Baudžiamoji byla Nr. 1-257-373/2010

(Proceso Nr.1-89-2-00030-2010-6)

                                                                        Procesinio sprendimo kategorija

                                             1.2.26.2.1; 1.1.7.2.5; 2.3.6.4.5.

(S)

 

 

                             

UTENOS  RAJONO  APYLINKĖS  TEISMAS

 

NUOSPRENDIS

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

2010 m. lapkričio 26 d.

                                                      Utena

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Laima Dumskienė, sekretoriaujant Rasai Fedinienei, dalyvaujant prokurorei Aušrai Gylytei, nukentėjusiajam R. Č., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis,  lietuvis, LR pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d.,

 

n u s t a t o

 

 A. V. 2010-06-13 apie 19.00 val. Utenos raj., Sudeikių sen., Bikūnų k., viešoje vietoje, gyvenamojo namo kieme, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pašalinių asmenų akivaizdoje, sudavė kumščiais R. Č. vieną kartą į veidą ir vieną kartą į pilvą, dėl kraujosruvos dešinio žasto – dilbio srityje, smakro dešinės pusės muštinės žaizdos, pilvo sumušimo, padarydamas nukentėjusiajam R. Č. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis A. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis, būdamas neblaivus, su A. P. nuvažiavo pas R. Č. į namus. Tarp R. Č. ir A. P. kilo konfliktas. Jam išėjus į lauką, pribėgo R. Č. ir jis smūgiavo nukentėjusiajam ranka vieną kartą į veidą. Nukentėjęs nukrito ant žemės ir jie su A. P. išvažiavo.

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjęs R. Č. parodė, kad 2010 m. birželio 13 d. apie 19 val. jam namuose girtaujant su R. K. ir V. R., atvažiavo A. P.. Tarp jo ir A. P. kilo konfliktas. A. P. išėjo į lauką ir jis iš paskos. Jis ėjo artyn A. V. ir šis spyrė koja jam į pilvą. Jis susirietė ir tada kaltinamasis spyrė į smakrą, jį prakirsdamas.

 Liudytojas V. K. parodė, kad iš savo sodybos matė kaip į R. Č. kiemą atvažiavo automobiliu A. P. ir kaltinamasis. Abu nuėjo pas R. Č. į namą. Po to matė kaip kieme kaltinamasis prišoko prie R. Č. ir kumščiais sudavė gal 3 smūgius į galvą. R. Č. parkrito ir kaltinamasis atsitraukė nuo jo. Matė, kad R. Č. buvo kruvinas, smakras prakirstas. Kad kaltinamasis būtų spardęs nukentėjusįjį, neatsimena.

 Liudytojas R. K. parodė, kad matė kaip lauke A. V. kumščiu sudavė vieną smūgį R. Č. į veidą ir šis nukrito, kad kaltinamasis nukentėjusįjį spardytų kojomis, nematė. R. Č. gulėjo be sąmonės, smakre buvo prakirsta ir kraujas bėgo.

 Liudytoja S. M. parodė, kad matė kaip kieme A. V. nukentėjusiajam bakstelėjo kumščiu į pilvą ir šis griuvo. Nematė, kad A. V. būtų spardęs nukentėjusįjį. R. Č. smakras buvo kruvinas.

      Specialisto išvada patvirtina, kad R. Č. konstatuoti sužalojimai - kraujosruva dešinio žasto – dilbio srityje, smakro dešinės pusės muštinė žaizda, pilvo sumušimas, padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais ir vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l.5, 16).

       R. Č. 2010-06-13 21.14 val. nustatytas 3,17 promilių girtumas (b.l.13).

       Kaltinamasis pripažįsta smūgiavęs nukentėjusiajam ranka vieną kartą į veidą. Nuo jo smūgio nukentėjęs nukrito. Ikiteisminio tyrimo metu (b.l.38, 41-42, 45-47) ir teisme kaltinamasis teigė daugiau smūgių nukentėjusiajam nesudavęs, jo nespardęs. Nukentėjęs teisme tvirtino, kad A. V. spyrė koja jam į pilvą ir į smakrą, jį prakirsdamas. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjęs davė skirtingus parodymus. Pareiškime prokurorui pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l.4) ir pirmosios liudytojo apklausos metu parodė, kad pas jį į namus atėjus A. V. ir A. P., pastarasis jam smūgiavo kumščiu į veidą ir jis prarado sąmonę bei tolimesnių įvykių neprisimena, nežino kaip atsidūrė lauke ir kas ten jam buvo daroma (b.l.14). Vėlesnės apklausos ir parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjęs parodė, kad A. V. kieme jam spyrė į pilvą ir į smakrą (b.l.15, 18-21). Nukentėjusiajam įvykio dieną nustatytas sunkus girtumas, todėl jo parodymai negali būti laikomi lemiamais įrodinėjant kaltinamojo kaltę ir nustatant jo pavartoto smurto pobūdį bei apimtį.

    Tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusįjį patvirtino įvykį matę liudytojai: V. K., R. K., S. M.. Šių liudytojų parodymai nesikeitė per visą bylos tyrimo eigą. Liudytojas V. K. parodė matęs kaip kaltinamasis R. Č. kumščiais apie tris kartus smūgiavo į galvą. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas davė analogiškus parodymus, tik nurodė, kad A. V. abiejų rankų kumščiais keturis kartus smūgiavo nukentėjusiajam į galvą (b.l.22). Liudytojas R. K. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu (b.l.24) parodė, kad A. V. kumščiu sudavė vieną smūgį R. Č. į veidą. Liudytoja S. M. ikiteisminio tyrimo metu (b.l.27-28) ir teisme parodė mačiusi, kad A. V. kumščiu vieną kartą sudavė R. Č. į pilvą. Visi minėti liudytojai patvirtino, kad po A. V. smurto nukentėjusysis nugriuvo, jam buvo prakirstas smakras. Nei vienas iš liudytojų neparodė, kad kaltinamasis spardė nukentėjusįjį. Liudytojai nurodo skirtingą kaltinamojo nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičių bei kūno vietas, į kurias buvo pataikyta. Parodymų skirtumai paaiškinami tuo, kad liudytojai įvykį stebėjo iš skirtingų vietų ir matė ne jį visą, o atskirus epizodus. Iš šių liudytojų parodymų galima daryti išvadą, kad kaltinamasis sudavė ne mažiau kaip po vieną smūgį kumščiais nukentėjusiajam į veidą ir į pilvą, jo nespardė. Todėl kaltinimo aplinkybės tikslintinos nurodant, kad  kaltinamasis kumščiais sudavė R. Č. vieną kartą į veidą ir vieną kartą į pilvą.

 Byloje nustatyta, kad kaltinamasis atvyko į nukentėjusiojo sodybos kiemą, kuris yra atvira teritorija (parodymų patikrinimo vietoje protokolai b. l. 18-21, 45-47) ir į kurią gali patekti bet kas, kaip ir nekliudomai pateko kaltinamasis, ten sukėlė muštynes, sužalojo nukentėjusįjį, dėl to buvo pažeistos ne tik privačios teritorijos savininko, bet ir kitų asmenų (įvykį mačiusių liudytojų) teisės, sutrikdyta jų rimtis. Todėl nusikaltimo padarymo vieta - nukentėjusiojo namo kiemas dėl laisvo priėjimo prie jo ir galimybės bet kuriuo momentu jame atsirasti kitiems asmenims, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų, atitinka viešosios vietos sampratą. Kaltinamasis, būdamas neblaivus, smurtavo prieš nukentėjusįjį be jokio pagrindo, matant kitiems asmenims. Taip jis įžūliu elgesiu, pasireiškusiu nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymu nukentėjusiajam, demonstravo nepagarbą ne tik nukentėjusiajam, bet ir aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė rimtį. Tokie jo veiksmai buvo akivaizdžiai agresyvūs, nederami ir įžūlūs. Šios aplinkybės patvirtina, kad jis suvokė pažeidžiantis viešąją tvarką ir taip elgtis norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 284 straipsnio 1 dalyje sudėtį.

Skiriant bausmę kaltinamajai atsižvelgiama į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas girtas ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje pripažino nusikaltimo padarymo metu buvęs neblaivus ir ši aplinkybė turėjusi įtakos jo elgesiui.

Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis: ji nusikalto būdamas praeityje teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, į psichiatrinę ir priklausomybių įskaitas neįrašytas, nedirba. Kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys rodo, kad jis neieško darbo, daro administracinius teisės pažeidimus, girtauja, t.y. gyvena asocialiai ir nesistengia būti naudingas visuomenei.

Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, neturėdamas teistumo, todėl jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas (LR BK 55 str.). Įvertinus tai, kad yra tik jo atsakomybę sunkinanti ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, neigiamus asmenybę apibūdinančius duomenis, skirtina didesnė nei sankcijos vidurkis bausmė (LR BK 61 str.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 304 str. - 305 str., 307 str., teismas

 

n u s p r e n d ž i a

 

A. V. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam A. V. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

 

     Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos rajono apylinkės teismą.

 

Teisėja                                                                                                                       Laima Dumskienė