Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-02-19][nuasmenintas sprendimas byloje][I-830-621-2016].docx
Bylos nr.: I-830-621/2016
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Ðiauliø apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus 191715773 atsakovas
Lietuvos valstybė,atstovaujama Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 190521648 atsakovas
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Bylos dėl ikiteisminio tyrimo, bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo ar vidaus administravimo srityje
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Civilinės atsakomybės sąlygos:
Žala:
Neturtinė žala
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. I-830-621/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02697-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.; 3.21.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 17 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Žanas Kubeckas,

sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,

nedalyvaujant pareiškėjui M. Š.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo
M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas M. Š. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2-4 b. l.) ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Atsakovas, Šiaulių TI) 10 000 Eur neturtinę žalą, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Atsakovas, Šiaulių AVPK) 2000 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių AVPK Radviliškio policijos komisariato areštinėje (toliau – areštinė) buvo laikomas nuo 2015-01-14 iki 2015-01-16 bei 2015 m. kovo ir balandžio mėnesiais (datų neprisimena), pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kalinimo areštinėje metu pareiškėjui teko mažiau kameros ploto, nei numatyta teisės aktuose. Patalpos neatitiko teisės aktų reikalavimų. Kameros lango nebuvo galimybės atidaryti iš vidaus, o tik iš išorės, kameroje veikė viena 20 vatų lemputė. Kamera nuolat buvo stebima vaizdo kamera, areštinėje nėra pasivaikščiojimo kiemelių. Kameroje nebuvo karšto vandens. Nebuvo ventiliacijos, trūko oro. Sanitariniame mazge nebuvo unitazo, tik skylė grindyse, nebuvo durų. Nebuvo išduodamas tualetinis popierius. Nuo tiekiamo maisto pareiškėjas nepavalgydavo, nes porcijos buvo per mažos, maistas atšalęs. Kameroje nebuvo rozečių.

Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2015-01-16 iki 2015-06-19, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu, pareiškėjui teko mažiau, kameros ploto, nei numatyta teisės aktuose. Patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas neatitiko higienos normų reikalavimų. Per mažas natūralus apšvietimas, nes nebuvo galimybės nuvalyti lango. Pasivaikščiojimo kiemelyje buvo per mažai vietos. Kameroje nebuvo karšto vandens, tualetas nebuvo atitvertas, unitazo nebuvo. Nebuvo ventiliacijos, patalpose buvo drėgna. Gaudavo vieną ruloną tualetinio popieriaus mėnesiui, kurio užtekdavo tik trims dienoms. Tualetinis popierius buvo nekokybiškas. Kameroje draudžiama turėti kompiuterius, nuosavus šiltus pledus, muzikos grotuvus, DVD grotuvus. Maisto energetinė vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kcal. Negalėjo pirkti prekių kokių nori, o tik tokias, kokios tuo metu buvo pasiūlomos parduotuvėje. Buvo didelis prekių kainų skirtumas tarp Šiaulių TI parduotuvėje esančių prekių ir laisvėje. Radviliškio rajono apylinkės teisme teismo posėdžio metu buvo laikomas su antrankiais.

Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė neturtinę žalą.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą (166-175 b. l.) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Taip pat nurodė, jog pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko nuo 3,14 kv. m iki 6,27 kv. m. Atsakovas atkreipia dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifiką: toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojama į teismus, areštines, pataisos namus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje). Be to, pasivaikščiojimo laiku (1 val. kiekvieną dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi metu pareiškėjas nebūdavo gyvenamojoje kameroje, kas rodo, jog asmens buvimas kamerose nebuvo nepertraukiamas.

Pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu jo laikymo kamerose nebuvo atlikta sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimai.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgiant į išdėstyta, atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl sanitarinio mazgo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas įrengtos pagal Higienos normos reikalavimus. Kitos pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl sąlygų Šiaulių TI yra nepagrįstos.

Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.

Šiaulių TI akcentavo, kad pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, Šiaulių TI manė, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Papildomai nurodė, kad Šiaulių TI pagal galimybes įgyvendino ir siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus, nagrinėjamu atveju nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą (38-41 b. l.) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas, reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar institucija, tačiau jis neatleidžiamas nuo pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios valstybės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ar institucijos neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir padarytos žalos faktą. Pareiškėjui neįrodžius bent vienos iš būtinųjų šios rūšies atsakomybės sąlygų, nėra ir teisinio bei faktinio pagrindų žalai atlyginti.

Remiantis Šiaulių aps. VPK teismui pateiktais ir byloje esančiais dokumentais, M. Š. Šiaulių aps. VPK Radviliškio rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpose buvo laikomas du kartus, nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2015 m. sausio 16 d. bei nuo 2015 m. kovo 4 d iki 2015 m. kovo 6 d. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas buvo laikomas ne areštinėje, kaip jis teigia, o ilgalaikio sulaikymo patalpose. Pažymi, kad Šiaulių aps. VPK Radviliškio rajono policijos komisariate ginčijamu laikotarpiu areštinės įrengta nebuvo. Trumpalaikio ir ilgalaikio sulaikymo patalpos reglamentuotos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtinta Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcija (toliau - Instrukcija). Instrukcijos 2 punkte nustatyta, kad: „Sulaikymo patalpos – specialiai įrengta patalpa, skirta nustatyta tvarka laikinai asmenims, pristatytiems į policijos įstaigą, uždaryti. Sulaikymo patalpos, atsižvelgiant į jų įrengimą, skirstomos į laikino ir ilgalaikio sulaikymo patalpas.“. Instrukcijos 38 punkte reglamentuota, kad: „Asmenys, pristatyti iš policijos areštinių ar kitų laisvės atėmimo vietų procesiniams veiksmams atlikti, gali būti pristatomi j operatyvaus valdymo padalinio laikino ar ilgalaikio sulaikymo patalpas, kol neatliekami procesiniai veiksmai arba atlikus procesinius veiksmus, iki tol, kol bus išvežti į policijos areštine ar kitas laisvės atėmimo vietas, bet ne ilgiau, kaip nustatyta Šioje instrukcijoje.“.

Pažymi, kad, atsižvelgiant į ilgalaikio sulaikymo patalpų paskirtį, į tai, kad jose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 48 valandas, šioms patalpoms yra keliami kiti reikalavimai nei areštinėms ar įkalinimo įstaigoms. Ilgalaikio sulaikymo patalpoms nėra numatyti pasivaikščiojimo kiemeliai, langai bei rozetės ir veidrodžiai, kurių įrengimas reglamentuotas Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356. Nepaisant to, kiekvienoje Šiaulių aps. VPK Radviliškio rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo kameroje yra įrengti du 0,80 x 0.80 m dydžio langai, užtikrinantys natūralios dienos šviesos patekimą bei natūralią patalpų ventiliaciją. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, nėra pagrįstas pareiškėjo teiginys, kad kameroje nebuvo ventiliacijos.

Atkreipia dėmesį, kad, nors teisės aktų, reglamentuojančių asmens laikymo sąlygas areštinėse ir įkalinimo vietose, reikalavimai nėra taikomi ilgalaikio sulaikymo patalpoms, tačiau asmens, laikomo tokiose patalpose laikymo sąlygos, atsižvelgiant į šiose patalpose asmenų laikymo trukmę, taip pat privalo atitikti bendruosius asmens sveikatos saugos reikalavimus. Šiaulių aps. VPK Radviliškio rajono policijos komisariate yra 4 ilgalaikio sulaikymo patalpas, kurių plotai atitinkamai yra 10,48 kv. m, 9,85 kv. m, 9.57 kv. m ir 10,26 kv. m. Ilgalaikio sulaikymo kameroje įrengtos dvi lovos, 2 spintelės maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti, stalas, 2 taburetės, sanitarinis mazgas. Ilgalaikio sulaikymo patalpose įrengti du 0,80 x 0,80 m dydžio langai, užtikrinantys natūralios dienos šviesos patekimą. Langas, esant poreikiui, atidaromas iš lauko. Ilgalaikio sulaikymo patalpoje įrengti du elektros šviestuvai (nišoje, kaip numatyta įsakyme, reglamentuojančiame šių patalpų įrengimą), kurie užtikrina dirbtinį patalpos apšvietimą ir vėdinimą.

Taip pat pažymi, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 5-V-263 „Dėl teritorinių policijos įstaigų budėtojų padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo" 33.6. punkte yra nurodyta, jog „patalpoje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas su 120-130 cm aukščio atskiriamąja pertvara. Sanitariniame mazge įrengiama metalinė praustuvė ir grindyse montuojamas unitazas. Sanitarinio mazgo sienos ir grindys turi būti padengtos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcinėms medžiagoms bei mechaniniams pažeidimams atsparia danga“. Šiaulių aps. VPK Radviliškio rajono policijos komisariate ilgalaikio sulaikymo patalpose sanitariniai mazgai yra įrengti vadovaujantis šiais reikalavimais. Ilgalaikio sulaikymo patalpų įrengimą reglamentuojantys teisės aktai nenumato, kad į kameros sanitarinį mazgą būtų tiekiamas karštas vanduo. Be to, Šiaulių aps. VPK Radviliškio rajono policijos komisariato Organizacinio poskyrio viršininkės R. S. 2015 m. spalio 12 d. tarnybiniame pranešime „Dėl M. Š. skundo“ nurodyta, kad ilgalaikio sulaikymo patalpose laikomi asmenys visada turi galimybę paprašyti policijos pareigūnų karšto vandens. Taip pat nurodyta, kad per 2013-2015 metų laikotarpį nebuvo gauta nei vieno skundo dėl sulaikytų asmenų laikymo sąlygų. Šiame tarnybiniame pranešime R. S. taip pat konstatuoja, kad kiekvienoje sulaikymo kameroje visuomet yra tualetinio popieriaus. Atsižvelgiant į šias teisės normas, faktus bei argumentus, Šiaulių aps. VPK nuomone, pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo ir tualeto priemonių neaprūpinimo yra nepagrįsti.

Taip pat pažymi, kad sulaikymo patalpos, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 5-V-263 „Dėl teritorinių policijos įstaigų budėtojų padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo“ 33.15 punkte nurodyta, kad: „<...> uždarytų asmenų elgesiui stebėti įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros (vaizdo stebėjimo kameros vieta gali būti pasirinkta), ir pamainos pareigūnams sudaromos sąlygos nuolat stebėti uždarytų asmenų elgesį. Vaizdo stebėjimo kameros neturi fiksuoti sanitarinio mazgo teritorijos žemiau kaip 150 cm nuo grindų“. Įrengiant sulaikymo patalpas ir montuojant vaizdo stebėjimo kameras, buvo vadovaujamasi šiais reikalavimais. Atsižvelgiant į tai. kad vaizdo stebėjimo kamerų įrengimas sulaikymo patalpose yra numatytas, nėra pagrindo teigti, kad Šiaulių aps. VPK. Radviliškio rajono policijos komisariato pareigūnai neveikė taip. kaip iš jų reikalauja teisės aktų nuostatos, todėl nėra ir sąlygų Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, o M. Š. pretenzijos dėl jo pažeidžiamo privatumo, yra laikytinos nepagrįstomis.

Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad Šiaulių aps. VPK Radviliškio rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpos, įrengtos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų ir yra eksploatuojamos sudarant tinkamas sąlygas laikyti sulaikytiesiems asmenims, todėl M. Š. teiginiai dėl tariamai pažeistų jo teisių laikytini nepagrįstais.

Pareiškėjas taip pat skunde nurodė, kad ginčijamu laikotarpiu jis buvo menkai maitinamas. Su šiuo teiginiu Šiaulių aps. VPK taip pat nesutinka, nes jis yra nepagrįstas. Šiaulių aps. VPK Radviliškio rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpose laikomi asmenys maitinami L. P. įmonės pagal pasirašytą sutartį gaminamu maistu, kuris tiekiamas tris kartus per dieną, iš kurių vieną kartą - karštas, ir kuris atitinka maisto produktų vidutinį paros kiekį, skiriamą vyrams. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių aps. VPK nuomone, pareiškėjo M. Š. teiginiai dėl netinkamo maitinimo yra nepagrįsti.

Taip pat pažymi, kad Šiaulių aps. VPK neturi duomenų, kad M. Š., būnant Šiaulių aps. VPK Radviliškio rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpose ginčijamu laikotarpiu, būtų teikęs kokius nors skundus dėl tariamai netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių aps. VPK Radviliškio rajono policijos komisariato patalpose.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus bei faktines aplinkybes, paremtas rašytiniais įrodymais, Šiaulių aps. VPK nuomone, darytina pagrįsta išvada, kad pareiškėjo M. Š. teisės dėl laikymo Šiaulių aps. VPK Radviliškio rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo Patalpose sąlygų pažeistos nebuvo.

Be to. sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo laikymo teismo posėdžio salėje surakintu antrankiais teisėtumo, nagrinėtinos Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (ginčo laikotarpiu aktualios redakcijos: 2014-12-30 įsakymas Nr. 1R-384/1V-916) (toliau – Konvojavimo taisyklės) XII skyriaus nuostatos, kurios reglamentuoja antrankių naudojimo atvejus. Šiame skyriuje nėra nustatyta, kad teismo posėdžio metu konvojuojamajam antrankiai turi būti nuimti. Taigi pareiškėjo atveju, jei, pareigūnų sprendimu, vadovaujantis nurodytų taisyklių nuostatomis, antrankiai turėjo būti naudojami, tai juos pareigūnai teismo posėdžio metu galėjo nuimti tik šio posėdžio pirmininkui leidus. Atsižvelgiant į nurodytą teisinę reglamentaciją, Šiaulių aps. VPK nuomone, pareiškėjo teisės dėl jo laikymo surakintu antrankiais teismo poodžio metu pažeistos taip pat nebuvo.

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas M. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės jam neturtinės 2000 Eur žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2015-01-14 iki 2015-01-16 bei 2015 m. kovo ir balandžio mėnesiais būnant Šiaulių AVPK Radviliškio rajono policijos komisariato areštinėje ir 10 000 Eur žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2015-01-16 iki 2015-06-19 būnant Šiaulių TI. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje bei Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje.

Teismas pažymi, kad pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių AVPK Radviliškio rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpose nuo 2015-01-14 iki 2015-01-16, nuo 2015-03-04 iki 2015-03-06.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

 

Dėl pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje

 

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu, t.y. nuo 2015-01-16 iki 2015-06-19 Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas kamerose Nr. 27 (plotas 15,93 kv. m.), Nr. 48 (plotas 18,81 kv. m.). Iš byloje esančios pažymos matyti, kad pareiškėjas tam tikru metu buvo laikomas kameroje nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos, tačiau iš pateiktos pažymos ne visais atvejais galima nustatyti kada ir kiek laiko pareiškėjas buvo laikomas kameroje nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, kameros ploto normos. Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.). Kadangi įrodyti aplinkybes kada pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, pareiga tenka atsakovui, todėl šios aplinkybės aiškintinos pareiškėjo naudai. Konstatuotina, jog laikotarpiu nuo 2015-01-16 iki 2015-06-19, išviso 3 dienas, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t.y. vienam asmeniui, laikomam kameroje teko mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Šiaulių TI administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog patalpos, kuriose jis buvo laikomas, neatitinka higienos normų reikalavimų, tualetas neatitvertas nuo gyvenamosios patalpos, neatitinka teisės aktų reikalavimų. Bylai aktualiu laikotarpiu, gyvenamosiose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas nebuvo atlikta sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimas, taip pat byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas atitikimą higienos normų reikalavimams. Pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų, bylai aktualiu laikotarpiu, į Šiaulių TI administraciją nesikreipė (108 b.l.), taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Šiaulių visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Pažymoje „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ nurodytas patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, aprašymas, iš kurio matyti, kad patalpos įrengtos pagal higienos normų reikalavimus, sanitarinio mazgo patalpa atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma danga, tačiau objektyvių duomenų, ar šios patalpos visiškai atitinka higienos normų reikalavimus, byloje nėra. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių TI administraciją nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji) būklės, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė, kad patalpos, kuriose jis buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų.

Pareiškėjas nurodė, kad kameroje nebuvo karšto vandens. Higienos normos HN: 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte numatyta, kad „<...> sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Karšto (šilto) vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose teisės aktai nenumato, todėl šie pareiškėjo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose trūko vietos pasivaikščioti. Iš byloje esančio pasivaikščiojimų kiemelių plano (110 b.l.) matyti, kad pasivaikščiojimo kiemeliai yra nuo 17,31 kv.m. iki 23,43 kv. m. dydžio. Iš atsakovo atsiliepimo matyti, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi toje kameroje esantys asmenys, todėl pareiškėjo teiginiai, kad buvo per mažai vietos pasivaikščioti atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo tualetinio popieriaus, dėl maitinimo, prekių asortimento ir kainų, draudžiamų turėti daiktų yra abstraktaus pobūdžio, pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių kada ir kokių daiktų, kieno sprendimu pareiškėjui buvo neleista perduoti. Pareiškėjas nesikreipė su skundais ar prašymais dėl per mažų maisto porcijų ar papildomo maisto, nenurodo aplinkybių, kad jam rekomenduotas papildomas maitinimas, tokių duomenų byloje nėra.

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).

Pareiškėjas nurodė, jog jam pablogėjo sveikata. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, sveikatos istoriją (17-36 b.l.) daro išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog pareiškėjui pablogėjo sveikata būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI, nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.

Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas Šiaulių TI, buvo kalinamas pažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos reikalavimus, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Tačiau nagrinėjamu atveju pažeidimas buvo trumpalaikis: pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas 154 dienas ir iš jų tik 3 dienas buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Šiaulių TI administraciją nesikreipė (108 b.l.). Byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Be to, pareiškėjas buvimo Šiaulių TI laikotarpiu turėjo galimybę pasivaikščioti gryname ore, pareiškėjui tenkanti kameros ploto norma nuolat kito. Kartu pabrėžtina, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai, įvertinus byloje esančią jo asmens sveikatos istoriją, būtent dėl kalinimo sąlygų Šiaulių TI nenustatyti. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2162/2014, 2015 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1050-442/2015 ir kt.)

Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, konstatuoja, kad minėti byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes pareiškėjo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

 

Dėl pareiškėjo laikymo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpose

 

Asmenų laikymą policijos komisariatų ilgalaikio sulaikymo patalpose reglamentuoja Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcija, patvirtinta 2010 m. birželio 30 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-553, kurios 41.2. punkte numatyta, jog į ilgalaikio sulaikymo patalpas gali būti uždarytas asmuo, laikinai pristatytas procesiniams veiksmams atlikti iš policijos areštinės, kitų laisvės atėmimo vietų, kol neatliekami procesiniai veiksmai arba atlikus procesinius veiksmus, iki tol, kol asmuo bus išvežtas, bet ne ilgiau kaip 48 valandas (64-82 b. l.).

Pareiškėjas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindžia tuo, kad buvimo Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK ilgalaikio sulaikymo kamera neatitiko teisės aktų reikalavimų, jam teko mažiau kameros ploto, nei numatyta teisės aktuose, nebuvo ventiliacijos, dvokė, nepakako apšvietimo, kameroje neįrengtas elektros lizdas, netinkamai įrengtas tualetas, kameroje įmontuota vaizdo stebėjimo kamera, nebuvo išduodamas tualetinis popierius, per mažos maisto porcijos.

              Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-300 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2014 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 5-V-739 redakcija) patvirtintų Šiaulių apskrities VPK nuostatų 2 punkte numatyta, kad Šiaulių apskrities VPK savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos policijos veiklos ir kitais įstatymais, nacionaliniais bei tarptautiniais teisės aktais ir šiais nuostatais.

Minėta, jog asmenų laikymą policijos komisariatų ilgalaikio sulaikymo patalpose, tai yra operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimą, darbo su asmenimis, pristatytais į operatyvaus valdymo padalinį, organizavimą, reglamentuoja Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcija, patvirtinta 2010 m. birželio 30 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-553 (toliau – instrukcija). Sulaikymo patalpų įrengimo reikalavimai nustatomi atskiru Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu (Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos 53. p.), tai yra Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. kovo 31 d. Įsakymu Nr. 5-V-263 “Dėl Lietuvos Policijos Generalinio komisaro 2004-10-11 įsakymo Nr. V-492 “Dėl teritorinių policijos įstaigų budėtojų padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo” pakeitimo” patvirtintais Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimais (toliau – ir reikalavimai) (56-63 b. l.).

Teismas pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, visuomenės sveikatos centrai apskrityse nevykdo valstybinės visuomeninės sveikatos priežiūros kontrolės policijos komisariatų sulaikymo patalpose.

Teismas pažymi, jog Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai nenumato normų ilgalaikio sulaikymo kamerų oro temperatūrai, drėgmei, ventiliacijos įrengimo. Reikalavimų 33.12.3. punkte numatoma, kad esant poreikiui natūraliam vėdinimui gali būti atidaromas langas. Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK organizacinio poskyrio viršininkės R. S. 2015-10-12 tarnybiniame pranešime (43-45 b. l.) nurodoma, kad ilgalaikio sulaikymo patalpose yra įrengti du 0,80 x 0,80 m dydžio langai. Policijos komisariato patalpos šildomos centralizuotai ir oro temperatūra visose policijos komisariato patalpose vienoda. 2012 metais atlikus pastato apšiltinimo darbus, atnaujinus ilgalaikio sulaikymo patalpas, oro temperatūra pastate pakilo dar keliais laipsniais. Ilgalaikio sulaikymo patalpose įrengta ventiliacinė sistema, kuri įjungiama esant poreikiui. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas, būdamas ilgalaikio sulaikymo kameroje, būtų prašęs policijos pareigūnų įjungti dirbtinę ventiliaciją ar atidaryti langą. Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai nenumato langų įrengimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo išdėstyti argumentai, jog kamera neatitiko teisės aktų reikalavimų, trūko oro, nepagrįsti ir paneigti į bylą atsakovo atstovo pateiktais dokumentais.

Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų 33.9. punkte numatyta, jog ilgalaikio sulaikymo patalpose virš durų įrengiama niša apšvietimui, 33.10.1. – užtikrinama dirbtinio apšvietimo norma, 33.12.4. – langų stiklai turi būti skaidrūs, užtikrinantys natūralų patalpos apšvietimą. Teismas pažymi, jog pagal reikalavimų 33.12 punktą, ilgalaikio sulaikymo kameroje langus įrengti neprivaloma, tačiau kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, įrengti net du langai, todėl teismas konstatuoja, jog pareiškėjo argumentai, jog kameroje nepakako natūralaus ir dirbtinio apšvietimo, atmestini kaip nepagrįsti.

Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų 33.6. punkte nurodoma, jog patalpoje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas su 120-130 cm aukščio atskiriamąja pertvara. Sanitariniame mazge įrengiama metalinė praustuvė ir grindyse montuojamas unitazas. Sanitarinio mazgo sienos ir grindys turi būti padengtos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcinėmis medžiagomis bei mechaniniams pažeidimams atsparia danga; 33.7. punkte nurodoma, kad patalpoje turi būti lova (vieno arba dviejų aukštų), prie sienų pritvirtinamos pakabos drabužiams. Atsižvelgiant į vietų skaičių, prie kiekvienos lovos turi būti spintelė be stalčių, suolas arba taburetė ir vienas stalas. Baldai, esantys ilgalaikio sulaikymo patalpoje, tvirtinami prie grindų ar sienų. Iš atsakovo atstovo atsiliepimo, tarnybinio pranešimo (43-45 b.l.), matyti, jog ilgalaikio sulaikymo kameroje yra visi pagal Reikalavimus būtini baldai, taip pat tinkamai įrengtas sanitarinis mazgas.

Pareiškėjas nurodė, kad kameroje įrengta vaizdo stebėjimo kamera pažeidžia jo privatumą. Vadovaujantis Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų 33.15. punktu, uždarytų asmenų elgesiui stebėti ilgalaikio sulaikymo patalpose įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros ir pamainos pareigūnams sudaromos sąlygos nuolat stebėti uždarytų asmenų elgesį. Vaizdo stebėjimo kameros turi būti apsaugotos nuo tyčinio sugadinimo. Vaizdo stebėjimo kameros neturi fiksuoti sanitarinio mazgo teritorijos žemiau kaip 150 cm nuo grindų. Teismas pažymi, jog atsakovo atstovas, patalpoje įrengdamas vaizdo kamerą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, taip pat pareiškėjo privatumo, garbės ir orumo, nes sanitarinio mazgo teritorijos žemiau kaip 150 cm nuo grindų kameros nefiksuoja. Teismo nuomone, sanitarinio mazgo įrengimas jį atskiriant 120-130 cm aukščio sienele, atitinkamas vaizdo stebėjimo kamerų įrengimas nepažeidė pareiškėjo teisių.

Pareiškėjas nurodė, kad kameroje nebuvo elektros lizdų. Teismas pažymi, jog pagal Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus, ilgalaikio sulaikymo kameroje elektros lizdai neturi būti įrengti. Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK organizacinio poskyrio viršininkės R. S. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog asmenys, norintys pasidaryti karštų gėrimų, gali paprašyti policijos pareigūnų karšto vandens, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų išreiškęs tokio pobūdžio prašymą. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog atsakovo atstovas, neįrengdamas elektros lizdų kameroje, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

Teismas atmeta pareiškėjo argumentus dėl jo teisių pažeidimo nesudarant galimybės pasivaikščioti gryname ore. Teisės aktai nenumato pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo ilgalaikio sulaikymo patalpose, todėl atsakovo neteisėtų veiksmų nenustatyta.

Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK organizacinio poskyrio viršininkės R. S. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog kiekvienoje kameroje nuolat yra tualetinio popieriaus, todėl pareiškėjo argumentai, dėl tualetinio popieriaus neišdavimo atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjo argumentai dėl nekokybiško, neatitinkančio reikalavimus tiekiamo maisto atmestini, kaip nepagrįsti, nes byloje nėra jokių duomenų, kad maistas būtų tiekiamas netinkamos būklės ar per mažos porcijos. Pareiškėjas prašymų ar skundų dėl netinkamo maisto pateikęs nebuvo (43-45 b.l.).

Pareiškėjo argumentai dėl jo laikymo teismo salėje teismo posėdžio metu su antrankiais atmestini, kaip nepagrįsti. Konvojavimo taisyklių XII skyriuje reglamentuotas antrankių panaudojimas konvojavimo metu. 223.2. punkte numatyta, kad antrankius naudoja konvojuodami konvojuojamuosius, kurie yra linkę pabėgti, užpulti konvojų, žaloti save ar kitus asmenis, taip pat įtariamus, kaltinamus ar nuteistus už labai sunkių nusikaltimų padarymą. Antrankiai šiems asmenims gali būti nuimti tik teismo posėdžio metu ir tik leidus šio posėdžio pirmininkui, taip pat konvojuojamąjį palydėjus į tualetą. Duomenų, kad teismo posėdžio metu buvo sprendžiamas antrankių nuėmimo klausimas byloje nėra, pareiškėjas pareigūnų veiksmų dėl atsisakymo nuimti antrankius teisės aktų nustatyta tvarka neskundė. Byloje jokių duomenų, kad pareiškėjo prašymas laikyti jį teismo posėdžių salėje be antrankių nebuvo patenkintas, nėra.

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).

Teismas pažymi, kad tam tikras asmenų, esančių ilgalaikio sulaikymo patalpose, privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laikymo sulaikymo patalpose pasekmė, tačiau teigti, kad pareiškėjo laikymas ilgalaikio sulaikymo patalpose dėl pareiškėjo nurodytų argumentų sukėlė pareiškėjui rimtas neigiamas kančias, diskomfortą, psichologiškai jį sumenkino, žemino jo orumą, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, nėra pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pareiškėjui tyčia sudaryti blogesnes laikymo sąlygas ir taikęs kokius nors įstatymo nenumatytus apribojimus, pareiškėjas ilgalaikio sulaikymo patalpose buvo laikomas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl konstatuotina, jog byloje nenustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas, kaip viena iš civilinės atsakomybės būtinų sąlygų, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities VPK, 2000 Eurų neturtinės žalos atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 5 p. teismas,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo M. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo M. Š. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo pažeista.

Pareiškėjo M. Š. reikalavimą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais, atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo M. Š. reikalavimą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.

 

 

Teisėjas                                                                                        Žanas Kubeckas


Paminėta tekste:
  • CK6 6.271 str. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
  • CK6 6.250 str. Neturtinė žala
  • 3K-7-2/2008
  • A-1050-442/2015