Civilinės bylos Nr. e2-19884-845/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14597-2023-2
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.8.6; 2.6.8.8; 2.6.11.5; 3.2.4.11; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 12 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Le Huede
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Enefit“ dėl rezervavimo paslaugos mokesčio.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė A. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti sąskaitą, kuri išrašyta pažeidžiant Sutarties sąlygas ir kitus teisės aktus, neteisėta ir ją panaikinti; 2) įpareigoti atsakovę UAB „Enefit“ vykdyti Sutarties sąlygas ir taikyti Rezervavimo paslaugos mokesčiui, kuris paskaičiuotas nutraukus Sutartį anksčiau termino, 100 proc. nuolaidą.
Ieškovė nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 21 d. sudarė su atsakove UAB „Enefit“ Elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo buitiniams vartotojams sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) pagal siūlomą planą „Superžalias“, 72 mėnesių elektros energijos tiekimo laikotarpiui nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2028 m. rugpjūčio 31 d. Nurodė, kad elektros tiekimo kaina buvo sudaryta iš dviejų dedamųjų – fiksuotos elektros energijos kilovatvalandės kainos ir Rezervavimo paslaugos mokesčio. Pagal Sutartį elektros tiekėjas (atsakovė) turėjo paskaičiuoti elektros kainą už ataskaitinį laikotarpį, kurį sudaro kalendorinis mėnesis, su visomis privalomomis dedamosiomis ir išrašyti vieną sąskaitą iki kito mėnesio 10 kalendorinės dienos, o vartotojas privalėjo informuoti elektros tiekėją, jeigu laiku negavo sąskaitos už ataskaitinį laikotarpį.
Ieškovės teigimu, ženkliai sumažėjus elektros kainai rinkoje, o atsakovei nesiūlant plano „Superžalias“ vartotojams jokių alternatyvų elektros sumažinimui, ieškovė 2023 m. kovo 19 d. elektroniniu būdu sudarė sutartį su kitu tiekėju. Pagal tuo metu galiojusią Lietuvos Respublikos Elektros energetikos įstatymo redakciją, ieškovė turėjo teisę neatlygintinai pakeisti nepriklausomą tiekėją ir neprivalėjo pranešti apie tai ankstesniam tiekėjui. 2023 m. balandžio 21 d. ieškovė gavo iš atsakovės pranešimą, kad jų sudaryta Sutartis laikoma nutraukta 2023 m. kovo 31 d. Ieškovės teigimu, ji 2023 m. balandžio 29 d. sumokėjo atsakovei už kovo mėnesį tiektą elektrą, todėl ji pilnai įvykdė savo prievoles pagal Sutartį, tačiau atsakovė 2023 m. gegužės 11 d. paštu atsiuntė 2023 m. gegužės 10 d. sąskaitą (duomenys neskelbtini) už papildomas paslaugas „Grąžinamos rezervacijos paslaugai suteiktos nuolaidos remiantis Bendrųjų sąlygų 8.17 punktu“, suteiktas 2023 m. kovo 31 d. 94,90 Eur sumai. 2023 m. gegužės 22 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, jog 94,90 Eur sąskaitos (duomenys neskelbtini)neapmokės, detaliai paaiškindama priežastis, tačiau atsakovė 2023 m. birželio 6 d. pateikė atsakymą į pretenziją, nurodydama, jog sąskaitos (duomenys neskelbtini) nekeis ir taikys Rezervavimo paslaugos mokestį. Pažymėjo, kad atsakovė nepateikė paaiškinimų, kodėl pažeidė Sutarties sąlygą išrašyti ir pateikti sąskaitą ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po ataskaitinio laikotarpio, 10 (dešimtos) kalendorinės dienos (Sutarties Bendrosios sąlygos 3.5 p.), šiuo atveju ne vėliau kaip iki 2023 m. balandžio 10 d., o išrašė 2023 m. birželio 10 d. Be to, atsakovė išrašytoje po Sutarties nutraukimo sąskaitoje, turėjo taip pat paskaičiuoti ir nurodyti Rezervavimo paslaugos mokestį, ir pritaikyti Rezervavimo paslaugos mokesčiui 100 proc. nuolaidą.
