Civilinė byla Nr. e2-1632-996/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20607-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.11; 1.3.5.5; 1.3.5.10; 3.2.6.1; 3.4.1.7

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,

sekretoriaujant Onai Virmauskienei, 

vertėjaujant Dianai Andrejevienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sonvelsa“ atstovams uždarosios akcinės bendrovės „Sonvelsa“ vadovui M. V., advokatui Petrui Selilioniui,

atsakovui E. Q. M., jo atstovui advokatui Karoliui Rugiui, 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sonvelsa“ ieškinį atsakovui E. Q. M., tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Opsurus“, J. Č., dėl darbo ginčo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Sonvelsa“ (toliau – ieškovė, UAB „Sonvelsa“) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, b. l. 1–10) atsakovui E. Q. M. (toliau – atsakovas), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. DGKS-4209 darbo byloje Nr. APS-131-15988/2022 (toliau – sprendimas), kuriuo atsakovo reikalavimai buvo patenkinti, ir prašydama atmesti atsakovo reikalavimus, teiktus Darbo ginčų komisijai.

Ieškovė paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 11 d. tarp uždarosios akcinės bendrovės „Opsurus“ (toliau – UAB „Opsurus“) ir atsakovo buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 19-08-11, kurios pagrindu atsakovas dirbo (duomenis neskelbtini) pareigose laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki 2021 m. spalio 31 d., o nuo 2021 m. lapkričio 1 d. pradėjo dirbti UAB „Sonvelsa“. Nurodė, kad 2021 m. gruodžio 15 d. buvo sudaryta UAB „Sonvelsa“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią dabartinis UAB „Sonvelsa“ vadovas M. V. iš buvusių akcininkų įsigijo 100 proc. UAB „Sonvelsa“ įstatinio kapitalo sudarančias akcijas, akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu atsakovas turėjo darbo santykius su UAB „Sonvelsa“ ir po akcijų perleidimo naujajam savininkui toliau atliko ankstesnio darbdavio vadovo nustatytas darbo funkcijas UAB „Sonvelsa“. Pažymėjo, kad ankstesnio atsakovo darbdavio buvęs vadovas ir įmonės akcininkai naujajam įmonės savininkui M. V. neperdavė nei su atsakovu sudarytos darbo sutarties, nei kitų darbo santykius įforminančių dokumentų, 2022 m. balandžio 5 d. buvusiam atsakovo darbdaviui – UAB „Opsurus“ buvo iškelta bankroto byla, atsakovas iš darbo santykių finansinio reikalavimo bankrutuojančiai UAB „Opsurus“ nėra pareiškęs. Paaiškino, kad kadangi atsakovo atliekama (duomenis neskelbtini) darbo funkcija UAB „Sonvelsa“ dėl darbo organizavimo pakeitimų tapo perteklinė, 2022 m. liepos 29 d. atsakovui buvo įteiktas įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą, o 2022 m. rugpjūčio 14 d. šiuo pagrindu darbo santykiai su atsakovu buvo nutraukti, tačiau po to atsakovas kreipėsi į Darbo ginčo komisiją su prašymu, kurį Darbo ginčų komisija sprendimu tenkino ir atsakovo darbo santykių UAB „Sonvelsa“ pradžią nustatė nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d., t. y. nuo darbo santykių UAB „Opsurus“ įmonėje pradžios, o pabaigą vadovaujantis DK 57 straipsnio 7 dalyje nustatytu įspėjimo dėl darbo sutarties nutraukimo terminu – 2022 m. rugpjūčio 29 d., taip pat nurodė išieškoti atsakovui su darbo teisiniais santykiais susijusias sumas. Pažymėjo, kad UAB „Sonvelsa“ neperėjo darbdavio