Baudžiamoji byla Nr. 2K-82-1073/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17324-2017-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.16.2.13; 2.1.16.2.19; 2.1.16.2.22
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. N. gynėjo advokato Stasio Zabitos kasacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo T. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 2 dalį, 189 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo T. N. apeliacinis skundas bei ištaisytas Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžio įžanginėje, aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse padarytas rašymo apsirikimas, klaidingai nurodytą T. N. inkriminuojamą BK 22 straipsnio 2 dalį pakeičiant į BK 22 straipsnio 1 dalį.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. T. N. nuteistas už tai, kad pasikėsino įgyti didelės vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu: nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. balandžio 15 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, telefono pokalbių metu su M. Š., taip pat 2017 m. balandžio 15 d. apie 15.09 val. susitikimo Kauno mieste metu su M. Š. pasikėsino įgyti – nusipirkti už 14 000 Eur iš M. Š. didelės vertės turtą – kultivatorių „NZ Aggressive 600“, 33 880 Eur vertės, kuris buvo pagrobtas 2017 m. balandžio mėnesio naktį iš 10 d. į 11 d. (duomenys neskelbtini), iš N. K., žinodamas, kad šis turtas yra gautas nusikalstamu būdu, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi 2017 m. balandžio 15 d. (duomenys neskelbtini), pagrobtą kultivatorių surado policijos pareigūnai.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistojo T. N. gynėjas advokatas Stasys Zabita prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti. Kasaciniame skunde nurodo:
2.1. Apeliaciniame skunde buvo pažymėta apie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio, šis pažeidimas ignoruotas ir neištaisytas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami bylos duomenis, savo sprendimuose nurodo, kad T. N. kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 2 dalį, pagrindžia įrodymų visuma. Tačiau nė viename iš teismų sprendimų konkrečiai nėra įvardyti ar atskleisti duomenys, kurie pagrindžia šias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje, taip pat ir pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje apskritai nėra atskleistas įrodymų visumos turinys.
2.2. Nuteistojo T. N. atžvilgiu ikiteisminio tyrimo metu buvo taikyti neviešo pobūdžio veiksmai. Vis dėlto tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartyje liko neatsakytas klausimas dėl to, ar buvo tam teisinis ir faktinis pagrindas, todėl liko neaišku, ar tokiu būdu gauti duomenys yra leistini. Sprendžiant dėl nuteistojo kaltės šioje byloje buvo naudoti duomenys, gauti kitoje byloje. Tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas taip ir nepatikrino, ar nebuvo pažeistos BPK 162 straipsnio nuostatos.
2.3. Skundžiamas apeliacinės instancijos teismo pateiktas argumentavimas negali būti laikomas tinkamai motyvuotomis teismo išvadomis dėl apeliacinio skundo ir teisiamojo posėdžio metu nuteistojo gynėjo pateiktų argumentų. Reikalavimus apeliacinės instancijos teismo išvadoms nustato BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatos. BPK 332 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje turi būti išdėstytos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo, o 5 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu apeliacinis skundas atmetamas, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nesigilino į apeliacinio skundo argumentus, bylos medžiagą, netikrino bylos iš esmės ir apsiribojo tik kasacinės instancijos teismo suformuotų teisės taikymo taisyklių citavimu.
2.4. Pagrindžiant nuteistojo kaltę skundžiamuose teismų sprendimuose apsiribota tik nurodymu, kad bylos medžiagoje esantys pokalbiai telefonu su asmenimis (M. Š., A. A., J. V., A. M.) bei nuteistojo elgesys (susitikimas su M. Š. Kaune) tuoj pat po kultivatoriaus vagystės neva patvirtina, kad jis neabejotinai žinojo, kad ketina įsigyti daiktą, kuris gautas nusikalstamu būdu. Nei šių pokalbių su pirmiau minėtais asmenimis egzistavimas, nei šių pokalbių turinys niekaip nepatvirtina T. N. kaltės turinio (netirtas ir šių pokalbių klausymosi faktinis bei teisinis pagrindas). Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų apie tikrąją norimo įsigyti kultivatoriaus kilmę, nė vienas iš pirmiau minėtų asmenų nepateikė duomenų ar užuominų apie tikrąją norimo įsigyti daikto kilmę, tokių duomenų asmeniškai neturėjo ir T. N..
