Civilinė byla Nr. e2-26-925/2017

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01209-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.4.2.9.1; 3.2.6.1.

(S)

KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 3 d.

Kaišiadorys

              Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė,

sekretoriaujant Ingai Čurlauskaitei,

dalyvaujant ieškovui R. D., jo atstovui advokatui Pauliui Vaicekauskui, atsakovei S. D., jos atstovui advokatui Girdučiui Vainiui,

              viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovei S. D. dėl skolos priteisimo ir

n u s t a t ė :

              ieškovas R. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei S. D., prašydamas priteisti iš atsakovės pusę sumokėtų sumų už gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymui įsigytą dyzeliną iš TŪB „Šoklio prekyba“ ir už minėto gyvenamojo namo draudimą pagal su AB Lietuvos draudimas sudarytą sutartį. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad jo ir atsakovės bendro turto išlaikymas ir solidarių prievolių vykdymas jam kainavo 7189,13 Eur, todėl iš atsakovės prašo priteisti pusę nurodytos sumos, t. y. 3594,56 Eur, taip pat prašo priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas – sumokėtą žyminį mokestį ir patirtas advokato teisinės pagalbos išlaidas pagal į bylą pateiktus dokumentus.

              Ieškovas ieškinį grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

1. Ieškovas R. D. su atsakove S. D. santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 0,1110 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir pastatą-šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-05-05 sprendimu santuoka tarp ieškovo ir atsakovės buvo nutraukta, minėtu sprendimu šalims buvo padalintas turtas natūra, kiekvienai po ½ dalį minėto turto (2014-11-14 Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1947-221/2014 ir 2015-09-17 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015).
2. Šalys bendro ūkio neveda nuo 2012 m. birželio mėnesio. Atsakovė, kuriai priklauso ½ turto, privalo, proporcingai savo turto daliai, prisidėti prie turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų, t. y. padengti ½ dalį namo (duomenys neskelbtini), šildymo išlaidų ir ½ dalį bankui įkeisto bendro turto draudimo išlaidų.
3. Ieškovas nurodo, kad bendro turto išlaikymas ir solidarių prievolių įvykdymas jam kainavo 7 189,13 Eur, tame tarpe: 1) už gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), šildymui įsigytą dyzeliną iš TŪB „Šoklio prekyba“ pagal PVM sąskaitas-faktūras SOK Nr. 0160493 (2012-11-05, 892,03 Eur), Nr. 0179089 (2013-10-22, 813,83 Eur), Nr. 0183253 (2014-01-30, 848,59 Eur), Nr. 0183758 (2014-02-17, 814,70 Eur), Nr. 0194196 (2014-08-13, 779,08 Eur), Nr. 0200992(2014-11-11, 735,63 Eur), Nr. 0204962 (2015-02-13, 636,80 Eur), Nr. 0221588 (2015-11-03, 570 Eur), Nr. 0225910 (2016-02-05, 420 Eur), Nr. 0226782 (2016-02-29, 392,40 Eur). Viso 6903,06 Eur. 2) už gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), draudimą pagal AB Lietuvos Draudimas mokėjimo sąskaitas Nr. 312716240 (2016-01-12, 59,60 Eur), Nr. 311919148 (2016-01-12, 226,47 Eur). Viso 286,07 Eur.  
4. Išlaidos dyzelinui įsigyti yra betarpiškai susijusios su namo išlaikymu ir išsaugojimu nuo jo vertės pablogėjimo, kadangi gyvenamojo namo šildymas šaltuoju metu laiku yra būtinas tikslu išsaugoti Turtą, išvengti jo vertės pablogėjimo. Tuo tarpu išlaidos draudimui yra neišvengiamos, kadangi apdraustas Turtas yra įkeistas bankui tikslu užtikrinti šalims išduoto kredito grąžinimą, o kredito sutartis numato prievolę drausti minėtą Turtą.

              Teismo posėdžio metu ieškovas R. D. bei jo atstovas advokatas Paulius Vaicekauskas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad gyvenamajame name esantis šildymo katilas buvo įrengtas ir eksploatuojamas name nuo 2007 metų, t. y. dar gyvenant atsakovei. Ieškovas šildymui reikalingą kurą įsigydavo pagal išduotus leidimus, t. y. teisėtai. Pažymėjo, kad turtas yra apdraustas atkuriamąja verte, nes tik draudimas atkuriamąja verte atitinka kredito sutarties sąlygas.              

