Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-263-317/2019

Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00174-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.1; 21.11.10

 (S)

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens - L. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nutarties L. K. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Institucija) 2018 m. spalio 3 d. nutarimu L. K. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 333 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta įspėjimu už tai, kad ji netvarkė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) taip, kad jis būtų tinkamas naudoti pagal nustatytą paskirtį - žemės sklypas yra neprižiūrimas, apleistas, nevykdoma veikla. Tokiais savo veiksmais L. K. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

2.       Nesutikdama su priimtu nutarimu, L. K. pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams, kurie 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi jos skundo netenkino ir Institucijos 2018 m. spalio 3 d. nutarimą paliko nepakeistą.

3.       L. K. skundžia Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

3.1.                      Skunde apeliantė nurodo, jog Institucijos nutarimas priimtas jai nedalyvaujant ir netgi apie tai nepranešant. Iki 2018 m. lapkričio 23 d. jai nebuvo žinoma nei apie pradėtą administracinį procesą, nei apie nutarimo priėmimą, nors ANK 616 straipsnyje numatyta, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą reikalingas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas, jis apie įvyksiantį posėdį informuojamas registruotu laišku ir tik po to, negavus jokio atsakymo, priimamas nutarimas. Kadangi Institucijos atstovui buvo žinomi visi sklypų ir apeliantės duomenys, apie posėdį jai galėjo būti pranešta. Nuobaudą paskyrusi institucija nepateikė jokių įrodymų, kad apeliantei buvo žinoma apie posėdžio datą ir laiką, nors tokia pareiga kyla būtent institucijai, išnagrinėjusiai administracinio nusižengimo bylą. Liudytojo S. V. parodymai, jog jis minėjo sutuoktiniui, kad vyks posėdis, kuriame L. K. bus nubausta, ir jos sutuoktinis su tuo sutiko, yra neteisingi. 

3.2.                      Apeliantė taip pat nurodo, jog Jonavos žemės tarnybos raštu jai buvo pranešta, kad 2018 m. rugsėjo 19 d. vyks žemės sklypo naudojimo patikrinimas vietoje, tačiau apie jokį išankstinį sklypų sutvarkymą minėta nebuvo. Ji manė, kad vienintelė žemės sklypo naudojimo patikrinimo priežastis susijusi su tiesiamu keliu arba pravesta elektros linija, kad ji yra kviečiama atvykti išsiaiškinti, kaip ji naudojasi žemės sklypu ir ar nepažeidinėja kieno nors teisių. Žemės sklypai jai priklauso daugiau nei 10 metų, tačiau Institucijos atstovai pasidomėti, kaip jais naudojamasi, atvyko pirmą kartą. Anot apeliantės, nelogiška reikalauti, kad ji, pirmą kartą gavusi iš žemėtvarkos abstraktaus turinio raštą, susiprastų nušienauti sklypus. L. K. taip pat pažymi, jog per daugiau nei 10 metų buvo pakeista žemės sklypų paskirtis, atvestas elektros įvadas, pastaruoju metu buvo ruošiamas kelias. Šios aplinkybės rodo, jog žemės sklypai yra prižiūrimi. Kad ji yra suinteresuota tvarkyti savo žemės sklypą, patvirtina ir ta aplinkybė, jog jos sutuoktinis dalyvavo surašant žemės naudojimo patikrinimo aktą.

3.3.                      L. K. taip pat pažymi, kad prie tvenkinio esantis žemės sklypas, dėl kurio netinkamo tvarkymo ji yra nubausta, buvo sunkai privažiuojamas ir prieinamas, dėl kelio nebuvimo. Tikslu pasirūpinti sklypo priežiūra, visų pirma, ir buvo tiesiamas kelias, padarytas privažiavimas šienavimo technikai. Tai patvirtina byloje esanti medžiaga – nuotraukos. Nušienauti apie 1 ha dydžio žemės sklypą yra pakankamai sudėtinga. Žemė nedirbama, kalvota, pravažiuoti kaimo vietovėje traktoriumi yra sudėtinga. Tam, kad nušienauti atitinkamą plotą, reikia žemę traktoriumi sulyginti ir „sulėkščiuoti“. Kad įvažiuotų traktorius, būtina padaryti kelią, kas ir buvo atliekama. Kitaip privažiuoti nuo tvenkinio pusės yra absoliučiai neįmanoma. Įvažiavimas traktoriumi į nedirbamą žemę taip pat priklauso nuo oro sąlygų. Patikrinimas vyko rudenį - rugsėjo 19 d., kai prasidėjo lietingi orai. A. K. taip pat nurodo, jog, anot jos sutuoktinio, žemės sklypų sutvarkymui jai buvo suteiktas mėnuo. Per šį nustatytą terminą ji sklypą sutvarkė – pasamdė asmenį, kuris traktoriumi sulėkščiavo žemės sklypus, sustumdė žemes, t .y. paruošė sklypus, kad speciali technika galėtų įvažiuoti ir šienauti. Kad buvo suteiktas terminas nušienauti jai priklausančią teritoriją apklaustas teismo posėdyje pripažino ir liudytojas S. V.. Nepaisant to, nepraėjus nė dviem savaitėms nuo termino suteikimo nušienauti plotą - 2019 m. spalio 3 d., ji buvo nubausta. 

