Baudžiamoji byla Nr. 1-1077-814/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27906-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.3.2.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1;
2.3.6.4.5;2.3.6.4.5.1;2.4.1.3
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 13 d.
Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina Šafroniene,
sekretoriaujant Rasai Šaltienei,
dalyvaujant prokurorei Ramunei Brazdeikytei,
kaltinamajam E. P., jo gynėjai advokatei G. B.,
nukentėjusiajam K. A.,
nedalyvaujant civilinio ieško Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyv. vieta (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalyje, 6 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė:
E. P. veikdamas bendrininkų grupėje su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, sukurstė ir padėjo šiems asmenims padaryti plėšimą įsibraunant į patalpą, o būtent: 2019 m. liepos 2 d., dienos metu (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, pažadėdamas atlygį pasiūlė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pagrobti mobilaus ryšio telefoną iš nukentėjusiojo K. A., nenustatytam asmeniui sutikus ir nurodžius, kad nusikaltimui padaryti reikia dar vieno žmogaus, kurį jis pats pasikvies, jis (E. P.) su tuo sutiko ir nurodė nusikaltimo padarymo laiką – 2019 m. liepos 2 d. naktį. Tą pačią dieną – 2019 m. liepos 2 d. apie 22.00-23.00 val., jis (E. P.) su automobiliu atvažiavo į sutartą vietą (duomenys neskelbtini), kur susitiko su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kuriuos nuvežė į Jonavą ir parodė nusikaltimo vietą – nukentėjusiojo gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), laiptinę, paaiškino, kad nukentėjusysis gyvena viršutiniame aukšte, durys – tiesiai, pašalino patekimo į nukentėjusiojo butą kliūtį – durims atrakinti padavė su savimi turėtą nukentėjusiojo buto durų raktą, dar kartą nurodė nusikaltimo dalyką - nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefoną, po to, apie 24.00 val. nenustatytiems asmenims nuėjus į nukentėjusiojo namą, laukė jų automobilyje netoli nusikaltimo vietos. 2019 m. liepos 3 d. apie 00.44 val. nenustatyti asmenys jo (E. P.) duotu raktu atrakinę duris įsibrovė į nukentėjusiojo K. A. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir panaudoję prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą - vienam iš nenustatytų asmenų laikant nukentėjusiojo K. A. rankas ir smaugiant kaklą, kitam asmeniui kietu buku daiktu sudavus nukentėjusiajam ne mažiau kaip devynis smūgius į galvą, nugarą, kojas, juosmenį ir tokiu būdu padarius nežymų sveikatos sutrikdymą - muštines žaizdas galvoje, poodines kraujosruvas nugaroje, kairėje šlaunyje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimus galvoje, juosmens srityje, kaklo srityje, nugaroje, iš kambario pagrobė svetimą, nukentėjusiajam K. A. priklausantį turtą - mobiliojo ryšio telefoną LG su UAB „(duomenys neskelbtini)“ Sim kortele, bendros 55 eurų vertės ir odinę piniginę 50 eurų vertės, po to, nenustatytiems asmenims grįžus į automobilį, parvežė juos iš nusikaltimo vietos į (duomenys neskelbtini).
E. P. apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu iš esmės savo kaltę pripažino. Parodė, kad tai galėjo būti 2019 m. birželio mėnesio pabaiga. Jis draugavo su M. M.. Martyna jam pasakė, kad ji anksčiau bendravo su nukentėjusiuoju K. A., kuris jai darė psichologinį poveikį, sakė, kad dėl jos pasikars, pasakojo, kad kartą nuo kilpos jį nukabino. Nukentėjusysis ėmė prieš M. M. naudoti šantažą , atsiuntė nuotraukas, filmuotą medžiagą, grasino jas paviešinti. Nuotraukos ir vaizdo medžiaga buvo intymaus pobūdžio. M. M. dėl to verkė, nes ji augina keturių metų vaiką, jis guodė. Intymaus pobūdžio filmuota medžiaga buvo K. A. telefone, jis tą filmuotą medžiagą matė. Jis pagalvojo, kad reikia tą filmuotą medžiagą iš nukentėjusiojo telefono ištrinti. Filmuotoje medžiagoje buvo matyti nuogybės, filmavo ir fotografavo nukentėjusysis. Nukentėjusysis teigė turintis ir nufilmuotą lytinį aktą su M., bet jis neatsiuntė. Jis galvojo kaip panaikint filmuotą medžiagą nukentėjusiojo telefone. Kitą dieną, galėjo būti liepos 2 d., po pietų, susitiko iš matymo pažįstamą vietinį girtuoklį ir paprašė pagalbos. Jam nurodė, kad reikia paimti telefoną, ištrinti vaizdo medžiagą, arba sulaužyti telefoną. Jis neprašė nei žaloti žmogaus, nei ką iš jo paimti. Už pagalbą jam pažadėjo nupirkti alaus ar degtinės, tas asmuo sutiko, pinigų jam nemokėjo. Sutarė susitikti (duomenys neskelbtini). Kad dar reikalingas vienas žmogus, tokios kalbos nebuvo. Nurodytu laiku nuvyko į sutartą vietą Juozapavičiaus pr. Jam atvykus, jo laukė