Administracinė byla Nr. AS-889-821/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03249-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. patikslintą skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ministrei pirmininkei Ingridai Šimonytei, vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei, krašto apsaugos ministrui Laurynui Kasčiūnui dėl vilkinimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu ir patikslinto skundo papildymu, prašydamas: 1) įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę nuraukti pareiškėjo 2024 m. kovo 27 d. prašymo išnagrinėjimo vilkinimą ir įpareigoti pirmininkę Ingridą Šimonytė, vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę, krašto apsaugos ministrą Lauryną Kasčiūną priimti nutarimą dėl leidimo pareiškėjui tarnauti Vokietijos Federacinės Respublikos kariuomenėje Bundeswehr ir duoti karinę priesaiką; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir krašto apsaugos ministerijos 1 110 060 Eur turtinės ir 1 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) priteisti iš Lietuvos Respublikos dar 1 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas 2025 m. spalio 3 d. teismui elektroniniu paštu pateikė patikslinto skundo pakeitimą, kuriame papildomai prašė: įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės buvusią ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos buvusią ministrę Agnę Bilotaitę, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos buvusį ministrą Lauryną Kasčiūną, kaip buvusius Vyriausybės narius ir Lietuvos Respublikos tėvynės sąjungos ir krikščionių demokratų partijos atstovus, teismo posėdyje ar per žiniasklaidą viešai atsiprašyti Vokietijos Federacinės Respublikos piliečio A. B. už Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų pažeidimą, viešai provokuojant ir šantažuojant Vokietijos Federacinės Respublikos pilietį A. B. pažeisti Vokietijos Federacinės Respublikos Konstituciją ir įstatymus atlikti privalomą karinę tarnybą Lietuvos Respublikoje ir viešą Vokietijos Federacinės Respublikos piliečio A. B. žeminimą vengiant atlikti privalomą karinę tarnybą.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 14 d. nutartimi pareiškėjo patikslintą skundą atsisakė priimti, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Teismas nustatė, kad naujai reiškiamas reikalavimas kyla ne iš administracinių teisinių santykių viešojo administravimo srityje, o iš civilinių teisinių santykių.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo naujai reiškiamas reikalavimas nenagrinėtinas administraciniuose teismuose, todėl atsisakė priimti naują pareiškėjo reikalavimą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nes ginčai dėl garbės ir orumo yra civilinio pobūdžio, todėl jie nagrinėtini vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis bendrosios kompetencijos teisme.

III.

Pareiškėjas A. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 14 d. nutartį ir perduoti administracinę bylą pirmosios instancijos teismui išnagrinėti iš esmės su ginčo reikalavimu.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepateikė nei vieno motyvo ar sutrumpinto motyvo, kuriuo remiantis būtų pagrįsta išvada nurodanti, jog minėtas reikalavimas yra dėl garbės ir orumo.

Pareiškėjas akcentuoja, kad byloje atsakovu yra laikoma Lietuvos Respublikos atstovai Ingrida Šimonytė, Agnė Bilotaitė, Laurynas Kasčiūnas, todėl ginčas kilo iš viešojo administravimo teisinių santykių, nes jis į atsakovus kreipėsi su prašymu leisti, kaip Lietuvos Respublikos piliečiui turint ir Vokietijos Federacinės Respublikos pilietybę tarnauti Vokietijos Federacinės Respublikos kariuomenėje.

Pareiškėjas pažymi, kad atsakovai nepaskleidė apie pareiškėją tikrovės neatitinkančią ar garbę ir orumą žeminančios informacijos, bet pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 93 straipsnį, nes nebuvo ištikimi Konstitucijos priesaikai ir nesilaikė 2007 m. rugsėjo 26 d. vyriausybės nutarimo Nr.1049 (toliau – ir Nutarimas) nustatytos tvarkos ir terminų nagrinėdami pareiškėjo prašymą dėl leidimo tarnauti Vokietijos Federacinės Respublikos kariuomenėje Bundeswehr.

Pareiškėjas teigia, kad atsisakius priimti ir išnagrinėti pareiškėjo reikalavimą yra vykdoma jo atžvilgiu diskriminacija dėl pilietybės, todėl yra pažeidžiami Konstitucijos 29, 30 ir 109 straipsniai.

Pareiškėjas nurodo, kad buvo pažeisti ABTĮ 7 ir 109 straipsniai, nes 2025 m. spalio 14 d. nutartis, nebuvo įteikta pareiškėjui ar jo atstovui per tris dienas nuo nutarties priėmimo dienos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 14 d. nutarties, kuria pareiškėjo patikslintą skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo keliamas reikalavimas nėra nagrinėtinas administraciniuose teismuose, todėl atsisakė priimti nagrinėti patikslinto skundo pakeitimą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 14 d. nutartį ir priimti pareiškėjo reikalavimą nagrinėti.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 straipsnio 1 dalis). Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą (prašymą, pareiškimą) tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 straipsnio 1 dalis). Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 17 straipsnyje.

Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant, ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020; 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-601-502/2023).

Pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017). Skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; kt.).

Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą (prašymą, pareiškimą) tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą (prašymą, pareiškimą), turi pareigą pagrįsti, jog ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas. Kalbant apie skundo reikalavimą, t. y. tai, kokį sprendimą teismo prašoma priimti, reikia pažymėti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog skundo (prašymo) reikalavimas turi atitikti ABTĮ nuostatas, reguliuojančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-631-492/2019; 2023 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-26-575/2023). Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-436-1188/2025).

Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 straipsnio 2 dalis).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš šių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

Vertindama šiuos reikalavimus, teisėjų kolegija pažymi, kad garbės ir orumo gynimo procedūra, kai apie asmenį yra paskleidžiami duomenys, žeminantys jo garbę ir orumą ir neatitinkantys tikrovės, reglamentuojama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.24 straipsnyje. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 straipsnio 1 dalį bendrosios kompetencijos teismams nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Atsižvelgiant į tai, kad garbės ir orumo gynimas reglamentuojamas CK, ginčai dėl garbės ir orumo bei dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio, todėl jie nagrinėtini vadovaujantis CPK normomis bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2311-1062/2018, 2022 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-292-492/2022 ir kt.).

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad atsakovai nepaskleidė tikrovės neatitinkančios ar garbę ir orumą žeminančios informacijos, bet pažeidė Konstitucijos 93 straipsnį, nes nebuvo ištikimi Konstitucijos priesaikai ir nesilaikė Nutarimo nustatytos tvarkos ir terminų. Pažymėtina, kad pareiškėjas pateikdamas patikslinto skundo pakeitimą prašė įpareigoti atsakovus viešai atsiprašyti teismo posėdyje arba per žiniasklaidą Vokietijos Federacinės Respublikos piliečio už Konstitucijos ir įstatymų pažeidimą viešai provokuojant ir šantažuojant Vokietijos Federacinės Respublikos pilietį pažeisti Vokietijos Federacinės Respublikos Konstituciją ir įstatymus atlikti privalomą karo tarnybą Lietuvos Respublikoje ir viešą Vokietijos Federacinės Respublikos piliečio žeminimą vengiant atlikti privalomą karo tarnybą.

Situacijos vertinimo nekeičia ir pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad pareiškėjo vertinimu, byloje atsakovu yra laikoma Lietuvos Respublikos atstovai, todėl ginčas kilo iš viešojo administravimo teisinių santykių. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės suponuoja išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjas papildomai siekia inicijuoti ginčą su atsakovais, kurie šiuo metu yra Seimo nariai, tačiau jų veikla pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį nėra nagrinėtina administraciniuose teismuose.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje situacijoje patikslinto skundo pakeitimo reikalavimas, nėra susijęs su keliamu ginču, kuris yra viešojo administravimo pobūdžio, todėl naujai pateiktas patikslinto skundo pakeitimo reikalavimas, nėra nagrinėtinas administraciniuose teismuose ABTĮ nustatyta tvarka, pareiškėjas su tokiu reikalavimu turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, pagrįstai ir teisėtai nusprendė, jog pareiškėjo keliamas reikalavimas nėra priskirtas nagrinėti administraciniams teismams, o yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. 

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO yra matyti, jog 2025 m. spalio 14 d. nutarties nuorašai buvo išsiųsti 2025 m. spalio 15 d., adresu, kurį yra pareiškėjas nurodęs byloje, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjo adresas yra pasikeitęs. Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad Regionų administracinis teismas išsiuntė pareiškėjui 2025 m. spalio 14 d. nutartį tinkamai ir laiku atliko savo pareigas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 15 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Arūnas Dirvonas

        Iveta Pelienė

        Ernestas Spruogis