Administracinė byla Nr. A-2196-415/2020
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02328-2018-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.17; 24.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Karodenta“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Karodenta“ skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo dalies panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Karodenta“ 2018 m. spalio 22 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. A1-1214 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) dalį, kurioje pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis statinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis žemės sklype (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statinys), buvo įtrauktas į Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą (toliau – ir Sąrašas).
2. Pareiškėjas teigė, kad Įsakymas yra be motyvų, todėl jam neaišku, kodėl jo Statinys buvo įtrauktas į Sąrašą. Toks administracinis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų.
3. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 15 d. teisme gautame prašyme prašė ištirti, ar Administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. A1-298 patvirtintas Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių nustatymo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas) neprieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsniui (redakcija, įsigaliojusi 2018 m. sausio 1 d.).
4. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė šį skundą atmesti.
5. Atsakovas paaiškino, kad Statinys įtrauktas į Sąrašą atsižvelgiant į kriterijus, įtvirtintus Tvarkos aprašo 5.2, 5.4, 5.5 ir 5.6 papunkčiuose. Pažymėta, kad pareiškėjas dar 2016 metais buvo nurodęs, jog ketina Statinį suremontuoti ir vykdyti ūkinę-komercinę veiklą pagal tikslinę naudojimo paskirtį, tačiau jokių realių veiksmų nesiėmė, nepaisant pakartotinių atsakovo kreipimųsi.
II.
6. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. gegužės 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Karodenta“ skundą.
7. Teismas nustatė, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. T2-145 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų 2018 metams nustatymo“ 2 punktu įpareigojo savivaldybės administraciją sudaryti ir patvirtinti 1.5 papunktyje nurodyto nekilnojamojo turto sąrašą bei iki einamųjų metų gruodžio 1 d. pateikti informaciją Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
8. Administracijos direktorius ginčijamu 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. A1-1214 patvirtino Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą, į kurį buvo įtrauktas ir pareiškėjui priklausantis Statinys. Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktu, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Palangos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T2-145 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų nustatymo 2018 metams“ ir Administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 3 d. įsakymu
Nr. A1-298 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
9. Iš Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių, kuriems taikomas maksimalus nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo tikrinimo komisijos 2018 m. rugsėjo 11 d. protokolo Nr. 1 matyti, jog Statinys į Sąrašą buvo įtrauktas Tvarkos aprašo 5.4 ir 5.5 papunkčių pagrindu.
10. Pareiškėjas 2018 m. spalio 5 d. kreipėsi į Administracijos direktorių Tvarkos aprašo
10 punkte nustatyta tvarka, prašydamas pakeisti Įsakymą, t. y. išbraukti Statinį iš Sąrašo. Administracija 2018 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. (19.2)-D3-3406 atsisakė tenkinti šį prašymą.
11. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą bei ištyręs bylos aplinkybes, padarė išvadą, jog 5vertinus tai, kad pareiškėjo prašymas pakeisti Įsakymą nebuvo patenkintas, Įsakymo dalis, kurioje Statinys įtrauktas į Sąrašą, pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, nes tokiu būdu jam atsiranda pareiga mokėti tam tikro dydžio nekilnojamojo turto mokestį padidintu tarifu (Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 str. 2 d.).
12. Teismas, vadovaudamasis, be kita ko, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, akcentavo, kad sprendžiant dėl Statinio įtraukimo į Sąrašą, vienas esminių kriterijų yra jo būklė, kuri nustatoma pagal objektyvius požymius, atsižvelgiant į galiojančių teisės aktų reikalavimus. Sprendimui dėl Statinio įtraukimo į Sąrašą pagrįsti pateiktos nuotraukos patvirtina, jog Statinys buvo apžiūrėtas vizualiai. Tvarkos apraše nenumatyta pareiga pakviesti turto savininką dalyvauti vizualiai vertinant turto techninę būklę, o teisė paneigti įrašymo į Sąrašą pagrindus, numatytus Tvarkos aprašo 5.1–5.6 papunkčiuose, garantuojama Tvarkos aprašo 10 punkte numatyta procedūra. Pareiškėjas pasinaudojo minėta procedūra ir neginčija šios procedūros baigiamojo akto.
13. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo atstovo teiginių, jog turi būti vertinama ne tik statinių būklė, bet ir statinio savininko veiksmai, t. y. kad pareiškėjas nuolat atlieka Statinio išorės ir teritorijos aplink Statinį tvarkymo darbus, pagrįstumo, atkreipė dėmesį į Administracijos 2018 m. vasario 15 d. rašte Nr. (19.2.)-J1-93 nurodytas aplinkybes, jog Administracijos Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojams 2018 m. vasario 13 d. pakartotinai atlikus Statinio ir kiemo statinių patikrinimą, nustatyta, kad pastatų būklė nuolat blogėja, jis neestetiškas, apleistas ir nenaudojamas pagal paskirtį. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, keliančių abejones dėl padarytų išvadų, kad Statinys galėtų būti įtrauktas į Sąrašą vadovaujantis Tvarkos aprašo 5.1–5.6 papunkčiais, pagrįstumo, taigi pareiškėjo panaudotos priemonės nebuvo pakankamos ir veiksmingos. Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad Statinio pagrindinė naudojimo paskirtis – maitinimo, pareiškėjas yra jo savininkas nuo 2016 m. birželio 27 d. Nors Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Palangos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2018 m. gegužės 25 d. išduotame Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjime nurodyta, kad UAB „Skanėstai“ gamybos patalpos yra (duomenys neskelbtini), teismo vertinimu, šis dokumentas nepatvirtina maitinimo veiklos vykdymo Statinyje fakto. Teismas konstatavo, jog Statinys atitinka Tvarkos aprašo 5.4 ir 5.5 papunkčiuose įtvirtintus kriterijus, nes jis nenaudojamas, apleistas, nevykdoma statinio techninė priežiūra, kaip ji apibrėžiama Statybos įstatymo 2 straipsnio 82 punkte. Dėl šių priežasčių ginčijama Įsakymo dalis laikytina teisėta ir pagrįsta.
14. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą ištirti, ar Tvarkos aprašas neprieštarauja Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsniui, pažymėjo, jog pagrindas savivaldybės tarybai nustatyti konkretų nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, be kita ko, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto naudojimą, jo technines savybes, priežiūros būklę, yra įtvirtintas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje. Kiekviena savivaldybė, kai nėra imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų priimti konkrečius sprendimus, turi diskrecijos teisę pasirinkti, kokiu būdu įgyvendinti savo kompetenciją, nustatytą įstatymuose. Šiuo atveju pareiškėjas neginčija savo prievolės mokėti konkrečius mokesčius ir nustatytų padidintų mokesčių tarifų. Byloje ištirtos aplinkybės patvirtina, kad Įsakymas buvo priimtas nustačius visas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes ir laikantis teisės aktų reikalavimų. Teismui nekilo abejonių dėl ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo teisėtumo, todėl pateiktas prašymas netenkintas.
15. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo skundas yra atmestinas, netenkino ir jo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III.
