Civilinė byla Nr. eA2-999-343/2023

                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00981-2021-5

      Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.3.4.2; 3.3.4.2.2; 3.3.4.2.7; 3.3.4.2.9; 3.3.4.3 

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. G. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Z. G. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-410-939/2022 pagal pareiškėjo G. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims T. R., V. R., Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Pareiškėja Z. G. (toliau – pareiškėja) vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu – jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų bei CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu – jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-410-939/2022.

2.       Nurodė, kad Alytaus apylinkės teismas 2022 m. kovo 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-410-939/2022 tenkino pareiškėjo G. R. prašymą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą palikimo priėmimo tikslu, kad G. R. po savo motinos M. R. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Analogiškas teismo sprendimas jau buvo priimtas Prienų rajono apylinkės teismo 2001 m. kovo 5 d. civilinėje byloje Nr. 2-39-05/2001. Sprendimu nustatyta, kad po M. R. mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė G. R., pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Minėta civilinė byla buvo užvesta pagal pareiškėjai suteiktą įgaliojimą, kuriuo G. R. įgaliojo ją vesti paveldėjimo bylą po jo motinos M. R. mirties. Buvo sudarytas ir antrasis įgaliojimas, kuriuo pareiškėjai buvo suteikti įgaliojimai parduoti G. R. privačios nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą su pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini).

3.       Prašyme nurodė, kad, paaiškėjus aplinkybėms, jog nėra atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai ir nėra atlikta statinių inventorizacija, nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoris ir namų valdos priėmimas–perdavimas buvo įformintas buitine sutartimi. Priėmus visus turimus dokumentus ir atsiskaičius už namų valdą, pareiškėjos motina nuo 2000 m. pradėjo gyventi sodyboje ir ją valdyti savininko teisėmis. A. R. G., valdžiusi turtą kaip savo daugiau nei 10 metų, dėl valdos, esančios (duomenys neskelbtini), įsiteisinimo, 2019 m. kreipėsi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, tačiau jos nesulaukusi (duomenys neskelbtini) mirė. Šie faktai patvirtina aplinkybes, kad minėtoje sodyboje A. R. G. gyveno valdytojo teisėmis nuo 2000 m. Pareiškėja, veikdama pagal G. R. įgaliojimą, 2002 m. gegužės 15 d. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje užregistravo tik minėtos valdos statinius, mirusios M. R. vardu, o žemės sklypo, už kurį M. R. buvo sumokėjusi investiciniais čekiais ir į kurį teises įgijo pareiškėjos motina buitine pirkimo–pardavimo sutartimi, užsakė atlikti kadastrinius matavimus, už kuriuos sumokėjo, gavo žemės sklypo bylą, tačiau žemės sklypas, kaip nekilnojamas daiktas, liko neįregistruotas dėl nuo pareiškėjos ir jos motinos nepriklausančių aplinkybių. Iš 2022 m. spalio 14 d. gauto Prienų rajono policijos komisariato pranešimo sužinojo, kad 2022 m. rugpjūčio 19 d. tikėtina, kad neteisėtai palikimą perėmė G. R., kuris pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), A. R., nors namų valda jau 2000 m. buvo parduota ir perduota valdyti A. R. G.. G. R. įpėdiniai palikimo nepriėmė, jokių pretenzijų nuo 2000 m. dėl valdomos (duomenys neskelbtini) sodybos A. R. G. nepareiškė iki jos mirties. Nurodytos aplinkybės yra esminės, t. y., jeigu jos būtų žinomos, jos būtų lėmusios kitokius teismų sprendimus byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą. Kadangi yra priimti du teismo sprendimai dėl juridinio fakto nustatymo, kad po M. R. mirties jos palikimą priėmė G. R., 2022 m. kovo 8 d. sprendimas šioje dalyje neteisėtas ir naikintinas. Taip pat be pagrindo nustatytas ir juridinis faktas, jog po G. R. mirties jo palikimą faktiniu valdymu priėmė sūnus G. R.. Šių nustatytų juridinių faktų pagrindu gauti paveldėjimo teisės liudijimai bei sudarytas nekilnojamojo turto pardavimo sandoris tarp G. R. ir A. R. yra neteisėti.

