Civilinė byla Nr. 2A-221-587/2021
Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00693-2018-8
Procesinio dokumento kategorijos: 1.3.2.9.5; 1.3.2.9.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
(S)
Kauno apygardos teismas
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 9 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. C. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-360-418/2020 pagal ieškovės L. C. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir Kauno darbo ginčų komisijos 2019 m. spalio 14 d. sprendimo Nr. DGKS-6346 panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos 2019 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. DGKS-6346 atmesti ieškovės 2019 m. rugpjūčio 26 d. prašymą panaikinti L. C. atleidimą pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 59 straipsnį ir grąžinti į darbą, 2) pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo atsakovės įmonėje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir AB „(duomenys neskelbtini)“) neteisėtu, 3) priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:
1.1. ieškovė atsakovės įmonėje darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuo (duomenys neskelbtini) dirbo Gamybos departamento Technikos skyriaus laborante, 2014 m. kovo 19 d. papildomos darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu – Gamybos departamento Ūkio skyriaus valytoja. Per daugiau nei 21 metų darbo laikotarpį ieškovė iš darbdavio negavo jokių pastabų dėl atliekamo darbo ar darbo drausmės. 2019 metų gegužės mėn., kaip ir kiti įmonės darbuotojai, darbdavio elektroniniu laišku atsakovė buvo informuota, kad įmonėje yra rengiama tvirtinti nauja struktūra ir kiti su tuo susiję kai kurių darbinių darbuotojų funkcijų pakeitimai, todėl kai kuriems darbuotojams bus pasiūlyta sutikti dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, nurodyta, kad Technikos skyriaus Chemijos laboratorijoje numatoma iš 8 dirbančių darbuotojų (inžinierių ir laborančių) sumažinti iki 4 darbuotojų.
1.2. Ieškovė 2019 m. liepos 29 d. gavo darbdavio atstovo įspėjimą Nr. 7-02-267P „Dėl darbo sutarties nutraukimo“, kuriuo ieškovė įspėta, kad su ja sudaryta darbo sutartis bus nutraukta tuojau pat, t. y. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos darbo kodekso (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1847 redakcija, toliau – ir DK) 59 straipsnio 1 dalies pagrindu. Įspėjime nurodyta, kad darbdavio sprendimas priimtas, atsižvelgiant į daugkartinius darbuotojų nusiskundimus ieškove, išdėstytus žodžiu ir raštu, nurodytas aplinkybes dėl ieškovės neigiamų savybių, netinkamo elgesio darbe su bendradarbiais, kas lėmė konfliktiškus ieškovės ir bendradarbių santykius, neigiamos darbo atmosferos, psichologinio diskomforto sukūrimą kolektyve, chemijos laboratorijos darbuotojų demotyvaciją dirbti bei likti darbe ir dar kitą surinktą informaciją.
1.3. Nurodytos priežastys ir aplinkybės visiškai neatitinka tikrovės, yra diskriminacinio pobūdžio, žeidžia ieškovės garbę, žemina jos orumą ir nesudaro galimybės tinkamai pasiaiškinti ar gauti išsamesnius nurodytų teiginių paaiškinimus ar pagrindimus. Ieškovė mano, kad atleista iš darbo neteisėtai, priežastys, nurodytos įspėjime, yra formalios, abstrakčios, nepakankamai motyvuotos ir neatitinkančios tikrovės. Dėl pasitaikiusių jos darbo veiklos trūkumų ir kai kurių kitų formaliai nurodytų teiginių ji negalėjo būti atleista pagal DK 59 straipsnį, apie darbo trūkumus iš anksto įspėta nebuvo, nebuvo suteikta galimybė pasitaisyti ar bent pasiaiškinti. Mano, kad buvo atleista dėl diskriminacinių motyvų, nes pastaruoju metu pranešdavo kai kuriems vadovams apie darbe pasitaikančius kai kurių kitų darbuotojų darbo drausmės ar darbo kokybės trūkumus.
2. Atsakovė AB „(duomenys neskelbtini)“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:
2.1. ieškovė pagal pagrindinę darbo sutartį dirbo laborante Gamybos departamento Technikos skyriaus biokuro chemijos laboratorijoje, jos pareigos buvo atlikti biokuro pavyzdžių kokybės tyrimus bei kitus darbus. Ji ir Gamybos departamento Technikos skyriaus laborantės Z. G. ir D. B. buvo tiesiogiai pavaldžios kartu su jomis dirbusiai Gamybos departamento Technikos skyriaus inžinierei chemikei V. P.. Biokuro chemijos laboratorijoje darbas yra bendras, todėl būtini geranoriški, dalykiniai santykiai bei pasitikėjimas tarp bendradarbių. Laboratorijos darbuotojai ne kartą savo tiesioginį vadovą Gamybos departamento Technikos skyriaus vadovą ir darbdavį raštu informavo apie ieškovės neigiamas asmenines charakterio savybes, netinkamą elgesį darbe su bendradarbiais, kas lėmė konfliktiškus ieškovės bei bendradarbių santykius, neigiamos darbo atmosferos, psichologinio diskomforto ir įtampos sukūrimą kolektyve, biokuro chemijos laboratorijos darbuotojų demotyvaciją dirbti bei likti darbe.
2.2. 2019 m. liepos 29 d. įspėjimu Nr. 7-02-267P „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ atsakovė įspėjo ieškovę, kad su ja sudaryta darbo sutartis bus nutraukta (duomenys neskelbtini) pagal DK 59 straipsnio 1 dalį (darbdavio valia) dėl pasireiškiančių ieškovės neigiamų asmeninių charakterio savybių bei netinkamo elgesio darbe su bendradarbiais, pasitaikiusių jos darbo veiklos trūkumų ir darbdavio prarasto pasitikėjimo ja, atleidimo iš darbo dieną jai bus išmokėtas visas priklausantis darbo užmokestis, nepanaudotų kasmetinių atostogų kompensacija ir 6 mėnesių jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
2.3. Su ieškove sudaryta darbo sutartis nutraukta (duomenys neskelbtini) darbo sutarties nutraukimo dieną su ieškove visiškai atsiskaityta. Sprendimą atleisti ieškovę iš darbo pagal DK 59 straipsnio 1 dalį (darbdavio valia) darbdavys priėmė vadovaudamasis darbuotojų tarnybiniais pranešimais ir paaiškinimais žodžiu dėl ieškovės elgesio darbe ir kitų aplinkybių. Pagrindinė ieškovės atleidimo iš darbo priežastis – ieškovės neigiamos asmeninės charakterio savybės ir netinkamas elgesys darbe su bendradarbiais, dėl ko ieškovė negalėjo tinkamai vykdyti biokuro chemijos laboratorijos laborantės darbo pareigų ir prarado darbdavio pasitikėjimą. Ieškovė iš darbo atleista ir dėl pasitaikiusių ieškovės darbo veiklos trūkumai, tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad ieškovė nuolat tikrino kitų laborančių darbą, ieškojo kolegių klaidų, kišosi į jų darbą, bandė perorganizuoti, perskirstyti biokuro chemijos laboratorijos darbą, savo darbo laiką eikvojo darbams, kurie neįėjo į jos pareigas. Savo netinkamu elgesiu darbe su bendradarbiais pažeidė Bendrovės darbuotojų etikos kodekso nuostatas, tuo pažeisdama Bendrovės Gamybos departamento Technikos skyriaus laboranto pareigybės nuostatų Nr. 102-1-20 16.5 punkte nustatytą pareigą, kad laborantas atsako už etišką profesinių pareigų atlikimą.
2.4. Biokuro chemijos laboratorija nebuvo panaikinta, nebuvo sumažintas laboratorijos darbuotojų, dirbančių su biokuro mėginiais, skaičius. Biokuro chemijos laboratorija ir jos darbuotojai buvo perkelti į kitą struktūrinį padalinį – Techninio aptarnavimo skyrių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2020 m. spalio 6 d. sprendimu civilinę bylą dalyje dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos 2019 m. spalio 14 d. sprendimo Nr. DGKS-6346 panaikinimo nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme. Kitoje dalyje ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės valstybei 32,09 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad:
3.1. ieškovės ieškinio reikalavimas panaikinti DGK sprendimą nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, todėl bylą šioje dalyje nutraukė (CPK 293 straipsnio 1 dalis).
3.2. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė įvykdė procedūrinius DK 59 straipsnio reikalavimus, t. y. įstatyme nustatyta tvarka įspėjo ieškovę apie darbo sutarties nutraukimą ir po darbo sutarties nutraukimo išmokėjo ieškovei priklausiusią išeitinę išmoką. Ieškovė mano, kad ji atleista DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu neteisėtai, t. y. nesant tam objektyvių priežasčių.
3.3. 2019 m. gegužės 15 d. atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ Gamybos departamento Technikos skyriaus laboratorijos inžinierė V. P., t. y. ieškovės tiesioginė vadovė, surašė tarnybinį pranešimą, kurį pasirašė kartu su ieškove dirbusios laborantės D. B. bei Z. G.. Po 2019 m. gegužės 15 d. tarnybinio pranešimo, aplinkybėms nepasikeitus, atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ Gamybos departamento Technikos skyriaus chemikė inžinierė V. P., laborantės Z. G. ir D. B. 2019 m. liepos 19 d. surašė tarnybinį pranešimą dėl ieškovės elgesio darbo metu. Nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir 2019 m. gegužės 15 d. tarnybiniame pranešime bei papildomai nurodė, kad susiklosčiusi situacija niekaip nebuvo sprendžiama, ieškovė savo veiksmais ir elgesiu ir toliau kelia įtampą bei vidinius konfliktus darbe tarp kolegių bei jas psichologiškai „terorizuoja“. Esant nepakeliamai darbinei atmosferai dėl L. C. kaltės, V. P. ir Z. G. pasirašė nesutikimus dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis dėl struktūrinių pertvarkymų nuo (duomenys neskelbtini) liekant dirbti kartu su L. C., yra pasiruošusios dėl to išeiti iš darbo. Gamybos departamento Technikos skyriaus vadovo pavaduotojas A. A., laikinai pavadavęs Gamybos departamento Technikos skyriaus vadovą šiam atostogaujant, 2019 m. liepos 26 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad atsakovės biokuro chemijos laboratorijos darbuotojai ne kartą skundėsi ne tik raštu, bet ir žodžiu dėl ieškovės neigiamų asmeninių charakterio savybių, netinkamo elgesio darbe su bendradarbiais, kas lėmė konfliktiškus ieškovės bei bendradarbių santykius, neigiamos darbo atmosferos, psichologinio diskomforto ir įtampos sukūrimą kolektyve, biokuro chemijos laboratorijos darbuotojų demotyvaciją dirbti bei likti darbe, todėl buvo priimtas sprendimas ieškovę atleisti iš darbo DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu.
3.4. Teismas nesivadovavo liudytojų D. C. ir G. K. parodymais, liudytojas D. C. yra ieškovės sutuoktinis ir suinteresuotas bylos baigtimi, o liudytoja G. K. atsakovės bendrovėje kartu su ieškove nedirbo, todėl apie darbinę atmosferą bendrovėje dirbant ieškovei ir ją atleidus negalėjo žinoti. Konstatavo, kad liudytojų D. C. ir G. K. parodymai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams.
3.5. Teismas sprendė, kad atsakovė įrodė ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumą, aplinkybes, kad dėl ieškovės charakterio savybių ir veiksmų darbinėje aplinkoje kildavo konfliktiškos situacijos tarp įmonės darbuotojų, taip sukuriant psichologinį diskomfortą ir įtampą kolektyve, patvirtina byloje surinkti įrodymai, atsakovės „AB (duomenys neskelbtini)“ Techninio aptarnavimo skyriaus laborančių Z. G. ir D. B. 2019 m. rugsėjo 16 d. rašytiniai paaiškinimai, atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ Katilinių skyriaus vadovo K. K. 2019 m. rugsėjo 30 d. rašytiniai paaiškinimai bei Katilinių skyriaus vadovo pavaduotojo P. J. 2019 m. rugsėjo 30 d. rašytiniai paaiškinimai, atsakovės ieškovei 2019 m. liepos 29 d. pasirašytinai įteiktas įspėjimas Nr. 7-02-267P dėl darbo sutarties nutraukimo.
