Civilinė byla Nr. e2A-46-803/2022

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01222-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ingos Staknienės ir Andriaus Veriko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Addere“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vangedas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Addere“ dėl neteisėto statybos rangos sutarties nutraukimo, skolos sumokėjimo bei nuostolių atlyginimo, bei atsakovės priešieškinį ieškovei dėl vienašališkai pasirašyto 2020 m. gegužės 27 d. atliktų darbų akto Nr. 2 pripažinimo negaliojančiu bei nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vangedas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Addere“ 18 345,46 Eur (dublike patikslino reikalavimą – 10 600,71 Eur) skolos, 1 198,51 Eur delspinigių, 20 200,58 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodo, kad 2020 m. balandžio 15 d. tarp UAB „Addere“ (toliau ir – atsakovė, užsakovė) ir UAB „Vangedas“ (toliau ir – ieškovė, rangovė) buvo sudaryta statybos rangos sutartis (toliau ir – Sutartis). Sutartimi rangovė įsipareigojo savo jėgomis ir/ar pasitelkdama subrangovus ir koordinuodama jų darbą, savo įranga ir priemonėmis iš užsakovės pateiktų medžiagų tinkamai ir laiku atlikti objekto – viešbučio su restoranu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (toliau ir – Objektas) paprastojo remonto darbus, o užsakovė įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už tinkamai atliktus rangovės darbus. Remiantis Sutarties 2.1 punktu, statybos darbų kaina – 43 500,00 Eur (plius PVM). Užsakovė sumokėjo rangovei avansą, o rangovė Sutartyje nustatyta tvarka Objekte pradėjo statybos darbus. Rangovė darbų atlikimui pasitelkė subrangovus. 2020 m. balandžio 23 d. tarp užsakovės ir rangovės buvo sudarytas Papildomas susitarimas Nr. 1, kuriuo buvo susitarta dėl papildomų statybos darbų Objekte.

3.       2020 m. gegužės 13 d. rangovė užsakovei pateikė 2020 m. balandžio 30 d. atliktų darbų aktą Nr. 1 (toliau ir – Aktas 1), už 2020 m. balandžio mėnesio statybos darbus ir 2020 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VAN1004, pagal kuriuos užsakovė turi sumokėti 12 094,75 Eur. 2020 m. gegužės 14 d. užsakovė pateikė rangovei 2020 m. gegužės 14 d. pranešimą „Dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo“, kuriuo informavo rangovę, jog vadovaudamasi Sutarties 12.2 punktu bei dėl tariamų grubių ir nesąžiningų Sutarties pažeidimų, vienašališkai nuo 2020 m. gegužės 15 d. nutraukia Sutartį. Užsakovė pranešime nurodė, jog pretenzijų dėl rangovės pagal Aktą 1 atliktų statybos darbų neturi bei patvirtino, jog už juos atsiskaitys. 2020 m. gegužės 15 d. rangovė nedelsiant pateikė atsakymą, kuriame motyvuotai išdėstė nesutikimo su Sutarties nutraukimu argumentus. Atsižvelgiant į tai, kad užsakovė nutraukė Sutartį vienašališkai, 2020 m. gegužės 15 d. rangovė buvo priversta nedelsiant nutraukti subrangos sutartis, sudarytas su subrangovais UAB „Produktų vystymo sprendimai“ ir UAB „Stirna“.

4.       2020 m. gegužės 19 d. rangovė užsakovei pateikė 2020 m. gegužės 19 d. atliktų darbų aktą Nr. 2 (toliau ir – Aktas 2), už 2020 m. gegužės mėnesio statybos darbus, kurie buvo atlikti nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 14 d. ir 2020 m. gegužės 27 d. sąskaitą faktūrą Nr. VAN1006, pagal kuriuos užsakovė turi sumokėti 14 950,71 Eur. Rangovė su Aktu 2 kartu pateikė ir išpildomąjį statybos darbų dokumentą, kuriame buvo detalizuoti visi per šį laikotarpį atlikti statybos darbai. Kadangi užsakovė po Sutarties vienašalio nutraukimo atsisakė priimti rangovės atliktus statybos darbus, todėl rangovė 2020 m. gegužės 27 d. Aktą 2 pasirašė vienašališkai ir vienašališkai perdavė darbų rezultatą užsakovei. 2020 m. gegužės 27 d. užsakovė pateikė rangovei pranešimą, kuriuo informavo, jog Akte 2 nurodyti darbai negali būti priimti visa apimtimi ir pateikė defektinį aktą.

5.       Atsakovė neteisėtai vienašališkai nutraukė Sutartį. Dėl Sutarties neteisėto nutraukimo ieškovė ne tik negavo apmokėjimo už atliktus darbus, bet ir patyrė nuostolių. Užsakovė per Sutarties 8.2.1 punkte nustatytą terminą jokių pastabų dėl rangovės Akto 1 nepateikė, todėl laikytina, jog užsakovė darbus priėmė be išlygų. Atsakovė iki šios dienos nėra atsiskaičiusi su ieškove už pagal Aktą 2 atliktus darbus. Užsakovės skola pagal Aktą 2 sudaro 10 600,71 Eur. Atsakovė privalo sumokėti ieškovei ir 6 706,82 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimo sumą, kurią sudaro nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2020 m. gegužės 19 d. už ieškovės darbuotojus, kurie turėjo dirbti Objekte, sumokėti atlyginimai ir mokesčiai (minėtu laikotarpiu Objekte turėjo dirbti 10 darbuotojų, už kuriuos per šį laikotarpį buvo sumokėta 1 101,82 Eur suma); 2020 m. birželio 5 d. pretenzijos parengimo teisinės išlaidos (už pretenzijos parengimą buvo sumokėta 435,60 Eur suma); 5 000,00 Eur, kuriuos ieškovė turės sumokėti subrangovei UAB „Produktų vystymo sprendimai“ dėl subrangos sutarties nutraukimo prieš terminą. Ieškovės pelnas nuo 38 553,61 Eur pajamų, įvertinus ieškovės pelno maržą, būtų 13 493,76 Eur. Taigi, iš atsakovės priteistina ir 13 493,76 Eur netiesioginių nuostolių, kuriuos ieškovė būtų gavusi, jeigu Sutartis nebūtų neteisėtai nutraukta.

6.       Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti; tenkinus ieškinio reikalavimą dėl skolos ir delspinigių priteisimo, mažinti delspinigių dydį iki 0,02 proc. už dieną, priteisti iš ieškovės atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

7.       Nurodo, kad ieškovė ir jos subrangovai darbus atlikinėjo būsimuose slaugos namuose „Addere Care“, kuriuose bus teikiamos slaugos, palaikomojo gydymo ir socialinės globos paslaugos, juos buvo planuojama atidaryti 2020 m. liepos 1 d. Ieškovė, sudarydama Sutartį, suprato, kad griežtas ypač trumpų Sutartyje numatytų terminų laikymasis yra esminė sąlyga tiek pačios Sutarties sudarymui, tiek ir jos vykdymui. Ieškovė galėjo planuotis atliktinus darbus, taip pat ir pasitelkti subrangovus šių darbų atlikimui, kurie darbus galėtų atlikti Sutartyje numatytais terminais, parengti bei suderinti su atsakove kalendorinį darbų vykdymo grafiką. Tarp šalių nebuvo pasirašytas Papildomas susitarimas Nr. 1. Minėtas susitarimas nėra pasirašytas atsakovės įgaliotų asmenų. Atsakovė jokių papildomų darbų atskirai netvirtino ir jų nepripažįsta. Visi ieškovės atlikti darbai priskirtini prie Sutartimi susitartų darbų.

8.       Jau nuo 2020 m. gegužės 7 d. buvo matoma, kad ieškovė ne tik netinkamai atlieka darbus pagal Sutartį, bet ir vėluoja juos atlikti, ką patvirtina ir ankstesni atsakovės siųsti laiškai ieškovei, informuojant apie netinkamai atliekamus darbus, todėl tiek pati atsakovė, tiek ir jos atstovai pokalbių metu buvo įspėti apie galimą Sutarties nutraukimą. Darbams vykdyti atsakovė yra pasisamdžiusi statybų vadovą, kuris nuosekliai ir nuolat davė atitinkamų užduočių nurodymus statybos rangovų ir ieškovės atstovams, tuo tarpu ieškovė sistemingai jų nesilaikė arba laikėsi netinkamai.

9.       2020 m. gegužės 11 d. ieškovei buvo pateiktas pranešimas dėl akto parengimo, kuriuo atsakovė informavo ieškovę, jog sąskaita Nr. VAN1004 buvo pateikta nesilaikant Sutarties nuostatų, todėl negali būti priimta ir apmokėta, privalo būti pašalinti nurodyti trūkumai ir pakartotinai pateikti darbų priėmimui ir apmokėjimui būtini dokumentai. Aktas 2 nėra pasirašytas ir darbai nėra priimti, kadangi nebuvo atsižvelgta į atsakovės 2020 m. gegužės 7 d. pastabas dėl akte nurodytų darbų kokybės ir/ar kiekių neatitikimų Objekte faktiškai atliktų darbų apimčiai. Sąskaitoje mokėtina suma taip pat turi būti nurodoma išskaičiavus 50 proc. sumokėto avansinio mokėjimo sumą.

10.       Atsakovė, matydama ieškovės nekokybišką darbų atlikimą, vėlavimą atlikti darbus Objekte, sutartinių terminų nesilaikymą, nesugebėjimą koordinuoti savo subrangovų, tuo pačiu suprantant, kad atsakovė nesugebės įvykdyti Sutarties, 2020 m. gegužės 14 d. pateikė ieškovei pranešimą dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, kuriuo informavo ieškovę, jog, vadovaudamasi Sutarties 12.2 punktu (dėl esamų grubių ir nesąžiningų Sutarties pažeidimų), vienašališkai nuo 2020 m. gegužės 15 d. nutraukia Sutartį.

11.       2020 m. gegužės 15 d. antstolis Irmantas Gaidelis atliko faktinių aplinkybių konstatavimą Objekte, kuriame konstatavo ieškovės nekokybiškai atliktus darbus pagal Sutartį. 2020 m. gegužės 26 d. ieškovės vadovui buvo pateiktas defektinis aktas, kuriame detaliai buvo aptarti atliktų darbų defektai, patvirtinantys, kad ieškovė netinkamai atliko darbus objekte, bei tai, kad už nekokybiškai atliktus darbus nekyla pareiga atsiskaityti su ieškove, o Sutarties nutraukimas prieš terminą buvo pagrįstas.

12.       Atsakovė pažymėjo, kad šiuo atveju ji turėjo teisę Sutartį nutraukti ir be motyvų, įspėjusi ieškovę tokiu pačiu būdu ir tokiu pačiu terminu, tai yra ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas. Sutarties nutraukimą lėmė būtent neteisėti ir nesąžiningi ieškovės veiksmai vykdant Sutartį, todėl ieškovės nurodomų neteisėtų atsakovės veiksmų, dėl kurių galėjo atsirasti žala, nėra, ir ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo negali būti tenkinamas. Ieškovė yra apskaičiavusi tik hipotetinius nuostolius, nėra niekaip pagrindusi jų dydžio. Ieškovė taip pat neįrodė, kad realiai patyrė kokius nors tiesioginius nuostolius.

13.       Sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo dėl delspinigių priteisimo, būtina įvertinti tai, kad atsakovė dalį savo prievolės ieškovės atžvilgiu įvykdė, o kita dalis prievolės nėra vykdoma dėl pačios ieškovės kaltės, t. y. ieškovės netinkamai atliktų darbų. Nėra pagrindo vertinti, kad Sutartyje įtvirtinti delspinigiai neviršija galimų nuostolių. Pagal formuojamą teismų praktiką 0,5 proc. dydžio delspinigiai pripažįstami nepagrįstai dideliais, todėl, jeigu būtų nuspręsta, kad delspinigiai iš atsakovės priteistini, jie turi būti mažintini iki 0,02 proc. už dieną.

14.       Ieškovė dublike nurodė, kad atsakovė ieškovei sumokėjo dalį ieškiniu reikalaujamos priteisti skolos sumos, todėl ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo mažintinas iki 10 600,71 Eur; ieškovė palaikė kitą ieškiniu pareikštų reikalavimų dalį bei ieškinyje išdėstytą poziciją (argumentus).

15.       Atsakovė triplike palaikė savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į ieškinį, ieškovės ieškinį prašė atmesti.

16.       Teismo 2020 m. spalio 26 d. nutartimi byloje buvo priimtas atsakovės priešieškinis tinkamai suformuluotoje priešieškinio dalyko bei faktinio pagrindo dalyje, kuria prašoma pripažinti negaliojančiu 2020 m. gegužės 27 d. vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. 2, priteisti atsakovės naudai iš ieškovės 5 142,82 Eur žalos atlyginimo sumą, 4 350,00 Eur sumokėtą avansą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

17.       Atsakovės priešieškinyje nurodoma, kad faktas, jog ieškovė Aktą 2 vienašališkai pasirašė jau po to, kai gavo iš atsakovės 2020 m. gegužės 26 d. defektinį aktą bei atsakovės kvietimą pasirašyti galutinį darbų perdavimo–priėmimo aktą, patvirtina, kad Aktas 2 pripažintinas negaliojančiu, kadangi ieškovės atlikti darbai, kuriuos buvo siekiama perduoti atsakovei, buvo su trūkumais, o pats Aktas 2 pasirašytas nesilaikant įstatymų reikalavimų. Likusi nepanaudota atsakovės ieškovei pervesto avanso suma – 4 350,00 Eur, priteistina iš ieškovės atsakovės naudai, kadangi minėta suma negali būti dalinai atlyginama už nekokybiškai atliktus darbus. Atsakovė turėjo teisę ištaisyti nekokybiškai atliktus darbus trečiųjų asmenų pagalba arba savo jėgomis ieškovės sąskaitą, o šiuo metu turi teisę išskaičiuoti patirtus nuostolius iš ieškovės. Pagal pateiktą sąmatą ieškovės atliktų darbų trūkumų pagal 2020 m. gegužės 26 d. defektinį aktą ištaisymo kaina yra 5 142,82 Eur, kuri priteistina iš ieškovės atsakovės naudai.

18.       Ieškovė atsiliepimu į atsakovės priešieškinį prašo netenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimų dėl vienašališkai pasirašyto Akto 2 pripažinimo negaliojančiu bei nuostolių atlyginimo; tenkinti ieškovės ieškinį.

19.       Nurodo, kad atsakovė nepagrįstai esmine Sutarties sąlyga laiko griežtą terminų laikymąsi, nors pati atsakovė akivaizdžiai nebuvo pasiruošusi slaugos namus atidaryti 2020 m. liepos 1 d. ir vėlavo vykdyti Sutarties sąlygas. Rangovei pradėjus statybos darbus Objekte nebuvo nei elektros projekto, nei santechnikos projekto, nei vėdinimo projekto, dėl ko darbų vykdymo greitis buvo apsunkintas. Užsakovė taip pat nuolat vėluodavo pateikti medžiagas, o darbų eigoje prašydavo atlikti papildomus, Sutartyje neaptartus, darbus. Atsižvelgiant į šį užsakovės elgesį bei į faktinę kitų pasamdytų įmonių statybos darbų pabaigą Objekte (2020 m. spalio mėnesio pabaiga), darytina išvada, jog užsakovė nebuvo pasiruošusi 2020 m. liepos 1 d. slaugos namų atidarymui, o statybos darbų užbaigimas Sutartyje numatytu terminu pasidarė neįmanomas būtent dėl pačios užsakovės kaltės. Griežtas terminų laikymasis apskritai negali būti laikomas esmine Sutarties sąlyga, kadangi atsakovė nebuvo įvertinusi ir apskaičiavusi visų reikiamų darbų, pati nebuvo pasiruošusi tinkamam Sutarties vykdymui. Tuo tarpu ieškovė negali būti laikoma prisiėmusia atsakovės nepasiruošimo riziką.

20.       Aplinkybė, kad atsakovė sumokėjo ieškovei už pagal Aktą 1 atliktus statybos darbus, neginčytinai patvirtina, jog ieškovė statybos darbus atliko tinkamai, todėl priešieškinis yra nepagrįstas. Akivaizdu, kad Sutartį atsakovė nutraukė dėl aplinkybių, kurios visiškai nesusijusios su rangovės atliktais darbais ir jų kokybe.

21.       Pažymėtina, kad Sutarties 6.3 punktas numatė, jog rangovė įsipareigoja atlikti darbus pagal grafiką, kurį rangovė parengia remdamasi užsakovės darbų planu ir pateikia užsakovei suderinimui ne vėliau kaip per tris darbo dienas po Sutarties pasirašymo. Sutartis buvo pasirašyta 2020 m. balandžio 15 d., tačiau nei iki Sutarties pasirašymo, nei per tris darbo dienos po jos pasirašymo užsakovė, kuri planavo ir organizavo Objekto rangos darbus, rangovei nepateikė darbų plano. Rangovė, iš užsakovės negavusi darbų plano, objektyviai negalėjo parengti darbų grafiko.

22.       Priešingai, nei teigia atsakovė, jokių padarytų darbų trūkumų atsakovė ištaisyti nereikalavo. Statybos darbai užsakovės objekte buvo atlikti kokybiškai. Tai įrodo ir pačios atsakovės veiksmai, sudarant sutartį su ieškovės subrangove UAB „Stirna“, jog ji tęstų statybos darbus, taip pat pačios subrangovės UAB „Stirna“ pateiktas raštas, kuriame aiškiai pažymėta, jog jokių defektų nebuvo ir jai buvo nurodyta tęsti darbus. Atitinkamai, ieškovė nėra ir negali būti atsakinga už atsakovės patirtas išlaidas užbaigiant ieškovės pradėtus darbus, todėl atsakovės prašymas dėl trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo yra atmestinas kaip nepagrįstas.

23.       Ieškovė pagrįstai vienašališkai pasirašė Aktą 2. Ieškovė tinkamai įvykdė prievolę perduoti atliktus darbus bei sudarė sąlygas atsakovei juos priimti, todėl ji turėjo teisę vienašališkai pasirašyti Aktą 2. Kadangi užsakovė po Sutarties vienašalio nutraukimo atsisakė priimti rangovės atliktus statybos darbus, todėl rangovė Aktą 2 už laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 14 d. atliktus darbus pasirašė vienašališkai ir vienašališkai perdavė darbų rezultatą užsakovei. Tuo tarpu atsakovė Sutarties 8.2.1 punkto reikalavimų nesilaikė bei nepasirašė Akto 2 nei su išlygomis, nei be jų. Atsakovė, teigdama, jog darbai buvo nekokybiški, neturėjo teisės atsisakyti pasirašyti atliktų darbų aktą, ji galėjo pasinaudoti savo teise pasirašyti jį su išlygomis ir nustatyti terminą ištaisyti trūkumus. Rangovė laikėsi visų tiek teisės aktuose, tiek Sutartyje nustatytų reikalavimų (pateikė Aktą 2 pasirašymui ir tik praėjus daugiau nei penkioms darbo dienoms, nesulaukusi atsakovės darbų priėmimo, pasirašė jį vienašališkai), todėl vienašališkas Akto 2 pasirašymas yra teisėtas. Užsakovei atliktų darbų Aktas 2 buvo pateiktas dar 2020 m. gegužės 19 d., kurį, remiantis Sutarties 8.2.1. punktu, užsakovė privalėjo pasirašyti per tris darbo dienas ir priimti atliktus darbus arba atsisakyti priimti atskirus darbus pagal atskirus įrašus akte. Užsakovė Aktą 2 privalėjo pasirašyti iki 2020 m. gegužės 22 d., tačiau to nepadarė. Atsakovės nurodomas defektinis aktas buvo pateiktas ne 2020 m. gegužės 27 d., o tik 2020 m. birželio 3 d., t. y. praėjus net devynioms dienoms po termino užsakovei pasirašyti Aktą 2 pabaigos.

24.       Civilinė atsakomybė ieškovei negali būti taikoma, nes nėra įrodyta nei viena iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Neteisėti veiksmai gali būti nustatyti ne kai užsakovė turi abejonių, o kai turi konkrečius ir aiškius įrodymus ir argumentus, neginčytinai patvirtinančius, jog rangovė laiku darbų įvykdyti objektyviai negalės. Tokių įrodymų atsakovė nepateikė. Užsakovė pati nevykdė Sutartyje numatytų įsipareigojimų, dėl ko rangovė negalėjo vykdyti savųjų. Užsakovė neteikė darbų planų (Sutarties 6.3. punktas), o rangovei nežinant darbų kiekių, darbų planavimas Objekte buvo neįmanomas. Užsakovė laiku nepateikdavo reikalingų medžiagų darbams atlikti (Sutarties 4.3. punktas) ir t. t. Atsakovė jokios jos nurodomos žalos nepatyrė, slaugos namų atidarymo numatytu laiku rizika negali būti perkelta ieškovei.

        II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

25.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai (toliau – Vilniaus regiono apylinkės teismas) 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovės UAB „Vangedas“ naudai iš atsakovės UAB „Addere“ 10 600,71 Eur skolą už atliktus darbus, 1 145,50 Eur delspinigius, 435,60 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (12 181,81 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 066,71 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį ir priešieškinį teismas atmetė.

26.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė nurodo argumentus, susijusius su Sutarties nutraukimo neteisėtumu, tačiau byloje reikalavimo dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu nesuformulavo. Todėl dėl Sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo ir atitinkamų šalių argumentų teismas atskirai nepasisakė, jis sprendime vertinamas tik kitų, ieškovės pareikštų reikalavimų (ne)pagrįstumo aspektu.

27.       Teismas nurodė, kad šalių sudarytos Sutarties nuostatos numatė galimybę užsakovei nutraukti Sutartį prieš terminą bet kuriuo metu, nenurodant motyvų. Todėl užsakovė privalėjo tik apmokėti rangovei už tinkamai atliktus darbus, tačiau jokios atsakomybės dėl tokio Sutarties nutraukimo ji nepatiria ir jokia kompensacija už tokį Sutarties nutraukimą rangovei nemokama. Teismo vertinimu, šalims Sutartyje įtvirtinus minėtą nuostatą, Sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo vertinimas neturi teisinės reikšmės. Šiuo atveju Sutarties nutraukimo vertinimas iš esmės aktualus tik užsakovės pareigos atsisakyti su rangove už jos tinkamai atliktus darbus aspektu.

28.       Teismas nurodė, kad atliktų darbų perdavimą ir priėmimą šalys aptarė Sutarties 8 punkto nuostatose. Sutarties 8.2.1 punkte buvo aptartas tarpinis darbų priėmimas, o Sutarties 8.2.2 punkte – galutinis darbų perdavimas, rangovei tinkamai užbaigus visus darbus pagal Sutartį. Byloje šalių neginčijama aplinkybė, kad darbai pagal Sutartį, atsakovei Sutartį su ieškove nutraukus, nebuvo atlikti visa apimtimi. Taigi, teismo vertinimu, vėlesni (ankstesniame Akte 1 neaptarti) darbai pagal Sutartį, kurie ankstesniu Aktu 1 ieškovės buvo neperduoti ir atsakovės nepriimti (už dalį 2020 m. gegužės mėnesio), turėjo būti perduoti bei priimti vadovaujantis Sutarties 8.2.1, o ne 8.2.2, punkto nuostatomis, numačiusiomis tarpinį darbų perdavimą.

29.       Remiantis Sutarties 8.2.1 punkto nuostatomis, užsakovė (atsakovė), gavusi iš ieškovės tarpinių darbų Aktą 2 (už darbus, ieškovės atliktus per 2020 m. gegužės mėnesį), turėjo per tris darbo dienas, arba priimti perduodamus, tinkamai atliktus darbus, pasirašydama tarpinį darbų priėmimo – perdavimo aktą, arba atsisakyti priimti atskirus darbus (pagal atskirus įrašus akte), nurodydama darbų defektus ir jų ištaisymo terminus. Atsakovė nei Sutartyje nustatytu terminu, nei vėliau darbų pagal Aktą 2 nepriėmė, taip pat neatsisakė priimti darbų tokiu būdu, kaip buvo numatyta Sutarties nuostatose. Atsakovė, atsisakydama priimti atskirus Akte 2 nurodytus darbus, turėjo padaryti atskirus įrašus Akte 2, nurodydama darbų defektus. Užuot padariusi atitinkamus įrašus Akte 2, ieškovė Aktą 2 atsisakė pasirašyti ir 2020 m. gegužės 26 d. parengė defektinį aktą, kurį pateikė ieškovei, nurodydama ieškovei susipažinti su pateiktu defektiniu aktu, ir pateikti galutinį darbų aktą. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad atsakovei, atsisakiusiai priimti ieškovės atliktus darbus pagal Aktą 2, nesilaikant Sutartyje nustatytos tvarkos, tenka ieškovės defektinių (taip pat ir netinkamai apskaitytų) darbų įrodinėjimo pareiga.

30.       2020 m. gegužės 26 d. defektinio akto duomenimis, fiksuoti gipso kartono demontažo/montažo; sienų/pertvarų ir lubų paruošimo dažymui; santechnikos prietaisų demontažo ir sandėliavimo; taip pat elektros instaliacijos ir prietaisų demontažo darbų defektai. Vis dėlto, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismo vertinimu, užsakovė (atsakovė) neidentifikavo konkrečių Akte 2 nurodytų darbų, ar jų kiekio fiksavimo Akte 2, trūkumų, nenurodė kokius konkrečiai Akte 2 nurodytus darbus, ar jų dalį, atsisako priimti. Atsakovei tokių aplinkybių neįrodžius, vertinta, kad Akte 2 nurodyti darbai ir jų kiekiai fiksuoti tinkamai.

31.       Teismo vertinimu, pagrindo priešingoms išvadoms nesudaro ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame iš esmės yra fiksuoti nebaigti darbai, tačiau ginčo dėl to, kad nutraukus Sutartį prieš terminą, dalis darbų nebuvo baigti, tarp šalių nėra. Nors faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodoma, kad fiksuoti ir nekokybiškai atlikti darbai, tačiau, teismo vertinimu, tokios aplinkybės negali būti nustatytos paprastu informacijos surinkimo būdu, tam reikia specialių žinių. Taigi, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti duomenys nepaneigia Akte 2 užfiksuotų duomenų – atliktų darbų, jų kiekio, teisingumo.

32.       Teismo vertinimu, užsakovė (atsakovė), neneigdama dalies atliktų Akte 2 nurodytų darbų atlikimo fakto, priemonių vykdyti užsakovo pareigą – organizuoti darbų priėmimą, kurio metu galėjo patikrinti Akte 2 nurodytų darbų tiek kokybę, tiek kiekybę, bei juos užfiksuoti taip, kaip numatė Sutarties 8.2.1 punktas, iš esmės nesiėmė. Byloje, nenustatytos aplinkybės (neįrodyta), kad kurie nors iš Akte 2 nurodytų (konkrečių) darbų buvo neatlikti arba atlikti su trūkumais, netinkamai.

33.       Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad užsakovė (atsakovė) turi pareigą sumokėti rangovei už faktiškai atliktus darbus, kadangi ji neįrodė Akte 2 nurodytų darbų apimties neatitikimo bei darbų trūkumų. Todėl ieškinio reikalavimas dėl 10 600,71 Eur skolos, atsakovei neatsiskaičius su ieškove už Akte 2 nurodytus darbus, priteisimo tenkintinas, o atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl Akto 2 pripažinimo negaliojančiu bei reikalavimas priteisti atsakovės naudai iš ieškovės 4 350,00 Eur avansą, kurį ieškovė įskaitė kaip dalinį atsiskaitymą už darbus pagal Aktą 2, atmestini kaip nepagrįsti.

34.       Teismo vertinimu, atsakovė, kuriai teko atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo pareiga byloje, neįrodė, kad delspinigiai šiuo atveju yra aiškiai per dideli. Netesybų dydis kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas individualiai, atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusius santykius, jų susitarimą bei kitas reikšmingas aplinkybes. Nors atsakovė nurodė, kad nėra pagrindo vertinti, jog Sutartyje įtvirtinti delspinigiai neviršija galimų nuostolių, šio savo teiginio niekaip nepagrindė.

35.       Sprendžiant dėl delspinigių mažinimo, teismas pažymėjo, kad susitarimas dėl 0,5 proc. dydžio delspinigių, buvo sudarytas tarp dviejų juridinių asmenų, kuriems keliami didesni atidumo bei rūpestingumo reikalavimai. Atsakovė neįrodinėjo, kad jos valia, sudarant Sutartį, buvo numatyti mažesnio dydžio delspinigius. Be to, šalys Sutartimi tokio paties dydžio delspinigių mokėjimą numatė ir rangovui. Taip pat šalys susitarė ir dėl maksimalių delspinigių ribų (jie negali viršyti 15 procentų nuo bendros Sutarties kainos). Teismas turi teisę kontroliuoti netesybų dydį, tačiau šalių sutartų netesybų mažinimas reiškia teismo įsikišimą į sutartinius teisinius santykius, o tai galima tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurias pagrįsti turi šalis, teigianti, kad sutartų netesybų dydis yra neprotingai didelis. Šiuo atveju atsakovė tokių aplinkybių egzistavimo byloje neįrodė. Atsakovė iš esmės rėmėsi deklaratyviais teiginiais, kurie nesudaro pagrindo mažinti delspinigius. Pagrindo delspinigių mažinimui nesudaro ir aplinkybė, kad atsakovė atsiskaitė su ieškovė pagal Aktą 1, kadangi atsiskaitymas taip pat buvo pavėluotas (nesavalaikis).

36.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku negrąžino skolos pagal Sutartį už ieškovės atliktus darbus, teismas vertino, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės Sutartyje nustatyto dydžio delspinigius yra pagrįstas, vis dėlto tenkintinas iš dalies.

37.       Teismas nustatė, kad pagal Sutarties 9.2 punktą užsakovas su rangovu atsiskaito mokėjimo pavedimu į Sutartyje nurodytą rangovo sąskaitą banke, mokėjimas atliekamas per 15 kalendorinių dienų po PVM sąskaitos – faktūros gavimo dienos. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. balandžio 30 d. sąskaitą faktūrą 7 744,75 Eur sumai pagal Aktą 1 atsakovei pateikė tik 2020 m. gegužės 13 d., taigi atsakovė ją turėjo apmokėti iki 2020 m. gegužės 28 d. Apmokėjimą pagal šią sąskaitą faktūrą atsakovė atliko 2020 m. birželio 18 d., sumokėdama ieškovei 7 744,75 Eur sumą. Delspinigiai už atsakovės pavėluotą atsiskaitymą su ieškove pagal Aktą 1 ir sudaro ieškovės ieškinyje nurodomą 774,48 Eur sumą. Sąskaitą faktūrą, įskaičius sumokėtą avansą, 10 600,71 Eur sumai pagal Aktą 2 ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei apmokėjimui 2020 m. gegužės 27 d. Taigi ją atsakovė turėjo apmokėti iki 2020 m. birželio 11 d., o ne, kaip nurodo ieškovė, iki 2020 m. birželio 10 d. Todėl delspinigiai skaičiuotini už viena diena trumpesnį laikotarpį, nei ieškinyje skaičiuoja ieškovė, ir iki ieškinio pateikimo teismui dienos sudaro 371,02 Eur sumą. Apibendrinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 1 145,50 Eur delspinigių.

38.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, susijusio su laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2020 m. gegužės 19 d. ieškovės darbuotojais, dirbusiais Objekte. Ieškovė, vykdydama darbus Objekte po Sutarties nutraukimo, prisiėmė tokių išlaidų patyrimo riziką. Be to, tokios išlaidos patenka į darbų vykdymo kainą. Taip pat, byloje liudytoju apklaustas UAB „Produktų vystymo sprendimai“ vadovas E. I. nurodė, kad jie 5 000,00 Eur sumos už sutarties nutraukimą iki šiol nėra gavę, pažymėjo, kad jis su ieškovės vadovu turi bendrų darbų, juos sieja geri santykiai, taigi minėtos sumos grąžinti iki šiol nereikalavo. Ieškovei neįrodžius, jog ji neišvengiamai patirs 5 000,00 Eur išlaidas, teismo vertinimu, nėra pagrindo priteisti būsimos žalos atlyginimą.

39.       Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad įrodymai byloje patvirtina, jog dėl nesavalaikio atsakovės atsiskaitymo už atliktus darbus pagal Sutartį ieškovė patyrė papildomas 435,60 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai – rengė atsakovei pretenziją. Šios išlaidos teismo buvo pripažintinos būtinomis, pagrįstomis ir protingomis, todėl priteistinos ieškovei iš atsakovės.

40.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti netiesioginius nuostolius (negautas pajamas) negali būti tenkinamas, kadangi nenustatyti neteisėti atsakovės veiksmai, todėl šis ieškinio reikalavimas teismo buvo atmestas kaip nepagrįstas.

41.       Teismas nustatė, kad reikalavimui dėl žalos atlyginimo pagrįsti atsakovė pateikė jos pačios sudarytą 2020 m. rugsėjo 24 d. ieškovės neatliktų darbų ir nuostolių sąmatą, kurioje fiksuota 5 142,82 Eur suma. Vis tik įrodymai, patvirtinantys šių išlaidų realumą, t. y. kad atsakovė iš tiesų tokias išlaidas ir būtent tokia apimtimi patyrė, į bylą nebuvo pateikti. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu negalėjo patvirtinti, kad šios išlaidos tikrai atsakovės buvo patirtos. Teismas nesutiko su atsakovės atstovo teiginiu, kad vien tik aplinkybė, jog šiuo metu Objektas veikia, patvirtina, kad už trūkumų šalinimo darbus buvo atsiskaityta. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, atsakovės turėtas trūkumų šalinimo išlaidas galėtų patvirtinti tik netiesiogiai, tačiau ji, nesant kitų įrodymų byloje, nėra pakankama spręsti, kad atsakovė iš tiesų patyrė aptariamas išlaidas ir būtent tokia apimtimi. Todėl teismas atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl 5 142,82 Eur žalos atlyginimo sumos priteisimo atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

42.       Pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą (12 181,81 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Be to, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (31 proc.), iš atsakovės ieškovei teismas priteisė 1 066,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

43.       Atsakovė UAB „Addere“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas atsakovės priešieškinis ir iš dalies tenkintas ieškovės UAB „Vangedas“ ieškinys ir jos naudai iš atsakovės priteistos piniginės sumos pagal Aktą 2 bei delspinigiai ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde apeliantė nurodo šiuos esminius argumentus:

43.1.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad darbai pagal Aktą 2 atlikti tinkamai. Apeliantė priešieškinyje nurodė, kad šalių sudaryta Sutartis apibrėžė terminus, per kiek laiko atsakovė turi priimti tarpinius darbus bei per kiek laiko turi priimti galutinai ieškovės užbaigtus darbus, tačiau nenumatė kokiais terminais darbai turėtų būti priimami, kai Sutartis yra nutraukiama dėl ieškovės kaltės. Akivaizdu, kad šis terminas negali būti trys dienos, kadangi išsamių defektų nustatymui yra būtinas papildomas laikas, todėl ginčo atveju privalėjo būti taikomas protingo termino kriterijus (CK 6.662 straipsnio 4 dalis), dėl ko pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad priimant darbus pagal Aktą 2, kuris buvo atsakovei išsiųstas 2021 m. gegužės 19 d. po darbo valandų, turėjo būti taikomas Sutarties 8.2.1 punktas ir jame numatyta darbų priėmimo tvarka.

43.2.                      Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės atliktų darbų priėmimą, privalėjo įvertinti tai, kad atsakovė darbus turėjo priimti po vienašalio Sutarties nutraukimo, kuris iš atsakovės pusės buvo atliktas dėl to, kad ieškovė ne tik pažeidinėjo Sutartyje numatytus terminus, bet ir darbus atliko nekokybiškai. Akivaizdu, kad teismui nevertinant šios aplinkybės ir į ją neatsižvelgiant, sprendime yra nepagrįstai teigiama, kad darbai pagal Aktą 2 turėjo būti priimami vadovaujantis Sutarties 8.2.1 punktu.

43.3.                      Atsakovės įsitikinimu, šiuo atveju akivaizdžiai darbai negalėjo būti priimami vadovaujantis Sutarties 8.2.1 punktu, kadangi dėl atliekamų darbų kokybės buvo kilęs ginčas ir Sutartis buvo nutraukta. Todėl atsakovės atlikti veiksmai dėl darbų priėmimo, t. y. 2020 m. gegužės 15 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimas objekte, kurio metu fiksuoti nekokybiškai atlikti darbai, ir 2020 m. gegužės 26 d. defektinio akto surašymas, yra pakankami veiksmai iš atsakovės pusės, kurie buvo atlikti siekiant ieškovei pateikti jos atliktų darbų defektus ir motyvuotus argumentus, kodėl atsisakoma priimti darbus pagal Aktą 2.

43.4.                      Atsakovė nesutinka su teismo teiginiu, kad atsisakant priimti darbus pagal Aktą 2, atsakovė turėjo daryti žymas pačiame akte – ką atsisako priimti ir dėl kokių priežasčių. Įstatymas nenumato konkrečios formos, kaip turėtų būti įforminamas darbų priėmimo atsisakymas, o užsakovui atsisakant pasirašyti aktą, privalėjo būti nurodomos tik atsisakymo pasirašyti priežastys, ką šiuo atveju atsakovė ir padarė, t. y. pateikė ieškovei faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą bei defektinį aktą.

43.5.                      Atsakovė ginčijamą aktą gavo 2020 m. gegužės 19 d., po darbų valandų, todėl laikytina, kad laiškas ir Aktas 2 buvo gauti 2020 m. gegužės 20 d., o atsakovei įteiktas 2020 m. gegužės 21 d. (Sutarties 14.2 punktas). Įvertinus aplinkybę, kad 2020 m. gegužės 22 bei 23 dienos buvo savaitgalis, atsakovė tinkamai ir laiku informavo ieškovę ne tik apie atsisakymą priimti darbus, bet ir apie konkrečius jų trūkumus, viską detalizuojant defektiniame akte.

43.6.                      Be to, 2020 m. gegužės 27 d. atsakovės elektroninis laiškas ieškovei patvirtina, kad nutraukus Sutartį atsakovė kvietė ieškovę pasirašyti galutinį darbų perdavimo-priėmimo aktą, tačiau vietoj to, kad ieškovė tokį aktą pasirašytų su atsakove, kurio metu būtų aptarti ieškovės atliktų darbų pagal Aktą 2 trūkumai taip pat priimti ir kiti darbai, kurie buvo be trūkumų, atsakovei buvo atsiųstas vienašališkai pasirašytas Aktas 2. Visgi ieškovė vengė bendradarbiauti su atsakove ir nusprendė vienašališkai perduoti netinkamai atliktus darbus.

43.7.                      Aktas 2 pripažintinas negaliojančiu, kadangi ieškovės atlikti darbai, kuriuos buvo siekta perduoti atsakovei, buvo su trūkumais, taip pat Aktas 2 pasirašytas nesilaikant įstatymų reikalaujamos tvarkos. Atsakovė elgėsi kaip rūpestinga ir atsakinga šalis – užfiksavo darbų faktinę padėtį, nustatė, kokių ir kiek darbų realiai atliko ieškovė, kokia atliktų darbų kokybė, tačiau būtent ieškovė ignoravo atsakovės kvietimą pasirašyti baigiamąjį darbų aktą ir būtent ieškovei tenka neatsakingo jos elgesio neigiami padariniai – ieškovė pati suvaržė savo galimybę įrodinėti, kad darbus atliko tinkamai pagal atsakovės pateiktus įrodymus.

43.8.                      Bylos nagrinėjimo metu liko neįvertintos aplinkybės: dėl kokių priežasčių ieškovės buvo atsisakyta pasirašyti baigiamąjį darbų priėmimo aktą; tai, kad atsakovė negalėjo pasinaudoti ieškovės atliktų statybos darbų rezultatais bei juos turėjo perdaryti ir turėjo ištaisyti atliktų darbų trūkumus. Šios aplinkybės yra teisiškai reikšmingos CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatoms taikyti ir aiškinti. Teismas tik motyvavo, kad darbų atlikimo aktas atsakovės nepasirašytas nesilaikant darbų priėmimo tvarkos, todėl yra galiojantis, bet neįvertinant darbų atsisakymo priėmimo aplinkybių ir ieškovės atsisakymo pasirašyti galutinį darbų priėmimo aktą.

43.9.                      Teismas nepagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimą dėl 5 142,82 Eur žalos atlyginimo, taip pat nepagrįstai atsisakė priteisti atsakovės naudai iš ieškovės 4 350,00 Eur avansą, kurį ieškovė įskaitė kaip dalinį atsiskaitymą už darbus pagal Aktą 2. Byloje nekilo ginčas, kad ieškovės nebaigtus ir nekokybiškai atliktus darbus perėmė UAB „Stirna“, kuri ne tik atliko ieškovės neatliktus darbus, bet ir ištaisė darbų trūkumus pagal defektinį aktą. Atsakovė susitarė dėl darbų užbaigimo ir trūkumų šalinimo ir sumokėjo UAB „Stirna“ iš esmės analogišką sumą, kurios pagal Aktą 2 reikalauja ieškovė. Atsakovės turėtos trūkumų šalinimo išlaidos patvirtinamos ne tik netiesioginiais, bet ir tiesioginiais byloje esančiais įrodymais, tačiau teismas sprendime to nevertino ir į tai neatsižvelgė, o tai akivaizdžiai turėjo įtakos teismui sprendime darant nepagrįstas išvadas, kuriomis atsakovei buvo atsisakoma priteisti žalą iš ieškovės.

43.10.                      Ieškovei netinkamai vykdžius Sutartį jai nebegalėjo būti patikėtas darbų trūkumų šalinimas, todėl atsakovė turėjo teisę ištaisyti nekokybiškai atliktus darbus trečiųjų asmenų pagalba arba savo jėgomis ieškovės sąskaita, o šiuo metu turi teisę išskaičiuoti patirtus nuostolius iš ieškovės. Pagal pateikiamą sąmatą, matyti, kad ieškovės atliktų darbų trūkumų ištaisymo kaina yra 5 142,82 Eur, todėl ši suma yra priteistina iš ieškovės. Kadangi atsakovė ieškovei buvo pervedusi 8 700,00 Eur avansą, likusi jo nepanaudota suma (4 350,00 Eur) taip pat priteistina atsakovės naudai, kadangi šia suma ieškovei negali būti dalinai atlyginama už nekokybiškai atliktus darbus. Teismas nepagrįstai bei neargumentuotai nurodė, kad atsakovė neįrodė, jog iš tiesų tokias išlaidas ir būtent tokia apimtimi patyrė dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimo, taip pat visiškai nepagrįstai dalinai ieškovei atlygino už nekokybiškai atliktus darbus atsisakant priteisti sumokėtą avansą pagal Sutartį.

43.11.                      Teismas priteisė nepagrįstai didelius delspinigius ieškovės naudai. Nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos. Atsakovė neneigė fakto, kad ji vėlavo apmokėti ieškovės pateiktą sąskaitą faktūrą pagal Aktą 1, bet vėlavimas pasireiškė ne tik dėl to, kad ieškovė PVM sąskaitą-faktūrą atsakovei išrašė atbuline data, bet ir dėl to, kad atsakovės finansų įstaiga atsakovei nebuvo pervedusi visų reikiamų piniginių sumų. Tuo tarpu antroji PVM sąskaitą-faktūra pagal Aktą 2 atsakovės nėra apmokėta tik dėl to, kad atsakovė ginčija ieškovės atliktų darbų tinkamumą. Teismo priteista 1 145,50 Eur delspinigių suma yra akivaizdžiai neproporcingai didelė. Šiuo atveju šalių nustatyti 0,5 proc. delspinigiai skaičiuojami už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną, kas atitinka 182,5 proc. metines palūkanas, laikytini neprotingai dideliais. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog yra teisinis pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo dalį, kuria iš atsakovės priteista 1 145,50 Eur delspinigių ir delspinigių suma sumažintina iki 0,02 proc. tarifo.

43.12.                      Be to, sprendime teismas neteisingai apskaičiavo priteistinų delspinigių dydį pagal Aktą 1. Ieškovė pagal 2020 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą 7 744,75 Eur sumai pagal Aktą 1 prašo priteisti 774,48 Eur delspinigių sumą, kuri yra paskaičiuota iki ieškinio pateikimo teismui, laikant kad ši PVM sąskaita-faktūra nebuvo apmokėta. Tačiau ši PVM sąskaita-faktūra buvo apmokėta 2021 m. birželio 18 d. Taigi, nevertinant fakto, kad ši PVM sąskaita-faktūra buvo išrašyta netinkamai, t. y. atbuline data, ir atsakovė net neturėjo pareigos tokios sąskaitos apmokėti, o juo labiau pagal ją negali būti skaičiuojami delspinigiai, tačiau vertinant, kad ji turėjo būti apmokėta iki 2020 m. gegužės 28 d. ir buvo vėluojama apmokėti 20 dienų, maksimalus priteistinų delspinigių dydis galėjo būti 212,19 Eur (7 744,75*0,5%/365*20).

43.13.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netyrė ir nepasisakė dėl visų esminę reikšmę byloje turinčių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi tik ieškovės pateiktu ieškiniu ir jame pateikta informacija, tačiau netyrė ir neanalizavo byloje esančių įrodymų bei bylai reikšmingų aplinkybių: byloje esančios atsakovės ir UAB „Stirna“ sudarytos rangos sutarties, įrodymų, kuriuos UAB „Stirna“ buvo priversta pasirašyti UAB „Vangedas“, kad neva būtų patvirtinta, jog darbai atlikti tinkamai, el. laiškų, kuriais ieškovė buvo kviečiama pasirašyti galutinį darbų atlikimo aktą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, privalėjo atsižvelgti bei įvertinti visus byloje esančius įrodymus bei pateikti jų vertinimą arba priežastis, dėl kurių tokie įrodymai nebuvo vertinti, taip pat ir tinkamai motyvuoti sprendimą.

44.       Ieškovė UAB „Vangedas“ pateikė atsiliepimą į atsakovės UAB „Addere“ apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš apeliantės ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime ieškovė nurodo šiuos esminius argumentus:

44.1.                      Apeliantė nepateikė jokių argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, liudytojų ir kitų proceso dalyvių paaiškinimus, tinkamai taikė materialinės teisės ir procesinės teisės normas, savo išvadas grindė aktualia teismų praktika tokio pobūdžio byloje. Teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, todėl nėra jokio pagrindo jo panaikinti.

44.2.                      Priešingai nei teigia apeliantė, teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir tai, kad atsakovė darbus pagal Aktą 2 turėjo priimti po vienašalio Sutarties nutraukimo, todėl nėra jokio pagrindo panaikinti sprendimą remiantis šiais deklaratyviais atsakovės argumentais.

44.3.                      Teismas vertindamas vienašališko Sutarties nutraukimo teisinius padarinius rangos darbų priėmimui pagal Aktą 2 tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, rėmėsi susiformavusia kasacinio teismo praktika, išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus ir aplinkybes, todėl deklaratyvūs atsakovės argumentai, jog teismas šių aplinkybių nevertino, yra visiškai nepagrįsti.

44.4.                      Atsakovės argumentai, jog vienašališkai nutraukus Sutartį atliktų darbų priėmimui pagal Aktą 2 turėjo būti taikomas ne Sutarties 8.2.1 punktas, o CK 6.662 straipsnio 4 dalis, yra visiškai nepagrįsti. Toks teisės aiškinimas prieštarauja imperatyvioms materialinės teisės normoms ir susiformavusiai kasacinio teismo praktikai. Iki Sutarties nutraukimo atsiradusioms teisinėms pasekmėms ir padariniams (tame tarpe ir atsakovės pareigai priimti ieškovės atliktus darbus) taikomos būtent Sutarties nuostatos. Atsakovės pareiga priimti atliktus darbus atsirado dar prieš Sutarties nutraukimą.

44.5.                      CK 6.662 straipsnio 4 dalies nuostatos esmė yra ta, kad užsakovas po darbų priėmimo turi teisę reikšti pretenzijas rangovui dėl paslėptų darbų kokybės. Nagrinėjamu atveju atsakovė ieškovės atliktų darbų pagal Aktą 2 nepriėmė, todėl negalėjo remtis CK 6.662 straipsnio 4 dalies nuostata. Atsižvelgiant į tai teismas darė pagristą ir motyvuotą išvadą, jog darbų rezultatai pagal Aktą 2 turėjo būti priimti vadovaujantis Sutarties 8.2.1 punktu.

44.6.                      Atsakovė nepagrįstai nurodo, jog faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei defektinis aktas yra tinkamai įformintas darbų priėmimo atsisakymas dėl nustatytų darbų trūkumų. Protokolas yra teisiškai nereikšmingas, kadangi jame užfiksuotas įprastas statybos aikštelės vaizdas, t. y. statybos procesas. Antstolio funkcija yra fiksuoti aplinkybes, o ne pateikti teisinį jų vertinimą, t. y. pasisakyti ar yra padaryti statybų darbų defektai ar ne. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog antstolis būtų turėjęs specialių žinių pasisakyti statybos rangos darbų atlikimo klausimais. Juo labiau, defektinis aktas negali būti prilyginamas tinkamam atsakovės atsisakymui priimti atliktus darbus pagal Sutarties 8.2.1 punktą. Be to, aktas nebuvo pasirašytas, o nepasirašytas dokumentas nesukuria jokių teisinių padarinių ir neturi jokios įrodomosios reikšmės.

44.7.                      Sutartyje buvo aiškiai įtvirtinta, jog atsisakant priimti tam tikrus darbus daromi atskiri įrašai akte, o ne surašomas kitas dokumentas. Atsakovė galėjo pasinaudoti savo teise atsisakyti priimti darbus pagal Aktą 2 jame aiškiai įrašant darbų trūkumus ir skirti ieškovei terminą ištaisyti išdėstytus trūkumus. Defektinis aktas buvo pateiktas praėjus daugiau nei 5 darbo dienoms nuo Akto 2 pateikimo, jame atsakovė konkrečiai nenurodė kokie trūkumai yra nustatyti ir per kokį terminą trūkumus ieškovė privalo ištaisyti. Be to, defektiniame akte nurodyti trūkumai yra neaiškūs, nekonkretūs ir nesuprantami. Taigi defektiniame akte esantys duomenys negali būti vertinami kaip Akte 2 nurodytų darbų trūkumai ir tinkamas jų fiksavimas. Teismas darė pagrįstą išvadą, jog atsakovė neteisėtai atsisakė priimti darbus pagal Aktą 2 ir jį pasirašyti, tuo tarpu apeliantė šių išvadų nepaneigė.

44.8.                      Atsakovė nepagrįstai nurodo, jog ji defektiniu aktu tinkamai ir laiku informavo ieškovę apie atsisakymą priimti darbus bei apie konkrečius jų trūkumus. Atsakovės nurodomos terminų skaičiavimo taisyklės nėra įtvirtintos nei įstatyme, nei Sutartyje, o terminas atsakovei pasirašyti Aktą 2 bei priimti atliktus darbus pasibaigė dar 2020 m. gegužės 22 d. Atsakovė nepagrįstai atsisakė priimti atliktus darbus bei pasirašyti Aktą 2, todėl ieškovė vienašališkai perdavė iki Sutarties nutraukimo faktiškai atliktus darbus atsakovei bei vienašališkai pasirašė Aktą 2. Paneigtini atsakovės argumentai, jog ieškovė vengė bendradarbiauti su atsakove ir nesąžiningai Aktą 2 pasirašė vienašališkai. Priešingai, ieškovė laikėsi visų tiek teisės aktuose, tiek Sutartyje nustatytų reikalavimų (pateikė Aktą 2 pasirašymui ir tik praėjus daugiau nei 5 darbo dienoms, nesulaukus darbų priėmimo, pasirašė jį vienašališkai), todėl vienašališkas Akto 2 pasirašymas yra teisėtas.

44.9.                      Nesutiktina su atsakovės argumentais, jog teismas nevertino aplinkybės, kad neva ieškovė darbus atliko nekokybiškai, kadangi teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo visas byloje reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir vertindamas atsakovės pateiktus įrodymus dėl Akte 2 nurodytų trūkumų. Teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje esančius įrodymus vertindamas Akte 2 nurodytų darbų kokybę ir atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė neįrodė, kokius konkrečiai darbus ieškovė atliko netinkamai, pagrįstai sprendė, jog tokios aplinkybės nenustatytos.

44.10.                      Priešingai nei teigia atsakovė, teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą spręsdamas Akte 2 nurodytų darbų kokybės klausimą. Atsakovei nepateikus jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog Akte 2 nurodyti darbai yra atlikti nekokybiškai, nėra jokio pagrindo daryti išvados, jog darbai yra nekokybiški. Atsakovės argumentai, jog teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovė negalėjo pasinaudoti ieškovės atliktų statybos darbų rezultatais bei juos turėjo perdaryti ir turėjo ištaisyti atliktų darbų trūkumus, yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Jeigu ieškovė darbus atliko netinkamai ir apeliantė dėl to turėjo kreiptis į kitus rangovus dėl defektų ištaisymo, ji neabejotinai turėjo turėti įrodymus, apie tokių defektų taisymą ir patirtą žalą. Nagrinėjamu atveju apeliantė teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ji patyrė žalos. Priešingai, byloje surinkti įrodymai vienareikšmiškai patvirtino, jog ieškovės atlikti darbai po Sutarties nutraukimo buvo tęsiami kitų atsakovės pasamdytų rangovų, kurie jokių trūkumų netaisė, o tik tęsė jau pradėtus darbus.

44.11.                      Iki ieškinio pateikimo atsakovė nebuvo priėmusi ieškovės atliktų darbų nei pagal Aktą 1, nei pagal Aktą 2, nors Sutartis jau buvo nutraukta. Taip pat atsakovė nebuvo atsiskaičiusi pagal pateiktas sąskaitas-faktūras už Akte 1 ir Akte 2 nurodytus darbus. Visgi, iš karto po ieškinio pateikimo, atsakovė pilnai atsiskaitė pagal Aktą 1. Tokiais savo veiksmais apeliantė patvirtino, jog darbus ieškovė atliko kokybiškai. Aplinkybė, jog atsakovė pasamdė ieškovės subrangovą UAB „Stirna“, kuris atliko daugiau nei pusę visų darbų dar iki Sutarties nutraukimo, įrodo, kad jokių trūkumų ar defektų atliktuose darbuose nebuvo, o nusiskundimų dėl ieškovės subrangovo UAB „Stirna“ darbo atsakovė neturėjo. UAB „Stirna“, su atsakove tiesiogiai pasirašius rangos sutartį, tęsė pradėtus statybos darbus. Priešingai, nei teigia atsakovė, jokių ieškovės darbų trūkumų atsakovė UAB „Stirna“ ištaisyti nereikalavo. Defektiniame akte bei faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytų „defektų“ negalima vertinti kaip darbų trūkumų, kadangi daugelyje pateiktų nuotraukų, kuriose neva matosi atliktų darbų trūkumai, yra nebaigti darbai, o ne darbų „brokas“.

44.12.                      Teismas išsamiai išnagrinėjo atsakovės argumentus ir įrodymus dėl delspinigių mažinimo, todėl sprendimas šioje dalyje yra pagrįstas ir teisėtas. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kurių pagrindu neva yra pagrindas mažinti priteistiną delspinigių dydį, yra visiškai nepagrįsti. Atsakovė skunde nepagrįstai nurodo, jog teismo priteisti delspinigiai yra neprotingai dideli, nes skaičiuojant šalių sutartus 0,5 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną susidaro 182,5 proc. metinės palūkanos.

44.13.                      Šalys Sutartimi buvo susitarusios ne tik dėl mokėtinų delspinigių dydžio už kiekvieną uždelstą dieną, bet buvo nustačiusios ir maksimalų mokėtinų delspinigių dydį, t. y. 15 proc. nuo bendros Sutarties kainos. Taigi pasiekus 6 525,00 Eur delspinigių dydį, delspinigiai nebesiskaičiuotų, neatsižvelgiant į tai, kiek laiko praėjo nuo termino įvykdyti prievolę (šiuo atveju apmokėti ieškovės pateiktas sąskaitas) pabaigos dienos. Akivaizdu, jog Sutartyje numatytas delspinigių dydis ir priteisti 1 145,50 Eur dydžio delspinigiai visiškai atitinka bendruosius teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus.

44.14.                      Atsakovė skunde nepagrįstai remiasi aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme. Aplinkybė, jog atsakovės finansų įstaiga nebuvo pervedusi jai reikiamų piniginių sumų, todėl atsakovė negalėjo atsiskaityti už Akte 1 nurodytus darbus, nebuvo nagrinėta pirmosios instancijos teisme, taip pat nėra pagrindo manyti, jog ši aplinkybė tapo aiški tik teismui priėmus sprendimą. Taigi ši aplinkybė apskritai negali būti nagrinėjama apeliacine tvarka. Juo labiau, tai kad atsakovės finansų įstaiga nebuvo pervedusi reikiamų piniginių sumų, neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant delspinigių priteisimo klausimą.

44.15.                      Be to, būtent apeliantė parengė Sutartį, kurioje įtvirtino ir sąlygą dėl šalims, t. y. užsakovui ir rangovui, taikytinų delspinigių. Sutartyje abiem šalims įtvirtinti vienodo dydžio delspinigiai (0,5 proc.), kas patvirtina, jog sutarties sąlygos vienodos abiem šalims, todėl laikytinos sąžiningomis ir teisėtomis. Apeliantės nurodomos priežastys dėl tariamų finansinių sunkumų ir/ar dėl to, kad jos kreditoriai nespėjo atsiskaityti su apeliante, neturi jokios įtakos apeliantės įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymui, todėl negali daryti įtakos ir delspinigių pagal Sutartį mažinimui.

44.16.                      Atsakovė neteisingai skaičiuodama priteistinų delspinigių dydį nepagrįstai nurodo, jog pagal Aktą 1 priteistini delspinigiai sudaro ne 774,48 Eur. Pažymėtina, kad užsakovė rangovės 2020 m. balandžio 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. VAN1004 gavo 2020 m. gegužės 13 d., atsižvelgiant į tai, 2020 m. gegužės 28 d. buvo paskutinė diena užsakovei sumokėti 7 744,75 Eur sumą rangovei. Atsakovė iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. birželio 17 d.) su ieškove pagal Aktą 1 atliktus darbus nebuvo atsiskaičiusi. 2020 m. gegužės 18 d. atsakovė atsiskaitė pagal Aktą 1, tačiau liko neapmokėti susikaupę delspinigiai už 20 dienų. Taigi, delspinigiai skaičiuojami tokiu principu: 7 744,75 Eur * 0,5 % * 20 d. = 774,48 Eur. Tuo tarpu apeliaciniame skunde pateiktas skaičiavimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

45.       Byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo už rangos darbus, įrengiant objektą, kad būtų galima pakeisti statinio paskirtį iš viešbučio su restoranu (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), į gydymo paskirties pastatą (slaugos namus).

46.       Byloje nustatyta, kad tarp šalių 2020 m. balandžio 15 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis. Sutarties darbų kaina – 43 500 Eur ir PVM 9 135 Eur (Sutarties 2.1 punktas). Pagal Sutarties 2.10 punktą, užsakovė atlieka 8 700 Eur avansinį mokėjimą per tris darbo dienas nuo Sutarties pasirašymo. Avansinis mokėjimas bus užskaitomas lygiomis dalimis pasirašant du nuosekliai (pagal grafiką) po to pristatytus darbų perdavimo – priėmimo aktus. 2020 m. balandžio 23 d. buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. 1 prie Sutarties dėl elektrotechnikos ir santechnikos bei durų demontavimo darbų atlikimo.

47.       2020 m. gegužės 14 d. atsakovės vadovės A. P. pasirašytu pranešimu dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atsakovė informavo ieškovę, kad, atsižvelgiant į pranešime išdėstytas priežastis ir vadovaujantis Sutarties 12.2 punkto nuostatomis, vienašališkai nutraukia Sutartį nuo 2021 m. gegužės 15 d. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčo dėl vienašališko Sutarties nutraukimo nėra (CPK 12, 178 306 straipsniai).

48.       Ieškovė 2020 m. gegužės 15 d. parengė bei pasirašė atliktų darbų aktą už 2020 m. gegužės mėnesį atliktus darbus viso 14 950,71 Eur be PVM sumai, įskaičius 4 350 Eur avansą, viso – 10 600,71 Eur sumai. Atsakovė su Akte nurodyta darbų apimtimi ir kokybe nesutiko. Neatliktų ir netinkamai atliktų darbų faktą grindė antstolio Irmanto Gaidelio 2020 m. gegužės 15 d. faktinių aplinkybių protokole užfiksuotomis aplinkybėmis. Atsakovė pasiūlė ieškovei susipažinti su pateiktu defektiniu aktu, ir pateikti Galutinį ieškovės darbų aktą (pagal Sutarties nuostatas bei įvertinus pateiktas pastabas).

49.       Byloje nustatyta, kad ieškovė pripažino, kad neatliko dalies darbų, o dalį atliko su trūkumais. Atsižvelgiant, kad nėra galimybės ištaisyti darbų trūkumų, atsakovė siūlė nustatyti galutinę darbų kainą, įvertinus tik tinkamai atliktus darbus, tai yra 15 927,20 Eur sumai (demontažo/montavimo, glaistymo, santechnikos, elektros darbai). Atskaičius 8 700 Eur avansą, atsakovės mokėtina suma – 7 227,20 Eur.

50.       Taigi byloje ieškovė sudarė du Aktus. Atsakovė už darbus pagal Aktą Nr. 1 atsiskaitė visiškai, pretenzijų neturėjo. Atsakovė atsisakė pasirašyti Aktą Nr. 2, nes, kaip įrodinėja apeliaciniame skunde, darbai buvo su trūkumais, neatitiko jų apimtys. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė 2020 m. gegužės 27 d. vienašališkai pasirašė Aktą Nr. 2; taip pat 2020 m. gegužės 27 d. atsakovei apmokėjimui išrašė sąskaitą faktūrą VAN1006 14 950,71 Eur sumai už darbus pagal Sutartį atliktus 2020 m. gegužės mėnesį; mokėjimo data – 2020 m. birželio 10 d. Atsakovė 2020 m. birželio 18 d. mokėjimo pavedimu 7 744,75 Eur sumai apmokėjo ieškovės išrašytą sąskaitą faktūrą 7 744,75 Eur sumai.

51.       Sutarties pažeidimas, lemiantis sutartinės atsakomybės atsiradimą, gali pasireikšti įvairiai. Įprastai pažeidimas įvyksta, kai pažeidžiamos sutarties vykdymo pareigos. Sutarties vykdymo pareigos – tai tokio pobūdžio pareigos, kurios nustato, kas laikoma tinkamu sutarties įvykdymu. Vadovaujantis CK 6.256 straipsnio, apibrėžiančio sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindą, 1 dalimi, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Laikantis CK 6.205 straipsnyje įtvirtinto reglamentavimo, sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą.

52.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad vykdant sutartį neužtenka vien tik vykdyti ją taip, kad būtų pasiektas pagrindinis sutarties tikslas – tinkamas jos įvykdymas. Ne mažiau svarbu elgtis taip, kad sutarties vykdymo metu nebūtų padaryta žalos kontrahentui. Todėl laikytina, kad iš sutarties kyla ne tik jos tinkamą įvykdymą apibrėžiančios pareigos, taip pat ne tik sutarties tinkamą įvykdymą užtikrinanti šalių tarpusavio bendradarbiavimo pareiga, bet ir bendroji rūpestingumo pareiga. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad veiksmų neteisėtumas kaip civilinės atsakomybės (tiek sutartinės, tiek deliktinės) sąlyga gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas. Įprastai bendroji rūpestingumo pareiga visų pirma siejama su generalinio delikto idėja, kuri yra įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Tačiau tiek kasacinio teismo praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstama, jog ši pareiga egzistuoja ir sutarčių teisėje bei gali būti civilinės atsakomybės pagrindu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3k-3-44-313/2021 35 punktą). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jeigu bendroji rūpestingumo pareiga pažeidžiama vykdant sutartį, t. y. siekiant jos tikslo (sutarties rezultato), tai šios pareigos pažeidimo prigimtis yra išimtinai sutartinio pobūdžio (žr. tos pačios nutarties 36 punktą).

53.       Pažymėtina, jog rangos sutarties sąvoka įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Taigi pagal rangos sutartį pagrindinės rangovo pareigos yra darbo pagal užsakovo užduotį atlikimas ir darbo rezultato perdavimas užsakovui, o pagrindinės užsakovo pareigos – atlikto darbo priėmimas ir darbų kainos sumokėjimas.

54.       CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialiąją išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas (atvejai, kai prievolių įvykdymas lemia in rem teisių atsiradimą), taip pat esamo daikto modifikavimas (remontas, patobulinimas, pakeitimas ar pan.) arba sunaikinimas (nugriovimas ir pan.).

55.       Taigi atsakovė su ieškove buvo sudariusios sutartį, ir ieškovė pagal ją atliko griovimo, gipso montavimo bei kitus darbus. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas E. I. (ieškovės atstovas pagal Sutartį) nurodė, kad nebuvo bendro plano tarp visų rangovų, dirbančių Objekte. Kitas rangovas buvo UAB „Stirna“ (ieškovės subrangovas), kuris, nutraukus Sutartį su ieškove, užbaigė darbus.

56.       Remiantis Sutarties 6.1. punktu, rangovė pradeda vykdyti darbus pagal Sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas po Sutarties pasirašymo su sąlyga, kad rangovei perduotas darbų frontas. Rangovė įsipareigojo atlikti darbus pagal grafiką, kurį rangovė parengia remdamasi užsakovės darbų planu ir pateikia užsakovei suderinimui ne vėliau kaip per tris darbo dienas po Sutarties pasirašymo. Po grafiko pasirašymo jis tampa privalomas Sutarties šalims (Sutarties 6.3. punktas). Rangovė privalo užbaigti darbus ir perduoti darbų rezultatą užsakovei ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 7 d. (Sutarties 6.4 punktas). Rangovė atsako už darbų pradžios ir darbų pabaigos, taip pat už tarpinių darbų etapų pradžios ir darbų pabaigos terminų, numatytų grafike, pažeidimą.

57.       Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja A. P. (buvusi (ginčui aktualiu laikotarpiu) atsakovės vadovė, atsakovės atstovė pagal Sutartį) nurodė, kad 2020 m. gegužės 14 d. buvo atsiųstas darbų grafikas ir nutraukta Sutartis. Byloje nėra įrodymų, kad užsakovės (apeliantės) iniciatyva buvo parengtas darbų planas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai įrodo, kad atsakovė pažeidė Sutarties 6.1. punktą.

58.       Atsakovė taip pat įrodinėjo, kad ieškovė darbus vykdė nesavalaikiai, tačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovė teikė oficialias pretenzijas dėl darbų grafiko iki Sutarties nutraukimo. Kita vertus, ieškovė pripažino, kad ji neturėjo parengusi darbų grafiko, nes atsakovė neparengė darbų plano, ir įrodinėjo, kad darbai neatlikti laiku dėl medžiagų trūkumo. 

59.       Sutarties 4.3. punktas numatė, kad rangovė Sutartyje numatytus darbus atlieka iš užsakovės medžiagų. Rangovė iš anksto, ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas, informuoja užsakovę apie konkretiems darbams atlikti reikalingas medžiagas. Užsakovė įsipareigoja per tris darbo dienas nuo rangovės raštiško gavimo (užsakymo) į Objektą pristatyti rangovės prašomas medžiagas. Atsakovė byloje nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių dėl medžiagų trūkumo.

60.       Prievolės vykdymas – tai veiksmų, sudarančių prievolės dalyką, atlikimas. Prievolės įvykdymas laiku yra viena iš sąlygų, lemiančių tinkamą prievolės įvykdymą. Prievolės vykdymo terminu laikytinas laikotarpis, per kurį viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, sudarančio prievolės turinį. Nors sutartinės prievolės įvykdymo termino pažeidimas savaime nelemia pačios sutartinės prievolės ir iš jos atsiradusios reikalavimo teisės pasibaigimo, tačiau tai lemia pačios sutartinės prievolės pažeidimą ir sudaro sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindą (CK 6.256 straipsnio 1, 2 dalys, 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.262 straipsnio 1, 2 dalys).

61.       Byloje nustatyta, kad 2020 m. balandžio 22 d. elektroniniu laišku ieškovės atstovas pagal Sutartį (Sutarties 5.6.1 punktas) E. I. informavo atsakovės atstovą, kad pagrindinė problema kyla dėl laiku nepristatomų medžiagų, kadangi jau prieš dvi dienas galėjo būti pradėti pertvarų montavimą. Ieškovė 2020 m. balandžio 22 d. informavo atsakovės atstovą, kad dar laukia elektros instaliacijos ir santechnikos plano. 2020 m. balandžio 24 d. elektroniniu laišku E. I. informavo atsakovės vadovę A. P., kad be elektros instaliacijos plano elektrikai negali perkelti elektros įrengimo taškų naujose gipso plokštėse, atitinkamai negalima atlikti ir kitų darbų; nėra gipso, nėra pertvarų pietinėje pusėje, todėl negali dirbti dažytojai. 2020 m. balandžio 21 d. ieškovė informavo atsakovę, kad dėl darbų turi nemažai problemų, medžiagų dažymo darbams atlikti šiai dienai vis dar nėra. 2020 m. balandžio 27 d. elektroniniame laiške E. I. atsakovės vadovei A. P. nurodė, kad norima visus darbus atlikti iki birželio 1 d., tačiau objekte vis atsiranda naujų sprendimų arba papildymų, kuriuose reikia atlikt. Atsakyme į minėtą elektroninį laišką projektų vadovas T. K. pažymėjo, kad dėl darbų terminų dar bus kalbama, kai ieškovė paruoš savo sutartinių darbų grafiką. 2020 m. gegužės 14 d. elektroniniu laišku E. I. informavo atsakovės atstovus pagal Sutartį, kad nuo vakar 16 val. iki šio momento Objekte nėra tinkamų g/k montavimo profilių, minėti darbai, t. y. g/k montavimas, yra sustabdyti nuo 8 val. ryto. Prašoma iš anksto informuoti, kada bus medžiagos Objekte.

62.       Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau nurodytas el. laiškų turinys patvirtina, kad sutartinių santykių pažeidimą nulėmė atsakovės netinkamas Sutarties 4.3 punkto vykdymas, todėl tai paveikė ieškovės priešpriešinių prievolių vykdymą.

63.       Rangos sutarties atveju rangos sutarties šalis sieja abipusė prievolė dėl atliktų darbų perdavimo ir priėmimo. Remiantis CK 6.644 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta rangos sutarties samprata, rangos sutartimi rangovas įsipareigoja perduoti pagal užsakovo užduotį atlikto darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Vadovaujantis CK 6.662 straipsnio, reglamentuojančio atliktų darbų priėmimą, 1 dalimi, užsakovas privalo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Rangos sutarties šalių susitarimas dėl termino, per kurį užsakovas privalo priimti atliktus darbus, sudaro pagrindą tokį terminą kvalifikuoti kaip sutartinės prievolės įvykdymo terminą ir jo pažeidimo atveju taikyti įstatyme nustatytas pasekmes, įskaitant atsitiktinio darbo rezultato žuvimo ar sugedimo rizikos perėjimą užsakovui, jei egzistuotų kitų įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų šių teisinių pasekmių atsiradimui, visuma.

64.       Minėta, kad, kai atsakovė 2020 m. gegužės 14 d. nutraukė Sutartį su ieškove,  ieškovė 2020 m. gegužės 15 d. (tą pačią dieną, kaip ir buvo sudarytas antstolio Irmanto Gaidelio 2020 m. gegužės 15 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas) parengė bei pasirašė atliktų darbų Aktą Nr. 2 už 2020 m. gegužės mėnesį atliktus darbus (darbų vertė – 14 950,71 Eur be PVM sumai, įskaičius 4 350 Eur avansą, viso – 10 600,71 Eur). Ieškovė Aktą Nr. 2 2020 m. gegužės 19 d. išsiuntė elektroniniu paštu atsakovei. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas E. I. (ieškovės atstovas pagal Sutartį) nurodė, kad pagal Aktą Nr. 2 nėra prašoma atsiskaityti už darbus, kurie nebuvo pabaigti, yra fiksuoti tik darbai (ta jų dalis), kurie yra pabaigti, tai yra atlikti pagal faktą. 

65.       Tuo tarpu iš atsakovės pusės dėl ieškovės atliktų darbų kokybės 2020 m. gegužės 26 d.  buvo surašytas defektinis aktas. Aktą pasirašė UAB „Addere“ tuometinis atstovas T. K. ir T. K. Atsakovė pasiūlė nustatyti galutinę darbų kainą įvertinus tik tinkamai atliktus darbus, t. y. 15 927,20 Eur sumai (demontažo/montavimo, glaistymo, santechnikos, elektros darbai). Atskaičius 8 700 Eur avansą, atsakovės mokėtina suma – 7 227,20 Eur. Atsakovė 2020 m. birželio 18 d. mokėjimo pavedimu 7 744,75 Eur sumai apmokėjo ieškovės išrašytą sąskaitą faktūrą 7 744,75 Eur sumai. 

66.       Apeliaciniame skunde atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ginčija Aktą Nr. 2, kuris vienašališkai pasirašytas ieškovės, prašydama pripažinti jį negaliojančiu, taip pat priteisti atsakovės naudai iš ieškovės 4 350 Eur avansą, kurį ieškovė įskaitė kaip dalinį atsiskaitymą už darbus pagal Aktą Nr. 2. Apeliantė pabrėžė, kad nesutinka su teismo išvada, kad po to, kai Sutartis buvo nutraukta, turėjo būti taikomas Sutarties 8.2.1. ir jame numatyta darbų priėmimo tvarka. Anot apeliantės, ginčo atveju privalėjo būti taikomas CK 6.662 straipsnio 4 dalis, numatanti, kad „užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo“.

67.       Šalių sudarytos Sutarties 8.2.2 punkte nurodyta, kad galutinis darbų perdavimas – rangovei tinkamai užbaigus visus darbus pagal Sutartį. Remiantis Sutarties 8.2.1. punkto nuostatomis, atsakovė (apeliantė) turėjo per tris darbo dienas, arba priimti perduodamus, tinkamai atliktus darbus, pasirašydama tarpinį darbų priėmimo – perdavimo aktą, arba atsisakyti priimti atskirus darbus (pagal atskirus įrašus akte), nurodydama darbų defektus ir jų ištaisymo terminus.

68.       Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.).

69.       Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra specialioji, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiams kaip priemonė, užkertanti galimybę užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą – vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009). Žyma apie atsisakymą pasirašyti, įrašyta akte, atskleidžia priežastis, dėl kurių aktas pasirašomas vienašališkai, tačiau tokios žymos nebuvimas nelemia akto negaliojimo. Esant vienašališkai pasirašytam aktui, užsakovui neginčijant atsisakymo jo pasirašyti, atsisakymo pasirašyti aktą faktas gali būti nustatytas ne aktu, o kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad ginčo darbai buvo atlikti ir perduoti, užsakovui pripažinus, kad rangovas jam pateikė darbų perdavimo aktus, tačiau užsakovas jų nepasirašė, žymos apie nepasirašymą nebuvimas negali būti vertinamas kaip kliūtis tokius aktus kvalifikuoti pasirašytais vienašališkai, sukeliančiais užsakovo pareigą įvykdyti priešpriešines prievoles pagal sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011.).

70.       Taigi pagal anksčiau nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą, terminas, per kurį reikia nurodyti darbų trūkumus akte, nagrinėjamoje byloje nėra teisiškai reikšmingas, nes nepanaikina apeliantės teisės ginčyti Aktą Nr. 2. Kita vertus, pati apeliantė vienašališkai nutraukė Sutartį, nurodydama, kad ieškovė netinkamai vykdo darbus. Vadinasi, tokiu atveju ji jau turėjo turėti duomenis apie darbų trūkumus (CK 6.217 straipsnis), nes jų pagrindu, anot apeliantės, ir nutraukė sutartį. Esant šiai situacijai, apeliantės argumentai, kad ji negalėjo per tris dienas (o tai pripažįstamas kaip protingas terminas) Akte Nr. 2 įrašyti bent dalies trūkumų, laikytini nepagrįstais (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, atmetamas apeliantės argumentas, kad ieškovė pažeidė bendradarbiavimo principą (CPK 185 straipsnis).   

71.       Apeliantė įrodinėja, kad Akto Nr. 2 pasirašymo procedūrinių sąlygų pažeidimas savaime jį daro negalinančiu. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus, nes jie prieštarauja jau prieš tai nurodytai kasacinio teismo formuojamai praktikai. Apeliantė, siekdama nuginčyti Aktą Nr. 2, privalėjo pateikti įrodymus, kurie paneigtų Akte Nr. 2 nurodytas kaip atliktų darbų apimtis (pvz., kad tie patys darbai persidengia, neteisingai apskaičiuota atliktų darbų kvadratūra ir pan.), kokybę. Apeliantė Akto Nr. 2 duomenis ginčija 2020 m. gegužės 15 d. antstolio Irmanto Gaidelio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu bei 2020 m. gegužės 26 d. defektiniu aktu.

72.       Jau nurodyta, kad ieškovė pripažįsta nebaigusi darbų, nes atsakovė (apeliantė) nutraukė Sutartį. Byloje nustatyta, kad ligoninės įrengimo darbus baigė UAB „Stirna“. Minėtos bendrovės 2020 m. spalio 14 d. raštas dėl darbų kiekių bei kokybės Objekte, įrodo, kad, atsakovė, sudariusi sutartį su UAB „Stirna“, neprašė perdaryti iki 2020 m. gegužės 15 d. Objekte atliktų darbų, o nurodė tęsti darbus, kurie 2020 m. gegužės 15 d. buvo sustabdyti. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje apeliantė nelygina savo 2020 m. gegužės 26 d. parengto defektinio akto duomenų su pirmosios instancijos teismo atliktu patikrinimu dėl Akte Nr. 2 nurodytų darbų. Apeliantė, siekdama nuginčyti Aktą Nr. 2, turėto konkrečiai sulyginti darbų pobūdį ir apimtis, nurodydama neatitikimus tarp Akto Nr. 2 ir jos 2020 m. gegužės 26 d. parengto defektinio akto duomenų. 

73.       Apeliantė pakartotinai apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovės atliktų darbų trūkumų pagal 2020 m. gegužės 26 d. defektinį aktą ištaisymo kaina yra 5 142,82 Eur.

74.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė pagal Aktą Nr. 2 per 2020 m. gegužės mėnesį atliko: 1) gipso kartono pertvarų demontavimo, gipso kartono pertvarų surinkimo, dažymo darbus 5 106,90 Eur sumai, minėti darbai Akte Nr. 2 yra detalizuoti, pažymint, kad esamų sienų / pertvarų dažymo darbų baigtumas – 30 proc., naujų gipso kartono pertvarų glaistymo ir dažymo darbų baigtumas – 35 proc., esamų lubų dažymo darbų baigtumas – 45 proc.; santechnikos demontavimo, montavimo bei kitus darbus 420 Eur sumai, minėti darbai Akte 2 yra detalizuoti; 3) elektrotechnikos darbus 1 439,75 Eur sumai, minėti darbai Akte Nr. 2 yra detalizuoti; 4) papildomus darbus 7 984,06 Eur sumai, minėti darbai Akte Nr. 2 yra detalizuoti. Teismas pažymėjo, kad trūkumai defektiniame akte nurodomi jų nesusiejant su konkrečiomis Akto Nr. 2 darbų grafomis, todėl nėra galimybės nustatyti, kokius konkrečiai darbus, užfiksuotus Akte 2, ir kokia apimtimi atsisakoma priimti. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad aptariamoje defektinio akto dalyje (A dalyje) 3 ir 5 punktuose nurodyti darbų trūkumai apskritai nėra susiję su konkrečių gipso kartono pertvarų demontavimo, gipso kartono pertvarų surinkimo, dažymo darbų defektais; tuo tarpu 1 punkte, nors ir nurodomi tam tikri konkrečių darbų trūkumai – lifto aikštelės zonoje (tarp ašių 3-4) gipso kartono plokštės pritvirtintos keliais savisriegiais, tačiau nenurodoma, kokiai konkrečiai Akte Nr. 2 nurodytai atliktų darbų grafai šie darbų trukumai priskirtini ir kokios konkrečiai darbų apimties, remiantis šiuo trūkumu, yra atsisakoma priimti. Be to, aptariamoje defektinio akto dalyje (A dalyje) 2 ir 4 punktuose nurodomi darbų trūkumai, kurie iš esmės yra susiję su atitinkamų darbų nebaigtumu, darbų eiliškumu, tačiau Akte Nr. 2 užfiksuota, kad dalies atitinkamų darbų baigtumas – 30, 35 ir 45 procentai, pažymint, kad atitinkamai fiksuotas ir darbų kiekis. Pažymėtina, kad nei nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, nei apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje apeliantė nenurodo, kokių konkrečiai darbų ir kokia apimtimi ji, atsižvelgdama į įrodinėjamus darbų trūkumus, atsisako priimti, taip pat iš defektinio akto turinio nėra galimybės spręsti, ar atsakovė atsižvelgė į tai, jog aptariamos dalies darbų baigtumas pagal Aktą Nr. 2 yra nuo 30 iki 45 procentų. 

75.       Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje įrodymus, nustatė, kad dėl ketvirtosios Akto Nr. 2 darbų grupės – 2020 m. gegužės 26 d. defektiniame akte (B dalyje) fiksuota vienuolika šių darbų trūkumų, susijusių su sienų / pertvarų ir lubų paruošimo dažymui darbais. Visi minėti trūkumai, kaip ir kitose defektinio akto dalyse nurodyti trūkumai, nėra susieti su konkrečiomis Akto Nr. 2 darbų grafomis, nėra nurodoma, kurių konkrečiai darbų, ar jų dalies, fiksuotų atitinkamoje Akto Nr. 2 darbų grupėje, yra atsisakoma priimti dėl nustatytų darbų defektų ar jų netinkamos apskaitos. Kaip ir dėl ankstesniame šio sprendimo punkte aptartų darbų trūkumų, iš defektinio akto turinio nėra galimybės spręsti, ar atsakovė atsižvelgė į tai, jog aptariamos dalies darbų baigtumas pagal Aktą Nr. 2 yra nuo 30 iki 45 procentų ir į tai, kad Sutartis buvo nutraukta prieš terminą, kas taip pat galėjo lemti minėtus darbų trūkumus (atitinkamų darbų neatlikimą). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantė, nesutikdama su atliktu pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, konkrečiai nenurodė kitų aplinkybių dėl fiksuoto darbų baigtumo ir jų nebaigimo priežasties (vienašališkai nutrauktos Sutarties).

76.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dėl antrosios Akto Nr. 2 darbų grupės – santechnikos demontavimo, montavimo bei kitų darbų, 2020 m. gegužės 26 d. defektiniame akte (C dalyje) fiksuoti du šių darbų trūkumai (išmontuoti santechnikos prietaisai nesunešti į sandėliavimo vietą. Tikėtina, jog vonių vidinis paviršius bus subraižytas dėl joje sukrautų kitų prietaisų; pirmajame aukšte 111 ir 114 patalpose nenumontuoti dušo maišytuvai ir dušo galvutės laikikliai). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad defektiniame akte (C dalies) 1 punkte nurodytas darbų trūkumas (išmontuoti santechnikos prietaisai nesunešti į sandėliavimo vietą) iš esmės nėra susijęs su aptariamos darbų grupės defektais, netinkamu darbų kiekio apskaitymu Akte Nr. 2, jis, kaip ir kiti defektiniame akte fiksuoti trūkumai, nėra susietas su konkrečiomis Akto Nr. 2 darbų grafomis. Antrame defektinio akto (C dalies) punkte nurodytas darbų trūkumas – 111 ir 114 patalpose nenumontuoti dušo maišytuvai ir dušo galvutės laikikliai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, minėtas trūkumas taip pat nėra susietas su konkrečia Akto Nr. 2 darbų grafa, nėra nurodyta, kokią konkrečiai darbų dalį atsisakoma priimti. Akto Nr. 2 grafoje „demontavimas dušo kabinos ir maišytuvo“ nurodomas šių darbų kiekis – 6 vnt., darbų kaina viso – 120 Eur, tačiau defektiniame akte nėra nurodyta, kad 111 ir 114 patalpose nenumontuoti dušo maišytuvai ir dušo galvutės laikikliai patenka tarp minėto darbų kiekio, nurodyto Akte Nr. 2 (6 vnt.), už kuriuos yra reikalaujama apmokėjimo (120 Eur). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Sutartis buvo nutraukta prieš terminą, o ieškovė Akte Nr. 2 fiksavo tik atliktus darbus, todėl remtis UAB „Stirna“ perduotais darbais ginčijant Akto Nr. 2 įrašus nėra faktinio pagrindo (CK  6.221 straipsnio 1 dalis).

77.       Pasisakydamas dėl trečiosios Akto 2 darbų grupės – elektrotechnikos darbų, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad 2020 m. gegužės 26 d. defektiniame akte (D dalyje) fiksuoti keturi šių darbų trūkumai (pirmojo aukšto palatose sumontuotos gipso pertvaros, bet šviesos jungtuko kabeliai nepravesti; pirmojo aukšto palatose numontuoti sieniniai šviestuvai, nors buvo nurodyta numontuoti tik sieninių šviestuvų gaubtus; pirmojo aukšto laisvalaikio zonoje (tarp ašių 1–2) nukarpyti jėgos kabeliai išeinantys iš grindų). Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad visi minėti trūkumai, kaip ir kitose defektinio akto dalyse nurodyti trūkumai, nėra susieti su konkrečiomis Akto Nr. 2 darbų grafomis, nėra nurodoma, kurių konkrečiai darbų, ar jų dalies, fiksuotų Akto Nr. 2 darbų grupėje – elektrotechnikos darbai, yra atsisakoma priimti dėl nustatytų darbų defektų ar jų netinkamos apskaitos. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad defektiniame akte (D dalies) 4 punkte nurodytas darbų trūkumas (išmontuoti santechnikos prietaisai nesunešti į sandėliavimo vietą) iš esmės nėra susijęs su aptariamos darbų grupės defektais, netinkamu darbų kiekio apskaitymu Akte Nr. 2, yra teisinga. Byloje nustatyta, kad pagal 2020 m. balandžio 23 d. darbų grafiką elektrotechniko montavimo darbai turėjo būti atliekami gegužės – birželio mėnesio pabaigoje. Vadinasi, apeliantė vienašališkai nutraukusi Sutartį prieš terminą negali neatliktų darbų traktuoti kaip ieškovės padarytą Sutarties pažeidimą.

78.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad 2020 m. gegužės 15 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas taip pat nepaneigia Akto Nr. 2 duomenų pagrįstumo. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole iš esmės yra fiksuoti nebaigti darbai, o apeliantei vienašališkai nutraukus Sutartį nėra teisinių prielaidų vertinti nebaigtus darbus kaip darbų defektą (CK 6.221 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nustatytas byloje faktines aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta šioje dalyje apeliacinį skundą kaip neįrodytą (CPK 185 straipsnis).

        Dėl priteistų delspinigių dydžio

79.       CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Taigi, sutarties laisvės principas leidžia susitarti ne tik dėl CK nenustatytų sutarčių rūšių, bet ir apibrėžti jų sąlygas. Tačiau sutarties laisvės principas, nebūdamas absoliutus teisės principas, turi tam tikras ribas. Sutarties laisvė ribojama imperatyvių įstatymų normų teisiniu reguliavimu. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išimtis dėl neprieštaravimo įstatymams aiškintina kaip apimanti neprieštaravimą ne tik imperatyvioms įstatymų normoms, bet ir neprieštaravimą viešajai tvarkai bei gerai moralei. Be to, šalių sudaromos sutartys neturi turėti valios ydų, t. y. neturi būti sudarytos apgaulės, grasinimo, klaidos, esminės nelygybės pagrindais ir neturi būti simuliacinio pobūdžio, nes tokiu atveju neegzistuotų vienas iš būtinųjų sutarties sudarymo elementų – šalių suderinta valia.

80.       Sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, jų vykdymo tvarkos ir kt. (CK 6.156 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kokiu jos pačios susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020, 35 punktas; 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224-1075/2021 29 punktas).

81.       Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šis principas yra būtina sutarčių teisės efektyvumo sąlyga. Vertinant sutarties laisvės ir sutarties privalomumo principų tarpusavio sąveiką, darytina išvada, kad šalys turi teisę teisiškai susisaistyti įvairaus pobūdžio įstatymuose neaptartais susitarimais. Tokio pobūdžio susitarimai jų šalims turi įstatymo galią, yra teisiškai įpareigojantys, nebent prieštarauja imperatyvioms įstatymo normos, viešajai tvarkai ar gerai moralei arba turi valios ydų.

82.       Apeliantė mano, kad ieškovės naudai priteisti 1 145,50 Eur delspinigiai yra per dideli. Atsakovė neneigė fakto, kad ji vėlavo apmokėti ieškovės pateiktą sąskaitą faktūrą pagal Aktą Nr. 1, nes neturėjo tam pakankamai lėšų. Be to, esant ginčui dėl Akto Nr. 2 teisėtumo, jai nekilo pareiga atsiskaityti.

83.       Remiantis Sutarties 11.4 punktu, jeigu užsakovas vėluoja atsiskaityti su rangovu Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, užsakovas, rangovo pareikalavimu, įsipareigoja mokėti rangovui 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos sumokėti sumos. Šalių susitarimu mokamų delspinigių ir netesybų suma negali viršyti 15 (penkiolikos) procentų nuo bendros Sutarties kainos.

84.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra faktinio pagrindo mažinti netesybas iki prašomo 0,02 proc. jų dydžio už dieną; susitarimas dėl 0,5 proc. dydžio delspinigių buvo sudarytas tarp dviejų juridinių asmenų, kuriems keliami didesni atidumo bei rūpestingumo reikalavimai. Atkreipė dėmesį taip pat ir į tai, kad šalys Sutartimi tokio paties dydžio delspinigių mokėjimą numatė ir rangovui (už kiekvieną, po 2020 m. birželio 7 d., pavėluotą dieną atlikti bei perduoti darbus užsakovu, žr. Sutarties 11.2 punktą). Bet kuriuo atveju, teismas detaliai apskaičiavo terminą, per kurį turėjo būti įvykdyta prievolė atsiskaityti, ir pagal tai priteisė 1 145,50 Eur delspinigių.

85.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje delspinigių sumažinimas iki 0,02 proc. tarifo reikštų sutarties laisvės principo paneigimą.

86.       Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus.

87.       Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius sutartinių arba ikisutartinių įsipareigojimų ar juos įvykdžius netinkamai. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Taip netesybų ir nuostolių santykis (kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų) aiškinamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013).

88.       Netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo. Taigi, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; kt.).

89.       Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių susitarimas dėl netesybų dydžio yra nukreiptas į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą, kuris nepažeidžia šalių lygiateisiškumo principo, jų dydis santykyje su nepamokėta sąskaitos suma yra protingas. Be to, šalys buvo nustačiusios ir maksimalų mokėtinų delspinigių dydį, tai yra 15 proc. nuo bendros Sutarties kainos. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai laikė netesybų dydį protingu.

90.       Apeliantė mano, kad skundžiamame sprendime teismas neteisingai apskaičiavo priteisimų delspinigių dydį pagal Aktą Nr. 1. Nurodė, kad ieškovė pagal 2020 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą 7 744,75 Eur sumai, kuri išrašyta pagal Aktą Nr. 1, prašo priteisti 774,48 Eur delspinigių sumą, kuri yra paskaičiuota iki ieškinio pateikimo teismui, laikant kad ši PVM sąskaita faktūra nebuvo apmokėta, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ši PVM sąskaita faktūra buvo apmokėta 2021 m. birželio 18 d. Atsakovė ją turėjo apmokėti iki 2020 m. gegužės 28 d. ir vėlavo apmokėti 20 dienų, maksimalus priteistinų delspinigių dydis galėjo būti 212,19 Eur ((7 744,75x0,5%)/365)x20).

91.       Byloje nustatyta, kad ieškovė 2020 m. gegužės 13 d. pateikė atsakovei 2020 m. balandžio 30 d. atliktų darbų aktą Nr. 1 už 2020 m. balandžio mėnesį atliktus statybos darbus. Atsakovė pagal 2020 m. balandžio 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. VAN1004 turėjo sumokėti ieškovei 12 094,75 Eur. Atsakovė pripažįsta, kad 2020 m. gegužės 28 d. buvo paskutinė diena jai sumokėti 7 744,75 Eur sumą ieškovei. Delspinigiai skaičiuojami tokiu principu: 7 744,75 Eur x 0,5 % x20 d. = 774,48 Eur. Atsakovė neteisingai skaičiuoja delspinigių dydį, todėl jos apeliacinis skundas atmetamas ir šioje dalyje (CPK 185 straipsnis).

        Dėl atlikto įrodymų vertinimo

92.       Pagal CPK 185 straipsnyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Dėl to teismas nustato reikšmingas faktines aplinkybes teisingam bylos išnagrinėjimui įvertinęs bylos įrodymų visumos ir kiekvieno iš jų atskirai įrodomąją reikšmę.

93.       Nagrinėjamos bylos kontekste sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą svarbu įvertinti įrodymų patikimumą ir pakankamumą, kurie pagrįstų ieškovės atliktus darbus pagal Aktą Nr. 2, o atsakovės – įrodinėjamą žalą ir jos dydį dėl neatliktų darbų. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino abiejų šalių pateiktus įrodymus.

94.       Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl byloje esančios atsakovės ir UAB „Stirna“ sudarytos rangos sutarties, įrodymų, kuriuos UAB „Sitrna“ buvo priversta pasirašyti UAB „Vangedas“, kad tariamai būtų patvirtinta, kad darbai buvo atlikti tinkamai, ieškovės direktorės el. laiškų, kuriais ieškovė buvo kviečiama pasirašyti galutinį darbų atlikimo aktą.

95.       Teisėjų kolegija nesutinka su šiais argumentais. Pirmosios instancijos teismas atskirai pasisakė tiek dėl UAB „Stirna“ atliktų darbų, tiek dėl šalių susirašinėjimo. Teisėjų kolegija dėl šio argumento pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

Dėl bylos procesinės baigties

96.       Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, neturi pagrindo konstatuoti CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai.

97.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniuose skunduose nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

98.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

99.       Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkinęs iš dalies, ieškinio patenkinimo daliai proporcingai paskirstė ir bylinėjimosi išlaidas. Kadangi aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu atsakovės apeliacinio skundo materialūs reikalavimai netenkintini, taip pat nėra pagrindo perskirstyti ir bylinėjimosi išlaidų, ieškovės patirtų pirmosios instancijos teisme.

100.       Apeliacinį skundą atmetus bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės atsakovei nepriteistinos. Ieškovė UAB „Vangedas“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Addere“ naudai jos patirtas 968,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatyto dydžio (nauja redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.), išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos (CPK 98 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas. Ieškovei priteisiamos iš atsakovės 968,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

101.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

atsakovės akcinės bendrovės „Addere“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vangedas“ (juridinio asmens kodas: (duomenys neskelbtini)) naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Addere“ (juridinio asmens kodas: (duomenys neskelbtini)) 968,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                 Rūta Petkuvienė

                                                                        Inga Staknienė

                                                Andrius Verikas