Civilinė byla Nr. 2S-1516-450/2012
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02271-2011-3
Procesinio sprendimo kategorija: 116.5.3.; 122.4.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. rugsėjo 6 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. B. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria atmestas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui R. B. dėl 13092,22 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
n u s t a t ė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. B., prašydamas priteisti iš atsakovo 13092,22 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 923,46 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Trakų rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimu už akių ieškovo UAB DK „PZU LIETUVA“ ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo R. B. 13092,22 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 13092,22 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2011-10-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 923,46 Lt išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu UAB DK “PZU Lietuva” naudai.
Atsakovas R. B. pateikė pareiškimą, kurį patikslinęs, prašė peržiūrėti Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimą už akių, panaikinti šį sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad nors sprendime nurodyta, kad procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka, jam jokių teismo procesinių dokumentų įteikta nėra, jis nieko nėra gavęs ar pasirašęs dėl gavimo, apie nutarimą įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu informuotas nebuvo. Pažymėjo, kad nuo 2011 m. liepos mėn. gyvena Anglijoje, Londone, o procesiniai dokumentai siųsti adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo anksčiau gyveno jo žmona. Šiuo adresu jis negyvena ir nėra deklaravęs gyvenamosios vietos. Ieškovas, nurodydamas šį adresą ieškinyje, suklaidino teismą. Šiuo atveju buvo pažeisti rungtyniškumo, teisės į sąžiningą procesą principai bei CPK 123 str. 1 d. norma, reikalaujanti procesinį dokumentą įteikti asmeniškai. Atsakovas teigė, kad ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti, kadangi draudimo polise yra įrašas apie galiojimą visoje Europos Sąjungoje, taip pat byloje yra įrašas, kad jis nuo 2010-09-07 gyvena Anglijoje, todėl tai įrodo ir tai, kad ieškovas kreipėsi į neteismingą teismą.
Atsiliepime į pareiškimą ieškovas UAB DK „PZU LIETUVA“ nurodė, kad nesutinka su pareiškimu ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad remiantis CPK 287 str. nėra pagrindo sprendimo už akių peržiūrėjimui. Atsakovas neinformavo ieškovo apie jo pasikeitusią gyvenamąją vietą, taip pažeisdamas CK 2.17 str. 3 d. ir LR Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 str. 1 d. 1 p., dėl to ieškovas pagrįstai siuntė visą korespondenciją paskutiniu žinomu atsakovo gyvenamosios vietos adresu. Atsakovas nėra pateikęs jokių rašytinių įrodymų apie dabartinę gyvenamąją vietą, įrodymų, kurie paneigtų ar nuginčytų sprendime nurodytas aplinkybes. Teiginys, kad draudimo polise esantis įrašas apie draudiminės apsaugos galiojimą visoje Europoje neatitinka tikrovės ir yra klaidingas, kadangi remiantis CK 6.156 str. 1 d., 6.987 str., LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str. 2 d., 6 str. 4 d., 10 str. 1 d., draudimo sutartyje AYAS Nr. 01 7307674 buvo susitarta, kad automobilis PEUGEOT 406, v.n. (duomenys neskelbtini) bus eksploatuojamas tik Lietuvos Respublikoje. Ši draudimo sutarties išlyga atsakovo buvo pažeista, nes 2010-01-15 Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje atsakovas, vairuodamas automobilį PEUGEOT 406, sukėlė eismo įvykį. Atsakovas apie padidėjusią draudimo riziką ieškovo neinformavo, sukėlė eismo įvykį už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, todėl ieškovas įgijo regreso teisę dėl išmokėtos žalos atlyginimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 24 d. nutartimi atsakovo R. B. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė, priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 484 Lt bylinėjimosi išlaidų. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie galėjo turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas nurodė, kad 2011 m. gruodžio 21 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumams pašalinti, o būtent pateikti įrodymus dėl aplinkybių, liudijančių atsiliepimo į ieškinį nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, ir pateikti įrodymus, turėjusius įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, tačiau pareiškėjas jokių įrodymų nepateikė, kaip ir nepateikė jokio rašytinio įrodymo apie savo deklaruotą gyvenamąją vietą arba faktinę gyvenamąją vietą, darbovietę. Priešingai pareiškėjo teiginiams, byloje yra duomenys, kad paskutinė jo gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), ir tai matyti iš Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties AYAS 01 7307674, iš automobilio registracijos liudijimo. Iš 2011-10-27 teismo raštinės padaryto paklausimo apie atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, jog atsakovas gyvenamosios vietos nedeklaravo, yra prierašas „Išvyko į užsienį: Jungtinė Karalystė, išvykimo data: 2010-09-07“. Teismas atkreipė dėmesį, kad jokio kito adreso atsakovas kreditoriui (draudimo bendrovei) nepranešė, nors žinojo, kad Jungtinėje Karalystėje sukėlė autoįvykį, kurio metu nukentėjo žmogus, todėl privalėjo laiku pranešti draudimo kompanijai, kurioje buvo apdrausta jo transporto priemonė Lietuvoje dėl galimų pasekmių, apie savo faktinę dabartinę gyvenamąją vietą užsienyje, t.y. atlikti veiksmus, tikslu būti pasiekiamas galimiems kreditoriams. To atsakovas nepadarė. Kadangi procesiniai dokumentai pagal žinomą paskutinę gyvenamąją vietą jam buvo neįteikti, todėl vadovaujantis CPK 130 str. procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu. Tokiu būdu, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad sprendimas už akių yra visiškai pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teisėtas, todėl nėra pagrindo jo peržiūrėti, panaikinti priimtą sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas R. B. prašo apeliacinės instancijos teismo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartį. Atskirasis skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškininis pareiškimas ir teismo šaukimas jam nebuvo tinkamai įteikti ir nėra įteikti iki šiol. Teismas ignoravo atsakovo teisę į gynybą, teisę atsiliepti į ieškinį, teisę į teisingą teismo procesą, tuo pažeisdamas CPK 288 str. ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 str. 1 d.
2. Teismas atsisakė pripažinti įrodymu patį pagrindinį draudiminio ginčo dokumentą - draudimo polisą Nr. AYA 017307674, kuriame yra įrašas apie galiojimą visoje Europos Sąjungoje. Teismas taip pat nereagavo į prašymą šiame ginče įtraukti Draudimo priežiūros inspekciją, kuri galėtų pateikti išvadą apie ieškovo reikalavimo teisėtumą.
3. Teismas netinkamai įvertino ieškinio teismingumo klausimą, nesilaikė CPK 34 str. 3 d. nuostatų, sprendžianti teismingumo klausimą, nors pareiškime buvo prašoma išspręsti teismingumo klausimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovo teigimu, teismo nutartis, kurioje yra šiurkščių procesinių pažeidimų, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas UAB DK „PZU LIETUVA“ prašė atmesti atsakovo atskirąjį skundą bei priteisti iš atsakovo jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas neįrodė, kad sprendimas negalėjo būti priimtas už akių, taip pat nepateikė jokių pagrįstų argumentų bei įrodymų, kurie galėjo turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Ieškovo teigimu, priešingai nei nurodo atsakovas, bylos medžiaga neleidžia daryti išvados, kad atsakovo teisės buvo pažeistos. Nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad, neįtraukus į bylą LR Draudimo priežiūros komisijos, buvo pažeistos atsakovo teisės. Atsakovas, siekdamas nuginčyti ieškinyje nurodytas aplinkybes, galėjo pateikti atitinkamus užklausimus LR Draudimo priežiūros komisijai ir juos pateigti ginčą nagrinėjančiam teismui, tačiau to atsakovas neatliko. Atsakovo nesinaudojimas proceso suteiktomis teisėmis negali būti teisėta priežastimi ginčijamos nutarties panaikinimui. Remiantis LR CK 6.156 str. 1 d., LR CK 6.987 str., LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str. 2 d., 6 str. 4 d., 10 str. 1 d. draudikas ir draudėjas gali nevaržomai tarpusavyje susitarti dėl transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų (rizikos ribų). Šio ginčo atveju ieškovas (draudikas) ir atsakovas (draudėjas) draudimo sutartimi AYAS Nr. 01 730767'4 (1.6 p.) susitarė, jog automobilis „PEUGEOT 406“, v.n. (duomenys neskelbtini) bus eksploatuojamas tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vadinasi, draudimo sutartis buvo sudaryta su išlyga, dėl kurios abi sutarties šalys išreiškė savo valią. Nurodytą draudimo sutarties 1.6 p. sąlygą atsakovas pažeidė, nes 2010-01-15 Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinėje Karalystėje atsakovas, vairuodamas automobilį Peugeot, sukėlė eismo įvykį. Ieškovas atlygino nukentėjusiems asmenis už šio eismo įvykio metu patirtą žalą. Atsižvelgiant į padidėjusią draudimo riziką ir apie tai neinformavus ieškovo, nors tokią pareigą atsakovas turėjo, atsakovui ir buvo pareikštas ieškinys. Neinformavęs ieškovo apie padidėjusią riziką, atsakovas pažeidė sudarytos draudimo sutarties 1.6 punktą bei Draudimo sutarties sąlygų 36 p., 38 p. Esant šiems pažeidimams, ieškovas įgijo regreso teisę dėl išmokėtos žalos dalies atlyginimo. Atskirojo skundo motyvai dėl bylos teismingumo, dokumentų neįteikimo yra visiškai nepagrįsti. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, kad tinkamai informavo ieškovą dėl savo pasikeitusios gyvenamosios vietos, kad bylos nagrinėjimo metu jo gyvenamoji vieta buvo deklaruota ne Lietuvoje. Dėl to ieškovas visiškai pagrįstai visą korespondenciją siuntė atsakovui paskutiniu žinomu atsako gyvenamosios vietos adresu.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). LR CPK 320 str. 1 d. numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).
Teismo sprendimo už akių institutas yra įstatyme numatyta priemonė, skirta užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, užkirsti kelią proceso vilkinimui, o tuo pačiu užtikrinti kitų byloje dalyvaujančių asmenų, kurie naudodamiesi savo proceso teisėmis, teises (CPK 7 str.). CPK 285 str. 1 d. nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimamas tuo atveju, jeigu į teismo posėdį neatvyksta viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo. Ši norma taip pat numato, kad toks sprendimas gali būti priimamas ir tuo atveju, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Iš esmės analogiška nuostata numatyta LR CPK 142 str. 4 d., nurodanti, kad jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, rėmėsi būtent šiuo pagrindu. Tokio sprendimo panaikinimo bei bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo pagrindus ir tvarką reglamentuojančio LR CPK 288 str. 4 d. numatyta, kad sprendimas už akių gali būti panaikintas ir bylos nagrinėjimas atnaujintas iš esmės, jeigu konstatuojama, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui ir jeigu byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Tokiu būdu teismas, nagrinėdamas šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus bei tikrindamas skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, privalo nustatyti, ar teismas teisingai sprendė dėl pirmiau paminėtos CPK 142 str. 4 d. įtvirtintos normos taikymo ir ar galėjo spręsti, kad atsakovo pareiškime nurodyti argumentai bei įrodymai negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Kaip matyti iš teismo sprendimo už akių, priimdamas tokį sprendimą, teismas konstatavo, kad atsakovas be pateisinamų priežasčių nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nors procesiniai dokumentai jam buvo įteikti įstatymo nustatyta tvarka. Teismas tenkino ieškinį bei priteisė ieškovui iš atsakovo 13.092,22 Lt skolos, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų bei 923,46 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino, nustatęs, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie galėjo turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei neįrodė, kad sprendimas už akių priimtas be pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad neturi pagrindo daryti priešingų išvadų. Kaip jau nurodyta aukščiau, sprendimas už akių gali būti panaikintas ir bylos nagrinėjimas atnaujintas iš esmės, jeigu pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Apelianto teigimu, aplinkybė, jog draudimo polise Nr. AYA 017307674 yra įrašas apie jo galiojimą visoje Europos Sąjungoje, daro priimtą teismo sprendimą už akių neteisėtą ir nepagrįstą. Įvertinęs byloje esančią draudimo sutartį Nr. AYAS Nr. 01 7307674, teismas konstatuoja, kad atsakovo nurodyto įrašo šioje sutartyje nėra. Priešingai nei teigia apeliantas, šalių pasirašytos draudimo sutarties AYAS Nr. 01 7307674 1.6 p. buvo numatyta, kad atsakovo automobilis PEUGEOT 406, v.n. (duomenys neskelbtini) bus naudojamas tik Lietuvoje. Iš pastarosios nuostato seka, kad šalys aiškiai susitarė, jog sutartyje numatyta draudiminė apsauga apeliantui galioja, kai transporto priemonė yra eksploatuojama tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymėtina, kad draudimo sutarties 1.6 p. taip pat buvo numatyta, kad draudimo rizika bei apskaičiuota įmoka buvo įvertinti, atsižvelgiant į pastarąją bei kitas šalių sulygtas sąlygas. Bylos duomenys leidžia teigti, kad nurodytą draudimo sutarties 1.6 p. sąlygą atsakovas pažeidė, nes 2010-01-15, vairuodamas automobilį PEUGEOT 406, v.n. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį. Eismo įvykis buvo užfiksuotas Londone, Harrow Rd, Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinėje Karalystėje. Duomenų bei įrodymų, jog atsakovas pranešė ieškovui, kaip draudikui, apie draudiminį įvykį bei padidėjusią draudimo riziką, į bylą nepateikta. Tokių aplinkybių neginčijo ir pats atsakovas. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nenustatyta aplinkybių, turėjusių įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Pirmosios instancijos teismas, taikydamas LR CPK 142 str. 4 d., konstatavo, kad procesiniai dokumentai [ieškinys su priedais, pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo], skirti atsakovui, įteikti įstatymų nustatyta tvarka, o per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė. Ginčo byloje, kad atsiliepimas į ieškinį nebuvo pateiktas, nėra, tačiau atsakovas nesutiko, kad procesiniai dokumentai jam buvo įteikti. Atsakovas apeliavo į tai, kad procesiniai dokumentai jam turėjo būti įteikti asmeniškai, tačiau to padaryta nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas paaiškina, kad LR CPK 117 str. numatyti procesinių dokumentų įteikimo būdai. Taigi procesiniai dokumentai gali būti teikiami registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais šiame Kodekse nurodytais būdais. LR CPK 130 str. numatytas procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu. Šiuo atveju teismas, laikydamas procesinių dokumentų įteikimo tvarkos, procesinius dokumentus, skirtus atsakovui, pirmiausiai siuntė registruotu paštu, tačiau šie grįžo neįteikti su pašto žyma, kad adresatas išvykęs. Atkreiptinas dėmesys, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo siunčiami ieškinyje nurodytu atsakovo adresu (duomenys neskelbtini). Tas pats gyvenamosios vietos adresas buvo nurodytas ir paties atsakovo, pasirašant draudimo sutartį AYAS Nr. 01 7307674. Be to, šis atsakovo adresas buvo nurodytas ir automobilio registracijos liudijime. Duomenų bei įrodymų, kad atsakovas pranešė ieškovui apie pasikeitusią savo gyvenamosios vietos adresą, byloje nėra. Kadangi procesiniai dokumentai atsakovui buvo neįteikti, todėl teismo raštinės paklausimu buvo patikrinti duomenys apie atsakovą Gyventų registro tarnybos sistemoje. Buvo nustatyta, kad atsakovas nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, tačiau buvo padarytas įrašas, kad jis yra išvykęs į Jungtinę Karalystę, išvykimo data 2010-09.07. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, kad atsakovo gyvenamoji ir darbo vieta nėra žinomos, teismas konstatavo, kad, esant ieškovo prašymui, yra pagrindas procesinius dokumentus įteikti atsakovui viešo paskelbimo būdu [LR CPK 130 str.]. Teismo nustatytas pranešimas, kuriame buvo nurodyta iškelta civilinė byla, atsakovo pareiga per 14 d. nuo pranešimo paskelbimo dienos pateikti atsiliepimą į ieškinį ir tokio atsiliepimo nepateikimo pasekmės, buvo paskelbtas 2011-11-04, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad teismas buvo aktyvus, siekdamas nustatyti atsakovo gyvenamąją vietą ir tokiu būdu procesinių dokumentų įteikimo vietą. Konstatuotina ir tai, kad procesinių dokumentų įteikimas atsakovui viešo paskelimo būdu [LR CPK 130 str.] buvo tinkamas procesinių dokumentų įteikimas atsakovui. Buvo visos sąlygos taikyti LR CPK 130 str., t.y. atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos buvo nežinomos, o ieškovas nesutiko dėl kuratoriaus paskyrimo atsakovui šioje byloje [LR CPK 39 str.]. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad procesinių dokumentų įteikimas atsakovui viešo paskelbimo būdu buvo pagrįstas, todėl apelianto argumentas dėl netinkamo procesinių dokumentų įteikimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas neturi pagrindo sutikti su kitais atskirojo skundo motyvais, kuriais teigiama buvus kitų procesinių pažeidimų. Apelianto nurodoma, kad teismas nereagavo į jo prašymą šiame ginče įtraukti Draudimo priežiūros inspekciją, tačiau konstatuotina, kad toks prašymas net nebuvo pateiktas byloje. Antai patikslintame atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo nurodyta, kad, „nagrinėjant bylą iš esmės, prašysiu šią instituciją įtraukti trečiuoju asmeniu, prašant pateikti specialisto išvadą <...>“. Kita vertus, kaip teisingai nurodė ieškovas, atsakovas, siekdamas nuginčyti ieškinyje nurodytas aplinkybes, galėjo pateikti atitinkamus užklausimus LR Draudimo priežiūros komisijai ir juos pateigti ginčą nagrinėjančiam teismui, tačiau to padaryta nebuvo. Iš esmės nepagrįstas ir kitas apelianto motyvas, kad teismas nesprendė bylos teismingumo klausimo ar šis klausimas buvo išspręstas netinkamai. Paaiškintina, kad teismas, kiekvienu atveju spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar ieškinys teismingas tam teismui. Tai reiškia, kad turi būti įvertintos civilinės bylos teismingumo požiūriu reikšmingos aplinkybės. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Taigi teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylos teismingumą, vadovavosi LR CPK 26 str., 29 str. nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys, kad LR CPK 29 str. įtvirtinta bendroji teritorinio teismingumo taisyklė, kuri reiškia, kad ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą, o jeigu atsakovas yra juridinis asmuo - pagal juridinio asmens buveinę. Kai atsakovas yra fizinis asmuo, civilinės bylos teismingumas priklauso nuo fizinio asmens gyvenamosios vietos. Nustačius jo gyvenamąją vietą kartu tampa žinoma ir procesinių dokumentų įteikimo vieta (CPK122 str.). Pagal LR CK 2.16 str. 1 d. fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma ta vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Asmens, kuris gyvena keliose vietose, pagrindine gyvenamąja vieta pripažintina vieta, su kuria jis labiausiai susijęs (kur yra jo turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis ilgiausiai gyvena) (CK 2.16 str. 2 d.). Gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai suformuluoti CK 2.17 str., tačiau kai asmuo gyvena keliose vietose, būtina atsižvelgti į viešų registrų (Gyventojų registro) duomenis, t.y. kurią vietą jis deklaravo kaip savo gyvenamąją. Tokiu atveju preziumuojama, kad asmens gyvenamoji vieta yra Gyventojų registre nurodytu jo adresu. Kai asmuo nurodo teismui kitą gyvenamąją vietą, ši prezumpcija gali būti paneigta. Šiuo atveju buvo nustatyta, kad apeliantas savo gyvenamosios vietos nedeklaravo, nors tokią jo pareigą numato LR Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 str. Nesant byloje duomenų bei įrodymų apie kitą atsakovo gyvenamąją vietą, nei buvo jo paties nurodyta draudimo sutartyje bei automobilio registracijos liudijime, darytina išvada, kad teismas pagrįstas sprendė, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta (CK 2.17 str. 2 d.), t.y. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tokią atsakovo gyvenamąją vietą bei vadovaujantis LR CPK 29 str., pripažintina, kad ieškovo ieškinys buvo teismingas Trakų rajono apylinkės teismui. Taigi teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors ji vėliau taptų teisminga kitam teismui, išskyrus LR CPK 34 str. 5 d. numatytus atvejus [LR CPK 34 str. 1 d.].
Apelianto teiginiai apie jo pažeistą teisę į gynybą, teisę atsiliepti į ieškinį, teisę į teisingą teismo procesą neturi jokio pagrindo. Dėl atsiradusių procesinių teisinių pasekmių atsakingas pats apeliantas, kuris nebuvo aktyvi bylos šalis. Atsakovas nesilaikė įstatyminės pareigos deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Ir būtent atsakovas buvo nesąžininga sutarties šalimi, nes nepranešė ieškovui, kaip draudimo kompanijai, aplinkybių apie pasikeitusią gyvenamą vietą ir padarytą draudiminį įvykį. Fizinio asmens pareigą nedelsiant pranešti teismui ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims apie procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą numato ir proceso teisės normos [CPK121 str. 1 d.]. Tai numato ir materialiosios teisės normos (CK 2.17 str. 3 d.), nurodančios, kad fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Asmeniui nevykdant šios pareigos, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus ir atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas peržiūrėti apelianto atžvilgiu priimtą sprendimą už akių, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. – 330 str., dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 str. 2 d. išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
Atmetus atskirąjį skundą, ieškovo UAB DK „PZU LIETUVA“ patirtos 484 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, priteistinos iš atsakovo R. B. ieškovo naudai [LR CPK 93 str. 1 d., 3 d., 98 str. 1 d.].
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. B. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB DK „PZU LIETUVA“ (duomenys neskelbtini) naudai 484 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teisėja Asta Radzevičienė