pareigos iš darbo santykių, siejusių UAB „Opsurus“ ir atsakovą laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki 2021 m. spalio 31 d., nes iki 2021 m. lapkričio 1 d. neįvyko verslo (ar jo dalies) perdavimas tarp ankstesnio darbdavio UAB „Opsurus“ ir UAB „Sonvelsa“. Teigė, kad 2021 m. spalio 15 d. pasikeitė UAB „Sonvelsa“ vadovas ir akcininkas, pastaruoju ir naujuoju vadovu tapo J. Č. (vadovaujantis ankstesniam atsakovo darbdaviui UAB „Opsurus“), o 2021 m. gruodžio 15 d. UAB „Sonvelsa“ akcijos vėl buvo perleistos dabartiniam UAB „Sonvelsa“ akcininkui ir vadovui M. V., jokio verslo (ar jo dalies) UAB „Sonvelsa“ iš UAB „Opsurus“ iki 2021 m. lapkričio 1 d. objektyviai negalėjo perimti, nes iki 2021 m. spalio 15 d. ši įmonė iš viso veiklos nevykdė, turto neturėjo ir buvo skirta pardavimui, iki 2021 m. lapkričio 1 d. UAB „Sonvelsa“ visiškai nebuvo darbuotojų, todėl veiklos visiškai nevykdanti ir turto bei darbuotojų neturinti įmonė iki 2021 m. lapkričio 1 d. negalėjo perimti jokio verslo (ar jo dalies) iš UAB „Opsurus“, priešingai, pastarosios įmonės akcininkas ir vadovas J. Č. laikinai tik vienam mėnesiui iki akcijų perleidimo M. V. įdarbino į turto neturėjusią ir veiklos iki tol visiškai nevykdžiusią UAB „Sonvelsa“ buvusius 8 UAB „Opsurus“ darbuotojus, todėl įvyko ne verslo (ar jo dalies) perdavimas, o UAB „Opsurus“ vadovo (darbdavio) susitarimas su turimais 8 darbuotojais (įskaitant ir atsakovą) dėl (galimai net laikino) įdarbinimo į kitą šio darbdavio valdomą įmonę (UAB „Sonvelsa“), nekeičiant buvusių darbo sąlygų. Pažymėjo, kad UAB „Sonvelsa“ iki 2021 m. lapkričio 1 d. nebuvo savarankiška ir nuo UAB „Opsurus“ nepriklausoma įmonė, o tiesiogiai valdoma ir kontroliuojama UAB „Opsurus“, nes UAB „Sonvelsa“ savo lėšomis sumokėjo atsakovui darbo užmokestį už 2021 m. spalio mėn. už UAB „Opsurus“, todėl 8 buvę UAB „Opsurus“ darbuotojai (taip pat ir atsakovas) į UAB „Sonvelsa“ buvo įdarbinti tik formaliai ir iki UAB „Sonvelsa“ akcijų perleidimo M. V. 2021 m. gruodžio 15 d., savo jėgomis UAB „Sonvelsa“ veiklos nevykdė, akcijų perleidimo metu UAB „Sonvelsa“ darbuotojų sumažėjo iki 4 (tarp likusiųjų buvo ir atsakovas), o atsižvelgiant į tai, kad UAB „Opsurus“ bankrutavo 2022 m. balandžio 5 d., toks darbuotojų perkėlimas į kitą valdomą įmonę labiau panašus į buvusio atsakovo darbdavio UAB „Opsurus“ mokumo problemų sprendimo būdą (schemą), o ne natūralų verslo (ar jo dalies) perdavimą. Pažymėjo, kad negalima pripažinti tai, jog 2021 m. lapkričio 1 d. UAB „Sonvelsa“ buvo UAB „Opsurus“ struktūrinis padalinys, todėl toks atsakovo darbo santykių su pastarąja įmone nutraukimo įforminimas (išviešinimas) per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą Darbo ginčų komisijos turėjo būti pripažintas kaip klaidinantis ir nesukuriantis teisinių padarinių, de jure darbo santykiai tarp UAB „Opsurus“ ir atsakovo galėjo pasibaigti tik bankroto bylos iškėlimo UAB „Opsurus“ pagrindu, nors de facto šiuos santykius UAB „Opsurus“ formaliai laikė nutrauktais nuo 2021 m. spalio 31 d., todėl reikalavimus dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir išeitinės išmokos išmokėjimo atsakovas turėtų pareikšti UAB „Opsurus“ bankroto byloje.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, patenkinant jo prašymą pateiktą Darbo ginčų komisijai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. II, b. l. 173–181).