3.6. Teismas sprendė, kad ieškovė iš darbo atsakovės bendrovėje buvo pagrįstai atleista DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. liepos 29 d. įspėjime Nr. 7-02-267P nurodytų priežasčių. Ieškovės reikalavimus dėl ieškovės atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir ieškovės grąžinimo į darbą atmetė kaip nepagrįstus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
4. Ieškovė L. C. (toliau – ir apeliantė) prašo: 1) panaikinti 2020 m. spalio 6 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų sprendimą ieškovės L. C. ieškinį atsakovei AB „(duomenys neskelbtini)“ dalyje dėl pripažinimo atleidimo iš darbo neteisėtu, 2) pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu ir įpareigoti grąžinti į darbą, 3) priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė prašo teismą savo nuožiūra apsispręsti, ar reikia byloje skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. pirmosios instancijos teismas neištyrė ieškovės pateiktų įrodymų, neįvertino nurodytų faktų ir aplinkybių, nepareikalavo darbdavio atstovo pateikti ieškovės prašomų ir bylai svarbių dokumentų, nepareikalavo įrodyti visų darbdavio nurodytų aplinkybių egzistavimą ir tų aplinkybių realumą savo esme, kuri turi turėti tiesioginį ryšį su darbuotojo atliekamomis darbo funkcijomis ir darbinėmis savybėmis, įgūdžiais, o ne abstrakčiais diskriminaciniais teiginiais, nepateikiant faktinių įrodymų.
4.2. Nuslėpus 2019 m. gegužės 5 d. gautą tarnybinį pranešimą dėl apeliantės elgesio, skyriaus vadovui nesiėmus veiksmų spręsti konflikto darbo vietoje, vėliau nuslėpus planuojamą atleidimą apeliantės atostogų metu, buvo pažeistos apeliantės teisės į informacijos gavimą, dėl ko ji negalėjo laiku apginti savo teisių į teisingą ir nešališką konflikto sprendimą darbo vietoje. 2019 m. liepos 29 dieną gavus darbdavio įspėjimą Nr. 7-02-267P „Dėl darbo sutarties nutraukimo“, darbdavio nurodytos priežastys ir aplinkybės apeliantei nebuvo žinomos, su minėtu tarnybiniu pranešimu ji nebuvo supažindinta. Tarnybiniame pranešime minimi faktai neatitinka tikrovės, yra diskriminacinio pobūdžio, žeidžia ieškovės garbę ir orumą, nesudarė galimybės pasiaiškinti ar gauti išsamesnius pagrindimus. Nurodytos priežastys yra subjektyvios, deklaratyvios ir neapibūdinamos konkrečiais darbuotojo veiksmais, daugiau susiję su būdo ar charakterio savybėmis ar žmogaus asmenybe, todėl jų vertinimas išskiriant iš kitų žmonių tarpo kaip tokias savybes turintį asmenį, yra diskriminacinio pobūdžio, o jo pagrindu priimtas sprendimas – diskriminacinis sprendimas.
4.3. Teismas sprendime nepasisakė dėl ieškovės nurodytų argumentų, dėl įspėjime nurodytų darbdavio teiginių: „į daugkartinius trijų (3) darbuotojų (toliau - bendradarbių) nusiskundimus ieškove, išdėstytus žodžiu ir raštu“, „į nurodytas aplinkybes dėl ieškovės neigiamų savybių“, „į neigiamos darbo atmosferos psichologinio diskomforto sukūrimą kolektyve“, „į dviejų chemijos laboratorijos darbuotojų demotyvaciją dirbti bei likti darbe“.
4.4. Teismas rėmėsi subjektyvia dviejų laborančių – t. y. kitų darbuotojų, neturinčių teisės vertinti laborantės L. C. darbo veiklos rezultatų, liudijimais, kurie pasireiškia nuomonės dėl L. C. asmeninių charakterio savybių išsakymu. Teismas nesivadovavo liudytojų D. C. ir G. K. parodymais. Šis teismo vertinimas nemotyvuotas, D. C. taip pat buvo atsakovės darbuotojas (atleistas (duomenys neskelbtini)) ir dirbo atsakovės įmonėje, liudytojas liudijo prisiekęs sakyti tiesą. Liudytoja G. K. liudijo apie aplinkybes, kurios jai tapo žinomos 2019 m. rugsėjo 9 d. pradėjus dirbti inžiniere chemijos laboratorijoje. Teismas nepagrįstai atsisakė vertinti rašytinius liudytojos G. K. paaiškinimus, nors jie patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes ir liudytojo D. C. nurodytas aplinkybes. Kitų byloje nurodytų liudytojų esančius rašytinius paaiškinimus teismas vertino ir grindė sprendimą, nors paaiškinimai teikti Darbo ginčų komisijai.
4.5. Neįmanoma sutikti su teismo vertinimu, kad atleidimą pagal DK 59 straipsnio 1 dalį dėl nurodytų įspėjime priežasčių pagrindžia liudijimas, jog „atleidus L. C. iš darbo, darbinė situacija pasikeitė, konfliktai pasibaigė“. Mano, kad toks vertinimas neatitinka teismų praktikos, yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, kad yra teisėta ir tinkama, jeigu atleidus darbuotoją, situacija darbe pasikeičia. Darbdavio vienašališkas darbo sutarties sąlygų pakeitimas negali būti vertinamas kaip aplinkybė, sukurianti objektyvias darbuotojų pozicijas. Apeliantė nesutinka, jog savo veiksmais ir elgesiu kelia įtampą, nenurodyta, koks jos elgesys ir kokie veiksmai kelia įtampą, kas tai įrodo. Apeliantė iš esmės nesutinka su teiginiais, kad apeliantė psichologiškai terorizuoja, su aplinkybe, kad „<...> situacija nesisprendžia“. Pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kodėl atmeta ieškovės teiginius ir argumentus.
5. Atsakovė AB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės L. C. apeliacinį skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2020 m. spalio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-360-418/2020 palikti nepakeistą, priteisti atsakovei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
5.1. atsakovė įspėjime nurodė apeliantės atleidimo iš darbo teisinį pagrindą (DK 59 straipsnio 1 dalis) ir atleidimo priežastis, darbo sutartis su apeliante bus nutraukta dėl pasireiškiančių neigiamų asmeninių jos charakterio savybių, dėl netinkamo elgesio darbe su bendradarbiais, pasitaikiusių jos darbo veiklos trūkumų ir darbdavio prarasto pasitikėjimo ja. Atsakovė teismui išsamiai nurodė faktines bylos aplinkybes, motyvus ir pateikė visus reikiamus įrodymus dėl apeliantės atleidimo iš darbo, atstovai teismo posėdžiuose pateikė paaiškinimus. Apeliantė konkrečiai neįvardija, kokių dokumentų atsakovė į bylą nepateikė. Jos prašymus dėl atitinkamų papildomų dokumentų išreikalavimo teismas atmetė.
5.2. Teismas ištyrė ir pagrįstai įvertino, kaip teisėtus ir pakankamus įrodymus: 1) Gamybos departamento Technikos skyriaus inžinierės chemikės V. P. 2019 m. gegužės 15 d. tarnybinį pranešimą, 2) Gamybos departamento Technikos skyriaus inžinierės chemikės V. P. ir laborančių Z. G. bei D. B. 2019 m. liepos 19 d. tarnybinį pranešimą, 3) Gamybos departamento Technikos skyriaus vadovo pavaduotojo A. A. 2019 m. liepos 26 d. tarnybinį pranešimą, 4) Katilinių skyriaus vadovo pavaduotojo P. J. (kuris buvo tiesiogiai atsakingas už bendrovės Petrašiūnų elektrinę, kurioje yra įrengta biokuro chemijos laboratorija) paaiškinimus, 5) Katilinių skyriaus vadovo K. K. (kuris yra atsakingas už bendrovės Petrašiūnų elektrinę, kurioje yra įrengta biokuro chemijos laboratorija) paaiškinimus, 6) Teisės skyriaus vadovo V. M., pavadavusio Gamybos departamento direktorių, laikinai vykdantį generalinio direktoriaus funkcijas, pateiktus paaiškinimus teismo posėdyje.
5.3. V. P. ir Z. G. savo nesutikimą dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis (o keitėsi tik chemijos laboratorijos pavaldumas ir struktūrinio padalinio pavadinimas) aiškiai siejo su nepakeliama darbo atmosfera padalinyje bei nederamu apeliantės elgesiu ir veiksmais. Inžinierė chemikė V. P. ir laborantės Z. G. bei D. B. savo tarnybiniuose pranešimuose konkrečiai bei detaliai įvardijo ir aprašė, kokie apeliantės veiksmai ir elgesys kelią joms įtampą ir kokie faktai tai įrodo. Teiginyje „psichologiškai „terorizuoja““, žodis „terorizuoja“ nurodytas kabutėse, kas rodo, kad šiam žodžiui yra suteikta netiesioginė, perkeltinė prasmė, todėl šis teiginys neturi kaltinimo kriminaliniu nusikaltimo požymių.
5.4. Gamybos departamento Technikos skyriaus inžinierė chemikė V. P. buvo paveikta neigiamos darbinės atmosferos ir konfliktų darbe, ji (duomenys neskelbtini) išėjo iš darbo (darbo sutartis su ja buvo nutraukta pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą atsisakius dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis). Atsakovei pavyko perkalbėti ir įtikinti laborantę Z. G. likti darbe, kadangi atsakovei atleidus iš darbo apeliantę darbdavio valia, 2019 m. liepos 19 d. tarnybiniame pranešime nurodyta situacija buvo išspręsta (tą patvirtina laborančių Z. G. bei D. B. 2019 m. rugsėjo 16 d. paaiškinimai). Katilinių skyriaus vadovo pavaduotojas P. J. ir Katilinių skyriaus vadovas K. K. savo paaiškinimuose taip pat nurodė, kad atleidus apeliantę iš darbo, jų žiniomis, konfliktai laboratorijoje pasibaigė. Jie tiesiogiai matė ir girdėjo iš apeliantės bendradarbių, kaip elgėsi apeliantė, kokia buvo darbinė atmosfera, su kitomis laboratorijos darbuotojomis konfliktuoja apeliantė.
5.5. Atsakovė įspėjime taip pat nurodė, kad viena iš apeliantės atleidimo iš darbo priežasčių yra ir pasitaikę apeliantės darbo veiklos trūkumai. Apeliantė nuolat tikrino (kontroliavo) kitų laborančių darbą, ieškojo kolegių klaidų, kišosi į jų darbą, bandė perorganizuoti, perskirstyti biokuro chemijos laboratorijos darbą, tai yra savo darbo laiką eikvojo darbams, kurie neįėjo į jos pareigas, apeliantė neturėjo teisės kištis į inžinierės chemikės V. P. darbą, vykdyti jos pareigas, jai trukdyti.
5.6. Liudytojas D. C. yra apeliantės sutuoktinis ir yra suinteresuotas bylos baigtimi, o liudytoja G. K. su apeliante kartu nedirbo, todėl negalėjo žinoti, kokia darbinė atmosfera bendrovėje buvo dirbant apeliantei ir ją atleidus. Be to, liudytoja 2020 m. vasario 6 d. buvo atleista iš darbo bendrovėje pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą dėl šiurkštaus darbuotojo darbo pareigų pažeidimo, dėl ko taip pat turėjo asmeninių priežasčių paliudyti atsakovės nenaudai. Šių liudytojų parodymai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams parodymams bei kitiems byloje surinktiems įrodymams.
5.7. Apeliantė nepateikė įrodymų, kaip konkrečiai ji buvo diskriminuojama. Darbo sutartis su apeliante buvo nutraukta ne dėl diskriminacinių priežasčių. Darbo sutartis su apeliante buvo nutraukta ne tik dėl jos pasireiškiančių neigiamų asmeninių charakterio savybių, bet ir dėl netinkamo elgesio darbe su bendradarbiais, jos darbo veiklos trūkumų ir darbdavio prarasto pasitikėjimo ja.
5.8. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, tinkamai įvertinti įrodymai ir dėl to byla išspręsta teisingai.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
8. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė kelia ginčą dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ieškovės pateiktų įrodymų, neįvertino nurodytų faktų ir aplinkybių, nepareikalavo darbdavio atstovo pateikti ieškovės prašomų ir bylai svarbių dokumentų, nepareikalavo įrodyti visų darbdavio nurodytų aplinkybių egzistavimą ir tų aplinkybių realumą savo esme, kuri turi turėti tiesioginį ryšį su darbuotojo atliekamomis darbo funkcijomis ir darbinėmis savybėmis, įgūdžiais, o ne abstrakčiais diskriminaciniais teiginiais, nepateikiant faktinių įrodymų. Teismas sprendime nepasisakė dėl ieškovės nurodytų argumentų, dėl įspėjime nurodytų darbdavio teiginių: „į daugkartinius trijų (3) darbuotojų (toliau - bendradarbių) nusiskundimus ieškove, išdėstytus žodžiu ir raštu“, „į nurodytas aplinkybes dėl ieškovės neigiamų savybių“, „į neigiamos darbo atmosferos psichologinio diskomforto sukūrimą kolektyve“, „į dviejų chemijos laboratorijos darbuotojų demotyvaciją dirbti bei likti darbe“; teismas rėmėsi subjektyvia dviejų laborančių – t. y. kitų darbuotojų, neturinčių teisės vertinti laborantės L. C. darbo veiklos rezultatų, liudijimais, kurie pasireiškia nuomonės dėl L. C. asmeninių charakterio savybių išsakymu. Teismas nesivadovavo liudytojų D. C. ir G. K. parodymais. Šis teismo vertinimas nemotyvuotas, nesutinka su teismo vertinimu, kad atleidus ją iš darbo situacija pasikeitė, konfliktai pasibaigė.
9. Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos priedų pagrindu ieškovė L. C. dirbo pas atsakovę AB „(duomenys neskelbtini)“ Gamybos departamento Technikos skyriaus laborante bei pagal (duomenys neskelbtini) darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (susitarimą dėl papildomo darbo) Gamybos departamento Ūkio skyriaus valytoja (1 t. b. l. 42-52). Byloje pateikti laboranto pareigybės nuostatai, kuriuose nurodyta, kad laboranto pareigybės paskirtis – atlikti kieto biokuro pavyzdžių kokybės tyrimus bei kitus darbus, numatytus pareigybės nuostatuose, su jais ieškovė supažindinta pasirašytinai (1 t. b. l. 63-68). Byloje taip pat pateikti Inžinieriaus chemiko pareigybės nuostatai, su kuriais supažindinta V. P. (1 t. b.l. 69-74). Taip pat pateikti 2019 m. gegužės 15 d. bei 2019 m. liepos 19 d. Gamybos departamento technikos skyriaus laboratorijos inžinierės chemikės V. P. bei laborančių Z. G. bei D. B. tarnybiniai pranešimai technikos skyriaus vadovui D. Š. bei gamybos departamento direktoriui laikinai vykdančiam generalinio direktoriaus funkcijas V. Š. dėl netinkamo ieškovės elgesio darbo metu, (1 t. b.l. 75-79). 2019 m. liepos 7 d. tarnybiniu pranešimu A. A. atsakovės gamybos departamento direktoriui tarnybiniu pranešimu praneša, kad technikos skyriaus biokuro cheminėje laboratorijoje tarp ieškovės ir kitų kolektyvo narių susidaręs blogas mikroklimatas, reikalinga spręsti susidariusią situaciją (1 t. b.l. 89). Atsakovė 2019 m. liepos 29 d. Įspėjimu Nr. 7-02-267P „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ pasirašytinai įspėjo ieškovę apie darbo sutarčių nutraukimą, nurodant, kad su ja aukščiau minėtos darbo sutartys bus nutrauktos (duomenys neskelbtini) pagal DK 59 straipsnio 1 dalį dėl ieškovės pasireiškiančių neigiamų asmeninių charakterio savybių bei netinkamo elgesio darbe su bendradarbiais, pasitaikiusių ieškovės darbo veiklos trūkumų ir darbdavio prarasto pasitikėjimo ieškove (1 t. b. l. 53). Atsakovė 2019 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. P-205 „Dėl L. C. atleidimo iš darbo“ įsakė nuo (duomenys neskelbtini) atlesti ieškovę iš darbo pagal DK 59 straipsnio 1 dalį, t. y. darbdavio valia bei išmokėjo ieškovei šešių mėnesių jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir kompensaciją už 10 darbo dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų (1 t. b. l. 54, 55). Ieškovė, nesutikdama su atleidimu, 2019 m. rugpjūčio 26 d. pateikė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijai (toliau – DGK) prašymą panaikinti jos atleidimą pagal DK 59 straipsnį ir grąžinti atgal į darbą. DGK, išnagrinėjusi L. C. prašymą, 2019 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. DGKS-6346, L. C. prašymą dėl atleidimo pripažinimo neteisėtu atmetė (1 t. b. l. 19-21, 109-111). Ieškovė, nesutikdama su DGK sprendimu, pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo panaikinti DGK 2019 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. DGKS-6346 ir grąžinti į darbą, pripažinti atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu bei priteisti iš atsakovės turėtas teismo ir bylinėjimosi išlaidas.
Dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo bei bylos nutraukimo šioje dalyje apeliacinės instancijos teisme ginčo nekyla, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios sprendimo dalies nepasisako.
Dėl ieškovės atleidimo pagal DK 59 straipsnio 1 dalį
10. Ieškovė prašo pripažinti atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovės atleidimą iš darbo DK 59 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, t. y. darbdavio valia, neteisėtu. Nurodo, kad per visą darbo laiką iš darbdavio nėra gavusi jokių pastabų dėl savo darbo atlikimo, dėl darbo trūkumo ar darbo drausmės nesilaikymo, o atsakovės 2019 m. liepos 29 d. įspėjime Nr. 7-02-267P nurodytos aplinkybės, dėl kurių su ja nutraukta darbo sutartis, neatitinka tikrovės.
11. DK 59 straipsnio 1 dalyje nustatyta darbo sutarties nutraukimo tvarka darbdavio valia. Joje nustatyta, kad darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banką, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų DK 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. DK 59 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis šio straipsnio pagrindu negali būti nutraukta dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, dalyvavimo byloje prieš darbdavį, kaltinamą teisės pažeidimais, taip pat dėl kreipimosi į administracinius organus dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir šeiminės padėties, ketinimo turėti vaiką (vaikų), įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, amžiaus ar kitų diskriminacinių motyvų.
12. Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo ir vadovavosi teismų praktika, kuri nustato, kad šiame straipsnyje nustatytu teisiniu reglamentavimu įtvirtinta galimybė darbdaviams, išskyrus konkrečiai įvardytus atvejus, lanksčiau, lyginant su anksčiau buvusiu teisiniu reglamentavimu, nutraukti darbo sutartį, įtvirtinta platesnė jų diskrecijos teisė spręsti dėl darbo santykių pabaigos. Aiškinant DK 59 straipsnį yra konstatuota, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatytu darbo sutarties nutraukimo pagrindu darbo sutartis gali būti nutraukta, kai: tam yra darbdavio iniciatyva, išreikšta DK 64 straipsnio nustatyta tvarka; egzistuoja teisėta, pakankama priežastis (viena ar kelios), lemianti konkretaus darbdavio poreikį nutraukti darbo sutartį; ši priežastis nėra nurodyta DK 57 straipsnio 1 dalyje ir nepatenka tarp nurodytų DK 59 straipsnio 2 dalyje. Priežastis nutraukti darbo sutartį DK 59 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu gali būti susijusi su darbuotojo asmeniu, jo elgesiu darbe, kvalifikacija, darbdavio padėtimi ir kt., jos pasirinkimas konkrečiu atveju yra darbdavio diskrecija, tačiau, kaip minėta, ji turi būti realiai egzistuojanti (t. y. ne tariama ar išgalvota), teisėta, pakankama, kad pagrįstų darbo sutarties nutraukimą, ir nepatenkanti tarp nurodytų DK 57 straipsnio 1 dalyje, 59 straipsnio 2 dalyje. Nutraukiant darbo sutartį darbdavio valia turi būti laikomasi DK 64 straipsnio, reglamentuojančio įspėjimą nutraukti darbo sutartį, reikalavimų. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta įspėjimo nutraukti darbo sutartį privaloma forma – rašytinė forma. Įspėjimas nutraukti darbo sutartį turi atitikti DK 64 straipsnio 2 dalyje nurodytus turinio reikalavimus, t. y. jame turi būti nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežastis ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena. Įspėjime turi būti nurodyta konkreti darbo sutarties nutraukimo su konkrečiu darbuotoju priežastis. Nutraukiant darbo sutartį darbdavio valia turi būti laikomasi DK 65 straipsnio, reglamentuojančio darbo sutarties pasibaigimo įforminimą, reikalavimų. Darbdavio sprendimas nutraukti darbo sutartį turi atitikti DK 65 straipsnio 3 dalyje nurodytus formos ir turinio reikalavimus, t. y. jis turi būti išreikštas raštu, jame nurodoma darbo sutarties nutraukimo pagrindas ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena. Taigi, pagal šios teisės normos nuostatas nėra reikalaujama, kad darbdavys sprendime nutraukti darbo sutartį nurodytų ir darbo sutarties nutraukimo priežastį. Atleistam iš darbo darbuotojui inicijavus darbo ginčo nagrinėjimą, atleidimo iš darbo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys (DK 214 straipsnio 3 dalis). Dėl to darbdaviui tenka ir priežasties, kuria jis grindė darbo sutarties nutraukimą, įrodinėjimo pareiga. Darbdavio veiksmai ir sprendimai konkrečioje situacijoje vertintini pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020).
13. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo argumentui, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė įvykdė procedūrinius DK 59 straipsnio reikalavimus, t. y. įstatyme nustatyta tvarka įspėjo ieškovę apie darbo sutarties nutraukimą ir po darbo sutarties nutraukimo išmokėjo ieškovei priklausiusią išeitinę išmoką, tačiau ieškovė mano, kad ji atleista DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu neteisėtai, t. y. nesant tam objektyvių priežasčių.
14. Byloje surinktais rašytiniais įrodymais bei žodiniais paaiškinimais nustatyta, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ Gamybos departamento Technikos skyriuje ieškovė dirbo laborante, kartu su ja dirbo laborantės Z. G. ir D. B., kurios vykdė tokias pačias pareigas kaip ir ieškovė bei dirbo inžinierė chemikė V. P., kuriai laborantės, tame tarpe ir ieškovė, buvo pavaldžios. Dėl to ginčo nekyla. 2019 m. gegužės 15 d. atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ Gamybos departamento Technikos skyriaus laboratorijos inžinierė V. P., t. y. ieškovės tiesioginė vadovė, surašė tarnybinį pranešimą, kurį pasirašė kartu su ieškove dirbusios laborantės D. B. bei Z. G., adresuotą Technikos skyriaus vadovui D. Š. dėl laborantės L. C. (ieškovės) elgesio darbo metu, kuriuo informavo, kad dėl darbo dirbant su laborante L. C. kilo sunkumų ir nesugebėjimas bendrauti dirbant kolektyve bei spontaniškas neadekvatus elgesys – L. C. visais atvejais jaučiasi teisi, susidaro įspūdis, kad, galbūt, pati nesugebėdama greitai ir efektyviai dirbti, juodina kitas koleges, rezga intrigas, prasimano nebūtus dalykus; susireikšminimas: dirba viską labai sąžiningai, kruopščiai ir labai gerai, įsivaizduoja ir teigia, kad yra labai gero charakterio, bet taip nėra – į pastabas (darbo klausimais) reaguoja kaip į asmeninį įžeidimą, paskutiniu metu ne tik jokios pastabos darbo klausimais negalima duoti, bet ir ko nors darbo klausimu paklausti, tuoj pradeda šaukti ir kaltinti, kad prie jos nepelnytai kabinėjamasi, visada tonas pakeltas, nieko neklauso, bet tuoj pat stveria mobilų telefoną, laksto po laboratoriją, skambina vyrui ir visoms girdint skundžiasi, kad ją puola. Niekada nepaanalizuoja, kad gali būti pati neteisi, suklydusi aiškina, kad jos nemėgsta ir todėl prie jos kabinėjasi, mato tik jos klaidas, nors klysta visos. Teigdama, kad dirba labai gerai, stengiasi savo klaidas suversti kitam, yra neadekvati ir nekritiška savo atžvilgiu: teigia, kad dirba labai gerai, yra labai gero charakterio, labai teisinga ir sąžininga, realią situaciją iškraipo kaip jai patogu, rašinėja grasinančius laiškus bei žinutes bendradarbėms, net esant nedarbingumui, tai žmogus-egoistas, nesugebantis dirbti kolektyve, taikytis prie kitų, o darbas yra bendras. Pastaruoju metu ieškovės išpuoliai prieš koleges vis dažnėja, stengiantis apeiti ir jokiu net darbo klausimu „neužkabinti“, laborantė L. C. vis randa kuo apkaltinti kitas, grasina kolegei, su kuria tiesiogiai dirba ir keičiasi tarpusavyje darbu po mėnesį, knaisiojasi po kitų darbus pastoviai tikrindama, kas, kaip, ką suregistravo ar suskaičiavo, ieško, gal ras kurią nors suklydus, kas yra ne jos darbas ir niekas to daryti jos neįpareigojo, atsišvietinėja ir kaupia įvairius dokumentus, ieško kolegių klaidų, radus klaidą tranko darbo žurnalus, pakeltu tonu puola kaltinti kitas. Savarankiškai surašė ir sudėliojo darbų perskirstymo grafiką, kaip kas turėtų dirbti, be to, paskutiniais mėnesiais vyksta psichologinis priekabiavimas – penktadieniais į darbo pabaigą atsiunčiami neadekvatūs kaltinantys į elektroninį paštą laiškai, kad ne taip paskirstomi darbai, priekaištaujama, kad vis jai reikia dirbti daug daugiau nei kitoms, mato tik savo, kitų kolegių darbo nei mato, nei gilinasi, kiek ir kuri dirba. Neturėdama nei kompetencijos nei išsilavinimo bando kuro laboratorijos darbą perorganizuoti tik pagal jai vienai suprantamus kriterijus, įsivaizduodama, kad taip, kaip ji supranta, yra geriausia, nors už visų laboratorijos darbuotojų darbą atsako inžinierė chemikė. Intrigomis ir machinacijomis įneša sumaištį ir dėl tokių santykių kolektyve darbuotojos pradėjo blogai jaustis. Kadangi darbas yra bendras komandinis, siejasi tarpusavyje, o laborantė L. C. gali dirbti tik vieną konkretų darbą ir būti tik už jį atsakinga, komandoje dirbti derinantis su kitomis negali, jos darbu nepasitiki ir prašo perkelti dirbti iš biokuro laboratorijos kur nors kitur.
15. Atsižvelgdamos į tai, kad po 2019 m. gegužės 15 d. tarnybinio pranešimo niekas nepasikeitė, atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ Gamybos departamento Technikos skyriaus chemikė inžinierė V. P., laborantės Z. G. ir D. B. 2019 m. liepos 19 d. surašė tarnybinį pranešimą dėl Gamybos departamento Technikos skyriaus laborantės L. C. elgesio darbo metu Gamybos departamento direktoriui, laikinai vykdančiam AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus funkcijas, V. Š., kuriame nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir 2019 m. gegužės 15 d. tarnybiniame pranešime bei papildomai nurodė, kad susiklosčiusi situacija niekaip nebuvo sprendžiama, L. C. savo veiksmais ir elgesiu ir toliau kelia įtampą bei vidinius konfliktus darbe tarp kolegių bei jas psichologiškai „terorizuoja“. Kadangi situacija nesisprendžia, esant nepakeliamai darbinei atmosferai dėl L. C. kaltės, V. P. ir Z. G. pasirašė nesutikimus dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis dėl struktūrinių pertvarkymų nuo (duomenys neskelbtini) liekant dirbti kartu su L. C. ir yra pasiruošusios dėl to išeiti iš darbo.
16. Gamybos departamento Technikos skyriaus vadovo pavaduotojas, tuo metu laikinai pavadavęs Gamybos departamento Technikos skyriaus vadovą šiam atostogaujant, A. A. 2019 m. liepos 26 d. tarnybiniame pranešime dėl Technikos skyriaus biokuro cheminės laboratorijos darbo, adresuotame atsakovės Gamybos departamento direktoriui, laikinai vykdžiusiam generalinio direktoriaus funkcijas, V. Š. nurodė, kad Technikos skyriaus biokuro cheminėje laboratorijoje tarp kolektyvo narių susidaręs blogas mikroklimatas, to priežastis yra įtempti darbiniai santykiai galimai tarp laborantės L. C. ir likusių laboratorijos darbuotojų, tai sukelia daug bereikalingos įtampos ir tarpusavio santykių aiškinimosi, todėl reikalinga spręsti susidariusią situaciją, pagerinant darbinį mikroklimatą ir užtikrinant darbinių funkcijų vykdymą (2019 m. liepos 7 d. tarnybinis pranešimas,1 t. b.l. 89).
17. Atsakovė atsiliepime į ieškinį, o atsakovės atstovai J. G. bei V. M. teismo posėdyje nurodė, kad atsakovės biokuro chemijos laboratorijos darbuotojai ne kartą skundėsi ne tik raštu, bet ir žodžiu dėl ieškovės neigiamų asmeninių charakterio savybių, netinkamo elgesio darbe su bendradarbiais, kas lėmė konfliktiškus ieškovės bei bendradarbių santykius, neigiamos darbo atmosferos, psichologinio diskomforto ir įtampos sukūrimą kolektyve, biokuro chemijos laboratorijos darbuotojų demotyvaciją dirbti bei likti darbe, todėl buvo priimtas sprendimas ieškovę atleisti iš darbo DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu. Tai patvirtina atsakovės ieškovei 2019 m. liepos 29 d. pasirašytinai įteiktas įspėjimas Nr. 7-02-267P dėl darbo sutarties nutraukimo, iš kurio matyti, kad sprendimas nutraukti darbo santykius su ieškove buvo priimtas atsižvelgiant į AB „(duomenys neskelbtini)“ Gamybos departamento Technikos skyriaus chemijos laboratorijos daugkartinius nusiskundimus ieškove, išdėstytus žodžiu bei raštu, ir nurodytas aplinkybes dėl ieškovės neigiamų asmeninių charakterio savybių ir netinkamo elgesio darbe su bendradarbiais, kas lėmė konfliktiškus ieškovės bei bendradarbių santykius, neigiamos darbo atmosferos, psichologinio diskomforto ir įtampos sukūrimą kolektyve, chemijos laboratorijos darbuotojų demotyvaciją dirbti bei likti darbe bei į kitą informaciją.
18. Teismo posėdyje apklausti liudytojai D. C. ir G. K. parodė, kad ieškovės buvusios bendradarbės buvo susimokiusios prieš ieškovę, ją apkalbėjo, tačiau pirmos instancijos teismas pagrįstai tokiais liudytojų parodymais nesivadovavo, kadangi liudytojas D. C. yra ieškovės sutuoktinis kuris yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi, o liudytoja G. K. atsakovės bendrovėje kartu su ieškove nedirbo, todėl kokia darbinė atmosfera bendrovėje buvo dirbant ieškovei negalėjo žinoti, taip pat pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad, liudytojų D. C. ir G. K. parodymai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams.
19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šių liudytojų parodymai prieštarauja aukščiau įvardintiems ir aprašytiems 2019 m. gegužės 15 d. bei 2019 m. liepos 19 d. Gamybos departamento technikos skyriaus laboratorijos inžinierės chemikės V. P. bei laborančių Z. G. bei D. B. tarnybiniams pranešimams technikos skyriaus vadovui D. Š. bei gamybos departamento direktoriui laikinai vykdančiam generalinio direktoriaus funkcijas V. Š. dėl netinkamo ieškovės elgesio darbo metu (1 t. b.l. 75-79) bei 2019 m. liepos 7 d. tarnybiniam pranešimui, kuriuo A. A. atsakovės gamybos departamento direktoriui tarnybiniu pranešimu praneša, kad technikos skyriaus biokuro cheminėje laboratorijoje tarp ieškovės ir kitų kolektyvo narių susidaręs blogas mikroklimatas, reikalinga spręsti susidariusią situaciją (1 t. b. l. 89).
20. Taip pat iš byloje pateiktų elektroninių laiškų, kuriuos rašė ieškovė atsakovės administracijai bei kitiems darbuotojams, akivaizdu, jog atmosfera susijusi su jos elgesiu darbo kolektyve tikrai buvo įtempta, ji minėtuose laiškuose kitus darbuotojus kaltina nusikaltimais, keršto planu prieš ją, kaltina melu, savivaliavimu, kolektyvo skaldymu, nurodo tikrinanti kitų darbuotojų darbus ir randanti klaidas, sau priskiria tik pačias geriausias žmogiškas savybes (1 t. b.l. 113-144). Minėtuose laiškuose sakinio pabaigoje deda šauktukus, kas, kolegijos įsitikinimu, įvardintina kaip asmens emocijų reiškimas, o ne racionalus problemų sprendimo būdas. Taip pat iš laiškuose vartojamų išsireiškimų bei žodžių gausos matyti, kad ieškovė jos minimų asmenų atžvilgiu (V. P., Z. G., Z. J.) pasisako itin nepagarbiai. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad minėtų liudytojų parodymai akivaizdžiai prieštarauja surinktiems byloje įrodymams ir akivaizdu, kad ne be pagrindo rašyti tarnybiniai pranešimai dėl ieškovės elgesio, todėl pritartina pirmos instancijos teismo pozicijai nesivadovauti jų parodymais. Tai, kad su jais nebuvo supažindinta ieškovė, teismo įsitikinimu, buvo darbdavio diskrecijos teisė, kadangi pati ieškovė, rašydama nurodyto turinio kitus darbuotojus įžeidžiančius elektroninius laiškus, pagrįstai galėjo tikėtis nusiskundimų jos atžvilgiu, juolab, kad gali būti vertinami ne tik rašytiniai bet ir žodiniai nusiskundimai dėl atleidimo iš darbo DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės atleidimo iš darbo priežastis buvo objektyvi – jos pačios netinkamas elgesys darbo kolektyve, todėl spręstina, kad įrodyta, jog atleidimo pagrindas nebuvo diskriminuojančio pobūdžio (ką ji nurodo reikalinga įrodyti apeliaciniame skunde).
21. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su rašytiniais įrodymais, teismo posėdžio garso įrašu sprendžia, jog atmestini ieškovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ieškovės pateiktų įrodymų, neįvertino nurodytų faktų ir aplinkybių, nepareikalavo darbdavio atstovo pateikti ieškovės prašomų ir bylai svarbių dokumentų, nepareikalavo įrodyti visų darbdavio nurodytų aplinkybių egzistavimą ir tų aplinkybių realumą savo esme, kuri turi turėti tiesioginį ryšį su darbuotojo atliekamomis darbo funkcijomis ir darbinėmis savybėmis, įgūdžiais, o ne abstrakčiais diskriminaciniais teiginiais, nepateikiant faktinių įrodymų. Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas sprendime visapusiškai įvertino surinktus įrodymus ir teisingai sprendė dėl jų pakankamumo bei sąsajumo. Kaip matyti iš įspėjimo dėl atleidimo iš darbo turinio, trys darbuotojos, V. P., Z. G., D. B. kelis kartus informavo atsakovės vadovybę apie netinkamą ieškovės elgesį, taigi sutiktina, kad tai buvo daugkartiniai nusiskundimai, V. P. išėjo iš darbo 2020 m. liepos 30 d., taigi, kolegijos vertinimu, ji išeidama neturėjo jokio tikslo kenkti ieškovei ar ją apkalbėti. Apeliantės argumentas, kad teismas rėmėsi subjektyvia dviejų laborančių – t. y. kitų darbuotojų, neturinčių teisės vertinti laborantės L. C. darbo veiklos rezultatų, liudijimais, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi kolegija sprendžia, kad šiuo atveju tai nebuvo ieškovės darbo vertinimas, tai buvo bendradarbių nuomonės išsakymas apie ieškovės netinkamą elgesį bei mikroklimato sudarymą darbe, kas yra skirtingi dalykai. Kolegija, įvertinusi byloje pateiktus oficialius atsakovo rašytinius įrodymus – pranešimus, įsakymus bei pačios ieškovės rašytus elektroninius laiškus, sprendžia, kad pagrindas kilti nepasitenkinimui dėl ieškovės netinkamo elgesio kolegų atžvilgiu yra įrodytas, kadangi ir iš pačios ieškovės rašytų, aukščiau nutartyje minėtų elektroninių laiškų turinio akivaizdu, kad ieškovė laiškuose ne tik neracionaliai reiškė savo emocijas dėl kitų kolegų elgesio, bet ir nemandagiai bei įžeidžiančiai apie juos atsiliepė, nepagrįstai kaltino melu, nusikaltimais, savivaliavimu, kolektyvo skaldymu. Taip pat atmestinas ieškovės argumentas, kad teismas nesivadovavo liudytojų D. C. ir G. K. parodymais, kadangi, kaip jau minėta, minėtų asmenų parodymai prieštarauja byloje surinktiems rašytiniams įrodymams. Ieškovės argumentas, kad pirmos instancijos teismo vertinimas, jog situacija po jos atleidimo pasikeitė ir konfliktai pasibaigė, nemotyvuotas, atmestinas kaip neturintis įtakos sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, kadangi pirmos instancijos teisme ginčas kilo dėl to, ar pagrįstai ieškovė atleista iš darbo, o ne dėl po jos atleidimo besiklostančių santykių tarp darbuotojų atsakovės bendrovėje.
22. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai laikė, kad atsakovė įrodė ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumą, kad byloje surinkti ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai patvirtino, jog dėl ieškovės charakterio savybių, elgesio ir veiksmų darbinėje aplinkoje kildavo konfliktiškos situacijos tarp įmonės darbuotojų, taip sukuriant psichologinį diskomfortą ir įtampą kolektyve. Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė iš darbo atsakovės bendrovėje buvo teisėtai atleista DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. liepos 29 d. įspėjime Nr. 7-02-267P nurodytų priežasčių, t. y. dėl daugkartinių nusiskundimų ieškove, išdėstytų žodžiu bei raštu, ir nurodytų aplinkybių dėl ieškovės neigiamų asmeninių charakterio savybių ir netinkamo elgesio darbe su bendradarbiais, bei kt., nesant DK 59 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių.
23. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reguliuojančias darbo teisnius santykius ar procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ar įrodymų vertinimą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu
n u t a r i a :
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Evaldas Burzdikas
Diana Labokaitė
Lina Žemaitienė