Civilinė byla Nr. e2-88-577/2026

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00276-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.2.6.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. C. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 17 d. nutarties dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, civilinėje byloje pagal ieškovo R. C. ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, Klaipėdos miesto savivaldybės ir valstybės įmonės Turto banko, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės gynimo, administracinio akto pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas R. C. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento) 0,0053 ha žemės plotą užimančios ažūrinės tvoros ir 0,0483 ha žemės plotą užimančių želdinių perdavimą Lietuvos Respublikai ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), su naudmenomis – ažūrine tvora, užimančia užstatytą 0,0053 ha teritoriją ir 0,0483 ha plotą užimančiais želdiniais suformavimą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 13SK-193-(14.13.111.) bei taikyti restituciją – grąžinti ieškovo nuosavybėn žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudmenas – 0,0053 ha užimančią ažūrinę tvorą, 0,0483 ha plotą užimančius želdinius, o nesant galimybės restitucijos taikyti natūra, taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu – 115 413 Eur, taip pat ex officio (savo iniciatyva) pripažinti ab initio (nuo sudarymo momento) neteisėtu ir negaliojančiu 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-180125-00005 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Teisme 2025 m. lapkričio 13 d. gautas ieškovo pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo, kuriame pažymėjo, kad jam yra žinomos atsisakymo nuo ieškinio pasekmės. Ieškovas taip pat prašė nepriteisti atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai bylinėjimosi išlaidų.

3.       Ieškovas nurodė, kad jis teisėtai valdė ir tvarkė nesuformuotą valstybinę žemę remdamasis 2003 m. sutartimi bei detaliuoju planu, o atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Statybos inspekcija) pripažino, jog tvoros statyba tuo metu buvo laikoma sklypo sutvarkymo dalimi, kuriai atskiro leidimo nereikėjo. Ieškovas pabrėžė, kad institucijos klaidino teismą bei veikė formaliai, o jo sukurto turto sunaikinimas dar neišsprendus ginčo iš esmės pažeidžia teisingumo principus ir rodo valstybės tarnautojų nekompetenciją bei nenorą prisiimti atsakomybės už savo klaidas. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas nebemato prasmės tęsti procesą, nes esminius klausimus ieškovui visgi pavyko atskleisti šioje istorijoje, o teismo sprendimas sunaikinus ginčo objektą, jau yra aiškus. Dėl to ieškovas atsisakė ieškininių reikalavimų ir nurodė, kad visą ginčo turtą palieka jo valdytojams.

4.       Ieškovas taip pat pažymėjo, kad atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai neturėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, nes ji turi didžiulį teisės skyrių su nemenku kiekiu darbuotojų, tačiau būtent šiai bylai nusamdė advokatą. Nėra duomenų, kad atsakovę negalėjo atstovauti jos teisės skyriaus specialistai, nes ši byla nėra išskirtinė ir nėra ypatingai sudėtinga.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. lapkričio 17 d. nutartimi ieškovo pareiškimą patenkino – nutraukė civilinę bylą pagal ieškovo R. C. ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Klaipėdos miesto savivaldybės, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir valstybės įmonės Turto banko, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės gynimo, administracinio akto pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo bei priteisė iš ieškovo R. C. atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai 7 769,60 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6.       Teismas, įvertinęs ieškovo pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo, konstatavo, kad ieškovo atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių bei viešojo intereso. Ieškovui patvirtinus, kad pareiškimo atsisakymo teisinės pasekmės jam yra žinomos ir suprantamos, teismas atsisakymą priėmė, o civilinę bylą nutraukė.

7.       Teismas nurodė, kad pagal bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, arba paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Teismas turi diskreciją nukrypti nuo šių taisyklių atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį, nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinio atsisakė savo iniciatyva, o ne dėl atsakovų veiksmų ar jų sutikimo su reikalavimais. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo taikyti išimtį, todėl pareiga atlyginti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas visa apimtimi tenka ieškovui.