4.       Pareiškėja laikėsi pozicijos, kad Alytaus apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2YT-410-939/2022 visi argumentai, surašyti pagal G. R. pareiškimą ir jo motinos A. R. liudijimą, yra neteisingi ir nepagrįsti jokiais leistinais įrodymais, o, kadangi pareiškėja nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, teismas priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, pasak pareiškėjos, egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą. Pažymėjo, kad ginčo turtas atvirai, nepertraukiamai ir sąžiningai buvo valdomas pareiškėjos motinos, kuri į jį investavo savo asmenines lėšas, tuo tarpu juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, kad G. R. po savo tėvo G. R. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, kurį nuo 2000 m. vasario 12 d. valdė pareiškėjos motina preliminarios sutarties, sudarytos su G. R., pagrindu, nebuvo teisiškai įmanomas teismui nepasisakius dėl pareiškėjos (ne) turimų teisių į jį. Kadangi pareiškėjos motina, kuri yra mirusi, laikytina sąžininga sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), valdytoja, todėl mano, kad niekas iš suinteresuotų asmenų neturi daugiau teisių į jos valdomą nekilnojamąjį daiktą, nors ir dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių negalėjo minėto turto įregistruoti viešame registre. 

5.       Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas nurodė, kad pareiškimui dėl proceso atnaujinimo neprieštarauja, prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.

6.       Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad palieka teismui vertinti, ar pareiškėjos pateikti įrodymai ir patikslintame pareiškime nurodytos aplinkybės sudaro, vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, atnaujinti procesą dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų prašomoje atnaujinti civilinėje byloje.

7.       Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra.

                                   II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8.       Alytaus apylinkės teismas 2023 m. gegužės 9 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-410-939/2022. 

9.       Nustatė, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-410-939/2022, kadangi jai paaiškėjo naujos aplinkybės dėl to, kad yra priimti du teismo sprendimai dėl juridinio fakto nustatymo, jog po M. R. mirties jos palikimą priėmė G. R.. Teismas taip pat nustatė, kad Prienų rajono apylinkės teismas 2001 m. kovo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-39-05/2001 nusprendė, kad po M. R. mirties jos palikimą priėmė G. R., pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Minėta civilinė byla buvo užvesta pagal pareiškėjai suteiktą įgaliojimą, kuriuo G. R. įgaliojo pareiškėją vesti paveldėjimo bylą po jo motinos mirties.

10.       Konstatavo, kad šioje byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėja nebuvo civilinės bylos Nr. e2YT-410-939/2022 proceso šalimi, tačiau pareiškėjos pateiktas prašymas atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo vertinimu, pareiškėjai sukurti jokių teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo) negali, kadangi pareiškėja nėra nei palikėjos M. R., nei palikėjo G. R. įpėdinė.

11.       Laikėsi pozicijos, kad pareiškėjos nurodyti argumentai ir pateikti rašytiniai įrodymai niekaip neįrodo pareiškėjos, kaip neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens, materialiųjų teisių pažeidimo bei teisinio intereso pagrįstumo, kadangi teisinės pasekmės, kuriomis grindžiamas pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-410-939/2022, nagrinėjamu atveju pareiškėjai, nesant palikėjų įpėdine, kilti negalėtų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.5, 5.11, 5.15 straipsniai).

12.       Nurodė, kad pareiškėja prašymu iš esmės siekia ginčyti palikėjos M. R. bei palikėjo G. R. įpėdiniams išduotus paveldėjimo teisės liudijimus bei įstatyminio įpėdinio G. R. sudarytą nekilnojamojo turto perleidimo sandorį. Vertino, kad pareiškėjos civilinėje byloje Nr. e2YT-410-939/2022 pateiktas prašymas atnaujinti procesą byloje dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, t. y., kad G. R. po (duomenys neskelbtini) mirusios motinos M. R. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, bei, kad pareiškėjas G. R. po (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo G. R. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, pareiškėjai nesukurs jokių teisinių padarinių, kadangi ji nėra nei palikėjos M. R., nei palikėjo G. R. įstatyminė bei testamentinė įpėdinė, o įgaliojimo terminas, kurio pagrindu ji veikė ankstesnėje byloje, yra pasibaigęs. Darė išvadą, kad pareiškėja, neturėdama subjektinės teisės pretenduoti į palikėjos M. R. bei palikėjo G. R. palikimą, neturi teisės ar įstatymų saugomo intereso, kuris turi būti apgintas proceso atnaujinimo instituto pagrindu.

                        III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13.       Atskirajame skunde pareiškėja prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti procesą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Teismas, atmesdamas pareiškėjos prašymą, nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjos pateiktas prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-410-939/2022 dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, negali sukurti jokių teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), kadangi ji nebuvo nei palikėjos M. R., nei palikėjo G. R. įpėdinė. Pareiškėja kartu su prašymu atnaujinti procesą pateikė papildomus įrodymus, kurie nebuvo įvertinti, nors jie, pareiškėjos manymu, yra labai svarbūs įrodinėjant, kad teismas nusprendė dėl jos, kuri buvo neįtraukta į bylos nagrinėjimą, materialiųjų teisių ar pareigų.

13.2.                      Teismas tinkamai neišanalizavo faktinių aplinkybių, dėl to nepagrįstai neatnaujino proceso. Pažymi, kad ji, būdama savo motinos paveldėtoja, kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą šioje byloje, nes teismas nusprendė dėl jos, kaip neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens, materialiųjų teisių ar pareigų. Pareiškėja paaiškina, kad Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. e 2YT-410-939/2022 įtakojo jos teises ir pareigas. Visi argumentai surašyti teismo sprendime pagal G. R. pareiškimą ir jo motinos liudijimą yra neteisingi. Teismas nepagrįstai tenkino pareiškimą, ir tai darė neįtraukęs pareiškėjos į bylą bei nesudaręs jai galimybės pasisakyti dėl ginčo valdymo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo sprendimu buvo nuspręsta ir dėl pareiškėjos teisių į ginčo turtą, todėl egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas.

13.3.                      Teismas neįvertino fakto, kad procesui šioje byloje atnaujinti yra pakankama nustatyti, jog ginčo turtas buvo valdomas neįtrauktos į bylą pareiškėjos motinos A. R. G.

13.4.                      Teismas priimdamas skundžiamą nutartį nesivadovavo kasacinio teismo suformuotomis taisyklėmis, ko pasėkoje buvo priimta neteisėta, pareiškėjos teises pažeidžianti nutartis. Teismas iš esmės neneigė, kad pareiškėjos pateikti įrodymai pagrindžia faktą, kad jos motina buvo nurodyto turto savininkė pagal 2000 m. vasario 12 d. rašytinę sutartį. Šios aplinkybės liudija faktą, kad pareiškėja turi teisinį suinteresuotumą byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą.

13.5.                      Teismui sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo turėjo kilti abejonių dėl priimto teismo sprendimo teisėtumo, nes: pirma, G. R. nepateikė jokių įrodymų, jog pradėjo šį turtą faktiškai valdyti, kas akivaizdu, nes sodyboje gyveno ir ja rūpinosi pareiškėjos motina; antra, byloje nebuvo aiškintasi ar G. R. teisės nebuvo prarastos, nes turtas buvo perleistas tretiesiems asmenims; trečia, tikėtina nebuvo nustatinėta kaip įpėdinis naudojosi paveldėjimo objektu, ar juo rūpinosi, nes kaip žinia, tuo turtu rūpinosi pareiškėjos motina, kai tuo tarpu G. R. gyveno užsienyje.

13.6.                      Byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, turi būti įvertinti visi įrodymai (pirkimo– pardavimo dokumentai, seniūno pažyma), dar kartą įvertinta ar pareiškėjas G. R. galėjo faktiškai valdyti turtą, kai yra nenuginčyti įrodymai, liudijantys, kad minėtame nekilnojamame turte gyveno, juo rūpinosi, tvarkė, mokėjo mokesčius pareiškėjos motina. 

13.7.                      Skundžiama teismo nutartis turi būti naikintina, nes pareiškėja pateikė teismui rašytinę pirkimo–pardavimo sutartį, kuri jau buvo sudaryta priimant sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo. Šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas.

14.       Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas prašo atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

  Teismas

k o n s t a t u o j a :

       IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

16.       Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-410-939/2022, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17.       Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai. Taigi proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė civiliniame procese, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais. Jų baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje.

18.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja vadovaudamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu – jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų bei CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu – jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-410-939/2022.

19.       Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).

20.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu atnaujinamas kai nustatoma, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006). Prašyme dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, būtina nurodyti konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialine teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 str. 1 d.); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos.

21.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008).

22.       Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – Liteko) duomenimis nustatyta, kad prašomoje atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-410-939/2022 paveldėjimo tikslu buvo nuspręsta dėl dviejų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, t. y., kad G. R. po (duomenys neskelbtini) mirusios motinos M. R. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti ir, kad G. R. po (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo G. R. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Taip pat nustatyta, kad Prienų rajono apylinkės teismas 2001 m. kovo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-39-05/2001 nusprendė, kad po M. R. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė G. R., pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Minėta civilinė byla buvo užvesta pagal pareiškėjai suteiktą įgaliojimą, kuriuo G. R. įgaliojo pareiškėją vesti paveldėjimo bylą po jo motinos mirties.

23.       Byloje, be kita ko, nustatyta, kad G. R. 2000 m. vasario 12 d. rašytine sutartimi pardavė, o pareiškėjos motina A. R. G. už 4 500 Lt nupirko nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini). Papildomu susitarimu, surašytu 2000 m. birželio 8 d., prie 2000 m. vasario 12 d. sutarties, G. R. ir pareiškėja sutarė, kad suėjus paveldėjimo terminui, pardavimo dokumentus sutvarkys pirkėjos dukra, t. y. pareiškėja. Pareiškėjos tvirtinimu, priėmus visus turimus dokumentus ir visiškai atsiskaičius už minimą namų valdą, pareiškėjos motina sodyboje nuo 2000 m. pradėjo gyventi ir ją valdyti savininko teisėmis. Todėl pareiškėjos vertinimu, yra be pagrindo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog po G. R. mirties jo palikimą faktiniu valdymu priėmė sūnus G. R.. Pareiškėjai iš 2022 m. spalio 14 d. gauto Prienų rajono policijos komisariato pranešimo tapo žinoma, kad 2022 m. rugpjūčio 19 d. tikėtina, jog neteisėtai palikimą perėmė G. R., kuris pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), A. R., nors namų valda jau 2000 m. buvo parduota ir perduota valdyti pareiškėjos motinai A. R. G.

24.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-410-939/2022. Savo procesinį sprendimą argumentavo tuo, kad pareiškėjos pateiktas prašymas atnaujinti procesą byloje dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, jai nesukurs jokių teisinių padarinių, kadangi ji nėra nei palikėjos M. R., nei palikėjo G. R. įstatyminė bei testamentinė įpėdinė, o įgaliojimo terminas, kurio pagrindu ji veikė ankstesnėje byloje, yra pasibaigęs. Darė išvadą, kad pareiškėja, neturėdama subjektinės teisės pretenduoti į palikėjos M. R. bei palikėjo G. R. palikimą, neturi teisės ar įstatymų saugomo intereso, kuris turi būti apgintas proceso atnaujinimo instituto pagrindu.

25.       Pareiškėja (apeliantė) kategoriškai nesutinka su priimta teismo nutartimi. Atskirajame skunde teigia, jog apylinkės teismas neįvertino fakto, kad procesui šioje byloje atnaujinti yra pakankama nustatyti, jog ginčo turtas buvo valdomas neįtrauktos į bylą pareiškėjos motinos A. R. G. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo kasacinio teismo suformuotomis taisyklėmis, ko pasėkoje buvo priimta neteisėta, pareiškėjos teises pažeidžianti nutartis. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas iš esmės neneigė, jog pareiškėjos pateikti įrodymai pagrindžia faktą, kad jos motina buvo nurodyto turto savininkė pagal 2000 m. vasario 12 d. rašytinę sutartį. Apeliantės teigimu, šios aplinkybės liudija faktą, kad ji turi teisinį suinteresuotumą byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą.

26.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, skundžiamos teismo nutarties teisinius motyvus bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-410-939/2022 procesinės teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimą, nepažeidė.

27.       Anksčiau nutartyje minėta, kad procesą prašoma atnaujinti civilinėje byloje, kurioje pavedėjimo tikslu buvo nuspręsta dėl dviejų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, t. y., kad G. R. po (duomenys neskelbtini) mirusios motinos M. R. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti bei, kad G. R. po (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo G. R. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo prieštarauti pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos pateiktas prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-410-939/2022 dėl juridinę reikšmę turinčių faktų jai sukurti jokių teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo) negali, kadangi pareiškėja nėra nei palikėjos M. R., nei palikėjo G. R. įpėdinė. Pareiškėjai tvirtinant, kad jos motina buvo G. R. paveldėto turto savininkė (namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini)), ji turi teisę reikšti atskirą ieškinį šio turto savininkui, o ne prašyti atnaujinti procesą byloje, kuri susijusi su paveldėjimo teisiniais santykiais. Taip pat ši aplinkybė paveldėjimo tikslu užvestoje byloje, priešingai nei atskirajame skunde teigia apeliantė, niekaip neįrodo jos, kaip neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens, materialiųjų teisių pažeidimo bei teisinio intereso pagrįstumo, kadangi apeliantei teisinės pasekmės, nesant palikėjų įpėdine, kilti negalėtų.

28.       Kiti pareiškėjos nurodomi pagrindai esminės įrodomosios reikšmės proceso atnaujinimui Alytaus apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje e2YT-410-939/2022 neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

29.       Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

30.       Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju tinkamai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes ir pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą jos nurodytais pagrindais. Apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl jos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

31.       Netenkinus atskirojo skundo pareiškėjos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnis).

    Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio

1 dalies 1 punktu

n u t a r i a :

         palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutartį. 

         Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                           Rūta Palubinskaitė