Atsakovė UAB „Enefit“ su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovei dar iki 2022 m. rugpjūčio 22 d. elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo buitiniams vartotojams sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo, t. y. pasirašymo, buvo pateiktas Sutarties projektas, su kuriuo, prieš pasirašydama Sutartį, ieškovė susipažino. Sutartis buvo vykdoma dar 7 ataskaitinius laikotarpius, t. y. mėnesius, todėl atsakovės teigimu, iš to galima daryti išvadą, kad Sutarties sąlygos ieškovei buvo priimtinos ir ją tenkino. Iš Sutarties nuostatų yra akivaizdu, kad atsakovė turėjo teisėtą pagrindą taikyti ieškovei rezervavimo mokestį - Sutarties nuostatas, kurios šalims turi įstatymo galią. Papildomai paaiškino, kad Sutarties individualiųjų sąlygų išnašoje**** yra nurodyta, kad „Sutarties galiojimo metu Rezervavimo paslaugos mokesčiui suteikiama 100 proc. dydžio nuolaida“. Tai reiškia, kad Sutarčiai pasibaigus - nutrūkus, 100 proc. nuolaida rezervavimo mokesčiui nebėra taikoma. Teigė, kad ieškovė, užsisakydama planą „Superžalias“, buvo supažindinta su Sutarties sąlygomis, kartu ir su Rezervavimo mokesčio taikymu bei apskaičiavimu; nurodė, kad ieškovė turėjo teisę pasirinkti kitą planą, pagal kurį rezervavimo mokestis nėra taikomas, arba atsisakyti sudaryti Sutartį. Taigi, pasirinkdama atitinkamą planą, kad kaip vidutinis, pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus vartotojas, ieškovė turėjo tinkamai suprasti Sutarties sąlygas bei savo atsakomybę.
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2022 m. rugpjūčio 21 d. sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugos buitiniams vartotojams sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Iš individualiųjų Sutarties sąlygų matyti, kad šalys sulygo, jog elektros energija bus tiekiama objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), energijos tiekimo pradžia - 2022 m. rugsėjo 1 d., pabaiga - 2028 m. rugpjūčio 31 d., ieškovės pasirinktas atsakovės siūlomas planas „Superžalias“. Pagal minėtą planą, elektros kainą sudarė 0,26 Eur/kwh, pardavimo laikotarpis – 72 mėnesiai, maksimalus Rezervavimo paslaugos mokestis - 105,12 Eur (mėnesiui tenkanti suma – 1,46 Eur), rezervavimo paslaugos mokesčiui suteikiama nuolaida – 100 proc. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.16 punkte nustatyta, kad rezervavimo paslaugos mokestis – tai mokestis už Tiekėjo Vartotojui tiekiamą papildomą elektros energijos kainos fiksavimo ir pagal Sutartį numatomo patiekti elektros energijos kiekio išankstinio nupirkimo ir rezervavimo paslaugą (Rezervavimo paslauga). Vartotojui sudarius Sutartį terminuotam laikui su fiksuota elektros energijos tiekimo kaina, Sutarties galiojimo metu tam mėnesiui tenkančiam Rezervavimo paslaugos mokesčiui kiekvieną mėnesį suteikiama 100 proc. nuolaida. Rezervavimo paslaugos mokesčio mėnesiui tenkanti suma kompensuoja Tiekėjo patiriamas išlaidas, susijusias su elektros energijos kiekio išankstiniu nupirkimu, elektros energijos kainų svyravimais rinkoje, užpirkto perteklinio elektros energijos kiekio realizavimu, darbuotojų laiko sąnaudomis, ir t.t.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalių sudaryta Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)
2023 m. kovo 31 d. buvo nutraukta ieškovės iniciatyva, t. y. praėjus 7 mėnesiams po Sutarties sudarymo. Pagal CK 6.390 straipsnį, kuriame nustatyti vartojimo energijos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ypatumai, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad abonentas – fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai apie tai pranešdamas energijos tiekimo įmonei, jeigu yra visiškai sumokėjęs už sunaudotą energiją. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė, nutraukdama Sutartį savo iniciatyva, neatsiskaitė už suvartotą energiją.
Ieškovė ieškinyje nesutinka su 2023 m. balandžio 30 d. išrašyta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) 94,90 Eur sumai ir teigia, kad Sutarties individualių sąlygų skyriuje ELEKTROS ENERGIJOS TIEKIMO KAINA SU PVM (1) nurodyta, kad „Rezervavimo paslaugos mokesčiui suteikiama nuolaida - 100 proc.“ Sutarties Individualių sąlygų išnašoje**** nurodyta, kad „Sutarties galiojimo metu Rezervavimo paslaugos mokesčiui suteikiama 100 proc. dydžio nuolaida“. Pagal šias sąlygas, visais atvejais, tiek vykdant Sutartį visą pardavimo laikotarpį, tiek nutraukus Sutartį anksčiau termino, Rezervacijos paslaugos mokesčiui, kuris, Tiekėjo teigimu, yra paskaičiuojamas už Sutarties galiojimo metu suteiktą Rezervavimo paslaugą, pagal Sutarties sąlygas turi būti suteikta 100 proc. nuolaida. Pasak ieškovės, atsižvelgiant į Sutarties sąlygas, atsakovė išrašytoje sąskaitoje po Sutarties nutraukimo, turėjo paskaičiuoti ir nurodyti Rezervavimo paslaugos mokestį, ir pritaikyti Rezervavimo paslaugos mokesčiui 100 proc. nuolaidą.
Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje (iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusio CK 6.188 straipsnio 2 dalyje) išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 38 punktas). Sąlygų nesąžiningumą vartojimo sutartyse reglamentuoja CK 6.2284 straipsnis (buvęs CK 6.188 straipsnis), įgyvendinantis 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva 93/13/EEB). Kasacinis teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 išsamiai ir aiškiai apibendrino kasacinio teismo praktiką dėl CK 6.2284 straipsnio normų dėl vartojimo sutarties vertinimo jų sąžiningumo aspektu aiškinimo ir taikymo.
Byloje ieškovė ginčija Sutarties bendrųjų sąlygų 1.16 punkte nustatytą rezervavimo paslaugos mokestį; ši sąlyga yra standartinė, iš anksto atsakovės parengta, dėl kurios ieškovė neturėjo galimybės derėtis, o tik buvo su ja tinkamai supažindinta, juolab, kad ieškovė ir neginčijo, kad sąlygos turinys jai nebuvo atskleistas. Nurodyta sąlyga laikytina individualiai neaptarta vartojimo sutarties sąlyga (CK 6.2284 straipsnio 4 dalis), tačiau ieškovė ieškinyje neginčijo aplinkybės, jog ji nurodytos sutarties sąlygos nesuvokė Sutarties sudarymo metu.
Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalį, nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą nesąžiningų sąlygų kontrolė taikoma tokioms sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos, t. y. kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje.
CK
6.2284 straipsnio 4 dalis nustato, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis.
Kasacinis teismas apibendrintai yra išskyręs du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektus: procedūrinį (t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė) ir materialinį (sutarties turinio kontrolė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 36 punktas). Procedūrinis sąžiningumo kontrolės aspektas dar kitaip vadinamas skaidrumo reikalavimu. Atsižvelgiant į tai, koks kriterijus yra taikomas, gali skirtis ir taikytinos teisinės pasekmės. Sutarčių sąlygos neatitinka skaidrumo reikalavimo, jei jos nėra išreikštos aiškiai ir suprantamai. Atsižvelgiant į ESTT Direktyvos 93/13/EEB taikymo aspektu suformuotą praktiką, skaidrumo reikalavimo apimtis neturi būti susiaurinta iki suprantamumo tik formaliuoju ir gramatiniu aspektais, skaidrumo reikalavimas turi būti suprantamas plačiai; siekiant laikytis skaidrumo reikalavimo vartotojui ne tik svarbu, kad prieš sudarant sutartį jam būtų pateikta informacija dėl įsipareigojimo sąlygų, bet ir aiškiai bei suprantamai išdėstytos sutarties sąlygos tam, kad vartotojas, remdamasis aiškiais ir suprantamais kriterijais, galėtų įvertinti dėl to jam kylančius ekonominius padarinius ir nuspręsti, ar nori sudaryti sutartį su verslininku priimdamas iš anksto jo suformuluotas sąlygas. ESTT yra pažymėjęs, kad net jei sutarties sąlyga gramatiškai suformuluota teisingai, vartotojas galėjo nesuprasti sąlygos reikšmės. Klausimą, ar vartotojas galėjo suprasti sutarties sąlygą, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir į pastabumo lygį, kurio galima tikėtis iš vidutinio, pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo (žr., be kita ko, 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą byloje Kasler ir Kaslerné Rabai prieš OTP Jelzalogbank Zrt, C-26/13; 2015 m. vasario 26 d. sprendimą byloje Bogdan Matei, Ioana Ofelia Matei prieš SC Volksbank Romania SA, C-143/13; 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą byloje Jean-Claude Van Hove prieš CNP Assurances SA, C-96/14).
Materialinis arba sutarties turinio kriterijus apima sutarties sąlygos vertinimą pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. Tuo atveju, jei sutarties sąlyga neatitinka nė vienos iš šiame sąraše nurodytų sąlygų, tai neatleidžia teismo nuo pareigos tikrinti sąlygas pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų, nustatytą CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje (CK 6.2284 straipsnio 9 dalis). Sutarčių sąlygos pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų yra vertinamos nustatant, ar sąlyga pažeidžiamas sąžiningumo reikalavimas ir iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 48 punktas).
CK
6.2284 straipsnio 6 dalis nustato, jog bet kuri vartojimo sutarties sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis. Kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. Vertinant CK 6.2284 straipsnio 6 dalies normą lingvistiškai, bet kuri neskaidri sutarties sąlyga, t. y. neatitinkanti aiškumo ir suprantamumo reikalavimo, reiškia tokios sąlygos nesąžiningumą. Tokia nuostata atitinka Direktyvos 93/13/EEB normas.
Sprendžiant nagrinėjamoje byloje, ar sutarties sąlygos turinys ir formuluotė išdėstyti aiškiai, turi būti nustatyta, ar esminės sutarties nuostatos – šiuo atveju, susijusios su Rezervavimo paslaugos mokesčiui taikoma 100 proc. nuolaida, buvo išdėstytos suprantamai normalių gebėjimų asmeniui, ar jos detaliai išaiškintos. Atliekant šį vertinimą lemiamą reikšmę turi tai, ar sąlygos suformuluotos aiškiai ir suprantamai.
Sutarties bendrųjų sąlygų 1.16 punkte aiškiai yra apibrėžta, kas yra rezervavimo paslaugos mokestis (mokestis už Tiekėjo Vartotojui tiekiamą papildomą elektros energijos kainos fiksavimo ir pagal Sutartį numatomo patiekti elektros energijos kiekio išankstinio nupirkimo ir rezervavimo paslaugą (Rezervavimo paslauga)); taip pat nurodytame Sutarties punkte yra aiškinama, kada rezervavimo mokesčiui yra taikoma 100 proc. nuolaida: Vartotojui sudarius Sutartį terminuotam laikui su fiksuota elektros energijos tiekimo kaina, Sutarties galiojimo metu tam mėnesiui tenkančiam Rezervavimo paslaugos mokesčiui kiekvieną mėnesį suteikiama 100 proc. nuolaida. Taigi nurodytas sąlygos turinys sudaro pagrindą teigti, jog ieškovė buvo informuota apie sąlygą tinkamai, o būtent – kada rezervavimo mokesčiui taikoma 100 proc. nuolaida (Sutarties galiojimo metu). Taigi nurodyta sutarties nuostata, susijusi su Rezervavimo mokesčiu, buvo suformuluota aiškia ir suprantama kalba Sutarties sudarymo momentu. Tai, jog ieškovė buvo supažindinta su nurodyta Sutarties sąlyga ir jai tai buvo žinoma bei priimtina, patvirtina byloje konstatuotas faktas, jog ieškovė vykdė Sutartį ir atliko mokėjimus 7 mėnesius. Tokio pobūdžio aplinkybės patvirtina, jog ieškovė žinojo savo pareigas, atsiradusias iš Sutarties.
CK 6.196 str. nurodyta, kad sutarties sąlygos gali būti aiškiai nurodytos arba numanomos. Tai reiškia, kad sutartyje turi būti išdėstytos esminės siūlomos sutarties sąlygos. Kitaip tariant, asmeniui, kuris akceptuoja ofertą turi būti aišku, kas konkrečiai siūloma ir nereikėtų jokios papildomos informacijos. Tuo tarpu Sutarties bendrųjų sąlygų 1.16 punkto turinys ir formuluotė atitiko aiškumo ir suprantamumo reikalavimus, ieškovė su jomis buvo supažindinta ir jas akceptavo; vertinti nurodytas sąlygas kaip neskaidrias, o būtent – pripažinti, jog ieškovei - vartotojai nebuvo suteikta esminė su Sutartimi susijusi informacija (apie Rezervavimo mokesčiui taikoma nuolaidą tik Sutarties galiojimo metu), nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
ESTT savo praktikoje pažymėjo, jog nacionalinis teismas, atsižvelgdamas į visas su sutarties sudarymu susijusias aplinkybes, turi patikrinti, ar nagrinėjamoje byloje vartotojui buvo perduota visa informacija, kuri gali turėti įtakos jo įsipareigojimų apimčiai. Atliekant šį vertinimą lemiamą reikšmę turi, pirma, tai, ar sąlygos suformuluotos aiškiai ir suprantamai, kad leistų vidutiniam vartotojui, t. y. pakankamai informuotam ir protingai pastabiam bei nuovokiam vartotojui, įvertinti su Sutarties kaina susijusius mokesčius. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad Sutarties individualių sąlygų skyriuje yra nurodyta, kad Rezervavimo paslaugos mokesčiui suteikiama nuolaida - 100 proc. Šiame kontekste svarbu pabrėžti, kad Sutartis yra vientisas dokumentas, todėl jos tiek specialios, tiek bendros nuostatos negali būti aiškinamos izoliuotai, išimant atskirus sutarties punktus iš bendro konteksto; taip pat yra aiškinamos ir Sutarties sąlygos, kaip visuma, priešingu atveju būtų paneigti Sutarties tikslai ir esmė. Svarbu pažymėti, kad nagrinėjamu atveju Sutarties Individualių sąlygų išnašoje**** nurodyta, kad „Sutarties galiojimo metu Rezervavimo paslaugos mokesčiui suteikiama 100 proc. dydžio nuolaida“. Taigi, nurodytos sąlygos, kurios priskirtinos prie Sutarties kainos, neabejotinai laikytinos pagrindinį sutarties dalyką apibrėžiančiomis sąlygomis. Išanalizavus ir įvertinus ginčo sąlygas santykyje su nacionalinės ir tarptautinės teisminės praktikos reikalavimais, teismas nenustatė, jog jos neatitiko skaidrumo reikalavimo, t. y. nebuvo išreikštos aiškiai ir suprantamai, kad jų ieškovė nesuprato. Priešingai – tiek Sutarties Individualių sąlygų išnaša, tiek Sutarties bendrųjų sąlygų 1.16 punktas, nustatantys ieškovės galimus įsipareigojimus, - buvo suformuluoti aiškiai ir suprantamai. Tokiu būdu teigti, jog sąlygos neatitiko sąžiningumo reikalavimo pagal CK 6.2284 straipsnio 4 dalį, nėra teisinio pagrindo.
CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.
Nagrinėjamu atveju Sutarties individualiose sąlygose nurodyta, jog maksimalus Rezervavimo paslaugos mokestis visam sutarties galiojimo terminui (Pardavimo laikotarpis) sudaro 105,12, mėnesiui tenkanti suma – 1,46 Eur/ mėn. Sutarties galiojimo metu Rezervavimo paslaugos mokesčiui suteikiama 100 proc. dydžio nuolaida. Vartotojui ne dėl Tiekėjo kaltės nutraukus Sutartį vienašališkai ar atsisakius paslaugų prieš terminą, Vartotojas įsipareigoja sumokėti Tiekėjui Rezervavimo paslaugos mokestį už likusį neišnaudotą Pardavimo laikotarpį (terminą), taikomą šiai sutarčiai, kurio galutinė suma apskaičiuojama atsižvelgiant į Vartotojo objekte per praėjusius kalendorinius metus suvartotam elektros energijos kiekiui priskirtą koeficientą: (Pardavimo laikotarpis (mėn.) - faktinis Pardavimo laikotarpis (mėn.)) x mėnesiui tenkanti Rezervavimo paslaugos mokesčio suma Eur / mėn. x Vartotojo objekte suvartotam elektros energijos kiekiui priskirtas koeficientas. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 1.16 punktą, Sutartį sudarius terminuotam laikui su fiksuota elektros energijos tiekimo kaina, Sutarties galiojimo metu tam mėnesiui tenkančiam Rezervavimo paslaugos mokesčiui kiekvieną mėnesį suteikiama 100 proc. nuolaida.
Byloje nustatyta, kad atsakovė išrašė ieškovei 2023 m. balandžio 30 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 94,90 Eur sumai; maksimalus Rezervavimo paslaugos mokestis pagal Sutartį - 105,12 Eur, atitinkamai mėnesinis mokestis sudarė 1,46 Eur, elektros tiekimo pradžios data nustatyta 2022 m. rugsėjo 1 d., Sutartis nutraukta 2023 m. kovo 31 d., Sutartis galiojo 7 mėnesius, todėl remiantis minėtomis individualiųjų ir bendrųjų Sutarties nuostatomis, atsakovė pagrįstai paskaičiavo 94,90 Eur (105,12 Eur - (7 x 1,46 Eur))). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nurodyta suma netaikant 100 proc. nuolaidos rezervavimo mokesčiui, nėra neproporcingai didelė, todėl priteistina iš ieškovės, juolab, kad nutraukus sutartį, ji su atsakove neatsiskaitė.
Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. EŽTT savo nuoseklioje praktikoje pažymėjo, jog teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad esminiai argumentai buvo išnagrinėti (Ramda v. France, no. 78477/11, 9 April 2018, § 59; Boldea c. Romanie, no. 19997/02, § 29-30).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Nagrinėjamu atveju ieškinį atmetus, ieškovės bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Iki bylos išnagrinėjimo pabaigos atsakovė UAB „Enefit“ pateikė įrodymus ir nurodė, kad patyrė 2262,70 Eur išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad prašomos priteisti išlaidos yra vertintinos santykyje su bylos sudėtingumu, advokato darbo ir laiko sąnaudomis. Nagrinėjama byla nėra sudėtinga, joje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, atstovas nerinko papildomų įrodymų, todėl teismas sprendžia, kad atstovavimo išlaidos yra neprotingai didelės ir turi būti mažinamos; juolab, kad ieškovė yra vartotoja ir vertinama kaip silpnesnioji šalis. Pažymėtina, kad teismas negali toleruoti pernelyg didelių išlaidų ar nepagrįsto šalies išlaidavimo. Nors atsakovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio, jos akivaizdžiai yra neprotingos CK 1.5 str. prasme. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, teismas priteisia iš ieškovės 200 Eur atstovavimo išlaidų atsakovės UAB „Enefit“ naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Byloje iš viso patirta 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 96 straipsnis)
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 96 str., 259 str., 269 str., 270 str., 279 str., teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Enefit“, j. a. k. 300649187, naudai 200,00 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 6,64 Eur (šešis eurus ir 64 euro centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Lijana Le Huede