8.       Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos patirtos advokato atstovavimo išlaidos nėra būtinos ar priteistinos. Teismas pažymėjo, kad ieškovas viso proceso metu neginčijo nei advokato dalyvavimo būtinybės, nei pateiktų išlaidų dydžio pagrįstumo. Atsižvelgdamas į ginčo pobūdį, procesinių dokumentų sudėtingumą bei faktines darbo sąnaudas (posėdžių skaičių ir trukmę), teismas pripažino pagrįstomis 7 769,60 Eur atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl, ieškovui atsisakius ieškinio, jas priteisė iš ieškovo atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Apeliantas (ieškovas) R. C. pateikė atskirąjį skundą ir prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 17 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šį klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1.       Teismas pažeidė procesines teisės normas, nes paskirstė bylinėjimosi išlaidas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio nuostatomis, o turėjo vadovautis CPK 94 straipsnio reglamentavimu.

9.2.       Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovo ieškinio pagrindiniu tikslu buvo natūra atgauti ginčo statinį, tačiau nesibaigus bylos nagrinėjimui, ne dėl ieškovo valios, Lietuvos Respubliką atstovaujančios institucijos statinį sunaikino ir todėl ginčas prarado prasmę. Be to, nelikus statinio tapo beprasmis statinio ekspertizės skyrimas. Taigi, CPK 94 straipsnio prasme, atsakovių veiksmai naikinant ginčo objektą, kol teismas neišsprendė ginčo iš esmės, negali būti laikomi tinkamais ir išlaidos neturėtų būti priteisiamos apskritai, nes būtent atsakovės sukūrė tokią procesinę padėtį.

9.3.       Atsakovę Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją galėjo atstovauti jos turimi teisės skyriaus specialistai. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad byloje atsiliepimą į ieškinį pateikė būtent atsakovės darbuotoja ir tik po to, atsakovė pasamdė advokatą. Toks nepagrįstas šalies išlaidavimas turi būti priskirtas prie jos pačios prisiimtos tokių papildomų išlaidų, kurių realiai galėjo ir nebūti, atsakovė atstovaujant jos teisės skyriaus personalui, ypač kai byloje nenustatyta, kad atsakovės darbuotojai neturėjo kokių nors žinių sprendžiant byloje ginčą. Be to, atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija dalyvavo byloje kaip Lietuvos Respublikos atstovė, todėl bylinėjimosi išlaidos jai negalėjo būti priteistos.

9.4.       Atsakovė neužtikrino skaidraus ir atsakingo lėšų naudojimo, o advokato pateiktos laiko sąnaudos neatitinka realybės. Iš byloje esančių sąskaitų matyti, kad buvo sistemingai didinama posėdžių trukmė (pvz., vietoj 7 valandų nurodoma 10, vietoj 25 minučių – 3 valandos), įtraukiami mokesčiai už neįvykusius posėdžius, nebūtus procesinius dokumentus bei dubliuojamus darbus. Apelianto vertinimu, toks nepagrįstas išlaidavimas ir laiko sąnaudų dirbtinis didinimas negali būti perkeliamas silpnesniajai šaliai, todėl šios išlaidos neturi būti priteisiamos iš apelianto, o jų naštą privalo prisiimti pati atsakovė.

9.5.       Ieškinio atsisakymą lėmė ne pagrindo nebuvimas, o nuo apelianto valios nepriklausanti aplinkybė – ginčo objekto sunaikinimas proceso metu, todėl jo procesinis elgesys laikytinas tinkamu. Be to, kitos valstybės institucijos šiame procese vertėsi savo teisiniais resursais ir nesamdė advokatų, tad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sprendimas patirti papildomų išlaidų neturėtų virsti našta apeliantui. Remiantis kasacinio teismo praktika, kai byla nutraukiama nepriėmus sprendimo dėl esmės ir šalys nepiktnaudžiauja savo teisėmis, išlaidos paprastai neturėtų būti skirstomos.

10.                      Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1.                      Atsakomybė dėl pradėto proceso tenka išimtinai tik apeliantui, o atsakovės patirtų teisinės pagalbos išlaidų dydį nulėmė išimtinai tik apelianto noras, veiksmai ir procesiniai sprendimai, kurie turi akivaizdžius piktnaudžiavimo teise kreiptis į teismą ir piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymius.

10.2.                      Apelianto argumentai, kad advokato pateiktos laiko sąnaudos neatitinka realybės, yra nepagrįsti. Visos sąskaitos buvo pateiktos už realiai suteiktas teisinės pagalbos paslaugas.

10.3.                      Joks teisinis ginčas realiai neegzistavo, nes faktas dėl neteisėtos tvoros statybos valstybinėje žemėje yra patvirtintas dar 2018 m. įsiteisėjusiu teismo sprendimu, turinčiu prejudicinę galią. Apelianto inicijuojami procesai vertinami kaip piktnaudžiavimas teise, siekiant išvengti privalomojo nurodymo vykdymo, o ieškinio atsisakymas sekė tik po to, kai statinys buvo demontuotas priverstine tvarka. Atsakovė pabrėžia, kad taikus ginčo sprendimas ar mediacija šiuo atveju nebuvo įmanomi, nes institucija negali veikti ultra vires (viršijant įgaliojimus) ir sudaryti susitarimų, kurie prieštarautų imperatyvioms viešosios teisės normoms ar įteisintų savavališką statybą.

10.4.                      Apelianto argumentai, kad byla buvo nesudėtinga, todėl atsakovę galėjo atstovauti jos darbuotojai, yra nepagrįsti. Būtent apeliantas su profesionalaus teisininko pagalba suformulavo teisiškai ydingą ir netipinį ieškinio dalyką – reikalavimą pripažinti negaliojančiu niekada neįvykusį faktą (valstybinės žemės perdavimą). Situaciją dar labiau komplikavo apelianto reikalavimas, kad savivaldybė atstovautų valstybei, nors tai viršija savivaldybės administracijos specialistų kompetencijos ribas ir įstatyminius įgaliojimus. Toks dirbtinis procesinis klaidumas ir kvestionuojami teisiniai santykiai, kuriuose savivaldybė tiesiogiai nedalyvauja, padarė advokato pagalbą būtina.

10.5.                      Nors apeliantas tvirtina, kad teismas be pagrindo rėmėsi CPK 93 straipsnio nuostatomis ir turėjo taikyti CPK 94 straipsnį, tačiau nenurodo, kodėl taikant CPK 94 straipsnio nuostatas atsakovės patirtos išlaidos neturi būti priteistos iš apelianto. Bylos sudėtingumą ir dideles išlaidas tiesiogiai lėmė paties apelianto nesąžiningas procesinis elgesys, turintis piktnaudžiavimo teisėmis požymių. Procesas buvo kryptingai vilkinamas nuolatiniais teisėjų nušalinimais, prašymais atidėti posėdžius, nepagrįstomis iniciatyvomis apklausti su ginču nesusijusius asmenis (ministrus, žurnalistus) bei reikalavimais dėl mediacijos, kurios vėliau pats apeliantas nevykdė. Be to, apeliantas klaidino teismą nuslėpdamas prejudicinius faktus iš kitų bylų bei sukūrė netipinę teisinę situaciją, priversdamas savivaldybę atstovauti valstybę, todėl visa bylinėjimosi išlaidų našta dėl išpūstos bylos apimties ir trukmės turi tekti pačiam apeliantui.

10.6.                      Apelianto tikslas ir siekiamybė inicijuojant šią bylą buvo neįgyvendinami, kadangi ginčo statinys iš jo niekada ir nebuvo paimtas. Apeliantas pastatė savavališkai nelegalią tvorą ir buvo įpareigotas ją nugriauti. Neįmanoma atgauti tai, ko nesi praradęs. Be to, netgi po to, kai tvora buvo nugriauta, apeliantas neatsisakė ieškinio, o jį patikslino, dėl ko vėl buvo atliekama eilė procesinių veiksmų.

11.                      Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1.                      Apeliantas nepateikė jokių naujų faktinių aplinkybių, o tik atkartoja anksčiau teismui jau žinomus argumentus. Kadangi ieškinio atsisakyta savo noru, o ne dėl atsakovių kaltės, pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidų našta pagrįstai palikta pačiam apeliantui.

11.2.                      Įstatymai nedraudžia juridiniams asmenims naudotis advokato pagalba, ypač šioje byloje, kuri buvo išskirtinė ir sudėtinga. Apelianto suformuluotas specifinis, teismų praktikoje neįprastas reikalavimas dėl valstybės atstovavimo lėmė procesinę situaciją, kurioje savivaldybės darbuotojų kompetencijos tinkamam interesų gynimui objektyviai nepakako.

11.3.                      Prašomos priteisti išlaidos yra realios, pagrįstos ir neviršija maksimalių rekomendacinių dydžių. Teismas teisingai įvertino proceso eigą, dokumentų apimtį bei posėdžių skaičių, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti ar keisti nutarties dalį, susijusią su pagrįstu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu atsakovės naudai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.                      Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2  dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13.                      Apskųstosios pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320  straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

14.                      Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria iš apelianto atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Dėl papildomų rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo

15.                      Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovas 2026 m. sausio 26 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė informaciją apie Vilniaus apygardos teisme 2026 m. sausio 15 d. nutartimi išnagrinėtą civilinę bylą Nr. 2S-119-1070/2026, kurioje skolininkui R. C., paskirta vienkartinė 200 (dviejų šimtų) Eur bauda už Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. sausio 26 d. privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-180126-00009 neįvykdymą. 

16.                      Atsakovės vertinimu, ši informacija paneigia apelianto atskirojo skundo teiginius, kad jo procesinis elgesys buvo tinkamas ir jis sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, o sprendimą atsisakyti ieškinio nulėmė aplinkybė dėl ne nuo apelianto valios įvykęs ginčo objekto sunaikinimas. Taip pat teiginius, kad nagrinėjamu atveju apeliantui po ieškinio pareiškimo buvo grąžinta dalis statinio (metaline dalis) taip pripažįstant ieškinio reikalavimus.

17.                      Pagal CPK 302 straipsnį apeliaciniam procesui yra taikomos tik tos bendrosios CPK normos, reglamentuojančios procesą pirmosios instancijos teisme, kurios neprieštarauja CPK III dalies XVI skyriuje nurodytoms specialiosioms apeliacinio proceso taisyklėms. Vadinasi, sprendžiant dėl CPK 42 straipsnyje įtvirtintos proceso dalyvių teisės teikti rašytinius paaiškinimus, privalu atsižvelgti į specialiosiose apeliaciniam procesui taikomose teisės normose, t. y. CPK 306 straipsnio 2 dalyje, 312, 314 ir 323 straipsniuose, įtvirtintus draudimus bei ribojimus. Atskiriesiems skundams taikomos apeliacinės instancijos proceso taisyklės, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, nustatytas CPK skirsnyje „Atskirieji skundai“ (CPK 338 straipsnis).

18.                      CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, pasibaigus įstatymų leidėjo nustatytam terminui tokiam procesiniam veiksmui atlikti, jau negali būti priimami. Kadangi pateikta informacija atsakovė iš esmės siekia papildyti atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, jie į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nepriimami.

19.                      Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jis gali naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) bei esant poreikiui susipažinti su atsakovės nurodytu teismo priimtu procesiniu sprendimu (CPK 179 straipsnio 3 dalis). 

Dėl skundžiamos nutarties dalies pagrįstumo ir teisėtumo

20.                      CPK bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020). Materialiojo teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018; 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023).

21.                      Kadangi nagrinėjamu atveju byla užbaigta ją nutraukus, ieškovui atsisakius nuo ieškinio, t. y. nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, dalyvaujančių asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti skirstomos vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

22.                      Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, ir lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017).

23.                      Vertinant, ar pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai priteisė atsakovei iš ieškovo 7 769,60 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, pažymėtina, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi ieškovo veiksmai pareiškiant ieškinį nebuvo pripažinti nesąžiningais ar neteisėtais, tačiau pripažinta, jog atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų parengimą susidarė būtent dėl ieškovo inicijuoto teisminio proceso, kuris baigėsi ieškovui atsisakius ieškinio, praradus suinteresuotumą procesą tęsti, o ne todėl, kad atsakovės būtų pripažinusios ieškinį ar patenkinusios ieškininius reikalavimus. Atitinkamai, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustatytina apelianto pareiga atlyginti atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos bylos nagrinėjimo procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.

24.                      Šios išvados nepaneigia apelianto argumentai, kad atsakovei nebuvo būtinumo samdyti profesionalų advokatą, o ją galėjo atstovauti jos darbuotojai. Lietuvos Respublikos įstatymai nedraudžia juridiniam asmeniui, net ir turinčiam teisės padalinį, pasitelkti advokatą, ypač kai ieškovas suformavo netipišką ir sudėtingą ieškinio dalyką. Ieškovo reikalavimas, kad savivaldybė atstovautų valstybei, sukūrė specifinę teisinę situaciją, viršijančią įprastą savivaldybės teisininkų darbo kompetenciją. Advokato pasitelkimas buvo būtinas užtikrinant kvalifikuotą gynybą prieš ieškovo (kurį taip pat atstovavo profesionalus advokatas) pasirinktą klaidinančią proceso strategiją. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas paneigti atsakovės teisę į teisminę gynybą, kuri, be kita ko, apima ir teisę turėti atstovą.

25.                      Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatytų dydžių ir (ar) kad jos priteistos nepagrįstai.

26.                      Nors apeliantas tvirtina, kad atsakovė nekontroliavo ar jos pasitelkto atstovo išlaidos atitinka realybę, tačiau su tokiais atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.

27.                      Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad atsakovės atstovas byloje pateikė ne vieną procesinį dokumentą. Taip pat matyti, kad atsakovės atstovas dalyvavo ne viename teismo posėdyje. Atsižvelgiant į nurodytus duomenis, nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad neaišku, už kokias paslaugas bylinėjimosi išlaidas prašoma priteisti, ar kad negalima įvertinti, ar prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija nustatytų Rekomendacijose maksimalių dydžių. Priešingai, atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą apie atsakovei suteiktų atstovavimo byloje paslaugų apimtį, nėra pagrindo pripažinti teismo priteistas 7 769,60 Eur išlaidas neatitinkančiomis Rekomendacijose nustatytų dydžių ar protingumo, proporcingumo reikalavimų.

28.                      Grįsdamas teiginius dėl atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio nepagrįstumo, apeliantas nurodo, kad atsakovės atstovas nepagrįstai nurodė po 10 (dešimt) valandų atstovavimo laikus 2025 m. gegužės 21 d. ir 2025 m. lapkričio 10 d. teismo posėdžiuose, kai realiai teismo posėdžiai truko po 7 valandas. Iš byloje esančių 2025 m. birželio 11 d. sąskaitos faktūros, kuri teismui pateikta 2025 m. liepos 8 d. (DOK-8745) ir 2025 m. lapkričio 11 d. sąskaitos faktūros, kuri teismui pateikta 2025 m. lapkričio 14 d. (DOK-14230) matyti, kad atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovas už pasirengimą ir atstovavimą 2025 m. gegužės 21 d. ir 2025 m. lapkričio 10 d. teismo posėdžiuose prašė priteisti po 800 Eur/už 10 (dešimt) valandų pasirengimo ir atstovavimo teismo posėdžiuose. Susipažinus su LITEKO esančiais duomenimis nustatyta, kad nurodyti teismo posėdžiai truko apie 7 (septynias) valandas. Už advokato teisines paslaugas apmokėta 2025 m. III ir IV ketvirčiais (2025 m. liepos mėn. ir lapkričio mėn.), todėl bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimui imami 2025 m. I ir II ketvirčiai, Valstybės duomenų agentūros vidutiniai mėnesiniai bruto darbo užmokesčiai šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 337,7 Eur ir 2 387 Eur. Pagal Rekomendacijose patvirtintus užmokesčio dydžius, maksimali priteistina suma už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje valandą yra 233,77 Eur (2 337,7 Eur x 0,1 (8,19 papunktis)) ir 238,7 Eur (2 387 Eur x 0,1 (8,19 papunktis)). Atsakovės atstovas prašė priteisti už abu posėdžius 1 600 Eur, kuri neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Rekomendacijose aiškiai nurodyta, kad atstovui yra apmokama ne tik už atstovavimo teismo posėdyje valandą, bet ir už pasirengimo jame atstovauti valandą. Kadangi prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, pripažintina, jog ši suma yra teisinga, todėl pirmosios instancijos teismo pagrįstai priteista.

29.                      Atitinkamai nepagrįstais laikytini ir apelianto argumentai dėl 2024 m. vasario 15 d., 2024 m. lapkričio 5 d. ir 2024 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžių trukmės bei su tuo susijusių laiko sąnaudų. Tai, kad faktiniai posėdžio laikai truko 25 minutes ir 40 minučių, savaime nepaneigia advokato patirtų darbo sąnaudų pagrįstumo. Kaip jau minėta, teisinė paslauga apima ne tik tiesioginį atstovavimą teismo salėje, bet ir būtinąjį pasirengimą posėdžiui: bylos medžiagos, papildomų ieškovo prašymų analizę bei teisinės strategijos derinimą. Atsižvelgiant į tai, nurodytos laiko sąnaudos yra realios, proporcingos atlikto darbo apimčiai ir visiškai atitinka Rekomendacijose nustatytus kriterijus.

30.                      Apelianto vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas nepagrįstai į bylinėjimosi išlaidas įtraukė 640 Eur už dviejų nuomonių dėl ekspertizės skyrimo parengimą (2024 m. kovo 12 d. ir 2024 m. rugpjūčio 14 d.), nes ekspertizė nebuvo paskirta. LITEKO esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu kelis kartus teikė prašymus dėl ekspertizės skyrimo. Atsakovė, siekdama užtikrinti tinkamą savo interesų gynybą ir vykdydama teismo įpareigojimus, į kiekvieną tokį prašymą turėjo pateikti motyvuotą atsiliepimą bei teisinę poziciją. Faktas, kad teismas nusprendė ekspertizės neskirti, nepanaikina advokato jau atlikto darbo fakto. Pažymėtina, kad advokato darbas vertinamas pagal tai, ar paslauga buvo būtina teikimo momentu, o ne pagal tai, koks buvo galutinis teismo procesinis sprendimas dėl konkretaus prašymo. Ieškovas, pats inicijuodamas papildomus procesinius klausimus (ekspertizės skyrimą), turėjo numatyti, kad kitos šalys patirs išlaidų rengdamos atsikirtimus. Už advokato teisines paslaugas apmokėta 2024 m. II ir III ketvirčiais (2024 m. balandžio mėn., rugsėjo mėn.), todėl bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimui imamas 2023 m. IV ketvirtis ir 2024 m. I ketvirtis, Valstybės duomenų agentūros vidutiniai mėnesiniai bruto darbo užmokesčiai šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 110,3 Eur ir 2 161 Eur. Pagal Rekomendacijose patvirtintus užmokesčio dydžius, maksimali priteistina suma už dokumentą, kuriame pareikšti atsikirtimai yra 844,12 Eur (2 110,3 Eur x 0,4 (8,16 papunktis)) ir 864,4 Eur (2 161 Eur x 0,4 (8,16 papunktis)). Atsakovės atstovas prašė priteisti už abidvi nuomones dėl būtinumo skirti byloje ekspertizę 640 Eur, kuri neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl ši suma yra teisinga bei pirmosios instancijos teismo pagrįstai priteista.

31.                      Apelianto vertinimu, teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad atsakovės atstovas nepagrįstai įtraukė 480 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių parengimą. Kadangi atsiliepimą į atskirąjį skundą sudarė tik 2 (du) puslapiai, o atsakovės atstovas 2024 m. rugsėjo 18 d. sąskaitoje faktūroje nurodo, kad jį rengė net 6 (šešias) valandas. Už advokato teisines paslaugas apmokėta 2024 m. III ketvirtį (2024 m. rugsėjo mėn.), todėl bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimui imamas 2024 m. I ketvirtis, Valstybės duomenų agentūros vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 161 Eur. Pagal Rekomendacijose patvirtintus užmokesčio dydžius, maksimali priteistina suma už dokumentą, kuriame pareikšti atsikirtimai yra 864,4 Eur (2 161 Eur x 0,4 (8,16 papunktis)). Atsižvelgiant į tai, matyti, kad atsakovės atstovo prašomi priteisti 480 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių parengimą, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Be to, LITEKO esančiais duomenimis nustatyta, kad būtent apeliantas inicijavo papildomą procesinį etapą, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o teismui šio prašymo netenkinus – pateikė atskirąjį skundą. Atsakovė, siekdama tinkamai ginti savo interesus bei užtikrinti proceso rungtyniškumo principą, turėjo pareigą pateikti motyvuotą atsiliepimą į šį skundą, todėl jos teisė į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą yra neginčytina. Apelianto argumentai, kad 2 (dviejų) puslapių apimties dokumentas negalėjo būti rengiamas 6 (šešias) valandas, yra subjektyvūs ir nepagrįsti. Dokumento kokybė ir jam parengti reikalingas laikas vertinamas ne pagal puslapių skaičių, o pagal teisinių argumentų sudėtingumą, faktinių aplinkybių analizę bei būtinybę vertinti apelianto nurodomą teismų praktiką. Šiuo atveju 6 (šešių) valandų laiko sąnaudos apėmė ne tik patį rašymo procesą, bet ir išsamią susijusių teisės aktų bei bylos medžiagos analizę, siekiant parengti pagrįstą atsiliepimą, todėl šios išlaidos yra realios, būtinos ir visiškai atitinka protingumo kriterijus.

32.                      Apeliantas taip pat tvirtina, kad atsakovės atstovas nepagrįstai į 2024 m. gruodžio 23 d. sąskaitą faktūrą įtraukė 2024 m. gruodžio 8 d. procesinio dokumento parengimo išlaidas (160 Eur), tačiau tokio dokumento byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Iš LITEKO esančių duomenų matyti, kad 2024 m. gruodžio 9 d. į bylą buvo pateiktas pranešimas dėl papildomų dokumentų pateikimo (DOK-14750). Už advokato teisines paslaugas apmokėta 2024 m. IV ketvirtį (2024 m. gruodžio mėn.), todėl bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimui imamas 2024 m. II ketvirtis, Valstybės duomenų agentūros vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 196 Eur. Pagal Rekomendacijose patvirtintus užmokesčio dydžius, maksimali priteistina suma už kitų, nei nurodyta Rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą yra 219,64 Eur (2 196 Eur x 0,1 (8,17 papunktis)). Atsižvelgiant į tai, matyti, kad atsakovės atstovo prašomi priteisti 160 Eur už pranešimo dėl papildomų dokumentų pateikimo parengimą, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl teismo pagrįstai buvo priteisti.

33.                      Apelianto teiginys, kad atsakovės turėtos išlaidos už nuomonės dėl mediacijos parengimą (320 Eur) taip pat yra nepagrįstos. Teismui pasiūlius mediaciją arba kitai šaliai pateikus prašymą ją vykdyti, šalies atstovas privalo paruošti ir pateikti oficialią kliento poziciją. Tai nėra formalumas – advokatas turi įvertinti mediacijos perspektyvas, galimas nuolaidų ribas bei tokio proceso įtaką ginčui, o tai reikalauja specifinių laiko sąnaudų ir teisinės analizės. Be to, teisinės pagalbos išlaidų pagrįstumas vertinamas ne pagal tai, ar teismas sutiko su šalies pozicija (pvz., ar paskyrė mediaciją, kuriai šalis galbūt nepritarė, arba atvirkščiai), o pagal tai, ar paslauga buvo faktiškai suteikta ir ar ji buvo būtina procesiniam veiksmui atlikti. Atsakovė negalėjo ignoruoti šio procesinio etapo. Atstovo rengta nuomonė leido teismui susipažinti su atsakovės argumentais dar iki priimant nutartį dėl mediacijos skyrimo, todėl darbas buvo atliktas siekiant tinkamai atstovauti kliento interesus pradinėje mediacijos stadijoje. Dėl išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovei priteisė ir šias išlaidas, kurios neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio.

34.                      Nėra pagrindo sutikti ir su apelianto argumentais, kad atsakovės atstovas nepagrįstai į bylinėjimosi išlaidas įtraukė išlaidas už pasirengimą 2025 m. birželio 11 d., 2025 m. lapkričio 14 d. ir 2025 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžiams, nes jie realiai nevyko. Visų pirma pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi nepriteisė iš apelianto atsakovei bylinėjimosi išlaidas už pasirengimą 2025 m. lapkričio 14 d. ir 2025 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžiams. Antra, nors 2025 m. birželio 11 d. teismo posėdis taip pat neįvyko, tačiau tai nereiškia, kad atsakovės atstovas jam nesirengė. LITEKO esantys duomenys patvirtina, kad nurodytas teismo posėdis neįvyko apeliantui, 2025 m. birželio 10 d., pateikus prašymą jį atidėti dėl sutrikusios sveikatos. Akcentuotina, kad prašymas atidėti posėdį buvo pateiktas likus vos vienai dienai iki numatyto laiko, t. y. tada, kai visas pasirengimo procesas jau turi būti pilnai užbaigtas. Atsakovės atstovo darbas yra neatsiejamas nuo bylos eigos prognozavimo, todėl jis privalėjo būti pasirengęs atstovauti klientą numatytu laiku. Aplinkybė, kad posėdis buvo atidėtas dėl apelianto nurodytų sveikatos sutrikimų, nepašalina advokato jau patirtų laiko sąnaudų fakto.

35.                      Apelianto teiginiai, esą atsakovei bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti priteistos dėl jos statuso, yra nepagrįsti. Priešingai – būtent specifinė procesinė padėtis lėmė būtinybę pasitelkti advokatą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija byloje dalyvavo ne tik kaip valstybės atstovė, bet ir kaip savarankiška atsakovė, gindama savo, kaip viešojo juridinio asmens, interesus. Kadangi ieškovas reikalavimus nukreipė tiesiogiai į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, ši įgijo pilną teisę į patirtų išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad procese ne kartą buvo keltas klausimas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos teisės ir pareigos atstovauti valstybę šiame ginče. Tai, kad net viešojo administravimo subjektui kilo abejonių dėl savo procesinio vaidmens ribų, tik patvirtina, jog byla buvo sudėtinga ir netipinė. Akivaizdu, kad tinkamai procesinei pozicijai suformuluoti savivaldybės administracijos specialistų resursų nepakako, todėl advokato paslaugos buvo būtinos ir pagrįstos. Kadangi Klaipėdos miesto savivaldybės administracija faktiškai patyrė išlaidas gindamasi nuo ieškovo pareikšto ieškinio, o ieškovas bylą pralaimėjo (nutraukus ją dėl ieškovo atsisakymo ne dėl atsakovės kaltės), Klaipėdos miesto savivaldybės administracija turi teisę į šių lėšų grąžinimą į biudžetą. Priešingas aiškinimas reikštų nepagrįstą finansinės naštos perkėlimą atsakovei už procesą, kurį inicijavo apeliantas.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

36.                      Apibendrinant tai, kas buvo nurodyta, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir pritaikė aktualias civilinio proceso normas ir, civilinę bylą nutraukus, ieškovui atsisakius nuo ieškinio, pagrįstai vadovavosi priežastingumo ryšiu bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas, priteisdamas atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai jų atlyginimą iš ieškovo, dėl kurio procesinio elgesio byla tiek pradėta, tiek baigta nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

37.                      Dėl esminių skundų argumentų pasisakyta, kiti neturi reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

38.                      Atmetus ieškovo atskirąjį skundą, atsakovės įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimų į atskirąjį skundą parengimą priteisimą. Nagrinėjamu atveju prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė tik atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, kuriame nurodė, kad patyrė 774,40 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą. Už advokato teisines paslaugas apmokėta 2025 m. IV ketvirtį (2025 m. gruodžio mėn.), todėl bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimui imamas 2025 m. II ketvirtis, Valstybės duomenų agentūros vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 387 Eur. Pagal Rekomendacijose patvirtintą užmokesčio dydį, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą yra 954,8 Eur (2 387 Eur x 0,4 (8,16 papunktis)). Kadangi atsakovės prašoma priteisti suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą neviršija rekomenduojamo maksimalaus dydžio, atitinka bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš ieškovo R. C. priteisiama 774,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 17 d. nutarties dalį, kuria iš ieškovo R. C. atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai priteistos bylinėjimosi išlaidos, palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188710823, iš apelianto R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 774,40 Eur (septyni šimtus septyniasdešimt keturis eurus ir 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja