Baudžiamoji byla Nr. 1A-787-530/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33641-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.4.1;

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei,

dalyvaujant prokurorei Jurgitai Baltrūnienei, 

atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą M. V., jo gynėjai advokatei Jurgitai Jablonskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Jurgitos Baltrūnienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 31 d. nuosprendžio, kuriuo

M. V. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalimis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, perduodant jį laiduotojos K. V. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, 1 (vieneriems) metas ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktais, 68 straipsniu M. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 1 (vieneriems) metams.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės J. Baltrūnienės nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą M. V. automobiliui ,,Mitsubishi” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti, automobilį grąžinti M. V.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė:

1.                      M. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo. Pripažinta, kad 2018 m. liepos 15 d. apie 5.35 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Mitsubishi“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1, 5 promilės alkoholio (nustatyta 2,18 promilių etilo alkoholio kraujyje).

2.                      Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 31 d. nuosprendyje motyvuojant proporcingumo principu, kad atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą M. V. neblaivus vairavo automobilį pirmą kartą, turi ilgą vairavimo patirtį, veika daugiau atsitiktinio pobūdžio, ją lėmė įtampa dėl suteiktos informacijos apie galimą gaisrą namuose, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, automobilis, yra šeimos turtas, M. V. dirba (duomenys neskelbtini), konstatavo, jog yra pagrindas tikėti, kad jis daugiau nedarys nusikaltimų ir nevairuos neblaivus, pats baudžiamasis procesas jam turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, todėl nusprendė automobilio nekonfiskuoti.

3.                      Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės J. Baltrūnienės apeliaciniame skunde prašoma 2018 m. liepos 31 d. nuosprendį pakeisti, panaikinti dalį, kuria M. V. priklausanti transporto priemonė „Mitsubishi“, palikta savininko M. V. nuosavybėje ir šį automobilį konfiskuoti.

3.1.        Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse suformulavęs pagrindines teisines taisykles, kai sprendžiama dėl asmens, nuteisto pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, transporto priemonės konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-34-699/2018, 2K-51-699/2018,2K-392-699/2017, 2K-80-511/2018) bei, kai sprendžiama dėl asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos veikos padarymo, transporto priemonės konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-79-511/2018, 2K-14-511/ 2018, 2K-35-719/2018, 2K- 114-1073/2018, 2K-136-699/2018).

3.2.        Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, atleisdamas M. V. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, atsižvelgdamas į tai, kad neteisėti veiksmai turtinės žalos nesukėlė bei į pastarojo asmenybę, paskyrė vieną baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą vairuoti transporto priemones vienerius metus skyrė itin švelnią poveikio priemonę, kuri savo pobūdžiu atitinka administracinio nusižengimo padarinius.

3.3        Apeliantės teigimu, teismas pagrįstai akcentuoja proporcingumo principo svarbą, tačiau šiuo atveju jį taikė netinkamai. Nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad M. V. yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe už greičio viršijimą, kas laikytina šiurkščiu pažeidimu. Vairavo jam priklausančią transporto priemonę kraujyje esant 2,18 promilių koncentracijai, tai yra esant apsvaigimui, kuris artimas sunkiam. Be to, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. V. parodė, kad buvo pastebėtas pavojingai manevruojantis automobilis, kurio vairuotojas sukėlė įtarimą dėl neblaivumo, nes užvažiavo ant kelkraščio ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Aplinkybė, jog M. V. turi ilgametę vairavimo patirtį, dirba (duomenys neskelbtini) nepaneigia būtinybės netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje. Prieš sėsdamas už automobilio vairo, būdamas neblaivus, privalėjo įvertinti, kokius padarinius toks elgesys gali sukelti. Atsiradę neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas. Taigi, teismas nepagrįstai nevertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, jos padarymo aplinkybių, neblaivumo laipsnio, kurių visuma yra reikšminga sprendžiant klausimą dėl BK 72 straipsnyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo.

3.4.       Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę. 

3.5.       Teismas atsižvelgė į tai, kad automobilis yra šeimos turtas, tačiau transporto priemone naudojasi tik M. V. Nors baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrus suvaržymus ir nepatogumus teisės pažeidimą padariusiam asmeniui, bet tai nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja proporcingumo principui atsižvelgus į visas kitas aplinkybes. Netaikant turto (automobilio) ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo, įsivyrautų nebaudžiamumo nuostatos, asmenys nebūtų sulaikomi nuo nusikalstamų veikų darymo. M. V. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, t. y. jam nebuvo paskirta bausmė, jis neturi teistumo.

5.       Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą M. V. gynėjas advokato padėjėjas V. K. pateikė atsiliepimą į prokurorės apeliacinį skundą, kuriame prašo skundą atmesti ir nuosprendį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad M. V. pripažįsta padaręs nuskalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Teismas įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo tinkamai įvertino šios teisinės priemonės suderinamumą tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti M. V. nuo baudžiamosios atsakomybės. Neblaivus vairavo pirmą kartą, turi ilgą vairavimo patirtį, nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, nulemta įtampos dėl informacijos apie galimą gaisrą namuose, kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, automobilis, nors ir registruotas nuteistojo vardu, yra šeimos turtas.

6.       Teismo posėdyje prokurorė J. Baltrūnienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, konfiskuoti M. V. priklausantį automobilį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą M. V. ir jo gynėja advokatė J. Jablonskienė prašė apeliacinį skundą atmesti.

7.       Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Jurgitos Baltrūnienės apeliacinis skundas tenkintinas.

8.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą apeliacinio skundo reikalavimų ribose. Šioje baudžiamojoje byloje yra keliamas baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo klausimas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Pirmosios instancijos teismas faktines aplinkybes aiškino kaip leidžiančias šioje situacijoje nekonfiskuoti transporto priemonės. Priimdamas sprendimą teismas atsižvelgė į tai, kad automobilis yra šeimos turtas, nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, M. V. dirba (duomenys neskelbtini), o baudžiamasis procesas turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį.

9.       BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

10.       Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79-511/2018; 2K-302-1073/2018).

11.       Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. V. pagal laidavimą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už vairavimą jam nuosavybės teise priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „Mitsubishi“ – esant apsvaigus nuo alkoholio (2,18 prom.). Sprendimą atleisti M. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (BK 40 straipsnis) teismas priėmė, įvertinęs, kad M. V. anksčiau neteistas, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, civilinis ieškinys nepareikštas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba ir nustatęs, kad yra pagrindas manyti, jog M. V. daugiau nedarys nusikalstamų veikų. Buvo paskirta viena baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams.

12.       Pirmosios instancijos teismo nurodomi argumentai – kad M. V. pirmą kartą neblaivus vairavo automobilį, veika atsitiktinio pobūdžio, nulemta informacijos, apie galimą gaisrą namuose, turi ilgametę vairavimo patirtį ir nuoširdžiai gailėjosi, automobilis yra šeimos turtas, jis dirba (duomenys neskelbtini) – nėra pakankamos aplinkybės teigti, jog nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis priklauso M. V. Apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys patvirtina, kad M. V. yra paėmęs vartojimo kreditą (2000 Eur), kurio mokėjimai numatyti iki 2021 m. kovo 5 d., likutis 2018 m. gruodžio 5 d. yra 1088,05 Eur. (b. l. 136-137), šiuo metu yra bedarbis (b. l. 138), registruotas darbo biržoje, nurodo, jog darbą prarado netekęs teisės vairuoti, turi sūnų, kuris yra pilnametis, mokinys (b. l. 140,141).

13.       Sprendžiant ar nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam M. V. skirtina BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė bus proporcinga tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir pažeidimų prevencijos užtikrinimo, apeliacinės instancijos teismas įvertina tiek padarytos veikos pavojingumą, tiek kaltininko asmenybę. M. V. vairavo transporto priemonę jo kraujyje esant 2,18 promilių alkoholio. Nors automobilį vairavo ankstų rytą, tačiau mieste, o įvertinus policijos pareigūno E. V. paaiškinimus matyti, kad M. V. vairuojamas automobilis pavojingai manevravo, nes nuolat užvažiavo ant kelkraščio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Iš šių paaiškinimų akivaizdu, jog nusikalstama veika buvo pavojinga, kėlė realią grėsmę asmenų sveikatai, gyvybei ir turtui. Jau ilgą laiką valstybė skiria didelį dėmesį girtų vairuotojų visuomenei keliamiems pavojams viešinti, vykdo politiką šviesti vairuotojus, kad jie nevairuotų apsvaigę, tačiau M. V. į tai neatkreipė jokio dėmesio ir nesilaikė elementarių savo ir visuomenės narių saugumo taisyklių. Šioje byloje padaryto nusikaltimo pobūdis ir mastas, lyginant jį su kitais tokios pat rūšies nusikaltimais, taip pat M. V. asmenybė, nėra išskirtiniai, kad taikyti turto konfiskavimą būtų neteisinga ar neproporcinga, nėra jokių itin svarbių aplinkybių, rodančių šios priemonės pritaikymo akivaizdų neproporcingumą. Vertinant asmens šeimines aplinkybes ir finansinius įsipareigojimus pažymima, kad asmuo apie šias aplinkybes žinojo, tačiau tai jo nesulaikė nuo vairavimo būnant neblaiviu. Vertinant M. V. teiginius apie gaisrą namuose, jog tai lėmė jo vairavimą, pažymima, jog byloje šį teiginį patvirtinančių duomenų nėra.

14.       Svarbu įvertinti ir tai, kad M. V. turi galiojančių administracinių nuobaudų, 2018 metais du kartus buvo baustas už administracinių nusižengimų padarymą, kurie susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, vienas iš jų už greičio viršijimą.

15.       Vertinant proporcingumą, kolegijos nuomone, neproporcinga, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kyla lengvesnės pasekmės nei būtų kilusios padarius švelnesnį tokio paties pobūdžio administracinį nusižengimą. Tokios nuobaudos iškreipia teisės sistemą, gali skatinti daryti sunkesnius pažeidimus, kadangi už jų padarymą teismų yra skiriamos švelnesnės nuobaudos. Šioje byloje po pirmosios instancijos teismo sprendimo M. V. pritaikyta tik viena baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 1 metų laikotarpiui. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį, transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Vairuojant transporto priemonę nesunkiai apsvaigus asmeniui būtų atimta teisė vairuoti transporto priemonę ir paskirta bauda, o vairavus transporto priemonę, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, nors ir atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam vienerių metų terminui. Siekiant prevencinių tikslų buvo būtina įvertinti ir tai, kad M. V. turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Žinodamas, kad yra neblaivus ( automobilis pavojingai manevravo kelyje) automobiliu vežė ir sutuoktinę K. V., kuri teismo nuosprendžiu yra paskirta jo laiduotoja, taigi jis rizikavo ne tik savo, bet ir sutuoktinės gyvybe ir sveikata. Automobilis yra šeimos turtas, jo vertė  2040 Eur (b. l. 33). Taigi įvertinus aptartus duomenis automobilio kaip nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimas yra proporcinga ir veiksminga baudžiamojo poveikio priemonė, kuri teisėjų kolegijos vertinimu turėjo būti taikyta kartu su kita priemone teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Pagal teismų praktiką dėl padarytų BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų nusikalstamų veikų ( kai asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialia teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės, iš jų ir turto (transporto priemonės) konfiskavimas (2018-06-19 kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-218-648/2018). 

16.       Aptartų argumentų pagrindu, skundžiamas nuosprendis keistinas, M. V. skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Ši priemonė yra proporcinga padarytam teisės pažeidimui ir neprieštarauja teisingumo principui, taip pat tarpusavyje suderinama su kita M. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Jurgitos Baltrūnienės apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 31 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, M. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir konfiskuoti M. V. priklausantį turtą – automobilį „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos priemonę.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                       Giedrius Endriukaitis

                                                               Danutė Giačaitė

                                                               Arūnas Paštuolis