Civilinė byla Nr. e2-834-943/2020

                Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00307-2020-9

        Procesinio sprendimo kategorijos:

        3.1.18.1.1.; 3.1.18.1.1.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nikosparta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės restruktūrizuojamos akcinės bendrovės „Arenda-Centr“ ieškinį atsakovėms  bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Construction ACE“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Nikosparta“, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Finiens“,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė restruktūrizuojama akcinė bendrovė (toliau – AB) „Arenda-Centr“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia ab initio atsakovių bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Construction ACE“ ir UAB „Nikosparta“ 2017 m. gruodžio 29 d. sudarytą ginčijamų reikalavimų pirkimo–pardavimo sutartį.

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei UAB „Nikosparta“ 2017 m. gruodžio 19 d. sudarytos ginčijamų reikalavimų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu į skolininką UAB „FINIENS“ įgytą reikalavimo teisę perleisti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 27 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. 

4.       Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinyje nurodytus argumentus, bei pateiktus rašytinius įrodymus, sprendė, kad yra ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo tikimybė.

5.       Vertindamas tai, ar egzistuoja grėsmė ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovei realizavus turimas reikalavimo teises, ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju, jo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas. Teismas nurodė, kad nagrinėjamos bylos atveju yra aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą bei užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.       Atskiruoju skundu atsakovė  UAB „Nikosparta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1.       Ieškovė, savo ieškinyje pasisakydama dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, formaliai nurodo, kad ieškinio reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas ir galėtų būti tenkintas, tačiau ieškovė sąmoningai nutyli esmines teisines aplinkybes, kad dėl jos reikalavimo nepagrįstumo ir kitų svarbių juridinių faktų yra pasisakyta ne viename teisminiame procese teismams priėmus atitinkamus sprendimus (nutartis). Ieškovės kreditorinis reikalavimas (kaip materialusis teisinis reikalavimas) UAB „Finiens“ bankroto byloje nebuvo patvirtintas, ši aplinkybė yra ieškinio tikėtiną pagrįstumą paneigianti aplinkybė, todėl laikinoji apsaugos priemonė nagrinėjamoje civilinėje byloje negalėjo būti pritaikyta. Restruktūrizuojama AB „Arenda-Centr“ apskritai neturi teisės ginčyti bankrutavusios UAB „Construction ACE“ ir UAB „Nikosparta“ 2017 m. gruodžio 29 d. sudarytos reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties, nes jai ši sutartis nesukelia jokių teisinių pasekmių (nenustato ir nepanaikina teisių ar pareigų).

7.       Ieškovė restruktūrizuojama AB „Arenda-Centr“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.       Didžioji dalis atskirojo skundo argumentų susiję su bylos aplinkybių dėstymu, įrodymais bei jų vertinimu, kas sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą šalių ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės, o vertinamas tikėtinas ieškinio pagrįstumas.

7.2.       Ieškovės ieškinys yra priimtas, kas tik patvirtina, jog šioje byloje pareikštas reikalavimas nebuvo nagrinėjamas ar priimtas nagrinėti teismuose, ieškovė atsakingai patvirtina, kad niekada anksčiau nebuvo ir nėra pareiškusi analogiško reikalavimo.

7.3.       Pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, t. y. (1) ieškinio pagrįstumą bei (2) ieškovui palankaus teismo sprendimo neįmanomą arba apsunkintą įvykdymo riziką, bet ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamos bylos atveju yra aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą bei užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

9.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).

10.       Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nustatė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir pirmoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistuoja. Būtent šią teismo išvadą apeliantė kvestionuoja, nurodydama, kad ieškovės ieškinys yra preliminariai nepagrįstas. 

11.       Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo, pažymi, kad į klausimą, ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra tenkintinas, atsakoma tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atliekamas tik preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas, kuris nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Galima procesinė situacija, kai tokios abejonės atsiras ir po klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo.

12.       Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016; 2017 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-74-943/2017; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1106-790/2019).

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2740-866/2020 buvo atmestas ieškovės ieškinys. Susiklosčius tokiai teisinei situacijai, kad byla iš esmės pirmosios instancijos teisme jau išnagrinėta ir ieškinys atmestas, darytina išvada, kad viena iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – tikėtinas ieškinio (prašymo) pagrįstumas – neegzistuoja. Nors minėtas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 1 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs, dėl jo yra pateiktas apeliacinis skundas, tačiau tai nepaneigia abejonių dėl galbūt ieškovei palankaus įsiteisėjusio teismo sprendimo priėmimo šioje byloje, o tai – pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių netaikyti.

14.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad ieškovės ieškinys nėra laikytinas prima facie pagrįstu, t. y. nenustatyta viena iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų (CPK 144 straipsnis). Kaip minėta, nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo, todėl nustačius, kad nagrinėjamu atveju ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, dėl kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, apeliacinės instancijos teismas, kaip dėl teisiškai nereikšmingos, nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

15.       Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nesant vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinųjų sąlygų, atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės restruktūrizuojamos akcinės bendrovės „Arenda-Centr“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Teisėja                                                         Egidija Tamošiūnienė