Nuorašas

Administracinė byla Nr. ATP-1099-626/2016

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-12458-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.; 2.14.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Vitalija Norkūnaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nukentėjusio asmens Ž. B. (toliau – apeliantės) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-27 nutarties, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016-06-23 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-64402256-16, kuriuo Ž. B. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 1 ir 2 dalis,

n u s t a t ė :

Ž. B. 2016-06-23 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau ir – Institucijos) nutarimu, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-64402256-16, nubausta pagal ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalis, už tai, kad ji, 2016-05-16, 13,20 val., Vilniuje, P. G. gatvėje, vairuodama automobilį Mercedes-Benz (v. n. (duomenys neskelbtini) sukdama nereguliuojamoje sankryžoje į kairę, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio Toyota automobilio, su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės, taip pat sužalotas Mercedes-Benz keleivis D. B. ir automobilio Toyota vairuotoja A. D.. Ž. B. paskirta galutinė subendrinta 150 Eur bauda.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs nukentėjusiosios A. D. skundą 2016-10-27 nutartimi palikto nepakeistą Institucijos nutarimą. Teismas specialistų paaiškinimu pripažino tinkamais įrodymais dėl nukentėjusiosios sužalojimo masto. Nurodė, kad paaiškinimą pateikė įstatymo nustatytus reikalavimus atitinkantis asmuo – specialistas - teismo medicinos ekspertas, todėl pateikta išvada atitinka įstatymo nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Nurodė, kad specialisto paaiškinimai padaryti remiantis išvardintų duomenų visuma. Nukentėjusiajai A. D. konstatuotas eismo įvykio metu patirtas nežymus sveikatos sutrikdymas, kurį nustatė teismo medicinos vyresnysis ekspertas J. M. P., turintis teismo medicinos eksperto stažą nuo 1973 m., susipažinęs su įvykio aplinkybėmis ir A. D. medicininiais dokumentais iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ir Antakalnio ligoninės. Taip pat atsižvelgė į tai, kad teismo medicinos ekspertas įvertino ir konstatavo, kad tarp užsitęsusio ilgalaikio A. D. gydymo ir 2016-05-15 patirtos traumos priežastinio ryšio nenustatyta. Nustatyti sužalojimai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą.

Nukentėjusioji A. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus misto apylinkės teismo 2016-10-27 nutartį panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti ir perduoti administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą prokurorui dėl sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą priėmimo. Skunde nurodo, kad jos sveikatai padaryti sužalojimai turėtų būti vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Viena iš aplinkybių – gydymo trukmė. Atsižvelgiant į tai mano, kad nagrinėjamu atveju pagal kilusias pasekmes, turėjo kilti ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė.

Skunde taip pat nurodo, kad teismas esant pagrįstoms abejonėms, liko pasyvus ir nesiėmė veiksmų joms pašalinti.

Taip pat nesutinka su teismo išvada, kad specialisto paaiškinimai atitinka įstatymo reikalavimus ir negali būti prilyginami specialisto išvadai.

Atsiliepimai į skundą nepateikti.

Skundas tenkintinas iš dalies

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis traukiamas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas, ar specialisto paaiškinimas, esant ginčui dėl sveikatos sutrikdymo masto, gali būti pripažintas įrodymu. 

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu 2003-05-23 įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 2 punkte nurodyta, kad Sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą bei bendrojo darbingumo praradimo mastą, išskyrus šių taisyklių 6.9 punkte nurodytus atvejus, nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi šiomis taisyklėmis ir „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentele“ (priedas). Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo ekspertizė atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 37-1341) nustatytais pagrindais ir tvarka (4 punktas).

Taisyklių 10 punkte įtvirtinta, kad darant teismo medicinos ekspertizę arba tyrimą sveikatos sutrikimo mastui nustatyti, įvertinamas kūno sužalojimas ir susargdinimas ir pateikiama išvada dėl: 10.1. medicininio pobūdžio (teismo medicinos diagnozė); 10.2. padarymo mechanizmo (galimų padarymo priemonių ir būdų); 10.3. padarymo laiko; 10.4. sveikatos sutrikdymo masto. 11 punkte įtvirtinta, kad Teismo medicinos ekspertizę arba tyrimą galima atlikti ir remiantis medicinos dokumentais. Tuo atveju ekspertui reikia pateikti šių dokumentų originalus arba patvirtintas kopijas.

Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės 2002-10-29 įstatymo Nr. IX-1161 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ekspertinis tyrimas, tai pagal teismo ar teisėjo nutartį, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno užduotį arba fizinio ar juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinių prašymą atliekamas tyrimas, kuriam reikia specialių žinių ir kurio eiga, analitiniai rezultatai ir su jais tiesiogiai susietas aiškinimas fiksuojami ekspertizės akte ar specialisto išvadoje. Teismo ekspertizė – proceso veiksmas, kuriuo teismas ar teisėjas skiria teismo ekspertui atlikti ekspertizę ir atsakyti į specialių žinių reikalaujančius klausimus, o teismo ekspertas atlieka jam pavestus tyrimus ir jų rezultatus fiksuoja ekspertizės akte (3 straipsnio 4 punktas).

Taigi, iš esamo teisinio reguliavimo matyti, kad sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas atliekant ekspertinį tyrimą arba ekspertizę. Tyrimas atitinkamai įforminamas specialisto išvadoje arba ekspertizės akte.

Be to, paprastai specialisto paaiškinimai (rašytiniai ar žodiniai) teismui teikiami, kai fakto nustatymas nereikalauja atlikti specialaus tyrimo, kaip pagalba bylą tiriančiam ar nagrinėjančiam organui dėl aplinkybių patikslinimo, sukonkretinimo.

Apygardos teismas taip pat nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad specialisto paaiškinimas atitinka akto, kuriuo nustatomas sveikatos sužalojimo mastas, formos reikalavimus. Iš Teismo ekspertizės įstatymo matyti, kad jis susideda iš įžanginės dalies, tiriamosios dalies ir išvadų. Tuo tarpu šioje byloje pateiktuose specialistų paaiškinimuose nėra tiriamosios dalies, nėra motyvuoto rezultatų įvertinimo. Taip pat iš specialisto paaiškinimo nėra aišku, kodėl neatsižvelgiama į ilgalaikio gydymo trukmę, nes jame net nenurodytas atitinkamas Taisyklių punkto papunktis.

Apygardos teismas konstatuoja, kad, neanalizuojant ir nesiekiant išsiaiškinti, esant galimybei pašalinti esamus prieštaravimus, pažeidžiami proceso reikalavimai daromas išvadas pagrįsti išsamiu visų byloje esančių duomenų objektyviu išnagrinėjimu ir įvertinimu. Nagrinėjamoje byloje šių reikalavimų nebuvo laikomasi (ATPK 257 straipsnis).

Nurodytus pažeidimus apygardos teismas pripažįsta esminiu proceso teisės pažeidimu, galėjusiu turėti įtakos teisingo sprendimo priėmimui, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kurioje tik formaliai pritarta pirmosios Institucijos išvadoms, naikintina.

Esant tikimybei, kad atlikus papildomus tyrimo veiksmus gali būti priimtas ir kitoks teismo sprendimas, siekiant užtikrinti suinteresuotų asmenų teisę tokį sprendimą ginčyti jį apskundžiant apeliacine tvarka, kas nebebūtų galima bylą iš esmės išnagrinėjus apeliacinėje instancijoje, kurios sprendimai neskundžiami, byla perduotina nagrinėti iš esmės apylinkės teismui.

Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-27 nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                                     Vitalija Norkūnaitė

Nuorašas tikras:

Teisėja                                                                                     Vitalija Norkūnaitė