Baudžiamoji byla Nr. 1-160-834/2025

Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-31558-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.1.10.1.1; 1.2.25.5;

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,

sekretoriaujant Katažynai Žurienei,

dalyvaujant prokurorei Indrei Petkevičiūtei,

kaltinamajam F. D. (F. D.),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje F. D. (F. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas (teistumas išnykęs):

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

I.       Teismo nustatytos aplinkybės

F. D. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: o būtent jis 2024 m. rugpjūčio 14 d., apie 18 val., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu Vilniaus r., Kyviškių k., Didžiojoje gatvėje ties pastatu Nr.  3, vairavo automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir padarė eismo įvykį, ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 221 punkto reikalavimus, numatančius draudimą su eismo įvykiu susijusiems asmenims iškart po eismo įvykio vartoti alkoholį, kol bus patikrintas neblaivumas (girtumas) arba bus atsisakyta tai atlikti,  po eismo įvykio vartojo alkoholį iki jo aplinkybių nustatymo, kuomet 2024 m. rugpjūčio 14 d. 21 val. 02 min. policijos pareigūnų tikrinimo metu jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,78 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II.       Byloje surinkti įrodymai

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis F. D. paaiškino, kad įvykio dieną važinėjo dviračiu ir sutiko draugą, kuris gėrė alų. Tuo metu kaltinamasis buvo blaivus. Draugas paprašė privežti alaus. Pasakė, kad neturi teisių, į ką draugas atsakė: „Tai kas? Čia netoli važiuoti“. Kadangi atstumas buvo trumpas, paėmė raktus ir pinigus, sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Kelyje buvo aukšti kelkraščiai, ar juo užkabino tiksliai nepamena. Grįžus pas draugą su alumi, jie abu kartu nuvažiavo į kiemą. Susitarė, kad apmokės automobilio remontą už apgadinimus, draugas sutiko. Po to abu šiek tiek išgėrė. Po kurio laiko draugas pradėjo reikalauti pinigų, o kai kaltinamasis pasakė, kad šiuo metu jų neturi ir grąžins vėliau, draugas jį užrakino kieme ir neišleido. Pradėjo grasinti, kad iškvies savo draugus, kurie išneš jį kojomis į priekį. Neturėdamas kitos priežasties iškvietė policiją. Nurodė, kad jis net nepastebėjo, kad padarė eismo įvykį, automobilio „bamperis“ galimai jau buvo atplyšęs ankščiau. Ant bordiūro nebuvo jokių įbrėžimų. Apie eismo įvykį pranešė pats, nes neturėjo kito pasirinkimo. Kokios būklės buvo automobilis, kurio jis išvažiavo, neapžiūrėjo. Bamperis buvo šiek tiek atsilaisvinęs nuo kraštų, tačiau nežino, gal taip buvo iki jam sėdant į automobilį. Nurodė, kad dėl eismo įvykio negali nei visiškai pripažinti savo kaltės, nei visiškai jos paneigti. Su kokiu automobiliu išvažiavo, su tokiu ir grįžo. Draugas pats grįžęs į kiemą nuplėšė automobilio bamperį. Iš parduotuvės jis grįžo tvarkingu automobiliu, tačiau draugas pradėjo kabinėtis dėl bamperio. Draugas pats siūlė į parduotuvę važiuoti jo automobiliu, kaltinamasis įkyriai neprašė, Į parduotuvę galėjo nuvažiuoti ir dviračiu. Jeigu būtų žinojęs, kad buvo padarytas eismo įvykis, alkoholio vartojęs nebūtų. Papildomai apklaustas kaltinamasis F. D. nurodė, kad pripažįsta, kad po įvykio vartojo alkoholį, o ar buvo eismo įvykis, nežino. Žalos dar neatlygino, tačiau susitarė, kad atlygins, kai įsidarbins, kadangi šiuo metu yra registruotas užimtumo tarnyboje. Turi dešimties metų amžiaus vaiką. Pasėdėjęs namuose pagalvojęs nusprendė, kad jeigu buvo eismo įvykis, tai pripažįsta jį sukėlęs.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. S. parodė, kad kaltinamąjį pamena sunkiai. Žino, kad į teismo posėdį buvo kviečiamas todėl, nes asmuo vairavo neblaivus, tačiau viso kito nepamena. Pamena, kad buvo automobilis „Audi“, daugiau nepamena. Teismas pagarsino ikiteisminio tyrimo metu liudytojo duotus parodymus. Išklausęs savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas nurodė, kad daugiau nepamena nieko, viskas išdėstyta išsamiai. Asmuo minėjo, kad įvykis buvo padarytas prie „Aibės“ parduotuvės. Savo parodymus tvirtina. Jam atvykus, automobilis stovėjo kieme su uždarytais varteliais. Ką sakė A. G., nepamena. Pats asmuo sakė, kad vartojo alkoholį.