Pranešėja D. Burbulienė Nuorašas
Teisėja A. Meškaitė Civilinė
byla Nr. 2A-3-267/2010
Procesinio sprendimo kategorija 34.4.10.;
(S)
121.21.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Šiauliai,
2010 m. gruodžio 6 d.
Šiaulių
apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Burbulienės,
kolegijos teisėjų Jolantos
Badaugienės, Birutės Simonaitienės,
sekretoriaujant Irenai Dominauskienei,
dalyvaujant ieškovui S. S., ieškovo atstovui advokatui Rolandui Tamašauskui, atsakovams
O. J., O. J., S.
P., A. J., atsakovų O. J., A. J., S. P. atstovui advokatui
Henrikui Oseckiui,
viešame teismo posėdyje
apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo S. S.,
atstovaujančio nepilnametę G. S., apeliacinį skundą dėl Šiaulių
miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 6 d. sprendimo panaikinimo civilinėje
byloje, iškeltoje pagal ieškovo S. S., atstovaujančio
nepilnametę G. S., ieškinį atsakovams O.
J., O. J., A. J., S. P., tretiesiems asmenims Šiaulių miesto 4 – am notarų
biurui, Šiaulių miesto 1 – o notarų biuro notarei Deivai Paulauskienei dėl testamento
ir pagal jį išduotų paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais,
ir
n u s t a t ė :
Ieškovas ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės
teismą, prašydamas: 1) 2007 m. kovo 19 d. J. J., asmens
kodas (duomenys neskelbtini), gyvenusios (duomenys
neskelbtini), testamentą patvirtintą Šiaulių miesto 4-o notarų biuro notarės
Rimos Sadauskienės, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jai nuosavybės
teise priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų, iš
ko jis susidėtų, paliko lygiomis dalimis O. J., asmens
kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys
neskelbtini), J. J.,
asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys
neskelbtini), A. J., asmens kodas (duomenys
neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir S. P.,
asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys
neskelbtini), pripažinti negaliojančiu dėl testatoriaus J. J.
ligos ir sandorio sudarymo metu buvimo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti
savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti; 2) Šiaulių miesto 1 – o notarų biuro
išduotus pagal testatoriaus J. J. testamentą paveldėjimo
teisės liudijimus O. J., J. J., A. J., S. P. pripažinti
negaliojančiais. Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. J., palikusi šį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, adresu
(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, adresu
(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, adresu
(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypų vertė
5000 Lt, butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), buto vertė 45000 Lt. 2007 m. kovo 19 d. J. J. testamentu,
patvirtintu Šiaulių miesto 4-o notarų biuro notarės Rimos Sadauskienės,
registro Nr. (duomenys neskelbtini), jai nuosavybės teise priklausantį visą
kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų, iš ko jis susidėtų, paliko
lygiomis dalimis atsakovams O. J., J. J., A. J. ir S. P.. 2006 m. rugsėjo 15 d. J. J. testamentu,
patvirtintu Kauno miesto 13-o notarų biuro notarės Violetos
Bagdanskienės, registro Nr. (duomenys neskelbtini), jai nuosavybės teise
priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų, iš ko jis
susidėtų, buvo palikusi lygiomis dalimis G. S. ir A. J.. Ieškovas nurodė,
jog J. J. mirties priežastis onkologinis
susirgimas – (duomenys neskelbtini). J. J. dėl šio onkologinio
susirgimo, nors ir būdama veiksni, sandorio sudarymo metu – sudarant
testamentą, buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar
jų valdyti, todėl ieškovo teigimu, J. J. 2007 m. kovo 19
d. testamentas dėl minėtų aplinkybių turi būti teismo pripažintas
negaliojančiu. Pripažinus testamentą negaliojančiu, ieškovas prašė panaikinti
pagal jį išduotus paveldėjimo teisės liudijimus.
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 6 d.
sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš
ieškovo S. S., atstovaujančio nepilnametės dukters G. S. interesus,
atsakovui A. J. 1000 Lt, atsakovui J. J. 2500 Lt, atsakovei S. P. 1000 Lt
atstovavimo išlaidų. Teismas nurodė, kad ieškovas
ginčija vėlesnį testamentą, kurį panaikinus jo atstovaujamai nepilnametei dukrai atsirastų teisė paveldėti
pagal anksčiau sudarytą testamentą. Ieškovo prašymu byloje buvo paskirta
pomirtinė dokumentinė psichiatrinė
ekspertizė, kuri buvo atliekama iš visų išreikalautų J. J. medicininių dokumentų. Teismas konstatavo, jog
remiantis ekspertizės išvadomis, nėra jokio pagrindo teigti, kad J. J., sudarydama 2007 m. kovo 19 d. testamentą, būtų nesupratusi savo veiksmų. Be to, pažymėjo, kad teismo
posėdyje apklausta ekspertė papildomai paaiškino, jog išvadai duoti
medicininių dokumentų pakako, nei vienoje gydymo įstaigoje, kur buvo gydoma mirusioji J. J., nebuvo
padaryta įrašų apie tai, kad jai sutrikusi psichika, tokių reiškinių
nepastebėta. Teismas nurodė, kad liudytojai S. N., D. N. ir O. B., dalyvavę ginčijamo testamento sudarymo metu ir
jį pasirašę, parodė, jog J. J. notaro akivaizdoje
aiškiai išvardino visus įpėdinius, kuriems nori palikti palikimą ir pasakė, kad
turtą palieka visiems lygiomis dalimis. Pažymėjo, kad teismo posėdyje apklausta gydytoja psichiatrė, kuri buvo kviečiama pas
ligonę prieš surašant ginčijamą testamentą, parodė, jog J. J.
buvo orientuota, sąmoninga,
suprato įvykių reikšmę, žinojo, kad gydytoja kviečiama dėl jos ketinimo sudaryti naują testamentą, be to gydytoja atliko
su J. J. testą protinei veiklai ištirti ir jis
buvo teigiamas. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas padarė išvadą, kad mirusioji J. J. 2007 m.
kovo 19 d., surašydama testamentą, kurį ieškovas ginčija teisme, suprato savo
veiksmus ir išreiškė tikrąją valią. Tokią savo išvadą teismas motyvavo
tuo, kad visi ištirti įrodymai patvirtina
analogiškas aplinkybes - kad J. J. po atliktos (duomenys
neskelbtini) operacijos buvo sąmoninga,
bendravo su giminėmis, juos atpažino, išreikšdavo savo emocijas teigiamas ir neigiamas adekvačiai,
galėjo motyvuoti savo norus. Todėl teismas
konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad mirusioji J.
J. dėl sveikatos būklės negalėjo suprasti savo
veiksmų. Be to, teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo įrodinėjami kokie nors
neteisėti tyčiniai atsakovų
veiksmai, kurie lemtų jų teisės paveldėti praradimą pagal CK 5.6 str.
nuostatas. Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad atsakovai neva „įkalbėjo“
ir tokiu būdu įtakojo ligonę sudaryti sau palankų testamentą. Nurodė, jog
įstatymas aiškiai pasisako, jog įprastinis suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas
ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą nelaikomi prievarta ir neturi
įtakos testamento galiojimui. Atmetęs ieškinį, teismas priteisė iš ieškovo atsakovų
turėtas atstovavimo išlaidas.
Apeliaciniu skundu ieškovas S. S., atstovaujantis nepilnametę G. S.,
prašė panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 6 d.
sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti iš
atsakovų ieškovo turėtas atstovavimo išlaidas. Be to, ieškovas prašė paskirti pakartotinę
teismo psichiatrinę – psichologinę ekspertizę, užduodant klausimą, „ar J. J., a.k. (duomenys neskelbtini),
mirusi (duomenys neskelbtini), laikotarpyje, per kurį surašė kelis testamentus:
2006-07-05, 2006-08-31, 2006-09-15 ir paskutinio testamento surašymo 2007-03-19
momentui, dėl savo sveikatos būklės galėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmę
ir juos valdyti?“. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Pirmosios
instancijos teismas, nustatydamas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes,
susijusias su J. J. galėjimu suprasti savo veiksmų
reikšmę ir juos valdyti, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias
įrodinėjimą (CPK 176, 181, 185 str.), ir išvadas parėmė prieštaringais,
nepatikimais įrodymais, padarė nelogiškų išvadų ir dėl to priėmė nemotyvuotą,
nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Teismas neįvertino prieštaravimų liudytojų
parodymuose ir nemotyvavo, kodėl šiais įrodymais remiasi. Prieštaravimai yra
tarp O. B., S. N. parodymų, kad
„apie anksčiau sudarytus testamentus kalbos nebuvo“ ir 2007 m. kovo 19 d. J. J. testamento turinio, kur nurodyta „Visus anksčiau
sudarytus testamentus naikinu“. Taip pat yra prieštaravimai tarp O. B., S. N. parodymų, kad notarė
viską susirašė, paėmė pasus, susirašė duomenis, notarė išvažiavo, paskui vėl
pakvietė liudytojus, tada perskaitė testamentą, ligonė pasakė, kad viskas
gerai, liudytojai pasirašė už ligonę. Tuo tarpu 2007 m. kovo 19 d. J. J. testamente nurodyta, kad testamentas sudarytas ir
patvirtintas 2007 m. kovo 19 d. 10 val. notaro biure. Liudytojams nenuvykus į
notaro biurą, įrašai notariniame registre galėjo būti padaryti tik J. J. ir liudytojų buvimo vietoje, todėl įrašas apie
testamento patvirtinimą notaro biure prieštarauja liudytojų parodymams.
2.
Teismo psichiatrinės ekspertizės akto Nr. 86 TPK – 186 išvados padarytos
neištyrus dalies byloje esančių duomenų, remiamasi dokumentu, kurį išdavęs
asmuo negali būti pripažintas nešališku. Be to, teismas 2008 m. spalio 10 d.
nutartimi nemotyvuotai atmetė pagrįstą ieškovo prašymą paskirti pakartotinę
teismo psichiatrinę ekspertizę. Tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir
nurodytas aplinkybes dėl E. N. ir galimai V. M. šališkumo, teismas būtų turėjęs pagrindą skirti
pakartotinę teismo psichiatrinę ekspertizę. Ekspertizės akto išvados pagrįstos
gydytojos E. N. surašytu 2007 m. kovo 9 d. pažymėjimu Nr.
(duomenys neskelbtini) kaip pagrindiniu duomenų šaltiniu apie J.
J. sveikatos būklę. Atsakovė O. J. paaiškino, kad
dirbo (duomenys neskelbtini) iki 2002 m. E. N. apklausta
liudytoja parodė, kad dirbo toje pačioje įstaigoje – (duomenys neskelbtini).
Tokiu būdu viena iš šalių byloje O. J. ir liudytoja E. N. dėl tarnybos buvo priklausomos. Tokios aplinkybės būtų
pagrindas suinteresuotiems asmenims pareikšti nušalinimą CPK 66 str. pagrindu,
t.y. dėl kitų aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl eksperto nešališkumo ir CPK
67 str. 2 d. 1 p. numatytu pagrindu, kai ekspertas dėl tarnybos ar kitaip
priklausomas nuo vienos iš šalių. Kitoks priklausymas šiuo atveju pasireiškia
privačiu E. N. ir atsakovės O. J. santykių
pobūdžiu. Atsižvelgiant į byloje esančius liudytojos E. N. parodymus,
tarp E. N. ir atsakovės O. J. susiklostę
santykiai vertintini kaip privatūs, o ne vien tarnybiniai. Be to, gydytoja E. N. ir ekspertė V. M. Šiaulių miesto
gydymo įstaigose praktikuoja kaip (duomenys neskelbtini), todėl yra pagrindo
manyti, kad anksčiau yra buvęs ryšys dėl darbo vienoje įstaigoje. Kadangi
ekspertizės akte buvo vertinamas 2007 m. kovo 9 d. pažymėjime Nr. (duomenys
neskelbtini) pateiktų išvadų teisingumas, nustačius, kad E.
N. ir V. M. anksčiau buvo dėl tarnybos ar kitų
priežasčių viena nuo kitos priklausomos, šios aplinkybės duotų pagrindą V. M. atžvilgiu taikyti CPK 66 str., 67 str. 2 d. 1 p.
nuostatas. Be to, Ekspertizės akte palikti be įvertinimo medicininiuose
dokumentuose užfiksuoti duomenys apie J. J. sveikatos
būklę gydymo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metu. Kiti
ekspertizės akte nurodyti duomenys prieštarauja medicininiams dokumentams. Iš
ekspertizės akto matyti, kad nustatant psichikos būklę būtų svarbūs gydymo metu
pastebėtos dezorientacijos priežastys ir pasireiškimo būdas. Išvadose pažymėta,
kad yra prieštaravimas tarp įrašų „ligonė sąmoninga“ ir „dezorientuota“. J. J. dezorientacija medicininiuose dokumentuose užfiksuota
(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), šias aplinkybes detaliau
galėjo paaiškinti įrašus medicininiuose dokumentuose padarę gydytojai A. G. ir S. S.. Todėl ekspertizės
aktas yra nemotyvuotas ir neišsamus, kadangi pagal tuos duomenis, kurie buvo
prie bylos pridėtuose medicininiuose dokumentuose, tuo pačiu metu ekspertė
padarė apibendrintą išvadą, apimančią J. J. gydymosi
laikotarpį visose gydymo įstaigose. Pažymėtina, kad dėl tokių ekspertės V. M. veiksmų, kai nebuvo nurodyta apie išsamiai išvadai
pateikti reikiamus duomenis, buvo suvaržytos šalių teisės, kadangi ieškovas
nėra medicinos specialistas ir negali nuspręsti, kurie duomenys gali turėti
reikšmės vertinant J. J. sveikatos būklę. Todėl byloje
būtina skirti pakartotinę teismo psichiatrinę – psichologinę ekspertizę.
Atsiliepimu į ieškovo S. S., atstovaujančio nepilnametę G. S.,
apeliacinį skundą atsakovai A. J., J.
J. ir S. P. prašė atmesti apeliacinį skundą ir
palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 6 d. sprendimą
nepakeistą. Tuo pačiu atsakovai prašė iš ieškovo priteisti bylinėjimosi
išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Atsiliepimas grindžiamas
tokiais argumentais:
1. Nagrinėjamoje byloje pomirtinė dokumentinė
psichiatrinė ekspertizė buvo paskirta ir atliekama pagal ieškovo pateiktą
teismui prašymą. Ekspertizei buvo pateikta visa civilinės bylos medžiaga,
tiriamosios J. J. medicininiai dokumentai pateikti paties
ieškovo bei ieškovo prašymu išreikalauti iš medicinos įstaigų, kuriose gydėsi J. J.. Apeliantas teigia, kad yra prieštaravimai tarp
liudytojų O. B. ir S. N. parodymų,
bei tai, kad įrašai notariniame registre galėjo būti padaryti tik J. J. ir liudytojų buvimo vietoje, todėl įrašas apie
testamento patvirtinimą notaro biure prieštarauja liudytojų parodymams. Teismas
pagrįstai sprendime rėmėsi šių liudytojų parodymais, jie dalyvavo, kai buvo
surašytas 2007 m. kovo 19 d. testamentas. Visi liudytojai nurodė tas pačias
aplinkybes, kaip buvo surašytas testamentas. Testamentas sudarytas ir
patvirtintas notaro biure. Notarinio veiksmo atlikimo vieta testatorės laikina
gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), tai yra nurodyta pačiame testamente,
todėl nesuprantamas ieškovo bandymas klaidingai interpretuoti neginčijamus
faktus.
2. Pirmosios instancijos teismas
teisingai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, tuo tarpu ieškovas pateikęs ieškinį,
vilkino bylos nagrinėjimą gavus jam nepalankią ekspertizės išvadą, pradėjo teigti, kad ekspertizei pateikti ne visi
duomenys, nors teismas, skirdamas ekspertizę, išreikalavo visą medžiagą,
kurią ieškovas buvo nurodęs, taip pat ieškovas
nereiškė jokių prieštaravimų dėl ekspertizės atlikimo vietos, nors tai, kur
atsakovė O. J. buvo dirbusi iki pensijos jam buvo žinoma.
Ieškovo argumentai dėl gydytojos E. N., ekspertės V. M. šališkumo yra niekuo nepagrįsti. Pačiai ekspertei yra
žinomos CPK 66 str., tiek 67 str. 2 d. 1 p. nuostatos ir ekspertė būtų nusišalinusi nuo ekspertizės atlikimo, jei būtų
buvusios aplinkybės kėlusios abejones nešališkumu. Be to, po testamento surašymo praėjus mėnesiui J. J. buvo gydyta (duomenys neskelbtini) ir tiriamosios psichikos sutrikimo požymių
neužfiksuota, atvirkščiai, nurodoma „sąmoninga, orientuota“, tai niekuo
nesuinteresuotų gydytojų įrašai ligos istorijoje, kas paneigia ieškovo teiginius
dėl J. J. psichinės būsenos. Pažymėtina, kad pats ieškovas,
vesdamas bylą su atstovu, nepateikė motyvuoto prašymo, kokią pakartotinę ekspertizę
skirti, kam pavesti atlikti ir dėl ko būtina
pakartotinė ekspertizė, kokius klausimus reikia pateikti ekspertui, kokią dar
medžiagą pateikti ekspertui. Kadangi
pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta prašymo kviesti gydytojų A. G., S. S., R. D., apeliacinėje instancijoje jie nebeturėtų būti
apklausiami, be to yra ligos istorijų
išrašai, kurie ir suteikia objektyvią informaciją apie J. J. sveikatos
stovį.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir
teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas
(CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo
teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame
skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str.
2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos
teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Šiaulių
apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartimi O. J. pripažinta
jos mirusio vyro J. J. teisių perėmėja šioje byloje (b.
l. 38, tomas 3).
Apeliantas
S. S. ginčija Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m.
lapkričio 6 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pažeidus įrodymų rinkimą
reglamentuojančias procesinės teisės normas ir netinkamai vertinus byloje
esančius įrodymus, ieškovui pareiškus reikalavimus dėl J. J. 2007
m. kovo 19 d. testamento pripažinimo negaliojančiu kaip sudaryto testatorei
negalėjus suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 str.).
Vadovaujantis CK
1.89 str., pripažintini negaliojančiais testamentai, sudaryti asmens, kuris,
nors ir būdamas veiksnus, sudarydamas testamentą buvo tokios būklės, kad
negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Sprendžiant klausimą,
galėjo ar negalėjo asmuo sudarydamas sandorį suvokti savo veiksmų reikšmę ir
juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę
ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą,
pagrįstumą, protingumą ir kita). Byloje buvo įrodinėjama, kad sudarant
ginčijamą testamentą velionė J. J. negalėjo suprasti savo
veiksmų reikšmės dėl psichikos sveikatos sutrikimų. Pagal CPK 218 str. eksperto
išvada teismui nėra privaloma, tačiau kai ginčijant sandorį ieškinio pagrindu
nurodoma psichinė negalia ir jos nulemta būsena, dėl kurios sandorį sudaręs
asmuo negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, medicininiai
duomenys bei ekspertų išvados turi itin svarbią įrodomąją vertę santykyje su
kitais įrodymais.
Esant taip
suformuluotam ieškinio pagrindui sandorį sudariusio asmens psichinės būsenos,
buvusios testamento sudarymo metu, nustatymas turi esminę reikšmę tikrinant
ieškovo reikalavimo pagrįstumą, o atsakymas į tai galimas tik išaiškinus
klausimus, reikalaujančius specialių žinių medicinos srityje. Nagrinėjamoje
byloje siekiant nustatyti J. J. psichikos būseną, buvusią
ginčijamo testamento sudarymo metu (2007 m. kovo 19 d.), buvo atliktos net trys
ekspertizės: 1) pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė; 2) pakartotinė teismo
psichiatrinė – psichologinė ekspertizė; 3) pakartotinė pomirtinė kompleksinė
teismo psichiatrijos neurologijos ekspertizė. Pirmosios dvi ekspertizės
atliktos ieškovo prašymu, o trečioji – atsakovų prašymu. 2008 m. rugpjūčio 18
d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 137 – 140, tomas 1) ekspertė V. M. davė išvadą, konstatuodama,
jog J. J. 2006 m. liepos 5 d., 2006 m. rugpjūčio 31 d.,
2006 m. rugsėjo 15 d. ir paskutinio testamento surašymo 2007 m. kovo 19 d.
momentu galėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juo pilnai teisingai
valdyti. Apeliantui suabejojus galimu ekspertės V. M. šališkumu
bei nurodant, kad ekspertizės akto išvados padarytos neištyrus dalies byloje
esančių dokumentų, Šiaulių apygardos teismas 2009 m. gegužės 13 d. nutartimi
paskyrė pakartotinę teismo psichiatrinę – psichologinę ekspertizę, pavedant ją
atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos
ministerijos Respublikinio teismo psichiatrijos skyriaus ekspertų komisijai. 2009
m. lapkričio 16 d. – gruodžio 11 d. pakartotinės ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertų komisija padarė išvadą: 1) duomenų, kad J. J. laikotarpiu, per kurį surašė 2006 m. liepos 5 d., 2006
m. rugpjūčio 31 d., 2006 m. rugsėjo 15 d. testamentus, dėl psichikos būklės
negalėtų suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nėra; 2) J. J. paskutinio testamento surašymo metu, 2007 m. kovo 19
d., dėl psichikos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti
(b. l. 111 – 120, tomas 2). Ekspertų komisija konstatavo, kad kompleksinis
patologinių faktorių ((duomenys neskelbtini)) veikimas sąlygojo J. J. negalėjimą suvokti esminės informacinės 2007 m. kovo
19 d. sudaryto sandorio (testamento) pusės ir negebėjimą valdyti savo veiksmų. Be
to, ekspertų komisija pažymėjo, kad J. J. nustatoma
diagnozė: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Esant byloje šioms
dviem ekspertizėms, kurių išvados kardinaliai priešingos, ir siekdami teisingai
bei išsamiai išsiaiškinti visas aplinkybes, atsakovai J. J.,
A. J. ir S. P. pateikė prašymą dėl pakartotinės
pomirtinės kompleksinės teismo psichiatrijos neurologijos ekspertizės skyrimo
(b. l. 138 – 139, tomas 2). Šiaulių apygardos teismas 2010 m. kovo 15 d.
nutartimi šį atsakovų prašymą patenkino ir paskyrė pakartotinę pomirtinę
kompleksinę teismo psichiatrijos neurologijos ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinės
teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos
ekspertiniam skyriui, į ekspertų komisiją įtraukiant
specialistą neurologą. 2010 m. kovo 29 d. – gegužės 24 d. pakartotinės
ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta išvada, kad J. J. paskutinio testamento surašymo metu, 2007 m. kovo 19
d., dėl savo sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų
valdyti (b. l. 7 – 17, tomas 3). Šiame ekspertizės akte nurodyta, kad J. J. nustatoma diagnozė: (duomenys neskelbtini); (duomenys
neskelbtini). Be to, ekspertizės akte pažymėta, kad teismo nutartyje atlikti
kompleksinę psichiatrinę – neurologinę ekspertizę klausimų neurologui nėra, o
civilinėje byloje yra neurochirurgo medicinos mokslų daktaro R.
Š. konsultacinė išvada (b. l. 38 – 46, tomas 2).
Pakartotines ekspertizes atlikę ekspertai psichiatrai ir psichologai tyrė
gausią ir išsamią informaciją apie velionės ligas ir nustatė, kad ginčo
sandorio metu J. J. buvo tokios būsenos, jog negalėjo
suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Kolegija įvertinusi pakartotinių ekspertizių
aktus, konstatuoja, jog nėra pagrindo abejoti, kad
ekspertizes atlikę psichiatrai kompetentingai ištyrė ir įvertino velionės ligų
eigą, ekspertizės išvados yra logiškos, išplaukiančios iš tyrimo metu gautų
duomenų. Ekspertų išvados, kuriomis suformuluotas kategoriškas atsakymas į
teismo pateiktą klausimą dėl J. J. faktinio gebėjimo suprasti
savo veiksmų esmę sudarant ginčo sandorį, pripažintinos tiesioginiu įrodymu.
Byloje nenustatytos aplinkybės, kurios duotų pagrindą nesutikti su ekspertų
išvadomis. Teismo psichiatrijos ekspertizės atliktos surinkus visus
medicininius duomenis apie tiriamosios sveikatos būklę, todėl ekspertizės
išvados yra ypač reikšmingos. Ekspertų išvadas dėl tiriamojo asmens neveiksnumo
sudarant ginčijamą testamentą patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, t. y.
liudytojų R. D., A. G. parodymai
(b.l. 79, 91 – 92, tomas 2).
Vertindama visų
trijų teismo psichiatrijos ekspertizių aktus, teisėjų kolegija pabrėžia, jog pakartotinės ekspertizės kategoriškai paneigia pirminės ekspertizės išvadas.
Abiejų pakartotinių ekspertizių metu pasirėmus medicinine dokumentacija ir liudytojų
parodymais buvo konstatuotas klinikinių požymių (simptomų), būdingų (duomenys
neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), buvimas. Tai įgalina konstatuoti, kad J. J. buvo tokios būklės, dėl kurios ji ginčijamo testamento
sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.
Ieškovo
į bylą pateiktą 2008 m. gruodžio 5 d. teismo medicinos specialisto konsultacinę
išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.
l. 38 – 46, tomas 2), teisėjų kolegija, vertina kaip rašytinį įrodymą (CPK 177 str.), turintį specialių žinių apie civilinėje byloje
nagrinėjamą klausimą. Šis rašytinis įrodymas yra gautas ne CPK 212 str. nustatyta
tvarka, o komerciniais pagrindais, kurio tikslas yra paneigti 2008
m. rugpjūčio 18 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys
neskelbtini) (b. l. 137 – 140, tomas 1) išvadas.
Teisėjų
kolegija pažymi, kad jei (duomenys neskelbtini) sergantis žmogus yra
sąmoningas, t.y. kontaktuojantis su žmonėmis, orientuotas laike ir erdvėje ir
tuo atveju, kai tokios (duomenys neskelbtini) simptomai yra mažiau išreikšti,
žmogus atrodo normaliai, tačiau tai nereiškia, kad jo psichika nėra sutrikusi. (duomenys
neskelbtini) konstatuoti yra būtinas paciento ligos ir psichikos būklės klinikinis
aprašymas, kurio nesant (duomenys neskelbtini) diagnozavimas yra negalimas. J. J. psichikos būklė iki mirties buvo įvertinta vienintelį
kartą – 2007 m. kovo 8 d., kai gydytoja psichiatrė E. N.,
apžiūrėjusi pacientę, padarė išvadą, kad J. J. yra psichiškai
sveika ((duomenys neskelbtini)). Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga,
sprendžia, jog gydytoja psichiatrė E. N. neatliko
išsamios J. J. psichikos būklės analizės,
paviršutiniškai, neturėdama medicininių dokumentų, apžiūrėjo pacientę, todėl pacientės
klinikinis tyrimas buvo neobjektyvus ir neišsamus. Atsižvelgiant į tai,
ekspertai J. J. psichikos būklės diagnostikai vertingus
duomenis galėjo surinkti tik objektyvios anamnezės būdu – iš tiriamosios
medicininės dokumentacijos apie J. J. psichikos būklę.
Akivaizdu, jog J. J. psichikos būklės klinikinio tyrimo
netinkamas atlikimas ir tai, kad apie (duomenys neskelbtini) simptomus galima
spręsti tik iš kitų sričių gydytojų klinikinių aprašymų, sąlygoja J. J. klinikinio aprašymo neinformatyvumą psichiatriniu
požiūriu. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog J. J. psichikos
būklės klinikinio tyrimo, jeigu jis būtų tinkamai atliktas, tikslas surinkti
kuo daugiau (duomenys neskelbtini) diagnostikai vertingų duomenų. Atsižvelgiant
į tai, darytina išvada, jog (duomenys neskelbtini) simptomų konstatavimas ne
klinikinio tyrimo metu, o tiriant paciento medicininę dokumentaciją, yra
pakankamas pagrindas diagnozuoti šį psichikos sutrikimą. Kolegija pažymi, kad
byloje apklaustų liudytojų parodymai yra subjektyvūs ir prieštaringi, nes
kiekvienos iš šalių kviesti liudytojai siekė patvirtinti šalių nurodytus
faktus. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad visi teisme liudiję
asmenys (išskyrus gydytojus), o taip pat proceso šalys neturi specialių
psichologijos ir psichiatrijos žinių, todėl jiems sunku spręsti apie kito
asmens psichinę būklę, atpažinti ar kitas asmuo turi kokių nors psichinės
sveikatos sutrikimų ar ne. Tokioje situacijoje teisėjų kolegija liudytojų
parodymais, susijusiais su testatorės psichine būsena, nesivadovauja.
Teisėjų
kolegija įvertina ir tai, kad J. J. nuolatinis testamentų
kaitaliojimas – 2006 m. liepos 5 d., 2006 m. rugpjūčio 31 d., 2006 m. rugsėjo
15 d. 2007 m. kovo 19 d. testamentai (b. l. 6 – 8, 114 – 115, tomas 1) –
taipogi suponuoja išvadą, jog velionės J. J. sudaryti
testamentai turėjo valios trūkumų.
Esant pakartotinių teismo
psichiatrijos ekspertizių išvadoms dėl J. J. negalėjimo
suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti 2007 m. kovo 19 d. sudarant
testamentą dėl (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) sindromo,
pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimant naują sprendimą.
Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pakartotinių ekspertizių išvados bei liudytojų R. D., A. G. parodymai
(b.l. 79, 91 – 92, tomas 2) sąlygoja CK 1.89 str. įtvirtinto pagrindo
pripažinti negaliojančiu ginčijamą testamentą buvimą. Nagrinėjamu atveju ieškovas
S. S. yra įstatyminis įpėdinis pagal CK 5.11 str. 1 d. 5
p. nuostatas, galintis reikšti ieškinį dėl testamento nuginčijimo (CK 5.17 str.
1 d.).
Kolegija, pripažindama
ginčo testamentą negaliojančiu, įvertina ir CK 5.17 str. 2 d. nuostatas, pagal
kurias vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, anksčiau sudarytas
testamentas netampa galiojančiu, išskyrus atvejus, kai vėlesnis testamentas
pripažįstamas negaliojančiu dėl to, jog jis buvo sudarytas dėl smurto ar
realaus grasinimo, taip pat asmens, teismo pripažinto neveiksniu, ar asmens,
kurio veiksnumas teismo apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais,
narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis.
Pripažinus negaliojančiu
2007 m. kovo 19 d. J. J., asmens kodas (duomenys
neskelbtini), gyvenusios (duomenys neskelbtini), testamentą, patvirtintą
Šiaulių miesto 4-o notarų biuro notarės Rimos Sadauskienės, registro Nr. (duomenys
neskelbtini), tenkintinas ir išvestinis ieškovo reikalavimas panaikinti pagal
ginčijamą testamentą Šiaulių miesto 1-o notarų biuro 2007 m. gruodžio 19 d. ir
2008 m. sausio 17 d. išduotus paveldėjimo teisės liudijimus atsakovams J. J., A. J., S. P. (priedas
Nr. 1, b. l. 67, 73).
Kadangi teisėjų
kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir šalių pateiktus argumentus,
daro priešingas išvadas, lyginant su pirmosios instancijos teismo sprendimu,
tai apskųstasis teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas –
ieškinys tenkintinas visiškai (CPK 330 str., 326 str. 1 d. 2 p.).
Teisėjų
kolegija, tenkindama apeliacinį skundą, panaikindama skundžiamą pirmosios
instancijos teismo sprendimą ir
priimdama naują sprendimą, kuriuo ieškinys tenkinamas visiškai, priteisia lygiomis
dalimis iš atsakovų ieškovui 2500 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų, 1742
Lt žyminio mokesčio bei 2669 Lt išlaidų už ekspertizės atlikimą (CPK 93 str. 1
d., 88 str. 1 d. 1 p., 6 p., b. l. 4, 51, 59, 144, tomas 1, b. l. 10, 121, 123,
134, tomas 2). Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas
sumokėjo 5500 Lt už teismo medicinos specialisto konsultacinę išvadą su
neurochirurgu ir psichiatru bei teismo medicinos specialisto konsultaciją (b.
l. 47 – 48, tomas 2). Kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į byloje teismo
paskirtų ekspertizių skaičių, šios ieškovo turėtos išlaidos už privačią
ekspertizę negali būti pripažintos
pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies
išlaidavimo. Todėl šios išlaidos ieškovui iš atsakovų nepriteistinos.
Be to, priėmus naują sprendimą, valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina
74,03 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu abiejų instancijų
teismuose (CPK 88 str. 1 d. 3 p., b. l. 22, tomas 2, b. l. 50, tomas 3).
Šiaulių miesto
apylinkės teismas 2008 m. sausio 17 d. nutartimi, tenkindamas ieškovo S. S., atstovaujančio nepilnametę G. S.,
prašymą, byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones (b. l. 35 – 36, tomas 1). Patenkinus
ieškovo apeliacinį skundą, laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 150
str. 4 d.).
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326
straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Šiaulių
miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti
naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Pripažinti
negaliojančiu 2007 m. kovo 19 d. J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini),
gyvenusios (duomenys neskelbtini), testamentą, patvirtintą Šiaulių miesto 4-o
notarų biuro notarės Rimos Sadauskienės, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo
jai nuosavybės teise priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur
jis bebūtų, iš ko jis susidėtų, paliko lygiomis dalimis O. J.,
asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys
neskelbtini), J. J.,
asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys
neskelbtini), A. J., asmens kodas (duomenys
neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir S. P.,
asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys
neskelbtini), dėl testatoriaus J. J. ligos ir sandorio
sudarymo metu buvimo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų
reikšmės ir jų valdyti.
Pripažinti
negaliojančiais Šiaulių miesto 1-o notarų biuro 2007 m. gruodžio 19 d. ir 2008
m. sausio 17 d. išduotus pagal testatorės J. J. testamentą
paveldėjimo teisės liudijimus J. J., A.
J., S. P..
Panaikinti
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 17 d. nutartimi taikytas
laikinąsias apsaugos priemones.
Priteisti iš atsakovų
O. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)),
O. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)),
S. P. (a.k. (duomenys neskelbtini)),
A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini))
ieškovui S. S. (a.k. (duomenys
neskelbtini)) po 1727,75 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt
septynis litus 75 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovų
O. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)),
O. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)),
S. P. (a.k. (duomenys neskelbtini)),
A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini))
į Valstybės biudžetą po 18,51 Lt (aštuoniolika litų ir 51 centą) išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (gavėjas Valstybinė mokesčių
inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji
sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)).
Teisėjų
kolegijos pirmininkė Danutė Burbulienė
Teisėjai Jolanta
Badaugienė
Birutė
Simonaitienė
Nuorašas tikras
Teisėja
D. Burbulienė