Pranešėjas: Algirdas Jaliniauskas                                         Baudžiamoji byla Nr. 1A-6-317-2014

Teisėjas: Giedrius Endriukaitis                              Teisminio proceso Nr. 1-06-1-01056-2008-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7.;

1.2.14.5.1.; 1.2.14.5.2.; 1.2.18.10.; 1.2.29.1.;

2.4.6.3.; 2.4.7.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jurgio Kiškio, Algimanto Smolsko, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, Gintarei Vėželytei-Putnikienei, Audronei Stankevičiūtei, Mariui Žukauskui, Žanetai Misiūnienei,  dalyvaujant prokurorams Mariui Venskūnui, Donatui Puzinui, nuteistajam A. S., jo gynėjams-advokatams Valerijui Karpovui, Tomui Ridikui, Gintarei Girdzijauskienei, Vaclovui Kaminskiui, nuteistajai V. S., jos gynėjai-advokatei A. F., specialistams Virginijai Janonienei, Daivai Pupaleigienei, Virginijui Greblikui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. S. ir A. S. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal LR BK 222 str. 1 d. (apgaulingas UAB „E.“ buhalterinės apskaitos tvarkymas) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal LR BK 222 str. 1 d. (apgaulingas DNSB „M. B.“ buhalterinės apskaitos tvarkymas) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal LR BK 300 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VII-1968 redakcija) (AB „S.“ laidavimo rašto suklastojimas) - laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal LR BK 300 str. 1 d. (darbo sutarties suklastojimas) – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal LR BK 182 str. 1 d. (dėl apgaule įgytų VSDFV lėšų) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams;

- pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į VSDFV lėšas) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams;

- pagal LR BK 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo UAB „G.“ atžvilgiu) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 2 p., bausmes, paskirtas pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., 182 str. 1 d., 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VII-1968 redakcija), 300 str. 1 d., subendrinus apėmimo būdu, A. S. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrintą bausmę subendrinus su bausmėmis, paskirtomis pagal LR BK 222 str. 1 d., 222 str. 1 d., bausmes iš dalies sudedant, A. S. paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

V. S. pripažinta kalta ir nuteista:

- pagal LR BK 300 str. 1 d. (darbo sutarties suklastojimas) - 50 MGL (6500 Lt) bauda;

- pagal LR BK 300 str. 1 d. (pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. I ketvirtį suklastojimas) - 20 MGL (2600 Lt) bauda;

- pagal LR BK 300 str. 1 d. (pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. II ketvirtį suklastojimas) - 20 MGL (2600 Lt) bauda;

- pagal LR BK 182 str. 1 d. (dėl apgaule įgytų VSDFV lėšų) - 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant ją būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir per bausmės laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą civiliniam ieškovui VSDFV Kauno skyriui;

- pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į VSDFV lėšas) - 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant ją būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, V. S. paskirta galutinė 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant ją būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir per bausmės laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą civiliniam ieškovui VSDFV Kauno skyriui.

Civiliniam ieškovui VSDFV Kauno skyriui solidariai iš A. S. ir V. S. priteista 26394,72 Lt (dvidešimt šeši tūkstančiai trys šimtai devyniasdešimt keturi litai 72 ct.) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo (dalyje dėl žalos, susijusios su motinystės pašalpos išmokėjimu).

Civilinio ieškovo VSDFV Kauno skyriaus civilinis ieškinys dalyje dėl žalos, susijusios su ligos pašalpos išmokėjimu, paliktas nenagrinėtu.

Civiliniam ieškovui UAB „G.“ solidariai iš A. S. ir V. S. priteista 14070,07 Lt (keturiolika tūkstančių septyniasdešimt litų 7 ct.) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d., iš A. S. konfiskuota 21182,18 Lt (dvidešimt vienas tūkstantis vienas šimtas aštuoniasdešimt du litai 18 ct.) kaip iš nusikalstamos veikos gauti pinigai.

Vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d., konfiskuoti DNSB „M. B.“ už V. S. sumokėti gyventojų pajamų mokesčiai bei Valstybinio socialinio draudimo įmokos, kaip darant nusikalstamą veiką panaudoti pinigai.

Vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d., konfiskuotas nešiojamasis kompiuteris „HP Pavilion XH“, saugomas FNTT prie LR VRM Kauno apskrities skyriuje, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Apeliacinės instancijos teismo kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

A. S. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamų buhalterinę apskaitą, o būtent: nuo 2002-12-11 būdamas UAB „E.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, direktoriumi, pagal 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. atsakingu už įmonės apskaitos organizavimą, pažeisdamas to paties įstatymo 6 str. „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies nuostatas, kur numatyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, to paties įstatymo 12 str. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies nuostatas, kur numatyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, to paties įstatymo 16 str. „Apskaitos registrai“ nuostatas, kur numatyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. <...> Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, t. y. žinodamas, kad UAB „E.“ 2005 m. balandžio - birželio mėnesiais statybos - remonto paslaugų iš UAB „R. V.“ nepirko ir jų UAB „S. sanatorija“ nepardavė, pagal kasos pajamų orderius iš UAB „S.“ sanatorija pinigų negavo bei UAB „R. V.“ jų nemokėjo, sąskaitose-faktūrose 2005-04-29 EKO Nr. 000002, 2005-05-06 EKO Nr. 000003, 2005-05-30 EKO Nr. 000004, PVM sąskaitose-faktūrose 2005-06-21 EKO Nr. 000007, 2005-06-30 EKO Nr. 000008, 2005-04-22 LRV Nr. 00041, 2005-05-05 LRV Nr. 00044, 2005-05-27 LRV Nr. 00048, 2005-06-20 LRV Nr. 00056, 2005-06-29 LRV Nr. 00059 savo parašu patvirtino žinomai melagingus duomenis apie realiai neįvykusius statybos ir remonto darbų pirkimus, pardavimus, kasos pajamų orderių kvituose 2005-05-05 Nr. 02156, 2005-05-27 Nr. 02163, 2005-05-31 Nr. 02165, 2005-06-30 Nr. 02188, 2005-05-05 kasos išlaidų orderyje Nr. 26 savo parašu patvirtino žinomai melagingus duomenis apie tai, jog UAB „R. V.“ direktoriui G. A. išmokėjo iš viso 147871,46 Lt, o kasos pajamų orderiuose 2005-05-02 SAA Nr. 7767735, 2005-05-05 SAA Nr. 7767736, 2005-05-30 SAA Nr. 7767737, SAA Nr. 7767738, 2005-06-30 SAA Nr. 7767747, SAA Nr. 7767748 savo parašu patvirtino žinomai melagingus duomenis apie tai, jog iš UAB „S. sanatorija“ direktorės A. Š. už atliktus darbus gavo iš viso 132713,33 Lt, tokiu būdu suklastojo ir UAB „E.“ apskaitoje įformino UAB „E.“ vardu išrašytus, suklastotus dokumentus: sąskaitas-faktūras 2005-04-29 EKO Nr. 000002, 2005-05-06 EKO Nr. 000003, 2005-05-30 EKO Nr. 000004, PVM sąskaitas-faktūras 2005-06-21 EKO Nr. 000007, 2005-06-30 EKO Nr. 000008, 2005-04-22 LRV Nr. 00041, 2005-05-05 LRV Nr. 00044, 2005-05-27 LRV Nr. 00048, 2005-06-20 LRV Nr. 00056, 2005-06-29 LRV Nr. 00059, kasos pajamų orderių kvitus 2005-05-05 Nr. 02156, 2005-05-27 Nr. 02163, 2005-05-31 Nr. 02165, 2005-06-30 Nr. 02188, 2005-05-02 SAA Nr. 7767735, 2005-05-05 SAA Nr.7767736, 2005-05-30 SAA Nr. 7767737, SAA Nr. 7767738, 2005-06-30 SAA Nr. 7767747, SAA Nr. 7767748, 2005-05-05 kasos išlaidų orderį Nr. 26, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „E.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2005-08-01.

Be to, A. S. pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo, o būtent: būdamas UAB „E.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, direktoriumi, 2005 m. balandžio mėn. 12 - 13 dienomis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, Kaune, (duomenys neskelbtini), savo asmeniniu kompiuteriu surašė ir atspausdino 2005-04-12 laidavimo raštą, kuriame buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad AB „S.“ pagal sutartį Nr. 503-09 laiduoja 1 900 000 Lt suma ADB „R. E.“ (kreditoriui) už UAB „E.“ (skolininko) prievolių nevykdymą, šį dokumentą patvirtino suklastotu AB „S.“ antspaudu ir 2005 m. balandžio mėn. 12-13 dienomis, nenustatytu tiksliu laiku, pateikė ADB „R. E.“ Kauno atstovybei, esančiai Kaune, (duomenys neskelbtini), tuo būdu pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo.

Be to, A. S. turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, prisistatęs daugiabučio namo savininkų bendrijos „M. B.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas) pirmininku, veikdamas kaip šio juridinio asmens atstovas, 2008-07-29 UAB „G.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Kaune, marketingo direktoriui V. L. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. T-03/08 dėl grindinio trinkelių pirkimo sudarymui pateikė bendrijos rekvizitus, sutarė atsiskaitymo sąlygas, tačiau, siekdamas išvengti formalaus atsiskaitymo pagrindo, šios suderintos sutarties nepasirašė, pažadėdamas pasirašyti vėliau, po ko piktnaudžiaudamas UAB „G.“ atstovų pasitikėjimu, per keletą kartų iš UAB „G.“ teritorijos samdytu transportu - V. S. vairuojamu automobiliu MAN 16.192, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išsivežė betonines trinkeles:

- 2008-07-31 pagal PVM sąskaitą-faktūrą, serija BUH Nr. 0024976, gavo betono trinkelių GT-10-20, pirmos kategorijos, už 4116,64 litus;

- 2008-08-22 pagal PVM sąskaitą-faktūrą, serija BUH Nr. 0025657, gavo betono trinkelių GT-10-20-6, pirmos kategorijos, už 5088,72 litus;

- 2008-09-05 pagal PVM sąskaitą-faktūrą, serija BUH Nr. 0026031, gavo betono trinkelių GT-10-20-6 pirmos kategorijos už 4864.71 litus;

ir neigdamas sutartį už prekes neatsiskaitė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, UAB „G.“ priklausantį turtą, padarydamas bendrovei 14070,07 litų turtinę žalą.

A. S. apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. nuo 2006-08-29 būdamas DNSB „M. B.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas) pirmininku, jis: pagal 2000 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. VIII-1741 19 straipsnio 1 d. laikomas bendrijos valdymo organu, turėdamas minėto įstatymo 23 straipsnyje nustatytas teises ir pareigas, tame tarpe turėdamas pareigą rengti bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto, rekonstrukcijos) ar modernizavimo metinį bei ilgalaikį planą, taip pat metinę bendrijos ūkinės ir finansinės veiklos ataskaitą, taip pat turėdamas pareigą tvarkyti ir saugoti bendrijos narių (patalpų savininkų) registravimo knygą, namo ir jam priskirto žemės sklypo techninę ir juridinę dokumentaciją, tvarkyti bendrijos raštvedybą; pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“ 1 dalį, kuri nustato, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugojimą“, taip pat pagal šio įstatymo 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ „už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ reikalavimus būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos tvarkymą, buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimą, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, t. y. paslėpė ir ikiteisminiam tyrimui pagal 2008-09-29 ir 2008-10-30 ikiteisminio tyrimo pareigūno ir 2008-11-17 prokuroro reikalavimus nepateikė DNSB „M. B.“ buhalterinės apskaitos dokumentų bei registrų, dėl ko visiškai negalima nustatyti DNSB „M. B.“ vykdytos veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžių ir struktūros.

Be to, A. S. nuteistas už tai, kad apgaule kitų naudai įgijo svetimą turtą, t. y. būdamas DNSB „M. B.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas) pirmininku,  susitaręs ir bendrai veikdamas su savo buvusia žmona V. S., siekdamas sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje jos naudai įgyti maksimalią motinystės pašalpą, kartu su V. S. pagamino netikrą dokumentą - 2008-01-28 darbo sutartį Nr. 02, kurioje jis bei V. S. savo parašais patvirtino žinomai melagingus duomenis apie tai, jog V. S. priimama DNSB „M. B.“ administratorės pareigoms, įsipareigojant mokėti 6500 Lt darbo užmokestį, tokiu būdu ją tariamai (fiktyviai) įdarbinus DNSB „M. B.“ administratore, ji pasirašė 2008-04-10 DNSB „M. B.“ Pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. I ketvirtį, 2008-07-14 Pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. II ketvirtį, kuriuose įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad V. S. per šiuos ketvirčius DNSB „M. B.“ apskaičiuota po 19 500 Lt draudžiamųjų pajamų, jam arba V. S. šiuos pranešimus pateikus VSDFV Kauno skyriui A. Mickevičiaus g. 42, Kaunas, jais remiantis VSDFV Kauno skyrius 2008-07-31 priėmė sprendimą „Dėl V. S. teisės į motinystės pašalpą“ Nr. 8.37-2855 ir 2008-08-07 išmokėjo jai 21 815,12 Lt motinystės pašalpą, tokiu būdu jis, veikdamas kartu su V. S., kuri 2008 m. I ketvirtį neturėjo draudžiamųjų pajamų ir turėjo teisę gauti tik 1 760,58 Lt išmoką, apgaule jos naudai įgijo svetimą turtą – valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 20 054,54 Lt, išmokėtus kaip motinystės pašalpa.

Be to, A. S. nuteistas už tai, kad pasikėsino apgaule kitų naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę, t. y. būdamas DNSB „M. B.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas) pirmininku, susitaręs ir bendrai veikdamas su savo buvusia sutuoktine V. S., siekdamas sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje jos naudai įgyti maksimalią motinystės (tėvystės) pašalpą, kartu su V. S. pagamino netikrą dokumentą - 2008-01-28 darbo sutartį Nr. 02, kurioje jis bei V. S. savo parašais patvirtino žinomai melagingus duomenis apie tai, jog V. S. priimama DNSB „M. B.“ administratorės pareigoms, įsipareigojant mokėti 6500 Lt darbo užmokestį, tokiu būdu ją tariamai (fiktyviai) įdarbinus DNSB „M. B.“ administratore, ji pasirašė 2008-04-10 DNSB „M. B.“ Pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. I ketvirtį, 2008-07-14 Pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. II ketvirtį, kuriuose buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad V. S. per šiuos ketvirčius DNSB „M. B.“ apskaičiuota po 19 500 Lt draudžiamųjų pajamų, jam arba V. S. šiuos pranešimus pateikus VSDFV Kauno skyriui A.Mickevičiaus g. 42, Kaunas, bei V. S. tęsiant nusikalstamą veiką - 2008-11-25 VSDFV Kauno skyriui pateikus 2008-11-19 DNSB „M. B.“ pirmininko A. S. įsakymą Nr. 1 „Dėl V. S. atostogų vaikui prižiūrėti“ bei prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, nusikalstamos veikos neužbaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nei nuo jo, nei nuo V. S. valios, kadangi prokurorui 2008-11-11 priėmus nutarimą laikinai apriboti V. S. nuosavybės teises į motinystės (tėvystės) pašalpą, VSDFV Kauno skyrius sprendimo dėl jos teisės į šią pašalpą nepriėmė, tokiu būdu A. S., veikdamas kartu su V. S., apgaule pasikėsino jos naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę į svetimą turtą – valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 101 961,28 Lt, išmokamus kaip motinystės (tėvystės) pašalpa.

