Civilinė byla Nr. 2YT-8873-676/2022

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05329-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.2;

3.4.5.11; 3.5.1

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. rugsėjo 22 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Raimondas Dilys,

              rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą dėl antstolės B. T. veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė : 

pareiškėjas antstolei B. T. pateikė 2022 m. rugpjūčio 24 d. skundą „Dėl antstolio veiksmų“, kuriuo prašo grąžinti iš darbovietės gautą išskaitytą darbo užmokesčio dalį, kuri buvo atskaičiuota iš skolininko pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsnio interesus ir nesilaikant CPK 735 straipsnio. 

Antstolė B. T. 2022 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymu Nr. S-22-5-36742 netenkino pareiškėjo skundo ir persiuntė skundą kartu su vykdomosiomis bylomis nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams (CPK 510 straipsnio 2 dalis). Antstolė sprendė, kad pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų nėra pagrįstas ir todėl negali būti tenkintas, kadangi pareiškėjo reikalavimas grąžinti išieškotas pinigines lėšas nėra savalaikis, taip pat visos iš pareiškėjo išieškotos piniginės lėšos paskirstytos laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir terminų. Be to, pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą, nepridėjo jokio prašymo atnaujinti praleistą terminą, taip pat nenurodė dėl kokių priežasčių dvidešimties dienų skundo padavimo terminas buvo praleistas, todėl nėra galimybės vertinti ar minėtas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstolės B. T. kontoroje vykdomos trys vykdomosios bylos dėl teismo priteistų baudų išieškojimo iš skolininko A. V.: vykdomoji byla Nr. 0005/14/00327 dėl 202,73 Eur baudos išieškojimo, išieškotojos Valstybės, atstovaujamos VMI prie LR Finansų ministerijos naudai, pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutarimą, išduotą administracinėje byloje Nr. A2.2.-5015-201/2013; vykdomoji byla Nr. 0005/14/00332 dėl 28,93 Eur baudos išieškojimo, išieškotojos Valstybės, atstovaujamos VMI prie LR Finansų ministerijos naudai, pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarimą, išduotą administracinėje byloje Nr. A2.1.-5068-323/2013; ir vykdomoji byla Nr. 0005/14/02455 dėl 1 44,81 Eur baudos išieškojimo, išieškotojos Valstybės, atstovaujamos VMI prie LR Finansų ministerijos naudai, pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutarimą, išduotą administracinėje byloje Nr. A2.2-3966-718/2014. Skolininkas A. V. teismo priteistų sumų gera valia nesumokėjo, todėl vykdomosiose bylose buvo pradėtas priverstinis priteistų baudų išieškojimas. 

2022 m. gegužės 9 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-22-5-20705 „Dėl skolos išieškojimo“, kuriuo įpareigojo UAB (duomenys neskelbtini) iš skolininko A. V. darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį, išskaičiuoti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 30 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, lėšas pervedant į antstolės depozitinę sąskaitą. Taip pat patvarkyme buvo nurodoma, jog jeigu iš skolininko turi būti išieškoma pagal kelių antstolių patvarkymus, išskaitytos lėšos turi būti paskirstomos pagal CPK 754 straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę, proporcingai kiekvienam tos pačios reikalavimų patenkinimo eilės išieškotojui priklausančiai sumai. Šio patvarkymo pagrindu 2022 m. birželio 27 d. UAB (duomenys neskelbtini) į antstolės B. T. depozitinę banko sąskaitą pervedė 16,80 Eur. Šios piniginės lėšos, antstolės buvo paskirstytos priimant 2022 m. birželio 28 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-22-5-28466.

CPK 583 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdymo proceso normų taikymo tvarką numato Sprendimų vykdymo instrukcija. Tai reiškia, kad priverstinio vykdymo procesui be CPK taikomos ir Sprendimų vykdymo instrukcijų nuostatos. Skolininkas turi galimybę įvykdyti teismo sprendimą gera valia, to nepadarius, priverstinis teismo sprendimo vykdymas skolininkui sukelia papildomų neigiamų turtinių padarinių. Iš vykdomosios bylos duomenų teismas nustatė, kad skolininkas vykdomojoje byloje Nr. 0005/14/00327 bei kitose jo atžvilgiu vykdomosiose bylose, kuriose išieškotoja valstybė (VMI), nėra įvykdęs teismų sprendimų. Taigi antstolė teisėtai ir pagrįstai jo atžvilgiu taikė priverstinio vykdymo priemonę – išieškojimą iš skolininko piniginių lėšų (CPK 624 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Pareiškėjas nurodo, kad antstolė atlikdama šiuos veiksmus, pažeidė CPK 736 straipsnio interesus ir nesilaikė CPK 735 straipsnio. Nurodytu aspektu svarbu pažymėti, kad bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. Šiame skyriuje esanti CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostata, be kita ko, numato, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog CPK 668 straipsnio, reglamentuojančio išieškojimą iš turto, nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia (be kita ko), pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Formuojamoje kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017). Taigi CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA, taikytinas, kai išieškoma iš skolininko turto (pagal CPK XLVII skyriuje nustatytas bendrąsias taisykles), be kita ko, pinigų sumų, kaip turto rūšies, iš kurių išieškojimo nereglamentuoja CPK LI skyriaus normos (tokioms pinigų sumoms, kaip turto rūšiai, priskirtinos ir po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo likusios lėšos).

Kaip matyti iš 2022 m. gegužės 9 d. patvarkymo Nr. S-22-5-20705 „Dėl skolos išieškojimo“ turinio, antstolė, vadovaudamasis CPK 611, 733–743 straipsniais, nurodė atlikti išskaitas iš pareiškėjo darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį laikantis CPK 733–743 straipsniuose, tarp jų ir CPK 736 straipsnyje, nustatytos tvarkos. CPK 736 straipsnis reglamentuoja išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydžius. Pažymėtina, kad paminėtame antstolės patvarkyme nurodyti išskaitų dydžiai atitinka CPK 736 straipsnyje nustatytus išskaitų procentinius dydžius, t. y. kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, pagal vykdomuosius dokumentus išskaitoma, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas), pagal kelis vykdomuosius dokumentus – trisdešimt procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis).

Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad paskutinės piniginės lėšos iš skolininko A. V. išieškotos 2022 m. birželio 27 d. Šios piniginės lėšos, gautos iš skolininko darbo užmokesčio, antstolės buvo paskirstytos priimant 2022 m. birželio 28 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-22-5-28466. Tuo tarpu pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų pateiktas tik 2022 m. rugpjūčio 24 d., t. y. praėjus net 57 dienoms nuo išieškotų piniginių lėšų paskirstymo. Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punkte numatyta, kad jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidalytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Sprendimų vykdymo instrukcijos 101 punkte įtvirtinta nuostata, jog jeigu skolininkas Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punkte nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams Sprendimų vykdymo instrukcijos 96-97 punktuose nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą akivaizdu, kad pareiškėjo reikalavimas grąžinti išieškotas pinigines lėšas nėra savalaikis ir todėl negali būti tenkintas, nes visos iš pareiškėjo išieškotos piniginės lėšos paskirstytos laikantis įstatymu nustatytos tvarkos ir terminų.

Nagrinėjamu atveju, svarbu pažymėti ir tai, kad pareiškėjas nesutikdamas su 2022 m. birželio 28 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S-22-5-28466, skundą dėl antstolės veiksmų galėjo pareikšti ne vėliau nei iki 2022 m. liepos 18 d., tačiau to nepadarė. Vadovaujantis CPK 512 straipsniu  skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Nors CPK 512 straipsnyje numatytas naikinamasis devyniasdešimties dienų skundo padavimo terminas nėra praleistas, tačiau devyniasdešimties dienų terminas pagal aktualią teismų praktiką taikomas tik tuo atveju, jei dvidešimties dienų skundo padavimo terminas yra praleistas dėl priežasčių, kurios pagal pareiškėjo pateiktus įrodymus/ paaiškinimus gali būti pripažintos svarbiomis. Šiuo atveju, pareiškėjas pateikdamas skundą dėl antstolės veiksmų nepridėjo jokio prašymo atnaujinti praleistą terminą, taip pat nenurodė dėl kokių priežasčių dvidešimties dienų skundo padavimo terminas buvo praleistas, todėl nėra galimybės vertinti ar minėtas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Pažymėtina, kad procesiniai terminai užkerta kelią priverstinio išieškojimo vilkinimui bei drausmina proceso dalyvius. Procesiniai terminai bei jų paisymas užtikrina civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą bei sukuria procesinius teisinius padarinius (sukuria procesines teises ir pareigas), todėl procesinių terminų paisymo svarba negali būti ignoruojama. Procesinių terminų paskirtis - užtikrinti operatyvų, koncentruotą ir ekonomišką ne tik bylų išnagrinėjimą teismuose, bet ir vykdymo procesą bei skatinti nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Nagrinėjamu atveju, darytina išvada, kad pareiškėjas pateikdamas 2022 m. rugpjūčio 24 d. skundą dėl antstolės veiksmų nepaiso procesinių terminų, įtvirtintų Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 p., tiek ir CPK 512 straipsnyje ir tuo pačiu nepateikia jokio prašymo atnaujinti praleistus terminus.

Taip pat iš vykdomosios bylos matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 25 d. antstolės B. T. kontoroje buvo gautas UAB (duomenys neskelbtini) paaiškinimas Nr. 341, kuriuo informuojama, jog pagal LR darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą A. V. išmokėta 175,08 Eur suma už neteisėtai atliktus išskaitymus. Prie paaiškinimo pridedama mokėjimo nurodymo Nr. 3118 kopija. Papildomai pateiktame 2022 m. rugpjūčio 25 d. paaiškinime prie 2022 m. rugpjūčio 25 d. rašto Nr. 341 nurodoma, jog pagal darbo ginčų komisijos sprendimą išskaitų suma už gegužės mėnesį neturėjo viršyti 169,67 Eur. Nurodo jog per daug išskaičiuota 91,12 Eur (alimentams 40,33 Eur, 3 antstoliams po 16,80 Eur ir 0,39 Eur mokėjimo pavedimas). Išskaitų suma už birželio mėnesį neturėjo viršyti 116,66 Eur. Nurodo jog per daug išskaičiuota 83,96 Eur (alimentams 33,87 Eur, už negrąžintus spec. rūbus 50,00 Eur ir mokėjimo pavedimas 0,09 Eur). Viso per daug išskaičiuota 175,08 Eur. UAB (duomenys neskelbtini) nurodo, jog į neteisėtai atliktų išskaitymų A. V. grąžintą 175,08 Eur sumą įeina 16,80 Eur, kurie buvo pervesti antstoliai 2022 m. birželio 27 d. Taigi, kaip matyti UAB (duomenys neskelbtini) grąžino A. V. išmokėtą sumą už neteisėtai atliktus išskaitymus, tame tarpe ir 16,80 Eur, kurie buvo pervesti antstolei, todėl nėra pagrindo įpareigoti antstolę grąžinti šią sumą  pareiškėjui dar kartą.

Įvertinant nustatytas aplinkybes ir pareiškėjų skunde nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad antstolė B. T. nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolė veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolės B. T. veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 292, 510, 512 - 513, 736 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

pareiškėjo A. V. skundą dėl antstolės B. T. veiksmų, atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąsias bylas Nr. 0005/14/00327, Nr. 0005/14/00332 ir Nr. 0005/14/02455 grąžinti antstolei B. T..

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.

Teisėjas                                                                                                                           Raimondas Dilys