Civilinė byla Nr. e2YT-1826-1088/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16909-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.4.5.2; 3.2.6.1

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 15 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Edita Vitonė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo V. B. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktinio valdymo pagrindu (el. dok. Nr. CBP-23201). 

2.       Pareiškime nurodė, kad pareiškėjo motina V. P. B. ir tėvas V. B. santuokoje buvo įgiję butą, (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypą su pastatais (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) V. P. B. mirė, po jos mirties palikimą priėmė V. B.. Keletą metų tėvas gyveno vienas: žiemomis bute (duomenys neskelbtini), o vasarą - sodo namelyje. Apie 2015 metus butą tėvas padovanojo anūkui, o pats apsigyveno sodo name, kuriame jau gyveno pareiškėjas su sutuoktine. (duomenys neskelbtini) tėvui V. B. mirus, pareiškėjas liko gyventi tėvo namuose, naudojosi ir naudojasi žemės sklypu, namu, baldais, namų apyvokos daiktais, moka mokesčius. Nors į notarų biurą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė faktinio valdymo pagrindu.

3.       Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad nėra gavę pranešimo apie galimą palikėjo V. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikto turto priėmimą valdyti. Teismui įsitikinus, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus prašymo tenkinimui (el. dok. Nr. DOK-4897).

4.       Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad neprieštaraus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir palikimo priėmimo įstatymų nustatyta tvarka, teismui tai nustačius (el. dok. Nr. DOK-7067).

5.       Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims CPK 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Pareiškimas tenkinamas.

6.       Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas.

7.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas yra V. B., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus. Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis po V. B. mirties palikimo priėmimo/palikimo atsisakymo faktų neregistruota. Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad V. B. vardu registruotas žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini) (el. dok. Nr. CBP-23201).

8.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1-3 dalys nustato, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kai palikimą sudaro žemės sklypai ir pastatai (šiuo atveju palikimą sudaro ne tik asmeniniai palikėjo daiktai, tačiau ir nekilnojamasis turtas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą bute po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame bute, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat priežiūrą, prievolių, susijusių su turtu, vykdymą (mokesčių, mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

9.       Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas po tėvo mirties per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Tačiau teismas neturi pagrindo netikėti, kad pareiškėjas ir toliau liko gyventi name (duomenys neskelbtini); nurodytu adresu pareiškėjas deklaravęs savo gyvenamąją vietą (el. dok. Nr. CBP-23201). Į bylą pateikti rašytiniais įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas moka komunalinius mokesčius  (el. dok. Nr. CBP-23201. DOK-159035). Teismo vertinimu, pareiškėjas savo veiksmais išreiškė valią, liudijančią sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Suinteresuoti asmenys dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto prieštaravimų nepateikė. Remiantis tikimybių pusiausvyros principu teismas sprendžia, kad pareiškėjo nurodomas faktas egzistavo, t. y., kad V. B. po tėvo V. B. mirties priėmė palikimą faktinio valdymo pagrindu (CPK 183, 185 straipsniai).

10.       Pareiškėjo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir įrodytu, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, todėl reikalavimas tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

11.       Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

12.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 576– 578 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjo V. B. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdamas faktiškai turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Edita Vitonė