dviese. Jis paklausė, kam tas antras asmuo, pasakė, kad jis tik pabus. Jis M. M. buvo išsiklausinėjęs kur gyvena nukentėjusysis, nes M. M. pas nukentėjusįjį namuose yra buvusi. M. M. neprašė ir nebuvo apie tai užsiminusi, kad reikia ištrinti iš telefono tuos įrašus. Jis tuos du asmenis vežė į (duomenys neskelbtini) automobiliu (duomenys neskelbtini), kuris priklausė jo mamai. Važiuojant nelabai su jais kalbėjosi, tik jis pasakė, kad parodys jiems nukentėjusiojo namą, laiptinę. Tie asmenys tarpusavyje kalbėjosi, buvo neblaivūs. Po vidurnakčio jie atvyko iki nukentėjusiojo namų. Jis parodė nukentėjusiojo gyvenamąjį namą, pasakė, kad pirma laiptinė, viršutinis aukštas, durys tiesiai, padavė nuo buto raktą ir pasakė, kad būtą raktu atrakintų tik ekstra atveju. Jis manė, kad jie pasibels į nukentėjusiojo duris, pasakys kelis bauginančius žodžius, kad duotų telefoną, ir, kad ištrintų tuos įrašus. Į nukentėjusiojo butą nuėjo tie asmenys abu. Jis nenorėjo jiems sakyti, kodėl jie eina dviese, jis tik paprašė paimti telefoną arba ištrinti duomenis, jokio smurto jis nenorėjo. Jis tų asmenų automobilyje laukė apie pusvalandį, apie 400-500 metrų atstumu nuo nusikaltimo vietos. Po 20 min. jie sugrįžo, pasakė, kad telefoną sulaužė ir išmetė. Tarpusavyje tie asmenys kalbėjosi, kad užsipuolė nukentėjusįjį. Konkrečiai neįvardino, bet jis suprato, kad sumušė K. A.. Jis klausė, kodėl jie taip padarė, nes jis nenorėjo, kad nukentėjusysis būtų sužalotas. Sėdę į automobilį grįžo į (duomenys neskelbtini), tuos du asmenis nuvežė į (duomenys neskelbtini). Tie du asmenys į nukentėjusiojo butą pateko atrakinę buto duris raktu, kurį jis paėmė iš M. M.. Raktas buvo padėtas kambaryje pas M. M.. Jis žinojo, nes Martyna. buvo sakiusi, kad turi nukentėjusiojo buto raktą. Nukentėjusiojo buto raktą padavė asmeniui, kurio paprašė jam pagelbėti. Paimto iš nukentėjusiojo mobilaus telefono nematė, jam tie asmenys pasakė, kad jį sulaužė ir išmetė tarp namo ir automobilio. Vėliau paaiškėjo, kad dingo ir piniginė, bet tie asmenys apie tai nekalbėjo. Vieno asmens vardas D., pavardės nežino, jam virš 30 metų, ūgis apie 1,82 cm. Atrodo pasportavęs, tamsiais plaukais. Kito asmens apibūdinti negalėtų, jis buvo su kepure, tamsiai apsirengęs, virš (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Jis dabar sunkiai pamena, kokius parodymus davė pareigūnams ikiteisminio tyrimo metu. Su D. buvo kalba apie atsilyginimą degtine. Apklausos protokolą ir parodymus rašęs asmuo tai įvardijo pinigų suma. Jis nesakė D., kad reikia dviejų žmonių. Jam buvo daromas labai stiprus psichologinis poveikis, apklausos metu dalyvavo pareigūnai, kurie paėmė jį iš namų, neleido paskambinti advokatei, nurodė, kad bus taip ir ne kitaip. Važiuodamas pas nukentėjusįjį jis nežinojo, ar nukentėjusysis bus namie, ar ne. Nepagalvojo apie tai, kad jeigu bus nukentėjusysis namuose, jis gali priešintis. Jeigu kas pas jį tokiu būdu ateitų į namus, jis priešintųsi. Jis tikrai nenorėjo, kad nukentėjusysis būtų sužalotas, prašė nenaudoti jokio smurto. Tuo momentu jis galvojo tik kaip pagelbėti savo merginai, nekurstė mušti žmogaus. Jis negali pasakyti, ar tie asmenys suprato, ką jie turėjo padaryti. D. adekvačiai elgėsi, apie kitą asmenį nieko negali pasakyti. Nuo jų sklido stiprus alkoholio kvapas. Nepagalvojo, kad jis negali kontroliuoti tų asmenų veiksmų, jis galvojo tik apie savo merginos gerovę. Mano, kad jis dėl nukentėjusiojo sumušimo nėra kaltas, ir nelabai sutinka su tuo, kad jis suorganizavo plėšimą. Jis nenorėjo, kad jie eitų ir plėštų, kalbos apie plėšimą nebuvo. Jis blogiausiu atveju prašė atsirakinti duris. Jis nenorėjo pats lįsti ir kištis, nes nenorėjo pyktis su mergina, nes ji nebūtų sutikusi. Su M. M. draugavo nuo 2019 m. balandžio vidurio. Dabar M. M. yra jo žmona. Jis labai gailisi dėl savo veiksmų, dėl to, kas įvyko. Atsiprašo nukentėjusiojo, nenorėjo jis to. Po įvykio su nukentėjusiuoju nebendravo. Apie įvykį M. M. jis nepasakojo. Po įvykio, praėjus kuriam laikui, nukentėjusysis pradėjo M. rašyti, tada ji ėmė mąstyti, kad jis čia bus prisidėjęs. Su pareikštu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 314,03 eurų ieškiniu sutinka. Dėl nukentėjusiojo prašomos priteisti 5000 Eur neturtinės žalos sutinka iš dalies. Sutinka, kad jo tokiais veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, tačiau nesutinku su prašomos priteisti 5000 eurų neturtinės žalos dydžiu, mano, kad prašoma suma per didelė. Jis vienas išlaiko šeimą, neturi tokios sumos. Jo gaunamas darbo užmokestis 640 eurų į rankas. Jo vardu yra registruotos gamybines patalpos, turi automobilį. Išlaiko žmonos sūnų, jo žmona M. gimdys rugsėjo pabaigoje.
Nukentėjusysis K. A., apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu parodė, kad jis su M. M. buvo nunešę pareiškimus susituokti. M. M. jį išsiuntė į užsienį uždirbti pinigų vestuvėms, tai buvo 2019 m. balandžio pradžioje. Užsienyje buvo pusantro mėnesio, birželio pradžioje grįžo, M. M. nebenorėjo su juo bendrauti. Su M. M. gyveno kartu. Jis M. buvo davęs apatinės buto spynos raktą, prieš išskrisdamas į užsienį. Ji prižiūrėjo jo bute esantį katiną. Jiems nustojus bendrauti, M. jo sesers vyrui atidavė vienus raktus. Birželio viduryje ji prasitarė, kad ji turi raktą, norėjo sutikti ir atiduoti. Jo telefone buvo M. nuotraukos, kurias ji jam buvo atsiuntusi, kai jie draugavo. Buvo labai trumpos scenos oralinio sekso, filmuota abiejų sutikimu, du vaizdo įrašai vienas tamsoje, kitas su blykste. Susitikęs su M. vienas kito atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Jam grįžus iš užsienio, jų susirašinėjimas buvo nedraugiškas, elgėsi nebegražiai. Jis supykęs iš to video padarė nuotrauką ir nusiuntė jai, sakydamas: „atsirado nedarytoja“. Buvo keli pokalbiai su ja, bendravo normaliai, negrasino paviešinti tų įrašų. M. M. nepatiko, kad jis turėjo įrašus. Jei būtų norėjęs juos paviešinti, būtų pasidaręs kopijų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, įrodymams patikrinti, perskaitė nukentėjusiojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t.1. b. l. 38), jog supykęs pagrasino, kad paviešins tuos įrašus, nors iš tiesų neketino to daryti, sakė ji nusižudys, sakė netikinti, kad jis gali taip padaryti iš vaizdo įrašo, nukentėjusysis nurodė, kad jam buvo šokas, nusiuntė įrašus su keliais keiksmažodžiais, nepamena ar M. rašė, kad nusižudys. Kai jį apklausė pirmą dieną, jam buvo šokas, ar jo parodymai teisingi negali pasakyti, nes parodymus davė būdamas šoko būsenos. Liepos 2 d. vakare jis nuėjo miegoti. Buvo užrakinta tik apatinė buto durų spyna. Išgirdo, kad spragtelėjo spyna. Atsikėlęs suprato, kad kažkas ne taip. Ėjo link koridoriaus, buvo visiškai tamsu. Jis nespėjo paspausti šviesos jungiklio, kai per priekį suėmė jo rankas, užčiaupė burną ir ėmė daužyti. Vienas jį laikė, o kitas smūgiavo. Nė vieno žodžio nesakė, viskas vyko tamsoje ir tyloje, tarpusavyje jie nekalbėjo. Jis muistėsi, atsidūrė kitame kambario kampe. Iš skausmo sušuko, visi smūgiai buvo suduoti į galvą. Jį ištempė į koridorių, tada vienas jų nubėgo į kambarį, užsidegė šviesą, iš kambario išbėgo į koridorių. Jiems išbėgus, ir jis išbėgo į laiptinę. Grįžęs į pamatė, kad nėra telefono ir piniginės. Piniginė buvo ant spintelės, telefonas ant lovos. Pinigų nebuvo, gal tik monetų. Piniginė odinė, geros firmos, jos kaina 50 eurų. Telefonas taipogi vertas gal 50 eurų, jo modelio nepamena. Intymūs įrašai ir buvo tame telefone, kurį jie paėmė. Telefonu darė tuos du vaizdo įrašus, nuotraukas jam siuntė M. M.. Po įvykio jis buvo visas permirkęs krauju. Matė asmenis, nubėgančius žemyn, nes laiptinėje nuo judesio užsidegė šviesa. Tie asmenys buvo su kaukėmis, pirštinėmis. Po to namuose, koridoriuje po kėde, rado vieną kaukę, jis muistydamasis vienam ją numovė. Jam buvo sudaužyta galva, padarytos kirstinės žaizdos, jam sakė, kad buvo daužytas kastetu. Smūgiuojant jie kažką turėjo rankoje, jam buvo apie 13 siūlų galvoje. Kambaryje jam buvo suduota gal 30 smūgių, dar buvo smūgiuota ir koridoriuje. Apibūdinti tų asmenų negali, nuo tų asmenų sklindančio alkoholio kvapo nepajuto. Jis mano, kad tie asmenys puikiai orientavosi tamsoje, tiksliai žinojo kur eiti. Tie asmenys buvo jauni, neprasigėrę nuo 20 iki 25 metų amžiaus, fiziškai stiprūs. Civilinį ieškinį palaiko. Po įvykio jam buvo sutrikusi atmintis. Viską rašėsi ant lapukų, nes viską pamiršdavo. Iki įvykio nėra taip buvę. Dėl sužalojimų jis pusantro mėnesio nedirbo, lankėsi pas psichologus, negalėjo miegoti, miegojo šalia savęs pasidėjęs peilį. Ilgą laiką nakvojo pas giminaičius, du mėnesius į butą nėjo. Ir dabar dar miega blogai. Nors pasikeitė spynas, nesijautė saugus, prieš išeinant iš buto per akutę žiūrėdavo, ar nieko laiptinėje nėra, gatvėje dairydavosi. Dabar jaučiasi geriau. Po įvykio su kaltinamuoju nebendravo, kaltinamasis jo neatsiprašė. Kaltinamojo atsiprašymą teismo posėdžio metu nelaiko atsiprašymu. Už civilinio ieškinio surašymą jis advokatui sumokėjo 500 Eur. Šiuo metu vaistų nevartoja, vartojo vaistus nuo depresijos 3-4 mėnesius. Jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gaunamas darbo užmokestis į rankas 800 eurų. Savo vardu registruotino turto neturi, gyvena vienas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, perskaitė liudytojos M. M. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, b. l. 76 -78), jog ji nuo 2018 m. spalio iki 2019 m. balandžio mėn. draugavo su K. A., jie buvo pora. Kartu niekada negyveno, bendro ūkio nevedė, nors dažnai būdavo kartu jos namuose arba K. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ji turėjo šio buto raktą. 2019 m. balandžio pradžioje K. A. išvyko į užsienį užsidirbti pinigų. Išvažiuodamas paliko jai raktų ryšulį, tarp kurių buvo ir antras raktas nuo jo buto. Maždaug po savaitės ar dviejų ji jam pranešė, kad skiriasi. Iš pradžių jo reakcija buvo rami. Gal dar po savaitės su ja susisiekusi K. A. sesuo teiravosi dėl buto rakto. Visą ryšulį raktų ji atidavė K. A. sesers vyrui, kai šis atvyko pas ją į darbovietę, tai galėjo būti 2019 m. gegužės 20 d. Jokių K. A. raktų pas ją neliko. Tą raktą, kurį turėjo dar iki K. A. išvažiavimo į užsienį, dar prieš tai paliko K. A. bute pintinėje, nes kuomet gavo raktų ryšulį, antro rakto jai nebereikėjo. 2019 m. birželį iš K. A. gavo žinutę, kurioje jis prašė padėti susitvarkyti teisinius palikimo klausimus. Į žinutę ji neatsakė ir kaip suprato, dėl to K. A. supyko ir pradėjo siųsti įžeidžiančias žinutes, kuriose ją visaip išvadino ir pagrasino paviešinti nuotraukas, kuriose ji nufotografuota intymioje aplinkoje. Tos nuotraukos buvo darytos, kai jie draugavo ir buvo išgėrę alkoholio. K. jas padarė savo telefonu. Ji prašė jas ištrinti, tačiau jis neištrynė ir vieną iš tų nuotraukų atsiuntė jai, tarsi mėgindamas parodyti, kad iš tikrųjų gali paviešinti. Bandė sugėdinti, kad taip jis gali sugadinti ne tik jos, tačiau ir jos vaiko gyvenimą. Jis lyg ir sutiko nuotraukas ištrinti, tačiau norėdama tuo įsitikinti ji pasiūlė susitikti, pamelavo, kad turi jo buto raktus ir juos atiduos. Iš tiesų susitikimo metu galvojo patikrinti, ar K. A. telefone ištrynė tas nuotraukas. Susitikti nespėjo, nes nebuvo laiko. 2019 m. liepos pradžioje, datos neprisimena, per “Facebook” K. A. parašė, ar ji yra normali ir ar normaliai pasielgė. Ji nesuprato ką jis turi omenyje. Po kelių dienų parašė K. A. žinutę – “ką tu?”, nes norėjo susitikti dėl tų nuotraukų. Šis neatrašė. Tuomet jį užblokavo. Tada K. A. jai paskambino, pradėjo rėkti, kaltino, kad pasikvietė draugus, kurie pas jį atėjo, sumušė, su kastetu praskėlė galvą, paėmė telefoną. Sakė, kad ji laukė mašinoje, klausė, ką veikė kažkurią liepos dieną. Tik tada ji ir sužinojo apie šitą įvykį. 2019 m. balandžio pabaigoje ji susipažino su E. P.. Apie tai, kad K. A. ketina paviešinti intymias nuotraukas, ji pasakė savo artimiesiems, kelioms draugėms, taip pat ir E. P.. E. P. apie tai sužinojo maždaug 2019 m. birželio pabaigoje - liepos pradžioje. Kur gyvena K. A. ir kitos informacijos apie jį, E. P. niekada neklausinėjo, tačiau su E. P. 2019 m. gegužės mėnesį buvo nuvažiavusi į K. A. butą pašerti katiną. Tuomet E. P. jos laukė prie laiptinės. Ji nei E. P., nei kitų asmenų neprašė, kad būtų paimtas K. A. telefonas ir ištrintos nuotraukos. Jeigu E. P. turėjo K. A. raktą, tai ji nežino iš kur jį galėjo gauti. Nežinojo, kad E. P. dėl nuotraukų ketina vykti pas K. A.. Iš kur jis sužinojo K. A. buto adresą, ji negali pasakyti, gali būti, kad jai tiesiog išėjo iš kalbos, kad K. gyvena viršutiniame aukšte, durys tiesiai. Namą ir laiptinę E. P. galėjo pamatyti kai buvo nuvažiavę pašerti katino. Po to, kai buvo apklausti policijoje, E. P. jai pripažino, kad prisidėjo prie K. A. apiplėšimo, kad rado (duomenys neskelbtini) kažkokius narkomanus su kuriais ten važiavo. E. P. teisinosi, kad taip padarė iš meilės jai. Smulkmenų, kaip kas buvo, ji nežino. Kokie daiktai buvo atimti iš K. A., taip pat nežino. Nežino, ar pavyko rasti telefoną su nuotraukomis. Naktį iš 2019 m. liepos 2 d. į 2019 m. liepos 3 d. ji buvo savo namuose (duomenys neskelbtini). Nežino, kur tą naktį buvo E. P. (1 tomas, b. l. 76).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, perskaitė liudytojos R. A. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, b. l. 60-62), jog ji 2019 m. liepos 3 d. apie 00.30 val. išgirdo triukšmą, riksmą pas kaimyną bute, adresu Žeimių takas 1-14, Jonava. Priėjusi prie durų, per akutę nieko nematė. Atėjusi atgal į miegamąjį toliau girdėjo riksmą. Priėjusi antrą kartą prie buto durų per akutę pamatė, kad atsidarė kaimyno buto durys ir išbėgo du vaikinai. Vaikinų veidų nematė, apibūdinti negali, matė tik du siluetus. Paskui vaikinus iš buto išėjo kaimynas, vėliau jis grižo į butą. Vėliau pasibeldus į kaimyno duris matė, kad jam sužalota galva. Kaimynas minėjo, kad tai jo buvusios merginos darbas. Apie įvykį ji pranešė policijai ir medikams (1 tomas, b. l. 60-62).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G1711/2019(02), nustatyta, kad K. A. konstatuota muštinės žaizdos galvoje, poodinės kraujosruvos nugaroje, kairėje šlaunyje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimai galvoje, juosmens srityje, kaklo srityje, nugaroje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2019 m. liepos 3 d. devynių ar daugiau trauminių poveikių metu. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 tomas, b. l. 157-158).
2019 m. liepos 3 d. apžiūros protokolu nustatyta įvykio vietą - butas adresu (duomenys neskelbtini). Laiptinės penktame aukšte, ties buto Nr. 14 durimis, ant žemės matyti raudonos spalvos lašai. Buto durys neapgadintos. Koridoriuje, kambaryje ant grindų matyti raudonos spalvos lašai (1 tomas, b.l. 14-25);
2019 m. liepos 3 d. apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta - butas adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrint buto duris ir spynas laužimo pėdsakų nerasta. Apžiūros metu paimtas apatinės spynos atraktas (1 tomas, b. l. 26-30);
2019 m. liepos 26 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada Nr. 20-IS1-801 nustatyta, kad tirti pateiktas spynos atraktas yra tvarkingas. Atsakyti į klausimą, ar pateiktas atraktas atrakintas parinktu ar padirbtu raktu, visrakčiu ar pašaliniu įrankiu, nėra galimybės, nes ant kaištelių ir atrakto vidinių paviršių kokių nors išskirtinių pašalinio įrankio poveikio pėdsakų nėra, o rasti rakinimo pėdsakai netinkami naudotų raktų identifikavimui (1 tomas, b. l. 178-181).
2019 m. rugpjūčio 1 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyr. tyrėjo tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo duomenimis įtariamasis E. P. naudojasi mobiliojo ryšio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini). Susipažinus su šio abonento telekomunikacinių įvykių išklotine už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 15 d. iki 2019 m. liepos 31 d. nustatyta, kad 2019 m. liepos 2 d. 22.22 val. abonentas jungėsi prie mobiliojo ryšio bazinės stoties (toliau - celės), esančios Juozapavičiaus pr. 82B, Kaunas, 2019 m. liepos 2 d. 23.12 val. - prie celės (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 2 d. 23.22 val. ir 23.24 val. - prie celės (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 2 d. 23.31 val. - prie celės (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 3 d. 00.31 val. - prie celės (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 3 d. 00.51 val. - prie celės (duomenys neskelbtini), todėl manytina, kad šiuo abonentu besinaudojęs asmuo maršrutu (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 2 d. apie 23.22 val. atvyko į (duomenys neskelbtini), kur užtruko ne trumpiau kaip iki 2019 m. liepos 3 d. 00.31 val. ir 2019 m. liepos 3 d. apie 00.51 val. tuo pačiu maršrutu grįžo į (duomenys neskelbtini). Celė, esanti (duomenys neskelbtini), nuo nusikaltimo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), yra nutolusi apie 1,32 km atstumu, o celė (duomenys neskelbtini), nuo nusikaltimo vietos yra nutolusi apie 250 metrų atstumu. Policijos registro duomenimis, telefonu apie šį nusikaltimą buvo pranešta 2019 m. liepos 3 d. 00.52 val., o nukentėjusysis nurodė, kad policijai buvo skambinta praėjus maždaug 8 minutėms po užpuolikų pasišalinimo (2 tomas, b. l. 85-88, 122, 125);
2019 m. rugpjūčio 27 d. įtariamojo E. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad E. P. parodė maršrutą, kuriuo iš (duomenys neskelbtini) su bendrininkais vyko į Jonavą, nukentėjusiojo K. A. gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), namo pirmą laiptinę, kuriame nukentėjusysis gyvena, vietą netoli nuo nukentėjusiojo namo, kur automobilyje laukė sugrįžtančių bendrininkų (2 tomas, b. l. 186-191).
Įrodymų vertinimas
Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą pasikėsino pagrobti svetimą turtą panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad E. P. kaltė, padarius BK 24 straipsnio 5 dalyje, BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu dviem nenustatytais asmenimis, visiškai įrodyta. Kaltinamojo E. P. kaltę nusikalstamos veikos padaryme patvirtina jo paties parodymai, nukentėjusiojo K. A., BPK 276 straipsnio tvarka perskaityti liudytojų M. M. ir R. A. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvadoje, įvykio vietos, asmens atpažinimo, daiktų atpažinimo, savanoriškų daiktų pateikimo, kratos protokoluose užfiksuoti duomenys.
Kaltinamasis E. P. pripažino faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, faktinės aplinkybės ir kaltė nustatytos išdėstytų įrodymų visuma. Byloje surinkti duomenys yra įrodymai, patvirtina visas reikšmingas aplinkybes, t. y. įrodyta, jog E. P. veikdamas bendrininkų grupėje su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, sukurstė ir padėjo šiems asmenims padaryti plėšimą įsibraunant į patalpą, t. y. jis pažadėdamas atlygį pasiūlė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pagrobti mobilaus ryšio telefoną iš nukentėjusiojo K. A., nenustatytam asmeniui sutikus ir nurodžius, kad nusikaltimui padaryti reikia dar vieno žmogaus, kurį jis pats pasikvies, E. P. su tuo sutiko ir nurodė nusikaltimo padarymo laiką – 2019 m. liepos 2 d. naktį, taip pat jis 2019 m. liepos 2 d. apie 22.00-23.00 val. su automobiliu atvažiavo į sutartą vietą Kaune, kur susitiko su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, juos nuvežė į Jonavą ir parodė nusikaltimo vietą – nukentėjusiojo gyvenamąjį namą, esantį adresu Žeimių takas 1, laiptinę, paaiškino, kur yra nukentėjusiojo butas bei pašalino patekimo į nukentėjusiojo butą kliūtį – durims atrakinti padavė su savimi turėtą nukentėjusiojo buto durų raktą, dar kartą nurodė nusikaltimo dalyką - nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefoną, laukė savo bendrininkų automobilyje netoli nusikaltimo vietos, tuo tarpu 2019 m. liepos 3 d. apie 00.44 val. nenustatyti ikiteisminio tyrimo metu asmenys E. P. duotu raktu atrakinę duris įsibrovė į nukentėjusiojo K. A. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir panaudoję prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą - vienam iš nenustatytų asmenų laikant nukentėjusiojo K. A. rankas ir smaugiant kaklą, kitam asmeniui kietu buku daiktu sudavus nukentėjusiajam ne mažiau kaip devynis smūgius į galvą, nugarą, kojas, juosmenį ir tokiu būdu padarius nežymų sveikatos sutrikdymą - muštines žaizdas galvoje, poodines kraujosruvas nugaroje, kairėje šlaunyje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimus galvoje, juosmens srityje, kaklo srityje, nugaroje, iš kambario pagrobė svetimą, nukentėjusiajam K. A. priklausantį turtą - mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ Sim kortele, bendros 55 eurų vertės ir odinę piniginę 50 eurų vertės, po to, nenustatytiems asmenims grįžus į automobilį, E. P. parvežė juos iš nusikaltimo vietos į Kauną.
Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis.
Dėl veikimo bendrininkų grupe pažymėtina, kad bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį. Svarbu nustatyti, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą.
Kaltinamojo E. P. parodymais nustatyta, kad nusikaltimas įvykdytas bendromis pastangomis, vykdant bendrą susitarimą, kaltinamajam ir dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, suprantant, kad kėsinamasi į svetimą turtą, suprantant, kad bus įvykdytas plėšimas, nes reikėjo užvaldyti mobiliojo ryšio telefoną įsibraunant į nukentėjusiojo butą.
Pagal BK 24 straipsnio 5 dalį kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą ir taip padėjėjo veiksmai prisideda prie bendros veiklos priežastinio ryšio su nusikalstamais padariniais.
Teismas nustatė tokius E. P. kurstytojo ir padėjėjo konkrečius veiksmus: E. P. pažadėdamas atlygį pasiūlė nenustatytiems asmenims pagrobti telefoną, nurodė nusikalstamos veikos padarymo laiką, automobiliu bendrininkus nuvežė į nusikaltimo padarymo vietą, parodė gyvenamąjį namą, laiptinę, paaiškino kur yra nukentėjusiojo butas, durims atrakinti padavė nukentėjusiojo buto raktą, nurodė nusikaltimo dalyką – mobilaus ryšio telefoną, tuo metu, kai du bendrininkai vykdė nusikalstamą veiką, laukė jų automobilyje ir buvo pažadėjęs juos išvežti iš nusikaltimo vietos, o pastariesiems grįžus į automobilį, parvežė juos į namus.
Nusikalstamas ketinimas nebūtų buvęs realizuotas be kaltinamojo E. P. pastangų – nuvežimo į nusikaltimo vietą, pateiktos informacijos bendrininkams apie asmenį, apie jo gyvenamąjį namą, nenurodant laiptinės, buto. Taip pat nusikalstamas sumanymas nebūtų realizuotas be ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų aktyvių veiksmų (naudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, taip palauždami jo pasipriešinimą) ir faktiškai užvaldant svetimą turtą. Kaltinamasis ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys veikė bendrai, juos vienijo vieningas susitarimas ir vieningas tikslas, vieningas nusikaltimo planas. Kiekvieno iš kaltinamųjų indėlis į nusikaltimą buvo reikšmingas, tačiau jų vaidmenys buvo skirtingi. Kaltinamasis E. P. parengė planą, sukurstė nusikalstamos veikos padarymą, suteikė priemones - raktą, kuris buvo paduotas bendrininkams tam, kad jie galėtų įeiti į nukentėjusiojo butą be jo sutikimo (t. y. įsibrauti), nurodė, ką turi padaryti, nuvežė bendrininkus į nusikaltimo padarymo vietą, o nenustatyti asmenys - bendrininkai realizavo objektyviuosius nusikaltimo požymius.
Kaltinamasis teigia, kad jis neįsibrovė į nukentėjusiojo namus, nedalyvavo nukentėjusiojo apiplėšime, nenaudojo nukentėjusiojo atžvilgiu smurto, taip pat prašė nenustatytų asmenų, kad smurto prieš nukentėjusįjį nenaudotų, o nuėję pasibelstų į nukentėjusiojo duris, pasakytų keletą bauginančių žodžių, kad duotų telefoną, ir kad ištrintų telefone esančią medžiagą, o raktą naudotų tik ekstra atveju, nukentėjusiajam neatidarius durų, tačiau nenustatyti asmenys peržengė susitarimo ribas, jie naudojo prieš nukentėjusįjį smurtą ir pagrobė nukentėjusiojo turtą – piniginę 50 Eur vertės. Kaltinamojo gynėjos manymu, yra vykdytojų ekscesas, dėl kurio jis negali atsakyti.
Teismas pažymi, kad vykdytojo ekscesas galimas tik tada, kai bendrininkų susitarimas dėl nusikalstamos veikos padarymo yra konkretus. Tik esant konkrečiam nusikalstamam susitarimui jo vykdytojas gali nuo susitarimo nukrypti. Tačiau kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, kaltinamojo ir bendrininkų susitarimas nebuvo pakankamai konkretus. Tai reiškia, kad jis apėmė kelis galimus svetimo turto užvaldymo būdus - nesmurtinį (kaip nurodė kaltinamasis – bauginantį pasikalbėjimą su nukentėjusiuoju) ir esant reikalui, smurtinį (atsirakinus duris ir įsibrovus nakties metu į nukentėjusiojo namus kaltinamasis turėjo suprasti, kad bus neišvengiamas nukentėjusiojo pasipriešinimas). Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti vykdytojo eksceso. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo bendrininkai į namą įsibrovė dviese, naktį, kai buvo tamsu, paslėpę veidus po kaukėmis. Sutikę nukentėjusįjį koridoriuje neprašė gražiuoju atiduoti telefoną, ar iš jo ištrinti kompromituojančią kaltinamojo draugę, medžiagą, bet iš karto, be žodžių, pradėjo intensyviai jo atžvilgiu vartoti fizinį smurtą, vienas iš bendrininkų laikė nukentėjusiojo rankas, o kitas intensyviai sudavinėjo smūgius į galvos sritį, po to vienas bendrininkas nubėgo į kambarį, užsidegęs šviesą pagrobė nukentėjusiojo telefoną ir piniginę, po to abu užpuolikai pasišalino iš buto. Taigi patekę į butą bendrininkai nekalbėjo apie telefoną ir joje esančią kompromituojančią informaciją, jie iš karto užpuolė nukentėjusįjį ir prieš jį smurtavo, surado ir pagrobė nukentėjusiajam priklausančius daiktus. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu negalėjo objektyviai paaiškinti, kodėl jis, sužinojęs iš savo draugės, M. M., kad nukentėjusiojo telefone yra intymios jos draugės nuotraukos bei video įrašai, kuriuos nukentėjusysis ketina paviešinti, su nukentėjusiuoju nesusisiekė, nebendravo ir nesiėmė jokių teisėtų priemonių, kad telefone esanti informacija būtų sunaikinta. Taigi įvertinus kaltinamojo ir jo dviejų bendrininkų veiksmus, jų elgesį nusikaltimo darymo metu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis, veikdamas su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis į namą pateko turto užvaldymo tikslu.
Taigi nepaisant to, kad kaltinamasis tiesiogiai neįsibrovė į gyvenamąją patalpą, nenaudojo prieš nukentėjusįjį fizinio smurto, nedalyvavo pagrobiant turtą, pagal visas bylos aplinkybes jo, kaip bendrininko, tyčia apėmė įsibrovimą į gyvenamąją patalpą, fizinio smurto naudojimą prieš nukentėjusįjį ir jo turto pagrobimą. Įvertinus tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad kaltinamasis su dviem nenustatytais asmenimis veikė bendrininkų grupėje.
Ir nors ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti du asmenys, kurie dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme, tačiau nukentėjusiojo parodymais nustatytas nusikalstamos veikos pobūdis, vienas po kito sekę asmenų suderinti, nenutrūkstami veiksmai, prieš nukentėjusįjį pavartoto fizinio smurto intensyvumas, nusikalstamos veikos pasekmės, t. y. nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas - rodo, kad nusikalstama veika buvo padaryta bendrininkų bendrais veiksmais, siekiant vieno tikslo – bet kokiu būdu ir bet kokiomis priemonėmis užvaldyti svetimą nukentėjusiajam priklausiusį turtą.
Kaip jau ankščiau minėta, E. P. pats tiesiogiai neatliko jokių BK 180 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų, dėl kurių jį reikėtų laikyti nusikaltimo vykdytoju. Būtent pirmiau paminėti, teismo nustatyti E. P. veiksmai, kai jis už atlygį susirado asmenį, pasiūlė jam padaryti nusikaltimą, pastarajam sutikus, ir nusikaltimo padarymui pasikvietus dar vieną asmenį, nurodė nusikaltimo padarymo laiką, nusikaltimo dalyką - nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefoną, savo automobiliu nuvežė bendrininkus į nusikaltimo vietą, parodė gyvenamąjį namą, laiptinę, pašalino patekimo į nukentėjusiojo butą kliūtį – durims atrakinti padavė raktą, laukė savo bendrininkų automobilyje netoli nusikaltimo vietos, bendrininkams sugrįžus, parvežė juos į (duomenys neskelbtini), o tai reiškia, kad jis sudarė sąlygas kitiems bendrininkams padaryti nusikaltimą. Tokie veiksmai rodo E. P. ir kitų bendrininkų veikos bei tyčios bendrumą, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu ir nori taip veikti.
Kaltinamojo E. P. veiksmai atsižvelgiant į teismo nustatytas faktines aplinkybes ir kaltininko tyčios turinį, teisingai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 6 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, nes jis veikė kaip kurstytojas ir padėjėjas.
Bausmės skyrimas
BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuoto laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų.
BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).
Kaltininko prisipažinimas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė baudžiamajame įstatyme formuluojamas ne kaip kaltės pripažinimas, o kaip kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką. Taigi kaltininko pripažinimas aiškinamas kaip esminių kvalifikacijai reikšmingų objektyvių padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių pripažinimas. Įstatymas šioje dalyje nereikalauja, kad asmuo pripažintų kaltę visoje kaltinimo apimtyje. Jis turi teisę į gynybą, taigi turi teisę ginčyti kaltinimą, gintis nuo jo, vadovaudamasis savo faktinių inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių suvokimu. Jo faktinių aplinkybių suvokimas gali skirtis nuo kaltinimo formuluočių, todėl tokios teisės negalima atimti ar apriboti, grasinant atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepripažinimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006). Nors kaltinamasis E. P. nurodė, kad jis kaltu prisipažįsta iš dalies, plėšimo padaryti nenorėjo ir jo nepadarė, tačiau teismas, pripažindamas kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe vadovaujasi jo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje. Ikiteisminio tyrimo metu jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą pilnai, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, gailisi padaręs nusikaltimą. Kaltinamojo kaltės pripažinimą ir apgailestavimą dėl padarytos veikos taip pat patvirtina kaltinamojo viešas atsiprašymas nukentėjusiojo teisiamojo posėdžio metu bei jo dalinis žalos atlyginimas nukentėjusiajam. Teismas, atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes pripažįsta kaltinamojo prisipažinimą ir nuoširdų gailestį jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta ir dalinį savanorišką padarytos žalos atlyginimą nukentėjusiajam (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad E. P. padarė sunkų, baigtą, tyčinį nusikaltimą, anksčiau neteistas, administracine tvarka metų bėgyje nebaustas, dirbantis, Pilėnų sveikatos priežiūros centro psichiatrijos - narkologijos kabineto įskaitoje ir Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus įskaitoje neįrašytas, Kauno priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašytas, vedęs. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, bei tai, kad pagrobto turto vertė nedidelė, fizinio smurto pasekmės trumpalaikės, pats nebuvo veikos vykdytojas, kas rodo jo veiksmų mažesnį pavojingumą, nusikaltimo padarymo motyvus, ir paties nukentėjusiojo elgesį, jo grasinimus paviešinti buvusios merginos (šiuo metu kaltinamojo žmonos), vaizdo įrašą su intymias santykiais, taip pat tai, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, savanoriškai atlygino iš dalies nukentėjusiajam padarytą žalą, ir į atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei jų reikšmę.
Byloje nustatyta, jog kaltinamasis veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis padarė vieną tyčinį baigtą pavojingą nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurį numatyta vienintelė galima bausmės rūšis – laisvės atėmimas, tačiau teismas, įvertinęs anksčiau paminėtų kaltinamuosius charakterizuojančių aplinkybių visumą, sprendžia, kad šios bausmės rūšies paskyrimas neatitiktų teisingumo, proporcingumo principo ir neužtikrintų bausmės paskirties, nes turėtų vien baudžiamąjį poveikį.
Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Dėl to tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje taip pat suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018).
Byloje aplinkybių, sudarančių pagrindą kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę BK 62 straipsnio pagrindu, nenustatyta, be to, tiek veikos pavojingumą, tiek ir kaltinamojo asmenybę bei elgesį po nusikalstamos veikos padarymo apibūdinančios aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas pažeis teisingumo ir proporcingumo reikalavimus, bus akivaizdžiai neteisingas.
Kaip jau minėta, kaltinamasis pripažino faktines bylos aplinkybes nuo pat tyrimo pradžios pripažino, paaiškino įvykio aplinkybes, gailėjosi, atlygino dalį padarytos žalos, su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka pilnai, su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka, tačiau prašo jį mažinti atsižvelgiant į tai, kad jis vienas išlaiko šeimą, E. P. neteistas, administracine tvarka per penkerių metų laikotarpį nebaustas (3 tomas, b. l. 13), yra jauno amžiaus, 2020 m. vasario 14 d. sukūręs šeimą (3 tomas b. l. 94), sutuoktinė laukėsi kūdikio (3 tomas, b. l. 95, 108,109), dirba MB Spausdintuvų ir kompiuterių priežiūros centre ir vykdo individualią veiklą ir (3 tomas, b. l. 125-126). E. P. nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo. Visos šios aplinkybės, charakterizuojančios kaltinamojo neigiamą požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką, nuoširdžios pastangos keisti savo gyvenimą, rodo, jog padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, tai nėra jų gyvenimo būdas ar antivisuomeninių nuostatų išraiška.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismo vertinimu byloje, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kaltinamajam yra pagrindas skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, vietoje jos jam paskiriant individualiai parinktas teismo pareigas.
Įvertinus anksčiau aptartą nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jų visumą, tarpusavio santykį, E. P. skirtinos laisvės apribojimo bausmės terminas nustatytinas 2 metams. Jam skirtini teismo įpareigojimai: tęsti darbą, o jo netekus, per vieno mėnesio laikotarpį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neatlygintinai išdirbti 100 val. per 4 (keturis) mėnesius po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei per 1 mėnesio laikotarpį po nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui padarytą turtinę žalą.
Civiliniai ieškiniai
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateikė 314,03 Eur ieškinį dėl nedarbingumo išmokų (3 tomas., b. l. 45-55). Savo ieškinį civilinis ieškovas grindžia tuo, kad K. A. dėl patirtų sužalojimų tapo laikinai nedarbingu nuo 2019 m. liepos 3 d. iki 2019 m. rugpjūčio 9 d. Už šį laikotarpį Kauno skyrius K. A. išmokėjo 314,03 Eur ligos pašalpą. Tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir Fondo biudžeto patirtų išlaidų yra priežastinis ryšys. Įvertinus teisinį reglamentavimą bei baudžiamosios bylos duomenis, darytina išvada, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius turi teisę pareikšti civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje, o E. P., tyčiniais nusikalstamais veiksmais sutrikdžius nukentėjusiojo K. A. sveikatą, kyla pareiga atlyginti ieškovui padarytą turtinę žalą, susijusią su ligos pašalpos išlaidomis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys pagrįstas. Ieškinio dydį patvirtina byloje esantys prie ieškinio pridėti rašytiniai įrodymai, pagrindas nustatytas analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus, laikytina, kad ieškinys įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.
Nukentėjusysis K. A. byloje pareiškė civilinį ieškinį 5000,00 neturtinės žalos atlyginimo ir 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo (3 tomas b. l. 88-90, 91-92).
Nagrinėjamu atveju byloje nustačius, kad kaltinamojo E. P. veiksmais nukentėjusiajam K. A. sutrikdyta sveikata, būtent kaltinamasis turi atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą.
Pagrįsdamas neturtinės žalos dydį, K. A. nurodė, kad dėl sužalojimo patyrė pažeminimą, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą.
Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies.
Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos dydžio pinigine išraiška tiksliai nustatyti neįmanoma ir todėl neįmanomas visiško bei objektyvaus žalos atlyginimo principo įgyvendinimas. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (sąrašas nėra baigtinis), į kuriuos teismas atsižvelgia: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamoms bylos aplinkybėms bei vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi. Įstatymas suteikia galimybę nukentėjusiajam pačiam savarankiškai nustatyti atlyginimo už padarytą žalą dydį, tačiau tai neturi tapti būdu nukentėjusiajam pasipelnyti.
Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir, nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad įvykio metu nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas: muštinės žaizdos galvoje, poodinės kraujosruvos nugaroje, kairėje šlaunyje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimai galvoje, juosmens srityje, kaklo srityje, nugaroje. Dėl sužalojimų nukentėjusiajam neabejotinai teko iškęsti tiek fizinį skausmą, skausmą malšinančius vaistus, teko kęsti nepatogumus dėl medicininės apžiūros, žaizdų gydymosi. Be to, nukentėjusysis buvo sumuštas savo namuose, todėl neabejotinai po įvykio jautėsi nesaugiai, buvo dvasiškai sukrėstas. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kiek ilgai truko skausmas, kiek ilgai teko vartoti skausmą malšinančius medikamentus, patvirtinančių objektyvių medicininių duomenų nėra pateikta. Taip pat nėra objektyvių duomenų dėl emocinės depresijos, ar teko vartoti vaistus, kreiptis į specialistus (psichologą, psichiatrą). Teismas atkreipia dėmesį, kad jokių duomenų dėl neigiamų sveikatos prognozių ateičiai, dėl liekamųjų reiškinių, turinčių reikšmės neturtinės žalos dydžiui, byloje taip pat nenustatyta.
Kaip minėta, nukentėjusysis prašo priteisti 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Lygiateisiškumo principas reikalauja, kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai.
Atsižvelgiant į nurodytą neturtinės žalos teisinį reguliavimą ir teismų praktiką šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad žala buvo padaryta nukentėjusiojo sveikatai, kuri yra labiausiai saugotina vertybė, ir žala padaryta tyčiniais veiksmais, už kuriuos neturtinės žalos dydžiais priteisiami didesnis nei neatsargių nusikaltimų atveju. Be to, nukentėjusysis patyrė ne vieną, o keletą trauminių poveikių, kurie sukėlė nežymų sveikatos surikdymą, todėl smurto intensyvumas lėmė ir didesnį patirtų išgyvenimų mąstą bei turėjo didesnės įtakos nukentėjusiojo sveikatos pakenkimui. Tačiau atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką dėl priteisiamos neturtinės žalos dydžio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-537/2009, Nr. 2K-421/2009, Nr. 2K-473/2013, Nr. 2K-522/2013, Nr. 2K-120/2014, Nr. 2K-520-303/2015), nukentėjusiojo prašoma priteisti 5000 Eur dydžio neturtinė žala neatitinka teismų praktikoje priteisiamų neturinės žalos dydžių už nežymų sveikatos sutrikdymą. Esant nežymiam sveikatos sutrikdymui priteisiamas neturtinės žalos dydis teismų praktikoje svyruoja nuo 144,81 Eur (500 Lt) iki 868,86 Eur (3 000 Lt) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-515/2011, 3K-3-151/2013; Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 2A-768-577/2014; Nr. 1A-590-256/2015). Tuo tarpu 5000 Eur priteisiama už gerokai sunkesnius sveikatos sutrikdymus nei nustatyta šioje byloje. Todėl prašomas priteisti 5000 Eur neturinės žalos dydis mažintinas. Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą, nustatęs, jog dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusysis patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą vertina 860 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad dalis neturtinės žalos - 160 Eur nukentėjusiajam yra atlyginta, iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteistinas 700 Eur neturinės žalos atlyginimas.
Nukentėjusysis K. A. taip pat prašo priteisti jo naudai proceso išlaidas – 500 eurų už civilinio ieškinio parengimą, prašymas grindžiamas dviem pinigų priėmimo kvitais, serija LAT Nr. 1076357, iš kurio matyti, kad K. A. 2020 m. birželio 15 d. sumokėjo 300 eurų už advokato paslaugas - dokumento surašymą ir 2020 m. birželio 17 d. sumokėjo 200 eurų už advokato paslaugas - dokumento surašymą ir (3 tomas b. l. 91,92). Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo paruoštas ir pateiktas civilinis ieškinys, sumai neviršijant ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus atlygintinų išlaidų dydžio, darytina išvada, kad prašoma priteisti suma nėra per didelė, yra reali ir pagrįsta, todėl sutinkamai su baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, nukentėjusiojo išlaidos advokato (-ų) paslaugoms apmokėti), prašant nukentėjusiajam, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo, kuris tokias išlaidas ir privalo atlyginti.
Kaltinamajam E. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šį nuosprendį – panaikintina (3 tomas, b. l. 1-3).
Kiti klausimai
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti –kompaktiniai diskai su garso įrašais, nuotraukomis (4 vnt), paliktini saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Spynos atraktas, medžiaginė kaukė, tamponai ir K. A. ir E. P. DNR pavyzdžiais, daktiloskopinės plokštelės su rankų pėdsakais - saugomi UAB “ (duomenys neskelbtini)”, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a:
E. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalyje, baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 180 straipsnio 2 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant tęsti darbą, o jo netekus, per 1 (vieno) mėnesio laikotarpį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neatlygintinai išdirbti 100 val. per 4 (keturis) mėnesius po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per 1 (vieno) mėnesio laikotarpį po nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui padarytą 314,03 Eur (trijų šimtų keturiolika eurų ir 03 ct) turtinę žalą.
E. P. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Nukentėjusiojo K. A. pareikštą civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš E. P. K. A. 700,00 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) advokato pagalbai apmokėti, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti iš E. P. 314,03 Eur (tris šimtus keturiolika eurų ir 03 ct) nukentėjusiojo K. A. ligos pašalpos išlaidoms atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (mokėti į Valstybinio socialinio draudimo fondo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, įmonės kodas 188677437).
E. P. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti kompaktinius diskus su garso įrašais, nuotraukomis (4 vnt), palikti saugoti byloje. Spynos atraktą, medžiaginę kaukę, tamponus su K. A. ir E. P. DNR pavyzdžiais, daktiloskopines plokšteles su rankų pėdsakais - saugomus UAB “ (duomenys neskelbtini)”, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).
Teisėja Lina Šafronienė