Baudžiamoji byla Nr. 1-19-308/20145
Teisminio proceso Nr.1-55-1-00106-2014-6 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.1;2.1.10.1;2.3.6.4.5
(S)
Varėnos rajono apylinkės teismas
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m.balandžio 28d. Varėna. Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei,dalyvaujant prokurorei Živilei Gecevičienei , dalyvaujant nukentėjusios M. D. teisių perėmėjai A. T., civilinio ieškovo-Valstybinės miškų tarnybos prie LR Aplinkos ministerijos atstovei Daivai Brazauskienei viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,kurioje
A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), nevedęs, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas,-
kaltinamas pagal LR BK 178 str.1d.
n u s t a t ė :
A. B. 2014 m. sausio mėnesį (tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti), (duomenys neskelbtini), iš M. D. priklausančio miško, esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė svetimą turtą - 12 žalių eglių, viso 4,542 m3 eglinės medienos, tuo padarydamas nukentėjusiajai M. D. 1317,18 litų turtinę žalą.
Tokiais veiksmais A. B. padarė nusikaltimą ,numatytą LR BK 178 str.1d.
Apklaustas kaltinamuoju A. B. savo kaltę pripažino pilnai.Nurodė, kad jis 2013 m. gruodžio mėnesį tėvui P. B. priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) tėvų sodyboje pradėjęs statyti pirtį ir jam prireikė dar medienos didesnio ilgio,nei buvo jo tėvų miške. Statant pirtį prireikė lentų, o lentų neturėjęs. Dėl to nutaręs nueiti į mišką ir išsipjauti jam reikalingų medžių,nes neturėjęs iš kur gauti. 2014 m. sausio mėnesį pasiėmęs pjūklą „Stihl“ nuvažiavęs į prie (duomenys neskelbtini) esantį mišką, kur buvo eglių. Pjovęs ir vežęs vienas su automobikliu, kam priklausė miškas nežinojęs. Važiavęs pjauti medienos žinodamas, kad ją vogs. Važiavęs link (duomenys neskelbtini) keliu ir pasukęs miško keliuku į kairę pusę. Tame miške išpjovęs 5 vnt. žalių eglių, maždaug 25-30 cm skersmens. Kiek tiksliai išpjovė, nežino, bet mano, kad apie 5 egles. Išpjautas egles susipjovęs po 2 metrus ir vežęs savo automobiliu su priekaba į Merkinės miestelyje esančią lentpjūvę, kur išpjovęs lentas. Lentas parsivežęs ir sudėjęs, kad jos išdžiūtų, sudėjęs kartu su kitomis lentomis, kurių turėjo iš anksčiau.Dar prieš tai eglinės ir pušinės medienos pirkęs iš giminaičių, gyvenančių (duomenys neskelbtini). Kokį kiekį pirkęs neprisimenantis. Medieną parsivežęs savo automobiliu VW Passat, (duomenys neskelbtini) Su nukentėjusiąja dėl žalos atlyginimo nebendravęs,nes niekas pas jį dėl to nebuvo atėjęs. Miškų tarnybos ieškinio nepripažįstantis pilnai,o pripažįstantis tik dėl 5 eglių. Jei teismas pripažins, kad išpjovęs 12 eglių, tai nueis į tą patį mišką ir išsikirsiantis dar papildomai eglių.
Nukentėjusioji M. D. teismo posėdyje 2014-11-27 nedalyvavo, bei mirė (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais(b.l.25-27)parodė,kad 2014-03-12 d. 14.00 val. į jos namų laidinį telefoną paskambinęs neprisistatęs asmuo pranešė, kad B. vagia jos mišką. 2014-03-15 d. jos dukros V. J. ir A. T. nuvyko į (duomenys neskelbtini), į jai priklausantį mišką. Nuvykusios pastebėjo, kad yra išpjauta apie 13 vnt. žalių eglių. Ji nedavė jokio leidimo kirsti mišką. 2014-03-19 d. buvo atlikti pavogtos medienos matavimai. Prašo asmenis, pavogusius jos turtą, nubausti įstatymo numatyta tvarka. (b.l. 25-26)
Nukentėjusiosios M. D. teisių perėmėja A. T. parodė, kad jos tėvai M. ir L. D. gyveno (duomenys neskelbtini). Netoli namų prie kelio (duomenys neskelbtini) yra jos motinai priklausęs miško sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kitoje kelio pusėje yra tėvui ir dar keliems asmenims priklausantis miško sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). 2014-03-12 d. jai paskambino mama ir pasakė, jog B. vagia jos mišką. 2014-03-15 d. ji su seserimi V. J. nuvykę į motinai priklausantį miško sklypą ir pamatę, kad yra išpjauta 12 žalių eglių.Matėsi,kad miškas buvo išpjautas šviežiai,bei išpjovimo braižas buvo vienodas.Kaltinamasis nei dar jos motinai esant gyvai ,nei dabar jokios žalos neatlygino ir net neatsiprašė už savo tokį poelgį. Miškų tarnybos darbuotojai skaičiuodami padarytą žalą, priskaičiavo ir tėvui priklausančiame miško sklype išpjautą žalią pušį, dėl jos pretenzijų neturinti, nes pušis buvo nulūžusi ir ją kažkas išpjovė.Tačiau pušis buvo visai kitoje vietoje ir pagal kelmo spalvą matėsi,kad ji buvo nupjauta skirtingu laiku.
Civilinio ieškovo- Valstybinės miškų tarnybos prie LR Aplinkos ministerijos atstovė nurodė, kad pagal atliktus matavimus M. D. priklausančiame miške neturint leidimo buvo išpjauta 12 žalių eglių,kurių tūris sudarė 4,542m3 ir tokiu būdu neteisėtai iškertant mišką buvo padaryta žala gamtai .Apskaičiavus pagal 204-03-06 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr.D1-249 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos patvirtintimo “ nurodytą žalos apskaičiavimo tvarką žalos dydis buvo nustatytas 789,28 EUR dydžio ir prašo patikslintu ieškiniu priteisti Valstybinei miškų tarnybai šios žalos atlyginimą žalą,žalos atlyginimą pervedant į Valstybinės miškų tarnybos sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) AB banke DNB( b.54-55,168-169).
Liudytojas Antanas Krušniauskas parodė, kad jis dirba Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Alytaus poskyryje Varėnos rajone. 2014 m. kovo 24 d. gavęs policijos raštą su prašymu paskaičiuoti ir įvertinti žalą dėl iškirstų medžių M. D. priklausančiame miško sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nuvykus į minėtą miško sklypą, kvartale Nr. (duomenys neskelbtini), sklype Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso M. D., užfiksavęs, kad yra išpjauta 12 vnt. žalių eglių, iš viso 4,542 kubinio metro medienos. Pateikdamas duomenis, padaręs klaidą parašydamas sklypo numerį (duomenys neskelbtini), o iš tikrųjų turi būti (duomenys neskelbtini). Matėsi,kad ėglės buvo išpjautos vienu metu. Tai matėsi iš likusių kelmų, jų spalvos. Eglės buvo nupjautos vienodame aukštyje, tai ir rodo, kad egles pjovė vienu metu ir tas pats asmuo. Buvo paliktos eglių viršūnės, kurių spygliai dar buvo žali.Iš miške esančių pėdsakų matėsi,kad eglės lyg galėjo būti išvežtos vežimu su giminais ratais.
Liudytoja O. B. parodė,kad ji yra kilusi iš Varėnos rajono. Jos sesuo gyvena (duomenys neskelbtini), turi sūnų A. B.,kuris sumanė pasistatyti pirtelę, paprašė pas juos miško, davę jam išsikirsti. Jos vyro miškas yra (duomenys neskelbtini), gal 3 km nuo jų namų. Mišką davę kirsti gal 2013 m. pavasarį.A. B. buvo atvažiavęs du kartus. Egles jis pats išsipjovė,bei išsivežė lengvąja mašina su priekaba. Vežėsi gal per du kartus. Vyras parodė jam, kur yra miškas, pats nedalyvavo, kai A. pjovė. Kokio storio buvo eglės, nežino. Su sunkvežimiu medžių nevežė.Ėmė egles ir pušis po 6 m ilgio. Jas į priekabą galėjo sudėti. Leidimo pjauti žaliai medienai nereikėjo.Buvę girininkijoje,kur paaiškino, kad leidimo nereikia.
Liudytojas V. B. parodė,kad jo prašė B. A. išsikirsti miško, bei nutaręs jam padėti. Neskaičiavęs, kiek išpjovė, nes nebuvęs namie, pasakęs žmonai, kad parodytų, kur pjauti. 2014 metų vasaros pabaigoje, prieš rudenį pjovė daugiau eglių. Kiek, neskaičiavęs, nes ir patys pjovę sau malkoms. Išvežė medžius ar tai lengvąja, ar tai krovinine mašina, nežinantis, nes nebuvęs namie. Kokio ilgio buvo nupjauti medžiai nežino. Per 5 metus galima išpjauti medienos be leidimo po 25 kubus. Leidimo kirsti neturėjęs.
Liudytojas P. B. parodė,kad lentas sūnus pirko pas „švogerį“., taip jam sūnus pasakė. Pats to nematęs. Tuo momentu pats dvi savaites gėręs. Lentų reikėjo lauko virtuvei. Su žmona turintys 1 ha miško, ten auga pušys, miškas dar jaunas, jį gavę už ganyklas nesenai, gal pavasarį. Sūnus neprašė kirsti jų miško. Vėliau sužinojęs, kad sūnus iškirto D. miške 5 egles. Rąstus vežė su sunkvežimiu.Iki tol nežinojęs kad sūnus iškirto D. mišką.
Liudytojas R. T. parodė, kad dirba Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Alytaus poskyryje Šalčininkų rajone. Iš policijos gavus paklausimą dėl V. B. priklausančiame miške galimo miško kirtimo peržiūrėjęs duomenų bazę, tuo vardu jokių leidimų ir pranešimų apie miško kirtimą 2013 ar 2014 m nebuvo.Per metus be leidimo galima pjauti sausuolius, vėjovartas, vėjalaužas. Žalią medį galima pjauti be leidimo, jei jis nulaužtas, ar išverstas su šaknimis. Miško savininko statybos ar ūkio reikmėms kirsti žalią medieną reikalingas pranešimas, tuomet galima iš 1 ha iškirsti 3 kubus medienos. Jei pranešimo nėra, tai kirtimas būtų neteisėtas.
Iš 2014-03-17 V. J. pateikto pareiškimo policijai(b.l.4),bei prie pareiškimo pateiktų fotonuotraukų matyti,kad eglės yra nupjautos neseniai,kadangi kelmai yra visškai balti,kelmai nupjauti maždaug vienodai aukštyje,eglės nupjautos prie miško pravažiavimo keliuko.Iš pateiktos fotonuotraukos dėl pušies nupjovimo matyti,kad pušies kelmas yra paraudonijęs,kas rodo,kad jis yra jau paveiktas saulės ir atmosferos,kas rodo jo ankstesnį nupjovimą,bei pušis nupjauta visiškai kitokiu nupjovimo stiliumi(b.l.12).
2014-04-29 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu iš VĮ Registrų centras nurodoma, kad miško sklypas ,miškų ūkio paskirties miškas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso M. D., kurio bendras plotas – 14.22 ha. (b.l. 31-34)
Pateiktu 2015-01-19 Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro liudijimu patvirtinama,kad mirusios (duomenys neskelbtini) M. D. ir 2014-09-04 mirusio L. Z. D. įpėdinėmis yra A. T. ir A. J..
2014-03-28 d. raštu Nr. 1K-04-71 LR AM Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės Alytaus teritorinis poskyris pateikė informaciją, jog M. D. priklausančiame miške, esančiame (duomenys neskelbtini), kv. Nr. (duomenys neskelbtini), skl. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) išpjauta 1 žalia pušis – 1,035 m3 ir 12 žalių eglių – 4,542 m3, viso iškirsta 5,577 m3 medienos. (b.l. 42-44)
2014-09-02 d. raštu Nr. S-1K-02-43 LR AM Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės Alytaus teritorinis poskyris pateikė informaciją, kad patikrinus V. B. priklausančio miško sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis, nustatyta, jog leidimas kirsti mišką minėtame sklype 2013-2014 metais išduotas nebuvo (b.l. 74).
2015-04-15 pranešimu LR AM Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės Alytaus teritorinis poskyrio vyr.specialistas R. T. pranešė,kad patikrinus V. B. priklausančią miško valdą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini) žalių medžių nukirtimo fakto nenustatyta ir leidimo žaliems medžiams nebuvo išduota.
Iš 2014-06-26 daiktų apžiūros protokolo matyti,kad A. B. sodyboje buvo sudėta džiovinimui lentų stirta,kur lentų ilgis yra 2,5 m,stirtos aukštis 1,2 m,plotis 2,6 m (b.l.84-86).
IĮ „Litpinus“ 2014-08-18 d. raštu nurodė, jog Merkinės miestelyje esančiame ceche medienos išpjovimo paslaugų nevykdo, todėl su A. B. jokie medienos išpjovimo sandoriai nebuvo vykdomi. (b.l. 79)
Iš surinktų įrodymų byloje visumos kaltinamojo kaltė pagal LR BK 178 str.1d. pasitvirtino pilnai,kadangi jis pagrobė svetimą turtą.Kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies nurodydamas,kad jis pagrobęs tik 5 egles,o kitą medieną parsivežęs iš V. B. miško esančio (duomenys neskelbtini). Tačiau surinktų įrodymų pagrindu kaltinamojo paaiškinimą,kad jis pagrobęs tik 5 egles teismas vertina kritiškai kaip gynybinę versiją ir siekimą sumažinti galimą žalos atlyginimą.Kaltinamasis nurodė,kad jis rastus iš nukentėjusiosios miško vežęs su savo automobiliu priekaboje.Iš sukrautų džiovinimui lentų ilgio (2,5 m)matyti,kad automobiline priekaba galėjo būti išvežti 2,5 m ilgio rastai iš miško.Liudytojos O. B. parodymus teismas vertina kritiškai kaip nenuoseklius ir prieštaringus.Ji nurodė,kad A. B. vežėsi išpjautus 6 m ilgio rąstus,tačiau lengvojo automobilio priekaboje tas nėra įmanoma. Tiek O. B.,tiek V. B. parodymai prieštarauja Valstybinės miškų tarnybos pateiktai informacijai,kad V. B. miške nėra vykdyta jokių žalių medžių kirtimų ir tokie šių liudytojų parodymai vertintini kaip siekimas padėti savo artimam giminaičiui(sūnėnui).
Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.Kaltinamasis nusikaltimo padarymo metu nebuvo teistas,jo padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai(BK 11 str.3d.).Kaltinamasis turi galiojančių administracinių nuobaudų dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų.Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia,kad kaltinamasis pagrobė svetimą turtą, prie kurio turėjo laisvą priėjimą .Teismas laiko,kad kaltinamajam yra pagrindas skirti švelnesnio pobūdžio bausmę- laisvės apribojimą,kur taikant šią bausmės rūšį būtų galima užtikrinti bausmės tikslų įvykdymą.
Kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti,kuri iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti nepakeista.
Nukentėjusioji M. D. iki savo mirties,bei po jos mirties jos teisių perėmėjos civilinio ieškinio nepareiškė.Todėl nukentėjusiosios teisių perėmėjoms išlieka teisė kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo civilinio proceso nustatyta tvarka.
Civilinio ieškovo-Valstybinės miškų tarnybos ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas,kadangi kaltinamasis savo veiksmais nukertant žalias egles padarė žalą ir gamtai.Patikslintas civilinis ieškinys tenkintinas pilnai ir iš kaltinamojo priteistinas 789,26 EUR žalos atlyginimas(LR CK 6.263 str.)
Vadovaudamasis LR BPK 297-298,301-308 str.,115 str.1d.,
n u s p r e n d ė:
A. B. pripažinti kaltu pagal LR BK 178 str.1d.ir nuteisti laisvės apribojimu 1(vieneriems)metams, paskiriant įpareigojimus- per bausmės laiką dirbti arba registruotis darbo biržoje , būti namuose nuo 22 val. iki 06 val. ryto,jeigu tai nesusiję su darbu ,mokymusi ar gydymusi sveikatos įstaigose ir per 6 mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60(šešiasdešimt)valandų sveikatos priežiūros,globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose,kurios rūpinasi neįgaliaisiais ,nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Priteisti iš A. B. a.k. (duomenys neskelbtini) civiliniam ieškovui- Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai 789,26 EUR (septynis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus dvidešimt šešis centus) žalos atlyginimo už gamtai padarytą žalą(priteistą sumą pervedant į Valstybinės miškų tarnybos sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) AB banke DNB).
Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsitesiėjimo ,nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui,skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.
Teisėjas(parašas
Nuorašas tikras :Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas