Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-134-340-2011].doc
Bylos nr.: 2A-134-340/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus m.savivaldybė 111109233 atsakovas
"Vilniaus energija" 111760831 Ieškovas
Advokatas Tadas Kelpšas ieškovo atstovas
Kategorijos:
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Bylos, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtos supaprastinto proceso tvarka:
Kitos bylos nagrinėtos supaprastinto proceso tvarka
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių teisė
Pirkimas-pardavimas:
Energijos pirkimas-pardavimas
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Apeliacinis bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo teisme ypatumai:
Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimas:
Leistinumas, kreditoriaus pareiškimui dėl teismo įsakymo išdavimo keliami reikalavimai, pareiškimo priėmimas ir atsisakymas jį priimti

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-134-340/11

Procesinio sprendimo kategorija: 45.5; 121.15; 121.18; 121.21

 (S)

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. vasario 9 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija,

susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės,

kolegijos teisėjų D. Kačinskienės, H. Jaglinskio,

sekretoriaujant S. Rimavičiūtei,

dalyvaujant tretiesiems asmenims L. P., G. Z.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl įsiskolinimo priteisimo, tretieji asmenys B. A., R. A., L. P., G. Z., G. P., atstovaujama įstatyminės atstovės L. P..

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 9 225,98 Lt įsiskolinimo; bylos nagrinėjimo metu reikalavimo dėl 2 245,56 Lt priteisimo atsisakė ir prašė bylą šioje reikalavimo dalyje nutraukti, prašė priteisti iš atsakovo 6 980,42 Lt įsiskolinimo už šildymą, tiektą atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2003-05-01 iki 2008-06-01, taip pat 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo dėl 2 245,56 Lt priteisimo ieškovas atsisakė, ir prašė bylą šioje dalyje nutraukti.

Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nuodydamas, jog pareiga atsiskaityti kyla faktiniams buto nuomininkams, nes būtent su jais konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta sutartis dėl šilumos energijos tiekimo.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010-03-22 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė ieškovui UAB „Vilniaus energija“ iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 6 980,42 Lt skolos už šildymą, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2008-07-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 560,20 Lt bylinėjimosi išlaidų; nutraukė bylą dėl 2 245,56 Lt priteisimo, priėmus ieškovo atsisakymą nuo šios reikalavimo dalies.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-03-22 sprendimo dalį, kurioje patenkinti UAB „Vilniaus energija“ ieškinyje kelti reikalavimai ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliantas nurodo, jog nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl to, kas – nuomininkas ar savininkas turi apmokėti susidariusį įsiskolinimą už tiektą šilumos energija butui, esančiam (duomenys neskelbtini); apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog už tiekiamą šilumos energiją turi atsiskaityti gyvenamosios patalpos savininkas, netinkamai aiškina materialinės teisės normas, reglamentuojančias šilumos energijos pirkimo-pardavimo santykius bei netinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota analogiškose bylose.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-03-22 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš apelianto 1 210 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

Ieškovas pateikė prašymą dėl apeliacinio proceso nutraukimo, nurodydamas, kad po apeliacinio skundo pateikimo atsakovas įvykdė ginčijamą Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimą, todėl laikytina, kad nėra pagrindo nagrinėti bylą apeliacine tvarka. Taip pat sutikslina apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą, prašo priteisti 484 Lt, o ne kaip buvo nurodyta 1 210 Lt, bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes bei jų ypatumus, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, bei vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota tokios kategorijos bylose; absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra, sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas yra atsakovas vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis; už butui tiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2000-05-01 iki 2008-06-01 susidarė įsiskolinimas 9 225,98 Lt sumai. Bute nurodomu laikotarpiu gyveno tretieji asmenys B. A., R. A., L. P. su nepilnamete dukra, G. Z.. Nei tarp ieškovo ir atsakovo, nei tarp ieškovo ir trečiųjų asmenų nebuvo sudaryta rašytinė šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis; butas 2000 m. buvo išnuomotas B. A. (b.l. 80), nuomos sutartis nekilnojamo turto registre įregistruota nebuvo. Bylos nagrinėjimo metu dalį skolos už ieškovo nurodytą laikotarpį (2 245,56 Lt) sumokėjo tretieji asmenys. 2010-06-28 ieškovas pateikė prašymą nutraukti apeliacinį procesą; jis nurodė, kad po atsiliepimo į apeliacinį skundą paaiškėjo, kad atsakovas įvykdė teismo sprendimą geruoju – apmokėjo ieškovui priteistą skolą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas paprašė nutraukti apeliacinį procesą, nes atsakovui įvykdžius teismo sprendimą, nėra pagrindo nagrinėti bylą apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija atmeta ieškovo prašymą dėl apeliacinio proceso nutraukimo, nes skundžiamo teismo sprendimo įvykdymas geruoju nesudaro pagrindo nutraukti apeliacinį procesą.

