Baudžiamoji byla Nr. 1-110-932/2016

Teisminio proceso Nr. 1-24-1-01385-2014-2

                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.6.2; 1.1.10.1; 1.2.14.5.1; 1.2.16.4; 1.2.18.3; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 19 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė,

sekretoriaujant Gintarei Makarevičienei,

dalyvaujant prokurorui G. V.,

kaltinamajam A. G.,

kaltinamojo gynėjui advokatui A. T.,

nukentėjusiesiems S. G., G. M. ir M. K.,

vertėjams A. K. ir O. M., 

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r. sav., administracine tvarka baustas, teistas:

1. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-08-30 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu dvejiems metams;
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-04 baudžiamuoju įsakymu pagal BK                 182 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu keturiems mėnesiams;
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-19 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio          1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį –                 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, atidedant bausmės vykdymą 2 metams 6 mėnesiams;
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-18 nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio     1 dalį – 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, atidedant bausmės vykdymą 3 metams;
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-27 nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio       1 dalį (6 nusikalstamos veikos) – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, atidedant bausmės vykdymą 3 metams;
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-07 baudžiamuoju įsakymu pagal BK                 182 straipsnio 1 dalį – 8 MGL (301 eurų) dydžio bauda;
7. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-11-21 nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio      1 dalį – 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 3 metams;
8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-01 nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio       1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų 22.00 val., iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu;
9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-05 baudžiamuoju įsakymu pagal BK                 182 straipsnio 1 dalį - 8 MGL (301 eurų) dydžio bauda;
10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-10 baudžiamuoju įsakymu pagal BK                 182 straipsnio 1 dalį - 10 MGL (376,60 eurų) dydžio bauda,
11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-01 baudžiamuoju įsakymu pagal BK              182 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu; per 3 mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
12. Kauno miesto apylinkės teismo 2015-10-01 nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio            3 dalį – 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. G. paskirta 20 parų arešto. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta 20 parų arešto bausmė prilyginta 20 dienų laisvės atėmimo bausmei. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis,  paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-07 baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-29 nutartimi (kuria subendrinti 2014-11-21 2014-12-01 nuosprendžiai), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-05 baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo     2015-03-10 baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis ir A. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas ir 20 MGL (753,2 Eur) dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, atliktas pagal 2014-11-21 nuosprendžiu paskirtos ir pilnai neatliktos 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant A. G.: 1) per visą bausmės atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;                         2) nesilankyti lošimų namuose; 3) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Nuteistasis A. G. taip pat įpareigotas per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo priklausomybės nuo azartinių lošimų bei pradėti dirbti. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 69 straipsniu, A. G. įpareigotas per teismo nustatytus laikotarpius atlyginti ankstesniais teismo nuosprendžiais nukentėjusiesiems priteistas žalas. Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi patenkintas Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus teikimas dėl bausmių subendrinimo. Vadovaujantis 64 straipsnio     1, 4 dalimis, Kauno miesto apylinkės teismo 2015-10-01 nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su  Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-01 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir A. G. paskirta galutinė 3 metų ir          10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda. Kita Kauno miesto apylinkės teismo 2015-10-01 nuosprendžio dalis dėl A. G. paskirtos bausmės, jo vykdymo, paskirto laiko įskaitymo į bausmę bei įpareigojimų liko nepakitusi.

kaltinamas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį,              215 straipsnio 1 dalyje, 1981 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje,       182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

A. G. 2014 m. rugsėjo 23 d. 20.24 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r., kompiuteriu, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės – S. G. vardu atidarytos AB „DnB" banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis: vartotojo prisijungimo kodą, slaptažodį bei PIN kodus, neteisėtai prisijungęs prie informacinės sistemos ir taip pažeisdamas AB „DnB" banko informacinės sistemos apsaugos priemones, S. G. vardu prisijungė prie UAB „4 Finance" internetinės svetainės www.vivus.lt, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), bei 2014 m. rugsėjo 23 d., 20.28 val., į minėtą interneto svetainę valdančios UAB „4 Finance" banko sąskaitą pervedė registracijos mokestį 0,01 Lt, tokiu būdu neteisėtai atliko finansinę operaciją, po ko S. G. vardu užpildė 650,00 Lt (188,25 Eur) paskolos paraišką interneto svetainėje www.vivus.lt ir ją pateikė UAB „4 Finance", o UAB „4 Finance" pervedus 650 Lt į S. G. AB „DnB" banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), jis 2014 m. rugsėjo 24 d., 07.04 val., neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės – S. G. vardu atidarytos AB „DnB" banko sąskaitos, Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis: vartotojo prisijungimo kodą, slaptažodį bei PIN kodus ir taip pažeisdamas AB „DnB" banko elektroninės bankininkystės sistemos apsaugos priemones bei pateikdamas žinomai melagingas žinias apie sąskaitos naudotojo tapatybę, prisijungė prie S. G. AB „DnB" banko elektroninės bankininkystės sistemos internetinėje svetainėje, ir iš S. G. AB „DnB" banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 650,00 Lt (188,25 Eur) į savo, t. y. A. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas", taip neteisėtai atliko finansinę operaciją, po ko 2014 m. rugsėjo 24 d., 09.34 val., AB „Šiaulių banko" Naujosios Vilnios klientų aptarnavimo skyriuje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 640,00 Lt išgrynino;

A. G., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. rugsėjo 25 d., 02.20 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r., kompiuteriu, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės – S. G. vardu atidarytos AB „DnB" banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis: vartotojo prisijungimo kodą, slaptažodį bei PIN kodus, neteisėtai prisijungęs prie informacinės sistemos ir taip pažeisdamas AB „DnB" banko informacinės sistemos apsaugos priemones, S. G. vardu prisijungė prie UAB „4 Finance" internetinės svetainės www.vivus.lt, kurios           IP adresas (duomenys neskelbtini), bei S. G. vardu užpildė paraišką dėl paskolos padidinimo 350,00 Lt (101,37 Eu) suma, kurią pateikė UAB „4 Finance", o UAB „4 Finance" pervedus 350,00 Lt (101,37 Eur) į S. G. AB „DnB" banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), jis 2014 m. rugsėjo 25 d., 07.31 val., neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės – S. G. vardu atidarytos AB „DnB" banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis - vartotojo prisijungimo kodą, slaptažodį bei PIN kodus ir taip pažeisdamas AB „DnB" banko elektroninės bankininkystės sistemos apsaugos priemones bei pateikdamas žinomai melagingas žinias apie sąskaitos naudotojo tapatybę, prisijungė prie S. G. AB „DnB" banko elektroninės bankininkystės sistemos internetinėje svetainėje ir iš S. G. AB „DnB" banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pervedė 350,00 Lt (101,37 Eur) į savo, t. y. A. G., sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas";

A. G., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. rugsėjo 26 d., 13.02 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r., kompiuteriu, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės S. G. vardu atidarytos AB „DnB" banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis: vartotojo prisijungimo kodą, slaptažodį bei PIN kodus, neteisėtai prisijungęs prie informacinės sistemos ir taip pažeisdamas AB „DnB" banko informacinės sistemos apsaugos priemones, S. G. vardu prisijungė prie UAB „Ferratum" internetinės svetainės www.minipaskola.lt, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini) bei 2014-09-26 13.04 val., į minėtą interneto svetainę valdančios UAB „Ferratum" banko sąskaitą pervedė registracijos mokestį 0,01 Lt, tokiu būdu neteisėtai atliko finansinę operaciją, po ko S. G. vardu užpildė 300 Lt (86,89 Eur) paskolos paraišką interneto svetainėje www.minipaskola.lt ir ją pateikė UAB „Ferratum", o UAB "„Ferratum" pervedus 300 Lt į S. G. AB „DnB" banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), jis 2014 m. rugsėjo 29 d., 07.52 val., neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės – S. G. vardu atidarytos AB „DnB" banko sąskaitos Nr. LT59 4010 0441 0035 3832, naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis: vartotojo prisijungimo kodą, slaptažodį bei PIN kodus, ir taip pažeisdamas AB „DnB" banko elektroninės bankininkystės sistemos apsaugos priemones bei pateikdamas žinomai melagingas žinias apie sąskaitos naudotojo tapatybę, kad neva jis turi teisę naudotis šioje sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, prisijungė prie S. G. AB „DnB" banko elektroninės, bankininkystės sistemos internetinėje svetainėje, ir iš S. G. AB „DnB" banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 294 Lt į savo, t. y. A. G., sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas";

A. G., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. spalio 22 d., 08.33 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r., kompiuteriu, kurio prisijungimo IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės S. G. vardu atidarytos AB „DnB" banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis: vartotojo prisijungimo kodą, slaptažodį bei PIN kodus, neteisėtai prisijungęs prie informacinės sistemos ir taip pažeisdamas AB „DnB" banko informacinės sistemos apsaugos priemones, S. G. vardu prisijungė prie UAB „4 Finance" internetinės svetainės www.smscredit.lt, kurios IP adresas 5.79.10.201, bei minėtoje interneto svetainėje S. G. vardu užpildė 1 000 Lt        (289,62 Eur) paskolos paraišką ir ją pateikė UAB „4 Finance", o UAB „4 Finance" pervedus 1 000 Lt į S. G. AB „DnB" sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), jis 2014 m. spalio 22 d., 08.54 val., neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės – S. G. vardu atidarytos AB „DnB" banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), naudojo tapatybės patvirtinimo duomenis: vartotojo prisijungimo kodą, slaptažodį bei PIN kodus, ir taip pažeisdamas AB „DnB" banko elektroninės bankininkystės sistemos apsaugos priemones bei pateikdamas žinomai melagingas žinias apie sąskaitos naudotojo tapatybę, prisijungė prie S. G. AB „DnB" banko elektroninės bankininkystės sistemos internetinėje svetainėje, ir iš S. G. AB „DnB" banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 995 Lt į E. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB" banke, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą - UAB „4 Finance" priklausantį 2 000 Lt (579,24 Eur) vertės turtą bei  „Ferratum" priklausantį 300 Lt (86,89 Eur) vertės turtą. Šiais veiksmais A. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, 1981 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat A. G. 2014 rugsėjo 25 d., apie 12.44 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r., kompiuteriu, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės išduotos S. G. vardu atidarytos AB „DnB" banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis: vartotojo prisijungimo kodą, slaptažodį bei PIN kodus, neteisėtai prisijungęs prie informacinės sistemos ir taip pažeisdamas AB „DnB" banką informacinės sistemos apsaugos priemones, S. G. vardu prisijungė prie UAB „MBC Finance" internetinės svetainės www.credit24.lt, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), bei 2014 m. rugsėjo 25 d., 12.47 val., į minėtą interneto svetainę valdančios UAB „MBC Finance" banko sąskaitą pervedė registracijos mokestį 0,01 Lt, tokiu būdu neteisėtai atliko finansinę operaciją, po ko S. G. vardu užpildė 850 Lt (246,18 Eur) paskolos paraišką interneto svetainėje www.credit24.lt ir ją pateikė „MBC Finance";

tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2014 m. rugsėjo 25 d., apie 12.38 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r., kompiuteriu, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės S. G. vardu atidarytos AB „DnB" banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis: vartotojo prisijungimo kodą, slaptažodį bei PIN kodus, neteisėtai prisijungęs prie informacinės sistemos ir taip pažeisdamas AB „DnB" banko informacinės sistemos apsaugos priemones, S. G. vardu prisijungė prie UAB „Nordecum" internetinės svetainės www.smspinigai.lt , kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), bei 2014 m. rugsėjo 25 d., 13.13 val., į minėtą interneto svetainę valdančios UAB „Nordecum" banko sąskaitą pervedė registracijos mokestį 0,01 Lt, tokiu būdu neteisėtai atliko finansinę operaciją, po ko S. G. vardu užpildė 500 Lt (144,81 Eur) paskolos paraišką interneto svetainėje www.smspinigai.lt ir ją pateikė UAB „Nordecum";

tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2014 rugsėjo 26 d., 11.13 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r., kompiuteriu, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės S. G. vardu atidarytos AB „DnB" banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis: vartotojo prisijungimo kodą, slaptažodį bei PIN kodus, neteisėtai prisijungęs prie informacinės sistemos ir taip įžeisdamas AB „DnB" banko informacinės sistemos apsaugos priemones, S. G. vardu prisijungė prie UAB „Soho Group" internetinės svetainės www.sohocredit.lt, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), bei 2014 m. rugsėjo 26 d., 12.17 val., į minėtą interneto svetainę valdančios UAB „Soho Group" banko sąskaitą pervedė registracijos mokestį 0,01 Lt;

tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2014 m. rugsėjo 26 d., apie 12.21 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r., kompiuteriu, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės S. G. vardu atidarytos AB „DnB" banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis: vartotojo prisijungimo kodą, slaptažodį bei PIN kodus, neteisėtai prisijungęs prie informacinės sistemos ir taip pažeisdamas AB „DnB" banko informacinės sistemos apsaugos priemones, S. G. vardu prisijungė prie UAB „Lateko lizingas" internetinės svetainės www.litcredit.lt, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), bei 2014 m. rugsėjo 26 d., 12.25 val., į minėtą interneto svetainę valdančios UAB „Lateko lizingas" banko sąskaitą pervedė registracijos mokestį 0,01 Lt, tokiu būdu neteisėtai atliko finansinę operaciją, po ko S. G. vardu užpildė 400 Lt (115,85 Eur) paskolos paraišką interneto svetainėje www.litcredit.lt ir ją pateikė UAB „Lateko lizingas";

tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2014 m. rugsėjo 26 d., apie 12.42 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., iš Vilniaus r., kompiuterio, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės S. G. vardu atidarytos AB „DnB" banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis: vartotojo prisijungimo kodą, slaptažodį bei PIN kodus, neteisėtai prisijungęs prie informacinės sistemos ir taip pažeisdamas AB „DnB" banko informacinės sistemos apsaugos priemones, S. G. vardu prisijungė prie UAB „MiniGo LT" internetinės svetainės www.minigo.lt, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), bei 2014 m. rugsėjo 26 d., 12.38 val., į minėtą interneto svetainę valdančios UAB „MiniGo“ banko sąskaitą pervedė registracijos mokestį 0,01 Lt, tokiu būdu neteisėtai atliko finansinę operaciją, po ko S. G. vardu užpildė 450 Lt (130,33 Eur) paskolos paraišką interneto svetainėje www.minigo.lt ir ją pateikė UAB „MiniGo LT“;

tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2014 m. rugsėjo 26 d., apie 13.06 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r., kompiuteriu, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės S. G. vardu atidarytos AB „DnB" banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis: vartotojo prisijungimo kodą, slaptažodį bei PIN kodus, neteisėtai prisijungęs prie informacinės sistemos ir taip pažeisdamas AB „DnB" banko informacinės sistemos apsaugos priemones, S. G. vardu prisijungė prie UAB „Via SMS LT" internetinės svetainės www.viasms.lt, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), bei 2014 m. rugsėjo 26 d., 13.10 val., į minėtą interneto svetainę valdančios UAB „Via SMS“ banko sąskaitą pervedė registracijos mokestį 0,01 Lt, tokiu būdu neteisėtai atliko finansinę operaciją, po ko S. G. vardu užpildė 400 Lt (115,85 Eur) paskolos paraišką interneto svetainėje www.viasms.lt ir ją pateikė UAB „Via SMS LT";

tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2014 m. rugsėjo 30 d., apie 11.06 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., kompiuteriu, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės S. G. vardu atidarytos AB „DnB" banko sąskaitos – (duomenys neskelbtini), naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis: vartotojo prisijungimo kodą, slaptažodį bei PIN kodus, neteisėtai prisijungęs prie informacinės sistemos ir taip pažeisdamas AB „DnB" banko informacinės sistemos apsaugos priemones, S. G. vardu prisijungė prie UAB „Creditstar Lithuania" internetinės svetainės www.creditstar.lt, kurios IP adresas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bei 2014 m. rugsėjo 30 d., 10.39 val., į minėtą interneto svetainę valdančios UAB „Creditstar Lithuania" banko sąskaitą pervedė registracijos mokestį 0,01 Lt, tokiu būdu neteisėtai atliko finansinę operaciją, po ko S. G. vardu užpildė 500 Lt (144,81Eur) paskolos paraišką interneto svetainėje www.creditstar.lt ir ją pateikė UAB „Creditstar Lithuania";

tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2014 m. spalio 1 d., apie 17.38 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r., kompiuteriu, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės S. G. vardu atidarytos AB „DnB" banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis: vartotojo prisijungimo kodą, slaptažodį bei PIN kodus, neteisėtai prisijungęs prie informacinės sistemos ir taip pažeisdamas AB „DnB" banko informacinės sistemos apsaugos priemones, S. G. vardu prisijungė prie AB „Bobutės paskola" internetinės svetainės www.bobutespaskola.lt, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), bei 2014 m. spalio 1 d., 17.42 val., į minėtą interneto svetainę valdančios AB „Bobutės paskola" banko sąskaitą pervedė registracijos mokestį 0,01 Lt, tokiu būdu neteisėtai atliko finansinę operaciją, po ko S. G. vardu užpildė 300 Lt (86,89 Eur) paskolos paraišką interneto svetainėje www.bobutespaskola.lt ir ją pateikė AB „Bobutės paskola";

tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2014 m. spalio 1 d., apie 18.02 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., kompiuteriu, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės S. G. vardu atidarytos AB „DnB" banko sąskaitos LT (duomenys neskelbtini), naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis: vartotojo prisijungimo slaptažodį bei PIN kodus, neteisėtai prisijungęs prie informacinės sistemos ir taip pažeisdamas AB „DnB" banko informacinės sistemos apsaugos priemones, S. G. vardu prisijungė prie UAB „ARN group" internetinės svetainės www.paskoliukas.lt, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), bei 2014 m. spalio 1 d., 18.03 val., į minėtą interneto svetainę valdančios UAB "ARN group“ banko sąskaitą pervedė registracijos mokestį 0,01 Lt, tokiu būdu neteisėtai atliko finansinę operaciją, po ko S. G. vardu užpildė 300 Lt (86,89 Eur) paskolos paraišką interneto svetainėje www.paskoliukas.lt ir ją pateikė UAB "ARN group";

tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2014 m. rugsėjo 26 d., apie 12.51 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., kompiuteriu, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės S. G. vardu atidarytos AB „DnB" banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis: vartotojo prisijungimo kodą, slaptažodį bei PIN kodus, neteisėtai prisijungęs prie informacinės sistemos ir taip pažeisdamas AB „DnB" banko informacinės sistemos apsaugos priemones, S. G. vardu prisijungė prie UAB „Minibank" internetinės svetainės www.pinigine.lt, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), bei 2014 m. spalio 1 d., 18.20 val., į minėtą interneto svetainę valdančios UAB „Minibank" banko sąskaitą pervedė registracijos mokestį 1,00 Lt, tokiu būdu neteisėtai atliko finansinę operaciją, po ko interneto svetainėje www.pinigine.lt S. G. vardu 2014 m. spalio 1 d., 18.32 val., užpildė 200 Lt (57,92 Eur) paskolos paraišką, 2014 m. spalio 1 d., 18.33 val., užpildė 200 Lt (57,92 Eur) paskolos paraišką bei 2014 m. spalio 1 d., 18.34 val., užpildė 100 Lt (28,96 Eur) paskolos paraiškas, kurias pateikė UAB „Minibank", tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi prašomos paskolos nebuvo suteiktos, tokiu būdu apgaule savo naudai pasikėsino įgyti svetimą - UAB „MBC Finance", UAB Nordecum", UAB „Lateko lizingas", UAB „MiniGo Lt", UAB „Via SMS LT", UAB „Creditstar Lithuania", AB „Bobutės paskola", UAB „ARN group", UAB „Mini bank" priklausantį bendros 4 200 Lt (1 216,40 Eur) vertės turtą. Šiais veiksmais A. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, 1981 straipsnio 1 dalyje,   22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat A. G., turėdamas tikslą apgaule įsigyti svetimą turtą, 2014 m. spalio 25 d., apie 19.00 val., prie prekybos centro „CUP“, esančio Vilniuje, Konstitucijos pr. 16, melagingai prisistatęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju ir nurodęs neva gali parūpinti lengvai įsimenamų mobiliojo ryšio telefono abonentų, nors tokių galimybių neturėjo, nukentėjusiajam M. K. pažadėjo už 1 000 Lt (289,62 eurus) parduoti mobiliojo ryšio telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini); M. K. sumokėjo jam 200 Lt (57,92 eurus) avanso, o 800 Lt (231,70 eurus) 2015 m. spalio 28 d., išsiuntė iš Kauno autobusų stoties, esančios Kaune, Vytauto pr. 24, per UAB „TOKS“ į Vilniaus autobusų stotį, adresu Vilniuje, Sodų g. 22, kur A. G. pasiėmė minėtus pinigus;

tą pačią dieną A. G., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, telefonu M. K. pažadėjo už 750 Lt (217,22 eurus) parduoti mobiliojo ryšio telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini).  M. K. 2014 m. spalio 30 d. išsiuntė iš Kauno autobusų stoties per UAB „TOKS“, į Vilniaus autobusų stotį, adresu Vilniuje, Sodų g. 22, kur A. G. pasiėmė minėtus pinigus;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką A. G. telefonu M. K. pažadėjo už 800 Lt (231,70 eurus) parduoti mobiliojo ryšio telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini); 800 Lt (231,70 eurus) M. K. 2014 m. spalio 31 d. jam išsiuntė iš Kauno autobusų stoties, per UAB „TOKS“, į Vilniaus autobusų stotį, adresu Vilniuje, Sodų g. 22, kur A. G. pasiėmė minėtus pinigus;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. G. telefonu M. K. pažadėjo už 1 200 Lt (347,57 eurus) parduoti mobiliojo ryšio telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), 1 200 Lt (347,57 eurus) M. K. 2014 m. lapkričio 4 d. jam išsiuntė iš Kauno autobusų stoties per UAB „Toks“, į Vilniaus autobusų stotį, adresu Vilniuje, Sodų g. 22, kur A. G. pasiėmė minėtus pinigus. Tokiu būdu A. G. apgaule savo naudai įgijo svetimą M. K. 3 750 Lt (1 086,08 eurų) vertės turtą. Šiais savo veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat A. G., apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2014 m. gruodžio 3 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, internetinėje svetainėje www.skelbiu.lt veikdamas apgaule, atsiliepęs į nukentėjusiojo G. M. skelbimą „perku numerį (duomenys neskelbtini)“, pareikšdamas nukentėjusiajam G. M. dirbantis UAB „Bitė“ ir žadėdamas nukentėjusiajam dominančius 3 telefono numerius už  173,77 Eur (600 Lt), 2014 m. gruodžio 6 d., apie 14 val. prie „(duomenys neskelbtini)“, esančio  Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš J. M. paėmė 173,77 Eur (600 Lt), tačiau žadėtų numerių neišsiuntė, tokiu būdu jis savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam G. M., priklausantį 173,77 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.

Dėl nusikalstamų veikų, įvykdytų prieš nukentėjusiąją S. G.

Teisiamajame posėdyje apklausiamas kaltinamasis A. G. parodė pilnai pripažįstantis savo kaltę dėl visų nusikalstamų veikų, įvykdytų nukentėjusiosios S. G. atžvilgiu, patvirtina visas kaltinime nurodytas aplinkybes. 2014-09-23, būdamas namuose, iš namų kompiuterio prisijungė prie motinos S. G. banko sąskaitos „DnB“ banke, per kurią prisijungė prie „4Finance“ svetainės ir užpildė paraišką, atrodo, 600 Lt paskolai gauti, prieš tai sumokėjo vieno cento registracijos mokestį. Paskola buvo suteikta, pinigai pervesti į mamos sąskaitą, iš kurios jis pinigus persivedė į savo sąskaitą ir juos nusiėmė. Norėdamas prisijungti prie motinos banko sąskaitos, suvesdavo visus reikiamus jos duomenis – prisijungimo kodą, slaptažodį, taip pat PIN kodus. Prisijungdavo ir paraišką pildydavo motinos vardu. Motinos duomenis, reikalingus tapatybei patvirtinti, turėjo iš anksčiau, kai mama buvo paprašiusi jos vardu paimti kreditą. Ji pati jam buvo visus duomenis atidavusi, vėliau juos pasiėmė atgal, tačiau prieš sugrąžindamas jis viską persirašė į savo kompiuterį. Taip pasielgė, nes turėjo minčių imti kreditus. Analogiškai aplinkybės vyko kitais trimis atvejais, kuomet jam sėkmingai pavyko gauti paskolas (jų dydžiai teisingai nurodyti kaltinime), jas, išskyrus pačią paskutinę, persivesdavo į savo sąskaitą ir iš jos išsigrynindavo. Paskutiniąją paskolą pervedė į draugo E. G. sąskaitą, kadangi jo paties sąskaita tuo metu jau buvo užblokuota. Draugui nieko neaiškino, iš kur tie pinigai yra ir pastarasis nieko apie jo nusikalstamus veiksmus nežinojo. Sutinka su UAB „Ferratum“ ir „4Finance“ civiliniais ieškiniais, žalą tikisi atlyginti iš bedarbio pašalpos. Kitais kaltinime nurodytais atvejais kreditai jam nebuvo suteikti, tačiau jis S. G. vardu, pasinaudodamas jos tapatybę patvirtinančiais duomenimis ir prisijungdamas prie informacinės sistemos, užpildė paraiškas nurodytuose įmonėse, bet kreditai jam nebuvo suteikti (dėl kokių priežasčių, nežino, nurodydavo, jog jis neatitinka reikalavimų ir atmesdavo paraiškas). Mama apie tai, kad jos vardu yra paimti kreditai, sužinojo tik tada, kai kredito bendrovės pradėjo siųsti laiškus su nurodytais įsiskolinimais. Tada jis viską papasakojo mamai, pasakė, jog kreditus ėmė, norėdamas padengti savo skolas. Jis iš tiesų turėjo skolų ir jam jas reikėjo grąžinti. Pinigų reikėjo ir azartiniams žaidimams (t. 4 b. l. 27-34).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis A. G. parodė pilnai pripažįstantis savo kaltę. Jis mamos vardu paėmė du greituosius kreditus, taip pat bandė paimti greituosius kreditus iš kreditus teikiančių bendrovių. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime. Namuose yra kompiuteris, taip pat yra įvestas internetas. Internetiniuose puslapiuose, teikiančiuose greituosius kreditus, jis visada užsiregistruodavo būdamas namuose, iš namuose esančio kompiuterio ir interneto. Registruodavosi savo mamos S. G. vardu. Registruojantis pateikdavo mamos duomenis, t. y. mamos vardą, pavardę, asmens kodą, registracijos adresą (jų namų adresą), elektroninio pašto adresą, kuris buvo sukurtas mamos vardu imant jos vardu pirmąjį kreditą, tačiau vėliau šiuo elektroniniu paštu naudojosi jis. Jis registravosi daugelyje bendrovių, kurios teikia greituosius kreditus. Užsiregistravęs bendrovių, teikiančių greituosius kreditus, internetiniuose puslapiuose, jis iš mamos banko sąskaitos pervesdavo į šių įmonių banko sąskaitas registracijos mokesčius. Jo mama S. G. turi savo vardu atidarytą banko sąskaitą AB „DnB“ banke. Prisijungimus prie mamos banko sąskaitos elektroninėje bankininkystėje jis turėjo, kadangi mama pati juos buvo davusi, kai norėjo savo vardu paimti greitąjį kreditą. Jis prisimena, kad mama 2014 m. rudenį, datos tikslios nepamena, paprašė jos vardu paimti greitąjį kreditą ir davė visus savo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis. Būtent nuo tada jis šiuos duomenis ir turėjo bei jais naudojosi. Prisimena, kad po to, kai mamos prašymu užsiregistravo greituosius kreditus teikiančioje įmonėje ir užpildė paraišką kreditui gauti, kurio prašė mama, praėjus kuriam laikui (tiksliai datos nepamena), užpildė paraišką dar vienam kreditui gauti. Apie tai, kad mamos vardu ėmė greitąjį kreditą, pastaroji nieko nežinojo. Jis tikėjosi iš bedarbio pašalpos grąžinti kreditui paimtus pinigus, tačiau jų negrąžino iki šiol. Po šio kredito paėmimo sekė ir kitų greitųjų kreditų paėmimai bei bandymai paimti greituosius kreditus. Kokiomis dienomis rašydavo paraiškas greitiesiems kreditams gauti, dabar jau neatsimena. Prisimena, kad greituosius kreditus yra gavęs iš UAB „4Finance“ ir iš UAB „Ferratum“. Kokias tiksliai gavo sumas iš šių įmonių, tiksliai nebepamena, prisimena pirmuosius gautus kreditus pervedęs į savo banko sąskaitą, o paskutinį kreditą į draugo E. G. banko sąskaitą, nes tuo metu jo bankuose esančios sąskaitos buvo areštuotos. Į savo sąskaitą pervestus pinigus išgrynindavo AB „Šiaulių banko“ skyriuje, esančiame Šiaurės g. 37, Vilniuje. E. G. išgrynintus pinigus jam perdavė centre. Visus tokiu būdu gautus pinigus išleido savo reikmėms, įsiskolinimams padengti. Jis prašė daug įmonių suteikti jam įvairaus dydžio greituosius kreditus, tačiau daugelis įmonių atsisakė tai padaryti. Labai gailisi dėl savo veiksmų ir pažada atlyginti padarytą žalą. Pagal ankstesnius teismo įpareigojimus atlyginti nukentėjusiems patirtas žalas, kurių yra labai daug, vykdo pagal galimybes (t. 1, b. l. 97, 106-107).

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji S. G. pasinaudojo BPK 82 straipsnio numatyta teise ir parodymus duoti atsisakė (t. 4, b. l. 124-125).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji S. G. parodė prieš 6-7 metus  atsidariusi sąskaitą AB banke „DNB", o 2014 m. rugpjūčio mėn., dienos tikslios neprisimena, minėtame banke gavo elektroninės bankininkystės prisijungimo prie jos sąskaitos duomenis. Į banką užsisakyti elektroninės bankininkystės prisijungimų vyko su savo sūnumi A. G., , gyvenančiu kartu su ja, Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) kaime. Kadangi sūnui užsiminė, kad tuo metu jai reikėjo 1 000 Lt paskolos, jis jai paaiškino, kad ją gauti galima iš „Smscredit.lt", t. y. UAB „4finance", tik tam reikėtų gauti iš AB „DNB" banko, kuriame turi sąskaitą, elektroninės bankininkystės prisijungimus. Jis jai ir pasiūlė nuvykti į minėto banko skyrių, esantį Ozo g. 25, Vilniuje, PC „Akropolis", kuriame iškart, tą pačią dieną, banke užsakė ir gavo minėtus prisijungimo prie jos sąskaitos duomenis. Grįžus namo iš banko, sūnus paėmė iš jos visus minėtus prisijungimo duomenis ir užsakė iš kažkurios skubių kreditų įmonės 1 000 Lt kreditą. Jis tai darė už ją, nes ji nemoka naudotis kompiuteriu. Tai buvo 2014-09-20. Šį kreditą grąžino spalio 20 dieną, susimokėjo per „Pay post", Parko g. Vilniuje. Visus jos prisijungimo prie sąskaitos duomenis sūnus A. G. pasiliko, ji iš jo jų nepareikalavo grąžinti, net neįtarė, kad pastarasis galėtų jais pasinaudoti. Sūnus dažnai vaikšto į klubus, naktimis grįžta taksi, prisiperka naujų rūbų. Ji jo klausė, iš kur piniginės lėšos, tačiau jis jai paaiškino pasiskolinęs iš draugų arba iš viso nieko neaiškino, ji jam pinigų neduoda, nes pati mažai uždirba. 2014-12-03 iš UAB „4finance" gavo laišką, kuriame nurodyta, kad ji yra pasiskolinusi iš šios bendrovės 1 500 Lt, be to, jau susikaupę palūkanų, viso šiai bendrovei skolinga 1 598 Lt. Laiške buvo nurodyta neva ji 2014-10-22 pasiskolino 1 500 Lt pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi tokios paskolos ji tikrai neėmė, mano, jog kažkas pasinaudojo jos asmens duomenimis ir neteisėtai, jai nežinant, sudarė minėtą kredito sutartį. Ji nurodytos pinigų sumos negavo ir nesiskolino, jokių sutarčių nesudarinėjo, išskyrus anksčiau minėtą dėl 1 000 Lt. Mano, kad kreditą jai nežinant, be jos sutikimo paimti ir pasisavinti galėjo jos sūnus A. G., kadangi jis vienintelis turėjo prisijungimus prie elektroninės bankininkystės, t. y. kodų kortelę ir slaptažodžius. Be to, ji pas jį matė jo vardu išduotą kažkurio iš bankų kortelę, sūnus jai aiškino, kad jeigu jis pradės dirbti, jam reikės kažkur pervesti atlyginimą. Mano, jis šią banko kortelę ir gavo tam, kad sau persivestų jos vardu paimto kredito pinigus, kad vėliau galėtų juos pats išsiimti bankomate, nes savo kortelės jam neduoda. 2014-12-07 ji su sūnumi išsiaiškino, t. y. jis jai prisipažino jos vardu paėmęs minėtą 1 500 Lt kreditą, užsiminė, jog jai nežinant kažkada jos vardu yra paėmęs dar 1 000 Lt, pasinaudodamas jos elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenimis. Kadangi buvo labai susijaudinusi, daugiau nieko nesiaiškino. Savo sąskaitos netikrino nuo spalio mėn., todėl nežino, kiek joje lėšų, nežino, kiek į ją pervesta lėšų, apie kurias ji nežino, ir šiuo metu negali nurodyti, kur galimai tos lėšos išgrynintos. Visa tai galės nurodyti tik gavusi savo sąskaitos išrašą. Ar tai tiksliai padarė jos sūnus, nežino, sprendžia iš jo žodžių. Dėl neteisėtai jos vardu paimto ir pasisavinto aukščiau minėto 1 500 Lt kredito, jai šiuo metu priskaičiuotos sumos su palūkanomis, jai padaryta 1 598 Lt turtinė žala. Papildomos apklausos metu S. G. parodė, kad 2014 m. rudenį jai reikėjo paimti kreditą, todėl ji galimai minėtų metų rugsėjo 15 d. nuvažiavo į AB „DnB" banko skyrių, esantį PC „Akropolis", kur sudarė sutartį dėl elektroninės bankininkystės. Visus banke gautus dokumentus: prisijungimo slaptažodį, PIN kodų kortelę 2014-09-15 vakare apie 19.00-20.00 val., padavė savo sūnui A. G., gyvenančiam kartu su ja. Namuose yra jos vardu įvestas internetas. Internetu ir juo labiau elektronine bankininkyste ji naudotis nemoka, todėl greitąjį kreditą jos vardu turėjo paimti jos sūnus. Internetu namuose naudojosi tiktai jis. Jai atrodo, kad 2014-09-22 jos prašymu sūnus užsiregistravo vienoje iš įmonių, teikiančių greituosius kreditus, ir jos prašymu paėmė 1 000 Lt kreditą. Kokioje įmonėje jis užsiregistravo, nežino. Kokius jos duomenis registruodamasis surašė sūnus, nežino. Ji elektroninio pašto neturi, nemoka juo naudotis. Kai 1 000 Lt suma buvo pervesta į jos sąskaitą, ji juos išsigrynino. Šią paskolą jau yra grąžinusi. Kai sūnus paėmė jai šį kreditą, visi prisijungimo prie jos elektroninės bankininkystės duomenys liko pas sūnų. Ji pastaruoju pasitikėjo, net nepagalvojo, kad jis jos vardu gali paimti kreditų. Prisimena, kad 2014 m. lapkričio 19 d. ir 20 d. ji vėl prašė sūnaus paimti jai po 250 Lt (viso 500 Lt) greituosius kreditus. Kokioje bendrovėje sūnus užsakė jai šiuos kreditus, nežino, nesidomėjo. Kai pinigai buvo pervesti į jos banko sąskaitą, ji tuos pinigus pati su savo kortele išsigrynino bankomate. Daugiau jokių paskolų ji neprašė sūnaus, kad jis paimtų paskolas jos vardu. Tik gavusi į namus laiškus, sužinojo, kad sūnus jos vardu yra paėmęs keletą paskolų. Apie sūnaus paimtas paskolas be jos žinios, ji kalbėjosi su pastaruoju, šis prisipažino, kad be jos žinios ir leidimo paėmė keletą greitųjų kreditų, kurių suma 2 300 Lt. Sakė, kad jam reikėjo pinigų skoloms atiduoti. Sūnus niekada neprašė jos, kad ji leistų jam jos vardu imti paskolas, neleido prisijungti prie savo elektroninės bankininkystės, išskyrus tuos atvejus, kai pati jo prašydavo prisijungti, kuomet reikėjo jai paimti kreditą. Sūnus žadėjo visą skolą, kuri susidarė dėl to, kad jis jos vardu paėmė greituosius kreditus, susimokėti pats arba persirašyti savo vardu, tačiau iki šiol, kiek jai žinoma, jis tų kreditų savo vardu nepersirašė. Civilinio ieškinio nereikš, mano, kad visus susidariusius įsipareigojimus sūnus pasiims (t. 1,  b. l. 7-8, 10).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. G. parodė nuo mokyklos laikų pažįstantis A. G., jie susipažino per bendrus pažįstamus, kartais su kaltinamuoju pabendrauja, susiskambina telefonu, tačiau nėra artimi draugai. Prisimena, kad 2014 m. rudenį, spalio mėnesį, dienos tikslios nurodyti negali, vakare, jam būnant namuose, paskambino A. G. ir paklausė, ar galėtų į jo banko sąskaitą padaryti pavedimą. Teigė, kad jam reikia išsigryninti pinigų, o jo sąskaita yra areštuota. Jis nelabai gilinosi, kodėl pastarasis norėjo pervesti pinigus į jo sąskaitą, tiesiog paklausė, ar jam dėl to nebus problemų, tačiau A. G. patikinus, kad jokių problemų nebus, padiktavo savo AB „SEB" banke turimos sąskaitos numerį. Jokio atlygio A. G. jam už tai nežadėjo. Jis ir pats už tai nieko neprašė, tiesiog norėjo padėti. A. G. jam sakė, kad ant dienų, t. y. greitu laiku, padarys pavedimą. Jei neklysta, kitą dieną ryte, galimai apie 10.00-10.30 val., jam paskambino A. G. ir pasakė, kad jis padarė pavedimą, paklausė, ar jau yra jo sąskaitoje jo pervesti pinigai. Jis pasitikrino savo sąskaitą, tačiau tuo metu pinigų dar nebuvo. Dienos metu, po 12 val., jis į telefoną gavo SMS žinutę iš banko apie sąskaitos papildymą, po ko iš karto nuėjo iki bankomato išgryninti A. G. pinigų. Jis dirba centre, restorane „(duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jam išėjus gryninti pinigų, A. G. jo jau laukė gatvėje. Jis kartu su A. G. nuėjo prie (duomenys neskelbtini). esančio bankomato ir iš savo sąskaitos išgryninęs 900 Lt ir 50 Lt, padavė juos A. G.. A. G. į jo sąskaitą buvo pervedęs 995 Lt. Kadangi kitos sumos išgryninti negalėjo, likusius pinigus A. G. atidavė grynais. Visus pinigus pastarajam perdavė (duomenys neskelbtini)., prie bankomato (prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje). Už tai, kad pervedant A. G. pinigus į jo sąskaitą buvo iš jo sąskaitos nuskaityti banko mokesčiai, jis nežinojo ir tų pinigų iš A. G. neatsiėmė. Peržiūrėjęs savo sąskaitos išklotinę, matė, kad A. G. į sąskaitą pervedė pinigus iš S. G. sąskaitos. Kas tokia S. G., nežino, sprendžiant, kad Artūro ir Svetlanos pavardės yra vienodos, mano, kad tai jo mama ar sesuo. Kodėl S. G. pati neišgrynino A. G. pinigų, nežino, neįsivaizduoja pastarojo šeimos situacijos. A. G. į jo AB „SEB" banko sąskaitą pinigus pervedė tik vieną kartą, daugiau jokių pavedimų į jo sąskaitą jis nedarė, neprašė leidimo daryti pavedimų. Iš kur A. G. gavo pinigus, kuriuos pervedė į jo AB „SEB" banko sąskaitą, nežino. Kai sulaukė tyrėjos skambučio, kad yra kviečiamas apklausai, jis paskambino A. G. ir paklausė, kokius pinigus jis jam buvo pervedęs į sąskaitą. A. G. pasakė, kad pinigus jis pervedė iš savo mamos sąskaitos, teigė, kad jis šiuos pinigus buvo iš mamos pasiskolinęs (t. 1, b. l. 11).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 4 PK kriminalinės policijos skyriuje gautame                   S. G. 2014-12-08 pareiškime nurodoma, kad kažkas neteisėtai pasinaudodamas jos asmens duomenimis iš kredito bendrovės jos vardu paėmė kreditą, dėl ko jai buvo padaryta 1 598 Lt turtinė žala (t. 1, b. l. 3).

2014-12-10 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad S. G. pateikė „Credit Info“ 2014-12-08 sąskaitos išrašą (iš viso du lapus), kurie pridėti prie bylos (t. 1, b. l. 13-15).

2014-12-17 AB „DNB“ bankas pateikė S. G. sąskaitos išrašų bei internetinės bankininkystės sesijų sąrašą už laikotarpį nuo 2014-09-01 iki 2014-12-08, kartu pridėti minėti išrašai (t. 1, b. l. 18-24).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 4 PK Kriminalinės policijos skyriaus viršininko      2014-12-18 tarnybiniame pranešime dėl IP adreso užfiksuota, jog klientas, naudojantis nurodytą                     IP adresą, yra S. G. (t. 1 b. l. 26-37).

2014-12-22 Šiaulių bankas pateikė A. G. banko sąskaitos išklotinę, iš kurios matyti, kaip periodiškai buvo atliekami piniginiai pervedimai iš S. G. sąskaitos į A. G. banko sąskaitą (t. 1, b. l. 39-42).

2014-12-17 daiktų, dokumentų pateikimo protokole E. G. pateikė AB „SEB“ banko sąskaitos išrašą, viso vieną lapą (t. 1, b. l. 46-47).

Greituosius kreditus suteikiančios įstaigos „4finance“, „Nordecum“, „Soho Group“, UAB „Lateko lizingas“, „UAB „Bobutės paskola“, UAB „MiniGo LT“, UAB „Ferratum“,  UAB „Via SMS LT“, UAB „Creditstar Lithuania“. UAB „ARN group“ bei UAB „Minibank“ pateikė pažymas, kuriose užfiksuota, kad visoms šioms kreditus teikiančioms įmonėms, S. G. vardu panaudojus elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, buvo pateiktos paraiškos kreditams gauti. Vienose greituosius kreditus teikiančiose bendrovėse kreditai buvo suteikti, t. y. UAB finance“ –          2 000 Lt (579,24 Eur), o UAB „Ferratum“ – 300 Lt (86,89 Eur). Kitus kreditus teikiančios bendrovės paskolos paraiškas S. G. vardu atmetė (t. 1, b. l. 51-54, 65, 67-68, 70, 72, 74, 80-81, 83, 85-86, 88-89, 91-92).

Kredito bendrovės UAB „4finance“ bei UAB „Ferratum“ pateikė civilinius ieškinius bei buvo pripažintos civiliniais ieškovais (t. 1, b. l. 55-57, 59, 76, 77).

Dėl nusikalstamos veikos, įvykdytos prieš nukentėjusįjį M. K.

Teisiamajame posėdyje apklausiamas kaltinamasis A. G., atsakydamas į teismo klausimą, kokia yra jo pozicija kaltės atžvilgiu, nurodė kaltę pripažįstantis. Internete rado skelbimą, jog žmogus nori įsigyti numerius su gražesniais skaičiais. Nusprendė į šį skelbimą atsiliepti, nes norėjo papildomai užsidirbti. Susisiekęs su asmeniu, kaip vėliau paaiškėjo M. K., papasakojo anksčiau dirbęs mobiliojo ryšio operatoriuje „(duomenys neskelbtini)“ (ten dirbo pusantrų metų), turi ryšių ir gali padėti gauti pastarojo norimus numerius. Jie bendravo telefonu, žinutėmis, el. laiškais. Susitiko Vilniuje, prie PC „CUP“. Nukentėjusiajam parodė buvusį darbo pažymėjimą (UAB „(duomenys neskelbtini)“), prisistatė buvusiu darbuotoju. Pažymėjimą rodė ne dėl to, kad įtikintų, jog jis bendrovėje dirba, o todėl, kad patvirtintų, jog jis turi ryšių su ja. Susitikimo metu nukentėjusysis, regis, sumokėjo 200 Lt už numerį, dėl kurio M. K. Kaune sėkmingai sudarė sutartį ir gavo tą numerį. Taip pat sėkmingai pastarajam pardavė dar vieną numerį, už kurį, jei neklysta, šis sumokėjo irgi 200 Lt. To susitikimo metu M. K. norėjo jam duoti 600 Lt, tačiau tą kartą jis paėmė tik 200 Lt (už numerį, dėl kurio sutartį sudarė Kaune ir įsigijo). Susitikimo metu už telefono numerį su penkiais nuliais (8 659 00000) M. K. nemokėjo, tiksliau, jis pats iš jo pinigų neėmė. Pinigai buvo persiųsti per autobusų stotį. Jis pripažįsta iš nukentėjusiojo M. K. gavęs visas kaltinime nurodytas pinigų sumas už išvardintus telefono numerius (iš viso 4 numeriai). Visi pinigai buvo persiųsti per autobusų stotį. Gavęs pinigus, jis telefono numerių nukentėjusiajam neišsiuntė, pinigus išleido savo reikmėms, tačiau nori paaiškinti, kodėl taip atsitiko. Jis neturėjo jokio išankstinio plano apgauti nukentėjusįjį. Kadangi anksčiau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėjo žinių ir didesnių galimybių įsigyti numerius, jis pasiskambino į „(duomenys neskelbtini)“ saloną, kur jam pasakė, kad nurodyti telefono numeriai yra laisvi, nėra kliūčių juos įsigyti. Jis buvo tikras, kad kaltinime nurodytus telefono numerius galės M. K. padėti sėkmingai įsigyti, kaip, kad buvo dėl pirmųjų numerių. Priešingai nei pirmais atvejais, jis kaltinime nurodytų numerių nerezervavo. Visų pirma jie buvo daug brangesni, antra, jam nekilo minčių, kad gali nepavykti. Deja, vėliau „(duomenys neskelbtini)“ kažkodėl nebesutiko tų numerių parduoti. Jis paskambino į saloną, kur jam pasakė, kad nėra galimybės parduoti nurodytus telefono numerius. Sužinojęs, kad numeriai nebebus parduoti, jis iš M. K. gautus pinigus jau buvo išleidęs. Nukentėjusiajam to nepapasakojo, vis žadėjo, kad numeriai bus, vis dar tikėjosi, kad kažkaip viskas sėkmingai išsispręs. Tikrai neturėjo tyčios apgauti nukentėjusįjį. Jis tik tarpininkavo sandoriams, kurie neįvyko. Yra kaltas dėl to, kad paėmė ir negrąžino pinigų. Kaltinamasis taip pat pažymėjo, jog ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė, nedalyvaujant gynėjui. Negali atsakyti, kodėl buvo užsiminęs apie virtualius telefono numerius. Su M. K. jis kalbėjo tik apie tikrus numerius ir tikras korteles. Su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka, kadangi dėl žalos jie jau susitarė, pasirašydami vekselį 7000-8000 Lt sumai, 8-9 mėnesių laikotarpiui. Vekselio jam nukentėjusysis nedavė ir jis asmeniškai jo neturi. Pinigų negrąžino, nes yra nedirbantis, neturi lėšų (t. 4, b. l. 27-34).    

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis A. G. parodė pilnai pripažįstantis savo kaltę. Jis maždaug prieš metus dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Telekomunikacijų srityje jis turi tam tikrų žinių, žino, kad internete svetainėje (duomenys neskelbtini) yra visiems prieinama informacija apie laisvus mobiliojo ryšio telefono abonentus; pasinaudodamas šia informacija jis siūlė žmonėms tarpininkauti perkant išskirtinius abonentus. Iš savo namų internete patalpino skelbimą apie parduodamus abonentus, skelbime nurodė savo kontaktinį numerį - (duomenys neskelbtini). Ar nukentėjusysis atsiliepė į jo skelbimą, ar jis pamatė jo skelbimą apie superkamus numerius, dabar neprisimena. Bendraudami telefonu susitarė susitikti prie prekybos centro „CUP“ Vilniuje. Susitiko 2014-10-25, prisistatė „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, nors tuo metu „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, parodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo pažymėjimą, jeigu tiksliau, tai buvo lipdukas, kaip ir darbuotojo pažymėjimas, kuriame buvo jo nuotrauka, asmens duomenys, pareigos, tų lipdukų dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam buvo išdavę daug, nutraukus darbo sutartį nereikėjo jų grąžinti. Prisimena, kad jis jam pardavė du ar tris abonentus, kurių pabaigoje buvo skaitmenys 12345. Susitarė, kad vieną abonentą jis jam parduos už 200 Lt. Per pirmą susitikimą nukentėjusysis jam padavė 200 Lt, nors norėjo sumokėti 600 Lt, tačiau jis tų pinigų neėmė, nes dar nebuvo sudarytos jokios sutartys, susitarė, kad likusius 400 Lt jis persiųs per autobusų stotį, nes taip jam buvo patogu. Jis pažadėjo pasirūpinti, kad dėl tų abonentų jis galėtų sudaryti sutartis. Jis paskambino bendruoju „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo numeriu, jau prieš tai žinojo, kad paminėti abonentai, dėl kurių susitarė su M. K., yra laisvi, tuos abonentus rezervavo M. K. vardu, o M. K. Kaune sudarė sutartis dėl tų abonentų. Jis paskambinęs pranešė, kad sėkmingai sudarė sutartis, nurodė, kad persiųs pinigus už tuos abonentus per autobusų stotį. Pastarojo dar pasiteiravo, ar gali iš jo gauti kitų išskirtinių abonentų, jį domino abonentai su šešiais ar penkiais vienodais skaitmenimis pabaigoje. Jis pasitikrino minėtoje interneto svetainėje, rado laisvus pranešime apie įtarimą nurodytus abonentus, susitarė, kad jis sumokės pinigus už tuos abonentus, o jis pasakė M. K. atsiųsiantis abonentų sutartis su SIM kortelėmis. Kokią sutarė sumą ir kiek jis pinigų persiuntė, dabar tiksliai neprisimena, nors pripažįsta, kad bendra suma už tuos numerius gali siekti 3 750 Lt, siuntinius jis pats atsiėmė Vilniaus stotyje. Tuos pinigus jis persiuntė per tris ar keturis kartus, vienu kartu buvo siunčiama iki 1 000 Lt, tikslesnių skaičių neprisimena. Dar nori papildyti, kad pranešime apie įtarimą nurodyti abonentai buvo virtualūs, dėl jų negalėjo išimti SIM kortelių, sudaryti sutarčių, todėl pripažįsta M. K. apgavęs. Dėl nurodytų abonentų į „Bitę“ nesikreipė. Virtualūs abonentai yra tokie, kurie paprastai už dyką neduodami, klientai juos turi nusipirkti, todėl jeigu M. K. kreiptųsi į „(duomenys neskelbtini)“, mano, kad tuos abonentus jis gautų tik sumokėjęs tam tikrą sumą. Pripažįsta pasisavinęs įtarime nurodytus M. K. pervestus pinigus. Melavo M. K. galintis gauti tų abonentų SIM korteles ir sutartis. Dėl to, ką padarė, gailisi, artimiausiu metu ruošiasi atlyginti žalą. Yra priklausomas nuo azartinių žaidimų, dėl šios priklausomybės gydosi Vilniaus priklausomybės ligų centre. Šis nusikaltimas su jo potraukiu nesusijęs. Papildomos apklausos metu A. G. pasiliko prie savo pirminės apklausos metu duotų parodymų (t. 3, b. l. 64, 71-72).

Teisiamajame posėdyje apklausiamas nukentėjusysis M. K. parodė 2014 m. spalio mėn. internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) radęs skelbimą apie parduodamą telefono numerį              8 66* 12345. Susisiekė su pardavėju, šis patikino, jog išties parduoda numerius su skaitmenimis 12345, ir susitarė su juo susitikti Vilniuje, prie PC „CUP“. Kitą dieną susitiko nurodytoje vietoje. Pardavėjas prisistatė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas (iš esmės tai beveik ta pati firma). Turėjo darbo pažymėjimą, kuriame esantį asmens vardą ir pavardę (A. G.) sutikrino su asmens dokumentu, duomenys sutapo. Jis netikrino, ar pažymėjimas buvo galiojantis, ar terminuotas, jam tuo metu esmė buvo, kad sutaptų asmens duomenys, dėl kurių abejonių nekilo. Nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“ saloną pasirašyti sutarties, tačiau jos nesudarė, nes salone, regis, paaiškino, jog dabar tos sutarties sudaryti negali, nurodė, jog jis tą padaryti galės Kaune (o gal jau buvo darbo pabaiga, dėl ko nebebuvo galimybės sudaryti sutartį). Kadangi jam abejonių dėl A. G. tapatybės nebuvo, sumokėjo 450 Lt - 200 Lt ar 250 Lt už du telefono numerius su skaitmenimis 12345 bei 200 Lt kaip avansą už kitą iš A. G. įsigyti sutartą numerį su penkiais nuliais (visa minėto telefono numerio kaina 1 000 Lt). Grįžęs nuvyko į (duomenys neskelbtini)“ saloną, kuriame pasakius savo vardą ir pavardę, darbuotoja nurodė, kad jam išties yra rezervuoti du telefono numeriai su skaitmenimis 12345, dėl kurių sudarė sutartis ir juos sėkmingai įsigijo. Po sėkmingo sandorio pilnai patikėjo, jog A. G. yra sąžiningas pardavėjas, po ko per autobusų siuntas išsiuntė jam likusius 800 Lt už telefono numerį su penkiais nuliais. Pasiteiravus A. G. dėl galimybės įsigyti daugiau telefono numerių, pastarasis jam pasiūlė įsigyti dar kitus numerius su gražiais skaitmenimis ir taip jis su pastaruoju sutarė įsigyti dar tris telefono numerius, kuriuos jis nurodė jis ankstesnėse apklausose (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir dar vienas su penkiais nuliais). Iš viso A. G. už 4 telefono numerius sumokėjo 3 750 Lt (200 Lt davė grynaisiais pirmojo susitikimo metu, visus kitus išsiuntė per autobusų siuntas). A. G., kuris patvirtino pinigus gavęs, pažadėjo sutvarkyti visus dokumentus, aktyvuoti numerius ir po savaitės ar dviejų taip pat per autobusų siuntas išsiųsti sutartis su numeriais. Bendraujant su A. G. (bendravo telefonu, el. laiškais, trumposiomis žinutėmis), jis iš pradžių sakė siuntas išsiuntęs, nurodydamas vis skirtingas priežastis, kodėl jis (M. K.) siuntų visgi negauna. Paprašius nurodyti siuntos numerį, A. G. pradėjo bendravimo vengti, nebeatrašyti, nebeatsiliepti į telefono skambučius. Kreipusis į A. G. nurodytą bendrovę, per kurią jis neva buvo išsiutęs siuntas, paaiškėjo, kad jokia siunta išsiųsta nebuvo. Tuomet jis paskambino į „(duomenys neskelbtini)“, kur sužinojo, jog A. G. nuodytoje bendrovėje seniai nebedirba ir nukentėjusysis yra ne pirmas panašia informacija besidomintis asmuo. Civilinį ieškinį palaiko. Jam padaryta turtinė žala (dėl prarastų pinigų už telefono numerius bei pašto siuntų išlaidos) ir neturtinė žala. Neturtinė žala pasireiškė vidiniais išgyvenimais, prarastu pasitikėjimu savimi, nemiga, kilusiais nesutarimais šeimoje (žmona jautriai reagavo, jog nukentėjo šeimos, kurioje auga mažamečiai vaikai, biudžetas). Žala jam neatlyginta. Kaltinamasis buvo susisiekęs, abu susitiko, A. G. siūlė susitarti bei žadėjo atlyginti žalą, tačiau pažadai liko neištesėti. Jokio vekselio jie nepasirašė ir jis kaltinamajam jokių kitų reikalavimų, kurie nėra susiję su civiliniu ieškiniu, tikrai neturi (t. 4, b. l. 130-136).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis M. K. parodė 2014 m. spalio 24 d. internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) radęs dominantį skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini) už 200 Lt. Susisiekus skelbime nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) su pardavėju, pastarasis patvirtino iš tiesų parduodantis mobiliojo ryšio telefono numerį. Jis su pardavėju susitarė 2014-10-25 susitikti Vilniuje, Konstitucijos pr. 16 (prie PC „CUP“). 19 val. sutartoje vietoje susitiko su pardavėju, kuris prisistatė A. G., dirbančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ant kaklo turėjo pasikabinęs darbo pažymėjimą, kuriame buvo nurodytas vardas ir pavardė. Taip pat pardavėjas parodė savo vairuotojo pažymėjimą, kuriame buvo įrašyta A. G. pavardė. Jie kartu nuėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ saloną sudaryti sutartį dėl mobiliojo ryšio telefono abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Salone pasakė, kad yra ne darbo valandos, todėl sutarčių sudaryti nepavyko. A. G. pasakė jam duoti pinigus, ir jis, grįžęs į Kauną, galės UAB „(duomenys neskelbtini)“ salone sudaryti sutartis, kadangi minėti numeriai buvo rezervuoti Artūro vardu. Jis A. G. padavė 450 Lt, t. y. 250 Lt už abu numerius ir 200 Lt kaip avansą už numerį (duomenys neskelbtini), kurio įsigijimo kainą su A. G. sutarė esant 1 000 Lt. Pinigus perdavė prie „CUP“ įėjimo. 2014-10-27 jis sudarė sutartį su UAB „Bitė“ ir gavo mobiliojo ryšio telefono numerius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Vėliau įsigijo dar vieną numerį    (duomenys neskelbtini). Už šį numerį sumokėjo 150 Lt. Pinigus išsiuntė autobusų siunta. Taip tuo pat metu išsiuntė dar 800 Lt už telefono numerį (duomenys neskelbtini). Šio numerio iki šiol negavo. A. G. SMS žinute patvirtino siuntinį gavęs, parašė, kad turi galimybę gauti dar vieną gražų mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), už kurį buvo sutarta 750 Lt. 2014-10-30 autobusų siunta iš autobusų stoties persiuntė 750 Lt. Po to A. G. 2014-10-31 pasiūlė dar vieną numerį (duomenys neskelbtini)už 800 Lt. 2014-10-31 autobusų siunta persiuntė A. G. 800 Lt. A. G. patvirtino SMS žinute, kad 800 Lt gavo. Vėliau A. G. pranešė, kad gali gauti telefono numerį (duomenys neskelbtini) už 2 500 Lt. 2014-11-04 autobusų siunta persiuntė 1 200 Lt. A. G. SMS žinute patvirtino, kad pinigus gavo ir keturias sutartis įduos DPD pašto kurjeriams. Iki šios dienos jis sutarčių dėl mobiliojo ryšio telefonų (duomenys neskelbtini) (sumokėta 1 000 Lt), (duomenys neskelbtini) (sumokėta 750 Lt), (duomenys neskelbtini) (sumokėta 800 Lt), (duomenys neskelbtini) (sumokėta 1 200 Lt) negavo. Už šiuos numerius sumokėjo 3 750 Lt. A. G. nepateikė jokios tikslios informacijos apie siuntas, kurias jis turėjo išsiųsti, į telefono skambučius neatsiliepia. Taip pat gavo A. G. žinutę iš numerio (duomenys neskelbtini). A. G. naudojasi el. paštu (duomenys neskelbtini). Jis skambino į UAB „(duomenys neskelbtini)“, norėdamas sužinoti darbuotojo    A. G. telefono numerį, konsultantas pranešė, kad A. G. bendrovėje nedirba jau apie metus. Jam padarytas materialinis 3 750 Lt nuostolis. Papildomos apklausos metu M. K. patvirtino ankstesnius parodymus bei papildė, jog naršydamas internete rado A. G. nuotrauką, yra tikras, kad nuotraukoje ir yra tas pats asmuo, kuris jam prisistatė kaip A. G.. Minėto asmens tapatybe įsitikino susitikimo metu, tikrino jo dokumentus, žiūrėjo nuotrauką. Jis jam parodė vairuotojo pažymėjimą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo pažymėjimą, kuriuose duomenys ir nuotraukos sutapo, kiek prisimena, pažymėjime buvo nurodyta, kad A. G. yra vadybininkas. Naršydamas internete surado jo gimimo datą bei informaciją, kad A. G. turi problemų su teisėsauga. Paminėtas asmuo atrodė apie 25 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, apie 2 metrų ūgio, su akiniais, tamsių plaukų, tvarkingai apsirengęs, išvaizda reprezentatyvi, komunikabilus (t. 3, b. l. 26, 33).

Kauno apskrities VP Kauno miesto Santakos PK vyr. tyrėjo A. G., 2014-11-11 priimtame M. K. pareiškime bei 2014-11-06 M. K. pareiškime užfiksuota, kad M. K. prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prieš jį įvykdyto sukčiavimo. Kartu prie savo pareiškimo M. K. pateikė susirašinėjimo su A. G. tekstus; straipsnį apie A. G.; informaciją apie galimai nuo A. G. nukentėjusius asmenis; siuntų, kuriomis buvo siunčiami pinigai, talonus bei A. G. paskyrą „(duomenys neskelbtini)“ su pastarojo nuotraukomis (t. 3, b. l. 6, 7-9, 10-16, 17-19, 20, 21-22, 23, 24).

Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK Kriminalinės policijos skyriaus vyr. tyrėjo L. K. bei Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo V. K. 2014-11-11 bei 2014-12-18 tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad laikotarpyje nuo 2014-10-25 iki 2014-11-04 asmuo, prisistatęs A. G., pažadėdamas parduoti mobiliojo ryšio telefonų abonentų numerius, apgaule iš nukentėjusiojo M. K. įgijo 3 750 Lt sumą (t. 3, b. l. 3, 4).

Iš UAB „Kautra“ siuntos talonų matyti, kad M. K. 2014-10-28, 2014-10-30, 2014-10-31 bei 2014-11-04 siuntė A. G. siuntas (t. 3,  b. l. 41), taip pat pridėtos UAB „Toks“ siuntų kvitų kopijos (t. 3, b. l. 43-46).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje informacijoje apie skelbimą užfiksuota, kad parduodamas lengvai įsimenamas, naujas, visiškai nenaudotas telefono numeris (t. 3, b. l. 48-49).

Kauno apskrities Kauno miesto Santakos PK pateiktame UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte užfiksuota, kad A. G. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“. 2013-09-13 savo noru nutraukė darbo sutartis su minėtomis įmonėmis. 2014 m. spalio – lapkričio mėnesiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo klientų pranešimus apie asmens, prisistatančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju Artūru, siūlymus įsigyti abonentinius numerius (t. 3, b. l. 51).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame 2014-12-04 atsakyme nurodyta, kad A. G. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nutraukus darbo sutartį, buvo grąžintas įmonės vardu išduotas darbo pažymėjimas (t. 3, b. l. 56).

Kauno apskrities VPK Santakos PK pateikta pranešime nurodyta, jog skelbimas apie neva parduodamus lengvai įsimenamus telefono numerius buvo patalpintas iš kompiuterio, registruoto      S. G., gyvenančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus r. sav., vardu (t. 3, b. l. 59, 60).

Byloje pareikštas M. K. civilinis ieškinys (t. 3, b. l. 188-191).

Dėl nusikalstamos veikos, įvykdytos prieš nukentėjusįjį G. M.

Teisiamajame posėdyje apklausiamas kaltinamasis A. G. parodė kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažįstantis. Internete rado skelbimą, jog asmuo nori įsigyti telefono numerį su norimais vienodais skaičiais. Jis susisiekė su pastaruoju (G. M.), prisistatė buvusiu „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju. Elektroniniu paštu nusiuntė jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo pažymėjimą. Nukentėjusysis, norėdamas įsitikinti, kad jis tikrai yra dirbantis, paprašė pasakyti savo duomenis. Tuomet jis paskambino į „(duomenys neskelbtini)“, prisistatydavo Artūru iš „(duomenys neskelbtini)“ ir taip sužinojo G. M. mobiliojo ryšio operatoriui nurodytus duomenis. Tuos duomenis jis padiktavo nukentėjusiajam. Be to, dar iš užsienietiško portalo siuntė jam testinę žinutę iš virtualaus numerio, kuriame galima atvaizduoti bet kokį numerį. Jis atvaizdavo neva žinutę rašo iš numerio su penkiais aštuonetais. Tokiu būdu siekė parodyti nukentėjusiajam, kad jis gali gauti tą numerį, siekė įtikinti, jog numeris egzistuoja, nors realiai siuntė iš virtualaus numerio per internetinį portalą. Jis norėjo įtikinti nukentėjusįjį, kad šiam nekiltų abejonių ir jis sudarytų sandorį. Su G. M. sutarė dėl 3 telefono numerių. Kitą dieną su pastarojo tėvu susitiko prie Lazdynų baseino, paėmė 600 Lt. Turėjo kitą dieną išsiųsti kortelę į Kauną, tačiau to nepadarė, pinigus išleido. Jis telefono numerių rezervavęs nebuvo, tik pasidomėjo, ar galima juos įsigyti. Rezervacijos neatliko, kadangi neketino numerių išsiųsti. Nukentėjusiojo G. M. pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta ir, turėdamas galimybes, stengsis atlyginti (t. 4, b. l. 27-34).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis G. M. 2014 m. daugmaž gruodžio mėn. įdėjo skelbimą į „(duomenys neskelbtini)“, kad nori įsigyti telefono numerius su (duomenys neskelbtini). Netrukus sulaukė skambučio, paskambinęs asmuo prisistatė kaip dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ salone, ir pasiūlė įsigyti telefono numerių. Jam buvo nurodyta numerio įsigijimo kaina, bet jis to numerio iš paskambinusio asmens  nepirko, pasidomėjo ir (duomenys neskelbtini)“ salone įsigijo pigiau nei siūlė pastarasis. Bekalbant minėjo, kad jam dar reiktų gražių numerių, todėl po kiek laiko A. G. atsiuntė sąrašiuką su siūlomais įsigyti telefono numeriais. Sutarė dėl 3 numerių įsigijimo, vieno numerio kaina – 200 Lt. Prieš sutardamas ir mokėdamas pinigus, norėjo įsitikinti, kad skambinantysis yra patikimas asmuo, dėl ko paprašė jo pasakyti jo (G. M.) asmeninius duomenis, kuriuos jis buvo nurodęs „(duomenys neskelbtini)“ salone. A. G. jam viską pasakė, netgi gyvenamąją vietą, kurią jis buvo nurodęs „(duomenys neskelbtini)“ (ne tą, kuri deklaruota) ir daugiau niekas jos negalėjo žinoti. Be to, A. G. iš norimų įsigyti telefono numerių jam atsiuntė testines žinutes, dėl ko jam neliko jokių abejonių dėl pardavėjo patikimumo. A. G. jam siūlė atvykti į Vilnių, į klausimą, ar galima korteles atsiimti „(duomenys neskelbtini)“ salone Kaune, sakė nesant tokios galimybės, pats į Kauną atvažiuoti negalėjo, dėl ko galiausiai sutarė, kad G. M. pinigus perduos per Vilniuje gyvenantį savo tėvą. Pastarasis susitiko su A. G. ir už 3 numerius sumokėjo 600 Lt. A. G. žadėjo korteles išsiųsti kitą dieną per autobusų siuntas. Nesulaukęs jokių žinių, paskambino A. G., tačiau šis nurodė sergantis, kas tęsėsi keletą dienų. Jis dar prašė A. G. patvirtinimo, kad šis neapgaudinėja ir tikrai dirba „(duomenys neskelbtini)“, po ko pastarasis atsiuntė „(duomenys neskelbtini)“ pažymėjimą. Jis pasiskambino į nurodytą įmonę, kur sužinojo, jog A. G. bendrovėje nebedirba apie metus laiko, dėl analogiškų aplinkybių buvo jau ne vienas skambutis. Po to dar kalbėjo su A. G., šis žadėjo pinigus grąžinti, tačiau jų taip ir negrąžino, po ko jis kreipėsi į policiją. Civilinį ieškinį palaiko ir prašo pilnai atlyginti patirtą žalą. Perskaičius nukentėjusiojo G. M. ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, pastarasis juos pilnai patvirtino ir prašė jais vadovautis kaip teisingais (t. 4, b. l. 101-105).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis G. M. parodė, kad 2014 m. lapkričio 27-29 d., tikslios dienos nepamena, būdamas namuose, internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) įdėjo skelbimą „pirksiu numerį (duomenys neskelbtini) (iksiukai reiškia bet kokį skaičių) ir nurodė savo telefono numerį (duomenys neskelbtini). Po kelių dienų iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) gavo SMS su tekstu „paskambinkite, jeigu galite". 2014-12-03 jis paskambino minėtu telefono numeriu, atsiliepė vyriškis, pagal balsą sprendė, kad jam 25-30 m., prisistatė, jog dirba „(duomenys neskelbtini)" bendrovėje ir gali pagelbėti gauti numerius. Vyriškis prisistatė Artūru, paaiškino, kad telefono numeriai yra mokami. Telefono numerį (duomenys neskelbtini) siūlė už 350 Lt. Jis (G. M.) atsakė pagalvosiantis. Po kelių dienų jis susisiekė su Artūru ir pasakė Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)" įsigijęs už 200 Lt. Sutarė, kad jei jis ateityje turės jį dominančių tel. numerių, tegul paskambina ir praneša. Artūras, tikslios dienos nepamena, jam paskambino ir pasakė turintis jį dominančius numerius. Jis su pastaruoju sutarė dėl trijų numerių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), iš kurių jam jis atsiuntė SMS su tekstu: „Siunčiu Jums testine žinute Gintarai :)". Jis patikėjo, kad Artūras tuos numerius turi. Tarėsi dėl minėtų numerių kainos, suderino, kad už numerius mokės 600 Lt. Prieš tai buvo kilęs įtarimas, kad jį gali apgauti, todėl paprašė, kad jei šis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)", pažiūrėtų jo asmens duomenis ir juos pasakytų. Artūras paskambino ir pasakė jo vardą pavardę bei gyvenamą vietą, kurią jis buvo deklaravęs tik UAB „(duomenys neskelbtini)" sutartyje. Šių duomenų daugiau niekas negalėjo žinoti, nes jo gyvenamoji vieta yra deklaruota visai kitur. Tokiu būdu jis galutinai įsitikino, kad Artūras dirba UAB „(duomenys neskelbtini)". Su Artūru sutarė, kad pinigus už minėtus telefono numerius perduos per savo tėvą J. M., gyvenantį Vilniuje. Jo tėvas 2014-12-06, apie 14 val., susitiko su Artūru ir jam perdavė 600 Lt. Artūras tėvui pasakė su juo susisieksiantis ir 2014-12-08 išsiųsiantis numerius. 2014-12-08 iš Artūro gavo SMS, kad jis susirgo, yra pasiėmęs nedarbingumo pažymėjimą, o į darbą planuoja grįžti 2014-12-10. Tą pačią dieną Artūras prižadėjo el. paštu atsiųsti savo darbo pažymėjimo nuotrauką, kad įsitikintų, jog jis jo neapgavo. Po kelių raginimų jis atsiuntė į paštą (duomenys neskelbtini) nuotrauką su savo darbo pažymėjimu. Nuotraukoje buvo matyti vardas, pavardė ir darbovietė UAB „(duomenys neskelbtini)". Pažymėjime duomenys - A. G. telemarketingo vadybininko pažymėjimo NR. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini), sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-04-02. Jis paskambino į UAB „(duomenys neskelbtini)" ir pasidomėjo, ar pas juos dirba minėtas pilietis. UAB „(duomenys neskelbtini)" darbuotoja atsakė, kad pastarasis jau metus nebedirba, nurodė, kad panašiu klausimu jis skambina ne pirmas, pasiūlė kreiptis į policiją. Po to internete surado straipsnį apie A. G., kuriame rašė, kaip buvo apgautas žmogus dėl mobiliojo ryšio telefonų pirkimo, minimas jo vardas pavardė, teistumai. Vėliau jis susisiekė su Artūru ir bandė tartis dėl pinigų gražinimo, pastarasis sakė pinigus grąžinsiantis jo tėvui arba atvyks į Kauną ir perduos, bet iki šiol pinigų negražino. Dėl A. G. veiksmų patyrė 600 Lt turtinę žalą (t. 2, b. l. 15-16).

Teisiamajame posėdyje apklausiamas liudytojas J. M. parodė, jog daugmaž prieš metus paskambino sūnus G. M. ir pasakė, jog pirks telefono numerius, bei paprašė perduoti pinigus pardavėjui. 2014-12-06 jis paskambino sūnaus nurodytam asmeniui, susitarė susitikti prie Lazdynų baseino. Apie 14 val. susitiko ir atėjusiam jaunuoliui perdavė 600 Lt. Vaikinas buvo linksmas, gerai nusiteikęs, jam pasirodė keista, kad jis neprašytas ėmė traukti tapatybės kortelę. Vėliau paskambinęs sūnus pasakojo, kad tas vaikinas jį apgavo, jokių numerių nepardavė (t. 4, b. l. 101-105).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. M. parodė, kad 2014-12-06, apie 11 val., paskambino sūnus G. M. ir paprašė perduoti vaikinui, vardu Artūras, 600 Lt. Sūnus sakė, kad jis jau kalbėjo su Artūru ir jam tik reikėjo paskambinti Artūrui, kaip vėliau sužinojo pavardę (duomenys neskelbtini), ir susitikus perduoti 600 Lt. Sūnus jam pasakė A. G. telefono numerį. Tą pačią dieną jis paskambino A. G. ir jie susitarė 14 val. susitikti Lazdynų mikrorajone, prie „(duomenys neskelbtini)“. Jis jam sakė, kad gyvena Naujojoje Vilnioje. Jis (J. M.) 14 val. jau laukė prie „(duomenys neskelbtini)“ centrinio įėjimo. Laukdamas paskambino Artūrui, nes norėjo sužinoti, ar jis nepasiklydo, ir po to pamatė vaikiną, einantį link „(duomenys neskelbtini)“. Jis su A. G. kalbėjo trumpai, tik išsiėmė voką, kuriame buvo 600 Lt (3 kupiūros po 200 Lt), ir, parodęs pinigus, voką padavė Artūrui. Artūras viską darė greitai. Neprašomas buvo išsiėmęs asmens tapatybės kortelę ir norėjo jam parodyti, bet jis jos neėmė ir nežiūrėjo. Voką su pinigais įsidėjo į vidinę kišenę ir nuėjo. Jis žinojo, kad tie pinigai buvo skirti telefono numeriui. Vėliau iš sūnaus sužinojo, kad A. G. jį apgavo, žadėtų numerių, už kuriuos gavo pinigus, neperdavė, ėmė vengti. A. G. buvo apie 25 metų amžiaus, plaukai rusvi, trumpai kirpti, smulkaus kūno sudėjimo, apie 190 cm ūgio. Pagal bendrus veido bruožus galėtų atpažinti (t. 2, b. l. 35).

Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK pateiktame G. M. skunde užfiksuota, kad laikotarpiu nuo 2014-11-27 iki 2014-11-29 padavė skelbimą su tekstu, kad ketina pirkti telefono numerį, kuris baigiasi skaitmenimis (duomenys neskelbtini). Susisiekimui nurodė savo telefono numerį. Po kiek laiko su juo susisiekė A. G., kuris prisistatė dirbantis vadybininku „(duomenys neskelbtini)“ ir pažadėjo parūpinti minėtą numerį, kartu nurodydamas, kad už paslaugą reikės atsiskaityti grynais pinigais. G. M. perdavus pinigus A. G., šis minėto numerio nukentėjusiajam neparūpino, taip pat negrąžino sumokėtų pinigų (t. 2, b. l. 3-6, 9-12).

Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo                  T. S. 2015-01-08 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2014-12-28 buvo gautas G. M. pareiškimas apie tai, kad 2014-12-06, apie 14.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, per savo tėvą J. M. perdavė nepažįstamam vyriškiui 173,77 eurus už telefono numerių įsigijimą, tačiau jų negavo (t. 2, b. l. 24).

2015-01-06 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad G. M. pateikė kompaktinį diską su pokalbių įrašais (t. 2, b. l. 19).

2015-03-18 apžiūros protokole užfiksuota, kad A. G., veikdamas apgaule, atsiliepęs į nukentėjusiojo G. M. skelbimą „perku numerį (duomenys neskelbtini)“, pareikšdamas nukentėjusiajam, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir žadėdamas nukentėjusiajam dominančius 3 telefono numerius už 173,77 eurų, 2014-12-06, apie 14.00 val., iš J. M. paėmė 173,77 eurų sumą, tačiau žadėtų numerių neišsiuntė. Kartu pridėtas A. G. vardu išduotas darbuotojo pažymėjimas. Tie patys duomenys užfiksuoti ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos R. Č. 2015-03-18 tarnybiniame pranešime (t. 2, b. l. 29-32, 33).

2015-02-12 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad                     J. M. iš parodytų keturių vyriškos lyties asmenų atpažino, kad A. G. yra asmuo, parodytas nuotraukoje Nr. 3. A. G. atpažino pagal lūpas, nosį, bendrus veido bruožus. Tik tą dieną jo plaukai buvo trumpesni, neužkritę ant akių. Atpažinimo procesas užfiksuotas fotonuotraukose (t. 2, b. l. 36-37, 38).

Byloje pareikštas G. M. civilinis ieškinys (t. 2, b. l. 26, 28).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, jog pasitvirtino visi A. G. inkriminuoti kaltinimai.

Kaltinamasis A. G. pilnai pripažino visus kaltinimus dėl nusikalstamų veikų, įvykdytų bei pasikėsintų įvykdyti prieš nukentėjusiąją S. G.. Apklausiamas tiek teisminio nagrinėjimo, tiek ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis davė nuoseklius parodymus dėl nusikalstamų veikų aplinkybių. Pastarasis pripažino neteisėtai pasinaudojęs savo motinos S. G. elektroninės mokėjimo priemonės, t. y. jos vardu atidarytos sąskaitos, esančios AB „DnB“ banke sąskaitos, naudotojo tapatybę patvirtinančiais duomenimis (vartotojo prisijungimo kodu, slaptažodžiu, PIN kodu), bei neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos. A. G. patvirtino, jog nurodytus duomenis panaudojo be motinos leidimo, pastarajai apie tai nieko nežinant. Visus tapatybę patvirtinančius duomenis turėjo iš anksčiau, kuomet motinai prašant jos vardu buvo paėmęs kreditą. Pati S. G. elektroninės bankininkystės sistema naudotis nemokėjo. Po kredito paėmimo visi duomenys liko pas jį. Tiesa, teisme A. G. teigė, jog tapatybę patvirtinančius duomenis jis motinai sugrąžino, tačiau prieš tą padarydamas, visus juos persirašė, kadangi jau tuomet turėjo minčių imti kreditus. Prisijungęs prie svetimo elektroninės mokėjimo priemonės, jis S. G. vardu prisijungė prie UAB „4finance“ bei UAB „Ferratum“ internetinių svetainių, pervedė 0,01 cento registracijos mokestį, užpildė paraiškas dėl 650 Lt, 350 Lt, 1 000 Lt bei 300 Lt paskolų suteikimo, po ko nurodyto dydžio paskolos buvo pervestos į S. G. sąskaitą, iš kurios A. G. pinigus persivedė į savo asmeninę sąskaitą, esančią AB „Šiaulių bankas“, bei vienu atveju į apie nusikalstamą veiką nieko nenutuokiančio E. G. sąskaitą AB „SEB“ banke, iš kurių pinigai buvo išgryninti, ir tokiu būdu A. G. apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „4finance“ (579,24 Eur dydžio) bei UAB „Ferratum“ (86,89 Eur vertės dydžio) priklausantį turtą. Kitais atvejais A. G. nusikalstamų veikų įgyvendinti nepavyko, kadangi analogiškomis aplinkybėmis pateiktos paraiškos dėl kaltinime nurodyto dydžio paskolų suteikimo iš „MBC Finance“, UAB „Nordecum“, UAB „Soho Group“, UAB „Lateko lizingas“, UAB „MiniGo LT“, UAB „Via SMS LT“, UAB „Creditstar Lithuania“, AB „Bobutės paskola“, UAB „ARN group“, UAB „Mini Bank“ nebuvo suteiktos, dėl ko kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal 215 straipsnio 1 dalį, 1981 straipsniu 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas įvykdyti sukčiavimą).

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, atsako tas asmuo, kuris apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Elektroninėje bankininkystėje laikytina, jeigu prieš teisėto sąskaitos valdytojo valią kodą, suteikiantį teisę prieiti prie sąskaitos, surenka ir nurodymą išmokėti pinigus duoda asmuo, neturintis teisės atlikti operacijų su sąskaitoje esančiais pinigais, laikoma, kad, prisistatydamas asmeniu, turinčiu tokią teisę, kaltininkas suklaidina banką, todėl jo veika kvalifikuotina kaip sukčiavimas (nustačius kitus būtinus šios nusikalstamos veikos sudėties požymius). Dėl BK 215 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, pažymėtina, jog teismų praktikoje formuojama pozicija, kad svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-197/2011); toks pat aiškinimas tinka ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenims, tarp kurių yra nuolatinis atpažinimo (identifikavimo) kodas, slaptažodis bei kodų kortelė. Svetimi elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys - tai konkrečiam naudotojui būdingi ar konkrečiam naudotojui priskirti duomenys, kuriais naudotis elektroninių mokėjimo priemonių duomenų naudotojas ar kredito įstaiga nėra išreiškusi sutikimo. Svetimos elektroninio mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas finansinei operacijai atlikti – tai svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių pateikimas kredito įstaigai, prisistatant mokėjimo priemonės naudotoju, siekiant įgyti kredito įstaigoje naudotojo sąskaitoje esančias lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-389/2013).

Pagal BK 1981 straipsnį atsakomybę užtraukia neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos (be savininko ar teisėto valdytojo leidimo), prisijungimas pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones. Prisijungimas pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones bus ne tik tuomet, kai įsibrovimas yra techninio pobūdžio (panaudojant specialius įrenginius, kompiuterines programas), bet ir tuomet, kai sistema yra pažeidžiama naudojant ne savo slaptažodį, pristatant kitu vartotoju ir panaudojant svetimus kodus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 26 d. nutartyje Nr. 2K-375/2012 pasisakė, kad neteisėtas prisijungimas prie internetinės bankininkystės sistemos, panaudojant svetimus vartotoją identifikuojančius duomenis, gali būti kvalifikuojamas ir pagal BK 1981 straipsnį.

Bylos surinkti ir užfiksuoti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. G. neteisėtai, be savo motinos S. G. leidimo, jai nieko nežinant, pasinaudojo jos elektronine mokėjimo priemonės naudotojo tapatybę patvirtinančiais duomenimis, kurių pagalba prisijungė prie informacinės sistemos, tokiu būdu pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, pervedė registracijos mokestį, užpildė paskolų paraiškas, o UAB „45finance“ ir UAB „Ferratum“ pervedus pinigus, analogiškus būdu prisijungė prie S. G. sąskaitos bei persivedė pinigus į savo asmeninę sąskaitą, paskutiniuoju atveju – į E. G. sąskaitos. Nekyla abejonių, jog kaltinamajam A. G. naudotojo tapatybės duomenys buvo svetimi, nes jie priklausė kitam asmeniui – nukentėjusiajai S. G.. Kaltinamasis pilnai suprato, jog naudoja svetimus naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis finansinei operacijai inicijuoti, naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – vartotojo prisijungimo kodą, slaptažodį bei PIN kodą, ir norėjo taip veikti. Kitas būtinas nusikalstamos veikos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį požymis - tokių duomenų panaudojimo neteisėtumas. Pagal nurodytą baudžiamąjį įstatymą baudžiamas ne pats duomenų panaudojimas, bet neteisėtas finansinės operacijos atlikimas, panaudojant tokius duomenis. Neteisėtas panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas, kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo. Byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad A. G. neteisėtai panaudojo naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. be savo motinos žinios ir sutikimo neteisėtai inicijavo bei atliko finansines operacijas.  Kaltinamojo kaltę patvirtina jo paties teisme bei ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nukentėjusiosios S. G. ikiteisminiame tyrime duoti parodymai, liudytojo E. G. parodymai, rašytinė bylos medžiaga (banko pateikti sąskaitų išrašai, UAB „4finance“ bei UAB „Ferratum“ pranešimai). Kaltinamojo A. G. kaltė įvykdžius BK 215 straipsnio 1 dalyje, 1981 straipsnio 1 dalyje bei 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas yra pilnai įrodyta. Nusikalstamos veikos baigtos, atliktos veikiant tiesiogine tyčia.

Kitais atvejais A. G. nusikalstamų veikų įgyvendinti nepavyko, kadangi analogiškomis aplinkybėmis pateiktos paraiškos dėl kaltinime nurodyto dydžio paskolų suteikimo iš „MBC Finance“, UAB „Nordecum“, UAB „Soho Group“, UAB „Lateko lizingas“, UAB „MiniGo LT“, UAB „Via SMS LT“, UAB „Creditstar Lithuania“, AB „Bobutės paskola“, UAB „ARN group“, UAB „Mini Bank“ nebuvo suteiktos, dėl ko kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal                        215 straipsnio 1 dalį, 1981 straipsniu 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas įvykdyti sukčiavimą).

Toliau teismas pasisakys dėl nusikalstamų veikų, padarytų prieš nukentėjusiuosius M. K. ir G. M.. Nors teisminio nagrinėjimo metu, atsakydamas į teismo klausimą dėl kaltės pozicijos, kaltinamasis A. G. nurodė savo kaltę dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį M. K. pripažįstantis pilnai, tačiau iš pastarojo duotų parodymų matyti, kad kaltinamasis akivaizdžiai neigė tam tikras esmines inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybes, dėl ko laikytina, jog kaltinamasis išsakė dalinį kaltės pripažinimą. Taigi apklausiamas A. G. neneigė gavęs kaltinime nurodytas pinigų sumas iš nukentėjusiojo M. K., pripažino žadėtų telefonų numerių pastarajam nesuteikęs, tačiau kategoriškai neigė veikęs, turėdamas tikslą apgauti nukentėjusįjį, ir tikino, kad telefono numerių neparūpino tik dėl to, kad juos dėl nežinomų priežasčių atsisakė parduoti mobiliojo ryšio operatorius (t. 4, b. l. 27-34). Teismas tokius kaltinamojo A. G. parodymus vertina kritiškai, kaip siekį sušvelninti savo atsakomybę.

Byloje surinktų ir teismo ištirtų duomenų, kuriuos teismas laiko įrodymais, visetas, leidžia daryti kategorišką ir abejonių nekeliančią išvadą, jog A. G. nukentėjusiesiems M. K. ir G. M. mobiliojo ryšio telefono abonentų nesuteikė ne dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, o būtent dėl paties kaltinamojo. Pastarasis, kuris anksčiau dirbo telekominikacijos paslaugas teikiančiose bendrovėje, sąmoningai pasinaudojo turimomis žiniomis (dėl to, kaip veikia tokių abonentų įsigijimo sistema, kur skelbiama informacija apie laisvus numerius ir pan.) bei įtikino nukentėjusiuosius pirkti abonentų numerius, nors realiai neturėjo nei objektyvios galimybės tokius parūpinti, nei iš viso ketino tą padaryti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kaip tik ir yra pažymėta, kad apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2013, 2K-54/2013).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog A. G. stengėsi sudaryti patikimo asmens įvaizdį, įgijo nukentėjusiųjų pasitikėjimą ir tokiu būdu, nutylėdamas esmines aplinkybes, apgaule įgijo svetimą turtą. Nusikalstamos veikos, susijusios su nukentėjusiuoju M. K. atveju, pažymėtina, jog pastarasis dar telefoninio pokalbio metu prisistatė kaip dirbantis UAB „Eurocom“, susitikimo metu parodė darbo pažymėjimą. Nors kaltinamasis ir tikino neva jis nukentėjusiajam paaiškino, jog telekomunikacijų bendrovėje dirbo anksčiau, o jo parodyto darbo pažymėjimo galiojimas buvo pasibaigęs, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiojo   M. K. parodymais. Nukentėjusysis nurodė, kad jis pagal jam pateiktus asmens dokumentą ir darbo pažymėjimą sutikrino, ar asmuo yra tas pats, dokumentų galiojimo jis neanalizavo. Akivaizdu, kad A. G., pateikdamas darbo pažymėjimą, tikėjosi, kad pastarasis dokumento pasibaigimo termino nepastebės, kas, kaip matyti, ir atsitiko, o toks dokumentas padėjo sudaryti nukentėjusiajam kaip asmens, dirbančio telekomunikacijų bendrovėje ir, savaime suprantama, turinčio realias galimybes padėti įsigyti pageidaujamus mobiliojo ryšio telefonų abonentus, įvaizdį. Siekdamas pilnai įtikinti nukentėjusįjį, kad šis gali juo pasitikėti, jis sėkmingai suorganizavo dviejų abonentų įsigiijimą, sutartys dėl jų buvo sudarytos Kaune. Atkreiptinas dėmesys, kad teisme kaltinamasis A. G. parodė, kad jis pirmuosius du M. K. įsigytus abonentų numerius, buvo rezervavęs M. K. vardu, paskambindamas bendruoju „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo numeriu (prieš tai susižinojo, kad numeriai su skaitmenimis 12345 yra laisvi), dėl ko vėliau nukentėjusysis juos nekliudomai įsigijo. Tuo tarpu kaltinime nurodytų mobiliojo ryšio abonentų jis nerezervavo, kodėl to nepadarė, taip teismui ir negalėjo logiškai paaiškinti. Kaltinamasis tikino neva jis tikėjosi, kad viskas sėkmingai susiklostys ir numerių nerezervuojant, be to, visi kaltinime nurodyti numeriai buvo ženkliai brangesni nei pirmieji du. Akivaizdu, kad A. G. sąmoningai padėjo nukentėjusiajam M. K. sėkmingai įsigyti du numerius, po ko nukentėjusysis pilnai patikėjo A. G. kaip sąžiningu pardavėju ir neabejodamas sudarė su pastaruoju susitarimą dėl dar 4 abonentų, beje ženkliai brangesnių nei pirmieji, įsigijimo. Teismas kaip pilnai patikimais remiasi nukentėjusiojo M. K. teisminio nagrinėjimo bei ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių metu nukentėjusysis patvirtino A. G. apgaulės įtakoje už 4 telefono numerius sumokėjęs pastarajam iš viso 3 750 Lt (kas šiuo metu atitinka 1 086,08 Eur), šiuos pinigus išsiųsdamas per autobusų siuntas, išskyrus, 200 Lt, kuriuos tiesiogiai kaip avansą kaltinamajam perdavė susitikimo prie PC „CUP“ metu. Sumokėjęs pinigus, telefono numerių jis negavo. A. G. iš pradžių nurodė vis skirtingas priežastis, dėl ko taip atsitiko ir nukentėjusysis negavo siuntos su sutartimis ir numeriais, tačiau M. K. primygtinai paprašius pastarojo nurodyti konkretų siuntos numerį, kaltinamasis pradėjo bendravimo vengti, į telefono skambučius nebeatsiliepė, į el. laiškus nebeatsakė (t. 3, b. l. 26, 27; t. 4, b. l. 130-136). Iš susirašinėjimo tarp A. G. ir M. K. matyti, jog kaltinamasis sudaro vaizdą, kaip ne tik dirbantis mobiliojo ryšio bendrovėje, bet ir turintis dideles galimybes parūpinti išskirtinius numerius („beje, taip iš lauko, kas paskambina į klientų aptarnavimą ir teiraujasi su 5 skaičiais, tai (duomenys neskelbtini) atsako negalim suteikt, bet per mane visai kitaip, „būtų gerai, Mantai, šiandien, kad spėtumėte išsiųst per autobusus, kad pabaigtume darbus iki penktadienio...nes aš ten pažadėjau kažkokią pinigų sumą šiandien vienam iš vadybininkų taip duot, nes per jį, galima sakyt, tą numerį gavau“), melagingai tikina nukentėjusįjį, kad siuntą su sutartimis bei numeriais išsiuntė „perdaviau sutartis DPD, per ten geriau bus Jums gaut jas, adresą nurodžiau tą, kur Jūs man siuntėt per autobusų siuntas“, „DPD išvažiavo prieš valandą, tai jau tik ryte žinosiu siuntos Nr.“ (t. 3, b. l. 10-15). Taip pat iš byloje esančių rašytinių įrodymų, t. y. siuntų talonų nuorašų, matyti, jog A. G. buvo išsiųstos 4 siuntos, kurias visas atsiėmė kaltinamasis A. G. (t. 3, b. l. 41, 43-46).

Taigi aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, jog kaltinamasis A. G. apgaulės būdu, melagingai įtikindamas nukentėjusįjį M. K. galintis parūpinti išskirtinių, su vienodais skaitmenimis, lengvai įsimenamų mobiliojo ryšio telefono abonentų, nors realiai tokių galimybių neturėjo, įgijo iš M. K. 3 750 Lt (1 086,08 Eur). Beje, atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamasis, teisminio nagrinėjimo metu tikino, jog visi kaltinime nurodyti numeriai buvo realūs, nors ikiteisminio tyrimo metu pastarasis pripažino, kad visi nurodyti numeriai buvo virtualūs, dėl jų jis negalėjo nei išimti SIM korteles, nei sudaryti sutartis. Tai rodo, jog kaltinamojo parodymai nėra nuoseklūs ir pastarasis nurodo tokias aplinkybes, kurios padėtų bent kiek sušvelninti atsakomybę dėl įvykdytų neteisėtų veiksmų.

Analogiškomis aplinkybėmis padaryta ir nusikalstama veika prieš nukentėjusįjį G. M.. Priešingai nei prieš tai analizuotos nusikalstamos veikos, susijusios su nukentėjusiuoju M. K. atveju, kaltinamasis A. G. savo kaltę dėl apgaule įgyto nedidelės vertės svetimo turto iš nukentėjusiojo G. M. pripažino. Ikiteisminio tyrimo metu pastarasis parodymus duoti atsisakė, tačiau apklausiamas teisme pripažino, jog sąmoningai įtikino nukentėjusįjį G. M. galintis gauti pastarojo pageidaujamus numerius (pripažino tiek iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sužinojęs  G. M. duomenis bei nurodęs pastarajam, tiek siuntęs testinę žinutę). Tiesa, kaltinamasis nebuvo pilnai nuoseklus ir teisiamajame posėdyje vienu metu teigė, jog pažadėtų numerių nė neketino nukentėjusiajam suteikti, kitu metu jau tvirtino, kad pilnai pasitikėjo savo jėgomis ir galvojo, kad tuos numerius galės G. M. sėkmingai parūpinti. Taip pat nesutiko su kaltinime nurodyta aplinkybe, jog nukentėjusiajam prisistatė kaip esamas, o ne buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. Akivaizdu, jog kaltinamasis tokiais būdais tiesiog siekė savo nusikalstamus veiksmus sumenkinti, bent kiek pateisinti. A. G. neneigė iš G. M. per pastarojo tėvą J. M. gavęs 600 Lt už telefono numerius, kurių jis neišsiuntė, o gautus pinigus išleidęs savo reikmėms. Kaltinamojo kaltę įrodo ir nuoseklūs nukentėjusiojo G. M. (t. 2, b. l. 35; t. 4, b. l. 101-105), liudytojo J. M. (t. 2, b. l. 35; t. 4, b. l. 101-105) parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuoti duomenys. Teismui nekyla jokių abejonių, jog kaltinamojo A. G. kaltė padarius baudžiamąjį nusižengimą yra pilnai įrodyta. Nors kaltinamasis teisiamajame posėdyje tvirtino nukentėjusiajam prisistatęs kaip buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, tačiau teismas šiuo atveju tiki nukentėjusiojo G. M. parodymais, kurių metu pastarasis kategoriškai patvirtino, jog A. G. nurodė dirbantis minėtoje telekomunikacijų bendrovėje. Akivaizdu, kad tokia aplinkybė yra objektyvi, kadangi priešingu atveju A. G. nebūtų dėjęs pastangų susižinoti G. M. duomenis ir nurodyti juos pačiam G. M., po ko nukentėjusysis pilnai įsitikino bendraujantis su asmeniu, dirbančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“. Norėdamas įtikinti, jog turi nukentėjusiojo įsigyti norimus telefono numerius, jis G. M. prieš tai atsiuntė testinę žinutę, kas taip pat nulėmė nukentėjusiojo tikėjimą, jog A. G. tikrai yra tas asmuo, kuris gali padėti įsigyti telefono numerius.

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, laikytina esant pilnai įrodyta, jog kaltinamasis A. G. padarė BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, kurių metu įgijo svetimą, nukentėjusiesiems M. K. ir G. M., priklausantį turtą. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai abiem atvejais kvalifikuoti teisingai, yra baigti, įvykdyti veikiant tiesiogine tyčia.

Dėl bausmės

Dėl nusikalstamų veikų, susijusių su nukentėjusiąja S. G., kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvina tai, kad pastarasis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi dėl jų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nusikaltimus įvykdė bei pasikėsino įvykdyti sukčiavimą, pasinaudodamas savo motinos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybę patvirtinančiais duomenimis, neteisėtai jos vardu prisijungdamas prie informacinės sistemos. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme išsamiai nurodė jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybes, pripažino visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, nė kiek nesistengė sumenkinti ar išvengti atsakomybės. Nėra pagrindo netikėti, jog kaltinamasis nuoširdžiai gailisi įvykdęs šias nusikalstamas veikas, atsiprašė savo motinos.

Tuo tarpų dėl BK 182 straipsnio 1, 3 dalyse numatytų nusikalstamų veikų, padarytų prieš nukentėjusiuosius M. K. ir G. M., kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. M. K. atveju kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, neigė esmines kaltinimo aplinkybes. G. M. atveju nors ir nurodė kaltę pripažįstantis, tačiau akivaizdžiai siekė sumenkinti savo veiksmus, nebuvo pilnai nuoseklus, vienu metu pripažino sukčiavęs, kitu metu jau tikino neva tiesiog nepalankiai susiklostė aplinkybės, jis per daug pasitikėjo savo jėgomis ir pan. Akivaizdu, jog tokiu atveju pagrindo pripažinti analizuojamą aplinkybę nėra, juo labiau, teismas neturi pagrindo išvadai, jog kaltinamasis nuoširdžiai gailėjosi. Pastarasis kritiškai elgesio nevertino, ir netrukus po to, kai apgaulės būdu įgijo M. K. turtą, toliau tęsė nusikalstamą elgesį ir tokiomis pačiomis aplinkybės, panaudodamas apgaulę, užvaldė nukentėjusiojo G. M. turtą.

Kaltinamojo A. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas A. G. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad A. G. įvykdė eilę tyčinių nusikalstamų veikų - du tyčinius apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis),                      4 nesunkius (BK 11 straipsnio 3 dalis), vieną pasikėsinimą padaryti nesunkų nusikaltimą bei vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), visos nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, yra baigtos, išskyrus, vieną veiką, kuri nutrūko pasikėsinimo stadijoje ne dėl nuo kaltinamojo valios priklausančių priežasčių,  į atsakomybę lengvinančią aplinkybę dėl veikų, susijusių su nukentėjusiąja S. G., atveju bei tai, kad visais kitais atvejais nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. G. anksčiau teistas (t. 1, b. l. 114-117, 118-150; t. 2, b. l. 51-57, 59-68; t. 3, b. l. 79-82, 83-143), iš teismų informacinės LITEKO sistemos matyti, jog vieną kartą baustas administracine tvarka (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutarimu), beje, dėl panašiomis aplinkybėmis padaryto pažeidimo, pažadant perduoti telefoną, kurio neturėjo, nuobauda galiojanti, nedirba, darbo biržoje registruotas (t. 1, b. l. 163; t. 2, b. l. 80; t. 3, b. l. 78), VŠĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (t. 1, b. l. 156; t. 2, b. l. 71), į Vilniaus priklausomybės ligų centro (toliau – VPLC) priežiūros grupę neįrašytas, tačiau 2014-10-06 kreipėsi į VPLC konsultacijos dėl potraukio azartiniams žaidimams (t. 1, b. l. 155; t. 2, b. l. 72). Specialisto išvadoje Nr. 89TPK-18/2014 konstatuota A. G. diagnozė – priklausomybė azartiniams žaidimams, tačiau specialistai nenustatė jokių mąstymo, suvokimo sutrikimų, psichozės simptomų. Pažymėta, jog kaltinamasis VPLC probacijos tarnybos sprendimu nuo 2014-12-10 iki 2017-11-18 įpareigotas lankytis VPLC. Specialisto išvadoje nurodyta nesant objektyvių duomenų, kad A. G. būtų sirgęs ar sirgtų lėtine progresuojančia psichikos liga ar silpnaprotyste, kas gali turėti įtakos asmens gebėjimui suvokti savo veiksmų esmę bei juos valdyti, todėl skirti jam teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (t. 1, b. l. 161; t. 3, b. l. 144-145). Nors bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis ir jo gynėjas keletą kartų kėlė klausimą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimo, tačiau nepateikė absoliučiai jokių duomenų, kurie būtų naujai paaiškėję po minėtos specialisto išvados davimo ir tik deklaratyviais teiginiais bandė sukelti abejones neva A. G. nusikalstamų veikų padarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų bei negalėjo jų valdyti. Tokiu būdu teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti kaltinamojo pakaltinamumu, nauji duomenys, kurie bent jau leistų pakartotinai svarstyti klausimą dėl kaltinamojo pakaltinamumo nepaaiškėjo, dėl ko A. G. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas bendrais pagrindais.

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam A. G. BK 215 straipsnio 1 dalies, 1981 straipsnio 1 dalies ir 182 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį - laisvės atėmimą, jo dydį visais atvejais nustatant mažesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį, o už baudžiamąjį nusižengimą – arešto bausmę, jos dydį nustatant kiek didesnį nei galimas skirti arešto trukmės vidurkis. Teismo manymu, būtent tokia bausmė nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo ir proporcingumo kriterijus.

Bausmės, skirtinos šiuo nuosprendžiu už veikas, padarytas idealiąja sutaptimi – neteisėtas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo duomenų panaudojimas, neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos ir svetimo turto įgijimas apgaule pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo duomenų neteisėtas panaudojimas, neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos ir pasikėsinimas įgyti svetimą turtą apgaule pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį,                22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi,        2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, taikant apėmimą, po ko bendrintinos tarpusavyje bei su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio           1 dalimi, 4 dalimi, taikant dalinį sudėjimą, bei BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, taikant bausmių apėmimą. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su Kauno miesto apylinkės 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi paskirta subendrinta ir neatlikta bausme, prie Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės.

Dėl galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas

Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kuri galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal formuojamą teismų praktiką nepritartina tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012).

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė pagrindų atidėti kaltinamajam paskirtos bausmės vykdymą, kadangi sprendžiant klausimą dėl priemonių bausmės tikslams pasiekti, negalima neatsižvelgti į tai, jog kaltinamasis praeityje daug kartų teistas, beje, ir už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas (naujas nusikalstamas veikas veiką padarė, esant neišnykusiam teistumui, dėl ko konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnis). Tai reiškia, jog kaltinamasis iš ankstesnių teistumų jokių išvadų nepadarė. Galiausiai, kaltinamojo nuostatų laikytis įstatymų ir nenusikalstai nepaveikė netgi tai, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių vykdymas jam buvo atidėtas. Bausmės vykdymo atidėjimas A. G. buvo taikytas ne kartą, tačiau teismų parodyto pasitikėjimo pastarasis nepateisino ir toliau vykdė nusikalstamas veikas. Kaltinamojo teiginiai , jog būdamas laisvėje jis įsidarbins ir tokiu būdu galės nukentėjusiesiems greičiau atlyginti žalą, nepaneigia būtinumo skirti kaltinamajam realią laisvės atėmimo bausmę. Tuo pačiu pažymėtina, jog kaltinamasis pakankamai ilgą laiką nedirba, iš SODROS pateiktų duomenų matyti, jog A. G. yra dirbęs ne vienoje darbovietėje, tačiau darbo trukmė visose jose, išskyrus UAB „(duomenys neskelbtini)“, truko iki mėnesio arba apskritai vos keletą dienų, iki šiol nukentėjusiesiems nėra atlyginęs nė dalies padarytos žalos. Teismas teigiamai vertina, tai, jog kaltinamasis VPLC lanko paskirtas konsultacijas,  pateikė prašymą visam laikui nebeįleisti jo į lošimo namus (t. 4, b. l.), tačiau vien šių aplinkybių nepakanka išvadai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti neskiriant pastarajam realios laisvės atėmimo bausmės.

Taigi aukščiau išdėstytos aplinkybės nesudaro teismui pagrindo tikėti, jog bausmės tikslai kaltinamajam A. G. gali būti pasiekti be realaus paskirtos bausmės atlikimo, tuo pačiu atmetant galimybę taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Analizuojamu atveju neabejotinai nustatyta, jog kaltinamasis A. G., neteisėtai pasinaudodamas savo motinos S. G. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybę patvirtinančiais duomenimis, neteisėtai prisijungdamas prie informacinės sistemos, užpildė paraiškas dėl paskolos gavimo, po ko UAB „4finance“ ir UAB „Ferratum“ suteikė kreditus ir pervedė pinigus į S. G. sąskaitą, iš kurios kaltinamasis pinigus persivedė į savo asmeninę sąskaitą bei vienu atveju į nieko apie nusikalstamą veiką nenutuokiančio E. G. sąskaitą bei šiuos pinigus išsigrynino, t. y. tokiu būdu apgaule įgijo svetimą, UAB „4finance“ ir UAB „Ferratum“, priklausantį turtą. Taip pat kaltinamasis, turėdamas apgaule įgyti svetimą turtą, apgaule įtikino nukentėjusiuosius M. K. ir G. M. tuo, kad turi realias galimybes parūpinti pastarųjų pageidaujamus išskirtinius mobiliojo ryšio telefono numerius, po ko nukentėjusieji sumokėjo kaltinime nurodyto dydžio pinigų sumas, tačiau numerių taip ir negavo. Atsižvelgiant į tai, kad civiliniai ieškovai UAB „4finance“ ir UAB „Ferratum“ bei nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai M. K. ir G. M. turtinę žalą patyrė dėl nusikalstamų A. G. veiksmų, pareikšti civiliniai ieškiniai dėl nurodyto pobūdžio turtinės žalos tenkintini pilna apimtimi, priteisiant iš kaltinamojo visą prašomą turtinę žalą. Pažymėtina, jog nukentėjusysis M. K. turtinę žalą patyrė tiek dėl už mobiliojo ryšio telefono abonentus sumokėtų pinigų (iš viso 3 750 Lt, kas atitinka 1 086,08 Eur), tiek dėl išlaidų, patirtų apmokant siuntas (bendrai už 32 Lt arba 9,28 Eur). Pažymėtina, jog teisiamajam posėdyje  A. G. nurodė teismui neva jis ir nukentėjusysis pasirašė vekselį dėl žalos atlyginimo, dėl ko M. K. neturi pagrindo reikšti civilinį ieškinį, tačiau nukentėjusysis M. K. tokią aplinkybę kategoriškai paneigė. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiojo parodymais, kadangi byloje nėra jokių objektyvių įrodymų dėl neva pasirašyto vekselio, pats kaltinamasis tik deklaratyviai nurodė tokią aplinkybę, pastarojo teiginiai esą vekselis galimai yra pateiktas antstoliui vykdyti, yra nepagrįsti, dėl ko atmestini.

Civiliniu ieškiniu nukentėjusysis M. K. prašo ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią jis įvertina 800 Eur suma. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo prašoma atlyginti neturtinė žala yra per didelė, dėl ko mažintina. Pažymėtina, jog neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio                                            2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, be to, šioje normoje nepateikiama joje išvardytų kriterijų taikymo taisyklių ar prioritetų, todėl reikšmingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečią bylą. Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, įskaitant ir tuos, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012).

Nagrinėjamu atveju teismas neabejoja, jog dėl nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis M. K. patyrė neigiamas emocijas, pasijautė apgautas ir pažemintas, tačiau pastarojo patirti išgyvenimai negali būti laikytini tokio laipsnio, kurie iš esmės galėjo pakeisti jo gyvenimą. Nėra objektyvaus pagrindo sutikti su nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nurodytais teiginiais, kad jis buvo sužlugdytas, pastarajam kilo ilgalaikiai neigiami padariniai. Nukentėjusysis nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad sutriko jo sveikata, dėl miego sutrikimų teko lankytis pas gydytojus, arba dėl emocinio šoko, streso, nepasitikėjimo savimi, kas, kaip nurodoma, kilo po nusikalstamos veikos, lankytis pas psichologą ar pan. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo M. K. neturtinė žala bus atlyginta, priteisiant iš kaltinamojo A. G. 200 Eur.

A. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (t. 1, b. l. 108, 109; t. 2, b. l. 47, 49; t. 3, b. l. 65, 66), paliktinos iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti: kompaktinis diskas su garso įrašais (1 vnt.) paliktinas saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297,                  298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio               1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje (dėl neteisėto duomenų panaudojimo įgyjant UAB „Ferratum“ ir UAB „4finance“ turtą), ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 mėnesiams.

A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1981 straipsnio 1 dalyje (dėl neteisėto prisijungimo įgyjant UAB „Ferratum“ ir UAB „4finance“ turtą), ir paskirti laisvės atėmimą 10 mėnesių.

A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl UAB „Ferratum“ ir UAB „4finance“ turto įgijimo), ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams.

A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje (dėl neteisėto duomenų panaudojimo pasikėsinant įgyti MBC Finance“, UAB „Nordecum“, UAB „Soho Group“, UAB „Lateko lizingas“, UAB „MiniGo LT“, UAB „Via SMS LT“, UAB „Creditstar Lithuania“, AB „Bobutės paskola“, UAB „ARN group“, UAB „Mini Bank“ turtą), ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 mėnesiams.

A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1981 straipsnio 1 dalyje (dėl neteisėto prisijungimo pasikėsinant įgyti MBC Finance“, UAB „Nordecum“, UAB „Soho Group“, UAB „Lateko lizingas“, UAB „MiniGo LT“, UAB „Via SMS LT“, UAB „Creditstar Lithuania“, AB „Bobutės paskola“, UAB „ARN group“, UAB „Mini Bank“ turtą), ir paskirti laisvės atėmimą 10 mėnesių.

A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (dėl pasikėsinimo įgyti MBC Finance“, UAB „Nordecum“, UAB „Soho Group“, UAB „Lateko lizingas“, UAB „MiniGo LT“, UAB „Via SMS LT“, UAB „Creditstar Lithuania“, AB „Bobutės paskola“, UAB „ARN group“, UAB „Mini Bank“ turtą), ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 mėnesiams.

A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiojo M. K.), ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams.

A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,        5 dalies 1 punktu,  taikant apėmimą, subendrinti bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto duomenų panaudojimo įgyjant UAB „Ferratum“ ir UAB „4finance“ turtą), 1981 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto prisijungimo įgyjant UAB „Ferratum“ ir UAB „4finance“ turtą), 182 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Ferratum“ ir UAB „4finance“ turto įgijimo), 215 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto duomenų panaudojimo pasikėsinant įgyti MBC Finance“, UAB „Nordecum“, UAB „Soho Group“ ir kt. turtą), 1981 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto prisijungimo pasikėsinant įgyti MBC Finance“, UAB „Nordecum“, UAB „Soho Group“ ir kt. turtą), 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl pasikėsinimo įgyti MBC Finance“, UAB „Nordecum“, UAB „Soho Group“ ir kt. turtą), po ko, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinti tarpusavyje ir su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiojo M. K.), taikant dalinį sudėjimą, bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalimi 1 punkto a) papunkčiu, švelnesnę bausmę keičiant griežtesne, taikant bausmių apėmimą su pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį paskirta bausme ir paskirti A. G. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno miesto apylinkės 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi paskirta subendrinta ir neatlikta bausme, prie Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirti A. G. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams           6 mėnesiams ir 20 MGL, t. y. 753,20 eurų (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų dvidešimties euro centų), dydžio baudą.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, įskaitytą Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi.

A. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo, o pradėjus vykdyti nuosprendį, kardomąsias priemones panaikinti.

Nukentėjusiojo M. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. G. nukentėjusiajam 1 095,34 eurus (vieną tūstantį devyniasdešimt penkis eurus trisdešimt keturis euro centus) turtinei žalai atlyginti ir 200 eurų (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo G. M. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš A. G. nukentėjusiajam 173,77 eurus (vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus septyniasdešimt septynis euro centus) turtinei žalai atlyginti.

Civilinių ieškovų UAB „4finance“ ir UAB „Ferratum“ civilinius ieškinius tenkinti pilnai ir priteisti iš A. G. UAB „4finance“ – 579,24 eurus (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus dvidešimt keturis euro centus), o UAB „Ferratum“ – 86,89 eurus (aštuoniasdešimt šešis eurus aštuoniasdešimt devynis euro centus) turtinei žalai atlyginti.

Kompaktinį diską su garso įrašais palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                      Julita Dabulskytė – Raizgienė