2.5. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad nuteistasis su M. Š. tarėsi, kad kultivatorių pirks pavedimu, M. Š. dėl to neprieštaravo, taip pat buvo susitarta ir dėl pirkimo dokumentų. Dėl kultivatoriaus kainos tarp nuteistojo ir M. Š. vyko derybos, sutarta galutinė suma, už kurią turėjo įsigyti kultivatorių, buvo 14 000 Eur. Nei kultivatoriaus kaina, nei pačios derybos ar kitos aplinkybės negalėjo sukelti ir nesukėlė jokio pagrindo įtarti ar dvejoti dėl norimo įsigyti kultivatoriaus kilmės. Nurodytos aplinkybės nepaneigtos ir tik patvirtina, kad T. N. neturėjo tiesioginės tyčios įsigyti daikto, kuris gautas nusikalstamu būdu.
2.6. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis apie T. N. vartojamus konspiracinius žodžius, tokius kaip „padargas“, „skardelė“ ir t. t. Šie žodžiai yra žargonas, kuris vartojamas ūkininko kasdienėje kalboje ir niekaip negali būti pagrindas grįsti jo kaltę. Apeliaciniame skunde buvo iškeltas klausimas apie tai, kad nuo T. N. siekiamo parduoti kultivatoriaus korpuso buvo nuimta užkniedyta indentifikacinė lentelė (kuri rasta M. Š. automobilyje), o jos vietoje užklijuota kita, taip buvo stengiamasi paslėpti tikrąją daikto kilmę. Apeliacinės instancijos teismo atsikirtimas į nurodytą argumentą yra deklaratyvus: visų pirma, minimas ūkio agregatas net nedalyvavo viešajame eisme ir jokiais būdais negalėjo palengvinti jo transportavimo (dėl pareigūnų patirties), antra, iš policijos pareigūnų parodymų matyti, kad jie iškart aptikę pavogtą kultivatorių atkreipė dėmesį į nuimtą užkniedytą indentifikacinę lentelę ir jos vietoje perklijuotą kitą.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Vida Ramanauskienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Kasaciniame skunde nesutinkama su teismų padarytomis išvadomis dėl byloje ištirtų įrodymų, keliamas klausimas dėl jų leistinumo, tačiau tai negali būti vertinama kaip teismų padaryti pažeidimai, nes byloje nėra duomenų, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai būtų įrodymais pripažinę ne įstatymų nustatyta tvarka gautus duomenis, vertinę įrodymus ne pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojoje byloje taip pat nėra duomenų, kad teismai būtų netinkamai pritaikę baudžiamąjį įstatymą.
3.2. Kasacinio skundo argumentas, kad teismas neatsakė į klausimus, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas T. N. atžvilgiu taikyti neviešo pobūdžio veiksmus, ar tokiu būdu gauti duomenys buvo leistini, ar pagrįstai sprendžiant T. N. kaltės klausimą buvo remiamasi duomenimis, gautais kitoje byloje, taip pat yra nepagrįstas, nes pasisakydamas dėl įrodymo leistinumo Kauno apygardos teismas savo poziciją išdėstė aiškiai ir argumentuotai.
3.3. Nepagrįstas ir kasacinio skundo argumentas, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šioje byloje priimdami sprendimus nesivadovavo BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktu, o apeliacinės instancijos teismas šį apeliaciniame skunde nurodytą pažeidimą ignoravo ir jo neištaisė. Kauno apygardos teismas nutartyje išanalizavo T. N. veiksmus ir pagrindė nusikalstamos veikos, nustatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 189 straipsnio 1 dalyje, objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimą. Pasisakydamas dėl apeliaciniame skunde ginčijamo tiesioginės tyčios buvimo, pasireiškiančio žinojimu, kad perkamas kultivatorius yra gautas nusikalstamu būdu, teismas nutartyje išdėstė logišką ir pagrįstą įrodymų analizę.
3.4. Pasisakant dėl apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumo atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio skundo teiginys, jog apeliacinės instancijos teismas visiškai nesigilino į apeliacinio skundo argumentus, bylos medžiagą, netikrino bylos iš esmės ir apsiribojo tik kasacinės instancijos teismo suformuotų teisės taikymo taisyklių citavimu, yra nepagrįstas – teismas išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą, nutartyje išdėstė motyvus, paaiškinančius ir pagrindžiančius teismo sprendimą nuteistojo
T. N. apeliacinį skundą atmesti. Apeliacinės instancijos teismo priimta nutartis teisėta ir pagrįsta. Teismas išnagrinėjo šią bylą laikydamasis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo T. N. gynėjo advokato Stasio Zabitos kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasacinio skundo nagrinėjimo ribų ir bylos įrodymų vertinimo
5. Kasaciniu skundu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo T. N. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, 189 straipsnio 2 dalį, bei apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria atmestas T. N. apeliacinis skundas bei ištaisytas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įžanginėje, aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse padarytas rašymo apsirikimas,
T. N. inkriminuojamą BK 22 straipsnio 2 dalį pakeičiant į BK 22 straipsnio 1 dalį, ir baudžiamąją bylą nutraukti. Kasacinis skundas iš esmės yra grindžiamas byloje surinktų įrodymų, pagrindžiančių nuteistojo T. N. kaltę, ginčijimu, bei akcentuojami baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai renkant įrodymus prieš T. N. ikiteisminio tyrimo metu.
6. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Taigi, nagrinėdamas kasacinį skundą, kasacinės instancijos teismas tikrina tai, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008,
2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-7-173/2014 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas pagal BPK 369, 376 straipsniuose nustatytas bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis), taip pat negali apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytų išvadų dėl įrodymų vertinimo, įrodymų pakankamumo pakeisti savomis išvadomis, nes atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų funkcija. Šiame kontekste pažymėtina, kad proceso dalyvių nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad bylos ikiteisminio tyrimo ir proceso teisme metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis), nėra pagrindas kasacinės instancijos teismui naikinti ar keisti teismų sprendimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-7-130-699/2015, 2K-173-976/2016 ir kt.). Šioje byloje kasacinės instancijos teismas dėl įrodymų vertinimo pasisako tik tiek, kiek tai susiję su galimais baudžiamojo proceso pažeidimais.
7. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
8. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, esminiu proceso pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015,
2K-483-976/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-314-693/2018).
9. Kasatorius teigia, kad byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai apsiribojo tik formaliu įrodymų išvardijimu, tačiau neanalizavo jų visumos ir todėl neatskleidė nuteistojo kaltės turinio. Išanalizavus bylos medžiagą bei ja pagrįstus skundžiamus teismų sprendimus kasacinio skundo argumentų kontekste, konstatuotina, kad kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas tokių trūkumų, kuriuos nurodo kasatorius, neturi. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pakankamai išsamiai išanalizavo T. N. kaltę pagrindžiančius įrodymus ir procesinius sprendimus priėmė remdamiesi tiek paties T. N. įvairiose proceso stadijose duotais parodymais, tiek telefono pokalbių suvestinėmis, policijos pareigūnų parodymais ir kitais bylos duomenimis. Svarbu paminėti, kad T. N. kaltė buvo grindžiama byloje surinktų įrodymų visumos analize, o ne atskirais, selektyviai parinktais įrodymais, kaip bandoma siūlyti kasaciniame skunde. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai išanalizuotos
M. Š. (asmens, iš kurio kasatorius turėjo pirkti kultivatorių) telefono pokalbių išklotinės, kurių bendras kontekstas ir turinys atskleidžia nuteistojo supratimą apie neteisėtą turto kilmę ir siekį įsigyti būtent šį turtą, išanalizuotos T. N. telefono pokalbių išklotinės, iš kurių matyti, kad nuteistasis planuoja kultivatoriaus perpardavimą, išreiškia susirūpinimą dėl apklausos policijos įstaigoje ir t. t. Kasatoriaus nurodomi argumentai, kad T. N. kultivatorių ketino pirkti banko pavedimu (kas turėtų patvirtinti jo nekaltumą), yra neatitinkantys išklotinių turinio. Kaip matyti iš byloje esančios telefono pokalbių suvestinės, T. N., kalbėdamas telefonu su M. Š., aptarė kultivatoriaus kainą ir T. N. ne kartą buvo pasakyta, kad jis atvyktų „su pinigėliais“ (1 t., b. l. 96).
10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad BK 189 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai buvo atskleisti tinkamai, o nuteistojo gynybinės versijos paneigtos motyvuotai. Teismų sprendimuose, laikantis BPK nustatytų reikalavimų, konstatuota, kad T. N. žinojo, kad rengiasi įsigyti neteisėtu – vagystės būdu įgytą turtą, savo bendravimą su pagrobto turto pardavėju slėpė, už turtą rengėsi sumokėti grynaisiais pinigais ir gerokai mažesne nei rinkos kaina. Teisėjų kolegija neesminiais laiko kasatoriaus argumentus dėl ant kultivatoriaus esančios identifikacinės lentelės pakeitimo, nes ši aplinkybė nedaro įtakos nei nusikalstamos veikos kvalifikacijai, nei kasatoriaus veiksmų vertinimui. Kaip minėta, kasacinės instancijos teismas iš naujo byloje surinktų įrodymų nevertina, o tik patikrina, ar jie baudžiamojoje byloje buvo ištirti ir įvertinti nepažeidžiant BPK reikalavimų. Be kita ko, kasaciniame skunde ir nėra nurodoma, kaip konkrečiai pasireiškė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai tiriant ir vertinant įrodymus, tik deklaratyviai teigiama, kad įrodymų vertinimas buvo paviršutiniškas, netinkamas. Kasatorius akcentuoja atskirus T. N. kaltę neva paneigiančius įrodymus, atsieja juos nuo bendros įrodymų visumos, tačiau toks kasaciniame skunde pateikiamas įrodymų vertinimas yra subjektyvus ir klaidinantis, nes, kaip minėta, T. N. kaltė įrodyta sistemiškai vertinant įrodymų visumą. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo vieno konkretaus veiksmo, poelgio ar fakto, kuris pats savaime užtrauktų baudžiamąją atsakomybę nuteistajam (pavyzdžiui, kaip būtų smurtinio nusikaltimo atveju suduodant smūgį nukentėjusiajam), todėl kasatorius yra neteisus teigdamas, kad, pavyzdžiui, T. N. susitikimas su M. Š. neįrodo jo kaltės, nes šis susitikimas bylą nagrinėjusių teismų buvo vertinamas kaip dalis įrodymų grandinės, kuri leido be pagrįstų abejonių konstatuoti BK 22 straipsnio 1 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų sudėties požymių buvimą T. N. veikoje. Taigi, baudžiamojo proceso įstatymo taikymo klaidų priimant apkaltinamąjį nuosprendį T. N. nenustatyta.
11. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas apsiribojo tik pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nuostatų pakartojimu ir kasacinio teismo praktikos citavimu. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistojo gynėjas, kaip ir prokuroras, neprašė atlikti įrodymų tyrimo, gynėjo prašymu buvo pagarsinta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Apeliaciniame skunde buvo keliami iš esmės tie patys klausimai, kurie akcentuojami ir kasaciniame skunde, t. y. dėl įrodymų vertinimo, kasatoriaus kaltės nustatymo ir dėl BPK 162 straipsnio pažeidimų. Kaip minėta, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų vertinant įrodymus ar sprendžiant dėl kasatoriaus kaltės, o dėl BPK 162 straipsnio taikymo toliau pasisakoma šioje kasacinio teismo nutartyje.
12. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kasacinio skundo argumentus dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo ir kasatoriaus nuteisimo jų pagrindu, daro išvadą, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus vertino nepažeisdami BPK 20 straipsnio reikalavimų, o kasatoriaus padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymius nustatė atsižvelgdami į visumą surinktų įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje į esminius apelianto argumentus yra atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami (BPK 332 straipsnio 3, 5 dalys), byla patikrinta tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Pagrindo konstatuoti baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą nėra.
Dėl teisinių ir faktinių pagrindų nustatymo taikant procesines prievartos priemones kasatoriui ir BPK 162 straipsnio nuostatų taikymo
13. Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl to, ar tinkamai buvo pritaikytos BPK 162 straipsnio nuostatos ir remtasi kitame ikiteisminiame tyrime neviešo pobūdžio veiksmų (telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės (BPK 154 straipsnis) ir slapto sekimo (BPK 160 straipsnis)) metu gautais duomenimis, taip pat ginčijami procesinių prievartos priemonių taikymo teisinis ir faktinis pagrindai.
14. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo pagrindai nurodyti BPK 154 straipsnyje. Teisės aktų nustatyta tvarka taikant šią prievartos priemonę gali būti klausomasi pokalbių turinio, nustatomi asmenys, kurie naudojasi konkrečiais telefono numeriais (pavyzdžiui, esant išankstinio apmokėjimo paslaugai), renkant informaciją apie nusikaltimo vietoje veikusius abonentus (gaunant išklotinę) ir pan. Atitinkamai ši prievartos priemonė gali būti skiriama tik motyvuotu teismo sprendimu (išskyrus atvejus, jei gautas asmens prašymas arba sutikimas su tokia kontrole ar fiksavimu nesinaudojant ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, paslaugomis ir įrenginiais, taip pat neatidėliotinais atvejais vadovaujantis prokuroro nutarimu) laikantis proporcingumo reikalavimų.
15. Teisinis pagrindas taikyti BPK 154 straipsnio 1 dalyje nustatytą priemonę yra pagal prokuroro prašymą priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis ar neatidėliotinais atvejais – prokuroro nutarimas (BPK 1601 straipsnio 1 dalis). Todėl nustačius, kad elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė buvo vykdoma be teisinio pagrindo, jos metu gauti duomenys paprastai byloje įrodymais nepripažįstami (BPK 20 straipsnis). Sprendžiant, ar yra faktinis pagrindas sankcionuoti BPK 154 straipsnyje nurodytą priemonę, be kita ko, turi būti patikrinama: 1) ar yra pagrindas manyti, kad tokiu būdu galima gauti duomenų apie BPK 154 straipsnio 1 dalyje nurodytus nusikaltimus ar šio straipsnio 3 dalyje nurodytus nesunkius nusikaltimus (esant šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms sąlygoms), arba ar yra pavojus, kad nukentėjusiajam, liudytojui ar kitiems proceso dalyviams arba jų artimiesiems bus panaudotas smurtas, prievartavimas ar kitokios neteisėtos veikos; 2) ar nėra galimybės kitais būdais nustatyti faktus, ar šių faktų nustatymas kitais būdais būtų žymiai sudėtingesnis (BPK 11 straipsnio 1 dalis).
16. Pagal BPK 160 straipsnio 1 dalį, ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, gali paskirti asmens, transporto priemonės ar objekto sekimą. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarime paskirti asmens ar transporto priemonės arba objekto sekimą turi būti nurodyta: 1) asmuo ar transporto priemonė arba objektas, kuris bus sekamas; 2) duomenys, pagrindžiantys būtinybę taikyti šią priemonę; 3) slapto sekimo trukmė. Kaip ir pirmiau aptartos procesinės prievartos priemonės atveju, turi egzistuoti ne tik teisinis, bet ir faktinis pagrindas – informacija ne apie bet kokią, o tik apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką ar veikas, ir turi būti vykdoma tik siekiant surinkti duomenų apie tokią veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-139/2015, 2K-P-94-895/2015).
17. BPK 162 straipsnyje nurodyta, kad vienoje baudžiamojoje byloje taikant šiame kodekse nustatytas procesines prievartos priemones surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą ikiteisminio tyrimo metu gali būti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje tik aukštesniojo prokuroro nutarimu. Jeigu baudžiamoji byla yra teismo žinioje, sprendimas dėl informacijos panaudojimo kitoje baudžiamojoje byloje priimamas ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi. Teismų praktikoje nurodoma, kad taikant neviešo pobūdžio sankcijų reikalaujančias tyrimo priemones gali būti gaunami ir tam tikri duomenys, leidžiantys įtarti apie kitas to paties asmens arba kitų asmenų daromas nusikalstamas veikas. Kasacinės instancijos teismo nutartyse buvo sprendžiamas klausimas, ar tokiu būdu gauti faktiniai duomenys gali būti panaudoti kaip įrodymai baudžiamajame procese dėl kitų nusikalstamų veikų, t. y. nusikalstamų veikų, dėl kurių nebuvo sankcionuotas neviešo pobūdžio tyrimo priemonių panaudojimas ar neviešo pobūdžio procesinių prievartos priemonių panaudojimas. Kasacinėse nutartyse nurodoma, kad jeigu šios kitos nusikalstamos veikos pateko į kategoriją veikų, nurodytų įstatyme ir sudarančių pagrindą pagal įstatymą atlikti neviešo pobūdžio veiksmą, tai dėl jų gauta informacija gali būti kaip įrodymai naudojama ir kituose baudžiamuosiuose procesuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-178/2012, 2K-P-94-895/2015).
18. Kasatorius teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neįvertino, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindai atlikti neviešo pobūdžio veiksmus T. N. atžvilgiu. Šie skundo teiginiai yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje yra atskleistas procesinių prievartos priemonių taikymo nuteistajam pagrįstumas bei įvertintas šių priemonių taikymo metu gautų duomenų panaudojimo teisėtumas.
19. Iš bylos medžiagos matyti, kad panašiais laikotarpiais skirtingų ikiteisminio tyrimo įstaigų buvo pradėti ne mažiau kaip trys ikiteisminiai tyrimai dėl tapačių veikų – BK 178 straipsnio 3 dalies (dėl traktoriaus ir žemės ūkio padargų vagyčių) bei tų pačių asmenų atžvilgiu. Todėl n????agrinėjamoje baudžiamojoje byloje 2017 m. balandžio 26 d. ir 2017 m. birželio 12 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Juozo Aurylos nutarimais buvo nutarta kituose ikiteisminiuose tyrimuose (ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-15107-16 ir 01-1-07506-17) taikant BPK 154, 160 straipsniuose nustatytas procesines prievartos priemones gautus duomenis leisti panaudoti šioje baudžiamojoje byloje atliekamame ikiteisminiame tyrime (1 t., b. l. 81–82, 84–85, 106), t. y. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d., 2017 m. balandžio 13 d. nutarčių pagrindu atliktos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gautą informaciją bei 2017 m. balandžio 13 d. Kauno apylinkės teismo nutarties pagrindu atlikto slapto sekimo metu gautą informaciją.
20. Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BPK 154 straipsnyje nustatytos procesinės prievartos priemonės taikymu T. N., atkreiptinas dėmesys į tai, kad ankstesni (ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-15107-16 ir 01-1-07506-17) ikiteisminiai tyrimai buvo atliekami asmenų grupės, įskaitant T. N., kuris nurodytuose ikiteisminiuose tyrimuose turėjo specialiojo liudytojo statusą, atžvilgiu dėl veikų, nustatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje (sunkus nusikaltimas). Minėtuose ikiteisminiuose tyrimuose BPK 154 straipsnyje nustatytos procesinės prievartos priemonės buvo taikytos ir M. Š. bei T. N., kurie nagrinėjamoje byloje iki jos išskyrimo buvo bendrakalčiai. Būtent ankstesnių ikiteisminių tyrimų metu gauta duomenų apie tai, kad T. N. buvo pasirengęs įsigyti pagrobtą svetimą turtą – kultivatorių „NZ Aggressive 600“. Šių duomenų pagrindu buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas, jis buvo užbaigtas ir byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota teismui, kaltinant E. J. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, M. M. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, M. Š. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir T. N. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjant T. N. ir kitų trijų kaltinamųjų baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, pasislėpus vienam iš kaltinamųjų, 2019 m. balandžio 16 d., siekiant proceso operatyvumo, buvo priimta nutartis išskirti bylą T. N. atžvilgiu į atskirą baudžiamąją bylą. Taigi, nors T. N. padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau ji patenka į veikų, kurias tiriant gali būti taikoma BPK 154 straipsnyje nustatyta procesinė prievartos priemonė, sąrašą. Procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumo nepaneigia ir tai, kad T. N. nebuvo tas asmuo, kuris rengėsi pagrobti (pagrobė) svetimą turtą, tik buvo pažadėjęs tą turtą įsigyti, nes kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad baudžiamajame procese įrodymais taip pat laikytini tokie duomenys, kurie gauti apie asmens, dėl kurio buvo atliekama slapta elektroniniais ryšiais (telekomunikacijų tinklais) perduodamos informacijos turinio kontrolė, nusikalstamos veikos bendrininkus ar kitus su jo daroma nusikalstama veika susijusius asmenis (pvz., asmenis, kurie įgydavo, realizuodavo nusikalstamu būdu gautą turtą) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015).
21. Slaptam sekimui (BPK 160 straipsnis) nėra keliami reikalavimai dėl tiriamos nusikalstamos veikos sunkumo, tačiau procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti tinkamai sankcionuotas BPK nustatyta tvarka, taip pat turi būti nustatytas teisinis ir faktinis pagrindas ją taikyti, bei laikomasi proporcingumo principo. Byloje esantis prokuroro prašymas dėl slapto
M. Š. ir T. N. sekimo ir ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis paskirti slaptą sekimą atitinka jiems BPK 160 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus – aiškiai nurodyti sektini asmenys (M. Š., T. N. ir asmenys, kurie su M. Š. atvyks į susitikimą dėl vogtų daiktų pardavimo), išdėstyta, kokie duomenys pagrindžia slapto sekimo taikymo būtinumą, nustatytas konkretus terminas, kurį laiką gali būti taikoma ši procesinė prievartos priemonė (1 t., b. l. 128–129, 130–131).