16. Pareiškėjas UAB „Karodenta“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.
17. Pareiškėjas teigia, kad teismo sprendimo turinys yra ydingas, nes sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, nepadarytos konkrečios išvados, skundas išnagrinėtas nevisapusiškai. Teismas neišsprendė pareiškėjo prašymo ištirti Tvarkos aprašo teisėtumą priėmimo klausimo ir nepradėjo norminio administracinio teisės akto teisėtumo tyrimo proceso, tačiau skundžiamame sprendime pateikė teisiškai nemotyvuotą ir subjektyvią nuomonę dėl minėto teisės akto teisėtumo. Teismas nepaisė pareiškėjo argumentų, grindžiamų Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio nuostatomis, kad administracijos direktorius nebuvo kompetentingas Įsakymu įtraukti Statinį į Sąrašą (pareiškėjo nuomone, tokia kompetencija suteikta savivaldybės tarybai) ir kad savivaldybės taryba neturėjo kompetencijos nustatyti apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto kriterijus (teisė nustatyti tokius kriterijus numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai, tačiau atitinkamas teisės aktas nebuvo priimtas). Teismas netinkamai aiškino savivaldybės tarybos diskreciją, taip pat netinkamai aiškino ir taikė Vietos savivaldos įstatymą, kuriame aiškiai nurodyta, jog savivaldybės savo veiklą grindžia tik Lietuvos Respublikos įstatymais, taigi savivaldybės neturi teisės kurti ir priimti savarankiškus norminius teisės aktus, kurie nėra numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose. Be to, pareiškėjas nesutinka su teismo pozicija, jog Įsakymas buvo priimtas nustačius visas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes ir laikantis teisės aktų reikalavimų, kadangi teismas nenurodė, kokias teisinę reikšmę turinčias aplinkybes atsakovas nustatė ir kokių teisės aktų pagrindu priėmė Įsakymą. Teismas nepagrįstai vadovavosi Statybos įstatymo 2 ir 47 straipsnių nuostatomis, kadangi ginčas kilo ne dėl statinio techninės priežiūros, Įsakyme nekonstatuotas Statybos įstatymo nuostatų pažeidimas. Teismas nepakankamai išsamiai ištyrė pateiktas Statinio nuotraukas bei Administracijos darbuotojų raštus, kuriuose pateikiama subjektyvi atskirų asmenų nuomonė, jog Statinio būklė blogėja, jis neestetiškas, apleistas ir nenaudojamas pagal paskirtį. Teismas nepagrįstai akcentavo, jog pareiškėjas neginčija savo prievolės mokėti konkrečius mokesčius ir nustatytų padidintų mokesčių tarifų, kadangi tuo atveju, jei nekilnojamasis turtas bus identifikuotas kaip neprižiūrimas, pareiškėjui bus taikomi Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyti padidinti mokesčio tarifai. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatos negali būti įgyvendinamos atskirai nuo 2 straipsnio nuostatų. Teismas nepateikė jokių motyvų, kodėl 2018 m. gegužės 25 d. maisto tvarkymo subjekto pažymėjimas nepatvirtina maitinimo veiklos vykdymo Statinyje fakto. Teismas taip pat visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, jog Įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. Pareiškėjas pakartoja, kad Įsakymas yra neaiškus, be kita ko, pareiškėjui nesuprantama, dėl kokių priežasčių Statinys buvo įtrauktas į Sąrašą, t. y. ar Statinys yra apleistas, ar neprižiūrimas, ar naudojamas ne pagal paskirtį. Tai suvaržė pareiškėjo galimybes tinkamai ginti savo teises.
18. Pareiškėjas 2020 m. spalio 6 d. pateikė teismui prašymą priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo. Prašyme dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo pareiškėjas prašo:
18.1. ištirti Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. A1-298, teisėtumą ir panaikinti šį įsakymą nuo pat jo patvirtinimo dienos, t. y. nuo 2014 m. balandžio 3 d.;
18.2. teismui pripažinus, jog Tvarkos aprašas yra teisėtas ir priimtas kompetentingo asmens, panaikinti šį norminį administracinį aktą kitu pagrindu – kaip prieštaraujantį Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsniui (redakcija, įsigaliojusi 2018 m. sausio 1 d.), Tvarkos aprašo negaliojimo datą nustatant nuo 2018 m. sausio 1 d.;
18.3. šio prašymo nagrinėjimą pavesti pagal teismingumą Regionų apygardos administraciniam teismui;
18.4. sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėtas šis prašymas.
19. Pareiškėjas prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo grindžia tuo, kad, pirma, Tvarkos apraše įtvirtintas reglamentavimas yra nekilnojamojo turto mokesčio tarifo nustatymo dalis, o nekilnojamojo turto mokesčių tarifų nustatymas buvo priskirtas išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai (Vietos savivaldos įstatymo 16 str., 2014 m. balandžio 3 d. galiojusi redakcija). Antra, jokie teisės aktai savivaldybės administracijos direktoriui nesuteikė kompetencijos savo nuožiūra nustatyti apleistų ir neprižiūrimų ar naudojamų ne pagal paskirtį pastatų vertinimo kriterijus, todėl Tvarkos aprašas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. Trečia, pagal 2018 m sausio 1 d. įsigaliojusią Nekilnojamojo turto mokesčio 2 straipsnio redakciją, apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą kiekvienoje savivaldybėje sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba, o kriterijus, kuriais remiantis nekilnojamasis turtas įtraukiamas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
20. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą atmesti.
