Civilinė byla Nr. e2A-231-368/2024

Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00582-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.7; 3.1.7.6; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

 (S)

 

 

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. birželio 12 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Linos Muchtarovienės ir Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės T. T. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. vasario 27 d. sprendimo ir 2024 m. kovo 21 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. T. individualios įmonės ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „555 investicijos“ dėl apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktų pripažinimo negaliojančiais ir jų panaikinimo, kompensacijos už sumokėtus mokesčius už sunaudotą vandenį priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė T. T. individuali įmonė (toliau –  T. T. IĮ) prašė: 1) pripažinti negaliojančiais 2021 m. gegužės 10 d. apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktus ir juos panaikinti; 2) priteisti iš atsakovės 503,20 Eur už atsakovės sunaudotą ir ieškovės apmokėtą vandenį, 169,40 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti; 193,60 Eur išlaidas advokato konsultacijai ir reikalavimo kompensuoti ieškovei už atsakovės suvartotą elektros energiją ir vandenį sumokėtas sumas ir apmokėti už gamtines dujas UAB „Ignitis“ pateikimą ne teismo tvarka, apmokėti; 3) 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad pagal 2021 m. vasario 24 d. ieškovė ir atsakovė sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – Gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartis) atsakovė nusipirko iš ieškovės gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Nors sutartis buvo sudaryta 2021 m. vasario 24 d., ieškovė atsakovės sutikimu išsikraustė iš gyvenamojo namo ir faktiškai perdavė turtą atsakovei 2021 m. kovo 19 d., dalyvaujant atsakovės atstovui ir ieškovės vadovo pažįstamam L. R. Turto perdavimo metu šalys neužfiksavo apskaitos prietaisų rodmenų, todėl jos susitiko dar kartą 2021 m. kovo 22 d. ir nufotografavo apskaitos prietaisų skaitiklių rodmenis, kad žinotų, iki kokių rodmenų už komunalines paslaugas turte turi mokėti ieškovė, o nuo kokių – atsakovė. Vėliau atsakovė informavo ieškovės atstovą, kad vien tokio rodmenų nufotografavimo nepakanka ir kad šalys papildomai dar turi pasirašyti specialios formos apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktus. Pasitikėdamas atsakove, ieškovės vadovas A. T. pasirašė ir perdavė neužpildytus aktus atsakovei, kad ši juos užpildytų pagal abiejų šalių kartu užfiksuotus rodmenis. Atsakovės atstovas į aktus, kuriuose nurodė datą – 2021 m. gegužės 10 d., įrašė kitus, o ne šalių užfiksuotus nuotraukose 2021 m. kovo 22 d. duomenis. Aplinkybė, kad atsakovė įrašė į 2021 m. gegužės 10 d. aktus tikrovės neatitinkančius duomenis ir todėl ieškovė sumokėjo už komunalines paslaugas, sunaudotas turte po to, kai turtas jau buvo perduotas atsakovei, išaiškėjo po to, kai ieškovė sumokėjo uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Palangos vandenys“ skolą už vandenį. Po šio įvykio ieškovė išsiaiškino, kad sumokėjo UAB „Palangos vandenys“ už vandenį iki skaitiklio rodmens 491 m3, nors turto perdavimo atsakovei metu vandens buvo suvartojusi tik iki 316 m3. Be to, 2022 m. vasario 24 d. ieškovė gavo apmokėjimui UAB „Ignitis“ PVM sąskaitą faktūrą 3 251,90 Eur sumai už gamtines dujas, suvartotas turte laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 22 d. iki 2021 m. birželio 22 d. Šios sąskaitos ieškovė neapmokėjo. Ieškovė 2022 m. liepos 4 d. nusiuntė atsakovei reikalavimą kompensuoti ieškovei už atsakovę UAB „Palangos vandenys“ sumokėtas sumas bei susisiekti su UAB „Ignitis“, kad aukščiau nurodyta sąskaita už gamtines dujas būtų perrašyta atsakovei. Kadangi atsakovė gera valia netenkino ieškovės reikalavimo, o UAB „Ignitis“ reikalauja iš ieškovės sumokėti aukščiau nurodytą atsakovės gamtinių dujų skolą, ieškovė prašo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.91 straipsnio 1 dalimi, pripažinti 2021 m. gegužės 10 d. apskaitos prietaisų suderinimo aktus negaliojančiais ir juos panaikinti bei priteisti iš atsakovės ieškovei jos sumokėtas sumas UAB „Palangos vandenys“ bei atlyginti jos turėtas išlaidas, susijusias su reikalavimo pateikimu ne teismo tvarka.

3.       Dėl atsakovės apgaulės – tyčinių veiksmų, kuomet atsakovė aktuose sąmoningai nurodė neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, ieškovė turėjo apmokėti už atsakovės turte pačios atsakovės sunaudotą elektros energiją ir vandenį. Atsakovė nesąžiningai išvengė prievolės mokėti už suvartotą vandenį, o ieškovė dėl to nukentėjo, nes sumokėjo UAB „Palangos vandenys“ mokestį už atsakovės suvartotą vandenį ir delspinigiais bei žyminį mokestį, viso 503,20 Eur. Be to, civilinėje byloje ginantis nuo UAB „Palangos vandenys“ reikalavimo ieškovė patyrė 169,40 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šitas išlaidas ieškovė patyrė dėl atsakovės kaltės, nes jei atsakovė būtų pateikusi UAB „Palangos vandenys“ teisingus duomenis apie vandens rodmenis buvusius turto perdavimą dieną – 2021 m. kovo 22 d., UAB „Palangos vandenys“ nebūtų reikalavę skolos sumokėjimo iš ieškovės ir ieškovei nebūtų tekę gintis civilinėje byloje nuo jai pareikšto reikalavimo. Taip pat, ieškovė patyrė 193,60 Eur išlaidas, susijusias su reikalavimo kompensuoti ieškovei už atsakovės suvartotą elektros energiją ir vandenį sumokėtas sumas ir apmokėti už gamtines dujas UAB „Ignitis“, pateikimu ne teismo tvarka, nes kreipėsi į advokatę konsultacijoms ir reikalavimo parengimui.

