Civilinė byla Nr.2-62-308/2012

Teisminio proceso Nr.2-51-3-01010-2011-7

              Procesinio sprendimo kategorija

(S)

              30.2;30.9.1.;  116.1.

VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

              S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                2012 m.vasario 23d. Varėna

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas, sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei, dalyvaujant ieškovo atstovui adv.Vytui Kantaravičiui,atsakovei J. Č., trečiajam asmeniui J. B. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo- S. B. ieškinį atsakovei J. Č. ir trečiajam asmeniui-J. B. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo 

                                          n u s t a t ė :

Ieškovas   pateiktu ieškiniu prašo nustatyti,kad jo su atsakove bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką nustatant,kad   J. Č. naudojasi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-6 8,26 kv.m. ploto, 1-5 11,27 kv.m. ploto, 1-1 3,32 kv.m. ploto  bei 1/3  dalimi patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-3 10,92 kv.m. ploto,o jis-S. B. naudojasi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis, plane pažymėtomis indeksu 1-4 15,87 kv.m. ploto, 1-2 1,86 kv.m. ploto bei 2/3 dalimi patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-3 10,92 kv.m. ploto,bei pripažįstant,kad tretysis asmuo J. B. naudojasi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 2-1 1,91 kv.m. ploto, 2-2 2,31 kv.m. ploto, 2-3 10,53 kv.m. ploto, 2-6 11,47 kv.m. ploto, 2-4 9,37 kv. m. ploto, 2-3 10,78 kv. m. ploto.

Ieškovo atstovas nurodė,kad ieškovas S. B., atsakovė J. Č. ir tretysis asmuo J. B. yra bendrasavininkai gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovui S. B. priklauso ¼ dalis(bute Nr.2), atsakovei J. Č. taip pat ¼ dalis(bute Nr.2), o trečiajam asmeniui J. B. priklauso ½ dalis gyvenamojo namo(butas nr.1). Pagal nusistovėjusią gyvenamojo namo naudojimosi tvarką, tretysis asmuo J. B. naudojasi gyvenamojo namo patalpomis plane pažymėtomis indeksais 2-1, 1,91 kv.m. ploto, 2-2, 2,31 kv.m. ploto, 2-3, 10,53 kv.m. ploto, 2-6, 11,47 kv.m. ploto, 2-4, 9,37 kv. m. ploto, 2-3, 10,78 kv. m. ploto. Tretysis asmuo J. B. į savo naudojamas patalpas patenka per įėjimą, esantį patalpoje, plane pažymėtoje indeksu 2-2. Jokio ginčo su trečiuoju asmeniu J. B. dėl jo nurodytų naudojamų patalpų ieškovas neturi,kadangi trečiojo asmens patalpos faktiškai yra atskirtos siena nuo jo ieškovo ir atsakovės patalpų.

Atsakovė J. Č. naudojasi patalpomis, plane pažymėtomis indeksu 1-6 8,26 kv.m. ploto, 1-5 11,27 kv.m. ploto.  Ieškovas S. B. naudojasi patalpa, plane pažymėta indeksu 1-4 15,87 kv.m. ploto. Gyvenamosiomis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-2 1,85 kv.m. ploto, 1-1 3,32 kv.m. ploto, 1-3 10,92 kv.m. ploto, ieškovas S. B. ir atsakovė J. Č. naudojasi bendrai.

Ieškovas S. B., įgyvendindamas savo, kaip savininko teises, gera valia siūlęs atsakovei J. Č. nusistatyti gyvenamojo namo patalpų naudojimosi tvarką taip, kad tarp bendrasavininkų neliktų bendro naudojimosi patalpų. Siūlė atsakovei bendro naudojimosi patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-3 10,92 kv.m. ploto, pertvara padalinti į dvi dalis, patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-1 3,32 kv.m.,  ploto palikti naudotis atsakovei J. Č., o patalpą, pažymėtą indeksu 1-2 1,85 kv.m., pasilikti naudotis pačiam ieškovui. Tokiu būdu tarp visų trijų gyvenamojo namo bendrasavininkų neliktų bendro naudojimo patalpų. Tretysis asmuo J. B. geranoriškai bendradarbiavo, įgyvendinant visų bendrasavininkų teises, ginčo tarp ieškovo ir jo nėra, todėl šiuo ieškiniu reikalavimai reiškiami tik atsakovei J. Č., kuri dėl nesuprantamų priežasčių atsisako nusistatyti patalpų naudojimosi tvarką. Šis jos atsisakymas yra niekuo nepagrįstas, nepaaiškinamas, juo labiau,  sklypo, kuriame pastatytas gyvenamasis namas, naudojimosi tvarka nustatyta geranoriškai be ginčų, susitarimą patvirtinus notarų bure. Šios aplinkybės sudaro pagrindą kreiptis į teismą teisminės gynybos.  

Dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo.Pagal CK 4.75 str. 1 d. bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata dėl nekilnojamųjų daiktų detalizuota CK 4.81 str., kurio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiai turi teisę susitarimą dėl naudojimosi tvarkos patvirtinti notariškai ir įregistruoti viešame registre (CK 4.81 str. 2 d.). Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Teismai praktikoje išaiškino naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo bendrąsias taisykles, taikytinus nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus, kurie yra tokie:

1) teisėtumo kriterijus. Šalys negali nustatyti tokios naudojimosi bendru daiktu tvarkos, kuri yra neteisėta, nesuderinama su teisės aktuose nustatytais reikalavimais. Teisėtumo reikalavimas bus pažeistas ir tada, kai šalys nusistatys tokią naudojimosi bendru daiktu tvarką, kurios įgyvendinimas pažeis trečiųjų asmenų teises. Nagrinėjamu atveju, nustačius daikto naudojimosi tvarką ne tik, kad nebus pažeisti teisės aktų reikalavimai ar pažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės, bet priešingai – ateityje bus išvengta galimų ginčų, visi bendraturčiai turės galimybę visa apimtimi įgyvendinti savo, kaip savininkų teises.

2) adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus. Pagal CK 4.81 str. 1 d. naudojimosi tvarka turi būti nustatyta, atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Tiek ieškovui, tiek atsakovui priklauso po ¼ dalį gyvenamojo namo. Nustačius Ieškovo siūlomą patalpų naudojimosi tvarką, jam atitektų naudotis patalpos, kurių bendras plotas 25,01 kv.m., o Atsakovei patalpos, kurių bendras plotas 26,49 kv.m.. Nors Atsakovei, pagal Ieškovo siūlomą patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo projektą, atitektų daugiau naudingo ploto turinčios patalpos, tačiau Atsakovė dėl nesuprantamų priežasčių atsisako gera valia susitarti dėl patalpų naudojimosi tvarkos. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad Ieškovas turi įstatymo suteiktą teisę reikalauti iš Atsakovės kompensacijos už jai tenkančią didesnę dalį patalpų, tačiau pradinėje bylos stadijoje kompensacijos nereikalauja, pasilikdamas sau teisę tokius reikalavimus pareikšti ateityje. 

3) socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus. Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Dėl to jų teismui pateikiamuose naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektuose turi būti atsižvelgta į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę, naudojant daiktą pagal paskirtį, gauti maksimalią naudą. Siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti. Ieškovo siūlomas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos projektas kaip tik ir yra toks, kad, jį patvirtinus, ateityje nekils ginčų dėl daikto naudojimosi. Visi trys bendrasavininkai turės atskirus įėjimus į jiems priklausančias patalpas, neliks bendro naudojimosi patalpų. Be to, tai sudarys galimybes visiems bendrasavininkams nekilnojamuoju daiktu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį. Patvirtinus Ieškovo siūlomą projektą, ateityje nekils jokių kliūčių naudotis gyvenamuoju namu. 

4) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus. Praktikoje pabrėžiama, kad, nustatant naudojimosi privačiu namu, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas įėjimas į savo patalpas. Svarbus ir asmenų privatumo apsaugos aspektas, todėl būtina parinkti tokią naudojimosi tvarką, kuri geriausiai garantuotų privataus gyvenimo neliečiamumą. Kaip jau buvo minėta, patvirtinus ieškovo siūlomą naudojimosi tvarką, visi bendraturčiai turės atskirus įėjimus į jiems priklausančias patalpas, neliks bendro naudojimo patalpų, kas ypatingai užtikrina asmens privataus gyvenimo apsaugą.