Be to, A. S. nuteistas už tai, kad suklastojo dokumentą, t. y. susitaręs ir bendrai veikdamas su savo buvusia žmona V. S., siekdamas sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje jos naudai įgyti maksimalias motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, 2008-01-28 pagamino netikrą dokumentą - DNSB „M. B.“ darbo sutartį Nr. 02, kurioje kartu su V. S. savo parašais patvirtino žinomai melagingus duomenis apie tai, jog V. S. priimama DNSB „M. B.“ administratorės pareigoms, įsipareigojant jai mokėti 6500 Lt darbo užmokestį.

Apeliacinės instancijos teismo kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, nustatė, jog A. S. nepadarė šių LR BK 222 str. 1 d. (apgaulingas DNSB „M. B.“ buhalterinės apskaitos tvarkymas), LR BK 300 str. 1 d. (darbo sutarties suklastojimas),  LR BK 182 str. 1 d. (dėl apgaule įgytų VSDFV lėšų), LR BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į VSDFV lėšas) numatytų nusikalstamų veikų, todėl jis dėl jų išteisintinas LR BPK 303 str. 5d. 1d. numatytu pagrindu. 

V. S. apylinkės teismo nuosprendžiu nuteista už tai, kad savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. susitarusi ir bendrai veikdama su buvusiu savo sutuoktiniu, DNSB „M. B.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas) pirmininku A. S., siekdama sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje savo naudai įgyti maksimalią motinystės pašalpą, kartu su A. S. pagamino netikrą dokumentą - 2008-01-28 darbo sutartį Nr. 02, kurioje ji bei A. S. savo parašais patvirtino žinomai melagingus duomenis apie tai, jog V. S. priimama DNSB „M. B.“ administratorės pareigoms, įsipareigojant mokėti 6500 Lt darbo užmokestį, tokiu būdu ją tariamai (fiktyviai) įdarbinus DNSB „M. B.“ administratore, ji pasirašė 2008-04-10 DNSB „M. B.“ Pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. I ketvirtį, 2008-07-14 Pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. II ketvirtį, kuriuose buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad jai per šiuos ketvirčius DNSB „M. B.“ apskaičiuota po 19 500 Lt draudžiamųjų pajamų, jai arba A. S. šiuos pranešimus pateikus VSDFV Kauno skyriui A.Mickevičiaus g. 42, Kaunas, jais remiantis VSDFV Kauno skyrius 2008-07-31 priėmė sprendimą „Dėl V. S. teisės į motinystės pašalpą“ Nr. 8.37-2855 ir 2008-08-07 išmokėjo jai 21 815,12 Lt motinystės pašalpą, tokiu būdu V. S., veikdama kartu su A. S., 2008 m. I ketvirtį neturėdama draudžiamųjų pajamų ir turėdama teisę gauti tik 1 760,58 Lt išmoką, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 20 054,54 Lt, išmokėtus kaip motinystės pašalpa.

Be to, V. S. nuteista už tai, kad pasikėsino apgaule savo naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę, t. y. ji, susitarusi ir bendrai veikdama su buvusiu savo sutuoktiniu DNSB „M. B.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas) pirmininku A. S., siekdama sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje savo naudai įgyti maksimalią motinystės pašalpą, kartu su A. S. pagamino netikrą dokumentą - 2008-01-28 darbo sutartį Nr. 02, kurioje ji bei A. S. savo parašais patvirtino žinomai melagingus duomenis apie tai, jog V. S. priimama DNSB „M. B.“ administratorės pareigoms, įsipareigojant mokėti 6500 Lt darbo užmokestį, tokiu būdu ją tariamai (fiktyviai) įdarbinus DNSB „M. B.“ administratore, ji pasirašė 2008-04-10 DNSB „M. B.“ Pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. I ketvirtį, 2008-07-14 Pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. II ketvirtį, kuriuose buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad jai per šiuos ketvirčius DNSB „M. B.“ apskaičiuota po 19 500 Lt draudžiamųjų pajamų, jai arba A. S. šiuos pranešimus pateikus VSDFV Kauno skyriui A.Mickevičiaus g. 42, Kaunas, 2008-11-25 V. S. VSDFV Kauno skyriui pateikė 2008-11-19 DNSB „M. B.“ pirmininko A. S. įsakymą Nr. 1 „Dėl V. S. atostogų vaikui prižiūrėti“ bei savo prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, tačiau nusikalstamos veikos neužbaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nei nuo jos, nei nuo A. S. valios, kadangi prokurorui 2008-11-11 priėmus nutarimą laikinai apriboti V. S. nuosavybės teises į motinystės (tėvystės) pašalpą, VSDFV Kauno skyrius sprendimo dėl jos teisės į šią pašalpą nepriėmė, tokiu būdu V. S., veikdama kartu su A. S., apgaule pasikėsino savo naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę į svetimą turtą – valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 101 961,28 Lt, išmokamus kaip motinystės (tėvystės) pašalpa.

Be to, V. S. nuteista už tai, kad suklastojo dokumentą, t. y. susitarusi ir bendrai veikdama su savo buvusiu sutuoktiniu DNSB „M. B.“ pirmininku A. S., siekdama sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje savo naudai įgyti maksimalias motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, pagamino netikrą dokumentą - 2008-01-28 DNSB „M. B.“ darbo sutartį Nr. 02, kurioje ji ir A. S. savo parašais patvirtino žinomai melagingus duomenis apie tai, jog ji priimama DNSB „M. B.“ administratorės pareigoms, įsipareigojant jai mokėti 6500 Lt darbo užmokestį.

Be to, V. S. nuteista už tai, kad suklastojo dokumentą, t. y. siekdama sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje savo naudai įgyti maksimalią motinystės pašalpą, pasirašė 2008-04-10 DNSB „M. B.“ Pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. I ketvirtį, kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad jai per šį ketvirtį DNSB „M. B.“ apskaičiuota 19 500 Lt draudžiamųjų pajamų, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą - DNSB „M. B.“ 2008-04-10 Pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. I ketvirtį.

Be to, V. S. nuteista už tai, kad suklastojo dokumentą, t. y. siekdama sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje savo naudai įgyti maksimalią motinystės (tėvystės) pašalpą, pasirašė 2008-07-14 Pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. II ketvirtį, kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad jai per šį ketvirtį DNSB „M. B.“ apskaičiuota 19 500 Lt draudžiamųjų pajamų, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą - DNSB „M. B." 2008-07-14 Pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. II ketvirtį.

Apeliacinės instancijos teismo kolegija nustatė, jog V. S. nepadarė nusikalstamų veikų, kuriomis buvo kaltinama ir už kurias nuteista apylinkės teismo nuosprendžiu t.y. nusikaltimų  numatytų LR BK 300 str. 1 d. (darbo sutarties suklastojimas), LR BK 300 str. 1 d. (pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. I ketvirtį suklastojimas), LR BK 300 str. 1 d. (pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. II ketvirtį suklastojimas), LR BK 182 str. 1 d. (dėl apgaule įgytų VSDFV lėšų),  pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į VSDFV lėšas), todėl ji išteisintina LR BPK 303 str. 5d. 1p. numatytu pagrindu.

Apeliaciniame skunde nuteistoji V. S. prašė Kauno miesto  apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendį jos atžvilgiu panaikinti ir priimti naują - išteisinamąjį nuosprendį.

Skunde nuteistoji nurodė, jog nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteista, nepadarė. Nuosprendis priimtas neišsamiai ir neobjektyviai išnagrinėjus bylą, o jame padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

V. S. nuomone, teismas išskirtinai vertino tik kaltintojo pasirinktus liudytojus, nors su šiais liudytojais vyksta civiliniai ginčai teismuose, jie yra suinteresuoti apeliantei nepalankia bylos baigtimi, specialisto išvada nepagrįsta jokiais buhalteriniais ar kitais dokumentais, o tik spėlionėmis. Anot apeliantės, teismas ignoravo ir kritiškai vertino liudytojus, kurie yra visiškai nesuinteresuoti bylos baigtimi, tačiau turi žinių apie su byla susijusias aplinkybes.

Skunde nurodoma, jog išvadas apie tai, kad V. S. DNSB „M. B.“ nedirbo, teismas padarė remdamasis tik liudytojų UAB „T. P.“ atstovių R. B. ir A. V. bei E. K. ir S. K. teiginiais, jog jie apeliantės nematė. Tačiau jos darbą DNSB „M. B.“ patvirtina oficialūs apskaitos ir kiti bendrijos dokumentai: pranešimai VSDF valdybos Kauno skyriui, atlyginimų mokėjimo žiniaraščiai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (dėl šių žiniaraščių suklastojimo nėra apkaltinta nei apeliantė, nei A. S.), „S.“ sąskaitos-faktūros darbo laiku, kiti apskaitos ir vidaus dokumentai, kuriuose apeliantė yra pasirašiusi. Apeliantė teigia, kad jos darbo bendrijoje pobūdis buvo toks, jog ji turėjo surašinėti ir pasirašinėti bendrijos vardu oficialius dokumentus ir bendravimas su nuomininkais apeliantės pareigybinėse instrukcijose nebuvo numatytas. V. S. nurodo, jog su R. B. ir A. V. vis dėlto jai teko susitikti jų nuomojamose patalpose darbo metu, nors jos to ir neprisimena. Tai patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai: DNSB „M. B.“ vardu 2008-04-04 V. S. asmeniškai surašė pranešimą Nr.8-04/08/3 ir patvirtinusi jį savo parašu, įteikė R. B.. Ši dokumento gavimo faktą patvirtino savo parašu (t.4, b.l.106); 2008-03-07 V. S. asmeniškai surašė pranešimą Nr.7-03/08/3 ir, patvirtinusi jį savo parašu, įteikė A. V., kuri gavimo faktą patvirtino savo parašu. Šią aplinkybę, anot apeliantės, teismo posėdžio metu patvirtino R. B., nurodžiusi, jog minėtame pranešime pasirašiusi direktorė A. V. (t.4, b.l.105). Skunde teigiama, kad teismas šiuos faktinius duomenis ignoravo ir jų nevertino.

Pasak apeliantės, liudytojo E. K. parodymai, priešingai nei nurodė teismas, patvirtina, jog V. S. dirbo - E. K. nurodė, jog bendravo su V. S. telefonu dėl šildymo apskaičiavimo ir mokėjimo metodikos. Vien tai, jog E. K. pavadino ar palaikė V. S. buhaltere, neįrodo fakto, jog jis kalbėjo ne su V. S.. Apeliantės nuomone, jei teismui kilo abejonių dėl darbo, jis turėjo visas galimybes apklausos metu paklausti buhalterės J. Č., ar ji bendravo su E. K. ar kitu nuomininku, taip pašalindamas visas abejones. Liudytojas S. K. taip pat patvirtino, kad matė apeliantę DNSB „M. B.“ patalpose. Be to, jis patvirtino, jog pirmininkas pristatė V. S. kaip DNSB „M. B.“ buhalterę. Aplinkybė, kad liudytojas suklydo dėl pareigybės pavadinimo ir laiko, įrodo, jog liudytojas V. S. matė ir ji buvo pristatyta kaip DNSB „M. B.“ darbuotoja.

Skunde taip pat nurodoma, jog V. S. nedirbo bendrijoje vien tik tiesioginio administratorės darbo. Aplinkybė, kad V. S. atliko ir kitas darbines funkcijas, nei buvo numatyta darbo sutartyje, o dirbo ir apskaitininko, valytojo, vadybininko ir kitus darbus pagal pareigines instrukcijas, negali būti laikoma pakankama išvadai, kad darbo sutartis, įsakymas dėl priėmimo į darbą ir kiti dokumentai yra suklastoti ir paneigia asmens įdarbinimą. Apeliantė pabrėžia, jog LAT kasacinėje byloje Nr. 2K-448/2010 pateikti išaiškinimai, iš kurių matyti, jog darbo sutartyje ir kituose dokumentuose vienų pareigų nurodymas vietoj kitų, nelaikomas dokumento klastojimu, užtraukiančiu baudžiamąją atsakomybę, paties juridinio fakto - įdarbinimo prasmės esmingai neiškraipo. Skunde apeliantė pažymi, jog jos darbo DNSB „M. B.“ 2008-01-28 - 2008-07-04 laikotarpiu nepaneigia jokie bylos duomenys. Todėl teismo nuosprendyje padaryta priešinga išvada telaikytina spėjimu.

Apeliantės nuomone, teismas neobjektyviai ir šališkai vertino įrodymus, rėmėsi vien tik specialistės V. Janonienės paaiškinimais ir išvada, kuri paremta tik prielaidomis ir spėjimu.

Specialistė patvirtino, jog negali pateikti išvados, visiškai nustatyti, kokios buvo pajamos, kadangi jai nebuvo pateikti būtini apskaitos dokumentai. Tačiau čia pat nurodė, jog bendrija neturėjo pakankamai pajamų mokėti atlyginimo. Kuo remdamasi specialistė tai nustatė, apeliantei lieka neaišku. Apeliantės nuomone, specialistės kompetencija yra nepakankama, kadangi remdamasi dviejų - vasario ir balandžio mėnesių pajamomis, ji bandė spręsti apie bendrijos metines pajamas ir galimybes mokėti atlyginimą ir net konstatuoti teismui, kad pajamų neužteko. Jos teigimu, specialistė V. Janonienė yra šališka, iškraipo ir prikuria įstatymus, kaip jai naudinga-jos pateiktas Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 8 punktas akivaizdžiai skiriasi nuo įstatymo redakcijos. Teismas toleravo specialistės veiksmus ir, priimdamas nuosprendį, netgi rėmėsi specialistės išvadomis kaip įrodymu.

Skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai nevertino revizijos išvados UAB „Thezis“, turinčios Lietuvos auditorių rūmų pažymėjimą, ir netgi ją laikė dokumentu, kurio duomenys nėra paremti buhalterinės apskaitos dokumentais. Skunde pažymima, jog teismui buvo pateikta visa UAB „Thezis“ revizijos išvada ir dokumentas, kuriame nurodyta, kokie buhalteriniai apskaitos dokumentai buvo pateikti audito įmonei revizijos atlikimui. Tai patvirtina, kad 2006 m., 2007 m. bei 2008 m. revizija buvo atlikta remiantis DNSB „M. B.“ 2006-2008 m. buhalterinės apskaitos dokumentais (t.3, b.l.151-164), revizijos metu pažeidimų nenustatyta, o DNSB „M. B.“ 2008 m. baigė pelningai, tačiau teismas šio fakto net nepaminėjo.

Apeliantės įsitikinimu, jog specialisto išvada ir audito įmonės UAB „Thezis“ audito ataskaita yra lygiaverčiai dokumentai, tačiau apylinkės teismas vertino tik nepagrįstą specialisto išvadą, o ne išsamiai pagal visus teisės aktus atliktą audito įmonės revizijos išvadą. Teismo buvo prašoma į teismo posėdį iškviesti UAB „Thezis“ reviziją atlikusį revizorių, tačiau teismas šį prašymą atmetė. Tai patvirtina, jog teismas nesiekė objektyvaus bylos išnagrinėjimo, o ir kilus abejonėms, neskyrė ekspertizės.

Skunde pažymima, jog DNSB „M. B.“ yra veikianti bendrija, kuri turi pastovias ir pakankamas pajamas. LAT yra pažymėjęs, kad nors ir būtų pakankamai sunki įmonės ūkinė-finansinė veikla, nesudaro pagrindo manyti, jog įmonei grėstų bankrotas ir tai trukdytų įmonės darbuotojui didinti atlyginimą (kasacinė byla Nr. 2K-606/2010). Vadovaudamasi LAT nutartyje Nr. 2K-606/2010 pateiktais išaiškinimais, apeliantė pažymi, jog DNSB „M. B.“ nebuvo sukurta fiktyviai, ji vykdė realią ūkinę veiklą, gavo iš jos pajamas, iš kurių realiai buvo mokamas atlyginimas, o nuo atlyginimo VSDF biudžetui buvo mokamos atitinkamo dydžio įmokos.

Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą (LR BPK 20 str. 5 d.), nes išnagrinėjo bylą neišsamiai, priėmė tik kaltinimui palankių liudytojų parodymų dalį, ignoravo rašytinius duomenis, kurie prieštaravo kaltinimui. Byloje esantys buhalterinės apskaitos dokumentai, darbo laiko apskaitos ir mokėjimų žiniaraščiai bei pačios apeliantės papildomai pateikti dokumentai buvo atmesti visai jų nepatikrinus. Toks įrodymų vertinimas sudarė prielaidas teisinei klaidai, nes pažeidė nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimą visas abejones aiškinti kaltinamojo naudai. Atmesdamas atskirus duomenis, kurie patvirtina esminę bylai aplinkybę - V. S. darbą DNSB „M. B.“ - vien dėl to, kad teismui kilo abejonių pateikiamų duomenų autentiškumu, o kita vertus teigdamas, kad šie duomenys dar neįrodo V. S. darbo DNSB „M. B.“, teismas iš esmės ignoravo LAT Senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte išaiškintą draudimą teismo nuosprendį grįsti prielaidomis, bei 3.1.6 punkte nurodytą draudimą perkelti įrodinėjimo naštą kaltinamajam. Apeliantė pažymi, jog ji pateikė savo darbą DNSB „M. B.“ patvirtinančius duomenis. Jokių duomenų, paneigiančių jos pateiktus duomenis, teismas nenurodė. Todėl teismo motyvas, jog V. S. pateiktų dokumentų nepakanka jos nekaltumui patvirtinti, tėra tik spėjimas, o ne pagrįsta išvada.

Skunde pažymima, jog teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą LR BK 182 str. 2 d. Nuosprendyje nurodyta, kad V. S. apgaule įgijo didelės vertės turtinę teisę į jai nepriklausančią motinystės pašalpą, nes neturėdama įstatymo reikalaujamo ne trumpesnio kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių socialinio draudimo stažo, VSDF valdybai pateikė suklastotus duomenis apie savo darbą DNSB „M. B.“, suklaidino šią instituciją, dėl ko jai pašalpa buvo skirta ir dalis jos išmokėta nepagrįstai. Tačiau apeliantės teigimu, priešingai, nei teigiama nuosprendyje, kreipimosi dėl motinystės pašalpos skyrimo metu V. S. turėjo reikiamą 3 mėnesių (daug didesnį) per paskutinius 12 mėnesių socialinio draudimo stažą. Be to, pašalpos skyrimo metu ji buvo LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio prasme apdraustuoju ligos ir motinystės socialiniu draudimu asmeniu. Už ją buvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, ji gavo draudžiamąsias pajamas, nes nuo jai DNSB „M. B.“ mokamų pajamų buvo mokamos įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui (3 str. 2 d.), ji turėjo reikiamą ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, nes šis stažas - tai laikotarpiai, per kuriuos mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui (3 str. 4 d.), o DNSB „M. B.“ visą laiką nuo V. S. priėmimo į darbą buvo tokios įmokos mokamos. Todėl V. S. turėjo teisę į motinystės pašalpas.

Apeliantė pažymi, jog ji socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų neatlygintinai neužvaldė, o tuo labiau to nepadarė apgaule. Remiantis įstatymu, už ją šiam biudžetui buvo mokamos reikiamo dydžio įmokos ir tik dėl to VSDF valdybos Kauno skyrius jai, kaip apdraustajai, skyrė atitinkamo dydžio (priklausomai nuo šio biudžeto gautų įmokų) pašalpą. Taigi, VSDF biudžetas gavo įmokas, jas gavo tiek laiko, kiek buvo nustatyto įstatymo, ir tik pagal jas po to vykdė savo pareigą mokėti pašalpą. Todėl negalima teigti, kad VSDF biudžeto lėšas V. S. užvaldė neatlygintinai.

Apeliantė atkreipia dėmesį, jog LR BK 182 str. prasme teisės į turtą įgijimu laikomas atitinkamų dokumentų, kuriuose įtvirtinta teisė kaltininkui gauti svetimą turtą, juo naudotis ir disponuoti, įgijimas. Tokiais dokumentais laikytini paveldėjimo teisės liudijimas, įgaliojimas ir pan. Taip yra paaiškinta LAT Senato nutarime Nr. 19 (nutarimo 4 p.). Tuo tarpu V. S. jokio dokumento, kuris suteiktų jai teisę gauti kokį nors turtą ir juo disponuoti, neįgijo. VSDF Kauno skyrius tik priėmė sprendimą mokėti jai motinystės pašalpas tam tikrą laiką, tačiau pati gauti tų pašalpų ir jomis disponuoti V. S. negalėjo, nes jas VSDF biudžetas skyrė pats.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. prašo Kauno miesto  apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu naują - išteisinamąjį nuosprendį.

Skunde nuteistasis nurodo, jog visiškai netirtos aplinkybės, galėjusios patvirtinti, jog jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties požymių, jo kaltę patvirtinantys įrodymų šaltiniai yra nepatikimi, o kaltinančius parodymus duodantys asmenys suinteresuoti nepalankia jo bylos baigtimi.

Anot apelianto, prokuroro surašytas kaltinamasis aktas neatitiko LR BPK 219 str. reikalavimų. Teismui pristigo nešališkumo vertinant neva jo kaltę patvirtinančią įrodomąją bylos medžiagą.

Anot A. S., liudytojai V. N., G. Č. ir V. S. tik patvirtina aplinkybę, jog statybos-remonto darbai buvo realiai atliekami. kad darbus atlikinėjo UAB „R. V.“ darbininkai pagal lokalinę sąmatą ir darbų atlikimo aktą, o tuo pačiu paneigė V. Š. aiškinimus, kad viską padarė trys jos įmonės darbuotojai. Teisme jie parodė, jog prie statybos-remonto darbų dirbo daug jiems nepažįstamų asmenų, o G. Č. netgi patvirtino, jog A. S. jis kelis kartus matė Druskininkuose sanatorijoje jo darbo metu.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad, pasak V. Š., už darbus su minėtais liudytojais buvo atsiskaityta tik grynaisiais pinigais. Tuo tarpu darbus tariamai atlikę darbuotojai minėjo, jog jų atlikti darbai ir nupirktos medžiagos atsispindėjo bendrovės apskaitoje, kad už darbus bei medžiagas su jais buvo atsiskaityta, jiems pasirašant apskaitos dokumentuose.

Anot apelianto, teismas nepasidomėjo, kas ir kokius darbus atliko UAB „S.“ sanatorijoje, apsiribodamas tik labai nekonkrečiais liudytojų V. Š., V. N., G. Č. ir V. S. parodymais. Esminiai prieštaravimai liudytojų parodymuose nebuvo pašalinti, liudytojai net nebuvo suvesti į akistatą, iš UAB „S.“ nebuvo paimti su pastato rekonstrukcija susiję buhalterinės apskaitos dokumentai. Todėl apeliantas mano, jog yra būtina byloje paskirti statybos darbų ekspertizę ir išsiaiškinti, kokie iš tikrųjų darbai buvo padaryti UAB „S.“ sanatorijoje ir kokia tų darbų vertė. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog teismo buvo prašoma išreikalauti UAB „S.“ sanatorijos dokumentus bei atlikti ekspertizę, tačiau teismas šio prašymo nepatenkino ir byloje esančių prieštaravimų ir abejonių panaikinti nesiekė.

Skunde teigiama, jog konstatuodamas, kad realiai nebuvo vykdomi sutartiniai santykiai, numatyti UAB „E.“ sutartyse sudarytose su UAB „S.“ sanatorija ir UAB „R. V.“, teismas rėmėsi tik liudytojos V. Š. parodymais, nors ši liudytoja negalėjo būti laikoma objektyviu ir patikimu įrodymų šaltiniu. V. Š. neigė iki UAB „S.“ sanatorijos pastato remonto pažinojusi nuteistąjį, tvirtino, jog A. S. ją susirado paskelbus apie rangovo paieškas remonto darbų atlikimui. Tačiau rašytiniai įrodymai byloje patvirtina, jog A. S. liudytojos V. Š. sutuoktiniui K. Š. suteikinėjo paskolas (t.4, b.l.32-35), tarp A. S. ir K. Š. vyko susirašinėjimas elektroniniu paštu. Byloje yra K. Š. rašytas laiškas, kuriame jis už paskolintus pinigus siūlo įsigyti sanatorijos akcijas ir kviečia atvykti bei vietoje įvertinti turtą (t.5, b.l.67). Teisme apklaustas liudytojas L. M. patvirtino, jog 2003 m. spalio ar lapkričio mėn. su A. S. vyko į Druskininkus vertinti sanatorijos akcijų, kad vietoje juos pasitiko abu Šniukštos, V. Š. pateikė buhalterinius dokumentus (t.6, b.l.7-8). Duodama papildomus parodymus teisme, V. Š. nepaneigė turto vertintojo ir A. S. apsilankymo fakto. Ji tik pareiškė, jog neprisimena tokio vizito (t.6, b.l.32).

Apelianto nuomone, V. Š. šališkumą parodo ir kita bylos medžiaga. Byloje yra 2006-02-27 V. S. ieškinys skolininkui K. Š., kuriuo A. S. reikalauja priteisti iš K. Š. 1456208 Lt bei areštuoti K. Š. turtą (t. 4, b.l.5-6). Vilniaus apygardos teismas 2006-06-07 nutartimi ieškovo prašymą iš dalies patenkino bei areštavo K. Š. ir V. Š. turtą (t.4, b.l.22-24, 29-30). Bylos dokumentai rodo, kad abu Šniukštos ėmėsi priemonių, jog A. S. neturėtų realių galimybių išieškoti iš K. Š. šiam paskolintų pinigų. Lazdijų r. apylinkės teismo 2006-04-21 sprendimu, t. y. po to, kai buvo pareikštas ieškinys, K. Š. ir V. Š. santuoka bendru sutuoktinių sutikimu buvo nutraukta bei patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią visas vertingiausias nekilnojamasis turtas, akcijos, keli milijonai grynųjų pinigų atiteko V. Š., o K. Š. gavo akcijų už 5000 Lt, 5000 Lt grynais pinigais ir menkas dalis pagalbinių pastatų (t.5, b.l.178-181).

Apelianto įsitikinimu, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog didžioji dalis veikų jam inkriminuota V. Š. iniciatyva ir jai padedant. UAB „S.“ sanatorijos ūkinę-finansinę veiklą tyrusi specialistė išvadoje pažymėjo, kad V. Š. iš įmonės kasos buvo išmokėta 153895,51 Lt (t.1, b.l.128-134). Liudytojai pareiškė, jog pinigai už jų atliktus sanatorijoje darbus buvo mokami oficialiai, buhalterijoje buvo pildomi apskaitos dokumentai, o jei mokėdavo V. Š., vis vien buvo pasirašoma dokumente. Tačiau ši informacija nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo tiriama, į teismo posėdį netgi nebuvo pakviesta specialistė, tyrusi UAB „S.“ sanatorijos ūkinę-finansinę veiklą. Jokie objektyvūs duomenys apie V. S., G. Č. ir V. N. padarytus darbus sanatorijoje bei jiems išmokėtas sumas surinkti nebuvo, prieštaravimai šių liudytojų bei liudytojos V. Š. parodymuose pašalinti nebuvo.

Skunde nurodoma, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo padaryti esminiai LR BPK 10 str. 2 d. pažeidimai, suvaržę įstatymo garantuotas kaltinamojo teises ir sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Teismas nepagrįstai atmetė prašymą atlikti priešpriešinį UAB „S.“ sanatorijos buhalterinį patikrinimą. Be to, buvo pažeistos Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies b ir d papunkčių nuostatos. Teismas, nagrinėdamas bylą, be pagrindo netenkino pateiktų prašymų: neišreikalavo UAB „S.“ sanatorijos buhalterinės medžiagos, neskyrė buhalterinės ekspertizės, neiškvietė UAB „S.“ sanatorijos specialistės, neiškvietė kaltinamojo kviesto liudytojo apklausti teismo posėdyje, nors buvo teismo įtrauktas į liudytojų sąrašą.

V. Š. aiškino, kad pasirašius 2005-02-11 statybos-remonto darbų sutartį (t.1, b.l.56-57), UAB „E.“ darbų nepradėjo, todėl ji buvo priversta prašyti V. S., G. Č. ir V. N. padaryti tai, ko nepadarė A. S. įmonė. Pasak jos, visi statybiniai santykiai su A. S. buvo nutraukti. Apeliantas pažymi, jog tokių V. Š. žodžių niekas nepatvirtino, o parodymų prieštaringumas bei nenuoseklumas verčia abejoti jų teisingumu. Tačiau teismas neatsižvelgė, jog ir šie liudytojos teiginiai prieštarauja faktinėms aplinkybėms.

Byloje yra V. Š. ir A. S. 2005-05-02 pasirašyta sutartis dėl papildomų remonto darbų (t.1, b.l.60), tų pačių asmenų pasirašyta 2005-06-16 remonto darbų sutartis (t.1, b.l.62-63), kurios byloja, kad po pirmosios sutarties pasirašymo rangos santykiai tarp UAB „E.“ ir UAB „S.“ sanatorijos nenutrūko. Priešingai, jie buvo tęsiami, nes buvo sudarytos naujos sutartys.

Apelianto nuomone, apie V. Š. norą pelnyti kaltinimo palankumą, liudija jos atžvilgiu priimti procesiniai sprendimai. Nepaisant to, jog byloje yra daug faktinių duomenų, rodančių, kad jos veiksmuose gali būti netgi sunkaus nusikaltimo požymių, V. Š. buvo nuteista teismo baudžiamuoju įsakymu tik už apgaulingą apskaitos tvarkymą (t.1, b.l.14-15).

Skunde apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu padarius LR BK 222 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Apeliantas mano, jog pagrindas pripažinti jį kaltu buvo tas faktas, kad UAB „R. V.“ realiai negalėjo suteikti statybinių paslaugų, nes tuo metu, bent jau pagal VMI duomenis, nevykdė jokios veiklos, o G. A. nebuvo tos bendrovės direktorius. Tačiau ši įmonė buvo oficialiai registruota, turėjo registravimo pažymėjimą, jos atstovas, prisistatęs G. A., pasirašė 2005-03-07 rangos sutartį, uždėjo bendrovės antspaudą (t.1, b.l.91-92). Byloje nenustatyta, kad antspaudas suklastotas. Šios aplinkybės liudija, jog A. S. neturėjo pagrindo abejoti ar įtarti, kad UAB „R. V.“ naudojama kaip priedanga legalizuoti kažkieno veiklą, jog ji nėra PVM mokėtoja ir nemoka mokesčių valstybei. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog liudytojas G. A. nurodė, jog iš jo buvo atimtas pasas, asmenis, atėmusius iš jo pasą, galėtų atpažinti, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo bandoma nustatyti asmens, atėmusio iš G. A. pasą, kuris prisistatė G. A. ir panaudojo G. A. pasą nusikalstamiems tikslams. Ši aplinkybė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nesiaiškinta. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001-05-03 konsultacija Nr. 69, paskelbta šio teismo biuletenyje Nr. 1, A. S. pažymi, jog jis galėjo sąžiningai klysti, manydamas, jog palaiko santykius su realiai veikiančia įmone.