21. Atsakovas pakartoja atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes ir argumentus, sutinka su teismo išvadomis ir jų motyvais. Atsakovo nuomone, Įsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
22. Dėl prašymo ištirti norminio akto teisėtumą atmetimo.
22.1. Pareiškėjas prašo ištirti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės
2014 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. A1-298 patvirtintos Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių nustatymo tvarkos aprašo teisėtumą, kuriuo abejojama šiais pagrindais: pirma, Tvarkos apraše įtvirtintas reglamentavimas yra nekilnojamojo turto mokesčio tarifo nustatymo dalis, o nekilnojamojo turto mokesčių tarifų nustatymas priskirtas išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai (Vietos savivaldos įstatymo
16 str., 2014 m. balandžio 3 d. galiojusi redakcija); antra, jokie teisės aktai savivaldybės administracijos direktoriui nesuteikė kompetencijos savo nuožiūra nustatyti apleistų ir neprižiūrimų ar naudojamų ne pagal paskirtį pastatų vertinimo kriterijus, todėl Tvarkos aprašas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų; trečia, pagal 2018 m sausio 1 d. įsigaliojusią Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio redakciją, apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą kiekvienoje savivaldybėje sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba, o kriterijus, kuriais remiantis nekilnojamasis turtas įtraukiamas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
22.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 113 straipsnio 1 dalimi, norminio administracinio teisės akto teisėtumas, kai tai susiję su individualiąja administracine, byla gali būti tiriamas, kai to prašo ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 113 str.
1 d.), arba, kai nagrinėdamas individualiąją bylą pats teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu (ABTĮ 113 str. 3 d.). Teismai turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą, prašydami patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą (ABTĮ 114 str. 1 d.).
22.3. Pareiškėjas yra tinkamas subjektas, pagal įstatymą turintis teisę teikti tokį prašymą (ABTĮ 113 str. 1 d.).
22.4. Vertindama, ar pareiškėjo prašymas tenkintinas, teisėjų kolegija atlieka preliminarų teisinio reglamentavimo įvertinimą, inter alia, ar toks norminis aktas taikytinas šioje byloje ir ar jame įtvirtintas teisinis reglamentavimas lemia ginčo šioje byloje procesinę baigtį.
22.4.1. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, kurios nauja, šiai bylai aktuali, redakcija įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d., nustatyta, kad apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas yra toks nekilnojamasis turtas, kurio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai ir kuris per viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas, ir kuris yra įtraukas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą kiekvienoje savivaldybėje sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba. Kriterijus, kuriais remiantis nekilnojamasis turtas yra įtraukiamas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
22.4.2. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konkretų mokesčio tarifą, galiojantį atitinkamos savivaldybės teritorijoje, nustato savivaldybės taryba, kuri gali nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, diferencijuojamus tik atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą.
22.4.3. Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje apibrėžiama išimtinės savivaldybės tarybos kompetencijos samprata – Konstitucijos ir įstatymų nustatyta kompetencija, kurios negali perimti, kištis į ją, įgyvendinti jokia kita savivaldybės institucija. Savivaldybės taryba negali atsisakyti savo išimtinės kompetencijos ar perduoti ją kitoms savivaldybės institucijoms.
22.4.4. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje 37 punkte nustatyta, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra inter alia mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtų įgaliojimų savivaldybės taryba negali perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai.
22.4.5. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T2-145 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų 2018 metams nustatymo“ 3 proc. šio mokesčio tarifas nustatytas nekilnojamajam turtui (neatsižvelgiant į jo paskirtį), kuris yra nenaudojamas, apleistas ir neprižiūrimas arba naudojamas ne pagal paskirtį (1.5 p.); savivaldybės administracija įpareigota sudaryti ir patvirtinti 1.5 punkte nurodyto nekilnojamojo turto sąrašą bei iki einamųjų metų gruodžio 1 d. pateikti informaciją VMI prie Finansų ministerijos (2 p.). Nustatyta, kad sprendimas galioja nuo 2018 m. sausio 1 d. (3 p.).
22.4.6. Šioje byloje ginčijamas individualus administracinis aktas (teisės taikymo aktas) – Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymo
Nr. A1-1214 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašo patvirtinimo“ dalis, kurioje pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis statinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis žemės sklype
(duomenys neskelbtini), buvo įtrauktas į Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą. Vienas iš teisinių pagrindų – teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius ir taikytų priimant ginčo individualų administracinį aktą, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakyme Nr. A1-1214 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašo patvirtinimo“ yra nurodomas ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. A1-298 patvirtintas Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių nustatymo tvarkos aprašas.
22.4.7. Pagrindas savivaldybės tarybai nustatyti konkretų nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, be kita ko, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto naudojimą, jo technines savybes, priežiūros būklę, yra įtvirtintas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje.
22.4.8. Imperatyvaus pobūdžio pareiga sudaryti ir tvirtinti Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą įstatymu nustatyta savivaldybės tarybai. Tai, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 9 dalimi, 16 straipsnio 2 dalies 37 punktu ir 6 dalimi, priskirtina išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai, kuri negali būti perduota jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai.
22.4.9. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius, 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. A1-1214 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašo patvirtinimo“ pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį statinį (unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini), įtraukdamas į Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą, veikė ultra vires (viršijant įgaliojimus), nepaisant to, kad tokia administracijos direktoriaus kompetencija Palangos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T2-145 jam buvo nustatyta ir šio tarybos sprendimo 2 punktas, 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojus šio teismo Sprendimo 22.4.1 papunktyje nurodytam išimtinę savivaldybės tarybos kompetenciją tokiuose santykiuose įtvirtinančiam teisiniam reglamentavimui, nebuvo pakeistas ar panaikintas.
23. Ši, teismo Sprendimo 22.4.9 papunktyje išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo išvada yra pakankamas ir vienintelis pagrindas panaikinti ginčijamą individualų administracinį teisės aktą. Konstatuotina, kad prašymas dėl bylos dėl norminio administracinio akto teisėtumo inicijavimo netenkinamas, nes ginčijamo individualaus administracinio teisės akto neteisėtumas pripažintas kitu pagrindu – jį priėmęs savivaldybės administracijos direktorius veikė peržengdamas savo kompetencijos ribas (ultra vires).
24. Atsižvelgiant į tai, kad teismo galutinis procesinis sprendimas priimamas pareiškėjo naudai, jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Byloje esantys rašytiniai įrodymai (mokėjimo nurodymai, pažymos) patvirtina, kad pareiškėjas patyrė 800 Eur išlaidų skundui parengti (240 Eur už susipažinimą su bylos medžiaga, konsultavimą; 560 Eur už skundo teismui parengimą ir pateikimą, įrodymų rinkimą) ir 200 Eur dėl advokato atstovavimo pirmosios instancijos teismo posėdžiuose (iš viso su PVM – 1 210 Eur), taip pat 1 000 Eur apeliaciniam skundui parengti (200 Eur už susipažinimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu, konsultavimą; 800 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą teismui; iš viso su PVM – 1 210 Eur). Be to, pareiškėjas sumokėjo žyminius mokesčius už skundo ir apeliacinio skundo pateikimą (atitinkamai 30,60 Eur ir 15,60 Eur (su aptarnavimo mokesčiu)). Pareiškėjo prašomos priteisti sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nurodytų maksimalių dydžių. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą pagal Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, sprendžia, kad jam iš atsakovo priteistina visa prašoma atlyginti bylinėjimosi išlaidų suma – 2 466,20 Eur.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Karodenta“ apeliacinį skundą patenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą panaikinti.
Panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. A1-1214 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašo patvirtinimo“ dalį, kurioje pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Karodenta“ nuosavybės teise priklausantis statinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis žemės sklype (duomenys neskelbtini), buvo įtrauktas į Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą.
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Karodenta“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tenkinti ir priteisti jam iš atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos
2 466,20 Eur (du tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt šešis eurus dvidešimt centų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Stasys Gagys
Gintaras Kryževičius
Ramutė Ruškytė