Civilinė byla Nr. e2-102-1120/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02849-2016-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 25 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Austrijos įmonės „Agro Forst & Energietechnik GmbH“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos Austrijos įmonės „Agro Forst & Energietechnik GmbH“ prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Gandras energoefektas“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Panevėžio energija“ (toliau – iš ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei akcinei draudimo bendrovei (toliau – ADB) „Gjensidige“ (toliau – ir atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 308 388,35 Eur draudimo išmoką, 4 287,33 Eur palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 304 101,02 Eur draudimo išmoką, 1 844,55 Eur palūkanas, 6 proc. procesines palūkanas, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
3. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovės ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gandras Energoefektas“ (toliau – trečiasis asmuo) apeliacinius skundus, 2018 m. spalio 9 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.
4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs ieškovės kasacinį skundą, 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimą ir perdavė bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.
5. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 25 d. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą pakeitė ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovės naudai iš atsakovės 281 100 Eur draudimo išmoką, 1 705,03 Eur palūkanas, 6 proc. metines procesines palūkanas, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
6. 2020 m. spalio 12 d. Austrijos įmonė „Agro Forst & Energietechnik GmbH“ (toliau – ir pareiškėja) pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašė: 1) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1317-803/2017; 2) atnaujinus procesą, įtraukti pareiškėją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7. Pareiškėja nurodė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo 2013 m. liepos 17 d. sudarė statybos rangos sutartį, kuria trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti projekto „Panevėžio RK-1 modernizavimas, keičiant iškastinį kurą į biokurą“ projektavimą ir statybos montavimo darbus, apimančius Panevėžio RK-1 nereikalingų įrengimų, statinių demontavimą, griovimą, 12 MW galios biokuru kūrenamo vandens šildymo katilo su pagalbiniais įrenginiais (toliau – katilas), kuro sandėlio, aikštelių ir kelių suprojektavimą, reikalingų įrengimų ir medžiagų komplektavimą, statybos-montavimo darbus ir bandymus, personalo mokymą, objekto pridavimą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, ir perduoti darbų rezultatą ieškovei. Trečiojo asmens įsipareigojimų pagal rangos sutartį vykdymas užtikrintas atsakovės išduotu laidavimo draudimo raštu. Pareiškėja ir trečiasis asmuo 2014 m. sausio 20 d. sudarė subrangos sutartį, kuria pareiškėja įsipareigojo pagaminti ir parduoti katilą trečiajam asmeniui, o taip pat atlikti katilo įrengimo, suderinimo ir paleidimo darbus užsakovės (ieškovės) objekte.
8. Nurodė, kad teismui iš dalies tenkinus ieškinį, atsakovė sumokėjo ieškovei 281 100 Eur draudimo išmoką ir regreso tvarka kreipėsi į trečiąjį asmenį, reikalaudama sumokėti nurodytą sumą. Trečiasis asmuo pateikė pretenziją pareiškėjai, kuri, pagal subrangos sutartį pagamino ir pardavė katilą, atliko katilo įrengimo, suderinimo ir paleidimo darbus.
9. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 25 d. konstatavo, kad katilas nuo 2015 m. lapkričio 15 d. iki 2016 m. sausio 31 d. tinkamai neveikė dėl trečiojo asmens neteisėtų veiksmų, t. y. dėl to, kad katilas nebuvo tinkamai suderintas ir nepasiekė pastovaus projektinio galingumo. Teismas nustatė priežastinį ryšį tarp trečiojo asmens neteisėtų veiksmų bei ieškovės patirtų nuostolių. Teismas pabrėžė, kad jeigu trečiasis asmuo būtų tinkamai ir laiku įvykdęs savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovė nebūtų turėjusi pirkti brangesnio kuro ir ginčo nuostoliai nebūtų atsiradę. Teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė, jog dėl trečiojo asmens neteisėtų veiksmų jos patirti nuostoliai sudaro 281 100 Eur sumą.
10. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje minimas trečiasis asmuo, bet ne pareiškėja, kuri pagal subrangos sutartį prisiėmė pareigą pagaminti, parduoti, įrengti, suderinti bei paleisti katilą. Esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai, kurioje konstatuota, kad katilas nebuvo laiku suderintas ir nepasiekė pastovaus projektinio galingumo bei kurioje konstatuotos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Pareiškėja neturi galimybės apginti savo pažeistas teises ar teisėtus interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais.
11. Pareiškėja teigė, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas, nes sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Nors teismai sprendimuose tiesiogiai dėl pareiškėjos teisių ir pareigų ir nepasisakė, bet konstatavo trečiojo asmens neteisėtus veiksmus. Praktiškai visus katilo pagaminimo, įrengimo, derinimo ir paleidimo darbus atliko pareiškėja. Subrangos sutarties pagrindu trečiasis asmuo pareiškė reikalavimą pareiškėjai dėl nuostolių atlyginimo, kurį, be kita ko, grindžia nurodytais teismų sprendimais. Teismų procesiniai sprendimai turi tiesioginės įtakos pareiškėjai.
12. Pareiškėja nurodė, kad katilas buvo laiku, kokybiškai ir tinkamai įrengtas, suderintas ir paleistas. Priežastys, dėl kurių katilas byloje nurodytu laikotarpiu galėjo veikti tariamai netinkamai, nesusijusios nei su trečiuoju asmeniu ar pareiškėja. Šios priežastys susijusios su ieškovės darbuotojų savavališkais veiksmais, kurie savo nuožiūra ir netinkamai pakeitė katilo nustatymus, neatsižvelgė į tokių pakeitimų pasekmes bei naudojo netinkamą kurą. Dėl to teismų išvados kad katilas nuo 2015 m. lapkričio 15 d. iki 2016 m. sausio 31 d. neveikė pastoviu maksimaliu galingumu, nes, neva, nebuvo tinkamai suderintas, yra neteisingos ir nepagrįstos. Atitinkamai, neteisingos ir nepagrįstos teismų išvados dėl priežastinio ryšio tarp ieškovės patirtos žalos ir trečiojo asmens neteisėtų veiksmų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą, priteisė iš pareiškėjos ieškovei 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo dalyvavo ieškovės paskelbtame viešojo pirkimo konkurse dėl Panevėžio RK-1 modernizavimo darbų pirkimo. Trečiajam asmeniui laimėjus konkursą, ieškovė su juo 2013 m. liepos 17 d. sudarė rangos sutartį. Trečiasis asmuo (rangovas), vadovaudamasis sutarties 10.2 papunkčiu, laidavimo draudimu apdraudė 304 101,02 Eur suma rangovo civilinę atsakomybę. Ieškovė, padariusi išvadą, jog rangovas netinkamai vykdo startinius įsipareigojimus, 2015 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į atsakovę, reikalaudama išmokėti draudimo išmoką. Atsakovė 2016 m. spalio 4 d. rašte nurodė, kad įvykis nedraudžiamasis, jai nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką.
4. Pareiškėja ir trečiasis asmuo 2014 m. sausio 20 d. sudarė subrangos sutartį, kuria pareiškėja įsipareigojo pagaminti ir parduoti katilą trečiajam asmeniui, o taip pat atlikti katilo įrengimo, suderinimo ir paleidimo darbus užsakovės (ieškovės) objekte.
5. Trečiasis asmuo nenurodė ieškovei, kad darbus vykdys subrangovė (pareiškėja). Ieškovė nebuvo pareiškėjos ir trečiojo asmens sudarytos subrangos sutarties šalimi. Iš subrangos sutarties 2 priedo matyti, kad projektavimo darbai ir katilinės inžineriniai darbai nepatenka į subrangos sutarties apimtis. Teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo 2016 m. birželio 23 d. raštu nurodė, kad jo manymu katilas nebuvo suderintas laiku dėl projektinės klaidos, nes nebuvo atsižvelgta į plėtros galimybes. Dėl to kaminas gavosi neproporcingas vieno katilo darbui, padidėjo jo trauka bei katilo galia. Ši neatitiktis pastebėta tik po judančio ardyno grotelių išsilydymo. Katilas nebuvo laiku suderintas, nes netinkamai suprojektuoti sprendiniai, dėl kurių atsirado katilo elementų perkaitimai ir pažeidimai. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad ji atliko projektavimo darbus, turėjusius įtakos katilo veikimui.
6. Teismas sprendė, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog trečiasis asmuo, vadovaudamasis subrangos sutartimi, pareiškė reikalavimą pareiškėjai, taip pat tai, kad, pareiškėjos teigimu, darbai pagal subrangos sutartį buvo atlikti laiku ir tinkamai, gali būti nagrinėjami kitoje civilinėje byloje.
7. Išnagrinėtoje civilinėje byloje nespręsta dėl subrangos sutarties vykdymo tinkamumo ar pareiškėjos atsakomybės pagal subrangos sutartį. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad bylą nagrinėję teismai pasisakė dėl į bylą neįtrauktos pareiškėjos materialiųjų teisių ar pareigų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto pagrindo procesui atnaujinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
1. Pareiškėja Austrijos įmonė „Agro Forst & Energietechnik GmbH“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1317-803/2017, priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
19.1. Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų galima matyti, kad trečiojo asmens neteisėti veiksmai pasireiškė vėlavimu suderinti katilą ir tuo, kad katilas laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 15 d. iki 2016 m. sausio 31 d. nepasiekė pastovaus projektinio galingumo.
19.2. Vilniaus apygardos teismo sprendimu, kuris buvo iš dalies pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartimi, ieškovei priteista iš atsakovės 281 100 Eur draudimo išmokos. Kaip pareiškėjai neseniai tapo žinoma, šią sumą atsakovė ieškovei sumokėjo ir regreso tvarka kreipėsi į trečiąjį asmenį su reikalavimu sumokėti išmokėtas sumas. Trečiasis asmuo pateikė pretenziją pareiškėjai, kadangi pagal subrangos sutartį būtent pareiškėja pagamino ir pardavė katilą, o taip pat atliko katilo įrengimo, suderinimo ir paleidimo darbus užsakovės (ieškovės) objekte, kurių netinkamas vykdymas remiantis Vilniaus apygardos teismo sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, buvo nuostolių kilimo priežastis.
19.3. Nors Lietuvos apeliacinio teismo nutarties išvadose minimas trečiasis asmuo, o ne pareiškėja, tačiau, būtent pareiškėja pagal subrangos sutartį buvo prisiėmusi pareigą pagaminti, parduoti, įrengti, suderinti bei paleisti katilą. Todėl, esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai, kurioje konstatuota, kad katilas nebuvo laiku suderintas ir nepasiekė pastovaus projektinio galingumo bei kurioje konstatuotos visos civilinės atsakomybės sąlygos, akivaizdu, kad sukuriamos sąlygos pareiškėjos civilinei atsakomybei. Vilniaus apygardos teismo sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi yra sukuriama teisių ar pareigų pareiškėjai (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja neturi galimybės apsiginti nuo trečiojo asmens reikalavimų, reiškiamų subrangos sutarties ir įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų pagrindu, kitaip nei inicijuodama proceso atnaujinimą.
19.4. Pareiškėjai apribota galimybė gintis nuo jos atžvilgiu reiškiamo rangovo (trečiojo asmens) reikalavimo ir ginčyti išvadą dėl netinkamo katilo veikimo, kadangi šioje byloje nustatytais faktais bus vadovaujamasi kaip prejudiciniais tolimesnėse bylose.
19.5. Pareiškėja neturėjo galimybės pateikti pozicijos ir įrodymų, patvirtinančių, kad katilas buvo pagamintas, įrengtas, suderintas bei paleistas laiku ir kokybiškai bei, kad teismų išvados yra neteisingos. Pareiškėja yra įsitikinusi, kad katilas buvo pagamintas, įrengtas, suderintas bei paleistas tinkamai ir kokybiškai. Iki pretenzijos gavimo niekada anksčiau nei trečiasis asmuo, nei ieškovė nereiškė pareiškėjai pretenzijų dėl katilo kokybės ir/ar veikimo. Pareiškėja 2017 m. buvo gavusi tik kelis paklausimus dėl katilo veikimo, į kuriuos pateikė savo atsakymus. Pareiškėjos 2017 m. rugpjūčio 28 d. atsakyme, ieškovės operatoriai netinkamai eksploatavo katilą: ieškovės darbuotojai Panevėžio RK-1 operatoriai nuolat savavališkai ir neįvertindami pasekmių keisdavo katilo nustatymus, kurie buvo įvesti katilo suderinimo metu. Dėl to, katilas atitinkamais laikotarpiais nepasiekdavo maksimalaus galingumo, nes ieškovės operatorių savavališkai pakeisti nustatymai buvo netinkami. Dėl šių priežasčių pareiškėjos atstovams teko ne vieną kartą vykti į objektą ir pakartotinai derinti katilo nustatymus. Pareiškėja ketino panaikinti katilui taikomą garantiją dėl ieškovės atliekamo netinkamo katilo eksploatavimo. Taip pat ieškovės darbuotojai naudojo netinkamą ir nekokybišką kurą. Pareiškėjos žiniomis, ieškovė katilo kūrenimui kartais naudojo net statybines atliekas. Ši situacija nuolat kartojosi ne tik 2015 m. pabaigoje, bet dar net kelis metus po darbų užbaigimo. Pareiškėja yra įrengusi daugybę analogiškų biokuro katilų kitose Europos Sąjungos valstybėse ir kiti užsakovai nesiskundė dėl analogiškų katilų veikimo.
19.6. Neteisingos yra ir teismų išvados dėl priežastinio ryšio tarp ieškovės patirtos žalos ir trečiojo asmens neteisėtų veiksmų buvimo. Jeigu pareiškėja būtų įtraukta į bylos nagrinėjimą ir būtų galėjusi pateikti savo paaiškinimus dėl katilo eksploatavimo aplinkybių 2015 m. lapkričio 15 d. iki 2016 m. sausio 31 d. laikotarpiu, taip pat būtų galėjusi pateikti įrodymus, teismai šią bylą būtų išsprendę visiškai kitaip. Tokiu atveju ieškovės ieškinys būtų buvęs atmestas, o pareiškėjai dabar nebūtų reiškiamos trečiojo asmens pretenzijos.
2. Ieškovė AB „Panevėžio energija“ atsiliepime prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
20.1. Rangos sutartis buvo sudaryta tik tarp ieškovės ir trečiojo asmens. Subrangos sutartis tarp trečiojo asmens ir pareiškėjos dėl katilo pagaminimo ir pardavimo pareiškėjai sudaryta vėliau ir šios sutarties šalimi ieškovė nebuvo. Vilniaus apygardos teismo sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi patvirtinta, kad rangos sutartį pažeidė trečiasis asmuo, o ne pareiškėja. Teismų sprendimuose nebuvo pasisakoma dėl pareiškėjos, kaip katilo gamintojos ir pardavėjos atsakomybės, todėl toje byloje jai nebuvo sukurta teisių ir pareigų.
20.2. Pareiškėjos pateikti įrodymai nepagrindžia, kad juos priėmus įsiteisėję teismų sprendimai pakeistų atsakovės, ieškovės ir trečiojo asmens teises ir pareigas, nes pareiškėja su prašymu pateikė įrodymus apie susirašinėjimą tarp jos ir trečiojo asmens kitais nei ginčo laikotarpis.
20.3. Pagal rangos sutartį trečiasis asmuo įsipareigojo prieš ieškovę atlikti visus rangos darbus ir atlyginti nuostolius jei tokie atsirastų dėl jo veiklos trūkumų. Subrangos sutartimi pareiškėja, kaip katilo gamintoja ir pardavėja, įsipareigojo prieš trečiąjį asmenį, kaip pirkėją, pagaminti ir parduoti katilą trečiajam asmeniui (ne ieškovei). Taigi, pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai atsirado tarp trečiojo asmens ir pareiškėjos, o ne tarp ieškovės ir pareiškėjos, todėl Vilniaus apygardos teismo sprendime ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nustatytos aplinkybės dėl trečiojo asmens netinkamo rangos sutarties vykdymo, negalės būti panaudotos kaip res judicata sprendžiant ginčą, kilusį tarp pareiškėjos ir trečiojo asmens.
20.4. Rangos sutartimi trečiasis asmuo įsipareigojo ieškovei suprojektuoti ir atlikti katilinės rangos darbus įvertinant, kad ateityje bus vykdoma katilinės plėtra; subrangos sutartimi pareiškėja neprisiėmė prieš trečiąjį asmenį pareigos suprojektuoti katilą, o įsipareigojo katilą pagaminti ir jį parduoti bei suderinti, vadinasi katilo projektą turėjo parengti trečiasis asmuo, o pagal tokį projektą pareiškėja turėjo pagaminti ir parduoti katilą trečiajam asmeniui; trečiasis asmuo, 2016 m. birželio 23 d. raštu atsakydamas į ekspertų klausimus, nurodė, kad jo manymu katilas nebuvo suderintas laiku dėl projektinės klaidos, nes nebuvo atsižvelgta į plėtros galimybes. Dėl to kaminas gavosi neproporcingas vieno katilo darbui, padidėjo jo trauka bei katilo galia. Taigi katilas nebuvo laiku suderintas, nes netinkamai suprojektuoti sprendiniai, dėl kurių atsirado katilo elementų perkaitimai ir pažeidimai. Pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą yra nepagrįstas, neįrodytas, o pareiškėja savo teises ginče su trečiuoju asmeniu gali ginti kitais būdais. Būtent trečiasis asmuo turėjo suprojektuoti ir įrengti kaminą katilui, o katilą pagal trečiojo asmens parengtus parametrus gamino pareiškėja. Kaip matyti iš jau išnagrinėtoje byloje pateiktos medžiagos pats trečiasis asmuo pripažino, kad vėlavimai atsirado dėl to, kad jis netinkamai suprojektavo kaminą. Taigi, jei pareiškėja reikalauja iš trečiojo asmens atlyginti nuostolius dėl neva netinkamai pagaminto katilo pagal subrangos sutartį, tai tą ji ir privalo įrodyti, bet ne jau išnagrinėtoje, o visai kitoje byloje, kurios šalimi ieškovė net neturėtų būti.
3. Trečiasis asmuo UAB „Gandras energoefektas“ atsiliepime prašo pareiškėjos atskirąjį skundą tenkinti, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. Nr. e2-1317-803/2017, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
21.1. Vadovaujantis 2014 m. sausio 20 d. subrangos sutarties 1.1.7 papunkčiu, pareiškėja atsako už visą pasiūlytos įrangos tiekimą pagal 2013 m. liepos 17 d. tarp ieškovės ir trečiojo asmens sudarytos statybos rangos sutarties 1 priede numatytas specifikacijas ir sąlygas, tame tarpe už katilo tinkamą pagaminimą, montavimą bei priežiūrą. Vilniaus apygardos teismas sprendimu bei Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi, konstatavę visas civilinės atsakomybės sąlygas dėl katilo netinkamo veikimo, nors ir neįvardinant pareiškėjos, tiesiogiai pasisakė bei nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.
21.2. Anot teismų, trečiojo asmens neteisėti veiksmai pasireiškė vėlavimu suderinti katilą ir tuo, kad katilas laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 15 d. iki 2016 m. sausio 31 d. nepasiekė pastovaus projektinio galingumo. Teismas, neatlikęs šalių teisinių santykių, iš kurių kildinami ieškinio reikalavimai, kvalifikavimo, o taip pat nenurodęs nė vienos materialinės teisės normos ir/ar nė vieno tariamai pažeisto sutarties punkto, negalėjo tinkamai išspręsti bylos. Siekiant nustatyti pareigų pažeidimą, pirmiausiai turėjo būti nustatyta, kad rangovas atitinkamas pareigas turėjo. To nepadarę, teismai negalėjo konstatuoti trečiojo asmens neteisėtų veiksmų buvimo ir atitinkamai negalėjo taikyti rangovo civilinės atsakomybės, kurios padariniai tiesiogiai kils pareiškėjai.
21.3. Nors ieškovės nuostoliai buvo grindžiami tik ieškovės skaičiavimais, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai pripažino, kad ieškovė įrodė patirtų nuostolių dydį ir faktą bei ieškovės ieškinį tenkino beveik visa apimtimi, vien pagal ieškovės surašytą skaičiuoklę ir lentelę, kuriuos finansuoti turės pareiškėja.
21.4. Vilniaus apygardos teismo sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutarties įtaka pareiškėjos teisių pasikeitimui yra reali, ką liudija ir teisminiai ginčai dėl atsakovės regreso tvarka pareikšto ieškinio trečiajam asmeniui bei pareiškėjai teikta pretenzija dėl nuostolių pagal subrangos sutartį, kurie buvo neginčytinai konstatuoti priimant sprendimą bei nutartį.
21.5. Nors ieškinio reikalavimo suma yra didelė, ieškinio reikalavimas (dalykas) yra sudėtingas ir įpareigoja ne tik nustatyti reikalaujamų nuostolių rūšį (siekiant apskritai nuspręsti, ar reikalavimas patenka į draudimo objektą), bet taip pat nustatyti ir rangovo civilinės atsakomybės sąlygų buvimą/nebuvimą (nes draudimo sutartis yra laidavimo draudimas), tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teisme įvyko tik vienas teismo posėdis (2017 m. rugpjūčio 29 d.), kuriame byla buvo nagrinėjama iš esmės, ir šio posėdžio trukmė tebuvo 1 val. 19 min. Teismo posėdžio metu buvo nuspręsta susiaurinti bylos nagrinėjimo ribas ir posėdyje teismas nagrinėjo tik aplinkybes, susijusias su tuo, ar ieškovės reikalaujami nuostoliai yra tiesioginiai, ar netiesioginiai, ar jie gali būti laikomi žala ir ar patenka į draudimo objekto apibrėžimą. Todėl bylos nagrinėjimo iš esmės metu faktiškai buvo nagrinėjamas tik šis bylos aspektas, o įrodymai, susiję su rangos sutarties vykdymo aplinkybėmis ir rangovo civilinės atsakomybės sąlygomis, nebuvo tiriami ir vertinami. Pirmosios instancijos teismo sprendime pasisakyta dėl visų rangovo civilinės atsakomybės sąlygų, nors teismo posėdžio metu buvo nuspręsta nagrinėti klausimą tik dėl nuostolių rūšies.
21.6. Teismas neatskleidė bylos esmės, nesudarė galimybės byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti visus šiai bylai reikšmingus įrodymus, atitinkamai reikšmingi įrodymai nebuvo surinkti ir ištirti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų
4. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
5. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.
6. Šio apeliacinio proceso objektas yra Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo atsakovei (civilinės bylos Nr. e2-1317-803/2017).
Dėl proceso atnaujinimo instituto paskirties ir taikymo sąlygų
7. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti tik konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms.
8. Procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).
9. Europos Žmogaus Teisių Teismas pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad vadovaujantis teisės viršenybės principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei juos taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo (2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sypchenko prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Volkov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 8564/020).
10. Taigi, tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu
11. Pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą byloje, nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimu, kuris iš dalies pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartimi, nuspręsta (nors tiesiogiai to ir neįvardijus) dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens – pareiškėjos – teisių ir pareigų. Nurodė, kad prašomoje atnaujinti byloje buvo sprendžiamas ieškovės (užsakovės) ir trečiojo asmens (generalinio rangovo) ginčas dėl trečiojo asmens netinkamo statybos rangos sutarties (dėl projekto „Panevėžio RK-1 modernizavimas, keičiant iškastinį kurą į biokurą“) sąlygų vykdymo. Taip pat nurodė, kad teismai konstatavo trečiojo asmens neteisėtų veiksmų buvimą, nustatę, jog katilas nebuvo laiku ir tinkamai suderintas ir nepasiekė pastovaus projektinio galingumo. Pagal subrangos sutartį, sudarytą trečiojo asmens ir pareiškėjos, beveik visus katilo pagaminimo, įrengimo, derinimo ir paleidimo darbus atliko būtent pareiškėja. Šios subrangos sutarties pagrindu trečiasis asmuo yra pareiškęs reikalavimą pareiškėjai dėl nuostolių atlyginimo, kurį, be kita ko, grindžia Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartimi, kuriose neginčijamai nustatyta, jog katilas neveikė tinkamai ir nebuvo laiku bei tinkamai suderintas.
12. Savo argumentams pagrįsti pirmosios instancijos teisme pareiškėja pateikė šiuos įrodymus: 1) 2017 m. rugpjūčio 23 d. trečiojo asmens atstovės ir pareiškėjos atstovo el. susirašinėjimą dėl katilo daviklių veikimo ir svarstymo apie garantijos katilui panaikinimą; 2) 2017 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėjos atstovo el. laišką trečiojo asmens atstovei dėl ieškovės darbuotojų kišimosi į katilo darbą ir netinkamo jo valdymo; 3) 2014 m. sausio 20 d. pareiškėjos ir trečiojo asmens katilo pirkimo sutartį; 4) 2020 m. liepos 16 d. trečiojo asmens pretenziją pareiškėjai.
13. Pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį, neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, numatančiu, kad procesas civilinėje byloje gali būti atnaujinamas, jeigu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.
14. Sprendžiant dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, turi būti nustatyta, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus.
15. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagrindas pripažinti, jog sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019).
16. Prašyme atnaujinti procesą nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiąja teisės norma pagrįstą teisę ar įstatymo saugomą interesą, kurie pažeisti, jo neįtraukus į procesą, taip pat pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai.
17. Šiuo atveju kaip proceso atnaujinimo pagrindą pareiškėja iš esmės nurodo tai, kad nagrinėtoje byloje pripažinus neteisėtus trečiojo asmens (generalinio rangovo) veiksmus, kurie pasireiškė kaip pavėluotas katilo tinkamo veikimo užtikrinimas, kartu pasisakyta ir dėl pareiškėjos veiksmų neteisėtumo vykdant subrangos (katilo pirkimo) sutartį tarp trečiojo asmens ir pareiškėjos, nes didžiąją dalį su katilo įrengimu ir derinimo susijusių darbų atliko būtent pareiškėja, todėl įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai turi įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išnagrinėtoje byloje nebuvo tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjos teisių ir pareigų. Ši išvada darytina dėl toliau nurodytų aplinkybių.
19. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimo, teismas, pasisakydamas dėl trečiojo asmens neteisėtų veiksmų, nustatė, kad trečiasis asmuo sutartį pažeidė, kadangi vėlavo atlikti darbus pagal ieškovės ir trečiojo asmens rangos sutartį. Nustatė, kad 2016 m. rugsėjo 26 d. atliktų darbų aktas įrodo, jog darbai baigti ne iki 2015 m. lapkričio 15 d., t. y. pažeidžiant numatytą terminą. Teismas nustatė, kad ieškovės pelno praradimas (žala), kai ji turėjo pirkti dujas, yra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su rangovo (trečiojo asmens) veikos neteisėtumu, kuri pasireiškė sutartinių įsipareigojimų nevykdymu per nustatytą terminą.
20. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 25 d. nutartimi pasisakydamas dėl trečiojo asmens neteisėtų veiksmų pažymėjo, kad 2016 m. sausio 29 d. ir 2016 d. vasario 9 d. raštais pats trečiasis asmuo pripažino, jog katilas pasiekė projektinį galingumą tik 2016 m. sausio 29 d., nors tuo metu dar buvo vykdomi darbai, susiję su jo dūmų dujų temperatūros normalizavimu ir vizualizacija (iki 2016 m. vasario 9 d.). Tad ieškovei teigiant, kad trečiojo asmens neteisėti veiksmai pasireiškė laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 15 d. (datos, kai pagal ginčo rangos sutarties pakeitimą darbai turėjo būti baigti) iki 2016 m. sausio 31 d. (datos, kai katilas, paties trečiojo asmens teigimu, vis dar neatitiko jam keliamų reikalavimų), teismas sprendė, kad neteisėti trečiojo asmens veiksmai, minėtu laikotarpiu nesuderinus ginčo katilo yra įrodyti.
21. Kaip matyti iš byloje esančio 2016 m. birželio 23 d. trečiojo asmens rašto, jo manymu katilas nebuvo suderintas laiku dėl projektinės klaidos, nes nebuvo atsižvelgta į plėtros galimybes. Dėl to kaminas gavosi neproporcingas vieno katilo darbui, padidėjo jo trauka bei katilo galia. Taigi, katilas nebuvo laiku suderintas, nes buvo netinkamai suprojektuoti sprendiniai, dėl kurių atsirado katilo elementų perkaitimai ir pažeidimai.
22. Pagal ieškovės ir trečiojo asmens rangos sutartį trečiasis asmuo įsipareigojo, be kita ko, suprojektuoti, sukomplektuoti reikalingus įrengimus ir medžiagas, 12 MW galios biokuru kūrenamą vandens šildymo katilą su pagalbiniais įrenginiais bei atlikti statybos-montavimo darbus ir bandymus, personalo mokymą, objekto pridavimą (2013 m. liepos 17 d. ieškovės ir trečiojo asmens sudarytos rangos sutarties 1.1 papunktis).
23. Kaip matyti iš pareiškėjos pateiktos 2014 m. sausio 13 d. trečiojo asmens ir pareiškėjos sudarytos sutarties dėl katilo pirkimo, tiekėja (pareiškėja) įsipareigojo pagaminti ir parduoti užsakovui (trečiajam asmeniui) vieną pilną biokuro katilo komplektą, pagal šios sutarties priede Nr. 2 pateiktą produkto specifikaciją (1.1.1. papunktis). Tiekėja užsakovės (ieškovės) objekte tiekėjos specialistų pagalba įsipareigojo atlikti produkto (katilo) įrengimą, derinimą ir paleidimą. Tiekėja įsipareigojo surengti užsakovės personalo mokymus įrengimo, derinimo ir paleidimo metu (1.1.3 papunktis). Į tiekėjos paslaugą apimtį įtraukiamas užsakovės konsultavimas su projektu susijusiais klausimais produkto gamybos, įrengimo, derinimo ir paleidimo metu sutarties apimtyje (1.1.4. papunktis).
24. Pareiškėjos ir trečiojo asmens sudarytos sutarties priede Nr. 2 (techninė specifikacija) nurodyta, kuri įranga ir paslaugos nėra trauktos į šią sutartį – be kita ko, išmetamų dūmų sistemos sujungimai ir izoliacija, išmetamų dūmų ventiliatorius, dūmtakis, projektavimo darbai, katilinės inžineriniai darbai.
25. Minėtos ieškovės ir trečiojo asmens bei pareiškėjos ir trečiojo asmens sutarčių nuostatos leidžia teigti, kad trečiasis asmuo įsipareigojo ieškovei suprojektuoti ir atlikti katilinės rangos darbus, o katilo pirkimo sutartimi pareiškėja neprisiėmė prieš trečiąjį asmenį pareigos suprojektuoti katilą, ar katilo išmetamų dūmų sistemą, o įsipareigojo tik katilą pagaminti ir jį parduoti bei suderinti, taigi katilo bei katilo išmetamų dūmų sistemos projektą turėjo parengti trečiasis asmuo, o pagal projektą pareiškėja turėjo tik pagaminti ir parduoti katilą trečiajam asmeniui. Taigi, pareiškėjos (subrangovės) įsipareigojimų trečiajam asmeniui (generaliniam rangovui) turinys ir apimtis iš esmės skiriasi nuo trečiojo asmens įsipareigojimų ieškovei (užsakovei), todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismams prašomoje atnaujinti byloje pasisakius dėl trečiojo asmens sutartinių įsipareigojimų, prisiimtų prieš ieškovę, netinkamo vykdymo, nepasisakyta dėl pareiškėjos įsipareigojimų trečiojo asmens atžvilgiu vykdymo, atitinkamai, nenuspręsta ir dėl pareiškėjos teisių ir pareigų.
26. Pažymėtina, kad pagrindas spręsti dėl teismų procesiniais sprendimais pažeistų pareiškėjos teisių būtų tuo atveju, jeigu tarp ieškovės ir trečiojo asmens bei tarp pareiškėjos ir trečiojo asmens sudarytų sutarčių turinys būtų iš esmės panašus, tačiau šiuo atveju sutarčių turinys aiškiai skiriasi, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismai, konstatuodami trečiojo asmens neteisėtus veiksmus trečiojo asmens ir ieškovės rangos sutarties kontekste, pasisakė dėl pareiškėjos teisių ir pareigų pagal pareiškėjos ir trečiojo asmens sudarytą katilo pirkimo sutartį.
27. Įsiteisėjusio teismo sprendimo galia (res judicata) suponuoja draudimą pareikšti tapatų reikalavimą tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytus faktus bei teisinius santykius. Toks draudimas taikomas tik proceso šalims, kitiems byloje dalyvavusiems asmenims ir jų teisių perėmėjams (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Pabrėžtina, kad nors įsiteisėjęs teismo sprendimas yra visiems privalomas (CPK 18 straipsnis), tačiau jis neužkerta galimybės asmenims, nedalyvavusiems byloje, kreiptis į teismą ir pareikšti tapatų reikalavimą tam, kuris jau išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, taip pat ginčytis dėl faktų ir teisinių santykių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje nedalyvavusiems asmenims neturi nei res judicata, nei prejudicinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2013).
28. Kadangi prašomoje atnaujinti byloje pareiškėja nedalyvavo, įsiteisėjusiais teismų sprendimais dėl pareiškėjos teisių ir pareigų tiesiogiai nepasisakyta, pareiškėjai teismų procesiniai sprendimai neužkerta galimybės kreiptis į teismą ir ginčytis dėl faktų ir teisinių santykių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, spręstina, kad pareiškėja neįrodė, kad prašomoje atnaujinti byloje įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais teismai nusprendė dėl pareiškėjos materialiųjų teisių ar pareigų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
Dėl pareiškėjos pateiktų įrodymų
29. Kaip jau minėta, subjektas, siekiantis proceso atnaujinimo turi įrodyti ne tik kad sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis), bet ir teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos.
30. Pareiškėja nurodė, kad pareiškėja pati betarpiškai dalyvavo katilo gamybos, įrengimo, derinimo ir paleidimo procese ir yra įsitikinusi, kad katilas buvo pagamintas, įrengtas, suderintas bei paleistas tinkamai ir kokybiškai. Iki pretenzijos gavimo niekada anksčiau nei trečiasis asmuo, nei ieškovė nereiškė pareiškėjai pretenzijų dėl katilo kokybės ir/ar veikimo. Pareiškėja 2017 m. gavo tik kelis paklausimus dėl katilo veikimo. Kaip nurodyta pareiškėjos 2017 m. rugpjūčio 28 d. atsakyme, ieškovės operatoriai netinkamai eksploatavo katilą – nuolat savavališkai ir neįvertindami pasekmių keisdavo katilo nustatymus, kurie buvo įvesti katilo suderinimo metu. Dėl to katilas atitinkamais laikotarpiais nepasiekdavo maksimalaus galingumo, nes ieškovės operatorių savavališkai pakeisti nustatymai buvo netinkami. Dėl šių priežasčių pareiškėjos atstovams teko ne vieną kartą vykti į objektą ir pakartotinai derinti katilo nustatymus. Pareiškėja ketino panaikinti katilui taikomą garantiją dėl ieškovės atliekamo netinkamo katilo eksploatavimo. Taip pat ieškovės darbuotojai naudojo netinkamą ir nekokybišką kurą. Pareiškėjos žiniomis, ieškovė katilo kūrenimui kartais naudojo net statybines atliekas (langų rėmus). Ši situacija nuolat kartojosi ne tik 2015 m. pabaigoje, bet dar net kelis metus po darbų užbaigimo.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjos kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikti įrodymai nepagrindžia, kad atnaujinus procesą byla galėtų būti išnagrinėta kitaip. Ši išvada darytina įvertinus tai, kad pareiškėja pateikė tik 2017 m. rugpjūtį vykusį susirašinėjimą tarp pareiškėjos ir trečiojo asmens atstovų, katilo pirkimo sutartį ir trečiojo asmens pretenziją ieškovei. Šie įrodymai nepagrindžia ieškovės netinkamo veikimo ginčo laikotarpiu – nuo 2015 m. lapkričio 15 d. iki 2016 m. sausio 31 d. Nepateikta konkrečių įrodymų dėl išimtinės ieškovės kaltės dėl katilo netinkamo veikimo būtent minėtu laikotarpiu, o pareiškėjos ir trečiojo asmens susirašinėjimas šių aplinkybių pagrįsti negali. Pareiškėjos ir trečiojo asmens katilo pirkimo sutartis pagrindžia, kad didžiąją dalį katilo gaminimo, įrengimo ir derinimo darbų atliko pareiškėja, tačiau teismo sprendimams įtakos ši aplinkybė neturi, netgi priešingai – patvirtina, kad pareiškėjos įsipareigojimų trečiajam asmeniui turinys iš esmės skiriasi nuo trečiojo asmens įsipareigojimų ieškovei turinio.
32. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad net ir jeigu būtų nustatyta, jog prašomoje atnaujinti byloje teismai pasisakė dėl pareiškėjos teisių ir pareigų, pareiškėjos pateikti įrodymai nesudarytų pagrindo panaikinti ar pakeisti teismo nustatytų pareiškėjos teisių ir pareigų.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
33. Dėl šioje nutartyje nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Trečiasis asmuo nurodė, kad patyrė 239,18 Eur bylinėjimosi išlaidų ir prašė šias išlaidas priteisti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjos atskirasis skundas atmestas, o trečiasis asmuo atsiliepime palaikė pareiškėjos poziciją, kuri šiame apeliaciniame procese pripažinta nepagrįsta. Kadangi byla išnagrinėta priešingai nei trečiojo asmens atsiliepime pateiktas prašymas, t. y., trečiojo asmens palaikytas atskirasis skundas atmestas, teismas sprendžia, kad trečiasis asmuo neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
35. Ieškovė nurodė, kad patyrė 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios patirtos dėl advokato paslaugų už atskirojo skundo analizę ir atsiliepimo į pareiškėjos atskirąjį skundą parengimą bei konsultacijų ieškovei bylos klausimais teikimą. Ieškovė pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus.
36. Kadangi pareiškėjos atskirasis skundas atmestas, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl pareiškėjos inicijuoto apeliacinio proceso, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nėra nustatyta maksimalaus priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio už atsiliepimą į atskirąjį skundą. Tačiau pažymėtina, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą maksimali rekomenduojama priteisti suma sudaro 1 818,05 Eur (koeficientas 1,3 x Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (šiuo atveju – 2020 m. II ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 1 398,5 Eur), už atskirąjį skundą – 559,40 Eur (koeficientas 0,4 x 1 398,5 Eur), o už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai – 559,40 Eur (koeficientas 0,4 x 1 398,5 Eur). Taigi, šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, maksimali ieškovei priteistina suma galėtu būti 559,40 Eur (Rekomendacijų 8.16 papunktis). Tačiau šioje byloje nebuvo sprendžiami itin sudėtingi ar didelės apimties klausimai, nevyko žodinių teismo posėdžių, ieškovė savo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus praktiškai išdėstė tik dviejuose lapuose, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovei turėtų būti priteistinas ne maksimalus šiuo atveju galimas užmokestis už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (559,40 Eur), o 400 Eur užmokestis.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Panevėžio energija“, juridinio asmens kodas 147248313, iš pareiškėjos Austrijos įmonės „Agro Forst & Energietechnik GmbH“, juridinio asmens kodas ATU36955808, 400 Eur (keturių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Agnė Tikniūtė