5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus. Teisinio reguliavimo apibrėžtumo, pagrįstų lūkesčių ir kiti civilinės teisės principai (CK 1.2, 1.5, kiti straipsniai) bei nuosavybės teisės (kaip daiktinės teisės) prigimtis lemia civilinių teisinių santykių stabilumo siekį. Bendrosios nuosavybės santykiuose šio tikslo siekiama įvairiomis priemonėmis. Tačiau vienas iš svarbesnių civilinių santykių stabilumo, nustatant bendrosios nuosavybės naudojimo tvarką, garantų – teismų praktikoje nusistovėjęs reikalavimas atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius. Ieškovas, rengdamas patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo projektą, kaip tik ir atsižvelgė į nusistovėjusią patalpų naudojimosi tvarką.Ieškovas įsirengė  antras įėjimo duris,kur įrengus šias duris ieškovas ir atsakovė turėtų savarankiškus įėjimus į jiems priskirtas naudojimosi patalpas ir dėl to patalpų būklė atsakovei nepablogėtų,o   atvirkščiai būtų dėl to patogiau ir atsakovei.Prašo priteisti iš atsakovės turėtas ieškovo  bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė su ieškiniu sutiko tik iš dalies ir prašo ieškinį tenkinti tik dėl patalpų 1-2 ir 1-4 priskyrimo ieškovui  ,o patalpas 1-3 palikti naudotis bendrai,paliekant jai teisę naudotis bendrai su ieškovu krosnimi.Nurodė,kad ji faktiškai naudojasi patalpomis (kambariais)pažymėtais brėžinyje 1-6 ir 1-5,bei taip pat naudojasi dalimi patalpos 1-3,kur yra jos virtuvė bei praėjimas iš prieangio į jos naudojamas patalpas.Todėl jai palikus naudotis patalpoje 1-3 tik 3,64 kv m ploto, bei padarius pertvarą ji negalėtų faktiškai naudotis šia patalpa,nes liktų tik siauras praėjimas į kambarius pažymėtus 1-5 ir 1-6.Todėl paliktina jai ir ieškovui po ½ dalį patalpos 1-3(virtuvės),netveriant jokių pertvarų,nes šioje virtuvėje yra krosnis,kurį naudojanti pati ir gyvenantys ieškovo patalpose nuomininkai.Laisvas priėjimas prie krosnies jai yra labai svarbu,kadangi kasdien ant jos ruošianti šeimai maistą,bei pasistatyti kur nors kitur naują krosnį neturinti lėšų,bei neaišku,ar iš viso galėtų statyti,kadangi kiek teiravusis priešgaisrinės apsaugos specialistų,tai jie nurodė,kad  neleistų statyti krosnies kitose patalpose.Namuose su ja gyvena neįgalus vyras,taip pat gyvena sūnus su šeima,kur sūnus turi kūdikį.Be to virtuvėje yra reikalinga turėti langą,o darant atitvarą langas liktų ieškovui priklausančių patalpų pusėje,o jai paskirtoje 1/3 dalyje virtuvės patalpų nebūtų galimybės įrengti langą.Jeigu jai  būtų atidalinta tik 1/3 dalis virtuvės ir po to įrengta pertvara,tai negalėtų iš savo patalpų išnešti nei lovos,nei ligonio su neštuvais.Be to,tai būtų nesaugu ir priešgaisriniu atžvilgiu,nes nebūtų kito išėjimo iš buto,o tik šis siauras praėjimas.

Tretysis asmuo- J. B. su ieškiniu sutiko.Nurodė,kad jam priklauso ½ dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kur yra jo butas Nr.1.Jam priklausanti gyvenamojo namo dalis yra visiškai izoliuota nuo ieškovui ir atsakovei priklausančių patalpų,bei ieškovo prašoma nustatyti  bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų gyvenamųjų patalpų naudojimosi tvarka  jo gyvenamajai patalpai jokios įtakos neturės ir dėl to jis neturi nuomonės kaip tarp ieškovo ir atsakovės turėtų būti nustatoma patalpų naudojimosi tvarka bute Nr.2.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš ieškovo pateikto 1983-12-13 paveldėjimo teisės liudijimo (b.l.11)matyti,kad ieškovas paveldėjo ¼ dalį vieno aukšto gyvenamojo namo su 4 priestatais, 97,86 kv m bendro naudingo ploto,tame tarpe 67,02 kv m naudingo ploto, su ūkinių statinių dalimis,esančių (duomenys neskelbtini). Iš atsakovės pateiktos 1998-08-10 sutarties matyti,kad atsakovė dovanojimo būdu iš J. A. įgijo ¼ dalį ginčo namo su ūkinių statinių dalimis (duomenys neskelbtini).

Iš išrašo iš nekilnojamojo turto registro (b.l.16-18)matyti,kad gyvenamojo namo ,unik.Nr.(duomenys neskelbtini),es. (duomenys neskelbtini) ½ dalis priklauso J. B.,o J. Č. ir S. B. priklauso po ¼ dalį,bei registre nėra įregistruota susitarimo tarp šio gyvenamojo namo savininkų dėl patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo.

Iš pateikto namo (duomenys neskelbtini) inventorizacinių brėžinių (b.l.15,28)matyti,kad trečiojo asmens J. B. turima gyvenamojo namo dalis(butas Nr.1) yra pilnai atskirta siena nuo ieškovui ir atsakovei priklausančių patalpų(butas Nr.2).Iš ieškovo atstovo pateikto ginčo patalpų eksplikacijos  matyti,kad ieškovas nori ,kad atsakovei būtų priskirta naudotis patalpa 2-1(tambūro patalpa) 3,32 kv m, 2-2 (holo patalpa)2,90 kv m, 2-3 (virtuvės patalpa ,pagal inventorizacinį brėžinį kambarys 1-6)8,26 kv m ir  2-4(kambarys)11,27 kv m  ,iš viso 25,75 kv m ,o ieškovui būtų paskirta naudotis patalpa 1-1(tamburo patalpa)1,85 kv m,1-2 (virtuvės patalpa)8,03 kv m ir 1-3 (kambarys)15,87 kv m,iš viso 25,75 kv m.

Iš šalių paaiškinimų matyti,kad ginčo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo tarp ieškovo ir atsakovės su trečiuoju asmeniu J. B. nėra,kadangi tretysis asmuo gyvena bute Nr.1,kuris yra pilnai atskirtas nuo ieškovo ir atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės teise  valdomo buto Nr.2 ir ieškovo reikalavimai yra nukreipti nusistatyti patalpų,esančių bute Nr.2, naudojimosi tvarką.Iš ieškovo atstovo ir atsakovės išreikštų pozicijų teisme matyti,kad jie nesutaria tik dėl patalpų ,pažymėtų 1-3,(t.y.dėl  virtuvės,kur yra krosnis) naudojimosi tvarkos nustatymo. Iš ieškovo atstovo pateiktos eksplikacijos matyti,kad į prašomą priskirti atsakovei holo patalpą nepatektų virtuvėje esanti krosnis,o faktiškai atsakovei patalpoje 2-2(hole)būtų paliktas tik praėjimas į patalpas 2-3 ir 2-4.Iš inventorizacinio brėžinio ir ieškovo pateiktos eksplikacijos matyti,kad atsakovei priskirtinuose kambariuose nėra krosnies maisto gaminimui,o yra tik šių kambarių apšildymo krosnis,kuri nėra skirta maisto gaminimui.Atsakovė ginčydama ieškovo siūlomą  virtuvės naudojimosi tvarkos nustatymą nurodė svarius argumentus,kad jai yra reikalinga ši maisto ruošimo krosnis,kadangi jos šeimoje yra neįgalus sutuoktinis bei gyvena sūnaus šeima su mažamečiu vaiku.Iš ieškovo ir atsakovės  nuosavybės teise turimų patalpų situacijos matyti,kad šios patalpos anksčiau priklausė vienam asmeniui(S. Č.)ir ginčo patalpa(virtuvė)buvo skirta visų šių patalpų aptarnavimui,bei šių patalpų gyventojų poreikiams tenkinti buvo pastatyta maisto ruošimo krosnis.Todėl naudojimosi tvarką nustačius pagal ieškovo pateiktą patalpų eksplikaciją atsakovė faktiškai netektų teisės  naudotis maisto ruošimo krosnimi ir jai būtų faktiškai palikta tik galimybė virtuvės patalpose praeiti į jai priskirtus naudotis kambarius,eksplikacijoje pažymėtus  2-3 ir 2-4.Nei viena iš šalių  nepateikė įrodymų,kad atsakovei pagal priešgaisrinės saugos reikalavimus būtų galima statyti ar negalima būtų statyti naują maisto ruošimo krosnį jai priskirtinose patalpose.Todėl teismas šiuo atveju vadovaujasi žemiau nurodytose nutartyse Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir laiko,kad šalims nustatytina teisė naudotis po ½ dalį virtuvės patalpos ,paliekant teisę abiems šalims naudotis krosnimi,kadangi nustačius atsakovei naudojimosi teisę tik į 1/3 dalį šios patalpos, būtų esmingai suvaržytos jos gyvenimo sąlygos ir atsakovė negalėtų patekti prie maisto ruošimo krosnies ir naudotis šia krosnimi.Dėl to teismas laiko,kad yra pagrindas nustatyti virtuvės patalpos ,inventorizaciniame brėžinyje pažymėtos 1-3,naudojimą tvarką paskiriant šalims naudotis po ½ dalį šios virtuvės ir paskiriant bendrai šalims naudotis maisto ruošimo krosnimi.Ieškiniu nekeliama ginčo dėl patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo tarp ieškovo ir atsakovės su trečiuoju asmeniu.Tačiau ieškiniu prašoma užfiksuoti,kad būtų apibrėžta,kokias patalpas naudojasi trečiasis asmuo.Iš nekilnojamojo turto registro  išrašo matyti,kad trečiojo asmens naudojamos patalpos nėra atribotos nuo ieškovo ir atsakovės nuosavybės teise turimų ir naudojamų patalpų.Dėl to priimant sprendimą nurodytina trečiojo asmens naudojamos patalpos,kad būtų aiškumas dėl jų atribojimo nuo ginčo šalių naudojamų patalpų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-02-28 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-77/2011 nurodė:  “  CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti.“

2010-12-28 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-573/2010 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė:  „teisėjų kolegija pabrėžia, kad būtina atsižvelgti į tai, jog nagrinėjama byla priklauso specifinei bylų grupei – joje sprendžiamas ginčas dėl tam tikros naudojimosi tvarkos nekilnojamojo turto objektais nustatymo. Šios kategorijos bylos yra ypatingos, nes, minėta, klausimas dėl naudojimosi tvarkos bendru turtu nustatymo turi būti sprendžiamas kompleksiškai dėl visų susijusių bendrosios dalinės nuosavybės objektų kartu, be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje R. L. v. N. Ž., bylos Nr. 3K-3-303/2003). Bylose dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo nagrinėjimo metu pateikiami naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos projektai ne visada atitinka abiejų ginčo šalių interesus. Dėl to kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokiose bylose formalus šalių pareikštų reikalavimų ribų laikymasis reikštų jų atmetimą net ir tuo atveju, kai galimybė išspręsti ginčą egzistuoja iš esmės nenukrypstant nuo projektų, kuriais grindžiami šalių reikalavimai. Tuo tarpu, minėta, teismo pareiga yra priimti abiem šalims priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į jų turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Z. P. v. D. S. L., bylos Nr. 3K-3-353/2009). Dėl to, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo, teismas turi teisę nukrypti nuo šalių pareikštų reikalavimų, o ginčą privalo spręsti kompleksiškai, laikydamasis pirmiau šioje nutartyje nurodytų principų.“

Ieškovo atstovas prašė priteisti iš atsakovės ieškovo turėtas bylos nagrinėjimo išlaidas –sumokėtą žyminį nokestį ir advokato pagalbos apmokėjimo išlaidas.Iš pateikto mokėjimo nurodymo matyti,kad ieškovas buvo sumokėjęs 139 Lt žyminio mokesčio(b.l.9) ir 600 Lt advokato pagalbai apmokėti(2012-01-05 ir 2012-02-06 kvitai Nr.638211 ir 638219).Atsižvelgus į ieškinio patenkinimo iš dalies apimtį,advokato atstovavimą byloje iš atsakovės priteistina 2/3 ieškovo turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų,kur iš atsakovės priteistina žyminis mokestis 92 Lt ir advokato atstovavimo išlaidos 400 Lt(CPK 98 str.),iš viso 492 Lt

Vadovaudamasi LR CPK 93,98, 259, 263-270 str.

                                    n u s p r e n d ė :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, nustatant, kad:

Ieškovas S. B. a.k(duomenys neskelbtini) naudojasi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis,inventorizaciniame plane pažymėtomis indeksu 1-4  15,87 kv.m. ploto, 1-2  1,86 kv.m. ploto bei ½  dalimi patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-3 10,92 kv.m. ploto.

Atsakovė J. Č. a.k(duomenys neskelbtini) naudojasi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis,inventorizaciniame plane pažymėtomis indeksais 1-6 8,26 kv.m. ploto, 1-5 11,27 kv.m. ploto, 1-1 3,32 kv.m. ploto  bei ½ dalimi patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-3 10,92 kv.m. ploto.

Nustatyti teisę ieškovui S. B. ir atsakovei J. Č. naudotis

bendrai maisto ruošimo krosnimi,esančia patalpoje,  inventorizaciniame plane pažymėtoje indeksu 1-3. 

Tretysis asmuo J. B. a.k(duomenys neskelbtini) naudojasi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis,inventorizaciniame plane pažymėtomis indeksais 2-1  1,91 kv.m. ploto, 2-2   2,31 kv.m. ploto, 2-3  10,53 kv.m. ploto, 2-6 11,47 kv.m. ploto, 2-4 9,37 kv. m. ploto ir 2-3 10,78 kv. m. ploto.

Priteisti ieškovui S. B. a.k(duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. Č. a.k(duomenys neskelbtini) 492 (keturis šimtus devyniasdešimt du)litus turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.

             Teisėjas(parašas)

             Kopija tikra      :Teisėjas                                                       Kęstutis Lukošiūnas