22. Šioje baudžiamojoje byloje, kituose ikiteisminiuose tyrimuose surinktą informaciją panaudoti nagrinėjamame ikiteisminiame tyrime leista 2017 m. balandžio 26 d. ir 2017 m. birželio 12 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Juozo Aurylos nutarimais. Aukštesniojo prokuroro sąvoka yra pateikta Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 15 straipsnyje, o šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad apylinkės prokuratūros prokurorui aukštesnysis prokuroras yra apylinkės prokuratūros skyriaus vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas). Taigi, BPK 162 straipsnio reikalavimai nebuvo pažeisti, nes leidimą dėl informacijos panaudojimo davė aukštesnysis prokuroras (apylinkės prokuratūros prokurorui – apylinkės prokuratūros skyriaus vyriausiasis prokuroras). Tai aiškiai nurodoma ir apeliacinės instancijos teismo nutarties 12 ir 13 punktuose.
23. Dėl faktinio procesinių prievartos priemonių taikymo pagrindo T. N. apeliacinės instancijos teismas atskiroje skundžiamos nutarties dalyje nepasisakė, tačiau iš nutarties konteksto spręstina, kad buvo įvertintos ir jų taikymo aplinkybės ir tikslingumas. Būtent taikant procesines prievartos priemones buvo surinkta duomenų apie rengiamas daryti (daromas) nusikalstamas veikas. Neatlikus nagrinėjamų ikiteisminio tyrimo veiksmų būtų apsunkintas ar apskritai neįmanomas tiek nusikalstamų veikų ištyrimas, tiek visų jose dalyvavusių asmenų nustatymas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vien tas faktas, jog nusikalstama veika buvo išaiškinta, savaime nepatvirtina procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumo ir tikslingumo. Bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju turi ne tik įvertinti, ar procesinės prievartos priemonės buvo taikomos laikantis BPK nustatytų formalių reikalavimų, tačiau ir atsižvelgti į taikomų priemonių proporcingumą ir būtinumą. Kiekviena procesinė prievartos priemonė varžo asmens, prieš kurį ji nukreipta, laisves, o BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas įpareigoja asmens laisvių nevaržyti daugiau, nei tai būtina konkrečiame baudžiamajame procese. Šioje baudžiamojoje byloje teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad kasatoriui taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neproporcingos, savitikslės ar nebūtinos, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepažeidė baudžiamojo proceso įstatymo, T. N. kaltę grįsdami BPK 154 ir 160 straipsniuose nurodytų procesinių prievartos priemonių taikymo metu gautais duomenimis.
24. Pateikta bylos situacijos bei teismų sprendimų analizė leidžia teigti, kad visi procesiniai sprendimai tiek dėl prievartos priemonių taikymo, tiek dėl duomenų perkėlimo buvo atlikti laikantis BPK reikalavimų bei nurodytos teismų praktikos taisyklių, atitinkamai apie procesinių prievartos priemonių taikymo pagrindus išsamiai pasisakė ir apeliacinės instancijos teismas. Skundžiamoje teismo nutartyje buvo nurodytos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartys, kuriomis patvirtintas procesinių prievartos priemonių taikymas, pasisakyta dėl jų teisėtumo. Taigi, konstatuotina, kad šioje baudžiamojoje byloje teismai nuteistojo atžvilgiu surinktų įrodymų gavimo aplinkybes (įrodymų leistinumą) patikrino nepažeisdami BPK reikalavimų, buvo nustatyti tiek teisinis, tiek faktinis procesinių prievartos priemonių, nustatytų BPK 154 ir 160 straipsniuose, taikymo pagrindai, pagrįstai konstatuota, kad kitų ikiteisminių tyrimų metu surinkti duomenys nagrinėjamoje byloje panaudoti laikantis BPK 162 straipsnyje nustatytos tvarkos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, BPK 154 ir 160 straipsniuose nurodytos procesinės prievartos priemonės buvo taikytos teisėtai ir pagrįstai, o jų taikymo metu gauti duomenys panaudoti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje laikantis BPK 162 straipsnyje nustatytos tvarkos.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo T. N. gynėjo advokato Stasio Zabitos kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Alvydas Pikelis
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė