Administracinė byla Nr. I-7373-142/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01260-2015-0
Procesinio sprendimo kategorija 1.38; 3.21
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. lapkričio 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė dalyvaujant pareiškėjo UAB „Pigu“ atstovui Ryšardui Bogdanovičiui (Ryšard Bogdanovič), atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovėms – šios institucijos Teisės ir personalo skyriaus vyriausiajai specialistei Vilmai Melienei ir Ekonominių interesų departamento Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vedėjai Mildai Deimantei, viešo teismo posėdžio metu išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Pigu“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, trečiasis suinteresuotas asmuo D. J., dėl nutarimo panaikinimo bei baudos sumažinimo,
n u s t a t ė :
UAB „Pigu“ (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydamas panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – Tarnyba) komisijos 2015 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. 12R-11 byloje dėl pareiškėjo Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – Reklamos įstatymas) pažeidimo (toliau – ginčijamas nutarimas) bei sumažinti pareiškėjui paskirtą baudą.
Pareiškėjas skunde paaiškina, kad neginčija reklaminio pranešimo vartotojui išsiuntimo, tačiau nurodo, kad taip atsitiko per klaidą dėl pareiškėjo sistemoje esančio kito vartotojo elektroninio pašto adreso panašumo (duomenys neskelbtini) į pareiškėjo elektroninio pašto adresą. Nurodo, kad Tarnyba, priimdama ginčijamą nutarimą, nepagrįstai neatsižvelgė į šią, pareiškėjo manymu, reikšmingą aplinkybę. Nurodo, kad egzistavo šešios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y. pareiškėjas reklamą skleidė tik viena sklaidos priemone – elektroniniu paštu; Tarnyba gavo tik vieno vartotojo prašymą dėl pareiškėjo teikiamos nepageidaujamos reklamos; reklama vartotojui buvo teikiama tik vieną kartą (2014 m. liepos 21 d.); pareiškėjas tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą; pareiškėjas ėmėsi priemonių, kad pažeidimas nepasikartotų (užtikrino, kad jokia pareiškėjo reklama nebebūtų siunčiama vartotojui be jo aiškaus sutikimo); pareiškėjas padėjo Tarnybai atlikti tyrimą – teikė prašomą informaciją, įrodymus ir paaiškinimus, aktyviai dalyvavo tyrime ir siekė, kad pareiškėjo veikla atitiktų teisės aktų reikalavimus. Atkreipia dėmesį, kad skundą Tarnybai pateikęs vartotojas nenurodė, kad jam dėl pareiškėjo veiksmų buvo padaryta kokia nors žala. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas mano, kad pažeidimas yra mažareikšmis, todėl mano, kad bauda, vadovaujantis Reklamos 24 straipsnio 6 dalimi, turėtų būti skirta mažesnė, o ginčijamas nutarimas panaikintas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsakovas Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 25–27). Nurodo, kad pareiškėjui ginčijamu nutarimu paskirta bauda yra teisėta, adekvati ir proporcinga padarytam pažeidimui, baudos dydis tinkamai individualizuotas. Atkreipia dėmesį į tai, kad administraciniuose santykiuose baudos skiriamos siekiant nubausti pažeidimą padariusį asmenį bei pakeisti jo elgesį, skatinant laikytis įstatymų, gerbti nustatytas taisykles.
Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovės palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo D. J. atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo ginčijamą nutarimą palikti galioti. Mano, kad Tarnyba tinkamai nustatė Reklamos įstatymo pažeidimą. Atkreipia dėmesį, kad minėta reklama jį yra pasiekusi ne vieną kartą. Mano, kad pareiškėjas reklamą siunčia ne per klaidą, o sąmoningai, nes reklaminės žinutės buvo siunčiamos ir telefonu (2015 m. kovo 5 d. ir 2015 m. kovo 24 d.).
Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 96).
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl baudos, paskirtos už Reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies pažeidimą, dydžio.
Byloje nustatyta, kad Tarnyba 2014 m. rugpjūčio 21 d. gavo trečiojo suinteresuotojo asmens D. J. 2014 m. rugpjūčio 18 d. raštą „Dėl nepageidaujamos reklamos“ (b. l. 28), kuriame D. J. nurodė, kad elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gavo pareiškėjo reklamą, nors nebuvo davęs sutikimo dėl reklaminių laiškų siuntimo elektroninio pašto adresu. Minėtu raštu pareiškėjas nurodė įtariantis, kad elektroninio pašto adresai buvo gauti neteisėtu būdu bei paprašė Tarnybos imtis priemonių, kad būtų nutraukta neteisėta reklamos siuntėjų veikla. D. J. Tarnybai pridėjo gautos elektroninės žinutės kopiją (b. l. 29–35), iš kurios matyti, kad 2014 m. liepos 21 d. 10.57 val. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo buvo gautas naujienlaiškis. Elektroninės žinutės pabaigoje buvo nurodyta „Jūs gavote šį laišką, nes registruojantis sutikote gauti pigu.lt naujienas el. paštu. Norėdami atsisakyti pigu.lt naujienų, spauskite čia: Naujienlaiškio prenumeratos atsisakymas“ (b. l. 35).
Nustatyta, kad Tarnybos komisija 2014 m. rugsėjo 19 d. priėmė nutarimą Nr. 12R-75 (b. l. 36–37), kuriuo konstatavo, kad yra pagrindo įtarti, jog pareiškėjas teikdamas reklamą galėjo pažeisti Reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį ir nutarė pradėti nagrinėjimo procedūrą dėl pareiškėjo veiksmų (b. l. 37). 2014 m. rugsėjo 24 d. raštu Tarnyba kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti įrodymus, kad pareiškėjas turi vartotojo D. J. sutikimą gauti pareiškėjo reklamą jo asmeniniu elektroniniu pašto adresu (duomenys neskelbtini), taip pat prašydama suteikti kitą tyrimui reikalingą informaciją iki 2014 m. spalio 9 d. (b. l. 38–39). Prašomą informaciją pareiškėjo vardu Tarnybai 2014 m. spalio 9 d. pateikė advokatė Inga Kostogriz-Vaitkienė (b. l. 40–41). Advokatė Tarnybai nurodė, kad pareiškėjo naujienlaiškiais (elektroniniu paštu) skleidžiama reklama vartotoją pasiekia pastarajam užsiregistravus pareiškėjo interneto svetainėje ir patvirtinus pirkimo – pardavimo internetinėje parduotuvėje pigu.lt taisykles bei sutikus su pareiškėjo viešai skelbiama privatumo politika. Nurodė, kad kiekvienas vartotojas, pirkdamas prekes iš internetinės parduotuvės www.pigu.lt išreiškia sutikimą, kad jo elektroninio pašto adresas būtų tvarkomas veiklos analizės ir tiesioginės rinkodaros tikslais. Nurodė, kad tokiu būdu buvo gautas elektroninio pašto adresas labai panašus į skundą pateikusio D. J. elektroninio pašto adresą, t. y. minėtų adresų pradžia abiejų buvo „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 40). Minėtame rašte taip pat buvo pažymėta, kad elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) yra skelbiamas viešai kaip juridinio asmens UAB „Tvorų pasaulis“ kontaktiniai duomenys (pridėjo tai patvirtinančius įrodymus – 2014 m. spalio 6 d. www.info.lt ekranvaizdžio kopiją (b. l. 43)), todėl per klaidą išsiųstas reklaminis naujienlaiškis juridinio asmens UAB „Tvorų pasaulis“ viešai skelbiamu elektroninio pašto adresu negalėjo pažeisti jokių vartotojo (fizinio asmens) interesų. Rašte atkreiptas Tarnybos dėmesys į tai, kad pačiame naujienlaiškyje buvo numatyta galimybė jo bet kuriuo metu atsisakyti. Be to, Tarnybai buvo nurodyta, kad pareiškėjas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) pranešimų nebesiųs ir išreikštas apgailestavimas dėl įvykusios klaidos.
Byloje nustatyta, kad Tarnyba parengė ir teikė svarstyti 2015 m. sausio 5 d. pranešimą Nr. 3-3 „Dėl UAB „Pigu“ Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo“ (toliau – pranešimas) (b. l. 48–51). Pranešime Tarnyba nurodė, kad išnagrinėjo D. J. prašymą ir konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė Tarnybai informacijos, kad D. J. būtų davęs pareiškėjui sutikimą gauti pareiškėjo reklamines žinutes, todėl pranešime buvo padaryta išvada dėl Reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies pažeidimo (b. l. 51). Pranešimas buvo išsiųstas pareiškėjui (b. l. 53). Advokatė Daina Senapėdienė pareiškėjo vardu pateikė Tarnybai paaiškinimus (b. l. 68–69), kuriuose nurodė, kad iš esmės sutinka su Tarnybos išvada dėl Reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies pažeidimo, tačiau nurodė, kad pažeidimo pobūdis ir mastas yra itin mažas, vartotojui žala nebuvo padaryta, o toks atvejis, kada per klaidą žinutė išsiunčiama ne tam vartotojui, yra išimtinai atsitiktinis. Paaiškinimuose buvo prašoma atsižvelgti į šią aplinkybę ir pareiškėjo nebausti (b. l. 69).
Nustatyta, kad Tarnybos komisija 2015 m. sausio 29 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą dėl Reklamos įstatymo reikalavimų nesilaikymo ir priėmė ginčijamą nutarimą (b. l. 72–76), kuriame konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį (b. l. 75). Ginčijamo nutarimo rezoliucinėje dalyje Tarnybos komisija nurodė, kad, vadovaudamasi Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1, 5 ir 7 dalimis, nutaria pareiškėjui skirti 289,00 Eur baudą už Reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalies pažeidimus. Pareiškėjas mano, kad ginčijamas nutarimas yra nepagrįstas ir prašo teismo jį panaikinti (b. l. 1, 3).
Reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numato, kad reklama telefonu, telefaksu, teleksu, elektroniniu paštu gali būti teikiama tik reklamos vartotojo sutikimu arba jo prašymu.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo elektroninės žinutės, 2014 m. liepos 21 d. išsiųstos elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), turinys yra pripažintinas reklama.
Reklamos įstatymo vienas iš tikslų yra ginti vartotojų teises ir teisėtus interesus (Reklamos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo D. J. (gyvenantis Rasytės g. 30–37, Kaune) 2014 m. rugpjūčio 18 d. raštu kreipėsi į Tarnybą, manydamas, kad pareiškėjas pažeidė jo kaip reklamos vartotojo interesus, nes atsiuntė reklamą, neturėdamas sutikimo ar prašymo. Pareiškėjas minėtame rašte (skunde) nurodė du elektroninio pašto adresus, tačiau Tarnybai pateikė įrodymus tik apie reklamą gautą elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, Tarnyba pradėjo tyrimą dėl reklamos siuntimo tik minėtu elektroninio pašto adresu.
Pareiškėjas tyrimo metu Tarnybai buvo nurodęs, kad minėtas elektroninio pašto adresas yra viešai nurodomas kaip juridinio asmens kontaktiniai duomenys. Šiam savo teiginiui pagrįsti pareiškėjas Tarnybai pridėjo 2014 m. spalio 6 d. www.info.lt ekranvaizdžio kopiją, iš kurios matyti, kad juridinio asmens UAB „Tvorų pasaulis“ kontaktinis elektroninio pašto adresas yra (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas 2014 m. liepos 21 d. reklamą siuntė juridiniam asmeniui, t. y. UAB „Tvorų pasaulis“.
Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas reklamą elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) 2014 m. liepos 21 d. išsiuntė, neturėdamas reklamos vartotojo (D. J.) sutikimo arba prašymo. Taigi, pareiškėjas sutinka su tuo, kad nors ir netyčia (neturėdamas sąmoningo ketinimo reklamą išsiųsti būtent minėtu adresu), tačiau pažeidė Reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatą. Kaip minėta, pareiškėjas nurodė sutinkantis su tokia išvada (b. l. 68). Už Reklamos įstatymo 13 straipsnio pažeidimus Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalis numato baudas nuo 289,00 Eur iki 688,00 Eur. Konkretus baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, trukmę, mastą ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, numatytas Reklamos įstatymo 24 straipsnio 7 ir 8 dalyse (Reklamos įstatymo 24 straipsnio 5 dalis).
Ginčijamu nutarimu pareiškėjui buvo paskirta minimali piniginė bauda, t. y. 289,00 Eur. Reklamos įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda reklaminės veiklos subjektui, kuris pažeidė šį įstatymą, būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą negu atitinkamoje šio straipsnio dalyje nustatyta minimali piniginė bauda.
Pareiškėjas teismui nurodo, kad reklama buvo skleista tik viena sklaidos priemone – elektroniniu paštu ir, kad buvo gautas tik vieno vartotojo skundas. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. J. atsiliepime į skundą teismui nurodė, kad reklamą iš pareiškėjo yra gavęs taip pat ir telefonu trumposiomis žinutėmis, tačiau byloje nėra šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, todėl ši informacija teismo vertinama kaip nepagrįsta. Tarnyba, individualizuodama pareiškėjui skiriamą baudą ir vertindama pažeidimo mąstą, atsižvelgė į tai, kad reklama buvo skleista tik viena sklaidos priemone (elektroniniu paštu), taip pat atsižvelgė ir į tai, kad buvo gautas tik vieno vartotojo skundas (b. l. 75). Taigi, šios aplinkybės, nustatant skiriamos baudos dydį, jau buvo įvertintos ir nesudaro teismui pagrindo pareiškėjui skirti mažesnę baudą, nei buvo paskirta.
Pareiškėjas teismo taip pat prašė atsižvelgti į tai, kad reklama vartotojui buvo išsiųsta tik vieną kartą. Iš ginčijamo nutarimo turinio matyti, kad šią aplinkybę Tarnyba įvertino, vertindama pažeidimo trukmę (b. l. 76). Taigi, ši aplinkybė nustatant skiriamos baudos dydį, taip pat buvo įvertinta ir nesudaro teismui pagrindo pareiškėjui skirti mažesnę baudą, nei jam buvo paskirta.
Pareiškėjas teismo prašė atsižvelgti į tai, kad tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą ir ėmėsi priemonių, kad pažeidimas nebepasikartotų. Šios aplinkybės Tarnybos buvo įvertintos, vertinant pažeidimo pobūdį (b. l. 76), ir nesudaro teismui pagrindo pareiškėjui skirti mažesnę baudą, nei buvo paskirta.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad padėjo Tarnybai tyrimo metu. Ši aplinkybė patenka į lengvinančių aplinkybių sąrašą, pateiktą Reklamos įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje, ir į ją buvo atsižvelgta priimant ginčijamą nutarimą (b. l. 76). Tai negali būti pagrindu skirti mažesnę baudą nei buvo paskirta pareiškėjui ginčijamu nutarimu.
Pareiškėjo manymu visos aukščiau nurodytos aplinkybės lemia tai, kad pažeidimas yra mažareikšmis. Šiuo aspektu pastebėtina, kad pagal Reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 6 punktą, tyrimą atsisakoma pradėti, jeigu reklamos vartotojo skunde nurodyti faktai yra mažareikšmiai, nedarantys žalos šio įstatymo saugomiems asmenų interesams. Pradėjus tyrimą (t. y. nurodytų faktų nelaikant mažareikšmiais ir nedarančiais žalos saugomiems asmenų interesams) ir konstatavus tam tikro Reklamos įstatymo reikalavimo pažeidimą, negali būti daroma išvada, kad pažeidimas yra mažareikšmis, nes Reklamos įstatyme įtvirtintais reikalavimais, be kita ko, yra ginamos vartotojų teisės. Aptartos faktinės aplinkybės neabejotinai įtakoja pažeidimo mąstą ir pobūdį, tačiau įstatymo saugomų asmens interesų pažeidimo nedaro mažareikšmiu.
Pareiškėjas teismo taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad vartotojui nebuvo padaryta jokia žala. Tai, kad pažeidimas buvo padarytas netyčia (reklama elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsta per klaidą), o konkretūs pažeidimo žalingi padariniai byloje nebuvo nustatyti, teismui nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad pareiškėjui skirta minimali bauda (289,00 Eur) yra akivaizdžiai per didelė, t. y. neproporcinga padarytam pažeidimui. Atsižvelgdamas į visa tai bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui paskirta piniginė bauda neturi būti sumažinta.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo UAB „Pigu“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėja Halina Zaikauskaitė