Baudžiamoji byla Nr. 1-1185-276/2016
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18750-2015-2
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO
APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 18 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys
sekretoriaujant Rasai Zdanavičienei
dalyvaujant prokurorei Neringai Pačėsaitei
gynėjoms Elenai Žilėnienei, Liudmilai Karvelienei
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nesimokantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
- 2010-01-17 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. - 1 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;
- 2013-05-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. - 1 metams 2 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, -
- kaltinamas LR BK 284 str. 1 d.
E. L., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nesimokantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas – 2014-12-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 259 str. 2 d. – 8 MGL 301 euro bauda, -
- kaltinamas LR BK 284 str. 1 d.
Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas, -
n u s t a t ė :
R. Š. ir E. L., būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2015-04-01 apie 15.30 val., viešoje vietoje – prie pastato Žirmūnų g. 2, Vilniuje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, užpuolė S. K. ir jį sumušė - R. Š. sudavė du smūgius į galvą kumščiu, E. L. sudavė tris smūgius kumščiu į galvą ir smūgį koja į galvą, tuo sukeldami nukentėjusiajam fizinį skausmą, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis R. Š. kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015-04-01 kartu su E. L. ir S. N. prie garažų Žirmūnuose gėrė alų. Po to susitiko iš matymo pažįstamą S. K. ir kitą vyrą, su jais toliau gėrė alų. Su S. K. susiginčijo dėl telefono, supykęs sudavė kelis smūgius į galvą, šis nugriuvo. Matė, kad S. K. mušė ir E. L.. Jis bandė tyrimo metu susisiekti su S. K., kad atsiprašyti ir atlyginti žalą, tyrėja nedavė jam šio duomenų ir neleido susitikinėti paaiškindama, kad taip geriau bus jam.
Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus kaltinamasis R. Š. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b.l. 83-85).
Kaltinamasis E. L. kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. prisipažino visiškai ir parodė, kad kartu su R. Š. ir jo draugu 2015-04-01 prie garažų Žirmūnuose gėrė alų, ten R. Š. sutiko savo pažįstamą S. K. su draugu, jie visi toliau gėrė alų. Dėl ko susiginčijo R. Š. ir S. K. nesuprato, pamatęs, kad R. Š. sudavė smūgius S. K., šiam atsistojus, jis sudavė jam du kartus į galvą kumščiu ir koja spyrė į galvą.
Iš pagarsintų nukentėjusiojo S. K. parodymų matyti, kad 2015-04-01, kelintą valandą jis neatsimena, susitiko su savo pažįstamu, vardu V. prie parduotuvės IKI, Žirmūnų g.2, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje, iš Tuskulėnų g. pusės. Susitikę sėdėjo ant suoliuko, kai prie jų priėjo trys jaunuoliai, kurie kažką pasakė rusų kalba, kažką panašaus į “ko čia sėdite, girtuokliai“, tiksliai neatsimena. Jam sėdint, vienas iš jaunuolių spyrė jam į galvą. Jam spyręs vaikinas buvo šviesių plaukų, tikslesnių požymių nurodyti negali. Po kelių spyrių ar smūgių į galvą, jis pargriuvo ant žemės. Po to kai nugriuvo, vaikinai jį spardė ir mušė. Kiekvienas mažiausiai sudavė po tris smūgius. Kuris iš vaikinų, kiek smūgių ir kur smogė, jis pasakyti negali, nes neprisimena. Bet beveik visi smūgiai buvo smogti į galvos sritį. Jam gulint ant žemės, vienas iš vaikinų rusų kalba paklausė: „kur pinigai“? Į šį klausimą jis neatsakė. V. tuo metu sėdėjo ir tylėjo. Vaikinams jį mušant, priėjo apsaugos darbuotojai, atitraukė vaikinus nuo jo ir iškvietė policiją. Turi pretenzijų jį sumušusiems vaikinams. Šių vaikinų jis nepažįsta, matė pirmą kartą. Ligoninėje jam nustatė, kad nuskelti du dantys, viršutinė bei apatinė lūpa praskeltos. Įvykio metu nieko neprarado, visi daiktai liko prie jo. Materialiai nenukentėjo. V. jis gerai nepažįsta, jis gyvena netoli Iki parduotuvės. Kodėl vaikinai jį užpuolė, jis nežino. (t. 1, b.l. 12-13)
Iš pagarsintų liudytojos J. Š. parodymų matyti, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2015-04-02 apie 15.30 val. ji dirbo kasoje. Pro parduotuvės langą, iš darbo vietos, t.y. iš kasos, matosi garažai, esantys maždaug 100 metrų atstumu nuo parduotuvės. Dirbdama tuo laiku, pamatė pro langą, kad lauke, prie tų garažų muša vyriškį, o būtent, ji pamatė iš pradžių, kad stovi keturi vaikinai. Iš pradžių pastebėjo, kad kažkuris iš tų vaikinų tampo už drabužių kitą vaikiną, tiksliau vyriškį, su kapišonu. Vienas vaikinas buvo tamsia striuke, galimai tamsiai mėlyna ir su sugipsuota ranka, berods, dešine ranka. Vaikinas su gipsu mojavo savo rankomis, tampė už drabužių vyriškį, vis bandydamas suduoti. Iš pradžių galvojo, kad jaunuoliai aiškinasi santykius, bet netrukus pamatė, kaip vienas iš trijų jaunuolių, o būtent tas, su sugipsuota ranka trenkė vyriškiui kumščiu į veidą. Jis su sugipsuota ranka laikė už drabužių, o kita ranka trenkė. Po to kitas vaikinas, kuris buvo apsirengęs ar striuke, ar bliuzonu, tiksliai neatsimena, ant kurio rankovės buvo ryški juostelė per visą ilgį, taip pat trenkė jam į veidą kumščiu. Po to jie dviese tą mušamą vyriškį pasodino ant betono luito, ant kurio sėdėjo dar vienas vyriškis, apie 50 m. amžiaus. Kai vyriškis buvo pasodintas, tas vaikinas, kuris buvo su gipsu, spyrė tiesiai į veidą vyriškiui. Ji tuomet iš vietinio parduotuvės telefono apie tai pranešė apsaugos darbuotojams, kad mušamas žmogus. Apsaugos darbuotojai A. ir S. išbėgo į lauką sulaikyti jaunuolių. Ji tuo metu turėjo aptarnauti klientus kasoje, todėl nebestebėjo, ar toliau buvo mušamas žmogus. Nematė, ar nukentėjęs buvo nukritęs ant žemės. Netrukus pastebėjo, kad apsaugos darbuotojai sulaikė tris jaunuolius, t.y. tuos du jaunuolius, kurie mušė nukentėjusįjį ir trečią, kuris tik stovėjo šalia, maždaug 2 metrų atstumu. Ji to trečio vaikino požymių netgi neatsimena, netgi kaip apsirengęs. Veidų tų trijų vaikinų neįsidėmėjo, todėl atpažinti nė vieno negalės. Ant betono luito sėdėjęs vyriškis, apie 50 metų amžiaus, nieko nedarė, visą laiką sėdėjo nejudėdamas, matomai bijojo vaikinų. Jį yra mačiusi dažnai prie parduotuvės, jis ateidavo į parduotuvę. Nukentėjusiojo nepažįsta, be to jis buvo tamsia striuke ir su kapišonu, todėl veido nematė. Daugiau nieko papildyti neturi. (t. 1, b.l. 29-30)
Iš pagarsintų liudytojo S. N. parodymų matyti, kad 2015-04-01 apie 15 val. jis su draugais R. Š. ir S. N. vartojo alkoholį, po to ėjo netoli „Minsko“ parduotuvės, prie garažų. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio, išgėrė apie 4 litrus alaus, todėl įvykius nelabai atsimena, bet kad jis vyriškio nemušė, jis tikrai atsimena. Kai jie atėjo, prie garažų, ant betono gabalo sėdėjo nepažįstamas vyriškis, kuris gėrė alų. Jis su juo nebendravo, bet jo draugai R. ir E. kažkodėl pradėjo mušti tą vyriškį. Dėl kokių priežasčių, jis nežino. Pinigų nei jis, ir draugai nereikalavo. Jis stovėjo šalia, nė vieno smūgio nesudavė. Neatsimena, ar vyriškis buvo nukritęs ant žemės. Kokius smūgius, į kurias kūno vietas sudavė jo draugai, neatsimena. Netrukus atbėgo apsaugos darbuotojai ir juos sulaikė. (t. 1, b.l. 63-64)
Iš alkotesterio parodymų matyti, kad R. Š. 2015-04-01 16.24 val. nustatytas 1,91 promilių girtumas (t. 1, b.l. 87), E. L. 2015-04-01 16.14 val. nustatytas 2,49 promilių girtumas (t. 1, b.l. 117).
Tokiu būdu visiškai įrodyta, kad R. Š. ir E. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d..
Kaltinamieji R. Š. ir E. L. teisti, bausti administracine tvarka, jų atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jie visiškai prisipažino kaltais ir nuoširdžiai gailisi, jų atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio.
Skirdamas bausmę R. Š., teismas atsižvelgia į jo asmenybę, į tai, kad anksčiau buvo teistas už nusikalstamas veikas, kurias padarė būdamas nepilnametis, bausmę yra atlikęs, į tai, kad ketina pradėti mokytis, sutinka dirbti viešuosius darbus, todėl daro išvadą, kad jis baustinas viešųjų darbų bausme.
Skirdamas bausmę E. L., teismas atsižvelgia į jo asmenybę, todėl daro išvadą, kad jis baustinas laisvės apribojimo bausme.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji R. Š. ir E. L. prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos BK 641 straipsnio nuostatas ir jiems paskirtas bausmes mažinti vienu trečdaliu.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos specialistė prašo priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai.
Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013-05-09 įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014 01 01).
Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.
Taigi nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme. Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą, teismo posėdyje dalyvauja gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir minėtoje Konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Todėl teisėjas sprendžia, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistųjų netenkintini.
Vadovaujantis LR BPK 297-299, 301-305, 307-308 str. str., teismas, -
n u s p r e n d ė :
R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d. ir nubausti 1 metams viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 32 val. per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis LR BK 641 str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę R. Š. paskirti 8 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 32 val. per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis LR BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2015-04-01 iki 2015-04-03 (dvi paras), kas vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d. 2 p. b) pp. prilyginama 12 valandų viešųjų darbų.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
E. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d. ir nubausti laisvės apribojimu 9 mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 641 str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę E. L. paskirti laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2015-04-01 iki 2015-04-03 (dvi paras) (1 dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos specialistės prašymų netenkinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Robertas Rainys
Nuorašas tikras