Apeliantas nurodo, jog nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl to, kas – nuomininkas ar savininkas turi apmokėti susidariusį įsiskolinimą už tiektą šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini); apelianto vertinimu pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog už tiekiamą šilumos energiją turi atsiskaityti gyvenamosios patalpos savininkas, netinkamai aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias šilumos energijos pirkimo-pardavimo santykius bei netinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota analogiškose bylose. Apeliantas nurodo, jog Aukščiausiojo Teismo praktika nagrinėjamu klausimu nėra vienareikšmė; civilinėse bylose Nr. 3K-3-211/2007 ir 3K-3-269/2005 teismas nagrinėdamas bylas, susijusias su energijos pirkimo-pardavimo teisiniais santykiais yra suformavęs praktiką, jog būtina nustatyti galutinį (faktinį) elektros energijos vartotoją.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl netinkamo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos taikymo nagrinėjamoje byloje. Teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai. Užtikrinant teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visada tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia žemesnės instancijos teismams (bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama). Esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą) (Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas). Taigi, sprendžiant ginčą, kilusį dėl to, kas – nuomininkas ar savininkas turi apmokėti susidariusį įsiskolinimą už tiektą šilumos energija butui, teismas privalo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės normų išaiškinimais civilinėse bylose, kurių faktinės aplinkybės (ratio decidendi) yra tapačios ar iš esmės panašios. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, jog civilinių bylų Nr. 3K-3-211/2007 ir 3K-3-269/2005 faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, nors apelianto cituojamuose bylose taip pat paminėti energijos pirkimo-pardavimo teisiniais santykiai. Apelianto nurodytose bylose buvo nagrinėjamos elektros energijos tiekimo santykiai ir sprendžiamas ginčas tarp elektros energijos tiekėjo, daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos ir patalpų savininkų – elektros energijos vartotojų, buvo aiškinama elektros energijos sutarties, sudarytos su daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija, teisinė reikšmė, t. y. bylų fabulos nėra analogiškos.

Priešingai, nei teigia apeliantas, teismų praktika analogiškose bylose yra galutinai suformuota ir teismas pagristai taikė pagal precedentą CK 6.584 str. normų, Šilumos ūkio įstatymo normų, Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4–260 patvirtintų Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sąlygų bei kitų kitos specialiosios teisės normų išaiškinimus analogiškose civilinėse bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2009, 2008-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008, 2007-07-09 nutartis civilinėje byloje 3K-3-280/2009,2009-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2009 ir kt.)

Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje išaiškinta, kad civilinėje teisėje galiojant sutarties laisvės principui šilumos energijos vartojimo teisinių santykių dalyvis gali būti ne tik patalpų savininkas (nuomotojas), bet ir šių patalpų nuomininkas. Šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi. Jeigu tokio susitarimo nėra, šilumos energijos sutarties šalis (pirkėjas) yra patalpų, į kurias tiekiama šiluma, savininkas. Laikantis kasacinio teismo nuoseklaus išaiškinimo pirmiau nurodytose bylose, teisėjų kolegija pabrėžia, kad šilumos tiekėjo, patalpų savininko ir nuomininko susitarimas turi būti konkretus; jame turi būti aiškiai išreikšta, kad nuomininkas taps šilumos energijos tiekimo pirkimo-pardavimo sutarties šalimi (pirkėju). Nagrinėjamoje byloje atsakovas neįrodė, kad 2000 m. buto nuomos sutartyje, sudarytoje su B. A. tokia sąlyga būtų, taigi apelianto nurodyta aplinkybės, kad ieškovas žinojo, kas yra buto nuomininkai ir šilumos energijos vartotojai, neturi teisinės reikšmės. Apelianto argumentas, kad šilumos tiekėjas turėjo pareigą sudaryti su buto nuomininkais šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį, atmetamas; 2001-03-01 Vilniaus miesto valdybos sprendimo Nr. 356V „Dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo, vartojimo, eksploatavimo ir atsiskaitymo sutarčių tvirtinimo“ 2 punktas įpareigojantis SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ generalinį direktorių iki 2001-03-21 sudaryti šilumos energijos, karšo vandens tiekimo ir šildymo eksploatavimo sutartis su uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis, eksploatuojančiomis gyvenamuosius namus, ieškovui negalioja. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje iš viso nėra duomenų, kad atsakovas mėgintų siūlyti ieškovui ir trečiajam sudaryti sutartį arba bent pradėti derybas tikslu įpareigoti realų šilumos energijos vartotoją atsiskaityti už realiai suvartotą šilumą, t. y. pats elgėsi nerūpestingai ir neatsakingai.

Dėl analogiškų motyvų atmetamas apeliacinio skundo argumentas apie gyvenamosios patalpos nuomos sutarties neįregistravimo viešajame registre pasekmes. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo motyvais, kad buto nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik ją įregistravus viešajame registre ir teigia, jog ieškovas negali naudotis šiuo argumentu, nes žinojo apie buto nuomos sutarties sudarymo faktą; tai įrodo sąskaitų siuntimas buto nuomininkui B. A.. Kaip jau buvo minėta, nesant tarp šalių ir trečiųjų asmenų susitarimo dėl individualių šilumos elektros energijos pirkimo-pardavimo sąlygų, aplinkybė, jog šilumos tiekėjui buvo žinomos buto nuomininko ir jo šeimos narių pavardės, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje.

Apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas priimdamas apmokėjimą už suvartotą šilumos energiją iš trečiųjų asmenų, pripažino, kad konkliudentiniais veiksmais šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta, atmetamas; įstatymas nedraudžia trečiajam asmeniui įvykdyti prievolę už skolininką, todėl toks apmokėjimas už atsakovą sutartinių santykių tarp trečiųjų asmenų ir ieškovo neįrodo. Dėl analogiškų motyvų atmetamas skundo argumentas, jos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, priteisdamas  560,20 Lt bylinėjimosi išlaidų (277 Lt žyminio mokesčio bei 283,20 Lt procesinių dokumentų rengimo išlaidų) iš netinkamo atsakovo. Palikus skundžiamą teismo sprendimą nepakeistą, nėra pagrindo keisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme. Procesinių dokumentų rengimo išlaidos nėra nepagrįstai didelės ir negali būti dar mažinamos. Ieškovo atstovas – advokatas be ieškinio paruošimo, teikė byloje paaiškinimus raštu dėl atsakovo atsiliepimo ir dėl atsakovo prašymo kreiptis į administracinį teismą, kas pareikalavo tam tikrų atstovo laiko sąnaudų. Argumentas, kad civilinė byla nėra sudėtinga, ieškovo atstovai plačiai naudoja procesinių dokumentų šablonus iš analogiškų civilinių bylų, t. y. procesinių dokumentų pasiruošimas nepareikalavo daug advokatų darbo laiko sąnaudų, atmetamas. Nors teismo praktika analogiško pobūdžio bylose yra suformuota, pats atsakovas nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje šiuo metu administruojama apie 200 analogiškų bylų; visose bylose atsakovas aktyviai prieštarauja ieškiniui, inicijuoja apeliacinius skundus, taip pat panaudodamas paruoštus šablonus iš analogiškų bylų. Tokiu būdu atsakovas negali panaudoti šio argumento prieš ieškovą. Nagrinėjamoje byloje atsakovas nepasinaudojo teise atsisakyti nuo apeliacinio skundo net po teismo sprendimo įvykdymo ir galėjo numatyti, kad procesas pareikalaus papildomų bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino šilumos pirkimą-pardavimą reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos šiuo klausimu teismo praktikos; teismo išvados visiškai atitiko byloje nustatytas aplinkybes bei aptartus kasacinio teismo išaiškinimus. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė teismo sprendimo motyvų ir išvadų, dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

Ieškovas prašo priteisti 484 Lt advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (b.l. 155-156). Teisėjų kolegija, nepatenkinusi apeliacinio skundo, tačiau atsižvelgdama į byloje keliamų problemų pobūdį, nedideles advokato darbo laiko sąnaudas, priteisia ieškovo naudai dalį (50 proc.) jo patirtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

n u t a r ė :

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškovo UAB „Vilniaus energija“ naudai 242 Lt (du šimtus keturiasdešimt du Lt) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

 

Kolegijos pirmininkė                                                                           T. Žukauskienė

`          

Teisėjai                                                                                                D. Kačinskienė

 

                                                                                                            H. Jaglinskis