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. G. parodė, kad kaltinamąjį pamena sunkiai, „iš veido“. Asmuo apgadino svetimą automobilį. Gavo iškvietimą, atvažiavo, vietoje stovėjo kaltinamasis su dviračiu. Automobilio savininkas išbėgo. Kiemas buvo pilnas žmonių, kurie jam ir jo kolegai nurodė, kad kaltinamasis gėrė kartu, „baliavojo“, sėdo į automobilį ir išvažiavo į „Aibę“ alaus, važiodamas apgadino automobilį. Asmenys nurodė, kad kaltinamasis važinėjo girtas, jis pats prisipažino. „Audi“ automobilyje buvo apgadintas priekinis „bamperis“, savininkas sakė, kad jis nesilaikė ant laikiklio. Kai jie atvažiavo į vietą, „bamperis“ buvo įdėtas atgal į vietą, tačiau nepritvirtintas. Eismo įvykio schemą galimai braižė jis. Pažymėjo, kad eismo įvykis buvo užregistruotas remiantis pasakojimais, kadangi pačio eismo įvykio vietos nerado. Kaltinamasis jiems prisipažino, kad padarė eismo įvykį, pasakė, kad vairavo būdamas neblaivus. Pamena, kad kaltinamojo dviratis stovėjo kieme.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. G. parodė, kad žino dėl kokio įvykio yra kviečiamas į teismo posėdį. Šis asmuo (teismo pastaba – kaltinamasis) yra vardu F. D. (teismo pastaba – F. D.), pavardės nepamena. Jis yra pažįstami, kaip ir draugai. Vadina jį F. D.. Žvejybos metu F. D. pasiskolino jo automobilį, kad galėtų nuvažiuoti apsipirkti. Po apsipirkimo pastebėjo, kad automobilis apgadintas, buvo nutrauktas priekinis „bamperis“. Norėdami viską išspręsti taikiai, grįžo į jo kiemą, kur apžiūrėjo padarytą žalą ir aiškinosi, kas tiksliai yra apgaginta. Nesusikalbėjus, F. D. iškvietė policiją. Atvykusi policija atliko visus veiksmus pagal jiems nustatytą tvarką – apklausė, užfiksavo įvykį ir kitaip dirbo pagal procedūras. Žvejyboje buvo vienas, F. D. atvažiavo vėliau, su dviračiu. Automobilio prireikė, nes parduotuvė jau užsidarinėjo, o su dviračių nebūtų spėjęs nuvažiuoti. Kaltinamasis paklausė, ar jis gali jį pavežti, tačiau jis nurodė, kad negali, nes žvejoja. Tuomet F. D. nurodė, kad gali daryti kaip nori, automobilio negaila. Ar kaltinamasis turėjo vairuotojo pažymėjimą, nesidomėjo. Kokioje neblaivumo būsenoje tuomet buvo kaltinamasis spręsti negali. Automobilis išvažiuojant kaltinamajam buvo tvarkingas. Kaltinamasis aiškino kokiomis aplinkybėmis nukrito bamperis, sprendė šį dalyką, jis sakė nepiktybiškai įvyko, bandė žmoniškai susitarti. Nesusišnekėjus buvo iškviesta policija. Negalėtų sakyti, kad F. D. buvo neblaivus, buvo tik išgėręs. Jo nestabėjo, nežino kokiu momentu kaltinamasis vartojo alkoholį. Iš parduotuvės mašiną grąžino prie ežero ten, kur paėmė. Policija automobilį rado jo kieme. Kai F. D. grįžo iš parduotuvės, parodė jam bamperį. Apatinė bamperio dalis buvo visiškai nurauta, išdraskyta, laikėsi ant vieno varžtelio viršutinėje dalyje. F. D. rodė bamperį, jis pasakė: „Atleisk, nenorėjau, taip gavosi, aš atlyginsiu.“ Automobilį iš įvykio vietos patraukė, nes tuo metu draugiškai tarėsi. Policija kviesti sugalvojo pats F. D.. Kartu alkoholį vartojo, tai buvo prie ežero iki važiuojant iki parduotuvę. Negali atsakyti kodėl davė automobilį, jei matė, kad vartojo alkoholį. Kai jį F. D. vaišino, buvo likę truputį alaus, kiek jis išgėrė nematė. Matėsi, kad F. D. yra neblaivus, tačiau nebuvo „kominėje“ būsenoje. „Kominė” būsena jo supratimu yra svyravimas, kritimas. Kaltinamasis su dviračių atvažiavo tvarkingai, vaikščiojo, šnekėjo. Kaltinamasis užsiminė, kad privažiuodamas prie parduotuvės užkabino bordiūrą. Tai, ką nurodė ikiteisminio tyrimo apklausoje, kad „turėjo kuprinėje alkoholinių gėrimų ir gėrė“, taip ir buvo. Jis tikriausiai vartojo alkoholį ir kieme. Automobilis prie ežero stovėjo pagal taisykles. Jeigu būtų žinojęs, kad neblaivus visiškai ir „nesigaudo“, tai būtų supratęs, kad vairuoti automobilio negalima. „Nesigaudo“ tai, kai kreivai eina, neadekvatus. Jeigu asmuo būtų neblaivus, nebūtų sakęs, „daryk ką nori“. Grįžęs F. D. buvo susinervinęs, susikrimtęs dėl to dalyko ką padarė. Liudytojo akivaizdoje kaltinamasis vartotojo alkoholį jau būdamas kieme prie automobilio. Automobilio vertė 9 000 eurų, tiek už jį mokėjo prieš 5–6 metus. Su „Emprekis“ nustatyta verte 4660 eurų nesutinka. Jo nuomone, vertės skirtumas galėtų būti apie 5–6 tūkstančius eurų, nes pats už automobilį mokėjo 8 tūkst. eurų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys:

2024 m. rugpjūčio 14 d. ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas F. D. parodė, kad nuolat gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugpjūčio 14 d. apie 17.00 val. važiavo dviračiu Kyviškių kaime, prie Kyviškių tvenkinio, kur sutiko savo pažįstamą A. G., kuris žvejojo prie tvenkinio. Jis buvo neblaivus, gėrė „Gintarinį" alų skardinėse, šalia stovėjo jo automobilis „Audi A6" juodos spalvos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apie 18.00 val. A. G. paprašė jo automobiliu nuvažiuoti į parduotuvę nupirkti dar alaus. Jis buvo blaivus. A. G. žinojo, kad jis niekada neturėjo teisės vairuoti automobilį, bet vis tiek davė jam raktus nuo automobilio ir paprašė su jo automobiliu nuvažiuoti į parduotuvę „Aibę". Parduotuvė nuo tvenkinio yra nutolusi apie vieną kilometrą. A. G. pasakė, kad jis yra jau išgėręs, o parduotuvė greitai užsidarys, todėl iš savo kišenės ištraukęs raktą nuo mašinos padavė jam. Jis paėmęs raktus su minėtu automobiliu nuvažiavo nuo tvenkinio iki parduotuvės „Aibė", esančios (duomenys neskelbtini), kur nusipirko du butelius alaus „Tėviškės", 1 litro talpos. Galimai minėta parduotuvė yra stebima vaizdo kameromis. Kai važiavo atgal, galimai užkabino šaligatvio bortą ir apgadino automobilio bamperį. Grįžo atgal prie tvenkinio, kur atvežė alaus. Alų išgėrė abu. A. G. pamatė, kad yra apgadintas priekinis bamperis. Jis irgi pamatė, kad bamperis yra šiek tiek atitrauktas. Ar jis toks buvo prieš jam važiuojant šia mašina nežino, nežiūrėjo. Kai alus pasibaigė, A. G. pakvietė jį pas save namo pasikalbėti, viską aptarti. A. G. vairavo savo minėtą automobilį būdamas girtas, o jis nuvažiavo su savo dviračiu. Prieš tai vėl užsuko į tą pačią parduotuvę nusipirko to paties alaus apie 4-5 butelius. Jis su mašina, o jis su dviračiu nuvažiavo pas jį namo, adresu (duomenys neskelbtini), ten vartojo jo nupirktą alų. Pradžioje A. G. pretenzijų jam neturėjo, o po to pradėjo reikšti pretenzijas. Taip pat namuose buvo jo tėvas, kuris reiškė pretenzijas dėl apgadintos mašinos, liepė kažkokį raštelį rašyti, tvarkyti mašiną, sakė jo iš jų namų neišleis. A. G. pradėjo gąsdinti, kad kažkokius žmonės iškvies susidoroti su juo. Nenorėdamas veltis į konfliktą jis iškvietė policiją. Tai sužinojęs A. G. nurovė pats bamperį nuo minėto automobilio, bamperis buvo visiškai nutrauktas. Jis kol važiavo policiją, nuo bamperio nuėmė valstybinį numerį ir pririšo jį ant automobilio rėmo. Atvykus policijai, pareigūnams viską papasakojo. Įvykio liudininkų nebuvo. Vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo. Vairavo blaivus. (1 b. t., b. l. 37–38)

2024 m. lapkričio 8 d. kaltinamasis F. D. papildomos apklausos metu parodė, kad su savo padarytu pažeidimu sutinka, labai gailisi. 2024 m. rugpjūčio 14 d., adresu Vilniaus r., Kyviškių k., Didžioji gatvėje ties pastatu Nr. 3, vairavo pažįstamo A. G. automobilį „AUDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir padarė eismo įvykį. Apie tai niekam nepranešė, nuvažiavo pas draugą A. G., kuris vėliau pareiškė jam pretenzijas, todėl jis pats skambino Bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie tai, kad padarė eismo įvykį. Atvykę policijos pareigūnai, matė automobilio apgadintą bamperį. 2024 m. rugpjūčio 14 d. 21 val. 02 min. policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė 2,78 promilių girtumą. Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Su pažeidimu sutinka, gailisi, sutinka sumokėti jam siūloma baudą, t. y. 1 700 eurų, bet nesutinka mokėti nustatytos automobilio vertės, t. y. 4 660 eurų, nes jo manymu šio automobilio vertė yra mažesnė. Prašys teismo skirti mažesnę baudą arba atleisti jį nuo baudos mokėjimo. (1 b. t., b. l. 64–65)

2024 m. rugpjūčio 15 d. liudytojas J. S. apklausos metu parodė, kad darbą pradėjo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nuo 15 val. Dirbo kartu su Vilniaus aps. VPK Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniuoju specialistu M. G.. Apie 19 val. 58 min. iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjas, galimai neblaivus. Teigė, kad su draugo automobiliu Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarė eismo įvykį. Atvykę nurodytu adresu rado F. D., gim. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo prie savo dviračio, ant kurio pastebėjo, kad buvo padėtas alaus butelis. Jis buvo pusiau nugertas. F. D., gim. (duomenys neskelbtini)m., paaiškino, kad 2024 m. rugpjūčio 14 d. vairavo ne savo automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) F. D. paaiškino, kad Audi automobilis priklauso jo draugui A. G., gim. (duomenys neskelbtini). Automobilį Audi apgadino prie parduotuvės ,,Aibė", adresu (duomenys neskelbtini), o padaręs eismo įvykį pasišalino iš eismo įvykio vietos, o būtent nuvažiavo adresu (duomenys neskelbtini) ir paliko automobilį draugo A. G. kieme. F. D. paminėjo, kad jo draugas A. G. atėjęs prie automobilio ir pastebėjęs, kad jis yra apgadintas, pareikalavo, kad jis paskambintų Bendrajam pagalbos centrui tel. Nr. 112 ir praneštų apie eismo įvykį, kadangi pats F. D. apgadino draugo automobilį Audi. Bendraujant su F. D. iš jo burnos sklido alkoholio kvapas. Jis taip pat jiems paaiškino, kad 2024 m. rugpjūčio 14 d. visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus. Teigė, kad vartoja alkoholį apie 3 savaites laiko ir tai darė iki jiems atvykstant. F. D. negalėjo paaiškinti apie kokią valandą vairavo automobilį ir padarė eismo įvykį. Prisipažino, kad eismo įvykį padarė būdamas neblaivus, vartojo alų ir po eismo įvykio. Patikrinus F. D .blaivumą, pirmu pūtimu jam buvo nustatytas sunkus 3,03 prom. girtumas, o antru pūtimu, F. D. buvo nustatytas sunkus 2,78 prom. girtumas. Prie parduotuvės ,,Aibė" tikslios eismo įvykio vietos nustatyti nepavyko. Kai apžiūrėjo automobilį Audi, pastebėjo, kad automobilio priekinis bamperis kabėjo ant kelių varžtų. Atkreipė dėmesį, kad bamperis nulūžęs nuo jo laikiklių. Taip pat apžiūrint automobilį Audi, jo salono viduje, jokių alkoholio butelių nebuvo. Bendraujant su automobilio Audi savininku A. G., gim. (duomenys neskelbtini), jis jiems paaiškino, kad automobilio F. D. nedavė, pasak jo, automobilio užvedimo spynelėje buvo įdėtas automobilio raktelis, F. D. išvažiavo iki parduotuvės ir grįžo su apgadintu automobiliu, todėl jis pareikalavo paskambinti policijai. Patikrinus per duomenų bazę nustatė, kad F. D. neturi teisės vairuoti transporto priemones. Bendraujant su F. D., jis nepaminėjo, kad neturi teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali. (1 b. t., b. l. 10–11)

2024 m. rugsėjo 23 d. liudytojas A. G. apklausos metu parodė, kad gyvena pažymoje nurodytu adresu. 2024-08-14, kelintą valandą tiksliai nežino, žvejojo prie Kyviškių tvenkinio, kur sutiko savo pažįstamą F. D., kuris važiavo su dviračiu. Ar jis buvo neblaivus, nežino, nesimatė. Pastarasis priėjo prie jo pasikalbėti, sakė, kad tuoj negalės parduotuvėje nupirkti alkoholio ir prašė paskolinti automobilį. Automobilis AUDI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjo netoli tvenkinio, priklauso jam. Jis tuo metu negėrė alkoholio, girtas nebuvo, kadangi buvo užmestos meškerės iš vietos pasitraukti negalėjo. Apie tai, kad F. D. neturi vairuotojo pažymėjimo nežinojo, jis to nesakė. F. D. įkyriai prašė duoti automobilį. Jis pasakė, kad darytų ką nori. F. D. nuėjo prie neužrakinto jo automobilio. Raktai buvo automobilyje ir nuvažiavo link parduotuvės. Jis F. D. neprašė nusipirkti alkoholio, nes jis turėjo sau nusipirkęs alaus vakarui. Prie tvenkinio buvo vieni, liudininkų nėra. Kai F. D. važiavo iš parduotuvės ir pravažinėjo "gulintį policininką" išgirdo keistą garsą. Pamatė, kad jo automobilio priekinis bamperis yra atsilupęs, nurautas nuo tvirtinimo varžtų. Jis kabėjo tik ant vieno varžto. Jis su F. D. kartu negėrė, pas save namo grįžo su savo automobiliu, o F. D. su dviračiu. Apžiūrėjo automobilį, tikėjosi, kad apgadinimai nebus stiprūs ir kad galės juos vietoje sutaisyti, bet teko nuimti bamperį, nes jis nesilaikė. Siūlė F. D. susitarti draugiškai ir pasirašyti tarp jo ir F. D. susitarimo raštelį, kad jis jam atlygintų padarytą žalą. Taip pat namuose buvo jo tėvas ir motina, jie matė, kad jis išvažiavo su tvarkingu automobiliu, o grįžo su apgadintu. F. D. sakė, kad nemoka rašyti, nenori nieko pasirašinėti, nors žadėjo žalą atlyginti, raštelio nepasirašė. Norėjo pabėgti iš jų kiemo, o jis F. D. neišleido, todėl jis paskambino policijai. Jis F. D. negąsdino, jam negrasino, norėjo susitarti draugiškai. Po eismo įvykio jo akivaizdoje F. D. turėjo kuprinėje alkoholinius gėrimus, t.y. alų ir jį gėrė. Jis nuėmė pats bamperį nuo minėto automobilio, nuo bamperio nuėmė valstybinį numerį, ir pririšo jį ant automobilio rėmo tam, kad galėtų kitą dieną važiuoti į miestą. (1 b. t., b. l. 99–102)

2024 m. rugpjūčio 14 d. VA VPK Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus tyrėjos Beatos Aidukonytės tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 14 d., nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), F. D., gim. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „AUDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį ir iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, kuomet 2024 m. rugpjūčio 14 d. 20 val. 27 min., alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARAA-0132 (patikros sertifikato Nr. 2194728) jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra 3,03 promilių neblaivumas, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 221 punktą. (1 b. t., b. l. 4–7)

2024 m. rugpjūčio 15 d. VA VPK Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio Justo Sendzikaičio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 14 d.  dirbo kartu su Vilniaus aps. VPK Reagavimo vadybos 1 skyriaus vyresniuoju specialistu M. G., kai apie 19 val. 55  min.  važiuojant nustatytu maršrutu iš OVS budėtojo gavo pranešimą, kad asmuo pats paskambino ir prasinešė, jog vairuodamas neblaivus apgadino draugo automobilį. Draugas laukia šalia. Atvykus į nurodytą vietą, adresu (duomenys neskelbtini), paaiškėjo, kad pranešėjas F. D., gim. (duomenys neskelbtini)m.,  vairuodamas ne savo automobilį Audi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir neturėdamas teisės vairuoti šios transporto priemonės, apgadino automobilį prie parduotuvės AIBĖ, (duomenys neskelbtini)., iš eismo įvykio vietos  pasišalino ir automobilį pastatė tik savininko namo kieme. Savininkui pareikalavus pats paskambino ir pranešė apie eismo įvykį. Vyriškis aiškino, kad visą dieną vartojo alkoholį ir taip jau gerai tris savaites ir tai darė jiems atvykstant. Iš jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai. Pats prisipažino, kad eismo įvykį padarė jau išgėręs alaus. Buvo patikrintas asmens blaivumas, vairuotojui, pirmu putimu  nustatytas 3.03 prom. neblaivumas, o antru pūtimu 2,78 prom. neblaivumas. Tikslios eismo įvykio vietos nustatyti nepavyko. Apžiūrėjęs automobilį AUDI pamatė, kad automobilis apgadintas galimai nuo užvažiavimo ant bordiūro. Automobilio priekinis bamperis kabėjo tik ant kelių varžtų. Pats bamperis nulūžęs nuo jo laikiklių. Automobilio savininkas A. G., gim. (duomenys neskelbtini)m., sakė, kad automobilio F. D. nedavė. Pasak jo, F. D. pats pasiėmė automobilį Audi, kadangi rakteliai buvo užvedimo spynelėje ir išvažiavo į parduotuvę dar nusipirkti alaus. Tuomet grįžo su apgadintu automobiliu. Jiems atvažiavus, F. D. buvo prie savo dviračio, ant kurio buvo padėtas nugertas iki pusės, vieno litro talpos, alaus butelis „Tėviškė". Sakė, jog jį ir gėrė iki jiems atvažiuojant. Automobilis nufotografuotas. Vietoje buvo užpildyti visi procesiniai dokumentai ir medžiaga.  Nubraižyta eismo įvykio schema. Schema buvo braižoma iš pranešėjo žodžių ir vietos, kurioje automobilis atsidūrė po eismo įvykio. Užregistruotas eismo įvykis eismo įvykio informacinėje sistemoje, ROIK 07-24-9627934. (1 b. t., b. l. 13)

2024 m. rugpjūčio 14 d. 20:27 val. kaltinamajam F. D. alkotesteriu "Alcotest 6810" patikros sertifikatas Nr. 2194728, nustatytas pirmu pūtimu 3.03 promilės, antru pūtimu 21:02 val. 2,78 promilės etilo alkoholio. (1 b. t., b. l. 16)

2024 m. rugpjūčio 14 d. Neblaivumo nustatymo akte nurodoma, kad F. D. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai.  Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo  visą dieną buvo atliktas tikrinimas prietaisu "Alcotest 6810" patikros sertifikatas Nr. 2194728, 20.27 val. nustatytas pirmu pūtimu 3.03 promilių girtumas, antru pūtimu 21:02 val. 2,78 promilės girtumas. (1 b. t., b. l. 17)

Iš apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūrimas automobilis AUDI, v/n (duomenys neskelbtini) kuris stovi priparkuotas (duomenys neskelbtini). Automobilis po eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas automobilio priekinis bamperis. Po eismo įvykio automobilis įvarytas į kiemą, jo galinė dalis į (duomenys neskelbtini) Automobilio priekinis bamperis apgadintas, t.y. nulaužtas nuo priekinių bamperio laikiklių. Automobilis patrauktas iš įvykio vietos. Tikslios eismo įvykio vietos nustatyti nėra galimybės, kadangi automobilis iš eismo įvykio vietos patrauktas. Preliminari vieta PC AIBĖ, esantis (duomenys neskelbtini). (1 b. t., b. l. 23–28)

Iš VĮ „Regitra" duomenų bazės pažymos apie kelių transporto priemones matyti, kad transporto priemonės „AUDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)savininkas A. G..

Pagal VšĮ "Emprekis" pateiktus duomenis  matyti, kad automobilio  „AUDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)2008 m., vidutinė kaina 4660 eurų su PVM. (1 b. t., b. l. 78)

2024 m. lapkričio 6 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas Body kameros vaizdo įrašas.  Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240814-200738UTC+0300.mp4“. Pokalbiai vyksta lietuvių kalba. Vaizdo įrašo trukmė 30 min. Vaizdo įrašas vientisas, spalvotas. Vaizdo įraše matoma, kad policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą, kur juos pasitiko vyras, kuris identifikuotas, kaip asmuo F. D.. Jis teigia: "Man rašykite baudą ar kažką ką, aš be teisių važiavau, bamperį sudaužiau, nei vieno žmogaus nenumušiau, tiesiog užvažiavau ant bordiūro". Šalia stovėjo kitas vyras, kuris buvo identifikuotas, kaip A. G., kuris pasakė, kad minėtas vyras nuvažiavo į parduotuvę ir užkabino už bordiūro ir nutraukė visą bamperį. F. D. pasakė, kad nuvažiavo, užkabino ir bamperis nukrito. A. G. nori, kad jam būtų atlyginta žala. F. D. padengti žalą neatsisako, siūlo susitarti, prisipažino, kad neturi teisės vairuoti automobilį. Buvo patikrintas F. D. blaivumas, nustatytas 3,03 prom. girtumo laipsnis. Jis prisipažino, kad su A. G. visą dieną gėrė alų. (1 b. t., b. l. 132–134)

III.       Veikos kvalifikavimo motyvai

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Pagal BK 2811 straipsnį 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281 straipsnis yra blanketinė norma, todėl nusikalstamos veikos sudėčiai nustatyti yra svarbios kelių eismo taisyklės, patvirtintos LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950.

Nagrinėjamu atveju teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo F. D. kaltė, jog jis vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent jis, 2024 m. rugpjūčio 14 d., apie 18 val., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „AUDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir padarė eismo įvykį,  po eismo įvykio vartojo alkoholį iki jo aplinkybių nustatymo, kuomet 2024 m. rugpjūčio 14 d. 21 val. 02 min. policijos pareigūnų tikrinimo metu jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,78 promilės etilo alkoholio koncentracija, įrodyta pilnai. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis kaltę pripažino, tačiau teisiamojo posėdžio metu savo parodymus nuolat keitė bei įvykio detales aiškino nenuosekliai. Tačiau kaltinamojo  kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai, o būtent: liudytojų apklausų duomenys, filmuota medžiaga bei kita rašytinė bylos medžiaga. Pažymėtina, jog atsakomybė už BK 2811 straipsnio 1 dalį kyla ir tuomet, kai alkoholis yra vartojamas ir po įvykio. Nors  kaltinamasis savo paaiškinimus dėl sukelto įvykio dėstė nenuosekliai. Ikiteisminio tyrimo metu F. D. nurodė, kad pasiskolinto automobilio „bamperį“ nuplėšė prie parduotuvės „Aibė“, o teisiamojo posėdžio metu teigė, jog nėra pilnai įsitikinęs, kad jis iš vis sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo apgadintas jo draugui priklausantis automobilis „Aidi“.  Tačiau kaltinamojo kaltę patvirtina automobilio savininko, liudytojo A. G. duoti parodymai, kai F. D. išvažiavo į parduotuvę, automobilis buvo tvarkingas, o tik kaltinamajam grįžus, liudytojas pastebėjo automobilio apgadinimus. Taip pat pažymėtina, kad grįžęs iš parduotuvės kaltinamasis, automobilio savininkui pastebėjus apgadinimus, pats kaltinamasis pirmiausia bandė dėl žalos atlyginimo susitarti gražiuoju, o to padaryti nepavykus, pats kvietė policiją. Darytina išvada, jog F. D. nebuvus pilnai įsitikinusiam dėl eismo įvykio sukėlimo, jis, kaip minėta, nebūtų bandęs susitarti dėl žalos atlyginimo. Be kito ko, po įvykio atvykus pačio F. D. kviestai policijai, jis nurodė, jog padarė eismo įvykį. Atvykus policijos pareigūnams, buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, kurią pildė pareigūnai, remdamiesi F. D. paaiškinimais. Šia aplinkybes patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas pareigūnas J. S.. Liudytoju apklaustas pareigūnas M. G. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad Audi automobilyje buvo apgadintas priekinis bamperis. Kaltinamasis pareigūnams teigė , kad padarė eismo įvykį. Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, jog atlikus automobilio apžiūrą nustatyta užfiksuota, kad automobilio priekinis bamperis apgadintas, tai yra nulaužtas nuo priekinių bamperio laikiklių (b.l.20–28). Be to iš byloje esančio pareigūnų kūno kameromis užfiksuotame vaizdo įraše bei byloje esančiame vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, jog kaltinamasis pats pranešė atvykusiems pareigūnams, kad sudaužė bamperį. Byloje nesurinkta neginčytinų duomenų, jog kaltinamasis vairavo neblaivus, tačiau neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, kadangi atvykus pareigūnams kaltinamajam nustatytas 2,78 promilės neblaivumo laipsnis.

Taigi teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei kaltinamojo kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, jog kaltinamasis F. D. padarė nusikalstamą veika, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje ir jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

IV.       Bausmės individualizavimas

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis F. D. padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.  F. D. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino, tačiau teisiamojo posėdžio metu savo parodymus nuolat keitė. Vis dėlto, F. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra pasiruošęs atlyginti visą eismo įvykio metu sukeltą žalą. Iš administracinių nusižengimų išrašo matyti, kad kaltinamasis administracine tvarka baustas buvo, paskutinį kartą 2023 m. rugsėjo 9 d. už tai, kad jis vairavo dviratį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,52 promilių girtumas (1 b. t., b. l. 107-108).  

Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, į kaltinamojo nustatytą neblaivumo laipsnį, į tai, jog nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į tai, kad yra nedirbantis  konstatuotina, jog prokurorės siūloma arešto bausmė yra proporcinga nusikalstamos pavojingumui.  Atsižvelgiant į tai kaltinamajam skirtina už nusikalstamą veiką numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje arešto bausmė. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis yra neteistas, turi sveikatos problemų arešto bausmės dydis parenkamas sankcijos minimume ir skirtina 50 parų arešto bausmė

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).

Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis yra neteistas, teistumas išnykęs, nors savo parodymus teisiamojo posėdžio metu keitė, savo veiksmus vertina kritiškai bei yra nusiteikęs geranoriškai atlyginti padarytą žalą, turi sveikatos problemų, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės, tad kaltinamajam paskirtinas bausmės vykdymo atidėjimas.

Tačiau teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis, laikomas neteistu, nes teistumas išnykęs, šiuo metu turi rimtų sveikatos problemų bei šiuo metu gydosi, į tai, kad prokurorė siūlo kaltinamajai paskirti įpareigojimą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., t. y. įpareigojimą susijusį su laisvės ribojimu, teismo vertinimo intensyvios priežiūros paskyrimas – kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis būtų neproporcinga priemonė. Pagal kasacinio teismo praktiką atidedant arešto bausmės vykdymą, kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai. Pagal savo pobūdį ir esmę nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios BK nuostatos dėl intensyvios priežiūros nustatymo prilygintinos kardomajai priemonei – namų areštui – ar kitai kardomajai priemonei – intensyviai priežiūrai, paliekant teismui nuspręsti, kiek griežtai apriboti asmens judėjimą, kad šiuo atveju būtų pasiekti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis Nr.2K-97-697/2023).

Teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamajam 6 ( šešių ) mėnesių laikotarpiui atidėjus be intensyvios priežiūros arešto bausmės vykdymą, tačiau įpareigojant visą bausmės laiką: 1) tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, 2) visą atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu, 3) uždrausti per šį laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas bei 4) dalyvauti elgesio keitimo programoje, bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtis.

V.       Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 2811 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamojoje byloje F. D. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę neblaivus ir taip sukeldamas eismo įvykį. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise F. D. yra būtinas, kadangi, kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šios priemonės paskirtis – <...> užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363-222/2018). Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BK 68 straipsniu, F. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejų) metų terminui, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos nagrinėjamoje byloje, tai yra nuo 2024 m. rugpjūčio 19 d.  

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Bylos duomenimis transporto priemonės – automobilis „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. G. ( b.l.71).  

BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019). Konfiskuotino turto vertės išieškojimu taip pat apsaugomos trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-77-648/2019).

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). VŠĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio „Audi“, 2008 m., vidutinė kaina 4 660 eurų su PVM (1 b. t., b. l. 78).

Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą asmenį pripažinti kaltu. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019, 2K-50-303/2020, 2K-250-976/2020, 2K-107-976/2021). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-104-1073/2019, 2K-107-976/2021). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje aktualus turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-195-788/2019), o BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta turto konfiskavimo nuostata siekiama užkirsti kelią atvejams, kai kaltininkas, paslėpęs, išleidęs savo reikmėms ar praradęs konfiskuotiną turtą, išvengtų turto konfiskavimo taikymo arba turto konfiskavimo negalima būtų taikyti dėl kitų priežasčių, ar toks konfiskavimas būtų netikslingas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021).

Nagrinėjamuoju atveju įvertinus kaltinamojo neblaivumo laipsnį bei siekiant prevencinio pobūdžio, turto konfiskavimas skirtinas. Atsižvelgiant į tai, jog transporto priemonės savininkas yra ne kaltinamasis, todėl nagrinėjamuoju atveju iš kaltinamojo išieškotina valstybės naudai dalis automobilio „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė – 4 660  Eur.

Kaltinamasis prašė konfiskuojamo turto vertę leisti išmokėti dalimis, tačiau BPK nenumato turto vertės sumokėjimo išdėstymo, todėl šis prašymas netenkintinas.

VI.       Kiti procesiniai klausimai

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su jame esančiais pareigūnų kūno kameromis darytais vaizdo įrašais – paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintini.

n u s p r e n d ž i a :

F. D. (F. D.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi ir 6 dalies 5, 6, 7 ir 10 punktais, F. D. (F. D.) paskirtos 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti šiuos įpareigojimus: 1) pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1, 2 bei 4 dalimis, F. D. (F. D.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 19 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, F. D. (F. D.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir iš F. D. (F. D.) išieškoti automobilio „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 660  (keturis tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt) eurų.  

Lėšos, atitinkančios konfiskuotino automobilio vertę, turi būti sumokėtos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6610).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su jame esančiais pareigūnų kūno kameromis darytais vaizdo įrašais – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

F. D. (F. D.) paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti,  specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį , panaikintinos.

F. D. (F. D.) išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirtos bausmės vykdymas yra atidėtas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;

4) paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia laikytis probacijos sąlygų, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal teismo baudžiamąjį įsakymą paskirtą bausmę.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja                                         Vaida Sinkevičienė