Atsakovas paaiškino, kad jo atveju ir atžvilgiu susiklostė darbdavio veiklos pasikeitimai, t. y. verslo dalies perdavimas, kas įtakojo jo perkėlimą tos pačios 2019 m. rugpjūčio 11 d. darbo sutarties Nr. 19-08-11 pagrindu dirbti į kitą padalinį, tarp ieškovės ir jo nesusiklostė nauji darbo teisiniai santykiai, kadangi jis tik buvo perkeltas į kitą savo darbdavio padalinį (vietą) dirbti, ką patvirtina ir atspindi ta aplinkybė, jog ieškovė ir jis nesulygo dėl naujų darbo sąlygų, nebuvo sudaryta kita darbo sutartis, be to, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos buvo pranešta tik apie tai, jog jis yra perkeliamas į kitą struktūrinį padalinį, o ne apie tai, jog darbo sutartis yra nutraukiama, sudarant naują, taipogi, pati ieškovė darbo teisinio santykio pagrindu nurodo 2019 m. rugpjūčio 11 d. sudarytą darbo sutartį, o ne kitą darbo sutartį, ieškovė 2019 m. rugpjūčio 11 d. sudarytą darbo sutartį pateikė kartu su ieškiniu, taip konkliudentiniais veiksmais sutikdama, kad darbo teisiniai santykiai su juo susiklostė ir kilo būtent iš minėtos darbo sutarties, todėl ieškovės teiginiai, jog darbo teisiniai santykiai su juo susiklostė ženkliai vėliau, neatitinka byloje esančių rašytinių įrodymų, į bylą nebuvo pateikta jokia kita darbo sutartis. Pažymėjo, kad tarp šalių susiklostė bendradarbiavimas pagal minėtą darbo sutartį, o kuomet jis buvo perkeltas į kitą struktūrinį padalinį, t. y. dirbti pas ieškovę, šalys išreiškė valią savo konkliudentiniais veiksmais ir toliau dirbti nepakitusiomis darbo sąlygomis, t. y. šis tęstinis ir sistemingas darbo sutarties vykdymas patvirtino šalių valią toliau darbo teisinius santykius vykdyti pagal darbo sutartį, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad darbo teisiniai santykiai tarp šalių susiklostė ne nuo 2019 m. rugpjūčio 11 d. Pabrėžė, kad šalių tikroji valia ir buvo toliau tęsti darbo teisinius santykius pagal minėtą darbo sutartį, nebuvo derėtasi dėl naujų darbo sąlygų, sudaroma nauja darbo sutartis, o buvo toliau tęsiamas jau sudarytos darbo sutarties vykdymas, nesiskyrė net jo vykdomo darbo funkcija, nes tiek po perkėlimo, tiek iki perkėlimo jis dirbo (duomenys neskelbtini), todėl net atliekamo darbo funkcijų esmė ir apimtis nepakito. Atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiais, kad ji pirko „tuščią ir švarią įmonę“, nes pati ieškovė Darbo ginčų komisijoje pripažino, jog jis dirba pas ją ir akcijas įsigijęs dabartinis įmonės direktorius M. V. 2021 m. gruodžio 15 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje patvirtino, kad yra susipažinęs su visų įmonės darbuotojų darbo sutartimis ir kita personalo dokumentacija, todėl dabartiniam ieškovės direktoriui ir vieninteliam akcininkui prieš sudarant ieškovės akcijų perleidimo sandorį buvo puikiai žinoma tiek ieškovės finansinė padėtis, tiek įsipareigojimai ir jis yra išsamiai susipažinęs su ieškovės darbuotojų darbo sutartimis ir personalo dokumentacija. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovės vienintelis akcininkas ir direktorius perimdamas įmonės valdymą privalėjo įsitikinti, jog visi įmonės dokumentai ir/ar duomenys yra perduodami jam pilna apimtimi, o jeigu ne, tai reikalauti šių duomenų/dokumentų perdavimo pilna apimtimi, jeigu ieškovės vadovas šių duomenų perdavimo (gavimo) neužtikrino, tai iš to kylanti atsakomybė ir rizika kyla pačiai ieškovei.

Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas taip pat nurodė prašantis priteisti atsakovui iš ieškovės ir netesybas už ieškovės neatsiskaitymą su atsakovu laiku.  

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškovės vadovas papildomai paaiškino, kad J. Č. ieškojo kam parduoti verslą, kadangi buvo skolų tiekėjams, nutarė įkurti naują įmonę be skolų, su ką tik įdarbintais darbuotojais, jam J. Č. pateikė tik darbo sutarčių „wordinius“ variantus, be parašų, sakė vėliau pateiks segtuvą su darbo sutarčių originalais, bet to nepadarė, paaiškėjo, kad tokių dokumentų nėra, 2022 m. sausio mėn. prašė atsakovo pasirašyti naują jo (M. V.) parengtą darbo sutartį, bet atsakovas to padaryti nesutiko, teigdamas, kad UAB „Opsurus“ dar jam skolinga, J. Č. atsakovą pervedė dirbti į UAB „Sonvelsa“, tačiau be rašytinio darbuotojo sutikimo darbuotojas negalėjo būti perkeltas į kitą įmonę; bylos nagrinėjimo metu ieškovė nesikreipė į trečiuosius asmenis dėl dokumentų gavimo.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad, jo vertinimu, ne ieškovė, o teismas privalo rinkti įrodymus į bylą už ieškovę iš UAB „Opsurus“, kartu patvirtino, kad J. Č. perkėlė atsakovą dirbti į UAB „Sonvelsa“.

Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiškino, kad jis nėra atsakingas už susiklosčiusius santykius tarp UAB „Opsurus“ ir UAB „Sonvelsa“, iš viso 3 metus dirbo šiose įmonėse ir visuomet (duomenys neskelbtini), su UAB „Sonvelsa“ darbo sutarties nesudarė, dėl jo perkėlimo į kitą įmonę jokių dokumentų nepasirašė, jam apie tai nebuvo pranešta, nuo 2021 m. rudens pastebėjo, kad darbo užmokestį jam moka jau ieškovė, UAB „Opsurus“ iki tol mokėjo irgi tik darbo užmokestį, jokių kompensacijų ar kitokių išmokų iš UAB „Opsurus“ ar paties J. Č. negavo, ieškovė prašė sudaryti naują darbo sutartį, tačiau jis su tuo nesutiko, nes nurodė, kad darbo sutartį turi, jam nauja darbo sutartis darbo santykių eigoje pateikta nebuvo, o buvo atsiųsta elektroniniu paštu tik kartu su atleidimo iš darbo dokumentais, jis jos nepasirašė; dirbdamas UAB „Opsurus“ atostogavo 5 dienas, tai gerai pamena.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad aplinkybė, jog J. Č. M. V. neperdavė originalių dokumentų ar jį suklaidino, tai tik jų tarpusavio klausimas, kas ieškovės gali būti ginčijama kitoje byloje, tačiau nagrinėjamai darbo bylai reikšmės neturi, matyti, kad M. V. buvo nepakankamai apdairus ir rūpestingas, nes kliūčių susipažinti su dokumentais nebuvo, pats M. V. pripažino, kad atsakovas buvo perkeltas į UAB „Sonvelsa“ iš UAB „Opsurus“, atsakovas matė, kad pasikeitė darbdavys ir dėl to neprieštaravo, atsakovo perkėlimas buvo tomis pačiomis darbo sąlygomis, atsakovas ir toliau, kaip ir iki jo perkėlimo, dirbo (duomenys neskelbtini), vykdė tas pačias darbo funkcijas pagal jo pasirašytą darbo sutartį, jokia nauja darbo sutartis su UAB „Sonvelsa“ pasirašyta nebuvo. Atkreipė dėmesį į tai, kad Darbo ginčų komisijos apskaičiuotos sumos turėtų būti perskaičiuotos pagal ieškovės pateiktą atsakovo vidutinio darbo užmokesčio pažymą.

Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Ieškinys atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl darbo teisinių santykių laikotarpio ir su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų išmokėjimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp UAB „Opsurus“ ir atsakovo 2019 m. rugpjūčio 11 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 19-08-11, kurios pagrindu atsakovas nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. pradėjo dirbti UAB „Opsurus“ (duomenis neskelbtini) pareigose (duomenys neskelbtini) (el. b. t. I, b. l. 22–24); Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, atsakovas nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki 2021 m. spalio 31 d. dirbo UAB „Opsurus“, o nuo 2021 m. lapkričio 1 d. buvo perkeltas į UAB „Sonvelsa“ – perkėlimas į kitą struktūrinį padalinį, iš darbo UAB „Sonvelsa“ atsakovas buvo atleistas 2022 m. rugpjūčio 14 d. DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, prieš tai 2022 m. liepos 29 d. surašius jam įspėjimą dėl atleidimo iš darbo DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (el. b. t. I, b. l. 11, 15, 153, 174), atsakovas 2022 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl su darbo santykiais susijusių sumų išieškojimo iš UAB „Sonvelsa“ (el. b. t. I, b. l. 78–79), kuri sprendimu jo prašymą patenkino ir pripažino atsakovo darbo santykių pas ieškovę pradžią nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d., pabaigą 2022 m. rugpjūčio 29 d. bei nurodė išieškoti atsakovui iš ieškovės iš viso 3 738,92 Eur (neatskaičius mokesčių) su darbo santykiais susijusių išmokų sumą (el. b. t. I, b. l. 16–21).    

DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

Pagal DK 51 straipsnio 1 dalį, darbdavio dalyvių sudėties pasikeitimai, jo pavaldumo, dalyvio ar pavadinimo pasikeitimas, darbdavio pertvarkymas, sujungimas, padalijimas, išdalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos, darbdavio funkcijų dalies perdavimas kitam darbdaviui arba jo restruktūrizavimas nekeičia darbdavio darbuotojų darbo sąlygų ir negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius.

Pagal DK 51 straipsnio 2 dalį, jeigu sandorio, teisės akto ar kelių sandorių arba teisės aktų pagrindu verslas ar jo dalis iš vieno darbdavio (toliau – verslo perdavėjas) pereina kitam subjektui (toliau – verslo perėmėjas), jam savaime pereina to verslo ar jo dalies darbuotojų darbo santykiai. Verslo perėmėjas įgyja verslo perdavėjo, kaip darbdavio, teises ir pareigas, egzistuojančias perdavimo momentu. Jeigu šios teisės ir pareigos nustatytos kolektyvinėse sutartyse, šios teisės ir pareigos turi būti taikomos dvejus metus po verslo ar jo dalies perdavimo, išskyrus atvejus, kai šios kolektyvinės sutartys pasibaigia ar šias sąlygas darbuotojams nustato iš naujo sudaryta kolektyvinė sutartis, taikoma verslo perėmėjui.

Pagal DK 57 straipsnio 7 dalį, darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – prieš dvi savaites.

Pagal DK 57 straipsnio 8 dalį, atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Pagal DK 127 straipsnio 6 dalį, kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija draudžiama, išskyrus darbo santykių pasibaigimą, kai darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį, su šio straipsnio 5 dalyje nustatytais apribojimais.

Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas 2019 m. rugpjūčio 11 d. sudarytos neterminuotos darbo sutarties Nr. 19-08-11 pagrindu nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. pradėjo dirbti UAB „Opsurus“ (duomenis neskelbtini) pareigose (duomenys neskelbtini) (el. b. t. I, b. l. 22–24), atsakovas paaiškino, kad nuo 2021 m. rudens pastebėjo, kad darbo užmokestį jam moka jau ieškovė, o nebe UAB „Opsurus“, jokių jo perkėlimo į kitą įmonę dokumentų nepasirašė, jam jie nebuvo duoti pasirašymui, nauja darbo sutartis taip pat nebuvo pasirašyta, supranta, kad buvo perkeltas dirbti į kitą įmonę, iš viso 3 metus dirbo šiose įmonėse (UAB „Opsurus“ ir UAB „Sonvelsa“) ir visuomet (duomenys neskelbtini) (atsakovo darbo išimtinai tik (duomenys neskelbtini) pareigose ieškovė neneigė, kaip ir neneigė, kad (duomenys neskelbtini), kuriuose dirbo atsakovas, valdomi ieškovės), taigi, matyti, kad atsakovas neprieštaravo jo perkėlimui į kitą įmonę toms pačioms pareigoms, tam pačiam darbui, tomis pačiomis sąlygomis. Teismo posėdžio metu abu ieškovės atstovai patvirtino, kad atsakovas nuo 2021 m. lapkričio 1 d. buvo perkeltas dirbti iš UAB „Opsurus“ į UAB „Sonvelsa“ tuometinio vadovo J. Č.. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, atsakovas nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki 2021 m. spalio 31 d. dirbo UAB „Opsurus“, o nuo 2021 m. lapkričio 1 d. buvo perkeltas į UAB „Sonvelsa“ – perkėlimas į kitą struktūrinį padalinį (el. b. t. I, b. l. 153, t. II, b. l. 114–139). Pastebėtina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 16.13 punkte nustatyta, kad 1-SD ir/ar 2-SD pranešimai pateikiami, kai apdraustasis asmuo perkeliamas į kitą to paties juridinio asmens padalinį (tik tais atvejais, kai keičiasi draudėjas) arba teisės aktų nustatyta tvarka apdraustasis asmuo perkeliamas pas kitą darbdavį darbdavių susitarimu (priežasties kodas – 14). Vadinasi, šie pranešimai teikiami perkeliant darbuotoją keičiantis draudėjui, kas ir įvyko nagrinėjamu atveju, nes įrodymų apie atsakovo atleidimą iš darbo UAB „Opsurus“ nėra, yra tik įrodymai apie jo perkėlimą iš UAB „Opsurus“ į UAB „Sonvelsa“. Už atsakovo darbą dar iki nurodytos perkėlimo datos, t. y. už atsakovo darbą 2021 m. spalio mėn., darbo užmokestį atsakovui jau mokėjo nebe UAB „Opsurus“, o UAB „Sonvelsa“ (dėl to ginčo byloje nėra), kas tik dar kartą patvirtina dviejų įmonių susitarimus dėl atsakovo perkėlimo. Taigi, akivaizdu, kad tarp ieškovės ir atsakovo nesusiklostė jokie nauji darbo teisiniai santykiai, o dviejų įmonių susitarimu atsakovas tomis pačiomis sąlygomis, tam pačiam darbui buvo perkeltas iš vienos įmonės į kitą. Byloje nėra įrodymų apie naujai sudarytą darbo sutartį, atsakovas yra pasirašęs vienintelę darbo sutartį su UAB „Opsurus“, kas patvirtina, jog vadovaujantis aukščiau pateiktomis DK 51 straipsnio nuostatomis, darbuotojo perkėlimo atveju nekeistos darbuotojo darbo sąlygos ir perėjo darbuotojo darbo santykiai ieškovei. Papildomai pastebėtina tai, kad aplinkybę, jogh nebuvo sudaryta jokia nauja darbo sutartis su atsakovu patvirtina ir tai, kad pats M. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis tik 2022 m. sausio mėn. pats parengė naują darbo sutartį, tačiau atsakovas jos nepasirašė ir, savaime suprantama, atsakovas tai padarė pagrįstai, nes jis buvo perkeltas į kitą įmonę pagal jo jau sudarytą darbo sutartį 2019 m. Atkreipiamas dėmesys dar ir į tai, kad pats M. V. notaro patvirtintoje 2021 m. gruodžio 15 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje patvirtino, kad jis yra susipažinęs su visų įmonės darbuotojų darbo sutartimis ir kita personalo dokumentacija (el. b. t. I, b. l. 29–35), tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnio 2 dalį, pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais, vadinasi, M. V. žinojo, kad atsakovas yra perkeltas iš UAB „Opsurus“ į UAB „Sonvelsa“, tuo labiau, tą jis patvirtino ir pats teismo posėdžio metu, ir, akivaizdu, žinojo, atsakovo darbo sutarties turinį, nes tai patvirtinta notarine tvarka patvirtintoje sutartyje. Ieškovės atstovų teiginiai apie J. Č. nesąžiningumą M. V. atžvilgiu nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, neturi šiai konkretaus darbuotojo nagrinėjamai darbo bylai jokios įrodomosios galios, todėl teismas dėl šių teiginių plačiau nepasisako, tik pastebi, kad būtent darbdavės pareiga yra teikti į bylą jos teiginius patvirtinančius įrodymus, o domėtis vadovaujama įmone, rūpintis pilnos reikalingos dokumentacijos turėjimu yra jos vadovo pareiga. Kaip teisingai pažymėjo atsakovas, ieškovės vienintelis akcininkas ir direktorius perimdamas įmonės valdymą privalėjo įsitikinti, jog visi įmonės dokumentai ir/ar duomenys yra perduodami jam pilna apimtimi, o jeigu ne, tai reikalauti šių duomenų/dokumentų perdavimo pilna apimtimi, jeigu ieškovės vadovas šių duomenų perdavimo (gavimo) neužtikrino, tai iš to kylanti atsakomybė ir rizika kyla ne atsakovui, o pačiai ieškovei. Pažymėtina, kad pagal DK 6 straipsnio 2 dalį, kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai, o šiuo gi atveju darbuotojas net ne Lietuvos Respublikos pilietis, kuriam, nemokančiam lietuvių kalbos, neišmanančiam Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, akivaizdu, buvo sudėtinga suprasti dviejų įmonių susitarimus dėl jo darbo, visgi, net ir tokiomis sąlygomis, kaip kad teismas pažymėjo aukščiau, darbuotojas elgėsi tinkamai ir ieškovės vadovo raginamas pagrįstai 2022 m. sausio mėn. naujos darbo sutarties nepasirašė, tuo labiau jos nepasirašė atsiųstos atgaline data su jo atleidimo iš darbo dokumentais.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog atsakovas nuo 2021 m. lapkričio 1 d. buvo perkeltas dirbti iš UAB „Opsurus“ į UAB „Sonvelsa“ šių dviejų įmonių susitarimų pagrindu pagal 2019 m. pasirašytą darbo sutartį, atsakovui su tuo konkliudentiniais veiksmais sutinkant, todėl konstatuojama, kad atsakovo darbo pradžia yra 2019 m. rugpjūčio 12 d. ir visos darbuotojui priklausančios mokėti išmokos skaičiuojamos atsižvelgiant į jo darbo pradžią 2019 m. rugpjūčio 12 d.

Kadangi pagal DK 57 straipsnio 7 dalį, ieškovė atsakovą apie darbo sutarties nutraukimą turėjo įspėti prieš 1 mėnesį, už įspėjimo laiką mokėdama jam darbo užmokestį, tai įvertinęs aplinkybę, kad įspėjimas atsakovui surašytas 2022 m. liepos 29 d., teismas konstatuoja, kad atsakovo atleidimo iš darbo diena yra 2022 m. rugpjūčio 29 d., tuo tarpu jis iš darbo buvo atleistas 2022 m. rugpjūčio 14 d., nesilaikant įstatyme įtvirtinto įspėjimo termino, todėl atsakovui iš ieškovės priteisiamas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 15 d. iki 2022 m. rugpjūčio 29 d. imtinai, kas sudaro 650,87 Eur (neatskaičius mokesčių) (59,17 Eur (el. b. t. II, b. l. 189) × 11 d. d.).

Kadangi pagal DK 57 straipsnio 8 dalį, atsakovui turėjo būti išmokėta 2 jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, kas sudaro 2 051,32 Eur (neatskaičius mokesčių) (1 025,66 Eur (el. b. t. II, b. l. 189) × 2 mėn.), o buvo paskaičiuota 512,83 Eur (neatskaičius mokesčių) išeitinė išmoka, tai atsakovui iš ieškovės priteisiama 1 538,49 Eur (neatskaičius mokesčių) (2 051,32 – 512,83) išeitinė išmoka.

Pastebėtina, kad ieškovė byloje neįrodė ir netgi nebandė pati įrodinėti (visiškai nepagrįstai nurodydama, kad už ją tai turi daryti teismas), kad kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas atsakovui yra išmokėta, todėl teismas gali laikyti, kad darbuotojas iš viso neatostogavo darbo UAB „Opsurus“ metu (kaip teismo pažymėta jau aukščiau, už tinkamą dokumentacijos perėmimą atsakingas išimtinai ieškovės vadovas) ir priteisti jam iš ieškovės kompensaciją už nepanaudotas atostogas, tačiau atsakovas pripažino, kad iki perkėlimo pas ieškovę jis atostogavo 5 dienas ir byloje yra duomenys apie jo atostogas 2022 m. visą birželio mėn. (el. b. t. I, b. l. 136, 140), todėl teismas, vadovaudamasis DK 127 straipsnio 6 dalimi, priteisia atsakovui iš ieškovės 2 061,09 Eur (neatskaičius mokesčių) (((20 d. d. ÷ 12 mėn. × 36,5 mėn.) – 26 d. d.) × 59,17 Eur) kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Taigi, iš viso darbuotojui iš darbdavės priteisiamas 4 250,45 Eur (neatskaičius mokesčių) (650,87 Eur + 1 538,49 Eur + 2 061,09 Eur) galutinis atsiskaitymas.

Kaip jau nustatyta aukščiau, darbdavė su darbuotoju nei jo atleidimo iš darbo dieną, nei iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos neatsiskaitė, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad šalys būtų susitarusios dėl vėlesnės nei darbuotojo atleidimo diena atsiskaitymo datos, darbuotojo kaltė dėl uždelsimo su juo atsiskaityti nenustatyta, tuo tarpu byloje nustatytas akivaizdus darbdavės nesąžiningumas, piktnaudžiavimas darbuotojo atžvilgiu, pasireiškęs tiek darbdavės paaiškinimų nelogiškumu, tiek vengimu teikti įrodymus į bylą ir atsiskaityti su darbuotoju. Byloje nustatyta, jog ieškovė pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl jai turi būti taikomos DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias už uždelsimo atsiskaityti laiką ji privalo darbuotojui sumokėti įstatymo nustatyto dydžio netesybas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustačius DK 147 straipsnio 2 dalyje konkretų maksimalų šešių mėnesių terminą, už kurį turi būti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiškumas, nes abi darbo teisinių santykių šalys gali aiškiai numatyti, kokia sankcija gali būti taikoma darbdaviui pažeidus pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams. Šios teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytą netesybų dydį. Darbdavio ekonominė padėtis nėra pagrindas plačiai aiškinti šią teisės normą ir spręsti dėl joje nustatytos sankcijos sumažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022, 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-684/2022). Įvertinęs tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas priteisia atsakovui iš ieškovės 4 102,64 Eur (neatskaičius mokesčių) (už 4 mėn.; 1 025,66 Eur × 4 mėn.) netesybas, laikydamas, kad toks netesybų dydis yra teisingas, sąžiningas, protingas ir proporcingas nagrinėjamoje situacijoje.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo, ieškinys atmetamas; atsakovui iš ieškovės priteisiamas 4 250,45 Eur (neatskaičius mokesčių) galutinis atsiskaitymas ir 4 102,64 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybos; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas atsakovo naudai, todėl teismas vertina, kad atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovei nėra.

Atsakovas teismo prašė priteisti jam iš ieškovės jo patirtas jį atstovavusiam advokatui sumokėtas 1 815 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (el. b. t. I, b. l. 188, t. II, b. l. 182–186, t. III, b. l. 31–33). Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jam iš ieškovės 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismas šioje byloje patyrė 13,28 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 13 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sonvelsa“ ieškinį atmesti.

Konstatuoti, kad atsakovo E. Q. M. darbo pradžia yra 2019 m. rugpjūčio 12 d., pabaiga – 2022 m. rugpjūčio 29 d.

Priteisti atsakovui E. Q. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sonvelsa“ (į. k. 305723944) 4 250,45 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties eurų ir keturiasdešimt penkių centų) (neatskaičius mokesčių) galutinį atsiskaitymą, 4 102,64 Eur (keturių tūkstančių vieno šimto dviejų eurų ir šešiasdešimt keturių centų) (neatskaičius mokesčių) netesybas ir 1 815 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. DGKS-4209 darbo byloje Nr. APS-131-15988/2022 laikyti netekusiu galios.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sonvelsa“ (į. k. 305723944) 13 Eur (trylikos eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                   Ieva Stanislovaitienė