4.       Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. gegužės 15 d. sprendimu už akių ieškovės T. T. IĮ ieškinys buvo patenkintas iš dalies: pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento vandens, dujų ir elektros energijos apskaitos prietaisų, įrengtų (duomenys neskelbtini), rodmenų suderinimo aktai, kuriuos 2021 m. gegužės 10 d. sudarė T. T. IĮ ir mažoji bendrija (toliau – ir MB) „555 investicijos“, iš atsakovės ieškovės naudai priteista 866,20 Eur išlaidų atlyginimas, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. balandžio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 128 Eur žyminis mokestis. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. gegužės 26 d. papildomu sprendimu iš atsakovės ieškovei priteistas 800 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimas.

5.       Atsakovė MB „555 investicijos“ pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad tą pačią dieną atsakovė nupirko ir su namu sujungtą jo priklausinį – pagalbinio ūkio pastatą, esantį tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), kuris šildomas nuo namo, taip pat nuo namo į jį tiekiamas vanduo. Tiek namo, tiek ūkinio pastato dujų ir vandens suvartojimą fiksuoja tas pats skaitliukas. Ieškovė abu pastatus – gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio pastatą – faktiškai valdė ne iki 2021 m. kovo 19 d., kaip nurodyta ieškinyje, bet iki 2021 m. balandžio 21 d. Būtent šią dieną buvo pasirašytas pagalbinio ūkio pastato (faktiškai šildomo baseino) perdavimo – priėmimo aktas. Po apskaitos prietaisų rodmenų užfiksavimo ieškovė dar mėnesį naudojosi turtu, naudojo vandenį, elektrą ir dujas, todėl apskaitos prietaisų rodmenys skyrėsi nuo tų, kuriuos šalys užfiksavo 2021 m. kovo 22 d. Ieškovės teiginiai, jog į 2021 m. gegužės 10 d. aktus atsakovė įrašė ne tuos duomenis, kuriuos šalys buvo užfiksavusios nuotraukose 2021 m. kovo 22 d., yra nepagrįsti. Ieškovė iki 2021 m. balandžio 21 d. faktiškai naudojosi turtu, jai ir kyla prievolė sumokėti už sunaudotą vandenį, elektrą ir kt.

6.       Ieškovė T. T. IĮ atsiliepime į atsakovės MB „555 investicijos“ prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, jog aplinkybė, kad ieškovė pardavė atsakovei du objektus ir kad vieno iš jų nuosavybės teisė perėjo atsakovei vėliau, nei kito, nepaneigia ieškovės nurodyto gyvenamojo namo, kurio nuosavybė perėjo atsakovei sutarties pasirašymo pas notarę metu 2021 m. vasario 24 d., perdavimo atsakovei naudotis 2021 m. kovo 19 d. fakto. Tai, jog pagalbinio ūkio pastato priėmimo – perdavimo aktas buvo pasirašytas 2021 m. balandžio 21 d., įrodo faktą, kad pagalbinio ūkio pastato nuosavybės teisė perėjo iš ieškovės atsakovei 2021 m. balandžio 21 d., tačiau šis aktas neįrodo nei gyvenamojo namo perdavimo atsakovei naudotis, nei pagalbinio ūkio pastato perdavimo atsakovei naudotis fakto, jo datos ir laiko. Pati atsakovė pripažįsta, kad dujų ir vandens suvartojimą fiksuoja tas pats skaitiklis, įrengtas gyvenamajame name, su kuriuo yra sujungtas pagalbinio ūkio pastatas, į kurį patenkama per gyvenamąjį namą. 2021 m. kovo 19 d. ieškovės atstovas A. T. perdavęs atsakovei gyvenamojo namo raktus, todėl ieškovė nebegalėjo patekti ne tik į gyvenamąjį namą, bet ir į pagalbinio ūkio pastatą ir nebegalėjo juo naudotis.

7.       Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi atsakovės MB „555 investicijos“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino ir iš atsakovės ieškovei priteisė 300 Eur atstovavimo išlaidų. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. spalio 4 d. nutartimi panaikino Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – tenkino atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo; panaikino Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. gegužės 15 d. sprendimą už akių; atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. 

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

8.       Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. vasario 27 d. sprendimu teismas ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės T. T. IĮ atsakovei MB „555 investicijos“ 660 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. kovo 21 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės T. T. IĮ atsakovei MB „555 investicijos“ 1 200 Eur  bylinėjimosi išlaidas.

9.       Teismas pažymėjo, kad ieškovės pateiktos nuotraukos, kuriose 2021 m. kovo 22 d. užfiksuoti ūkiniame pastate įrengtų skaitiklių rodmenys, vienareikšmiškai nepatvirtina, kad skaitiklių fiksavimo metu ieškovė atsakovei jau buvo perdavusi įsigytą turtą ir jame nebegyveno. Ieškovės nurodytas aplinkybes, kad 2021 m. kovo 19 d. atsakovei buvo perduotas įsigytas turtas, patvirtino tik liudytojai – ieškovės atstovo A. T. draugas L. R. ir A. T. sutuoktinė I. T. Teismas konstatavo, kad be liudytojų parodymų, kurie patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir nepakankamos įrodomosios galios įrodymai, byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, kada atsakovei buvo perduoti įsigyto turto raktai ir nuo kada ieškovė nebeturėjo galimybės patekti į nurodytą turtą. Teismas akcentavo, kad ieškovės į bylą pateikti vaiko gimimo įrašas, ieškovės atstovo ir atsakovės atstovo susirašinėjimas telefonu bei vaizdo įrašas, pagal byloje nustatytas aplinkybes gali būti interpretuojami įvairiai, todėl nėra pakankami laikyti įrodytą aplinkybę, jog atsakovei tiek gyvenamasis namas, tiek ūkinis pastatas buvo perduoti faktiškai naudotis 2021 m. kovo 19 d. ir nuo šios dienos atsakovei kyla pareiga atsiskaityti už nurodytam turtui suteiktas elektros, dujų ir vandens tiekimo paslaugas.

10.       Taip pat teismas pažymėjo, kad be liudytojų parodymų byloje nėra tiesioginių įrodymų, leidžiančių daryti neginčijamą išvadą, kad abu pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), atsakovei buvo perduoti 2021 m. balandžio 21 d. Notaro patvirtintame 2021 m. balandžio 21 d. perdavimo–priėmimo akte nurodyta, kad vykdydami 2021 m. vasario 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). 2021 m. vasario 24 d. ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties 5.1.8. punkte nustatyta, kad pardavėjas įsipareigoja sumokėti visus mokesčius ir mokėjimus, susijusius su parduodamu daiktu, už laikotarpį iki ūkinio pastato priėmimo–perdavimo akto sudarymo dienos. Teismas padarė išvadą, kad byloje neįrodyta, jog turtas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovei buvo perduotas faktiškai naudotis 2021 m. kovo 19 d., todėl 2021 m. balandžio 21 d. perdavimo–priėmimo akte konstatuotos aplinkybės laikytinos teisingomis.

11.       Teismas padarė išvadą, kad byloje pateiktų įrodymų visuma ir turinys yra nepakankami pagrįsti ieškovės nurodytoms aplinkybėms, jog gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), perdavimas atsakovei įvyko 2021 m. kovo 19 d., ir į ginčijamus apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktus turėjo būti įrašyti 2021 m. kovo 19 d. skaitiklių rodmenys. Teismas sprendė, kad ieškovė taip pat neįrodė, jog ginčijamus apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktus ji pasirašė neužpildytus, t. y. juose nesant įrašytų skaitiklių duomenų. Be to, teismas pažymėjo, kad net ir laikant aplinkybę, jog ieškovė aktus pasirašė neužpildytus, t. y. tuščius, įrodytą, akcentuotina, kad apdairus ir atidus verslininkas, prieš pasirašydamas ginčijamus aktus, kurie sukuria šalims prievolę atsiskaityti už suteiktas paslaugas pagal akte nurodytus skaitiklių rodmenis, turėjo su kita šalimi juos kartu užpildyti ir įsitikinti aktuose įrašytų duomenų teisingumu, todėl to nepadarius, ieškovei turėtų tekti dėl šio poelgio atsiradusios teisinės pasekmės. Teismas konstatavo, kad byloje neįrodyta, jog 2021 m. gegužės 10 d. apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktai yra negaliojantys CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, todėl ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovei 660 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro sumokėtas 55 Eur žyminis mokestis už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir 605 Eur išlaidos už advokato pagalbą.

12.       Taip pat teismas nustatęs, kad atsakovė byloje iš viso patyrė 1 805 Eur išlaidas už advokato pagalbą, tačiau teismas priimdamas sprendimą pasisakė ne dėl visų atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, nusprendė priimti papildomą sprendimą, kuriuo atsakovės patirtas 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą priteisė iš ieškovės.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

 

13.       Apeliaciniu skundu ieškovė T. T. IĮ prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. vasario 27 d. sprendimą ir 2024 m. kovo 21 d. papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-18-671/2024 ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priteisti iš atsakovės apeliantei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Nesutinka su teismo vertinimu, kad įrodymai, kuriuos į bylą pateikė ieškovė, siekdama pagrįsti savo ieškinio faktinį pagrindą, gali būti interpretuojami įvairiai, todėl yra nepakankami. Šis teismo argumentas negali būti laikomas tinkamu. Jei ieškovės pateikti įrodymai, anot teismo, gali būti interpretuojami įvairiai, vadinasi, vadovaujantis logika, jie gali būti interpretuojami ir kaip įrodantys, o ne paneigiantys ieškovės nurodomas aplinkybes. Tai reiškia, kad jei teismas laikė, kad aptariami įrodymai gali būti interpretuojami įvairiai, tačiau pasirinko interpretuoti juos kaip neįrodančius ieškovės nurodomų aplinkybių, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais apie teismo pareigą argumentuoti įrodymų atmetimą, teismas privalėjo sprendime nurodyti tokio pasirinkimo argumentus. Teismas to nepadarė, todėl pažeidė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnyje įtvirtintas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išplėtotas įrodymų vertinimas taisyklės.

13.2.                      Teismas iškėlė ieškovei per aukštą, civiliniam procesui nebūdingą, įrodinėjimo pareigos kartelę. Iš esmės tai reiškė sąlygą ieškovei įrodyti tai, ko įrodyti yra neįmanoma – paneigti bet kokias teismui galinčias kilti abejones. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktas ir jame nurodyta praktika). Teismo sprendimas atmesti ieškovės įrodymus vien tuo pagrindu, kad jie gali būti interpretuojami įvairiai ir nepaaiškinant, kodėl teismas juos interpretavo ne taip, kaip teigė ieškovė, reiškė procesinę pareigą ieškovei užtikrinti, kad būtų pasiektas absoliutus teismo įsitikinimo ieškovės nurodomų aplinkybių egzistavimu laipsnis.

13.3.                      Ieškovės nuomone, tarp jos pateiktų įrodymų (nurodytų apeliacinio skundo 4 puslapio 1–5 punktuose) visuma ir nuoseklumas, jie vienas kitą papildo, jokių prieštaravimų tarp jų nėra. Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos atsikirtimo į ieškinį argumentą, kad turtas jai nebuvo perduotas 2021 m kovo 19 d., todėl ieškovės pateiktų įrodymų buvo pakankama išvadai padaryti apie tai, kad ieškovė perdavė turtą atsakovei 2021 m. kovo 19 d. ir nuo tos dienos atsakovė privalėjo jį išlaikyti.

13.4.                      Teismas sprendė, kad neturi pagrindo netikėti 2021 m. balandžio 21 d. šalių pas notarą pasirašytame perdavimo – priėmimu akte, kuriuo ieškovė perdavė atsakovei, o atsakovė priėmė iš ieškovės ūkinį pastatą konstatuotomis aplinkybėmis. Tokia teismo išvada reiškia, kad ieškovė turi sumokėti mokesčius už ūkinį pastatą iki 2021 m. balandžio 21 d. Teismas ignoravo aplinkybę, kad atsakovė į ieškovės iš anksto pasirašytus neužpildytus apskaitos prietaisų suderinimo aktų blankus įrašė ne 2021 m. balandžio 21 d. apskaitos prietaisų rodmenis, o 2021 m. gegužės 10 d. rodmenis. Įvertinus tai, net jei būtų daroma prielaida, kad teismas pagrįstai sprendė, kad ūkinis pastatas perduotas atsakovei 2021 m. balandžio 21 d., vien ta aplinkybė, kad aktuose neįrašyti 2021 m. balandžio 21 d. duomenys, o įrašyti 2021 m. gegužės 10 d. duomenys, įrodo, kad šie aktai yra neteisingi, todėl turi būti panaikinti. Jie neparodo, kokie apskaitos prietaisų rodmenys buvo 2021 m. balandžio 21 d., kai tarp šalių buvo pasirašytas notarinis ūkinio pastato priėmimo – perdavimo aktas.

13.5.                      Teismas ignoravo, kad 2021 m. balandžio 21 d. aktas buvo pasirašytas ir jame konstatuotos aplinkybės buvo susijusios tik su ieškovės įsipareigojimais ūkinio pastato atžvilgiu. Gyvenamojo namo atžvilgiu ieškovė nebuvo įsipareigojusi apmokėti jo išlaikymo išlaidų iki ūkinio pastato perdavimo dienos. Gyvenamojo namo išlaikymo išlaidas ieškovė buvo įsipareigojusi apmokėti tik iki jo pardavimo dienos, t. y. 2021 m. vasario 24 d., ir iki kol naudosis namu (nes šalys buvo sutarusios, kad ieškovė dar kurį laiką naudosis namu). Ieškovė naudojosi namu iki 2021 m. kovo 19 d., todėl atsakovei nepateikus į bylą jokių įrodymų, kad gyvenamasis namas perduotas jai, kokią nors kitą dieną nei 2021 m. kovo 19 d., teismas dėl 2021 m. balandžio 21 d. kaip gyvenamojo namo perdavimo datos, negalėjo spręsti iš 2021 m. balandžio 21 d. ūkinio pastato perdavimo akto.

13.6.                      Teismas pažeidė CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to byla buvo iš esmės išspręsta neteisingai, todėl iš ieškovės buvo nepagrįstai atsakovės naudai priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

14.       Atsakovė MB „555 investicijos“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir papildomą sprendimą palikti nepakeistus, o apeliacinį skundą atmesti; priteisti atsakovei apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Ieškovės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas iškėlė ieškovei per aukštą, civiliniam procesui nebūdingą, įrodinėjimo pareigos kartelę yra nepagrįstas, nes ieškovė, turėdama pareigą įrodyti savo reikalavimus, to nepadarė.

14.2.                      Skunde ieškovė nurodo, kokiais įrodymais rėmėsi, grįsdama ieškinį, ir kad teismas ignoravo svarbias aplinkybes. Atsakovės vertinimu, teismas tinkamai ir objektyviai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė teisingą išvadą, kad įrodymų visuma ir jų turinys nepagrindžia ieškovės nurodytų aplinkybių, kad gyvenamojo namo ir ūkinio pastato perdavimas atsakovei įvyko 2021 m. kovo 19 d. ir į apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktus turėjo būti įrašyti tos dienos skaitiklių rodmenys. Pateiktos nuotraukos, kuriose, ieškovės teigimu, matyti atsakovės atstovo R. S. atvaizdas (neaišku, kokiu teisiniu pagrindu ieškovė jį įvardina atsakovės atstovu), rašytiniai įrodymai apie vaiko gimimą neįrodo, kad turte ieškovė nebegyveno. Ieškovei neįrodžius, kad turtas buvo atsakovei perduotas faktiškai naudotis 2021 m. kovo 19 d., pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi 2021 m. balandžio 21 d. perdavimo–priėmimo akte konstatuotomis aplinkybėmis.

14.3.                      Teismas konstatavęs, kad byloje neįrodyta, jog 2021 m. gegužės 10 d. apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktai yra negaliojantys CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, ieškinį pagrįstai atmetė bei pagrįstai priėmė papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismo sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų naikinti.

 

        Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

15.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

 

        Dėl faktinių bylos aplinkybių

 

16.       Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2021 m. vasario 24 d. ieškovės T. T. IĮ ir atsakovės MB „555 investicijos“ sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė pardavė, o atsakovė nusipirko gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini).  Pagal 2021 m. vasario 24 d. ieškovės T. T. IĮ ir atsakovės MB „555 investicijos“ sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė pardavė, o atsakovė nusipirko ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Ūkinio pastato pirkimo–pardavimo sutartis). 2021 m. kovo 19 d. atsakovės MB „555 investicijos“ atstovas A. L. ieškovei T. T. IĮ pervedė 744,55 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „už MB 555 investicijos perkant ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini)“. 2021 m. kovo 22 d. atsakovė MB „555 investicijos“ ieškovei T. T. IĮ pervedė 54 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „už perkamą ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), pagal 2021.02.24 sutartį“. 

17.       2021 m. balandžio 21 d. perdavimo–priėmimo aktu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), vykdydami 2021 m. vasario 24 d. pirkimo – pardavimo sutartį ieškovė T. T. IĮ perdavė, o atsakovė MB „555 investicijos“ priėmė ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini).

18.       Iš nuotraukų, kurių data nurodyta 2021 m. kovo 22 d., matyti, kad dujų skaitiklio Nr. (duomenys neskelbtini) rodmuo yra 37410,28 m3, o vandens skaitiklio nuotrauka yra neryški ir iš jos neįmanoma nustatyti užfiksuotų rodmenų. 2021 m. gegužės 10 d. apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktai kuriuose pažymėti objekto, esančio (duomenys neskelbtini), apskaitos duomenys, pasirašyti ieškovės atstovo A. T. ir atsakovės atstovo A. L.. 2021 m. gegužės 10 d. apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo akte nurodyta dujų skaitiklio rodmuo – 38413 m3; dieninio elektros skaitiklio Nr. (duomenys neskelbtini) rodmuo – 51348 kWh. 2021 m. gegužės 10 d. apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo akte nurodyta, kad to paties dieninio elektros skaitiklio rodmuo yra 51871 kWh; naktinio elektros skaitiklio Nr. (duomenys neskelbtini) rodmuo yra 47089 kWh. 2021 m. gegužės 10 d. apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo akte nurodyta, kad to paties naktinio elektros skaitiklio rodmuo yra 47488 kWh. Iš ieškovė į bylą pateiktos nuotraukos nematyti vandens skaitiklio numerio ir rodmenų. 2021 m. gegužės 10 d. apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo akte nurodyta, kad vandens skaitiklio rodmuo yra 491 m3.

19.       2021 m. rugpjūčio 21 d. įgaliojimu atsakovė MB „555 investicijos“ įgaliojo R. S. atlikti įvairius veiksmus, susijusius su gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini). Įgaliojimas galiojo iki 2023 m. rugpjūčio 31 d.

20.       Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-475-973/2022 panaikintas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. lapkričio 25 d. preliminarus sprendimas, kuriuo iš atsakovės (šioje byloje ieškovės) T. T. IĮ buvo priteista 482,22 Eur skola, 11,98 Eur delspinigiai, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 494,20 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. lapkričio 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 9 Eur bylinėjimosi išlaidos (sumokėtas žyminis mokestis) ieškovės UAB „Palangos vandenys“ naudai; civilinė byla Nr. e2-475-973/2022 nutraukta. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų, nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų civilinėje byloje Nr. e2-475-973/2022 kartu su ieškiniu yra UAB „Palangos vandenys“ pateiktoje 2021 m. liepos 5 d. pretenzijoje adresuotoje T. T. IĮ nurodyta, kad skola už suteiktas paslaugas 2021 m. vasario 25 d. yra 482,34 Eur iki apskaitos prietaiso rodmens 491 m3, adresu (duomenys neskelbtini).

21.       2022 m. sausio 26 d. ieškovei T. T. IĮ išrašyta PVM sąskaita faktūra 169,40 Eur sumai už prieštaravimų parengimą ir pateikimą teismui pagal UAB „Palangos vandenys“ ieškinį. Nurodyta sąskaita apmokėta 2022 m. gegužės 11 d. 2022 m. vasario 24 d. UAB „Ignitis“ ieškovei T. T. IĮ išrašė PVM sąskaitą faktūrą 3 251,90 Eur sumai už gamtines dujas laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 21 d. iki 2021 m. birželio 22 d., tiektas adresu (duomenys neskelbtini).

22.       2022 m. liepos 4 d. reikalavimu ieškovė T. T. IĮ kreipėsi į atsakovę MB „555 investicijos“, kuriuo prašė atsakovę kompensuoti ieškovės sumokėtus 503,20 Eur už vandenį ir 359,17 Eur už elektrą objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), ir pranešti UAB „Ignitis“, kad 2022 m. vasario 24 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra 3251,90 Eur sumai už gamtines dujas tam pačiam objektui būtų perrašyta atsakovei arba apmokėti šią sąskaitą. 2022 m. rugpjūčio 17 d. ieškovei T. T. IĮ išrašyta PVM sąskaita faktūra 193,60 Eur sumai už teisines paslaugas. Nurodyta sąskaita apmokėta 2022 m. gruodžio 29 d.

 

Dėl gyvenamojo namo ir ūkinio pastato perdavimo atsakovei datos

 

23.       Apeliantė skunde teigia, kad gyvenamojo namo išlaikymo išlaidas ieškovė buvo įsipareigojusi apmokėti tik iki jo pardavimo dienos, t. y. 2021 m. vasario 24 d., ir iki kol naudosis namu. Ieškovė naudojosi namu tik iki 2021 m. kovo 19 d., todėl atsakovei nepateikus į bylą jokių įrodymų, kad gyvenamasis namas perduotas jai kokią nors kitą dieną nei 2021 m. kovo 19 d., teismas dėl 2021 m. balandžio 21 d. kaip gyvenamojo namo perdavimo datos, negalėjo spręsti iš 2021 m. balandžio 21 d. ūkinio pastato perdavimo akto.

24.       Apeliantė aplinkybes, kad iš gyvenamojo išsikraustė būtent 2021 m. kovo 19 d., o ne kitu laiku įrodinėja: 1) 2021 m. kovo 22 d. ieškovės vadovo A. T. mobiliu telefonu darytos apskaitos prietaisų rodmenų nuotraukomis, kuriose matyti atsakovės atstovo R. S. atvaizdas, kas įrodo, kad rodmenis tą dieną fiksavo ir atsakovės pusė ir tą dieną vyko faktinis turto perdavimas atsakovei; 2) liudytojo L. R. paaiškinimais, kad jis 2021 m. kovo 19 d. padėjo ieškovės atstovui A. T. išsikraustyti iš turto, pernešė daiktus ir matė, kaip 2021 m. kovo 19 d. vakare A. T. perdavė atsakovės vadovui A. L. turto raktus; 3) liudytojos I. T., kuri gyveno su A. T. ginčo name, paaiškinimais, kad šeima išsikraustė iš turto 2021 m. kovo mėnesį ir juo nebesinaudojo, nes 2021 m. balandžio 6 d. jai ir A. T. gimė sūnus ir jie tuo metu jau gyveno (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad A. T. ir jo sutuoktinei 2021 m. balandžio 6 d. gimė sūnus patvirtina vaiko gimimo įrašas, o tą aplinkybę, kad šeima vaiko gimimo metu jau gyveno (duomenys neskelbtini), patvirtina 2021 m. balandžio 9 d. išrašas iš medicininių dokumentų, kuriame nurodyta, kad I. T. gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) 4)  susirašinėjimas sms žinutėmis tarp A. T. ir atsakovės atstovo A. L. 2021 m. kovo 12 d. – 2021 m. kovo 25 d., iš kurių matyti, kad A. L. prašė A. T. atlaisvinti namą iki penktadienio 2021 m. kovo 19 d., nes atvyksta į (duomenys neskelbtini) su šeima, o 2021 m. kovo 25 d. A. L. sms žinute jau tikslinasi, koks namo wifi, kas šios paslaugos teikėjas, kas įrodo, kad jis namą jau perėmęs ir jame apsistojęs; 5) 2021 m. gegužės 4 d. TV3 reportažas apie atsakovei priklausantį turtą, kuriame rodomas baseinas su vandeniu, o pats turtas jau po kosmetinio remonto, kai tuo tarpu 2021 m. kovo 19 d. baseine vandens nebuvo.

25.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad byloje, esančiose nuotraukose 2021 m. kovo 22 d. užfiksuoti gyvenamajame name ir ūkiniame pastate, esančiuose (duomenys neskelbtini), įrengtų skaitiklių rodmenys, vienareikšmiškai nepatvirtina, kad skaitiklių fiksavimo metu ieškovė jau buvo perdavusi atsakovei įsigytą turtą ir jame nebegyveno. Teismas liudytojų – ieškovės atstovo A. T. draugo L. R. ir A. T. sutuoktinės I. T. paaiškinimus, kurie patvirtino, kad 2021 m. kovo 19 d. ieškovė perdavė atsakovei įsigytą turtą, patikimumo prasme vertino kaip subjektyvaus pobūdžio ir nepakankamos įrodomosios galios įrodymus. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, kada atsakovei buvo perduoti įsigyto turto raktai ir nuo kada ieškovė nebeturėjo galimybės patekti į nurodytą turtą. Teismas ieškovės į bylą pateiktus vaiko gimimo įrašą, ieškovės atstovo ir atsakovės atstovo susirašinėjimą telefonu bei vaizdo įrašą vertino, kaip nepakankamus laikyti įrodytą aplinkybę, jog atsakovei tiek gyvenamasis namas, tiek ūkinis pastatas buvo perduoti faktiškai naudotis 2021 m. kovo 19 d. ir, kad nuo šios dienos atsakovei kyla pareiga atsiskaityti už nurodytam turtui suteiktas elektros, dujų ir vandens tiekimo paslaugas.

26.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nors Gyvenamo namo pirkimo–pardavimo sutarties 4.1.–4.3. punktuose yra nurodyta, kad pasirašyta ši sutartis kartu yra daikto priėmimo–perdavimo aktas, tačiau byloje ginčo nekilo, kad faktiškai ieškovė sutarties pasirašymo dieną – 2021 m. vasario 24 d., gyvenamojo namo atsakovei neperdavė ir juo toliau naudojosi A. T.

27.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad 2021 m. kovo 22 d. apeliantės vadovo mobiliuoju telefonu darytos nuotraukos, kuriuose matyti, kaip apeliantė nurodo atsakovės atstovo R. S. atvaizdas, įrodo vykusį turto perdavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad šiose nuotraukose nuo apskaitos prietaiso rodmenų atsispindintis žmogaus atvaizdas yra neaiškus ir negalima nustatyti asmens tapatybės. Be to, byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad atsakovė būtų įgaliojusi R. S. atstovauti jos interesams 2021 m. kovo 22 d. Byloje esantis 2021 m. rugpjūčio 20 d. įgaliojimas patvirtina, kad R. S. tik nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d. turi įgaliojimus atstovauti atsakovę dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini). Esant šioms nustatytoms aplinkybės, net jei R. S. ir dalyvavo 2021 m. kovo 22 d. fiksuojant apskaitos prietaisų rodmenis, tai niekaip neįrodo, kad tą dieną apeliantė faktiškai perdavė, o atsakovė priėmė turtą. 

28.       Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 29–30 punktą).

29.       Vertinant liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, reikia atsižvelgti į jų subjektyvų pobūdį. Rašytiniai įrodymai vertinami kaip aiškesni ir patikimesni nei liudytojų parodymai. Rašytinių įrodymų turiniui, skirtingai nei liudytojų parodymams, neturi tokios įtakos turinio fiksavimo, išsaugojimo, atkūrimo ir perteikimo aplinkybės (gebėjimas matyti, girdėti ar suprasti tam tikras aplinkybes, jas visas detaliai įsiminti ir atgaminti bei perteikti neiškraipant). Liudytojo parodymams neišvengiamai daro įtaką laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali būti užmirštos. Be to, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiūris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus. Tokios nuostatos dėl įrodymų patikimumo vertinimo gali būti taikomos tiems įrodymams, kurių pagrindą sudaro fizinių asmenų paaiškinimai (šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai ir argumentai, liudytojų parodymai ir kt.). Dėl šių aplinkybių asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir nepakankamos įrodomosios galios įrodymai (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018, 27 punktas).

30.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad liudytojo L. R. paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu laikytini subjektyviais ir nepakankamos įrodomosios galios įrodymais. Liudytojas nurodė, kad tą dieną, kai A. T. išsikraustė iš namo, pastarasis nufotografavo skaitiklių rodmenis, o raktus perdavė naujam savininkui A. L., tačiau pats ieškovės atstovas teigia, kad jis iš namo nors ir išsikraustė 2021 m. kovo 19 d., tačiau apskaitos prietaisų rodmenis telefonu fiksavo 2021 m. kovo 22 d., o ne kovo 19 d., dalyvaujant atsakovės atstovui, kurį nurodo, esantį R. S., o ne A. L..

31.       Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad liudytojos I. T. parodymai, kuri yra ieškovės atstovo A. T. sutuoktinė, laikytini neturinčiais pakankamos įrodomosios galios įrodymais. Kaip matyti iš liudytojos duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu, liudytoja patvirtino, kad ji nebuvo nekilnojamame turte, esančiame (duomenys neskelbtini), ir nedalyvavo išsikraustant. Be to, liudytojos paaiškinimas, kad ji su sutuoktiniu iki vaiko gimimo 2021 m. balandžio 6 d., jau pusantrų metų gyveno (duomenys neskelbtini), nepaneigia aplinkybės, kad ieškovė (jos atstovas) ginčo turtu, jį pardavus atsakovei, nesinaudojo, nes pats ieškovės atstovas A. T. teigia, kad jis iš turto išsikraustė 2021 m. kovo 19 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, I. T. duodama paaiškinimus teisme galimai turėjo suinteresuotumą palaikyti savo sutuoktinį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad šios liudytojos paaiškinimai yra subjektyvūs ir jų nepatvirtina, jokie objektyvūs duomenys.

32.       Apeliantės pateikti įrodymai – vaiko gimimo išrašas bei 2021 m. balandžio 9 d. išrašas iš medicininių dokumentų taip pat nepatvirtina, kad ieškovė (jos atstovas) 2021 m. kovo 19 d. išsikraustė iš ginčo turto, nes šiuose dokumentuose esantys duomenis patvirtina kitas aplinkybes, t. y. vaiko gimimą ir I. T. gyvenamąją vietą.

33.       Teisėjų kolegija įvertinusi šios nutarties 30–31 punktuose nurodytas aplinkybes atmeta apeliantės argumentus, jog minėtų liudytojų paaiškinimai neprieštarauja kitiems objektyviems įrodymams, esantiems byloje ir yra pakankamos įrodomosios galios įrodymai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo šių liudytojų paaiškinimais kaip neturinčiais pakankamos įrodomosios galios ir patikimumo prasme vertinamais kaip subjektyvaus pobūdžio įrodymais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės skundo argumentai dėl liudytojų parodymų netinkamo vertinimo neteikia pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, nurodytų liudytojų parodymus vertinęs kaip nepatikimus, pažeidė CPK 185 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo taisyklių.

34.       Tai pat apeliantė, 2021 m. kovo 12 d. – 2021 m. kovo 25 d. A. T. ir atsakovės atstovo A. L. susirašinėjimo SMS žinutėmis turiniu įrodinėjo, kad atsakovė nuo 2021 m. kovo 19 d. naudojosi turtu.

35.       Iš šių žinučių nustatyta, kad 2021 m. kovo 12 d. A. L. prašo A. T., kad šis atlaisvintų patalpas, nes ketina atvykti su šeima. A. T. atsako: gerai. 2021 m. kovo 25 d. A. L. klausia: koks pas tave Wifi, kokia firma. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių SMS žinučių turinys patvirtina, kad atsakovės atstovas ragina ieškovės atstovą atlaisvinti patalpas, domisi, ar yra teikiama Wifi paslauga ir kokia bendrovė šią paslaugą teikia. Pažymėtina, kad minėtos žinutės niekaip nepatvirtina, jog ieškovė perdavė atsakovei patalpas būtent 2021 m. kovo 19 d., ar kitą dieną, bei, kad atsakovė nuo 2021 m. kovo 19 d. naudojosi ginčo turtu.

36.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės pateiktas 2021 m. gegužės 4 d. reportažas, rodytas per TV3, apie ginčo turtą, kuriame rodomas baseinas su vandeniu, nepatvirtina, kad ieškovė 2021 m. kovo 19 d. buvo perdavusi atsakovei viso turto raktus ir visą turtą. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro, nes nėra jokių duomenų, kada buvo parengtas reportažas, nėra žinoma, jo filmavimo aplinkybės, laikas, todėl jis nelaikytinas tiesioginiu įrodymu.

37.       CPK 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais (CPK 186 straipsnis), liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

38.       Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 80 punktas).

39.       Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas be liudytojų parodymų, turto perdavimo aplinkybėms konstatuoti, vertino ir šios nutarties 28, 34–36 punktuose nurodytus bei kitus byloje esančius rašytinius įrodymus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu minėtų įrodymų vertinimu, kad jie nėra pakankami ir neįrodo fakto, jog ieškovė gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą faktiškai perdavė atsakovei 2021 m. kovo 19 d. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada padaryta nepažeidžiant proceso teisės normose nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviosios tiesos, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas).

40.       Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas aplinkybę, jog apeliantė neįrodė, jog 2021 m. kovo 19 d. perdavė atsakovei turtą (atidavė raktus nuo gyvenamojo namo ir atlaisvino patalpas), nustatė įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir liudytojų parodymus, taip pat šalių atstovų paaiškinimus, ir išvadą padarė iš įrodymų visumos. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės apeliacinio skundo argumentai, neteikia pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog apeliantė neįrodė, kad faktiškai perdavė atsakovei turtą 2021 m. kovo 19 d., netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus.

41.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).

42.       Teisėjų kolegijos vertinimu byloje nenustačius, jog apeliantė gyvenamąjį namą arba visą turtą perdavė faktiškai atsakovei 2021 m. kovo 19 d., pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs, kad be liudytojų parodymų byloje taip pat nėra tiesioginių įrodymų, leidžiančių daryti neginčijamą išvadą, kad abu pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), atsakovei buvo perduoti 2021 m. balandžio 21 d., spręsdamas dėl faktinio turto perdavimo, pagrįstai vadovavosi notaro patvirtintu ir šalių atstovų pasirašytu 2021 m. balandžio 21 d. perdavimo–priėmimo aktu, kuriame nurodyta, kad vykdydami 2021 m. vasario 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį ieškovė T. T. IĮ perdavė, o atsakovė MB „555 investicijos“ priėmė ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad pati apeliantė bylą nagrinėjant teisme teigė, jog šalys kartu užfiksavo apskaitos skaitiklių rodmenis 2021 m. balandžio 21 d., jog įvertinus byloje esančius įrodymus, nėra nustatyta aplinkybių paneigiančių, jog 2021 m. balandžio 21 d. perdavimo–priėmimo aktu užfiksuotos ūkinio pastato perdavimo aplinkybės būtų paneigtos, sprendžia, kad byloje nesant įrodytai aplinkybei, jog abu ginčo pastatai arba vienas jų būtų perduoti atsakovei anksčiau nei 2021 m. balandžio 21 d., pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad faktiškai abu pastai (visas turtas) atsakovei buvo perduoti 2021 m. balandžio 21 d.

 

Dėl apskaitos prietaisų rodmenų fiksavimo aktų

 

43.       Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismui konstatavus, jog turtas atsakovei perduotas 2021 m. balandžio 21 d., aplinkybė, kad apskaitos prietaisų suderinimo aktuose įrašyti 2021 m. gegužės 10 d., o ne 2021 m. balandžio 21 d. duomenys, įrodo, kad šie aktai yra neteisingi.

44.       Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad 2021 m. gegužės 10 d. apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktus yra pasirašę abiejų šalių atstovai. Apeliantė ginčija aktuose nurodytus duomenis, argumentuodama, kad įrašyti duomenys yra neteisingi, o aktus pasirašė dar esančius neužpildytus, nes pasitikėjo atsakove, tačiau vėliau paaiškėjo, kad aktuose nurodyti duomenys nesutampa su pačios apeliantės užfiksuotais duomenimis, kuriuos apeliantė teigia užfiksavusi 2021 m. kovo 22 d.

45.       Iš nuotraukų, kurių data nurodyta 2021 m. kovo 22 d., matyti, kad dujų skaitiklio Nr. (duomenys neskelbtini) rodmuo yra 37410,28 m3, 2021 m. gegužės 10 d. apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo akte nurodyta, kad to paties dujų skaitiklio rodmuo yra 38413 m3; dieninio elektros skaitiklio Nr. (duomenys neskelbtini) rodmuo yra 51348 kWh, 2021 m. gegužės 10 d. apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo akte nurodyta, kad to paties dieninio elektros skaitiklio rodmuo yra 51871 kWh; naktinio elektros skaitiklio Nr. (duomenys neskelbtini) rodmuo yra 47089 kWh, 2021 m. gegužės 10 d. apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo akte nurodyta, kad to paties naktinio elektros skaitiklio rodmuo yra 47488 kWh. Ieškovės į bylą pateiktoje vandens skaitiklio nuotraukoje vandens skaitiklio numeris ir rodmenys yra neaiškūs, vaizdas neryškus, todėl negalima nustatyti, kokio vandens apskaitos prietaiso ir kokie duomenys užfiksuoti. 2021 m. gegužės 10 d. apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo akte nurodyta, kad vandens skaitiklio rodmuo yra 491 m3. Pažymėtina, kad  Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų civilinėje byloje Nr. e2-475-973/2022 kartu su ieškiniu pateiktoje UAB „Palangos vandenys“ 2021 m. liepos 5 d. pretenzijoje adresuotoje T. T. IĮ nurodyta, kad skola už suteiktas paslaugas 2021 m. vasario 25 d. yra 482,34 Eur iki apskaitos prietaiso rodmens 491 m3, adresu (duomenys neskelbtini). 

46.       CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.

47.       Ginčijant sandorį dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnio 1 dalis), iš esmės yra keliamas sandorį sudariusio asmens vidinės valios neatitikties jos išorinei išraiškai, nurodytai sudarytame sandoryje, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių klausimas. Taigi sprendžiant dėl tokio sandorio teisėtumo pagrindinės įrodinėjimo dalyką sudarančios objektyvios aplinkybės yra tokios, dėl kurių asmens vidinė valia galėjo būti kitokia sandorio sudarymo metu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015; 2019 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019 40 punktą; 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019 61 punktą).

48.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad apgaulė CK 1.91 str. prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule laikomi veiksmai, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Tam, kad sandoris sudarytas apgaulės įtakoje būtų pripažintas negaliojančiu reikia nustatyti, kad apgaulė lėmė sandorio sudarymą (nesant apgaulės, sandoris nebūtų sudarytas), o apgaulės veiksmus (pozityvius ar pasyvius) atliko kitas sandorio dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas.

49.       Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-611/2021).

50.       Nagrinėjamos bylos atveju būtent apeliantė turėjo įrodyti aplinkybes, jog 2021 m. gegužės 10 d. apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktus pasirašė apgautas atsakovės (CPK 178 straipsnis). Apeliantė šias aplinkybes įrodinėjo teigdama, kad pasitikėdama atsakove pasirašė tuščius apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktus bei savo 2021 m. kovo 22 d. užfiksuotais apskaitos prietaisų duomenimis ir ūkiniame pastate esančio baseino, kuriame nėra vandens, nuotrauka bei kitais į bylą pateiktais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, jog Ūkinio pastato pirkimo–pardavimo sutarties 5.1.8. punkte nustatyta, kad pardavėjas (apeliantė) įsipareigoja sumokėti visus mokesčius ir mokėjimus, susijusius su parduodamu daiktu, už laikotarpį iki ūkinio pastato priėmimo–perdavimo akto sudarymo dienos, o ūkinio pastato priėmimo–perdavimo aktas buvo šalių pasirašytas 2021 m. balandžio 21 d., sprendė, kad nėra pagrindo vadovautis apeliantės 2021 m. kovo 22 d. užfiksuotais apskaitos prietaisų duomenimis.

51.       Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių kitų duomenų, kuriuose būtų užfiksuoti būtent 2021 m. balandžio 21 d. apskaitos prietaisų duomenys, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo pritarti apeliantės argumentui, jog vien dėl to, kad ginčijamuose aktuose neįrašyti 2021 m. balandžio 21 d. apskaitos prietaisų duomenys, aktai turi būti pripažinti neteisingais.

52.       Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 29 punktas).

53.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodoma aplinkybė, kad ji pasirašė tuščius ginčijamų aktų blankus, nes buvo suklaidinta atsakovės atstovo, nelaikytina apgaule CK 1.91 straipsnio prasme, kadangi pats apeliantės atstovas laisva valia pasirašė aktus, be to byloje nėra jokių įrodymų, kad tikrai apeliantės atstovas pasirašė neužpildytus aktų blankus, be to byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovės atstovas būtų įtikinėjęs apeliantės atstovą pasirašyti tuščius apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktus (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvui, kad net laikant įrodyta aplinkybę, jog apeliantė aktus pasirašė neužpildytus, t. y. tuščius, apeliantė, kaip ir atsakovė yra verslininkė, siekianti pelno, todėl ji, kaip apdairus ir atidus verslininkas, prieš pasirašydama ginčijamus aktus, kurie sukuria šalims prievolę atsiskaityti už suteiktas paslaugas pagal akte nurodytus skaitiklių rodmenis, turėjo su kita šalimi juos kartu užpildyti ir įsitikinti aktuose įrašytų duomenų teisingumu, todėl to nepadarius, apeliantei turėtų tekti dėl šio poelgio atsiradusios teisinės pasekmės.

54.       Teisėjų kolegija įvertinusi aptartus argumentus, CK 1.91 straipsnio taikymo praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog 2021 m. gegužės 10 d. apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktai yra negaliojantys CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, todėl pagrįstai ieškinį atmetė.

 

Dėl įrodymų vertinimo

 

55.       CPK 178 straipsnis įtvirtina ne teismo, bet šalių naštą įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Priešingai nei teisinis ieškinio pagrindas, našta įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.

56.       Pažymėtina, kad CPK įtvirtinta šalies našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, nėra savitikslė. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 27 punktas).

57.       Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; ir kt.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą).

58.        Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus ir anksčiau apžvelgtą kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo standartą, įrodinėjimo naštą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias CPK nuostatas ir atitinkamai padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog 2021 m. gegužės 10 d. apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktai yra negaliojantys.

59.       Nesutiktina su apeliante, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad apeliantės pateikti įrodymai yra nepakankami ir dėl to yra galimybė juos interpretuoti, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

60.       Nagrinėjamoje byloje būtent ieškovei teko pareiga įrodyti, kad ji ginčijamus apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktus pasirašė neužpildytus ir šiuose aktuose nurodyti duomenys yra neteisingi. Kadangi ieškovė neįgyvendino jai tenkančios įrodinėjimo naštos, jai tenka negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas – sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta.

61.       Ieškovei neįrodžius, o teismui neįsitikinus ieškovės reikalavimą pagrindžiančių faktinių aplinkybių egzistavimu, dėl šios priežasties, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai sprendė, jog byloje nepakanka įrodymų patvirtinti ieškovės nurodomoms aplinkybėms.

62.       Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, nenukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos.

 

        Dėl bylos procesinės baigties

 

63.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

        Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

 

64.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlygintinos.

65.       Atsakovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 968 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

66.       Spręsdamas dėl atsakovei atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, atsakovės atstovo darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį.

67.       Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas ir papildomas sprendimas paliekami nepakeistas, atsakovei iš apeliantės priteistina 968 Eur bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

 

n u t a r i a :

 

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. vasario 27 d. sprendimą ir 2024 m. kovo 21 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti atsakovei mažajai bendrijai „555 investicijos“, juridinio asmens kodas 305252143, iš ieškovės T. T. individualios įmonės, juridinio asmens kodas 303369016, 968 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

 

 

Teisėjai                Egidijus Mockevičius

 

 

                Lina Muchtarovienė

 

 

Birutė Simonaitienė