Apeliantas prašo kritiškai vertinti specialisto išvadą, kadangi joje buvo vertinami ne tik buhalterinės apskaitos dokumentai, bet ir liudytojų parodymai. Apelianto nuomone, UAB „E.“ ūkinę-finansinę veiklą tyręs specialistas akivaizdžiai viršijo savo kompetenciją, ėmėsi spręsti klausimus, kurie yra išimtinai teismo prerogatyva, t. y. vertino ne tik pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus, bet ir tai, ar buvo atliekami darbai, kas juos darė, ar buvo realiai mokami pinigai, ar vyko ūkinės-finansinės operacijos ir pan. Apeliantas mano, jog besąlygiškai pasikliauti specialisto teiginiais negalima dar ir dėl to, kad teismo metu paaiškėjo, jog ne visi liudytojai patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, išryškėjo prieštaravimai jų pasakojimuose apie tas pačias aplinkybes, paaiškėjo, jog kai kurie liudytojai sako netiesą.

Apelianto nuomone, specialistas, turėdamas tik specialių žinių buhalterinės apskaitos srityje, ne tik neturėjo teisės ir kompetencijos teigti, jog UAB „E.“ apskaitoje buvo įformintos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos, bet ir niekaip negalėjo nei spręsti, nei vertinti statybos darbų atlikimo fakto. Specialistui išvadoje draudžiama spėlioti ir teikti nepagrįstus savo samprotavimus ir prielaidas, tokias kaip: „UAB „E.“ apskaitoje buvo įformintos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos“, kadangi tai yra tik specialisto nuomonė, kuri nepagrįsta jokiais buhalteriniais dokumentais. Specialisto V. Grebliko apklausa teisiamajame posėdyje (t.5, b.l.15-16) patvirtino, jog raštu jo duotos išvados nepagrįstos objektyviais duomenimis, nors ūkinę-finansinę veiklą tiriantis specialistas privalėjo remtis tik rašytiniais įrodymais ir aiškintis, ar ūkinės-finansinės operacijos buvo įforminamos buhalterinės apskaitos dokumentais, ar tie dokumentai buvo įtraukti į apskaitą, ar dokumentai buvo pildomi laikantis norminių aktų reikalavimų, ar tinkamai buvo mokami mokesčiai, ar iš pateiktų dokumentų įmanoma nustatyti įmonės veiklą, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį bei struktūrą. Tuo tarpu specialistas V. Greblikas, tyręs UAB „E.“ ūkinę-finansinę veiklą, apgaulingą apskaitos tvarkymą įžvelgė tik tai, jog bendrovės „E.“ apskaitoje buvo įformintos faktiškai neįvykusios ūkinės-finansinės operacijos ir, kad tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, kur A. S. panaudojo 21055 Lt, gautus iš UAB „S.“ sanatorijos.

Apeliantas pažymi, jog šiuo atveju specialistas nėra teisus, kadangi apskaitos dokumentai rodo, jog UAB „S.“ sanatorija 2005-05-20 pavedimu Nr. 05-344 į UAB „E.“ sąskaitą pervedė 21182,18 Lt, A. S. 2005-05-27 iš sąskaitos paėmė 21055 Lt ir jais atsiskaitė su UAB „R. V.“ už įsigytus statybos darbus, ką liudija šios įmonės kasos pajamų orderio kvitas. Taigi, apskaitos dokumentai aiškiai parodo, kaip buvo panaudoti iš UAB „S.“ sanatorijos gauti pinigai. Net pats specialistas patvirtino, jog buvo laikomasi apskaitos reikalavimų ir įstatymų, pinigai buvo įtraukti į UAB „E.“ apskaitą. Todėl teismas nepagrįstai konfiskavo 21182,18 Lt. UAB „E.“ civilinio ieškinio A. S. nepareiškė, o tai rodo, kad įmonė nelaiko, jog A. S. pasisavino 21182,18 Lt ir taip padarė jai turtinę žalą. Taip pat nėra jokių kitų pagrindų manyti, kad A. S. gavo tokią finansinę naudą, nes nustatyta, jog 21055 Lt buvo išmokėta UAB „R. V.“ pagal išlaidų orderį.

Skunde pažymima, jog specialistas, atsakydamas į klausimą, ar įmanoma visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „E.“ veiklą, jos turtą, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą, paminėjo ir tai, kad jam nebuvo pateikti UAB „E.“ apskaitos registrai, tačiau tyrimo metu niekas neprašė A. S. pateikti trūkstamus buhalterinius dokumentus. Teisme paaiškėjus apskaitos registrų trūkumui, A. S. savo iniciatyva pateikė UAB „E.“ apskaitos registrus, kaip įrodymą, kad UAB „E.“ laikėsi buhalterinės apskaitos įstatymo ir tinkamai vedė apskaitos registrus. Kita vertus, apskaitos registrų nebuvimas nėra tas požymis, pagal kurį nustatomas apgaulingas apskaitos tvarkymas. Suvestinių duomenų nebuvimas gali rodyti tik aplaidų apskaitos tvarkymą, už kurį atsakomybę numato ne LR BK, bet ir LR ATPK 173 str. Kadangi specialistas pripažino, kad UAB „E.“ pagal turimus apskaitos dokumentus mokesčius mokėjo, nėra pagrindo kalbėti, jog A. S. galėtų būti baudžiamas už aplaidų apskaitos tvarkymą.

Apeliantas atkreipia dėmesį, jog nors specialistas V. Greblikas nurodė, kad užduotį skyręs pareigūnas buvo užklaustas dėl trūkstamų dokumentų pateikimo, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad specialistas būtų laikęsis įsakymo Nr. 46V „Dėl ūkinės finansinės veiklos objektų tyrimo bei specialisto išvados pateikimo taisyklių“ 10 p., kuris nurodo, jog specialistas, nustatęs, kad išvadai pateikti reikia papildomų dokumentų, pateikia šių dokumentų sąrašą pareigūnui, o pareigūnas papildomų buhalterinių dokumentų reikalauja asmens, kurio veikla tiriama. Iš bylos medžiagos matyti, jog nei specialistas iš pareigūno, nei pareigūnas iš A. S. nereikalavo jokių papildomų buhalterinių dokumentų. Todėl specialisto išvada yra nepagrista ir neteisinga, specialistas neatliko pareigos sąžiningai ir išsamiai atlikti UAB „E.“ buhalterinės apskaitos dokumentų tyrimo ir pateikti teisingą ir nešališką UAB „E.“ specialisto išvadą, todėl teismas, remdamasis specialisto neišsamia ir neteisinga išvada, negalėjo priimti teisingo sprendimo.

Skunde nurodoma, jog apkaltinamajame nuosprendyje turi būti išdėstomi ne tik įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, bet ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus, jiems prieštaraujančius, įrodymus (LR BPK 305 str. 1 d. 2 p.). Tačiau skundžiamame nuosprendyje tokių motyvų akivaizdžiai stinga.

Apeliantas pažymi, jog byloje nėra jokių faktinių duomenų, jog būtent jis suklastojo 2005-04-12 laidavimo raštą. Apeliantas sutinka, jog 2005-07-28 kratos metu iš jo buvo paimtas nešiojamas kompiuteris „Pavilion XH“, kurį apžiūrint buvo atrasta byla su dokumentu „Laidavimo raštas“. Atspausdinus pasirodė, kad šis raštas (t.2, b.l.127) sutampa su tuo, kuriame buvo AB „S.“ generalinės direktorės S. C. parašas ir bendrovės antspaudas (t.1, b.l.173). Tačiau apeliantas pažymi, jog pagal apžiūros protokolą (t.2, b.l.125-126) kompiuterinis dokumento variantas atseit sukurtas 2005-04-11, 19 val. 09 min. 57 s, redaguotas – 2005-04-12, 23 val. 53 min. 18 s. Tuo tarpu laidavimo rašto tekste rašoma, kad laidavimu yra užtikrinamos visos jau esančios ir būsimos skolininko prievolės, atsiradusios iš laidavimo santykių (D89V000-0001142 sutarties pagrindu) ADB „R. E.“. Tikint tuo, jog laidavimo raštą suklastojo A. S., reikėtų patikėti dar ir tuo, kad 2005-04-12, 23 val. 53 min. 18 s A. S. žinojo numerį dokumento, kurį ADB „R. E.“ surašė tik 2005-04-13, nes toks numeris suteiktas 2005-04-13 draudimo liudijimui (polisui) - vienkartinei garantijai (t.2, b.l.3-4). Tačiau jokių duomenų, jog A. S. iš vakaro buvo pranešta, kokio numerio sutartis bus parašyta, byloje nėra.

Apeliantas atkreipia teismo dėmesį, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo nustatyta, kad dokumentas buvo atspausdintas iš A. S. paimtais spausdintuvais, o bendrovės „S.“ antspaudas nukopijuotas iš jo paimtu daugiafunkciniu kopijavimo-spausdinimo aparatu. Be to, nebuvo nustatyta, jog generalinės direktorės S. C. parašą suklastojo būtent A. S.. Todėl teiginys, kad būtent A. S. suklastojo laidavimo raštą, paremtas ne byloje esančiais įrodymais, bet prielaida.

Teismo išvada, jog žinomai netikrą dokumentą ADB „R. E.“ pateikė  A. S., yra nepagrįsta, kadangi nė vienas iš apklaustų draudimo bendrovės darbuotojų nepaliudijo, kad byloje esantį laidavimo raštą pateikė būtent A. S.. Byloje yra 2005-04-11 A. S. pasirašytas individualus prašymas, adresuotas ADB „R. E.“ (t.2, b.l.10), kuriuo UAB „E.“ prašo išduoti jai garantinį raštą 1900000 Lt sumai. Prašyme yra išvardyti kartu su juo pateikiami dokumentai. Tarp priedų minimas ir UAB „S.“ mokėjimo-laidavimo raštas Nr. 439L0000000064. Iš bylos matyti, jog tai yra 2004-12-07 AB bankas „Hansabankas“ mokėjimo-laidavimo raštas, išduotas AB „S.“ (t.2, b.l.6). Šis dokumentas, kaip nurodo AB bankas „Hansabankas“, galiojo nuo 2004-12-07 iki 2005-07-18 (t.6, b.l.86) ir jo pateikimo ADB „R. E.“ metu nebuvo suklastotas.

Apeliantas skunde taip pat pažymi, jog DNSB „M. B.“ nebuvo fiktyviai sukurta – ji vykdo realią ūkinę veiklą ir dabar, gauna pajamas, iš kurių realiai moka atlyginimus ir mokesčius.

Apelianto įsitikinimu, dėl apgaulingai tvarkytos apskaitos kilusius padarinius teismas nustatė praktiškai iš vieno informacijos šaltinio - specialistės V. Janonienės išvados, pagrįstos tik prielaidomis. Pati specialistė patvirtino, jog negali pateikti išvados ir nustatyti, kokios buvo pajamos, tačiau prieštaraudama savo parodymams, ji nurodo, jog bendrija neturėjo pakankamai pajamų mokėti atlyginimo. Tokią išvadą specialistė padarė todėl, kad, jos nuomone, dviejų mėnesių (02 ir 04 mėn.) pajamos yra nepakankamos mokėti atlyginimui. Tačiau apelianto įsitikinimu akivaizdu, jog tai yra tik specialistės spėliojimai, nepagrįsti jokiais įrodymais, nes iš 2001-11-06 įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX -575 17 str. matyti, jog įmonės finansiniai metai trunka 12 mėnesių. Pagal turinčios Lietuvos auditorių rūmų pažymėjimą audito įmonės-UAB „Thezis“ revizijos išvadą, 2008 metais metinės pajamos buvo pakankamos, nenustatyta jokių pažeidimų, netgi patvirtinta, jog finansiniai metai baigti turint pelno. Teismas neturėjo jokio pagrindo netikėti audito įmonės UAB „Thezis“ išvadomis.

Apeliantas pažymi, jog DNSB „M. B.“ darbuotojų darbą patvirtina oficialūs apskaitos ir kiti bendrijos dokumentai: darbo sutartis, pranešimai VSDF valdybos Kauno skyriui, atlyginimų mokėjimo žiniaraščiai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kiti apskaitos ir vidaus dokumentai. Byloje yra pateiktas ir teismo nenuginčytas įgaliojimas V. S. pateikti VSDF valdybos Kauno skyriui pranešimus apie apdraustuosius. Be to, teismui pateikti ir atlyginimų mokėjimo žiniaraščiai su darbdavio ir darbuotojo parašais. Kad faktinių darbinių santykių tarp DNSB „M. B.“ ir V. S. nebuvo, teismas laikė remiantis parodymais liudytojų, kurie pagal savo darbą ir neturėjo kas dieną bendrauti su V. S., bei tuo, kad neva bendrija neturėjo pakankami lėšų mokėti V. S. tokio dydžio algą. Teismas ignoravo tai, jog byloje esantis revizijos aktas patvirtina, jog įmonė per 2008 metus pajamų turėjo tiek, kad galėjo išmokėti V. S. nustatyto dydžio atlygį. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog darbo užmokesčio išmokėjimas yra prioritetinis prieš pajamų mokesčius bei VSD įmokas, kurie buvo dengiami ne iš grynųjų pinigų, o iš bendrijos sąskaitos, šias lėšas, nors ir pavėluotai, nurašant šių įstaigų inkasaciniais pavedimais. Skunde apeliantas pažymi, jog šių sumokėtų mokesčių ir įmokų sumos konfiskavimas yra ne tik neteisingas, bet ir neprotingas, nes konfiskuotos lėšos atitenka valstybei, o jos ir taip jau yra sumokėtos tai pačiai valstybei ir tokia baudžiamosios prievartos priemonė yra perteklinė.

Apelianto teigimu, teismas ignoravo tai, kad sudarius darbo sutartį su DNSB „M. B.“ 2008-01-28 ir susitarus dėl atlygio, V. S. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad ji yra nėščia ir vien dėl to nei jos, nei A. S. veiksmuose nėra ir negali būti tyčios dėl sukčiavimo bei pasikėsinimo sukčiauti užvaldant VSDFV lėšas, t. y. nėra nusikaltimo pagal LR BK 182 str. 1 d. bei BK 22 str. l d. ir 182 str. 2 d. sudėties.

Spręsdamas A. S. kaltės klausimą dėl DNSB „M. B.“ apgaulingos buhalterijos tvarkymo pagal LR BK 222 str. 1 d. bei dokumentų klastojimo pagal BK 300 str. 1 d., teismas neturėjo jokio pagrindo kaip įrodymą vertinti prielaidomis ir spėjimais paremtas išvadas bei specialistės nuomonę. Byloje teismo ištirti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad A. S. apgaulingai tvarkė DNSB „M. B.“ buhalterinę apskaitą dėl to, kad paslėpė apskaitos dokumentus. Vadovaujantis LAT senato nutarimu Nr. 55, revizoriaus išvada ir specialisto išvada laikomos lygiavertėmis. Apylinkės teismas nemotyvavo, kodėl remiasi specialistės V.Janonienės  išvada. Pati specialistė minėjo, jog ji negali pateikti išsamios išvados, nesant visų apskaitos dokumentų. Apeliantui kyla klausimas, kodėl atmetama revizijos išvadą, atlikta kompetentingos įstaigos, laikantis įstatymų. Teismas nepašalino prieštaravimų tarp specialistės išvados ir auditoriaus- UAB „Thezis“ išvadų, net neapklausė UAB „Thezis“ revizorės, nemotyvuotai atmetė A. S. prašymą į teismo posėdį iškviesti UAB „Thezis“ išvadą davusį asmenį. Nepakankamas prieštaravimų tarp išvados ir specialisto išvados priežasčių išsiaiškinimas, nepakankamas išsiaiškinimas, kurioje iš išvadų duomenys yra patikimesni, ir nepakankamas motyvavimas nuosprendyje ar nutartyje, kuria iš byloje esančių išvadų grindžiamos teismo išvados, pripažįstamas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu (LAT 2006-11-28 nutartis Nr. 2K-641).

Skunde apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, jog jis nėra nusikalstamos veikos numatytos LR BPK 222 str. subjektu, kadangi 2006-08-29 narių buvo išrinktas pirmininku dirbti pagal savanorišką darbo sutartį ir ginti bendrijos bei jos narių teises ir tesėtus interesus. Daugiabučio namo bendrijos ir pirmininko veiklą reglamentuoja LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – DNSB įstatymas) ir bendrijos įstatai. DNSB įstatymo 23 str. 2 d. nurodo baigtinį sąrašą, ką įstatymas yra numatęs pirmininkui tvarkyti ir saugoti. Buhalterinių dokumentų tvarkymas, laikymas ir saugojimas pirmininkui šiame sąraše nėra priskirtas, todėl pirmininkas savo žinioje jų netvarko ir nesaugo. Tiek specialistė, atlikusi bendrijos veiklos patikrinimą, tiek teismas, pripažino, kad pagal įstatymą pirmininkas nėra atsakingas ir netvarko buhalterinės apskaitos dokumentų, nes priešingu atveju būtų sunku suprasti ir paaiškinti, kodėl specialistė V. Janonienė sąmoningai iškraipo ir papildo įstatymą, o teismas tai priima, toleruoja ir netgi vadovaujasi bei remiasi specialistės prikurta įstatymo dalimi. Specialistės išvadoje ir nuosprendyje nurodytas DNSB įstatymo 23 str. 2 d. 8 punktas akivaizdžiai skiriasi nuo galiojančios įstatymo redakcijos 23 str. 2 d. 8 punkto.

Nuosprendyje nurodoma, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. ir 21 str. už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Tačiau prilygindamas bendrijos pirmininką ūkio subjekto vadovui, teismas neteisingai vertina „ūkio subjekto vadovo“ sąvoką. Tiek Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str., tiek LAT senatas Nutarime Nr. 55 pateikė teismams išaiškinimą, jog ūkio subjekto vadovu laikomas „ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens administracijos vadovas, neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens ir ūkio subjekto, kuris neturi administracijos vadovo, savininkas. Iš šio įstatymo analizės darytina išvada, kad už nusikalstamą buhalterinės apskaitos tvarkymą taip pat atsako individualios įmonės vadovas, gyventojas, kuris verčiasi individualia veikla, ūkininkas arba ūkininko partneriai“. Akivaizdu, jog bendrijos pirmininkas nėra nei savininkas, nei administracijos vadovas, nei gyventojas, vykdantis individualią veiklą, nei ūkininkas. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai bendrijos pirmininką laikė vadovu ir reikalavo iš jo atsakomybės, kaip iš pelno siekiančių įmonių vadovo, o ne vadovaujantis DNSB įstatyme nurodytos pirmininko atsakomybės ir įgaliojimų. Apelianto įsitikinimu, toks teismo įstatymų vertinimas sudarė prielaidas teisinei klaidai. Todėl teismas neteisingai apkaltino A. S. buhalterinių dokumentų paslėpimu, kai pirmininkas jų savo žinioje neturėjo ir įstatymo nebuvo įgaliotas jų nei saugoti, nei tvarkyti.

Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nurodė, jog jis paslėpė apskaitos dokumentus ir nepateikė jų pareigūnams. Byloje yra dokumentas, kuriame A. S. nurodė, jog bendrijos buhalteriniai apskaitos dokumentai yra pateikti audito įmonei revizijai atlikti, kaip tai numato DNSB įstatymo 24 str. Todėl darytina išvada, jog pirmininko įsipareigojimų pagal DNSB įstatymo laikymąsi teismas vertino kaip įstatymų pažeidimą.

Apelianto nuomone, teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą - išnagrinėjo bylą neobjektyviai, akivaizdžiai palaikydamas ir net atstovaudamas tik kaltinimo interesams ir tuo padarė esminius LR BPK pažeidimus, kuriais buvo suvaržytos įstatymų garantuotos A. S., kaip kaltinamojo, teisės (LR BPK 369 str. 3 d.).

Skunde nurodoma, jog faktiniai bylos duomenys nedavė teismui pagrindo konstatuoti, kad būtent A. S., veikdamas kaip DNSB „M. B.“ atstovas, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą -  per keletą kartų iš UAB „G.“ išsivežė betonines trinkeles ir už jas neatsiskaitė. Teismas netyrė bei nevertino bylos aplinkybių, galėjusių iš esmės paveikti padarytas nepagrįstas, akivaizdžiai abejotinas išvadas. Teismo išvada, jog A. S. apgavo bendrovės direktorių piktnaudžiaudamas jo pasitikėjimu, yra grindžiama procesine tvarka nepatikrintų, suinteresuotų ir neobjektyvių šaltinių pagrindu, UAB „G.“ atstovų - direktoriaus V. L. šališkais, neobjektyviais parodymais, cecho viršininko K. P. neteisinga prielaida bei kitų netinkamai savo pareigas vykdžiusių, todėl suinteresuotų asmenų parodymais. Apeliantas pažymi, jog liudytoja UAB „G.“ buhalterė D. Ū. teisme net nebuvo apklausta ir taip buvo užkirstas kelias užduoti jai klausimus, o jos parodymai be jokio motyvavimo priimant nuosprendį net nevertinti. D. Ū. nurodė, jog firmoje buvo tokia praktika, kad vadybininkas parašo krovinio važtaraštį - kokias prekes pirkėjas perka. Su krovinio važtaraščiu pirkėjas eina į buhalteriją, kurioje išrašoma sąskaita-faktūra. Ši liudytoja patvirtino, jog krovinio važtaraštis buvo pasirašytas pirkėjo V. S.. UAB „G.“ buhalterė taip pat nurodė, jog prekės išduodamos tik trim atvejais: pirkėjui sumokėjus avansu; sumokėjus pirkimo momentu ar pagal sutartį. Iš bylos medžiagos matyti, kad nei vienas iš šių reikalavimų nebuvo įvykdytas, todėl prekės negalėjo būti išduotos.

Faktiniai duomenys prieštarauja V. L. parodymams. V. L. teigė, jog A. S. sutarties sudarymo momentu pateikė kažkokį dokumentą, kur tariamai buvo jo rekvizitai, tačiau pateikti šio dokumento byloje UAB „G.“ negalėjo. V. L. taip pat tvirtino, jog nuo pat pradžių A. S. prisistatė bendrijos pirmininku, bendrijos atstovu, tačiau byloje esantys įrodymai V. L. parodymams prieštarauja, t. y. patvirtina, jog V. L., duodamas parodymus, meluoja ir yra suinteresuotas.

Byloje pateikti dokumentai įrodo, jog A. S. UAB „G.“ sutarties sudarymui nepateikė jokių rekvizitų. A. S. neprisistatė nei bendrijos pirmininku, nei bendrijos atstovu, nes UAB „G.“ 2009-07-01 kreipėsi į Kauno apygardos teismą, nurodydamas jog tai yra UAB „M. B.“, t. y. ieškinio surašymo metu nežinojo, todėl net negalėjo paminėti tariamos UAB „M. B.“ atstovo ar direktoriaus pavardės, taip pat nurodė, jog nežino atsiskaitomosios sąskaitos ir prašė iškelti UAB „M. B.“ bankroto bylą, kuri gali būti iškelta tik uždarosioms akcinėms bendrovėms, o ne savininkų bendrijoms. Tai įrodo, jog UAB „G.“ atstovai meluoja, jog 2008 m. A. S. jiems prisistatė kaip daugiabučių namų savininkų bendrijos „M. B.“ pirmininkas.

Apeliantas pažymi, kad direktoriaus V. L. pareiškimas, jog buvo sudaryta žodinė sutartis, yra nepagrįstas. Pagal LR CK prekių pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartims yra privaloma paprasta rašytine forma. LR CK 1.93 str. nurodo, jog įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. A. S. taip pat atkreipia dėmesį, jog šalis nepateikė jokių rašytinių, nors ir netiesioginių, įrodymų, kitos šalies raštelio ar dokumento su jos parašu ar susirašinėjimo. Tačiau teismas šiuos faktus ignoravo ir jų nevertino.

Apelianto teigimu, byloje nėra duomenų, kad A. S. atėjo pas cecho viršininką K. P. su vadybininko krovinio važtaraščiu ir informavo jį, jog perka važtaraštyje nurodytą trinkelių kiekį, kurio pagrindu K. P. pakrovė ir išdavė trinkeles A. S.. Tiek buhalterė D. Ū., tiek K. P. nurodė, jog krovinį pirko, gavo ir išvežė V. S.. Nustatyta, kad jokio ryšio tarp DNSB „M. B.“ ir V. S. nėra ir nebuvo. K. P. nurodė, jog V. S. nepažinojo. V. S. tik tariamai pasakė, jog yra atsiųstas DNSB „M. B.“, tačiau jokio dokumento, patvirtinančio, jog atstovauja ir prekes paima kaip DNSB „M. B.“ atstovas ar įgaliotas asmuo, nepateikė. Akivaizdu, jog cecho viršininkas K. P. neturėjo teisės išduoti krovinio, nepatikrinęs, ar šis asmuo turi teisę paimti krovinį. Juo labiau, kad K. P. nepažinojo V. S., todėl ir patikėti jo žodžiais neturėjo pagrindo. Nei direktorius V. L., nei K. P., nei V. S. A. S. iki tol nepažinojo. Todėl teismo išvada, kad A. S. paskambino ir liepė iki tol jam nepažįstamam žmogui išduoti, o kitam - paimti krovinį, yra nelogiška ir neįtikinama.

Teismas nepagrįstai nustatė, jog turtą A. S. užvaldė savo naudai. Byloje yra duomenys, jog adresu, kur tariamai buvo sudėtos trinkelės, A. S. nuosavybės neturi ir negyvena.

Apelianto nuomone, teismas taip pat nepagrįstai nustatė A. S. veiksmuose piktnaudžiavimo pasitikėjimu požymių. Apeliantas pažymi, jog UAB „G.“ turėjo visišką sutarties sudarymo ir krovinių išdavimo laisvę, jos apsisprendimui nebuvo daroma jokio įtaka, todėl nėra pagrindo teigti, jog UAB „G.“ buvo suklaidinta ar apgauta, ir juo labiau apkaltinti A. S. sukčiavimu.

Skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė neanalizuodamas ir nevertindamas visų bylos aplinkybių, todėl teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o įrodymų vertinimas atliktas nesilaikant LR BPK 20 str. 5 d. Netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė akivaizdžiai nelogiškas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių išvadas, o tai turėjo įtakos neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimui. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog teismas neišsamiai, nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė byloje esančius įrodymus ir aplinkybes, teismo nuosprendis tik su kai kuriais nežymiais pataisymais atkartoja kaltinamąjį aktą. Todėl teismas, nagrinėdamas bylą, buvo šališkas, o A. S. yra nuteistas neteisėtai ir nepagrįstai, pažeidžiant teisingumo bei protingumo principus, baudžiamoji atsakomybė jam taikyta neteisingai interpretuojant aplinkybes ir darant prielaidomis paremtas išvadas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. Nuteistoji V. S. ir jos gynėja prašė V. S. apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Nuteistasis A. S. ir jo gynėjai prašė A. S. apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, o nenustačius pagrindų skundžiamam nuosprendžiui panaikinti, prašė nuteistajam A. S. atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

Nuteistosios V. S. apeliacinis skundas tenkintinas, nuteistojo A. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Res­pu­blikos bau­džia­mo­jo proceso ko­dekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įver­ti­na pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išna­gri­nė­ji­mu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pa­grįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išna­gri­nė­jimu.

Pagal BPK 332 straipsnio 5 dalį apeliacinės instancijos teismo nutartyje, jeigu apeliacinis skundas atmetamas, turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Be to, aprašomojoje nutarties dalyje trumpai išdėstomos apskųstame nuosprendyje nurodytos apelianto ginčijamos bylos aplinkybės, nurodoma apeliacinio skundo esmė, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka dalyvavusių proceso dalyvių prašymai, išdėstomos motyvuotos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl apeliacinio skundo (BPK 332 straipsnio 3 dalis). Tačiau pažymėtina, kad šios nuostatos nereiškia, jog apeliacinės instancijos teismas privalo smulkmeniškai išnagrinėti kiekvieną apeliacinio skundo teiginį (argumentą) ir pateikti dėl jų detalius atsakymus. Taip pat vien tai, kad teismo padarytos išvados nesutampa su apelianto pozicija, nereiškia, kad jos teisiškai nepagrįstos.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 str. 1 d. (apgaulingas UAB „E.“ buhalterinės apskaitos tvarkymas), 300 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VII-1968 redakcija) (AB „S.“ laidavimo rašto suklastojimas), 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo UAB „G.“ atžvilgiu) A. S. atžvilgiu šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas dėl šių veikų skun­džiamu nuos­pren­džiu nuteisdamas A. S. rėmėsi įstatymo nustatyta tvar­ka ikiteis­mi­nio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duo­menimis. Tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi apeliaciniuose skunduose išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog apylinkės teismo išvados dėl V. S. nuteisimo pagal BK 182 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., 300 str. 1 d. (3 epizodai), bei A. S. nuteisimo pagal BK 182 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., 300 str. 1 d. (1 epizodas), 222 str. 1 d. (apgaulingas DNSB „M. B.“ buhalterinės apskaitos tvarkymas) yra nepagrįstos.

Dėl V. S. nuteisimo pagal BK 182 str. 1 d., BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., 300 str. 1 d. (3 epizodai) ir A. S. nuteisimo BK 182 str. 1 d., BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., 300 str. 1 d. (1 epizodas)

Nuteistieji savo apeliaciniuose skunduose nurodo, kad yra nuteisti nepagrįstai, nes jokių nusikalstamų veikų nepadarė, o DNSB „M. B.“ V. S. administratore dirbo nefiktyviai. Nuteistasis A. S. skunde pažymi, kad DNSB „M. B.“ nebuvo fiktyviai sukurta – ji vykdo realią ūkinę veiklą ir apeliacinio skundo padavimo metu, gauna pajamas, iš kurių realiai moka atlyginimus ir mokesčius. 

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis dalyje dėl kaltinimo pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. (darbo sutarties suklastojimas, pranešimų apie apdraustuosius už ataskaitinius 2008 m. I ir II ketvirčius suklastojimas) nėra pagrįstas faktiniais duomenimis.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pasisakė, kad teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šios kategorijos baudžiamosiose bylose suformuotais kriterijais, privalo išsiaiškinti ar įmonė objektyviai galėjo mokėti tokio dydžio atlyginimą arba, kad darbuotojo ir darbdavio darbo santykiai buvo fiktyvūs. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad įmonė neturėjo pakankamai pajamų mokėti V. S. 6500 litų dydžio atlyginimą ir, kad darbo santykiai tarp DNSB „M. B.“ ir V. S. buvo fiktyvūs. Teismui konstatavus, kad darbo santykiai buvo fiktyvūs, taip pat buvo pripažinta, kad dokumentai – 2008 m. sausio 28 d. darbo sutartis Nr. 02, 2008-04-10 DNSB „M. B.“ pranešimas apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. 1 ketvirtį, 2008-07-14 Pranešimas apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. II ketvirtį – yra suklastoti, įrašant juose tikrovės neatitinkančius duomenis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bylose dėl sukčiavimo motinystės (tėvystės) pašalpomis atkreipiamas dėmesys į tai, kad visų pirma būtina išnagrinėti visas su darbo santykiais susijusias faktines aplinkybes t.y. išsiaiškinti, ar darbo sutartis ir kiti su asmens įdarbinimu susiję dokumentai atitinka tikrąsias faktines aplinkybes apie darbdavio suteiktą darbą, šio asmens darbinę veiklą, darbo užmokesčio gavimą ir pan., ir tik tada daryti išvadą dėl tokių santykių teisėtumo ar fiktyvumo. Jeigu asmuo fiktyviai įdarbinamas ir surašomi bei „Sodrai“ pateikiami suklastoti dokumentai, nurodant tokio asmens darbo faktą, laikotarpį, kurį jis dirbo, ir pajamas, kurie pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą jam suteikia teisę į atitinkamo dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą, veika kvalifikuojama kaip sukčiavimas.

Nuteistųjų V. S. ir A. S. veiksmai galėjo būti pripažinti nusikalstamais tik tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, jog V. S. DNSB „M. B.“ nedirbo jokio darbo, bet atlyginimą gavo.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nuteistųjų skundų motyvais, kad V. S. darbą patvirtina bendrijos oficialūs apskaitos ir kiti bendrijos dokumentai. Iš darbo sutarties Nr. 02 matyti, kad 2008-01-28 V. S. priimta į darbą administratorės pareigoms (2 t., 148-150 b. l.). Tą pačią dieną VSDFV teritoriniam skyriui pateiktas pranešimas apie apdraustosios V. S. valstybinio socialinio draudimo pradžią (1 t., b. l. 7). 2008-03-14 DNSB „M. B.“ pirmininkas įgalioja administratorę V. S. pasirašyti pateikiamus socialinio draudimo pranešimus (t. 3, b. l. 170). 2008-04-15 ir 2008-07-18 Kauno teritoriniam skyriui pateikiami pranešimai apie apdraustuosius už 2008 m. I ir II ketvirčius, kuriuose kaip direktorė pasirašo V. S., jai deklaruojamos draudžiamosios pajamos 19500 Lt per ketvirtį (1 t., 3-5, 8-10 b. l.). Darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose fiksuotas V. S. darbo laikas ir gautas darbo užmokestis 2008 m. sausio - liepos mėn. (t. 3, b. l. 194-200; t. 4, b. l. 2-12). Tai taip pat matosi iš PVM sąskaitos - faktūros, jog V. S. vykdė pirkimą UAB „S.“ DNSB „M. B.“ vardu 2008-02-14 (t. 4, b.l. 102-103). Be to, UAB „T. Ž.“ pažyma patvirtina, kad V. S. laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 28 d. iki 2008 m. birželio 31 d. buvo įtraukta į užsakovo patikėtinių sąrašą, užfiksuoti skambučiai V. S. 2008-04-07 ir 2008-05-30 (t. 4, b. l. 99-101).

Liudytojų S. K., E. K., J. U., V. Ž. ir J. M. parodymai patvirtina, kad V. S. rūpinosi bendrijos patalpų priežiūra, turėjo savo kabinetą DNSB „M. B.“ patalpose. Nėra kuo paneigti nuteistosios skundo argumentų, kad jos darbo bendrijoje pobūdis buvo toks, jog ji turėjo surašinėti ir pasirašinėti bendrijos vardu oficialius dokumentus, o bendravimas su nuomininkais jos pareigybinėse instrukcijose nebuvo numatytas. I instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje rėmėsi liudytojų A. V. ir R. B. parodymais, kurios parodė, kad nuomos klausimais bendraudavo tik su A. S., o V. S. iš viso nėra mačiusios. Kaip matyti iš bylos duomenų, V. S. atliko ir kitas darbines funkcijas, nei buvo numatyta darbo sutartyje – administratorės, o dirbo ir apskaitininko, valytojo, vadybininko ir kitus darbus pagal pareigines instrukcijas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės argumentui, kad tai, jog ji atliko ne tik administratorės funkcijas, negali būti laikoma pakankama išvadai, kad darbo sutartis, įsakymas dėl priėmimo į darbą ir kiti dokumentai yra suklastoti ir paneigia asmens įdarbinimą. Tai, kad liudytojos A. V. ir R. B. nematė nuteistosios V. S., nepaneigia fakto, kad nuteistoji realiai dirbo, nes jos tiesioginis darbas nebuvo susijęs su nuolatiniu kontaktavimu su nuomininkais.

Pirmos instancijos teismas, remdamasis specialistės V. Janonienės pateikta išvada apie DNSB „M. B.“ vykdytą veiklą, padarė išvadą, kad DNSB „M. B.“ neturėjo objektyvių galimybių mokėti V. S. 6500 litų dydžio mėnesinio atlyginimo, todėl tarp jų sudaryti darbo santykiai buvo fiktyvūs. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, siekdamas pašalinti prieštaravimus tarp V. Janonienės išvados, jos parodymų dėl išvados ir revizoriaus ataskaitos apie DNSB „M. B.“ finansinę atsakomybę“ apklausė specialistes D. Pupalaigienę ir V. Janonienę, bei paskyrė atlikti DNSB „M. B.“ buhalterinių dokumentų ekspertizę.

Specialistė V. Janonienė, apeliacinės instancijos teismo posėdyje susipažinusi su nuteistosios V. S. apeliaciniame procese pateiktais buhalteriniais dokumentais, dar kartą konstatavo, jog ir esant pateiktiems buhalteriniams dokumentams, negalima nustatyti DNSB „M. B.“ vykdytos veiklos. Taip pat parodė, kad audito bendrovės revizorė skaičiavo lėšas už pilnus metus nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31, nežiūrint konkretaus laikotarpio, o ji skaičiavo lėšas už 2008 metų vasario ir birželio mėnesius, ir šiuo laikotarpiu įmonė neturėjo tiek lėšų ir negalėjo išmokėti tokių sumų, ką konstatuoja ir auditorė, kad liko 9477,75 Lt įsipareigojimas.

Specialistė Daiva Pupaleigienė apeliacinės instancijos teismo posėdyje dėl revizijos ataskaitos (3 t. 152-155 b. l.) parodė, kad iš jai pateiktų dokumentų buvo matyti, kad bendrija buvo moki. Į klausimą, ar bendrija turėjo lėšų mokėti V. S. 6500 Lt atlyginimą, specialistė nurodė, kad negali apie tai spręsti remiantis ekonomine logika, tačiau paskaičiavus ar turėjo tam pinigų – tai nustatė, jog bendrija galėjo mokėti tokį atlyginimą. Bendrija, jos patikrinimo laikotarpiu, buvo atsiskaičiusi su VMI ir SODRA, bet buvo skola GPM-o 9477,75 Lt, kurią visą bendrija į VMI sumokėjo 2009 metais. Specialistė nurodė, jog Įsiskolinimai, kad ir pavėluotai, nesilaikant įstatyme numatytų terminų, bet buvo sumokėti.

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto 2013-09-18 Nr. 11-1543 (13) išvadų matyti, kad atsižvelgiant į J. Č. ir V. S. dirbtą darbo laiką (darbo laiko apskaitos žiniaraščiai) bei joms apskaičiuotą darbo užmokestį (darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai), DNSB „M. B.“ 2008 m. sausio-liepos mėn. apskaičiuojant J. Č. ir V. S. darbo užmokestį, turėjo turėti 53703,31 Lt piniginių lėšų (grynų ar banko sąskaitoje). DNSB „M. B.“ 2008 m. I ketvirčio pajamos sudarė 26903,11 Lt, 2008 m. II ketvirčio – 23143,15 Lt. Viso pajamų už pirmą 2008 metų pusmetį buvo gauta 50046,26 Lt. Šios pajamos buvo gautos iš patalpų nuomos, iš komunalinių patarnavimų perpardavimo, baudos už sutarties nevykdymą. Išvadoje konstatuota, kad  DNSB „M. B.“ 2008-01-28 sudarant darbo sutartį su V. S., bendrijos kasoje buvo 21208,70 Lt piniginių lėšų dokumentinis likutis. Šis piniginių lėšų dokumentinis likutis DNSB „M. B.“ kasoje susidarė per 2006-08-22 – 2008-01-18 laikotarpį. Šis dokumentinis piniginių lėšų likutis kasoje susidarė iš gauto nuomos mokesčio ir mokesčio už komunalines paslaugas.

Tiek iš specialistės D. Pupaleigienės revizijos akto, jos parodymų apeliacinės instancijos teisme, tiek iš Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto galima pripažinti, kad DNSB „M. B.“ vykdė ūkinę veiklą, turėjo darbuotojų ir turėjo lėšų išmokėti jiems nustatytus atlyginimus. Specialistės V. Janonienės išvada kolegija vertina kritiškai dėl to, jog tiek pateikiant savo išvadą, tiek I instancijos ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose ji nurodė, kad specialistei nebuvo pateikti visi buhalteriniai dokumentai, ir ji apie bendrijos veiklą ir pajamas sprendė tik iš 2008 metų vasario ir birželio mėnesių. Tuo tarpu revizorės aktas ir ekspertizės aktas gautas apeliacinės instancijos teisme, grindžiamas pateiktais bendrijos „M. B.“ buhalteriniais dokumentais.   

Darbo kodekso normos, reglamentuojančios apmokėjimą už darbą, darbo užmokesčio dydį sieja su atlikto darbo kiekiu, kokybe, dirbtu laiku, darbo sąlygomis, darbo paklausos ir pasiūlos rinka, kitais darbo kainą lemiančiais faktoriais, o konkretaus už darbą atlygio dydžio nustatymą laiko darbdavio ir darbuotojo derybų objektu, atsispindinčiu kolektyvinėse ar darbo sutartyse. Darbo kodeksu reguliuojami darbo užmokesčio minimumas, vidutinis darbo užmokestis, minimalus valandinis atlygis, minimalioji mėnesinė alga (Lietuvos Respublikos DK 204, 187 straipsniai), bet nereguliuojami maksimalūs darbo užmokesčio dydžiai. Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad didelis darbo užmokesčio nustatymas pats savaime nesudaro sukčiavimo sudėties. Aplinkybių, kad toks darbo užmokestis V. S. buvo mokamas už realiai neatliekamą darbą, kad buvo mokami tik mokesčiai, o darbo užmokestis nebuvo gautas, byloje nenustatyta.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nustatydamas tokią motinystės (tėvystės) pašalpos apskaičiavimo tvarką, kai kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, buvo apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas už praeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį (Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, 2007 m. gruodžio 4 d. redakcija), suponavo galimybę gauti didesnes pašalpas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos priklausomai nuo asmens uždirbtų pajamų atitinkamą ketvirtį. Įstatymo leidėjo valioje buvo nustatyti kitokį teisinį reguliavimą, kas vėliau ir buvo padaryta. Todėl, net jei A. S. įdarbindamas V. S. ir žinojo, jog ji yra nėščia, ar V. S. žinojo įsidarbindama, kad ji nėščia – tai negali būti traktuojama kaip sukčiavimas, nes vien ta aplinkybė, jog įdarbinama moteris yra nėščia, nėra priežastis to asmens neįdarbinti ir nemokėti jam nustatyto atlyginimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kreipimosi dėl motinystės pašalpos skyrimo metu V. S. turėjo reikiamą 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių socialinio draudimo stažą. VSDF biudžetas gavo įmokas, jas gavo tiek laiko, kiek buvo nustatyta įstatymo, ir tik pagal jas po to vykdė savo pareigą mokėti pašalpą. Todėl negalima teigti, kad VSDF biudžeto lėšas V. S. užvaldė neatlygintinai.

Taigi, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad V. S. nebuvo fiktyviai įdarbinta DNSB „M. B.“, o DNSB „M. B.“ turėjo pakankamai lėšų išmokėti tarp V. S. ir bendrijos pirmininko A. S. sutartą atlyginimą už darbą. Konstatavus, kad darbo santykiai nebuvo fiktyvūs, taip pat pripažintina, kad dokumentai – 2008 m. sausio 28 d. darbo sutartis Nr. 02, 2008-04-10 DNSB „M. B.“ Pranešimas apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. 1 ketvirtį, 2008-07-14 Pranešimas apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. II ketvirtį – nėra suklastoti. Todėl V. S. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. (3 epizodai), o A. S. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. išteisintini nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl kaltinimo A. S. pagal BK 222 str. 1 d. (apgaulingas DNSB „M. B.“ buhalterinės apskaitos tvarkymas)

Nuteistasis A. S. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad yra nuteistas nepagrįstai, nes jokios nusikalstamos veikos numatytos BK 222 str. 1 d. nepadarė. Mano, jog teismo ištirti įrodymai neleidžia padaryti išvados, kad A. S. apgaulingai tvarkė DNSB „M. B.“ buhalterinę apskaitą, nes paslėpė apskaitos dokumentus. Jo teigimu, teismas nepašalino prieštaravimų tarp specialisto išvados ir auditoriaus-UAB „Thezis“ išvadų.

Tiek Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str., tiek LAT senatas Nutarime Nr. 55 pateikė teismams išaiškinimą, jog ūkio subjekto vadovu laikomas „ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens administracijos vadovas, neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens ir ūkio subjekto, kuris neturi administracijos vadovo, savininkas. Iš šio įstatymo analizės darytina išvada, kad už nusikalstamą buhalterinės apskaitos tvarkymą taip pat atsako individualios įmonės vadovas, gyventojas, kuris verčiasi individualia veikla, ūkininkas arba ūkininko partneriai“. Nurodo, kad bendrijos pirmininkas nėra nei savininkas, nei administracijos vadovas, nei gyventojas, vykdantis individualią veiklą, nei ūkininkas. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai bendrijos pirmininką laikė vadovu ir reikalavo iš jo atsakomybės, kaip iš pelno siekiančių įmonių vadovo, o ne vadovaujantis DNSB įstatyme nurodytos pirmininko atsakomybės ir įgaliojimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto aukščiau išdėstyti argumentai yra nepagrįsti, nes DNSB „M. B.“ įstatų (1 t. 52-55 b. l.) 4 punkte yra nurodyta, kad „bendrija yra privatusis, ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo“, kuris pagal Bendrijos įstatų 25 p. turi bendrijos organus – Bendrijos narių susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – Bendrijos pirmininką. Bendrijos pirmininkas yra bendrijos valdytojas. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą Bendrijos pirmininkas rengia metinę bendrijos ūkinės ir finansinės veiklos ataskaitą ir teikia ją bendrijos susirinkimui, tvarko ir saugo bendrijos narių (patalpų savininkų) registravimo knygą, namo ir jam priskirto žemės sklypo techninę ir juridinę dokumentaciją, tvarko bendrijos raštvedybą, pagal bendrijos įstatų ir bendrijos susirinkimo nustatytą tvarką organizuoja ir vadovauja bendrijos ūkinei veiklai, bei atlieka kitas įstatyme ir Bendrijos įstatuose numatytas funkcijas. Taigi, Bendrijos pirmininkas yra ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens administracijos vadovas, kuris atsako ir už nusikalstamą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Tikrinimo laikotarpiu A. S. buvo DNSB „M. B.“ pirmininkas ir pagal savo pareigas buvo atsakingas už bendrijos ūkinę ir finansinę veiklą. Bendrijos vidaus veiklos organizavimą nustatančių dokumentų, kurie patvirtintų, jog pareigos, susijusios su Bendrijos ūkine ir finansine veikla ir tvarkymu, nebuvo priskirtos pirmininkui (valdytojui), o buvo perduotos kitam Bendrijos darbuotojui (nariui), nėra.

Teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis dalyje dėl kaltinimo pagal BK 222 str. 1 d. nėra pagrįstas faktiniais duomenimis. Visų pirma dėl to, kad A. S. inkriminuojama, kad „jis paslėpė ir ikiteisminiam tyrimui nepateikė DNSB „M. B.“ buhalterinės apskaitos dokumentų“. Byloje yra pateiktas A. S. pranešimas DNSB „M. B.“ vardu, kad yra atliekama DNSB „M. B.“ revizija ir buhalterinės apskaitos dokumentų jis negali pateikti. Teisėjų kolegija pritaria apelianto nuomonei, kad pirmininko pareigų laikymąsi pagal DNSB įstatymą teismas vertino kaip įstatymų pažeidimą.

Siekdama pašalinti prieštaravimus, kaip jau minėta anksčiau, teisėjų kolegija atliko teisminį įrodymų tyrimą ir apklausė specialistę V. Janonienę bei UAB „Thezis“ revizorę D. Pupaleigienę, paskyrė DNSB „M. B.“ buhalterinių dokumentų ekspertizę.

Specialistė Virginija Janonienė apeliacinės instancijos teismo posėdyje dėl specialisto išvados parodė, kad negalėjo atsakyti specialisto išvadoje į pateiktus klausimus, nes tyrėjai tyrimui nebuvo pateikti jokie dokumentai, susiję su buhalterine apskaita. Ji nurodė, kad dėl to, jog dokumentai nebuvo pateikti, ji konstatavo,  jog negalima nustatyti DNSB „M. B.“ vykdytos veiklos.

Specialistė Daiva Pupaleigienė apeliacinės instancijos teismo posėdyje dėl revizijos ataskaitos (3 t. 152-155 b. l.) parodė, kad audito bendrovėje 2009 m. sausio mėnesį DNSB „M. B.“ pirmininkas A. S. užsakė reviziją ir ją apmokėjo Bendrijos vardu. Revizijos ataskaitos apie DNSB „M. B.“ finansinę atskaitomybę esmė buvo patikrinti buhalterio darbą, ar viskas atspindėta finansinėse ataskaitose. Jos darbas remiasi į visus finansinius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., už kurį turi bendrijos daryti ataskaitas pagal bendrijos įsakymą. Atliekant patikrinimą jai buvo pateikti visi dokumentai, atspindintys ūkinę finansinę veiklą – visi pirminiai dokumentai, kasa, banko išrašai, pirkimai, išrašytos sąskaitos, atlyginimų žiniaraščiai, tabeliai, suvestinės. Revizijos ataskaitoje buvo apibendrinti ir pakomentuoti bendrijos finansiniai rezultatai, apibūdintas apskaitos metodas, konstatuoti skaičiai balanse, per vienerius metus gautos sumos, nepaskirstytas kapitalas, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, patikrintos veiklos ataskaitos. Iš pateiktų dokumentų buvo matoma, kad bendrija buvo moki. Specialistė parodė, kad balansuose ir veiklos rezultatų ataskaitose duomenys buvo nurodyti teisingi. Ataskaitoje buvo pažymėtos visos sumos. Pagal pateiktus dokumentus, buvo įmanoma nustatyti bendrijos veiklos struktūras.

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto 2013-09-18 Nr. 11-1543 (13) išvadų matyti, kad nuteistosios V. S. apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikti 2006-2008 m. dokumentai (išvardinti dokumentų perdavimo-priėmimo akte 15 t. 86 b. l.) yra DNSB „M. B.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuose užfiksuota DNSB „M. B.“ buhalterinė apskaita, kuri buvo tvarkoma laikantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574). Pagal pateiktus tyrimui DNSB „M. B.“ 2006-2008 m. dokumentus galima nustatyti bendrijos veiklą, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį bei struktūrą.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtos ekspertizės aktas patvirtina D. Pupaleigienės atliktos DNSB „M. B.“ revizijos išvadas, bei paneigia specialistės V. Janonienės pateiktą išvadą bei jos paaiškinimus dėl išvados. Iš ekspertizės akto matyti, kad DNSB „M. B.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nepažeidžiant galiojančių įstatymų. Specialistės V. Janonienės išvada dėl DNSB „M. B.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo vertintina kritiškai, nes jai nebuvo pateikti visi bendrijos buhalterinės apskaitos dokumentai. Tuo tarpu tiek revizijos ataskaita, tiek ekspertizės aktas savo išvadose remiasi visais DNSB „M. B.“ buhalteriniais dokumentais. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad A. S. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. išteisintinas, nes nepadarė veikos turinčios šio nusikaltimo požymių.

Dėl kaltinimo A. S. veika numatyta BK 222 str. 1 d. (apgaulingas UAB „E.“ buhalterinės apskaitos tvarkymas)

Teisėjų kolegija pritaria I instancijos teismo išvadai, kad A. S. nusikalstamą veiką numatytą BK 222 str. 1 d., t. y. apgaulingai tvarkė UAB „E.“ buhalterinę apskaitą.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nepagrįstai tvirtina, jog jo kaltę patvirtinantys įrodymų šaltiniai yra nepatikimi, o jį kaltinančius parodymus duodantys asmenys suinteresuoti nepalankia jo bylos baigtimi.

Anot A. S., liudytojai V. N., G. Č. ir V. S. niekaip nėra susiję su kaltinimais dėl apgaulingos buhalterijos. Tačiau minėti liudytojai patvirtina tik tai, jog statybos-remonto darbai buvo realiai atliekami. Šių liudytojų parodymai jokiu būdu negali būti laikomi neginčijamais įrodymais, jog darbus atlikinėjo būtent UAB „R. V.“ darbininkai pagal lokalinę sąmatą ir darbų atlikimo aktą. Su apelianto skundo argumentais teisėjų kolegija sutikti negali, nes liudytojai V. N., G. Č. ir V. S. nepatvirtino, kad UAB „E.“ ar UAB „R. V.“ atliko kokius tai remonto darbus. Šių liudytojų parodymai, kad buvo sanatorijoje ir daugiau darbininkų, neprieštarauja tiek nuteistojo A. S. parodymams, tiek ir liudytojos V. Š. parodymams, kad remonto darbai buvo atliekami, tačiau negali patvirtinti apelianto teiginius, jog juos atliko UAB „E.“ apskaitoje nurodytos įmonės-UAB „R. V.“ darbuotojai. Tai, jog G. Č. matė A. S. sanatorijoje, taipogi neduoda pagrindo manyti, kad jo samdyti darbininkai atliko remonto darbus.

Apelianto skundo argumentai, kad liudytoja V. Š. meluoja, yra šališka, kad nepagrįsta teismo išvada, jog UAB „E.“ sutartyse, sudarytose su UAB „S.“ sanatorija ir UAB „R. V.“, darbai realiai nebuvo vykdomi-yra paneigti specialisto V. Grebliko išvada, jo parodymais apeliacinės instancijos teisme, kratos metu A. S. kompiuteryje rasti dokumentai išrašyti UAB „R. V.“ vardu, G. A. parodymai, Registrų centro pažyma.

Specialistas V. Greblikas, patvirtinęs savo išvadą, apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad jam susipažinus su UAB „E.“ apskaitos dokumentais, atlikus UAB „E.“ finansinės ūkinės veiklos tyrimą bei įvertinus pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, buvo surašyta  išvada, kad UAB „E.“ apskaitos ūkinės operacijos vyko ne tomis sąlygomis, kokios buvo įformintos apskaitos dokumentuose. Jo teigimu, UAB „E.“ įformino statybos darbų pirkimą iš bendrovės UAB „R. V.“, o po to įformino tų pačių statybos darbų pardavimą. Iš bylos medžiagos buvo akivaizdu, jog UAB „R. V.“ jokios veiklos nevykdė, direktoriaus faktiškai nebuvo, nes jis 2002 m. yra miręs. UAB „R. V.“ statybos darbai buvo suforminti pasinaudojant kito žmogaus dingusiu pasu, nurodant, kad būtent tas žmogus buvo bendrovės direktorius, kai realiai jis nebuvo direktorius. Bendrovė nuo 2002 metų buvo išregistruota iš PVM mokėtojo registro, kai tuo tarpu jos vardu buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Pagal įstatymą, jeigu mokesčių mokėtojas nėra įregistruotas PMV mokėtoju, jis išrašyti sąskaitos faktūros negali. Specialistas patvirtino, jog jo vertinimas buvo kompleksinis. Iš jam pateiktų dokumentų buvo matyti, kad UAB „E.“ neturėjo darbuotojų, kurie galėtų realiai vykdyti statybos darbus. Tiesa, jeigu pati bendrovė negali vykdyti statybos darbų, teoriškai ji gali iš kažko įsigyti tuos darbus, norėdama parduoti. Tai šiuo atveju buhalteriniuose dokumentuose buvo įforminta, kad UAB „E.“ įsigijo tuos darbus iš UAB „R. V.“, tačiau tyrimo metu nustatyta, kad iš UAB „R. V.“ negalėjo UAB „E.“ įsigyti tų darbų. UAB „R. V.“ duomenys yra laisvai matomi, nes skelbiami viešai VMI tinklapyje, todėl A. S. įvedus pavadinimą matytųsi, ar ta įmonė, yra PVM mokėtoja.

Specialistas patvirtino, jog Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str. 2 d. nurodyta, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą bei ūkinių operacijų teisėtumą, atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Šiuo atveju „UAB „E.“ direktorius A. S. pasirašė dokumentus, kurių tikrumu jis privalėjo įsitikinti, pasitikslinti. Kadangi direktorius atsako už ūkinės operacijos teisėtumą ir joje esančių domenų tikrumą, „UAB „E.“ buvo padaryta 21,055 Lt. žala. Specialistas patvirtino, jog nėra jokių UAB „R. V.“ apskaitos dokumentų, nes įmonėje nebuvo vykdoma veikla, juridiniame registre bei Sodroje nebuvo tos įmonės vardu veikti galinčio asmens.

Kaip matyti iš specialisto V. Grebliko išvados ir jo parodymų apeliacinės instancijos teismo posėdyje, UAB „R. V.“ nevykdė veiklos nuo 2002 m., bet jos vardu buvo išrašinėjamos PVM sąskaitos-faktūros, kasos pajamų orderių kvitai, kurie buvo rasti A. S. priklausančiame kompiuteryje. Nuteistasis skunde nurodo, kad specialisto išvada yra neišsami ir kad specialistas turėjo išsireikalauti iš A. S. apskaitos vedimo dokumentų. Bet specialistas išvadoje nurodė, kad išvada nesikeistų net ir tuo atveju, jei būtų pateikti ir kiti trūkstami dokumentai-esminis dalykas, dėl ko negalima nustatyti įmonės veiklos, tai būtent tai, kad jau pačiuose apskaitos dokumentuose buvo forminamos neįvykusios operacijos.

Kaltinamojo kaltę patvirtina ne tik specialisto išvada, bet ir liudytojas G. A., kuris I instancijos teismo posėdyje nurodė, kad UAB „R. V.“ jam neteko dirbti, jis nepasirašinėjo šios įmonės dokumentuose, o apie UAB „E.“ ir UAB „S.“ sanatorija jam girdėti neteko.

Nėra jokio objektyvaus pagrindo tikėti apelianto teiginiais, kad jis nevedė apgaulingos buhalterijos, nes juos paneigia nuosprendyje aptarti duomenys. Pagal juos UAB „R. V.“ realiai negalėjo suteikti ir nesuteikė jokių statybinių paslaugų. Kolegija nemato pagrindo tikėti kaltinamojo teiginiais, kad jam nebuvo žinoma, jog jis bendrauja su jį apgaudinėjusiu asmeniu, nes ši įmonė buvo oficialiai registruota, turėjo registravimo pažymėjimą, o jos atstovu prisistatęs asmuo pasirašė 2005-03-07 rangos sutartį, uždėjo bendrovės antspaudą. Teisėjų kolegijos nuomone, ši apelianto iškelta versija yra atmestina, kaip nepagrįsta, nes jis negalėjo įtikinamai paaiškinti fakto,  kokiu būdu asmens, prisistačiusio G. A., vardu išrašyti dokumentai, buvo rasti paties kaltinamojo A. S. kompiuteryje. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad pats kaltinamasis klastojo dokumentus ir teikė apgaulingus duomenis, siekdamas nusikalstamų tikslų. A. S. argumentai, kad remonto darbai vis tik buvo atlikti UAB „R. V.“, yra nepagrįsti įrodymais, be to, jis net negalėjo nurodyti, kokie konkrečiai asmenys atlikinėjo dokumentuose nurodytus remonto darbus. 

Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, dėl A. S. ieškinio skolininkui K. Š., jų tarpusavio civilinių ginčų, niekaip nesusiję su nagrinėjama byla. Teisėjų kolegijos nuomone UAB „S.“ sanatorijos atsiskaitymai su savo darbuotojais nėra susiję su A. S. inkriminuojamu apgaulingu buhalterinės UAB „E.“ apskaitos tvarkymu.

Dėl kaltinimo A. S. nuteisimo pagal BK 300 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VII-1968 redakcija) (AB „S.“ laidavimo rašto suklastojimas)

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis. Kad A. S. pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo, įrodyta aptartais nuosprendyje įrodymais. Teismas pagrįstai konstatavo, kad A. S., 2005 m. balandžio mėn. 12-13 dienomis, nenustatytu tiksliu laiku savo asmeniniu kompiuteriu surašė ir atspausdino 2005-04-12 laidavimo raštą, kuriame buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad AB „S.“ pagal sutartį Nr. 503-09 laiduoja 1 900 000 Lt suma ADB „R. E.“ (kreditoriui) už UAB „E.“ (skolininko) prievolių nevykdymą. Šį dokumentą jis patvirtino suklastotu AB „S.“ antspaudu ir 2005 m. balandžio mėn. 12-13 dienomis, nenustatytu tiksliu laiku, pateikė ADB „R. E.“ Kauno atstovybei.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kad pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šioje BK 300 straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų. Tačiau šiuo aspektu svarbu tai, kad nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012).

Apeliantas A. S. skunde teigia, jog byloje nėra jokių faktinių duomenų, jog būtent jis suklastojo 2005-04-12 laidavimo raštą ir pateikia duomenis, kurių pagrindu reikėtų laikyti, jog jis to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismo kolegija nesutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad jis negalėjo žinoti draudimo liudijimo (poliso) numerio 2005-04-12, kai draudimo numeris buvo suteiktas tik 2005-04-13.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. Č. parodė, jog ant vienkartinės garantijos rašto esantis serijos numeris D89V0000001142 suteikiamas tuomet, kai išduodama vienkartinė garantija. Ant garantinio rašto esantį numerį galima žinoti ir anksčiau, nei išduodamas garantinis raštas, nes numeris suteikiamas jau tada, kada gaunamas prašymas dėl garantinio rašto išdavimo bei pradedami rinkti dokumentai. A. S. galėjo žinoti ant garantinio rašto numerį ir prieš išduodant garantinį raštą. Norint sužinoti ant garantinio rašto esantį numerį, reikia tik pasidomėti atstovybėje, nes jis nėra slaptas.

Liudytojo A. Č. parodymus patvirtina UAB „E.“ direktoriaus A. S. 2005-04-11 individualus prašymas skirtas ADB „R. E.“ generaliniam direktoriui, kuriuo prašoma išduoti UAB „E.“ garantinį raštą 1900000 Lt sumai (6 t., 10 b. l.). Šis dokumentas patvirtina, kad vienkartinės garantijos išdavimo procedūros prasidėjo dar 2005-04-11, o ne 2005-04-13 kaip nurodo apeliantas, todėl nuteistajam jau 2005-04-11 galėjo būti žinomas vienkartinės garantijos numeris.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadoms, kad A. S. pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo. Nuteistojo argumentai, kad nėra įrodyta, jog laidavimo raštas buvo atspausdintas jo daugiafunkciniu kopijavimo-spausdinimo aparatu, kad būtent jis suklastojo S. Č. parašą ir kad būtent jis pateikė laidavimo raštą ADB „R. E.“, nepaneigia jo kaltę pagrindžiančių įrodymų visumos. Būtent A. S. kompiuteryje buvo išsaugotas dokumentas pavadinimu „LAIDAVIMO RAŠTAS“, kuris savo turiniu buvo identiškas suklastotam dokumento tekstui. Kad AB „S.“ tokio laidavimo rašto negalėjo išduoti, patvirtina apklausti tos bendrovės darbuotojai – generalinė direktorė S. Č., sekretorė V. N., komercijos tarnybos vadovas R. R., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas generalinio direktoriaus pavaduotojas V. L.. Šių liudytojų parodymai vienas kitam neprieštaravo ir vienas kitą papildo, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jų parodymais, jog AB „S.“ nebuvo pakankamai finansiškai stipri išduoti laidavimo raštus kitoms firmoms 1 900 000 litų dydžio sumai. Jei ir būtų išduodamas toks dokumentas – jis būtų rašomas tik ant firminių įmonės blankų ir registruojamas gaunamos ir siunčiamos korespondencijos knygoje. Pritariant I instancijos teismo išvadai, be to, kad laidavimo raštas rastas A. S. kompiuteryje, būtina atsižvelgti ir į tai, kad vienintelis nuteistasis A. S. buvo suinteresuotas laidavimo rašto suklastojimu.

Dėl kaltinimo A. S. pagal BK 182 str. 1 d.

(dėl sukčiavimo UAB „G.“ atžvilgiu)

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad byloje esančių duomenų pakanka daryti išvadą, kad A. S., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, prisistatęs daugiabučio namo savininkų bendrijos „M. B.“ pirmininku ir veikdamas kaip šio juridinio asmens atstovas, 2008-07-29 UAB „G.“ patalpose (duomenys neskelbtini), Kaune, marketingo direktoriui V. L. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. T-03/08 dėl grindinio trinkelių pirkimo sudarymui pateikė bendrijos rekvizitus, sutarė atsiskaitymo sąlygas, tačiau, siekdamas išvengti formalaus atsiskaitymo pagrindo, šios suderintos sutarties nepasirašė, pažadėdamas pasirašyti vėliau, po ko piktnaudžiaudamas UAB „G.“ atstovų pasitikėjimu, per keletą kartų iš UAB „G.“ teritorijos samdytu transportu – V. S. vairuojamu automobiliu MAN 16.192, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išsivežė betonines trinkeles, apgaule savo naudai įgijęs UAB „G.“ priklausančio turto už 14070,07 litų .

Pagal BK 182 straipsnio dispoziciją sukčiavimas yra apgaule svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių, iš kurių viena yra pirkimo-pardavimo sutartis, pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Sukčiavimo nusikaltimo pasekmė – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir tokiu būdu „privertimas“ jų perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–454/2012).

Šioje byloje turto savininkas buvo suklaidintas dėl kaltininko ketinimų atsiskaityti už įgyjamą turtą. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais. Vienas iš apgaulės sukčiaujant būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiškas sukčiavimo požymis, o tik vienas iš apgaulės būdų, naudojamų siekiant įgyti turtą. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai šalys žodžiu ar raštu sutaria dėl vienokių sutarties sąlygų, tačiau vėliau viena iš šalių vienašališkai, neinformavusi kitos šalies, keičia sutarties sąlygas ar neatsiskaito už įgytą turtą. Susitariant dėl civilinės pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų, viena sutarties šalis – pardavėjas – tikisi, kad kita sutarties šalis – pirkėjas – vykdys susitarimą ir po sutarties sudarymo sumokės sutartą kainą už perkamą daiktą, jei nesusitarta kitaip. Juo labiau, kad Civilinio kodekso 6.314 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys nustato, kad jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečioje vietoje, jis privalo sumokėti ją pardavėjui daiktų perdavimo vietoje. Jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečiu laiku, jis privalo ją sumokėti, kai pardavėjas pagal sutartį ar šį kodeksą perduoda pirkėjui daiktus arba disponavimo jais dokumentus. Jeigu sutartyje nenumatyta ko kita, pirkėjas privalo iš karto sumokėti visą kainą.

Taigi apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu yra apgaulė dėl kaltininko ketinimų. Paprastai, jei susitarimo ar sutarties sąlygos nevykdomos, sutarties šalis turi teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Tam, kad veiką, pasireiškusią susitarimo ar sutarties sąlygų nevykdymu, būtų galima laikyti nusikaltimu, nepakanka vien pinigų nesumokėjimo ar mažesnės pinigų sumos sumokėjimo. Nepakanka ir paties ketinimo nemokėti už daiktą, jei ketinimas nelydimas apgaulės elementų, kurie esmingai apsunkina pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka. Apgaulė gali pasireikšti įvairiais veiksmais. Dažnai apgaulė yra lydima suklastotų dokumentų pateikimu turto savininkui ar teisėtam valdytojui apie pirkėjo asmenybę. Tačiau apgaulė gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu dėl kaltininko ketinimų vykdyti susitarimą. Antai ketinimas nesumokėti už įgytas trinkeles gali būti vertinamas kaip vienas iš piktnaudžiavimo pasitikėjimu būdų. Esant pirkimo–pardavimo sutarčiai, apgaulė gali pasireikšti tuo, kad kaltininkas, jau sudarydamas sutartį, pažada pasirašyti sutartį, nors to neketina daryti ir daro veiksmus, imituojančius sutarties sąlygų vykdymą ar kitus panašaus pobūdžio veiksmus. Toks asmens savo ketinimų nutylėjimas ir sutarties sąlygų vykdymą imituojantys veiksmai yra kitos sutarties šalies apgaulė.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 182 straipsnį svarbu, kad apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu sukčiavimo atveju būtų esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl sutarties sudarymo ir turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-851/2001).

Iš bylos matyti, kad buvo sudaryta 2008-07-29 pirkimo-pardavimo sutartis tarp DNSB „M. B.“ ir UAB „G.“, kuri nebuvo pasirašyta dėl nuteistojo A. S. paaiškinimo, kad jis šiuo metu neturi bendrijos antspaudo. Sutarties abu egzemplioriai buvo atiduoti nuteistajam, kad ji būtų pasirašyta ir užantspauduota, kas nebuvo padaryta.

Kolegija pažymi, kad visų apgaulės, kaip sukčiavimo nusikaltimo, būdų esmė yra apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą civilinėje teisėje numatytomis priemonėmis. Civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Apgaulės, dėl kurios iš esmės apsunkinamas pažeistos teisės atstatymas civilinio proceso tvarka, panaudojimas yra pagrindinis baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojamasis kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387-2008, 2K-329-2011, 2K-535-2011). Taigi, nuteisimo pagrįstumui svarbu nustatyti, ar apeliantas ne tik kad vengė sumokėti už įgytas trinkeles, bet ir darė veiksmus, kurie apsunkintų, jei ne jo paties, tai padarytos žalos atlyginimą. Šioje dalyje konstatuotina, kad apeliantas nuo pat pradžių, iki sudarant sutartį atliko veiksmus, kuriais siekė apsunkinti UAB „G.“ galimybę civilinėmis priemonės apginti jų pažeistas teises. Pats apeliantas skunde nurodo, kad pagal LR CK prekių pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartims yra privaloma paprasta rašytinė forma ir kad šios formos nesilaikymas reikš, kad kilus ginčui sutarties fakto pusės negalės įrodyti liudytojų parodymais.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti bendrovės direktoriaus V. L., cecho viršininko A. K. P. parodymais, kuriuos patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga (PVM sąskaitos-faktūros, krovinio važtaraščiai, UAB „G.“ siųsti priminimai DNSB „M. B.“, fotonuotraukos), o liudytojos-UAB „G.“ buhalterės D. Ū. parodymais, kuriais teismas nesivadovavo, tik patvirtinami A. K. P. parodymai, kuriuose jis nurodo, kad jam buvo pateikta sutartis be parašų, pagal kurią išrašydavo važtaraščius ir A. S. vairuotojui V. S. išduodavo grindines trinkeles. Nors apeliantas teigia, kad V. S. DNSB „M. B.“ nebuvo, bet liudytojų R. L. ir V. S. parodymais teismas neturi pagrindo abejoti, jų parodymai nuoseklūs ir neprieštaringi.

Skunde nemotyvuotai nurodoma, kad nei direktorius V. L., nei A. K. P., nei V. S. A. S. nepažinojo, todėl nelogiška, jog kaltinamasis skambino ir liepė iki tol jam nepažįstamiems žmonėms-vienam paimti krovinį, o kitam jį išduoti. Tiek V. L., tiek A. K. P., o tuo labiau V. S., iš A. S. veiksmų galėjo pagrįstai manyti, kad sutartis yra vykdytina ir galiojanti. Kaip matyti iš V. L. parodymų, A. S. nesudarė jam pagrindo abejoti jo ketinimais įsigyti grindines trinkeles.

Nuteistasis skunde nurodo, kad UAB „G.“ atstovai meluoja, jog 2008 m. A. S. jiems prisistatė kaip daugiabučių namų savininkų bendrijos „M. B.“ pirmininkas. Šis nuteistojo argumentas yra nepagrįstas, nes iš krovinių važtaraščių, PVM sąskaitų faktūrų ir kitų rašytinių bylos dokumentų matosi, kad nuo pat pradžių UAB „G.“ visus reikalus tvarkė ne su fiziniu asmeniu A. S., o su jo atstovaujama bendrija DNSB „M. B.“. 

Dėl teismo šališkumo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje numatyta asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. BPK 58, 59 straipsniai pateikia aplinkybių sąrašą, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi subjektyvų aspektą, kad nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Jo asmeninis nešališkumas preziumuojamas, jei nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Objektyvusis šio reikalavimo aspektas reiškia, kad teismas turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su jo nešališkumu susijusią abejonę.

Apeliantų argumentai, kad jų bylą išnagrinėjo šališkas teismas yra nepagrįsti, nes nėra nustatytų BPK 58 ir 59 straipsnių aplinkybių, be to I instancijos teismo metu apeliantai galėjo reikšti nušalinimus teismui, kas nebuvo daroma. Vien tai, kad teismas priėmė nuosprendį, kuris netenkino apeliantų, nėra pagrindas teigti, jog teismas buvo šališkas.

Dėl bausmės

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu A. S. už veikas numatytas LR BK 222 str. 1d., 300 str. 1d., 182 str. 2d. paskirtos laisvės atėmimo bausmes. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas skirdamas už nesunkius nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes, nesilaikė LR BK 54 str. numatytų bausmių skyrimo pagrindų, 55 str. reikalavimų, neatsižvelgė į padarytų veikų pavojingumą, jų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas svarbias aplinkybes. Apylinkės teismas už minėtas nusikalstamas veikas skyrė bausmes, kurios savo pobūdžiu neatitinka padarytų veikų pavojingumo ir kaltininko asmenybės. Dėl šios priežasties bausmės paskirtos už šias veikas keistinos, jas švelninant bei skiriant kitą bausmės rūšį-įstatyme numatytą baudą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2d. 2p., 3 d. ir 4 d.,328 str. 2p., 329 str. 2 p., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Nuteistosios V. S. apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo A. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal LR BK 222 str. 1 d. (apgaulingas DNSB „M. B.“ buhalterinės apskaitos tvarkymas) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal LR BK 300 str. 1 d. (darbo sutarties suklastojimas) – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal LR BK 182 str. 1 d. (dėl apgaule įgytų VSDFV lėšų) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams;

- pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į VSDFV lėšas) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 2 p., LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta A. S. galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Priimti tose dalyse naują nuosprendį:

A. S. dėl nusikalstamų veikų numatytų LR BK 222 str. 1 d. (apgaulingas DNSB „M. B.“ buhalterinės apskaitos tvarkymas), LR BK 300 str. 1 d. (darbo sutarties suklastojimas), LR BK 182 str. 1 d. (dėl apgaule įgytų VSDFV lėšų), LR BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į VSDFV lėšas) išteisinti, jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (LR BPK 303 str. 5d. 1p.).

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės už nusikalstamas veikas numatytas LR BK pagal LR BK 222 str. 1 d. (apgaulingas UAB „E.“ buhalterinės apskaitos tvarkymas), LR BK 300 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VII-1968 redakcija) (AB „S.“ laidavimo rašto suklastojimas), LR BK 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo UAB „G.“ atžvilgiu):

- už veiką numatytą LR BK 222 str. 1 d. (apgaulingas UAB „E.“ buhalterinės apskaitos tvarkymas) skirti 100 MGL t.y. 13000 (trylikos tūkstančių) litų baudą;

- už veiką numatytą LR BK 300 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VII-1968 redakcija) (AB „S.“ laidavimo rašto suklastojimas)  skirti 50 MGL t.y. 6500 (šešių tūkstančių penkių šimtų) litų baudą;

- už veiką numatytą LR BK 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo UAB „G.“ atžvilgiu) skirti 70 MGL t.y. 9100 (devynių tūkstančių šimto) litų baudą.

Šias bausmes subendrinti vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4d., jas iš dalies sudedant, ir skirti A. S. galutinę 150 MGL t.y. 19500 (devyniolikos tūkstančių penkių šimtų) litų baudą.

Panaikinti A. S. paskirtą kardomąją priemonę-dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria V. S. pripažinta kalta ir nuteista už nusikalstamą veiką numatytą LR BK 300 str. 1 d. (darbo sutarties suklastojimas) - 50 MGL (6500 Lt) bauda; už veiką numatytą LR BK 300 str. 1 d. (pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. I ketvirtį suklastojimas) - 20 MGL (2600 Lt) bauda; už veiką numatytą LR BK 300 str. 1 d. (pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. II ketvirtį suklastojimas) - 20 MGL (2600 Lt) bauda; už veiką numatytą LR BK 182 str. 1 d. (dėl apgaule įgytų VSDFV lėšų) - 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant ją būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir per bausmės laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą civiliniam ieškovui VSDFV Kauno skyriui; už veiką numatytą LR BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į VSDFV lėšas) - 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant ją būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir, vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 2 p., jai paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, V. S. paskirta galutinė 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant ją būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir per bausmės laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą civiliniam ieškovui VSDFV Kauno skyriui, ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį:

V. S. dėl nusikalstamų veikų numatytų LR BK 300 str. 1 d. (darbo sutarties suklastojimas), LR BK 300 str. 1 d. (pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. I ketvirtį suklastojimas), LR BK 300 str. 1 d. (pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. II ketvirtį suklastojimas), LR BK 182 str. 1 d. (dėl apgaule įgytų VSDFV lėšų),  pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į VSDFV lėšas) išteisinti, jai nepadarius šių nusikaltimų požymių turinčių nusikalstamų veikų.

Panaikinti V. S. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria civiliniam ieškovui VSDFV Kauno skyriui solidariai iš A. S. ir V. S. priteista 26394,72 Lt (dvidešimt šeši tūkstančiai trys šimtai devyniasdešimt keturi litai 72 ct.) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo (dalyje dėl žalos, susijusios su motinystės pašalpos išmokėjimu) ir civilinio ieškovo-VSDFV Kauno skyriaus pareikštą civilinį ieškinį nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui atmesti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d., konfiskuoti DNSB „M. B.“ už V. S. sumokėti gyventojų pajamų mokesčiai bei Valstybinio socialinio draudimo įmokos, kaip darant nusikalstamą veiką panaudoti pinigai.

Panaikinti laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą į V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) motinystės pašalpas už vaiko iki dviejų metų priežiūros atostogų laikotarpį.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, kurie pateikti apeliacinės instancijos teisme ir prijungti prie baudžiamosios bylos-UAB „E.“ buhalterinius dokumentus –apskaitos registrus segtuve, gražinti A. S.; V. S. pateiktus DNSB „M. B.“ buhalterinės apskaitos dokumentus-gražinti V. S..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Kolegijos pirmininkas                                              Algirdas Jaliniauskas

Kolegijos teisėjai                                                             Jurgis Kiškis

                                                                           Algimantas Smolskas