Civilinė byla Nr. e2-21544-1044/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15750-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1.;
2.6.8.10.; 2.6.1.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugpjūčio 14 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovei J. U. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovas UAB „Gelvora“ (toliau ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės J. U. (toliau ir atsakovė) 59,01 Eur skolos, 18,79 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad AB „Telia Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Omnitel“) ir atsakovė 2008 m. kovo 29 d. sudarė įrangos lengvatinėmis sąlygomis įsigijimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią AB „Telia Lietuva“ atsakovei, atsižvelgiant į sutartyje numatytus terminus ir sąlygas, suteikė įrangą, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Tačiau atsakovė su AB „Telia Lietuva“ tinkamai neatsiskaitė ir liko skolinga 59,01 Eur. UAB „Gelvora“ ir AB „Telia Lietuva“ 2012 m. gruodžio 28 d. pasirašė Skolų portfelio prikimo-pardavimo sutartį Nr. TR3700-12218/12-20-78, pagal kurią AB „Telia Lietuva“ atlygintinai perleido ieškovui visas reikalavimo teises į atsakovės skolą.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalimi, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Ieškovo nurodytu atsakovės J. U. gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), siųsti procesiniai dokumentai grąžinti teismui neįteikti. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, atsakovė nedirba (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš VĮ Registrų centro Gyventojų registro departamento išrašo matyti, jog atsakovė yra deklaravusi išvykimą į Nyderlandus. Teismui nėra žinomi kiti galimi atsakovo gyvenamosios ar darbo vietos adresai, todėl ieškovo prašymu, teismas 2019 m. liepos 10 d. nutartimi procesinius dokumentus atsakovei įteikė viešo paskelbimo būdu. Kadangi atsakovė nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas tokiu atveju prašo priimti sprendimą už akių, teismas daro išvadą, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).
Ieškinys tenkintinas
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2008 m. kovo 29 d. AB „Telia Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Omnitel“) ir atsakovė sudarė įrangos lengvatinėmis sąlygomis įsigijimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią AB „Telia Lietuva“ atsakovei suteikė įrangą, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus (e. b. l. 5-6), tačiau su AB „Telia Lietuva“ tinkamai neatsiskaitė ir liko skolinga 59,01 Eur (203,75 Lt). Iš teismui pateiktos 2012 m. gruodžio 28 d. Skolų portfelio prikimo-pardavimo sutarties Nr. TR3700-12218/12-20-78 ir 2012 m. gruodžio 28 d. priedo išrašo nustatyta, kad pradinis kreditorius AB „Telia Lietuva“ perleido ieškovui UAB „Gelvora“ reikalavimo teisę į atsakovą (e. b. l. 10-13). Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Atsakovė apie reikalavimo perleidimą buvo informuota 2013 m. sausio 15 d. pranešimu (e. b. l. 7) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalis). Be to, kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, laikytina, kad atsakovas apie reikalavimo perleidimą šiuo atveju informuotas tinkamai.
Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus ar vykdyti veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Duomenų, kad atsakovė būtų padengęs įsiskolinimą ieškovui, nėra (CPK 179 straipsnis, 185 straipsnis). Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, skolos ieškovui neginčijo. Įvertinęs aukščiau byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, iš atsakovės ieškovui priteistina 59,01 Eur skolos.
CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovas už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. gegužės 10 d., paskaičiavo atsakovei 5 procentų dydžio metines palūkanas, kurių suma sudaro 18,79 Eur (e. b. l. 8). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, ieškovo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir 18,79 Eur dydžio palūkanos priteistinos ieškovui iš atsakovės.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (77,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo reikalavimai yra patenkinti visiškai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis. Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir iš atsakovės priteistinos ieškovui (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės J. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ (juridinio asmens kodas 125164834) 59,01 Eur (penkiasdešimt devyni eurai, 01 ct) skolos, 18,79 Eur (aštuoniolika eurų, 79 ct) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (77,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolika eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir, nepavykus kopijos įteikti paštu, skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Gerda Sinkevičienė