Civilinė
byla Nr. 2A-134-340/11
Procesinio
sprendimo kategorija: 45.5; 121.15; 121.18; 121.21
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. vasario 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija,
susidedanti
iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės,
kolegijos
teisėjų D. Kačinskienės, H. Jaglinskio,
sekretoriaujant
S. Rimavičiūtei,
dalyvaujant
tretiesiems asmenims L. P., G. Z.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto
savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo
22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį
atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl įsiskolinimo priteisimo, tretieji
asmenys B. A., R. A., L. P., G. Z., G. P.,
atstovaujama įstatyminės atstovės L. P..
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
ieškovas
kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 9 225,98 Lt įsiskolinimo;
bylos nagrinėjimo metu reikalavimo dėl 2 245,56 Lt priteisimo atsisakė ir prašė
bylą šioje reikalavimo dalyje nutraukti, prašė priteisti iš atsakovo 6 980,42
Lt įsiskolinimo už šildymą, tiektą atsakovui nuosavybės teise priklausančiam
butui, esančiam (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2003-05-01 iki
2008-06-01, taip pat 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo
bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi
išlaidas. Reikalavimo dėl 2 245,56 Lt priteisimo ieškovas atsisakė, ir prašė
bylą šioje dalyje nutraukti.
Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį
atmesti kaip nepagrįstą, nuodydamas, jog pareiga atsiskaityti kyla faktiniams
buto nuomininkams, nes būtent su jais konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta
sutartis dėl šilumos energijos tiekimo.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010-03-22
sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė ieškovui UAB „Vilniaus energija“
iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 6 980,42 Lt skolos už šildymą, 5 proc.
metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2008-07-11 iki
teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 560,20 Lt bylinėjimosi išlaidų; nutraukė
bylą dėl 2 245,56 Lt priteisimo, priėmus ieškovo atsisakymą nuo šios
reikalavimo dalies.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės
teismo 2010-03-22 sprendimo dalį, kurioje patenkinti UAB „Vilniaus energija“
ieškinyje kelti reikalavimai ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį
atmesti kaip nepagrįstą. Apeliantas nurodo, jog nagrinėjamoje byloje ginčas yra
kilęs dėl to, kas – nuomininkas ar savininkas turi apmokėti susidariusį
įsiskolinimą už tiektą šilumos energija butui, esančiam (duomenys neskelbtini); apelianto
vertinimu, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog už tiekiamą
šilumos energiją turi atsiskaityti gyvenamosios patalpos savininkas, netinkamai
aiškina materialinės teisės normas, reglamentuojančias šilumos energijos
pirkimo-pardavimo santykius bei netinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo praktika, suformuota analogiškose bylose.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Vilniaus m. 1 apylinkės
teismo 2010-03-22 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti
kaip nepagrįstą; priteisti iš apelianto 1 210 Lt bylinėjimosi išlaidų už
atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei atstovavimą apeliacinės
instancijos teisme.
Ieškovas pateikė prašymą dėl apeliacinio proceso nutraukimo, nurodydamas,
kad po apeliacinio skundo pateikimo atsakovas įvykdė ginčijamą Vilniaus m. 1
apylinkės teismo sprendimą, todėl laikytina, kad nėra pagrindo nagrinėti bylą
apeliacine tvarka. Taip pat sutikslina apeliacinės instancijos teisme patirtų
bylinėjimosi išlaidų sumą, prašo priteisti 484 Lt, o ne kaip buvo nurodyta 1
210 Lt, bylinėjimosi išlaidų.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis
ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai
įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes bei jų ypatumus, tinkamai
išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį
santykį, bei vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota
tokios kategorijos bylose; absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat
nėra, sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas yra
atsakovas vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis; už butui tiektą
šilumos energiją laikotarpiu nuo 2000-05-01 iki 2008-06-01 susidarė
įsiskolinimas 9 225,98 Lt sumai. Bute nurodomu laikotarpiu gyveno tretieji
asmenys B. A., R. A., L. P. su nepilnamete dukra, G. Z.. Nei
tarp ieškovo ir atsakovo, nei tarp ieškovo ir trečiųjų asmenų nebuvo sudaryta
rašytinė šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis; butas 2000 m. buvo
išnuomotas B. A. (b.l. 80), nuomos sutartis nekilnojamo
turto registre įregistruota nebuvo. Bylos nagrinėjimo metu dalį skolos už
ieškovo nurodytą laikotarpį (2 245,56 Lt)
sumokėjo tretieji asmenys. 2010-06-28 ieškovas pateikė prašymą nutraukti
apeliacinį procesą; jis nurodė, kad po atsiliepimo į apeliacinį skundą
paaiškėjo, kad atsakovas įvykdė teismo sprendimą geruoju – apmokėjo ieškovui
priteistą skolą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas paprašė nutraukti apeliacinį
procesą, nes atsakovui įvykdžius teismo sprendimą, nėra pagrindo nagrinėti bylą
apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija atmeta ieškovo prašymą dėl apeliacinio
proceso nutraukimo, nes skundžiamo teismo sprendimo įvykdymas geruoju
nesudaro pagrindo nutraukti apeliacinį procesą.
Apeliantas nurodo, jog nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl to, kas –
nuomininkas ar savininkas turi apmokėti susidariusį įsiskolinimą už tiektą šilumos
energiją butui, esančiam (duomenys
neskelbtini); apelianto vertinimu pirmosios instancijos teismas,
konstatuodamas, jog už tiekiamą šilumos energiją turi atsiskaityti gyvenamosios
patalpos savininkas, netinkamai aiškino materialinės teisės normas,
reglamentuojančias šilumos energijos pirkimo-pardavimo santykius bei netinkamai
vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota analogiškose
bylose. Apeliantas nurodo, jog Aukščiausiojo Teismo praktika nagrinėjamu
klausimu nėra vienareikšmė; civilinėse bylose Nr. 3K-3-211/2007 ir
3K-3-269/2005 teismas nagrinėdamas bylas, susijusias su energijos pirkimo-pardavimo
teisiniais santykiais yra suformavęs praktiką, jog būtina nustatyti galutinį
(faktinį) elektros energijos vartotoją.
Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl netinkamo Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktikos taikymo nagrinėjamoje byloje. Teismai, taikydami
teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine
tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Konstitucinis
Teismas yra pabrėžęs, kad bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema
turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai
(nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai.
Užtikrinant teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir
jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie
veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų
kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų
analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai,
priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės
instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų
kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai,
peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus,
privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visada tais pačiais teisiniais
kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės
subjektams, inter alia žemesnės instancijos teismams (bendrosios
kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama). Esami aukštesnės
instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų
kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos
teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus
sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter
alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą)
(Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas). Taigi, sprendžiant ginčą, kilusį
dėl to, kas – nuomininkas ar savininkas turi apmokėti susidariusį įsiskolinimą už
tiektą šilumos energija butui, teismas privalo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo teisės normų išaiškinimais civilinėse bylose, kurių faktinės aplinkybės
(ratio decidendi) yra tapačios ar iš esmės panašios. Teisėjų kolegija
sutinka su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, jog civilinių
bylų Nr. 3K-3-211/2007 ir 3K-3-269/2005 faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi
nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, nors apelianto cituojamuose bylose taip pat
paminėti energijos pirkimo-pardavimo teisiniais santykiai. Apelianto nurodytose
bylose buvo nagrinėjamos elektros energijos tiekimo santykiai ir sprendžiamas
ginčas tarp elektros energijos tiekėjo, daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos
ir patalpų savininkų – elektros energijos vartotojų, buvo aiškinama elektros
energijos sutarties, sudarytos su daugiabučio gyvenamojo namo savininkų
bendrija, teisinė reikšmė, t. y. bylų fabulos nėra analogiškos.
Priešingai, nei teigia apeliantas, teismų praktika analogiškose bylose
yra galutinai suformuota ir teismas pagristai taikė pagal precedentą CK 6.584
str. normų, Šilumos ūkio įstatymo
normų, Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4–260 patvirtintų Šilumos
pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sąlygų bei kitų kitos specialiosios
teisės normų išaiškinimus analogiškose civilinėse bylose (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-04 nutartis civilinėje
byloje Nr. 3K-3-549/2009, 2008-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008,
2007-07-09 nutartis civilinėje byloje 3K-3-280/2009,2009-10-19 nutartis civilinėje
byloje Nr. 3K-3-432/2009 ir kt.)
Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje išaiškinta, kad civilinėje
teisėje galiojant sutarties laisvės principui šilumos energijos vartojimo
teisinių santykių dalyvis gali būti ne tik patalpų savininkas (nuomotojas), bet
ir šių patalpų nuomininkas. Šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas)
bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps šilumos energijos
pirkimo-pardavimo sutarties šalimi. Jeigu tokio susitarimo nėra, šilumos
energijos sutarties šalis (pirkėjas) yra patalpų, į kurias tiekiama šiluma,
savininkas. Laikantis
kasacinio teismo nuoseklaus išaiškinimo pirmiau nurodytose bylose, teisėjų
kolegija pabrėžia, kad šilumos tiekėjo, patalpų savininko ir nuomininko
susitarimas turi būti konkretus; jame turi būti aiškiai išreikšta, kad
nuomininkas taps šilumos energijos tiekimo pirkimo-pardavimo sutarties šalimi
(pirkėju). Nagrinėjamoje byloje atsakovas neįrodė, kad 2000 m. buto nuomos
sutartyje, sudarytoje su B. A. tokia sąlyga būtų, taigi
apelianto nurodyta aplinkybės, kad ieškovas žinojo, kas yra buto nuomininkai ir
šilumos energijos vartotojai, neturi teisinės reikšmės. Apelianto argumentas,
kad šilumos tiekėjas turėjo pareigą sudaryti su buto nuomininkais šilumos energijos
pirkimo-pardavimo sutartį, atmetamas; 2001-03-01 Vilniaus miesto valdybos
sprendimo Nr. 356V „Dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo, vartojimo,
eksploatavimo ir atsiskaitymo sutarčių tvirtinimo“ 2 punktas įpareigojantis SP
AB „Vilniaus šilumos tinklai“ generalinį direktorių iki 2001-03-21 sudaryti šilumos
energijos, karšo vandens tiekimo ir šildymo eksploatavimo sutartis su
uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis, eksploatuojančiomis gyvenamuosius namus,
ieškovui negalioja. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje iš viso nėra duomenų,
kad atsakovas mėgintų siūlyti ieškovui ir trečiajam sudaryti sutartį arba bent
pradėti derybas tikslu įpareigoti realų šilumos energijos vartotoją
atsiskaityti už realiai suvartotą šilumą, t. y. pats elgėsi nerūpestingai ir
neatsakingai.
Dėl analogiškų motyvų atmetamas apeliacinio skundo argumentas apie
gyvenamosios patalpos nuomos sutarties neįregistravimo viešajame registre
pasekmes. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo motyvais, kad buto nuomos
sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik ją įregistravus viešajame
registre ir teigia, jog ieškovas negali naudotis šiuo argumentu, nes žinojo
apie buto nuomos sutarties sudarymo faktą; tai įrodo sąskaitų siuntimas buto
nuomininkui B. A.. Kaip jau buvo minėta, nesant tarp šalių
ir trečiųjų asmenų susitarimo dėl individualių šilumos elektros energijos
pirkimo-pardavimo sąlygų, aplinkybė, jog šilumos tiekėjui buvo žinomos buto
nuomininko ir jo šeimos narių pavardės, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamoje
byloje.
Apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas priimdamas apmokėjimą už
suvartotą šilumos energiją iš trečiųjų asmenų, pripažino, kad konkliudentiniais
veiksmais šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta,
atmetamas; įstatymas nedraudžia trečiajam asmeniui įvykdyti prievolę už
skolininką, todėl toks apmokėjimas už atsakovą sutartinių santykių tarp
trečiųjų asmenų ir ieškovo neįrodo. Dėl analogiškų motyvų atmetamas skundo
argumentas, jos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, priteisdamas
560,20 Lt bylinėjimosi išlaidų (277 Lt žyminio mokesčio bei 283,20 Lt
procesinių dokumentų rengimo išlaidų) iš netinkamo atsakovo. Palikus skundžiamą
teismo sprendimą nepakeistą, nėra pagrindo keisti bylinėjimosi išlaidų
paskirstymo pirmosios instancijos teisme. Procesinių dokumentų rengimo išlaidos
nėra nepagrįstai didelės ir negali būti dar mažinamos. Ieškovo atstovas –
advokatas be ieškinio paruošimo, teikė byloje paaiškinimus raštu dėl atsakovo
atsiliepimo ir dėl atsakovo prašymo kreiptis į administracinį teismą, kas
pareikalavo tam tikrų atstovo laiko sąnaudų. Argumentas, kad civilinė byla nėra
sudėtinga, ieškovo atstovai plačiai naudoja procesinių dokumentų šablonus iš
analogiškų civilinių bylų, t. y. procesinių dokumentų pasiruošimas
nepareikalavo daug advokatų darbo laiko sąnaudų, atmetamas. Nors teismo
praktika analogiško pobūdžio bylose yra suformuota, pats atsakovas nurodo, kad Vilniaus
miesto savivaldybės administracijoje šiuo metu administruojama apie 200
analogiškų bylų; visose bylose atsakovas aktyviai prieštarauja ieškiniui,
inicijuoja apeliacinius skundus, taip pat panaudodamas paruoštus šablonus iš analogiškų
bylų. Tokiu būdu atsakovas negali panaudoti šio argumento prieš ieškovą.
Nagrinėjamoje byloje atsakovas nepasinaudojo teise atsisakyti nuo apeliacinio
skundo net po teismo sprendimo įvykdymo ir galėjo numatyti, kad procesas
pareikalaus papildomų bylinėjimosi išlaidų.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino šilumos pirkimą-pardavimą
reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos
šiuo klausimu teismo praktikos; teismo išvados visiškai atitiko byloje
nustatytas aplinkybes bei aptartus kasacinio teismo išaiškinimus. Apeliacinio
skundo argumentai nepaneigė teismo sprendimo motyvų ir išvadų, dėl to nėra
pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą
(CPK 263, 329-330 str.).
Ieškovas prašo priteisti 484 Lt advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo
į apeliacinį skundą parengimą (b.l. 155-156). Teisėjų kolegija, nepatenkinusi
apeliacinio skundo, tačiau atsižvelgdama į byloje keliamų problemų pobūdį,
nedideles advokato darbo laiko sąnaudas, priteisia ieškovo naudai dalį (50
proc.) jo patirtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98
str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330
str., teismas
n u t a r ė :
Vilniaus miesto 1
apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškovo UAB „Vilniaus
energija“ naudai 242 Lt (du šimtus keturiasdešimt du Lt) išlaidų advokato
pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Kolegijos pirmininkė T.
Žukauskienė
`
Teisėjai D.
Kačinskienė
H.
Jaglinskis