              Atsakovė S. D. ir jos atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti remiantis atsiliepime į ieškinį išdėstytais motyvais. Pagrindiniai nesutikimo su ieškiniu argumentai yra šie:

1. Atsakovė name (duomenys neskelbtini), negyvena nuo 2012 m. Minėtame name gyvena tik ieškovas, be to, ne vienas, su ieškovu gyvena ir kiti asmenys. Gyvenamasis namas nėra priduotas, VĮ Registro centro duomenimis, minėtas namas yra nebaigtas statyti, todėl neaišku, ar toks namas yra tinkamas realiai eksploatuoti ir ar jame teisėtai naudojamas šildymo katilas.
2. Atsakovės įsitikinimu, ieškovo pateikti įrodymai neįrodo, kokį kiekį dyzelino jis realiai sunaudojo, ar buvo būtina tiek jo įsigyti ir ar jis iš tikrųjų buvo skirtas namui šildyti.
3. Reikalinga įvertinti tai, kad šildymo katilas taip pat naudojamas ir karštam vandeniui ruošti. Name, kaip nurodė pats ieškovas, gyveno trys asmenys, tuo tarpu atsakovė minėtame gyvenamajame name negyveno nuo 2012 metų ir karštu vandeniu nesinaudojo, todėl ieškovas elgiasi nesąžiningai reikalaudamas, kad atsakovė atlygintų pusę sumos, ieškovo išleistos dyzelinui įsigyti 2012-2016 m. laikotarpiu. Mano, kad iš esmės katilas yra naudojamas asmeniniams ieškovo poreikiams tenkinti.
4. Atsakovė neginčija, kad ji turi prisidėti prie namo draudimo mokėjimo, tačiau ji nesutinka su draudimo sumos ir prašomos sumokėti draudimo įmokos dydžiu bei nepritaria ieškovo sudaryto draudimo sąlygoms. Ieškovas, prieš pasirašydamas draudimo sutartis, privalėjo su atsakove, kaip namo bendrasavininke, pasitarti ir priimti abiem šalims tinkamą draudimo variantą. Tačiau ieškovas veikė vienašališkai, nepasydamas atsakovės nuomonės ir neatsižvelgdamas į jos interesus. Atsakovei nesuprantama, kodėl ieškovas nebaigtą statyti namą yra apdraudęs pagal standartines draudimo sąlygas, nors galėjo apdrausti pagal minimalų pastatų draudimo variantą. Be to, nurodoma, kad nebaigto statyti namo draudimo suma sudaro 140 000 eurų, nors VĮ Registrų centro duomenimis, vidutinė minimo namo rinkos vertė sudaro 13 200 eurų. Ieškovas, drausdamas objektą, ženkliai padidino jo vertę, tuo pačiu įpareigodamas atsakovę mokėti nepagrįstai dideles draudimo įmokas.

              Ieškinys tenkintinas iš dalies

Byloje nustatyta, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-05-05 sprendimu nutraukta ieškovo R. D. ir atsakovės S. D. santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir padalintas santuokoje įgytas turtas: S. D. bei R. D. asmeninės nuosavybės teise natūra priteista po ½ dalį 0,1110 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat pripažinta, kad S. D. ir R. D. įsipareigojimai „Swedbank“, AB pagal 2006-01-06 kredito sutartį Nr. 06-000303-FA (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) yra solidari S. D. ir R. D. prievolė, kuri po santuokos nutraukimo tokia ir lieka, nedalijama ir nemodifikuojama. Kauno apygardos teismo 2014-11-14 nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-17 nutartimi Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-05-05 sprendimas minėtoje dalyje dėl aukščiau nurodytų reikalavimų paliktas nepakeistas.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės pusę jo 2012-2016 metų laikotarpiu turėtų išlaidų už gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), šildymui įsigytą dyzeliną iš TŪB „Šoklio prekyba“, taip pat pusę ieškovo sumokėtos sumos už šalių bendro turto draudimą pagal su AB Lietuvos draudimas sudarytą sutartį.

CK 4.37 str. nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė, ar bendroji. Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.73 str. 1, 2 d.).

CK 4.76 str. numato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.

Išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti, kurias, vadovaujantis CK 4.76 str., bendraturčiui kyla pareiga atlyginti, yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą) ar jį apsaugoti, tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas ieškinyje nurodytu laikotarpiu gyveno gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalis priklauso atsakovei, ir jį šildė, tuo tarpu atsakovė nurodytu laikotarpiu name negyveno. Į bylą pateikti rašytinai įrodymai, taip pat šalių paaiškinimai patvirtina, kad minėtame gyvenamajame name yra įrengta šildymo sistema – sumontuotas katilas Vitorond 100, namas šildomas skystu kuru – dyzelinu, kuriam įsigyti šildymo tikslu kasmet VMI yra išduodami leidimai. Į bylą pateikti leidimai yra išduoti ieškovo vardu. Nors atsakovės atstovas byloje prašė vadovautis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kuriuose nurodyta, jog gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), baigtumas yra 49 procentai ir name nėra šildymo, tačiau teismo posėdžio metu atsakovė S. D. nurodė, kad ji minėtame name gyveno 2007-2012 metų laikotarpiu, taip pat patvirtino ir neginčijo, kad gyvenamajame name jai gyvenant buvo įrengtas šildymas, gyvenamasis namas tuo metu buvo iš esmės įrengtas ir tinkamas gyventi, šios aplinkybės taip pat buvo konstatuotos teismų sprendimuose, priimtuose šalių santuokos nutraukimo byloje. Tokiu būdu teismas laiko, kad atsakovės atstovas nepagrįstai vadovaujasi išimtinai Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kurie turi būti vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad atsakovė S. D., duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu (2016-12-14 teismo posėdžio garso įrašas nuo 55 min. 15 s iki 1 val. 8 min. 36 s), iš esmės neginčijo, kad siekiant palaikyti namo tinkamą būklę, namą reikalinga šildyti šaltuoju metų laikotarpiu. Ieškovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – VM išduoti leidimai ir TŪB „Šoklio prekyba“ išrašytos PVM sąskaitos – faktūros patvirtina, kad ieškovo įsigytas dyzelinas buvo skirtas namo šildymui. Įrodymų, kad ieškovo įsigytas dyzelinas ar jo dalis buvo panaudota kitiems tikslams, atsakovė nepateikė, todėl teismas, vertindamas ieškovo patirtas išlaidas šalių bendro namo šildymui 2012-2016 m. laikotarpiu vadovaujasi ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, tai, kad ieškinyje nurodytu laikotarpiu atsakovė name negyveno, teismas laiko, kad nurodytu laikotarpiu namas buvo šildomas atsižvelgiant į ieškovo ir kartu su juo gyvenančių asmenų interesus. Šildymo katilas, name gyvenant ieškovui, taip pat visus metus yra naudojamas ir karštam vandeniui ruošti. Teismas įvertina tai, kad tuo atveju, jei name niekas negyventų, siekiant vien palaikyti namo būklės išsaugojimui reikalingą temperatūrą, skirtųsi namo šildymo intensyvumas, taip pat nebūtų poreikio katilą naudoti karštam vandeniui ruošti. Byloje nustatyta, kad atsakovė namu ir karštu vandeniu nesinaudoja. Šios aplinkybės ieškovas neginčijo. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiltuoju metų periodu, kai namas nėra šildomas, karštama vandeniui ruošti yra sunaudojama maždaug 0,5 tonos dyzelino. Vadinasi, per metus vien karštam vandeniui ruošti sunaudojama apytiksliai 1 t dyzelino. Ieškovas teismui tikslesnių duomenų dėl kuro sunaudojimo karštam vandeniui ruošti pateikti negalėjo. Taip pat nurodė, kad su juo kartu minėtame name gyvena ir kiti asmenys – moteris su vaiku. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad ieškovo reikalavimas atsakovei atlyginti pusę jo turėtų išlaidų dyzelinui įsigyti prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl iš atsakovės reikalaujamų išlaidų suma mažintina, minusuojant karšto vandens ruošimui reikalingas išlaidas, taip pat įvertinus tai, kad namu naudojasi ir jame gyvena išimtinai tik ieškovas. Byloje nesant konkrečių įrodymų ir duomenų, kuriais remiantis būtų galima atlikti tikslius paskaičiavimus dėl karšto vandens ruošimui reikalingo dyzelino kiekio, teismas vadovaujasi ieškovo paaiškinimais, taip pat protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, ir, įvertinęs tai, kad ieškovas 2012-2016 m. laikotarpiu pagal pateiktus rašytinius įrodymus iš TŪB „Šoklio prekyba“ yra įsigijęs iš viso 8357 t dyzelino už 6903,06 Eur sumą, iš atsakovės ieškovui priteisia 2300 Eur sumą, t. y. atsakovė įpareigotina atlyginti ieškovui 1/3 patirtų išlaidų dyzelinui įsigyti (CK 4.76 str., 1.5 str. 1 d., 4 d.).

Kaip minėta, įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pripažinta, jog S. D. ir R. D. įsipareigojimai „Swedbank“, AB pagal 2006-01-06 kredito sutartį Nr. 06-000303-FA (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) yra solidari S. D. ir R. D. prievolė. Siekiant užtikrinti prievolių pagal minėtą kredito sutartį grąžinimą, bankui yra įkeistas šalių bendras nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Kredito sutarties 9.1.1, 9.1.2.1, 9.1.4 punktuose yra įtvirtinta prievolė drausti įkeistą turtą; kartu nurodyta, jog turto draudimo suma negali būti mažesnė nei turto rinkos vertė arba atstatomoji vertė. Nustatyta, kad ieškovas apdraudė šalių bendrą turtą – gyvenamąjį namą, stiklinį šiltnamį ir sodo namą, esančius (duomenys neskelbtini), - atkuriamąja verte standartinėmis draudimo sąlygomis (Būsto draudimo liudijimai TAI Nr. 312716240 ir Nr. 311919148), bendra draudimo įmokų suma, kurią sumokėjo ieškovas už apdraustą turtą – 286,07 Eur (2016-01-12 sąskaita Nr. 312716240 59,60 Eur sumai ir Nr. 311919148 226,47 Eur sumai). Nors atsakovė teigė, kad ieškovas, apdrausdamas bendrą turtą AB Lietuvos draudimas, su ja nebendradarbiavo, nederino draudimo sąlygų, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad šalys, drausdamos turtą, privalo vadovautis Kredito sutarties 9.1.1, 9.1.2.1, 9.1.4 punktų reikalavimais, kuriuose taip pat yra nustatytas terminas, iki kada turtas kiekvienais metais turi būti apdraustas. Atsakovė byloje nepateikė jokių įrodymų, kad ji iki Kredito sutarties 9.1.4 punkte nustatyto termino būtų pateikusi ieškovui konkretų pasiūlymą dėl bendro turto draudimo ir kad atsakovės pasirinktos draudimo sąlygos būtų tinkamos bankui, kurio naudai ir yra draudžiamas šalių turtas. Nors atsakovė byloje teigė, kad šalių turtas galėjo būti apdraustas žymiai pigiau, pasirinkus minimalias draudimo sąlygas bei vadovaujantis vidutine turto rinkos verte, tačiau nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad atsakovės nurodytos draudimo sąlygos atitiktų Kredito sutarties sąlygas, nustatytas įkeisto turto draudimui ir numatančias, kad turto draudimo suma negali būti mažesnė nei turto rinkos vertė arba atstatomoji vertė.

Kadangi byloje nustatyta, kad ieškovas, vykdydamas bendras šalių prievoles pagal 2006-01-06 Kredito sutartį, sumokėjo 286,07 Eur už šalių bendro turto draudimą, o atsakovė šiuo laikotarpiu prie turto draudimo neprisidėjo, iš atsakovės ieškovui priteistina pusė ieškovo sumokėtos sumos, t. y. 143,04 Eur (CK 6.6 str. 6 d., 6.9 str. 1 d.).

Ieškinį patenkinus iš dalies, atsižvelgiant į tai, kad patenkinti 68 procentai ieškovo reikalavimų, iš atsakovės S. D. ieškovo naudai priteistina 55 Eur žyminio mokesčio bei 200,60 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1-2 d.).

Vadovaudamasis CPK 259, 263-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės S. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2443,04 Eur (du tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt tris eurus 4 ct) skolos, 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 200,60 Eur (du šimtus eurų 60 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovui R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                      Jorūnė Pukinskienė