat ir reikalauti iš ieškovės netesybų (baudos ir delspinigių) sumokėjimo. Ieškovė siekė įrodyti, kad sutartį pažeidė apeliantė, nevykdžiusi sutartinės prievolės atsiskaityti už tinkamai ir laiku atliktus darbus. 

34.       Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).

35.       Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (lot. pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius sutarties arba ją įvykdžius netinkamai, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Bendrieji kreditorių teisių gynimo būdai yra šie: teisė reikalauti įvykdyti prievolę natūra, sustabdyti priešpriešinį vykdymą, reikalauti nuostolių, netesybų ir palūkanų, reikalauti pakeisti sutartį ar ją nutraukti, įskaitant ir sutarties nutraukimą nustačius papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, kt. Specialūs kreditoriaus teisių gynimo būdai nustatyti atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose teisės normose. Dėl netinkamo sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 straipsnyje).         

36.       Visų pirma pasisakytina dėl ieškovės įsipareigojimų apimties, nes sutarties šalys nesutaria, ar visus darbus, kuriuos išvardina apeliantė, savo sąskaita turėjo atlikti ieškovė. Ieškovė įrodinėjo, kad ji atliko visus techninėje specifikacijoje tik minimaliai aptartus bei jos pagrindu ieškovės parengtame techniniame projekte Nr. MZG 223-OB/2018(12) TD-P-E detalizuotus saulės elektrinės montavimo darbus (3 t., b. l. 143). Apeliantė, su tuo nesutikdama, tvirtino, kad vykdydama sutartį ieškovė turėjo vadovautis techniniu projektu INV. Nr. E12649410, projektas Nr. 759-01-TP-S, kuris yra parengtas apeliantės užsakymu. Tokius argumentus ji pakartojo ir savo apeliaciniame skunde, tačiau teisėjų kolegija apeliantės poziciją pripažįsta nepagrįsta.

37.       Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau identifikuota šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018, 35 punktas).

38.       Nagrinėjamu atveju sutarties 1.1 punkte nurodytas toks jos dalykas – 80 kW galios saulės elektrinė, kurios funkciniai, techniniai reikalavimai bei susijusių paslaugų apimtis nustatyti sutarties priede „Techninė specifikacija“ (priedas Nr. 1). Tame pačiame sutarties punkte taip pat nurodyta, kad tiekėja (ieškovė) įsipareigoja patiekti prekę ir suteikti su jos pateikimu susijusias paslaugas, o pirkėja (apeliantė) įsipareigoja sumokėti tiekėjai už prekę ir su jos patiekimu susijusias paslaugas sutartyje nustatyta tvarka.

39.       Ieškovės, kaip tiekėjos, įsipareigojimai atskirai aptarti sutarties 3.1-3.7 punktuose. Pagal sutarties 3.2 punktą tiekėja (ieškovė) įsipareigojo užtikrinti, kad prekės patiekimas ir su jos patiekimu susijusios paslaugos būtų atliktos kokybiškai, atitiktų techninės specifikacijos reikalavimus, laiku, o su prekės patiekimu susijusias paslaugas teiktų kvalifikuotas personalas. Be to, sutarties 5.1 punkte yra numatyta, kad prekė ir su jos patiekimu susijusios paslaugos turi būti atliktos vadovaujantis sutartyje bei jos prieduose nurodytais reikalavimais. Sutarties priedai išvardyti jos 12.9-12.13 punktuose, t. y. priedas Nr. 1 – techninė specifikacija, priedas Nr. 2 – tiekėjo pasiūlymas (2018 m. kovo 19 d.), priedas Nr. 3 – pastato brėžiniai ir priedas Nr. 4 – ESO prisijungimo sąlygos Nr. GAM17-02091.

40.       Nei šalių sudarytoje sutartyje, nei jos prieduose nenurodytas toks dokumentas, kaip apeliantės užsakymu parengtas techninis projektas. Todėl nėra jokio pagrindo ir padaryti išvadą, kad jis buvo šios konkrečios sutarties dalimi (priedu). Svarbu dar ir tai, kad ieškovė, dalyvaudama apeliantės paskelbtame konkurse, savo pasiūlymą pateikė atsižvelgdama į pirmiau aptartus duomenis, t. y. sutarties priede nurodytus dokumentus. Atitinkamai, ir darbų bei jiems atlikti reikalingų medžiagų kainą pasiūlė atsižvelgdama į darbų pobūdį bei jiems keliamus reikalavimus, numatytus techninėje specifikacijoje.

41.       Įrodymų, kad prieš sudarant sutartį apeliantė ieškovei būtų pateikusi susipažinti savo parengtą techninį projektą su jame užfiksuotais konkrečiais darbų išpildymo techniniais sprendimais, į bylą taip pat nepateikta. Dar daugiau, kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo ieškovė, apeliantės parengtas techninis projektas į nagrinėjamą bylą iš viso nebuvo pateiktas. Todėl net nėra galimybės įvertinti bei įsitikinti apeliantės argumentų pagrįstumu, įrodinėjant aplinkybes, susijusias su faktiškai atliktų darbų ir juos atliekant panaudotų medžiagų, priimtų konstrukcinių sprendinių, atitiktimi apeliantės parengtam techniniam projektui.    

42.       Tokiu atveju spręstina, kad ginčo darbų apimtis bei jiems keliami reikalavimai prieš pasirašant sutartį, o kartu ir susitariant dėl darbų kainos, buvo siejami su techninėje specifikacijoje nurodytais minimaliais reikalavimais. Kitaip tariant, ieškovė pagrįstai manė, kad jos atliekami darbai turi atitikti būtent sutartyje ir jos prieduose nurodytos reikalavimus. Kadangi apeliantės užsakymu parengtas techninis projektas sutartyje nebuvo minimas ar nurodytas kaip privaloma sutarties dalis, apeliantės reikalavimai besąlygiškai juo vadovautis neatitinka šalių susitarimo turinio ir jų valios.

43.       Apeliacinio skundo argumentai, kad Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – ir inspekcija) 2019 m. balandžio 15 d. pateikto faktinių aplinkybių patikrinimo akto Nr. 13OV8-160 (1 t., b. l. 102-104) išvados esą patvirtina apeliantės poziciją, jog ieškovė, atlikdama darbus, turėjo vadovautis būtent apeliantės parengtu techniniu projektu, aiškiai stokoja pagrįstumo. Kaip matyti iš 2019 m. balandžio 15 d. patikrinimo akto Nr. 13OV8-160 turinio, šis patikrinimas buvo atliktas atsižvelgiant į apeliantės 2019 m. balandžio 3 d. prašymą Nr. 19-53 (1 t., b. l. 72-75), kuriame prašoma Valstybinės energetikos inspekcijos pateikti išvadas dėl to, ar saulės elektrinės prijungimo darbai atlikti pagal apeliantės  užsakymu parengtame techniniame projekte nurodytas schemas. Inspekcija, konstatavusi, kad prijungimo schema neatitinka apeliantės parengtojo projekto Nr. 759-01-TP-S reikalavimų, tuo pačiu pažymėjo ir tai, kad patikrinimo metu nustatyta, jog saulės elektrinė sumontuota pagal ieškovės pateiktą techninį projektą Nr. MZG 223-OB/2018/12-TDP-E. Esminių techninių trūkumų, dėl kurių nebūtų galima jos eksploatuoti, nenustatyta. Inspekcija taip pat atkreipė dėmesį, kad nėra priimtas sprendimas, kuriuo iš techninių projektų turėtų būti vadovaujamasi.

44.       Taigi, priešingai nei tvirtina apeliantė, pirmiau aptartas inspekcijos raštas nesudaro jokio pagrindo spręsti, kad ieškovė sutartimi buvo įsipareigojusi darbus atlikti pagal apeliantės parengtą techninį projektą ar kad apie tokią sąlygą (apeliantės ketinimus) jai buvo žinoma iš anksto, t. y. prieš pateikiant pasiūlymą dalyvauti konkurse ir pasirašant sutartį.

45.       Tokie apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovės parengtas techninis projektas yra ydingas, nes neatitiko sutarties priede Nr. 4 numatytų ESO prisijungimo sąlygų Nr. GAM17-02091, todėl juo vadovaujantis darbai negalėjo būti atliekami, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Pati apeliantė, teikdama atsiliepimą į ieškinį, yra pripažinusi, kad ieškovė pateikė įrodymus apie schemų suderinimą su ESO, tačiau apeliantė mano, jog šie suderinimai atlikti atgaline data. Visgi tokį savo subjektyvų vertinimą pagrindžiančių įrodymų apeliantė nepateikė, nors tokių teiginių bei aplinkybių įrodinėjimo pareiga teko jai pačiai (CPK 12,178 straipsniai). Antra vertus, vien jau suderinimo faktas savaime leidžia spręsti, kad darbai buvo atlikti nenukrypstant nuo prisijungimo sąlygų, antraip schemos nebūtų suderintos.     

46.       Sutarties nuostatos šalims yra privalomos ir vykdytinos, tačiau iš šalių negalima reikalauti daugiau nei yra sulygta sutartimi. Šiuo atveju apeliantė, įrodinėdama, kad ieškovė panaudojo kitas, nei manė apeliantė, medžiagas ar priėmė kitokius konstrukcinius sprendimus, jai neišviešinus tokių savo lūkesčių dar prieš ieškovei įvertinant savo finansines bei technines galimybes prekėms ir paslaugoms suteikti, apsisprendžiant, ar sudaryti sutartį ir atitinkamomis sąlygomis ją pasirašant, nėra teisi. Apeliantės reikalavimai vykdyti tai, dėl ko nebuvo susitarta, neatitinka bendrųjų sutarčių vykdymo principų.

47.       Todėl teisėjų kolegija teisėta ir pagrįsta pripažįsta pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad apeliantė neturėjo pagrindo iš ieškovės reikalauti daugiau nei buvo numatyta pačioje  sutartyje, o darbų trūkumų fakto negali įrodinėti remdamasi jos parengtu techniniu projektu, kuris nebuvo sutarties dalimi ir su kuriuo ieškovė neturėjo galimybės susipažinti bei įvertinti prieš pateikdama konkursui pasiūlymą. Siekiant įvertinti šalių argumentus dėl atliktų darbų kokybės, dėl darbų trūkumų kaip priežasties nutraukti faktiškai jau įvykdytą rangos sutartį,  atsižvelgtina į techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus būsimam rangos sutarties objektui, taip pat į aplinkybę, kiek ieškovės parengtas sutarčiai įvykdyti techninis projektas, pagal kurį ir buvo vykdomi darbai, dera su techninėje specifikacijoje nustatytais reikalavimais.

Dėl 2019 m. balandžio 24 d. pranešime nurodytų darbų trūkumų ir įrodymų tyrimą bei vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo   

48.       Apeliantės įsitikinimu, ieškovei pažeidus sutartinę pareigą darbus atlikti kokybiškai, jai nekyla pareiga mokėti ieškovės reikalaujamą atlyginimą už atliktus darbus. Taip pat ji teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas jos 2019 m. balandžio 24 d. rašte Nr. 19-62 dėl sutarties nutraukimo išvardintus atliktų darbų trūkumus, netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančių įrodymų visumą, ėmėsi spręsti specialių techninių žinių reikalaujančius klausimus, nors tam kompetencijos neturėjo. Šie proceso teisės normų pažeidimai, apeliantės vertinimu, lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais  negali sutikti.

49.       Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, taigi ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Kai ginčas yra aiškiai dispozityvus, jį nagrinėjantis teismas, priešingai nei yra įsitikinusi apeliantė, neturi padėti įrodinėti nė vienai šaliai ir neturi rinkti už šalį įrodymų, sukuriančių arba paneigiančių tai šaliai naudingus faktus, kitaip pažeistų rungimosi, šalių procesinio lygiateisiškumo principus (CPK 12, 13, 17 straipsniai)     

50.       Taigi, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra pačių šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2013; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2020, 21 punktas).   

51.       Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas atliekamas pagal CPK 185 straipsnį, o bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Tokio proceso metu būtina įvertinti ir kiekvieną įrodymą, ir įrodymų visumą, o išvados dėl įrodinėjimo dalyko turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Be to, teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų, o įrodymų pakankamumas  reiškia, kad jie neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad proceso įstatyme įtvirtintos įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklės nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę taip pat reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas; 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019, 40-43 punktai).   

52.       Šalių sutartiniai santykiai pirmosios instancijos teismo kvalifikuoti kaip rangos teisiniai santykiai, nors ir turintys pirkimo–pardavimo sutarčiai būdingų elementų. Ginčo dėl teisinės kvalifikacijos apeliantė nekelia. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.

53.       Vadinasi, šiuo konkrečiu atveju ieškovė, reikalaudama atsiskaitymo, privalėjo įrodyti tai, kad sutartyje sulygtus darbus ji yra atlikusi ir darbų rezultatas gali būti naudojamas pagal paskirtį, o apeliantei, vienašališkai nutraukusiai iš esmės jau įvykdytą sutartį ir pareikalavusiai netesybų sumokėjimo, teko pareiga įrodyti darbų trūkumus bei faktą, kad šie trūkumai yra nepašalinami. Atitinkamai, kiekviena iš šalių galėjo teikti įrodymus, paneigiančius antrosios šalies įrodinėjamus faktus. Teismui kilo pareiga ištirti bei tinkamai įvertinti šalių į bylą pateiktų įrodymų visumą, ką, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ir padarė.

54.       Kaip matyti iš apeliantės procesinių dokumentų, savo nesutikimą su ieškiniu bei priešieškinį ji grindė 2019 m. balandžio 24 d. pranešime Nr. 19-62 dėl sutarties nutraukimo išvardintais darbų trūkumais, kurie detalizuoti apeliantės eksploatacijos inžinieriaus A. T. 2019 m. balandžio 23 d. tarnybiniame pranešime dėl saulės elektrinės projekto įgyvendinimo (pranešimo priedas Nr. 1). Šios bylos nagrinėjimo metu apeliantė nurodė ir pranešime dėl sutarties nutraukimo nenurodytą trūkumą – saulės elektrinės galingumas mažesnis nei buvo numatyta sutartyje.

55.       Apeliacinio skundo argumentai, susiję su pirmuoju šiame 2019 m. balandžio 23 d. pranešime nurodytu trūkumu – saulės elektrinės schemos ir jos pajungimo būdo neatitikimu apeliantės parengtame techniniame projekte esančiai schemai, ARĮ skydo neįrengimu, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip teisingai skundžiamame sprendime pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, apeliantės parengtas techninis projektas, sprendžiant dėl darbų trūkumų, nėra aktualus, nes jis nebuvo šalių sutarties sudėtine dalimi, o ieškovė savo lėšomis įrengti ARĮ skydą neįsipareigojo. 

56.       Kiti apeliantės byloje įrodinėti trūkumai yra susiję su techninės specifikacijos 2, 3 punktuose ir 4 punkto b papunktyje nurodytų minimalių reikalavimų saulės elektrinės įrangos montavimo vietai, montavimo konstrukcijai ir darbų apimčiai įgyvendinimu. Techninės specifikacijos 2 punkte buvo nustatyti reikalavimai įrangos montavimo vietai, nurodžius, kad ši įranga turi būti montuojama ant pastato fasado (sienų), išlaikant pastato fasado vientisumą, ant pastato dvišlaičių stogų ir ant plokščio stogo (dengto rulonine danga). Pasak apeliantės, šie reikalavimai buvo pažeisti, nes ant pastato rytinio fasado nesumontuoti nestandartinių išmatavimų 5 fotomoduliai, vietoje jų ant plokščio stogo sumontuojant daugiau ir pigesnių juodos spalvos fotoelementų.      

57.       Techninės specifikacijos 3 punkte taip pat buvo numatyti reikalavimai montavimo konstrukcijai. Pagal šiuos reikalavimus montavimo konstrukcijos ant pastato fasado, t. y. laikančių sienų plytų mūro konstrukcijos, esančios už šiltinančio sluoksnio, tvirtinamos išlaikant pastato fasado vientisumą, naudojant aliuminio lydinio tvirtinimo elementus; ant pastato dvišlaičių stogų – plieninės karšto cinkavimo konstrukcijos; ant pastato plokščio stogo, kuris dengtas rulonine danga – taip pat plieninės karšto cinkavimo konstrukcijos; montavimo konstrukcijos balastiniai svoriai turi būti juodos spalvos; konstrukcijos tvirtinamos nerūdijančio plieno varžtais. Apeliantės teigimu, dalis konstrukcijų visgi buvo pritvirtintos ne nerūdijančio plieno varžtais, bet cinkuotais metaliniais sraigtais, be to, buvo pažeistos plieninės karšto cinkavimo konstrukcijos vietos, zonos, jos nėra izoliuotos, o tvirtinimo detalės pagamintos pačios ieškovės ir nėra sertifikuotos.   

58.       Nors pirmosios instancijos teismas iš dalies sutiko su apeliantės pozicija, kad kai kurie trūkumai – ne visas konstrukcijas tvirtinant buvo panaudoti nerūdijančio plieno varžtai, neišlaikytas pastato rytinio fasado vientisumas – yra įrodyti, tačiau pripažino, jog šiuos neatitikimus lėmė ne ieškovės klaida ar netinkamai vykdyti darbai, bet tik pradėjus vykdyti darbus paaiškėjusios faktinės aplinkybės, susijusios su pastato techninėmis savybėmis. Apeliantė, kvestionuodama tokią teismo išvadą, tvirtina, kad atsakomybė už tai tenka būtent ieškovei kaip savo srities profesionalei ir asmeniui, prisiėmusiai atitinkamus sutartinius įsipareigojimus, kuri, prieš sudarydama sutartį, turėjo įvertinti ir faktinę statinio situaciją, ir atrasti būdus, kaip užtikrinti pastato fasado vientisumą.     

59.       Teisėjų kolegija, nesutikdama ir su šiais apeliacinio skundo argumentais, pažymi, kad pareiga pateikti visus aktualius duomenis, susijusius su objektu, jo technine būkle ir savybėmis, kuriuos įvertinę tiekėjai turėjo teikti savo pasiūlymus, visų pirma teko apeliantei kaip pastato valdytojai ir darbų užsakovei. Vienas iš sutarties priedų, kurį vertino ir potencialūs tiekėjai, buvo pastato brėžiniai, kurių pagrindu tiekėjai ir suformulavo savo pasiūlymus dėl montuojamų ant pastato fasado (t. y. jo sienų) fotoelementų skaičiaus, atsižvelgiant į šio fasado plotą, pagal brėžinius vertino ir techninėje specifikacijoje nurodytų sprendinių įgyvendinimo galimybes bei įgyvendinimo kaštus. 

60.       Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, apeliantė 2018 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. 18-130 (3 t., b. l. 5-6) kreipėsi į VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrą dėl projekto vykdymo laikotarpio pratęsimo. Šiame rašte ji nurodė, kad vykdydama darbus ieškovė pastebėjo konkursui teikto techninio projekto 3 punkte nurodytos informacijos dėl pastato fasado konstrukcijos netikslumus. Nors techninėje specifikacijoje nurodyta, kad fasado laikančios sienos yra plytų mūro konstrukcijos, tačiau faktiškai šį reikalavimą atitinka tik I ir II aukšto sienos, o III aukštas pastatytas iš apšiltintų lengvų metalo konstrukcijų. Apeliantės teigimu, būtent dėl šios priežasties statybos priežiūros ekspertai uždraudė saulės elektrinės elementus tvirtinti prie pastato fasado III aukšto. Siekiant išspręsti šį neatitikimą, buvo pasirašytas papildomas susitarimas dėl metalinio konstruktyvo, tinkamo saulės elementų tvirtinimui, sumontavimo.

61.       Vadinasi, aplinkybė, kad bus uždraustas fotoelementų montavimas tiesiogiai ant pastato sienų, nes pastato konstrukcijos tokiam svoriui nebuvo pritaikytos, kad reikės atlikti dar ir papildomus darbus (pastatyti metalinį karkasą fotoelementams sumontuoti), o dėl šios priežasties  montavimui skirtas plotas padidės, lyginant su tuo plotu, kuris buvo nurodytas skelbiant konkursą, ieškovei iš anksto nebuvo žinoma, bet buvo arba turėjo būti žinoma pastato valdytojai (t. y. apeliantei). Todėl apeliantei, pateikusiai atitinkamą informaciją apie pastatą, ir tenka galimų neigiamų padarinių, be kita ko, ir papildomų kaštų atsiradimo rizika.  

62.       Pačios apeliantės pozicija, kad pastato III aukšto fasado konstrukciniai sprendiniai ir neatitikimai techninėje specifikacijoje nurodytoms jo savybėms paaiškėjo tik pradėjus vykdyti darbus bei teiginiai, kad ir jai, pastato savininkei ir valdytojai, šios aplinkybės nebuvo žinomos, suponuoja išvadą, kad apie tai objektyviai negalėjo būti žinoma ir ieškovei, taigi ji neprisiėmė papildomų kaštų ar montavimo ypatybių, lyginant su jos pateiktais pasiūlymais, rizikos. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien išorinė pastato apžiūra nebūtų padėjusi išvengti tokios faktinės situacijos. Todėl akivaizdu, kad apeliantė iš ieškovės reikalauja daugiau, nei ši buvo įsipareigojusi pagal sutartį.

63.       Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė leistinais įrodymais nepaneigė priežastinio ryšio tarp pastato fasado vientisumo pažeidimo bei metalinio konstruktyvo sumontavimo buvimo, realiai padidėjus montavimo darbų plotui (pastatytas pastato antstatas buvo trumpesnis nei prie pirkimo dokumentų pridėtame brėžinyje buvo nurodyta), o suplanuotų sumontuoti fotoelementų skaičiui nepakitus. Būtent tai, labiau tikėtina, ir lėmė nukrypimą nuo techninio projekto reikalavimų, susijusių tiek su konstrukcijos tvirtinimo detalėmis, tiek ir su fasado vientisumo išlaikymu. Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atsakomybė ieškovei negali būti perkeliama, kadangi ji, kaip ir kiti potencialūs tiekėjai, pasiūlymus teikė apeliantės parengtų dokumentų pagrindu.  

64.       Kaip jau buvo minėta, apeliantės 2019 m. balandžio 23 d. pranešime dėl sutarties nutraukimo nurodyta ir tai, kad dalis laikančiųjų konstrukcijų pritvirtintos cinkuotais metaliniais sraigtais, nors buvo nustatytas reikalavimas jas tvirtinti nerūdijančio plieno varžtais. Taigi, fakto, kad ne visame objekte, o tik jo dalyje buvo naudojami ne techninėje specifikacijoje nurodyti tvirtinimo elementai, apeliantė neneigia. VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2019 m. liepos 10 d. eksperto išvados (3 t., b. l. 22-23), kuria remiamasi apeliaciniame skunde, 1.3.4 punkte iš tiesų yra konstatuota, kad ieškovė nesilaikė techninėje specifikacijoje ir jos pačios paruoštame techniniame projekte (techninio projekto 4.4 dalis) numatytų reikalavimų montavimui naudoti nerūdijančio plieno varžtus. Tačiau vien šia išvada negalima remtis, nes joje nebuvo vertinama faktiškai susiklosčiusi situacija (pasikeitusios faktinės aplinkybės), susijusi su pastato III aukšto konstrukcijos ypatumais.

65.       Byloje jokiais faktiniais duomenimis (pavyzdžiui, ekspertų išvadomis) nebuvo paneigtos ieškovės įrodinėtos aplinkybės, kad tam įtakos turėjo jau aptarti pasikeitimai, susiję su pastato sienų techninėmis savybėmis. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokie ieškovės paaiškinimai, kad tvirtinimo priemonės buvo parinktos individualiai, atsižvelgiant ir į kitas pastato savybes bei siekiant nesugadinti pastato vidinės apdailos, nes dalis elementų turėjo būti sumontuoti ir ant administracinių patalpų fasado, yra pakankamai logiški ir priimtini. Apeliantė jokių kitų įrodymų, paneigiančių tokių argumentų teisingumą, į bylą nepateikė.

66.       Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, kad ieškovė, kaip tokių darbų profesionalė,  privalėjo įvertinti visus galimus trikdžius tinkamam projekto įgyvendinimui ir ieškoti sprendimų fasado vientisumui užtikrinti, pažymėtina, jog ieškovė teikė realius pasiūlymus apeliantei, kaip būtų galima išvengti fasado vientisumo pažeidimo. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų – šalių atstovų elektroninio susirašinėjimo (7 t., b. l. 17-33), ieškovė siūlė vietoje trūkstamų saulės modulių sumontuoti dekoratyvines stiklo plokštes su saulės modulių imitacija, sumontuoti modulius, bet jų nejungti į bendrą tinklą, tačiau ieškovė su pasiūlytais  sprendiniais nesutiko. Kitaip tariant, ieškovė siekė surasti abiem šalims priimtiną atsiradusio trūkumo išsprendimo būdą, tačiau pati apeliantė atsisakė bendradarbiauti.

67.       Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, susijusiomis su balastinių svorių panaudojimu, tvirtinant konstrukcijas ant plokščio stogo, ir panaudotų konstrukcijų techninių savybių atitiktimi konkurso sąlygoms, nurodo, kad tokie ieškovės darbai neatitiko jos parengtoje techninėje specifikacijoje nurodytų reikalavimų. Viena vertus, šie argumentai nėra aktualūs, nes, kaip ne kartą šioje nutartyje buvo minėta, apeliantės parengtas techninis projektas ir jame nurodyti sprendiniai nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi jis nebuvo šalių sudarytos sutarties dalimi. Kita vertus, tiek konkursui apeliantės parengtoje techninėje specifikacijoje, tiek ir šioje specifikacijoje nurodytų darbų atlikimui ieškovės parengtame techniniame projekte buvo numatyti juodos spalvos montavimo konstrukcijos balastiniai svoriai. Aplinkybės, kad šie svoriai turėjo būti naudojami montuojant konstrukcijas kurioje nors kitoje vietoje, o ne ant stogo, kur faktiškai ir buvo panaudoti, apeliantė byloje neįrodinėjo. Jokie kiti jiems keliami reikalavimai specifikacijoje nebuvo numatyti, todėl ir tokie apeliantės argumentai, kad ieškovė panaudojo galimai šaligatvio trinkeles, stokoja pagrįstumo. 

68.       Tai, kad daliai fotovoltinių modulių montavimui ieškovė panaudojo ne sertifikuotų gamintojų konstrukcijas, o savadarbes iš cinkuotos skardos išlankstytas, taip pat negali būti laikoma esminiu darbų trūkumu, leidžiančiu jai atsisakyti nuo sutarties. Nei techninėje specifikacijoje, nei kituose dokumentuose nebuvo nustatytas reikalavimas dėl atskirų tvirtinimo detalių sertifikavimo ar kitų specialų reikalavimų. Leistinais įrodymais taip pat nebuvo įrodyta ir tai, kad minėtos tvirtinimo detalės, ieškovės pritaikytos specialiai šiam objektui, yra netinkamos kokybės ar turi įtakos darbo rezultato naudojimui pagal paskirtį.

69.       Atmestini kaip nepagrįsti ir tokie apeliacinio skundo argumentai, kad teismas, nepasisakydamas dėl apeliantės argumentų, susijusių su karšto cinkavimo konstrukcijos neizoliavimu, tvirtinimo laikiklių korozijos, neatskleidė bylos esmės. Faktinės aplinkybės, susijusios su šiais trūkumais, yra aptartos skundžiamo teismo sprendimo 17 lapo paskutinėse dvejose pastraipose. Pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė tiek faktines aplinkybes, tiek įrodymus, kurių pagrindu tokio pobūdžio apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

70.       Papildomai pasisakant dėl tokių apeliantės skundo argumentų, kad teismas pats įvertino klausimus, reikalaujančius specialių žinių, tuo peržengdamas teismui nustatytas kompetencijos ribas, pažymėtina, kad teismas turi pareigą vertinti įrodymus, tačiau neturi pareigos juos už kurią nors šalį rinkti (žr. šios nutarties 49 punktą). Pačios šalys laisvai disponuoja joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13, 42 straipsniai), pasirenka bylinėjimosi strategiją, sprendžia, kokius įrodymus savo pozicijai pagrįsti teikti, o kokių neteikti, tai daro laiku, atsižvelgiant į įstatymų leidėjo valią ir bylos proceso eigą, tačiau ne tada, kai byloje yra priimamas joms nepalankus sprendimas (žr. šios nutarties 30 punktą).

71.       Tam, kad būtų išaiškinti byloje nagrinėjami klausimai, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali paskirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis). Tačiau byloje nėra duomenų, kad apeliantė prašė skirti specialių žinių reikalaujančią teismo ekspertizę ir kad teismas tokio jos prašymo netenkino. Be to, ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 straipsniai). CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvada nepriskirtina tokioms išimtims.

72.       Taigi, tais atvejais, kai byloje keliamas ekspertizės skyrimo klausimas (o apeliantė pirmosios instancijos teisme jo net nekėlė), teismas jį sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29-2014). Tokiu atveju, kai prašymas skirti byloje ekspertizę grindžiamas tik spėlionėmis ir abejonėmis, o ne pagrįstu įsitikinimu, jog tam tikrų byloje kilusių klausimų išsiaiškinimui yra būtinos specialios žinios, teismas turi pagrindą prašymo skirti ekspertizę netenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013).   

73.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytą byloje faktą, kad apeliantės reikalavimai bei  atsikirtimai į ieškovės pareikštus reikalavimus iš esmės grindžiami tik tuo, kad ieškovė nukrypo nuo apeliantės parengtame techniniame projekte nurodytų reikalavimų, nors šis dokumentas sprendžiant tokį klausimą, ar ieškovė yra sutartį pažeidusi šalis, neturi jokios reikšmės, prieina išvadą, kad ekspertizės skyrimas šiuo konkrečiu atveju nebūtų tikslingas ir tik užvilkintų bylos nagrinėjimą bei teisinės taikos tarp šalių atkūrimą. Byloje esančių įrodymų pakanka ginčo  teisingam išnagrinėjimui, juolab kad sutarčių ir jų vykdymo aiškinimas yra teismo kompetencijai priskirtini klausimai.

74.       Tokia aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė apeliantei nepalankų sprendimą, priešingai nei yra įsitikinusi apeliantė, negali būti aiškinama kaip ginčą nagrinėjusio teismo šališkumas. CPK 65-66 straipsniuose numatytų pagrindų teisėjui nušalinti apeliantė neįrodė ir net neįrodinėjo. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procese teismo padarytos išvados dėl byloje esančių įrodymų įrodomosios reikšmės ar jų pakankamumo šalių pareikštiems reikalavimas išspręsti, taip pat negali būti laikomos pagrindu pripažinti teismą šališku.

75.       Apibendrindama argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantė neįrodė savo pranešime dėl sutarties nutraukimo nurodytų darbų trūkumų, o kartu ir egzistavusio pagrindo nevykdyti savo įsipareigojimų ieškovei.

Dėl sumontuotos saulės elektrinės galingumo 

76.       Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė įvardijo ir dar vieną, 2019 m. balandžio 24 d. pranešime dėl sutarties nutraukimo nenurodytą ieškovės atliktų darbų trūkumą – saulės elektrinė negeneruoja sutartyje numatyto energijos kiekio. Savo nesutikimą su teismo sprendime padarytomis išvadomis, kad ir toks darbų trūkumas neįrodytas, apeliantė grindžia įrodymų tyrimą bei jų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimu.

77.       Tiek sutarties 1.1 punkte, tiek jos priedu esančios techninės specifikacijos 1 punkte yra numatyta, kad bendra saulės elektrinės įrengtoji galia – 80 kW. Tai, kad atitinkama galia nėra pasiekta, apeliantė įrodinėjo mokslinės gamybinės AB ,,Precizika“ 2020 m. sausio 15 d. atliktais dviejų fotovoltinių modulių (juodos ir mėlynos spalvos) techninės charakteristikos tyrimo rezultatais, jog fotovoltinio modulio galia yra mažesnė, t. y. tik 67,86 proc. techninėje specifikacijoje nurodytos nominalios vertės (8 t., b. l. 9-16). Kitas šios įrodinėtos aplinkybės įrodymas yra Vokietijos laboratorijos ,,Pi Photovoltaik-Institut BerlinAG“ 2020 m. balandžio 6 d. matavimo ataskaita, kuri, kaip matyti, buvo parengta ištyrus penkis fotovoltinius modulius (juodos ir mėlynos spalvos). Šioje ataskaitoje nurodoma, kad faktinė mėlyno be rėmo fotovoltinio modulio galia yra vidutiniškai apie 34 proc. mažesnė nei numatyta nominali galia techninėje specifikacijoje, o juodo su rėmu – 6,6 W aukštesnė nei nurodyta techninėje specifikacijoje (8 t., b. l. 188-189, 197-198). Pasak apeliantės, tokie įrodymai patvirtina, kad faktinis saulės elektrinės galingumas sudaro 73,3 proc. (58,482 kW) sutartyje nurodytos saulės elektrinės galios.

78.       Apeliantė iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl AB ,,Precizika“ tyrimo rezultatų patikimumo, t. y. kad matavimai atlikti bendrovės, neturinčios Tarptautinės elektrotechnikos komisijos akreditacijos atlikti modulių laboratorinius tyrimus, teigdama, jog  teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino kito jos pateiktojo įrodymo – Vokietijos laboratorijos ataskaitos, kuri tokius reikalavimus atitinka, o šios ataskaitos duomenys sutampa su               AB ,,Precizika“ atlikto tyrimo rezultatais.

79.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad skundžiamame teismo sprendime nenurodomi motyvai dėl Vokietijoje esančios laboratorijos atlikto tyrimo rezultatų vertinimo. Visgi proceso normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas sudaro pagrindą sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Taigi, apeliacinės instancijos teismas, kuris pagal kompetenciją pasisako ne tik teisės, bet ir fakto klausimais (CPK 320 straipsnio 1 dalis), šią pirmosios instancijos teismo klaidą ištaiso.

80.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, iš viso pagal sutartį turėjo būti sumontuoti 285 vnt. saulės modulių ant pastato rytinio ir pietinio fasadų bei plokščio ir šlaitinio stogų. Kaip matyti iš apeliantės pateiktos 2020 m. balandžio 6 d. matavimo ataskaitos, atliktos Vokietijoje esančioje laboratorijoje, tyrimams buvo pateikti tik 5 moduliai. Ieškovė savo atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai akcentuoja tokias aplinkybes, kad nėra aišku, kokiu būdu buvo pasirinkti tyrimo objektu tapę moduliai, o ieškovei ir juos gaminusiam trečiajam asmeniui UAB ,,Via Solis“ galimybė dalyvauti jų parinkime ir išmontavime nebuvo sudaryta.

81.       Taigi, išvados, kad saulės elektrinė negeneruoja sutartyje nurodyto dydžio elektros energijos, padarytos ištyrus tik labai nežymią dalį sumontuotų modulių. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad aptartų tyrimų rezultatai nėra pakankamai informatyvūs ar leidžiantys nuspręsti apie visų modulių generuojamos elektros energijos galią (bendrą elektrinės galią). Trečiojo asmens UAB ,,Via Solis“, kuri yra ginčo elementų gamintoja, kartu su 2020 m. vasario 24 d. atsiliepimu į priešieškinį pateikti visų fotomodulių matavimų protokolų duomenys (8 t., b. l. 7) sudaro pagrindą, kaip labiau tikėtinai, kitokiai išvadai – sumontuoti moduliai atitiko jiems keliamus galios reikalavimus.

82.       Pažymėtina, kad ieškovė, pateikdama savo siūlymą, nurodė suteiksianti jos montuojamiems moduliams 10 metų garantiją (5 t., b. l. 98). Vadinasi, apeliantė turi galimybę pasinaudoti šia garantija ir reikšti atitinkamus reikalavimus ieškovei, o ne imtis tokių kraštutinių ir neadekvačių priemonių, kaip vienašališkas faktiškai įvykdytos sutarties nutraukimas ir atsisakymas sumokėti už atliktus darbus.     

83.       Tokiu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas šio atskiro  įrodymo tyrimo ir vertinimo sprendime neatliko, tačiau padarė teisėtą ir kitų bylos įrodymų visuma grindžiamą išvadą, jog ieškovės atlikti darbai atitiko ir specifikacijos 1 punkte nurodytus reikalavimus.

84.       Apeliantė savo nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimu dar grindžia ir tokiais argumentais, kad sumontuoti moduliai nėra sertifikuoti, neatitinka jiems keliamų standartų reikalavimų. Techninės specifikacijos dalyje dėl minimalių reikalavimų saulės elektrinės moduliams ant plokščio stogo 8 punkte nurodyta, kad jie turi atitikti standartus IEC 61215:2006, IEC61730:2004. Ieškovė, teikdama savo pasiūlymą nurodė, kad jos siūlomi moduliai šį reikalavimą atitinka, o trečiojo asmens UAB ,,Via Solis“ kartu su 2020 m. balandžio 20 d. paaiškinimais pateiktas sertifikatas (8 t., b. l. 194) tai patvirtina. Taigi, ieškovė sumontavo pirkimo dokumentuose nurodytus standartus atitinkančius modulius, o vien tai, kad reikalavimai jiems vėliau pakito, nepriklausė nuo ieškovės valios. Jau buvo ne kartą šioje nutartyje pasisakyta tuo aspektu, kad iš sutarties šalies negalima reikalauti daugiau nei joje numatyta, o apeliantė reiškia pretenzijas dėl pirkimo dokumentuose ir sutartyje nenumatytų reikalavimų neįvykdymo.

85.       Pažymėtina, kad byloje esančių įrodymų visuma (Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2018 m. gruodžio 27 d. energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma Nr. 13ĮP2-255191, 2019 m. kovo 20 d. leidimas gaminti elektros energiją Nr. L-2857) leidžia teisėjų kolegijai įsitikinti, kad saulės elektrinė atitinka visus kokybės reikalavimus, gali ir yra naudojama pagal paskirtį.

Dėl sutarties pažeidimo ir teisės ją vienašališkai nutraukti

86.       Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl vienašalis sutarties nutraukimas galimas tik toje sutartyje ar įstatyme nustatytais atvejais. Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reglamentavimas Civiliniame kodekse įtvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus (sutarties naudai, sutarties išsaugojimui) principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (paskutinė priemonė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009; 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-219/2018, 61 punktas).

87.       Esant esminiam sutarties pažeidimui šalis gali pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo galimybe. Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka nustatyti CK 6.217 straipsnyje. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar ją netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinti kriterijai, kurie leidžia įvertinti, ar sutarties pažeidimas yra esminis. Apie sąlygas vienašališkai nutraukti rangos sutartį už netinkamos kokybės darbą, jeigu trūkumai per nustatytą terminą nepašalinami arba jie yra esminiai ir nepašalinami, pasisakyta ir CK 6.665 straipsnyje (žr. nutarties 35, 52 punktus).

88.       Kasacinio teismo praktikoje esminio sutarties pažeidimo klausimu laikomasi pozicijos, kad, vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus, darytina išvada, jog kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė tikimybė, kad sutarties neįvykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu; kiekvienu atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiosios dalies to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų ar dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009; 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012; 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-684/2017, 78 punktas).   

89.       Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia faktinė situacija, kad apeliantė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu nurodė naują ir 2019 m. balandžio 24 d. pranešime nenurodytą trūkumą kaip pagrindą jai atsisakyti nuo sutarties – saulės elektrinė negeneruoja numatyto kiekio energijos. Apeliantės teigimu, susiklostė sutarties 5.4 punkte aptarta situacija, kai sutartiniai šalių santykiai nutrūksta, o teikėjui atsiranda prievolė sumokėti baudą, siekiančią iki   30 proc. sutarties vertės, nes jos patikrinti saulės elektrinės moduliai neatitinka techninėje specifikacijoje ir pirkėjos pasiūlyme deklaruoto efektyvumo. Apeliantė taip pat nurodo, kad jos teikiamas apeliacinis skundas ir jame dėstomi argumentai turėtų būti suprantami bei vertinami kaip jos valios išraiška dėl sutarties nutraukimo dar ir nauju, 2019 m. balandžio 24 d. pranešime nenurodytu pagrindu, su kuriuo kita sutarties šalis yra supažindinta jai išsiunčiant šį apeliacinį skundą.

90.       Tokių apeliacinio skundo argumentų kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į sutarties 12.3 punkte įtvirtintą jos šalių susitarimą dėl sutarties nutraukimo sąlygų ir taisyklių. Šiame sutarties punkte yra nurodoma, kad vienai sutarties šaliai nevykdant ar pažeidžiant sutarties įsipareigojimus, kita šalis, įspėjusi raštu per 30 kalendorinių dienų (skaičiuojant nuo įspėjimo gavimo dienos), turi teisę nutraukti šią sutartį reikalaudama atlyginti patirtus nuostolius. Jei per 30 kalendorinių dienų (skaičiuojant nuo įspėjimo gavimo dienos), sutarties nevykdanti šalis pašalino buvusius trūkumus ar pažeidimus, sutartis lieka galioti.      

91.       Akivaizdu, kad kai sutartis yra įvykdyta, o nagrinėjamoje byloje pakanka duomenų ir tokiam faktui konstatuoti, jos nutraukimo klausimas dėl netinkamo įvykdymo galėtų būti sprendžiamas tik laikantis įstatyme ir sutartyje nustatytos tvarkos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju apeliantė šalių suderintos sutarties nutraukimo tvarkos nesilaikė, todėl pagrįstai įvardintų naujų trūkumų teismas nevertino sutarties nutraukimo teisėtumo kontekste.

92.       Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsniai). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. CPK 306 straipsnyje apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys, nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017, 23 punktas).   

93.       Kadangi apeliantė pirmosios instancijos teisme nekėlė klausimo, kad jos papildomo trūkumo nurodymas turėtų būti vertinamas ir suprantamas kaip sutarties 12.3 punkte numatytos sutarties nutraukimo tvarkos įgyvendinimas, netikslino priešieškinio ir raštu nesuformulavo atitinkamo reikalavimo nutraukti sutartį dėl tokio jos pažeidimo, kaip nepakankama ir sutarties sąlygų neatitinkanti galia, tokiais argumentais negali būti grindžiamas ir apeliacinis skundas ar, juo labiau, vertinamas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. 

94.       Taigi, ir šioje ginčo dalyje teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad vienašaliam sutarties nutraukimui pagrindas nenustatytas, kartu pripažindama, jog ginčo sutarties nepagrįstumo nutraukimo klausimas teismo yra išspręstas teisingai.      

Dėl netesybų ir absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo

95.       Apeliantės teigimu, šiuo atveju egzistuoja ir CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi teismas nesprendė ir neišsprendė jos priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovės delspinigius už kiekvieną pavėluotą atlikti darbus dieną.

96.       Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliante, kad teismas, išsamiai įvertinęs ir pasisakęs dėl apeliantės įrodinėtų darbų trūkumų kaip pagrindo sutarčiai nutraukti ir baudai reikalauti, bei atmesdamas priešieškinį visoje jo apimtyje (taigi, ir dėl netesybų) kaip nepagrįstą, dėl apeliantės prašytų priteisti delspinigių už vėlavimą atlikti darbus atskirai nepasisakė. Tačiau vien toks sprendimo motyvavimo trūkumas, kai teismas atmetė visus apeliantės reikalavimus, neteikia pagrindo šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi byloje esančių įrodymų pakanka šiam sprendimo motyvavimo trūkumui ištaisyti apeliacinės instancijos teisme.

97.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas turi pats pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek nustatytus materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).

98.       Neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas pirmosios instancijos teisme gali būti vertinamas kaip procesinis pažeidimas, sudarantis pagrindą teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, bet jis nėra pakankamas perduoti ginčą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu tai įmanoma padaryti apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 324 straipsnio 3 dalį tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad yra būtina, gali pakartotinai arba papildomai tirti pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-701/2015; 2018 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-969/2018, 31 punktas).      

99.       Kaip matyti iš sutarties 10.2 punkto, laiku neįvykdęs prisiimtų pagal sutartį įsipareigojimų ir pirkėjui pareikalavus, tiekėjas moka pirkėjui 0,05 proc. delspinigius, skaičiuojamus nuo sutartyje numatytos pirkimo sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Jau minėta, kad pagal sutarties 5.2 punktą prekės turėjo būti pristatytos, o darbai atlikti dviem etapais – I etape, t. y. nuo sutarties pasirašymo iki 2018 m. rugpjūčio 1 d., turėjo būti pristatyta ir įdiegta įranga ant pastato sienų ir esamo šlaitinio stogo; II etape, t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d., – ant plokščio stogo ir naujai statomo šlaitinio stogo.

100.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad I etapo darbų atlikimo terminas buvo pratęstas iki 2019 m. sausio 13 d., nes pradėjus vykdyti darbus paaiškėjo, jog moduliai negalės būti tiesiogiai tvirtinami ant pastato III aukšto, tam reikėjo sumontuoti naujas laikančias konstrukcijas. Apeliantė prašė priteisti iš ieškovės delspinigius, skaičiuojamus nuo 2019 m. vasario 1 d., jos vertinimu, ieškovei laiku ir tinkamai neatlikus darbų, o tokia apeliantės nuomonė grindžiama šioje nutartyje pirmiau jau aptartų trūkumų buvimo faktu. Nagrinėjamu atveju yra pripažinta, kad apeliantė darbų trūkumų neįrodė, nepagrįstai atsisakydama priimti darbus ir už juos sumokėti, ieškovei nekyla pareiga mokėti jos reikalaujamų delspinigių. Nėra nustatyta, kad ieškovė vėlavo atlikti rangos darbus, kuriuos atlikti ji ir turėjo vėliau dėl priežasčių, nesusijusių su jos veiksmais / neveikimu, ir dėl to jai turėtų kilti pareiga mokėti netesybas.    

101.       Vadinasi, nors pirmosios instancijos teismas atskirai nenurodė argumentų, dėl kurių atmeta šį apeliantės reikalavimą, visgi ir šioje ginčo dalyje bylą išsprendė teisingai.  

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

102.       Apeliacinį skundą atmetus kaip nepagrįstą, jį rengiant patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlygintinos. Tačiau atlygintinos kitų byloje dalyvaujančių asmenų išlaidos, jų patirtos rengiant atsiliepimus į apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

103.       Ieškovė prašė priteisti jai iš apeliantės 2 178 Eur, o jos pusėje dalyvavęs trečiasis asmuo      UAB ,,Via Solis“ – 484 Eur išlaidų, patirtų ruošiant atsiliepimus į apeliacinį skundą, atlyginimą.

104.       Ieškovės prašomos kompensuoti išlaidos viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), už konkrečias teisines paslaugas nustatytas rekomenduojamus maksimalius dydžius. Maksimali už nurodytą procesinį dokumentą priteistina suma pagal Rekomendacijų 8.11 punktą galėtų būti 1 795 Eur (1 381 Eur x 1,3). Teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo maksimalaus dydžio išlaidas vertinti kaip nepagrįstas, todėl ieškovei iš apeliantės priteisia 1 795 Eur bylinėjimosi išlaidų kompensaciją.

105.       Trečiojo asmens UAB ,,Via Solis“ prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka jų skaičiavimo kriterijus, todėl visa patirta šių išlaidų suma – 484 Eur, priteisiama iš apeliantės.     

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.   

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ortho Baltic“ (juridinio asmens kodas 110866664) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Mazgas“ (juridinio asmens kodas 133113177) 1 795 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus), trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Via Solis“ (juridinio asmens kodas 302430053) 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                Marius Bajoras

                                                                        Dalia Kačinskienė

                                                                        Vytautas Zelianka