4.       Atsiliepime į apeliacinį skundą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus vyriausioji specialistė, atliekanti skyriaus vedėjos funkcijas, prašo L. K. skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nutartį nepakeistą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

5.                      L. K. apeliacinis skundas tenkinamas.

6.                      Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

7.                      Nagrinėjamu atveju L. K. Institucijos 2018 m. spalio 3 d. nutarimu pripažinta padariusi ANK 333 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pažeidėja nesutinka su nutarimu ir apylinkės teismo nutartimi, kuria šis nutarimas paliktas nepakeistas, ir prašo administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti.

8.                      Pagal ANK 333 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia privačios nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančios, perduotos neatlygintinai naudotis pagal panaudos sutartį, nuomojamos ar subnuomojamos žemės iki trijų hektarų ploto nesutvarkymas taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį.

9.                      Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadų apie asmens kaltumą padarymui ir administracinės nuobaudos skyrimui. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią jam turi būti skiriama nuobauda.

10.                      Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiaga, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl apeliantės kaltės padarius ANK 333 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje administracinio nusižengimo byloje L. K. inkriminuoto administracinio nusižengimo esmė nebuvo tinkamai atskleista, todėl negalima konstatuoti, jog įrodyti visi ANK 333 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai.

11.                      L. K. Institucijos nutarimu buvo nubausta už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nesutvarkymą taip, kad jis būtų tinkamas naudoti pagal pagrindinę nustatytą paskirtį. Nutarime nurodoma, jog žemės sklypas neprižiūrimas, apleistas, nevykdoma veikla. Kaip matyti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus 2018 m. rugsėjo 19 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Patikrinimo aktas), VĮ Registrų centro Kauno filialo 2007 m. birželio 27 d. pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, minimo žemės sklypo naudojimo paskirtis - kita, būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Kadangi šis žemės sklypas nepriskiriamas žemės ūkio paskirties žemei, administracinė atsakomybė pagal ANK 333 straipsnį jos savininkei, t. y. L. K., gali kilti tik už jo nesutvarkymą taip, kad žemė būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę jos naudojimo paskirtį. Institucijos nutarime aprašant administracinio nusižengimo padarymo esmę, nurodyta, jog pažeidimas pasireiškė tuo, kad žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimo metu L. K. priklausančiame žemės sklype nebuvo vykdoma veikla, jis yra neprižiūrimas, apleistas, nors ANK 333 straipsnyje atsakomybė už tokius veiksmus (neveikimą), nėra nustatyta.

12.                      Nutarime aprašant pažeidimo esmę, matyti, jog Institucija nutarime nenurodė, kuo konkrečiai šiuo atveju pasireiškė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ( kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) neprižiūrėjimas, apleidimas bei, koks teisės aktas dėl to buvo pažeistas. Ši aplinkybė taip pat nebuvo nurodyta ir Patikrinimo akte., kuriame tik konstatuota, jog pažeidžiant Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, žemė yra netvarkoma taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal nustatytą paskirtį. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas Patikrinimo aktą surašęs Institucijos vyriausiasis specialistas S. V. paaiškino, jog aptariamas žemės sklypas patikrinimo metu buvo apaugęs apie 1 metro aukščio žole, tačiau kaip žolės nenupjovimas trukdė tinkamai naudoti žemės sklypą pagal pagrindinę jo naudojimo paskirtį, taip ir nenurodė. Ši aplinkybė liko nenurodyta ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, nors administracinė atsakomybė pagal ANK 333 straipsnio 1 dalį kyla ne už bet kokį žemės sklypo nesutvarkymą – žemė turi būti nesutvarkyta taip, kad ji būtų netinkama naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį.

13.                      Be to, atsižvelgiant į ANK 333 straipsnio 1 dalyje numatytą dispoziciją, akivaizdu, jog ši teisės norma yra blanketinė, t. y. nurodanti, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, kuri nenurodoma pačioje teisės normoje, bet yra išdėstoma kitame teisės akte. Todėl, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 333 straipsnio 1 dalį, yra būtina nustatyti, jog jis iš tiesų pažeidė kito teisės akto normas. Institucijos 2018 m. spalio 3 d. priimtame nutarime nurodyta, jog L. K. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Apylinkės teismas konstatavo, kad šio Įstatymo 21 straipsnis dalių neturi (turi tik punktus), ir pripažino, jog nagrinėjamu atveju L. K., netvarkydama jai nuosavybės teise priklausantį sklypą, pažeidė Įstatymo 21 straipsnio 1 punktą. Tačiau pažymėtina, jog šiame punkte įtvirtinta tik bendro pobūdžio nuostata, numatanti, jog žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Kaip ši teisės norma siejasi su L. K. inkriminuotu pažeidimu – žemės nesutvarkymu taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę jos paskirtį, neaišku. Nei Institucijos priimtame nutarime, nei skundžiamoje nutartyje nėra jokios nuorodos į teisės aktus, reglamentuojančius, kaip turi būti prižiūrimi ir tvarkomi kitos paskirties žemės sklypai, kad jie būtų tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, nors akivaizdu, kad tvarkant ir prižiūrint skirtingos paskirties žemės sklypus (žemės ūkio paskirties žemę, miško ūkio paskirties žemę ir t. t.). yra būtina vadovautis skirtingais teisės aktų reikalavimais. Nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo bei apylinkės teismo 2019-04-10 nutartyje aiškiai nenurodžius, kokių teisės aktų reikalavimus asmuo pažeidė, tinkamai nenurodžius šio teisės akto pažeidimo esmės, lieka neaišku, koks nubausto asmens elgesys yra laikomas atitinkančiu įstatymus ir kaip žemė turėjo būti sutvarkyta, kad ji būtų tinkama naudoti pagal jos paskirtį.

14.                      Kadangi Institucijos nutarime nedetalizuota kuo konkrečiai pasireiškė apeliantei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo nesutvarkymas, kaip jis užkirto kelią naudoti žemę pagal pagrindinę jos naudojimo paskirtį, nenurodyta, koks teisės aktas reglamentuoja, kaip turi būti prižiūrimi ir tvarkomi kitos paskirties žemės sklypai (kad jie būtų tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį), kokie teisės aktai nustato, jog atitinkamo aukščio žolės nenupjovimas yra draudžiamas, negalima laikyti, kad pažeidimo padarymo faktas šiuo atveju yra teisiškai įrodytas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Institucijos nutarime (administracinio nusižengimo protokolas, vadovaujantis ANK 608 straipsnio 4 dalimi, šiuo atveju, apskritai, nebuvo surašytas) tinkamai neatskleidus L. K. inkriminuoto administracinio nusižengimo esmės, buvo grubiai pažeista L. K. teisė žinoti, kuo ji yra kaltinama administracinio nusižengimo procese, apribota teisė tinkamai gintis nuo jai pareikšto kaltinimo nagrinėjant jos skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo.

15.                      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog tiek Institucijos 2018 m. spalio 3 d. nutarimas, tiek Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nutartis, kuria šis nutarimas paliktas nepakeistas, negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais procesiniais sprendimais, todėl jie naikinami, o administracinio nusižengimo teisena L. K. atžvilgiu nutraukiama.

16.                      Atsižvelgdamas į priimamo procesinio sprendimo rūšį bei tokio sprendimo priėmimą lėmusius motyvus, apygardos teismas sprendžia, jog yra netikslinga plačiau pasisakyti dėl L. K. apeliacinio skundo argumentų, kuriais bandoma įrodyti, jog Institucija pažeidė apeliantės procesines teises, o žemės sklypo nesutvarkymą lėmė objektyvios priežastys, taip pat teigiama, jog Institucija negalėjo nubausti L. K. anksčiau, nei suėjo Institucijos specialisto žodžiu nustatytas terminas žemės naudojimo tvarkos pažeidimo pašalinimui. Todėl aukštesnės instancijos teismas šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų pagrįstumo nepasisako.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 

n u t a r i a :

L. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nutartį ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. spalio 3 d. nutarimą L. K. administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 333 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjas                                                                                                Algirdas Jaliniauskas