Civilinė byla Nr. e2S-1908-601/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08364-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.8;

(S)

3.3.1.18.3

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. C. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. C. ieškinį atsakovei E. C. (S.), dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ieškovas pareiškė ieškinį atsakovei E. C. (S.) dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Ieškovas ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus išnagrinėta byla, nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su A. C. bendravimo tvarką ir ją išdėstyti taip:

• E. S. sudaro sūnui A. C. technines sąlygas jo gyvenamojoje vietoje bet kada susisiekti ir bendrauti su tėvu Ž. C. telefonu, elektroniniais laiškais, SKYPE programa ir kitomis panašiomis elektroninio ryšio priemonėmis.
• Pats tėvas minėtomis ryšio priemonėmis savo iniciatyva gali susisiekti su sūnumi nuo 8.00 val. iki 21.00 val. (vaiko gyvenamosios vietos valstybės laiku) bent du kartus per dieną. Šis laiko apribojimas netaikomas sutinkant Naujuosius metus.
• Tėvo prašymu, vaikas patalpoje su tėvu telefonu, SKYPE programa ir kitomis elektroninio ryšio priemonėmis bendrauja be kitų asmenų, t. y. užtikrinama tėvo ir vaiko teisė į privatumą (bendravimą tik dviese).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones:

• Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. C. ieškinį atsakovei E. C. (S.), dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, nustatė laikiną ieškovo Ž. C. ir nepilnamečio vaiko A. C. bendravimo tvarką: atsakovė E. C. (S.), sudaro sūnui A. C., gim. (duomenys neskelbtini), technines sąlygas ir pats tėvas savo iniciatyva gali susisiekti ir bendrauti su sūnumi, jo gyvenamojoje vietoje, atsakovės tėvų namuose, ar kitoje vaiko buvimo vietoje, darbo dienomis nuo 19.30 val. iki 20.00 val. ir savaitgaliais nuo 15.00 val. iki 17.00 val. (vaiko gyvenamosios vietos valstybės laiku) telefonu ir SKYPE programa. Šis laiko apribojimas netaikomas sutinkant Naujuosius metus.
• Likusioje dalyje ieškovo prašymą atmetė.
• Nutartį pavedė vykdyti ieškovo pasirinktam antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta. Nutartį pavedė vykdyti skubiai.

Teismas sprendė, kad ieškovo prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų, neužtikrina vaikui teisės bendrauti su abiem tėvais. Vaikas lanko darželį, kuriame būna nuo 7 val. iki 19 val., be to, atsižvelgiant į vaiko grįžimo į jo gyvenamąją vietą laiką bei tai, kad vaikas keliasi 6 val. ryto, o eina miegoti 20 val. vakaro, bendravimas iki 21 val. tokio amžiaus vaikui (4 metai) yra per daug vėlus. Siekiant užtikrinti tęstinį ir nenutrūkstamą vaiko bendravimą su tėvu tikslinga nustatyti bendravimo tvarką darbo dienomis nuo 19.30 val. iki 20.00 val. Teismas pažymėjo, kad atsakovė sutinka dėl bendravimo šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 15 val. iki 16 val. Atsižvelgiant į trumpą bendravimo laiką darbo dienomis, savaitgaliais teismas nustatė bendravimo laiką nuo 15 val. iki 17 val. Tokia bendravimo tvarka atitinka mažamečio vaiko interesus, o tuo pačiu nepažeidžia ir ieškovo teisės bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime. Ieškovas prašo nustatyti bendravimą telefonu, elektroniniais laiškais, SKYPE programa ir kitomis panašiomis elektroninio ryšio priemonėmis. Teismas pažymėjo, kad vaikas yra per mažas bendrauti elektroniniais laiškais, nes šiuo metu nemoka nei skaityti, nei rašyti, todėl tokio bendravimo būdo netikslinga nustatyti. Prašymas leisti bendrauti kitomis panašiomis elektroninio ryšio priemonėmis yra neapibrėžtas, todėl jį atmetė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas nustatė bendravimo tvarką telefonu ir SKYPE programa. Ieškovas taip pat prašė užtikrinti tėvo ir vaiko teisę į privatumą (bendravimą tik dviese). Teismas sutiko su atsakove, jog vaikas yra per mažas, jog būtų paliktas vienas patalpoje, todėl atsižvelgiant į vaiko saugumą, tokio ieškovo prašymo netenkino. Pažymėjo, kad atsakovė šiuo metu su vaiku gyvena vieno kambario bute, todėl būtų neracionalu nustatyti, jog atsakovė negali būti toje pačioje patalpoje vaikui bendraujant su tėvu.              

Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį pakeisti ir laikiną bendravimo su vaiku tvarką išdėstyti taip:

• Taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. C. ieškinį atsakovei E. C. (S.), dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, nustatyti laikiną ieškovo Ž. C. ir nepilnamečio vaiko A. C. (gim. (duomenys neskelbtini)), bendravimo tvarką: atsakovė E. C. (S.) sudaro sūnui A. C. technines sąlygas ir pats tėvas savo iniciatyva gali susisiekti ir bendrauti su sūnumi jo gyvenamojoje vietoje ar kitoje su tėvu suderintoje vaiko buvimo vietoje, nuo pirmadienio iki penktadienio 20.00-20.30 val., šeštadieniais tėvas su vaiku bendrauja bent dvi valandas tarp 09.00 ir 20.30 val., sekmadieniais tėvas su vaiku bendrauja bent dvi valandas tarp 09.00 ir 20.30 val. telefonu ir SKYPE programa. Šis laiko apribojimas netaikomas sutinkant Naujuosius metus. Tėvo prašymu, vaikas patalpoje su tėvu telefonu, SKYPE programa bendrauja be kitų asmenų, t. y. užtikrinama tėvo ir vaiko teisė į privatumą (bendravimą tik dviese). Kokiu būdu bendrauti su vaiku - telefonu ar SKYPE programa, pasirenka tėvas.

Atskirajame skunde nurodė, kad atsakovė nesudaro sąlygų tėvui bendrauti su vaiku. Vaiko interesas yra turėti abu tėvus, todėl mažametis vaikas negali būti atskirtas nuo tėvo, jis turi pripažinti jį, jausti jo meilę ir šilumą, rūpinimąsi juo. Teismas nesivadovavo prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu, netinkamai taikė CK ir CPK straipsnius, nesirėmė Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada. Teismas bendravimo tvarką apribojo iki minimumo ir praktiškai nustatė neįgyvendinamą ieškovo bendravimo tvarką. Nustačius laikiną ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką iš ieškovo yra atimta reali galimybė bendrauti su sūnumi. Ieškovas pirmadieniais – penktadieniais dirba iki 20 val. (Lietuvos laiku), kartais tenka papildomai dirbti ir šeštadieniais. Sekmadienį turi laisvą dieną. Nuo pirmadienio iki penktadienio ieškovui neįmanoma su vaiku susisiekti teismo nurodytu laiku. Teismas, priimdamas 2017-05-31 nutartį, nereikalavo realaus jos darbo grafiko, rėmėsi tik atsakovės paaiškinimais. Atsakovės darbo grafiko informacija svarbi, nes vaikas būna darželyje tada, kai atsakovė dirba. Ieškovo žiniomis, atsakovė dirba skirtingomis pamainomis, t. y. nuo ryto iki pietų ir nuo pietų iki vakaro, atitinkamai tuo laiku sūnus leidžiamas į darželį. Atsakovės teigimas, kad vaikas keliasi 6 val. ryte yra melagingas ir klaidingas, siekiant sumenkinti ar išvis nutraukti tarp ieškovo ir vaiko esantį stiprų ryšį.  Kai vaikas keliasi vėliau, būtų tikslinga iš vakaro leisti ieškovui su sūnumi pabendrauti truputį ilgiau. Atsakovė žinodama, kad ieškovas dirba iki 20 val. (Lietuvos laiku) ir suprasdama, kad anksčiau vaikui negali paskambinti, tiek teismui, tiek atsakovui sąmoningai meluoja, kad vaikas 20 val. jau miega. Paprastai tokio amžiaus vaikai eina miegoti apie 21 val. Po laikinųjų apsaugos priemonių nustatyto atsakovė nesudarė ieškovui sąlygų pabendrauti su vaiku. Su vaiku pavyko susisiekti tik 2017-06-04, 15 val. Pokalbis truko tik 15 min., kadangi atsakovė įsikišo į ieškovo ir vaiko pokalbį ir pasiūlė vaikui eiti žaisti į lauką. Atsakovė nesilaiko teismo nustatytos bendravimo tvarkos, piktybiškai trukdo ieškovo ir sūnaus bendravimui. Visą savaitę po bendravimo tvarkos nustatymo ieškovas mėgino susisiekti  su sūnumi, bet nesėkmingai. Ieškovas prašo, kad būtų užtikrintas ieškovo ir sūnaus privatus bendravimas, t. y. kad bendraujant vaikas būtų vienas, nes atsakovė kišasi į bendravimą ir jį nutraukia. Motinos požiūris į ieškovą yra priešiškas, ji siekia ieškovą pašalinti iš vaiko gyvenimo. Ieškovas prašo  vaiko bendravimą sekmadieniais ir šeštadieniais pakeisti į bendravimą per dieną bent dviem valandoms tarp 9.00 val. ir 20.30 val. Esant tokiai tvarkai šalys galėtų suderinti abiem pusėms patogų laiką.

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės – tai teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus į laikiną ginčo objektą. Laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose taikomos, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Nors CK 3.65 straipsnyje nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, tačiau teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str., 3.170 str. 1 d.). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.

Dėl  atsakovės papildomų paaiškinimų

Atsakovė pateikė teismui papildomus paaiškinimus į atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė pateiktame procesiniame dokumente nenurodė jokių naujų esminių aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku. Atsakovė pažymėjo, kad paaiškinimus teikia šiuo metu (rudenį), nes manė, kad nuo Kauno apylinkės teismo nutarties priėmimo momento pasikeis vaiko miego rėžimas, tačiau niekas nėra pasikeitę ir vaikas vakarais eina miegoti 20 val. per pietus miega nuo 13 val. iki 15 val.  

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo Ž. C. ieškinį atsakovei E. S. (C.) dėl ieškovo bendravimo su vaiku A. C. bendravimo tvarkos nustatymo. Reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – E. S. sudaro sūnui A. C. technines sąlygas jo gyvenamojoje vietoje bet kada susisiekti ir bendrauti su tėvu Ž. C. telefonu, elektroniniais laiškais, SKYPE programa ir kitomis panašiomis elektroninio ryšio priemonėmis. Pats tėvas minėtomis ryšio priemonėmis savo iniciatyva gali susisiekti su sūnumi nuo 8 val. iki 21 val. (vaiko gyvenamosios vietos valstybės laiku) bent du kartus per dieną. Šis laiko apribojimas netaikomas sutinkant Naujuosius metus. Tėvo prašymu, vaikas patalpoje su tėvu telefonu, SKYPE programa ir kitomis elektroninio ryšio priemonėmis bendrauja be kitų asmenų, t. y. užtikrinama tėvo ir vaiko teisė į privatumą (bendravimą tik dviese).

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė tokią laikiną bendravimo tvarką, t. y. atsakovė E. C. (S.), sudaro sūnui A. C., gim. (duomenys neskelbtini), technines sąlygas ir pats tėvas savo iniciatyva gali susisiekti ir bendrauti su sūnumi, jo gyvenamojoje vietoje, atsakovės tėvų namuose, ar kitoje vaiko buvimo vietoje, darbo dienomis nuo 19.30 val. iki 20.00 val. ir savaitgaliais nuo 15 val. iki 17 val. (vaiko gyvenamosios vietos valstybės laiku) telefonu ir SKYPE programa. Šis laiko apribojimas netaikomas sutinkant Naujuosius metus.

Ieškovas dėl nurodytos nutarties padavė atskirąjį skundą. Nurodė, kad jis pirmadieniais – penktadieniais dirba iki 20 val. (Lietuvos laiku), kartais dirba ir šeštadieniais, todėl teismo nustatytu laiku neturi realios galimybės bendrauti su vaiku. Sekmadieniais turi laisvą dieną. Nurodė, kad sekmadieniais nuo 15 iki 17 val., o kartais ir šeštadieniais (kaip papildomai nedirba), gali bendrauti su vaiku nuo 15 iki 17 val. Atsakovė nurodytu aspektu atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad ieškovo prašoma laikinoji bendravimo tvarka nepagrįsta, kadangi vaikas keliasi 6 val., 20 val. jau miega.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs  byloje esančių duomenų visetą, tai, kad teismas nustatė ieškovo ir vaiko laikiną bendravimo laiką (Lietuvos laiku), sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti laikiną bendravimo su vaiku darbo dienomis tvarką (laiką).

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas dirba Vokietijoje, (duomenys neskelbtini) kompanijoje. Iš darbdavio pateiktos pažymos matyti, kad atsakovas dirba pirmadieniais – penktadieniais nuo 10 val. iki 19 val. dažytoju (pagal Lietuvos laiko zoną dirba nuo 11 val. iki 20 val.), kas reiškia, kad teismo nustatytu laiku (nuo 19.30 val. iki 20.00 val.) jis iš esmės dar būna darbe. Iš ieškovo procesinių dokumentų matyti, kad jis su vaiku pageidautų pabendrauti kiekvieną darbo dieną bent po 15-20 min., o ilgesnius pokalbius palikti savaitgaliams. Atsakovė nurodė, kad vaikas 20 val. jau miega, kadangi kitą dieną 6 val. turi keltis, nes atsakovė 7 val. turi būti darbe, o vaikas darželyje (važiuoja viešuoju transportu su persėdimais). Nurodė, kad kai su vaiku grįžta iš darželio, vaikas vakarienę būna pavalgęs darželyje, todėl vakare grįžę ruošiasi miegui: vaikas nuprausiamas, paguldomas, skaitomos pasakos, kol užmiega. Atsakovė 2017-07-26 rašytiniuose  paaiškinimuose yra nurodžiusi, kad kai sūnus A. grįžta iš darželio, jis turi ruoštis miegoti ir nebelieka laiko bendrauti su tėvu iki 21 val. Vaikas 20 val. jau miega ir bendravimas vėlesniu metu pažeistų vaiko interesus. Taigi, atsakovės nurodyti argumentai iš esmės rodo, kad atsakovė bendravimo tvarkos nustatymo klausimą argumentuoja vaiko miego bei poilsio pakankamumu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė, akcentuodama vaiko poilsio režimo aspektą, nevertina vaiko teisės bendrauti su tėvu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog svarbu tai, kad turi būti vertinama vaiko interesų užtikrinimo visuma, neteikiant prioriteto išimtinai vienai ar kitai vertybei. Vaiko poilsio ir miego režimo kriterijai neabejotinai yra svarbūs vaiko augimui ir vystymuisi, tačiau nemažiau svarbi jo teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, tokiu būdu užtikrinant vaiko dvasinį bei emocinį tarpusavio santykių stabilumą, abipusį bendravimą bei jausmų puoselėjimą. Atsižvelgiant į tėvo teisę (pareigą) bendrauti su vaiku, į ieškovo darbo grafiką, taip pat į vaiko interesų palaikyti ryšį su tėvu užtikrinimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovė turi paskirstyti vaiko laiką ir į jo dienotvarkę įtraukti bent minimalų tėvo ir vaiko laikiną bendravimą, kuris nustatytinas darbo dienomis nuo 20.00 val. (kai atsakovas baigia darbą) iki 20.30 val. Toks bendravimo tvarkos nustatymas, vaikui sudarant galimybę pabendrauti su tėvu, teismo nuomone iš esmės nepažeis vaiko interesų, o priešingai – užtikrins tiek vaiko, tiek skyrium gyvenančio tėvo (ieškovo) teisėtų interesų apsaugą.

Atskirojo skundo argumentuose ieškovas nurodo, kad realiai su vaiku sekmadieniais, o kartais ir šeštadieniais (kai nedirba) gali bendrauti nuo 15.00 val. iki 17.00 val., tačiau atskirojo skundo rezoliucinėje dalyje nurodo, kad šeštadieniais ir sekmadieniais norėtų su vaiku bendrauti bent dvi valandas tarp 9.00 val. iki 20.30 val. telefonu ir SKYPE programa. Ieškovas, prašydamas pakeisti šeštadieniais ir sekmadieniais nustatytą bendravimo tvarką, t. y. bent 2 val. bendrauti laikotarpiu nuo 9.00 val. iki 20.30 val., nurodo, kad tokiu atveju šalys galėtų suderinti abiem pusėms patogų laiką, šalys nebūtų susietos su laiko ribojimu. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės nesutinka su nurodytu argumentu ir sprendžia, kad šioje dalyje laikinos bendravimo tvarkos keisti nėra pagrindo, kadangi ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad jis šeštadieniais dirba ir nustatytu teismo laiku bendrauti su vaiku negali. Taip pat nėra jokių pagrįstų argumentų, kodėl turėtų būtų keičiama nustatyta bendravimo tvarka sekmadieniais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovo ir vaiko bendravimą konkrečiu intervalu, t. y. šeštadienį ir sekmadienį nuo 15.00 val. iki 17.00 val., tokiu būdu siekiant išvengti netikslumų ir papildomų ginčų dėl ieškovo su vaiku laikinos bendravimo tvarkos. Priešingai, atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių santykiai yra įtempti, kaip nurodo ieškovas, atsakovė trukdo jo bendravimui su vaiku, – 2 val. bendravimo tvarkos nustatymas beveik visos dienos intervale galimai šalims suteiktų neaiškumo ir piktnaudžiavimo vienas kito atžvilgiu.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nėra pagrindo užtikrinti, kad tėvo ir vaiko bendravimas vyktų nedalyvaujant atsakovei. Atsakovė nurodė, kad vaikas nenori patalpoje likti vienas, ir, nepriklausomai su kuo vaikas bendrautų (su tėvu, su seneliais ir kt.), jis nori, kad šalia jo būtų žmogus. Mažametis A. C. yra (duomenys neskelbtini) gimimo, todėl, atsižvelgiant į vaiko amžių, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog jis yra per mažas, kad liktų vienas patalpoje. Atsakovės buvimas šalia vaiko (toje pačioje patalpoje) užtikrina vaikui saugumo jausmą (taip pat ir jo saugumą) ir keisti laikinųjų apsaugos priemonių, atsižvelgiant į atsakovo argumentus, nėra pagrindo.

Ieškovas prašo sudaryti technines sąlygas <...> bendrauti su sūnumi jo gyvenamojo vietoje ar kitoje su tėvu suderintoje vaiko buvimo vietoje nuo pirmadienio <...> , taigi šiuo atveju ieškovas siekia, kad kita (ne vaiko gyvenamoji vieta) bendravimui būtų derinama su juo. Taip pat nurodė, kad tėvas turi pasirinkti, kokiu būdu bendrauti su vaiku – telefonu ar SKYPE programa. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti, iš esmės nukreipti išimtinai į jo interesų užtikrinimą, neatsižvelgiant į tai, kad vaikas bendravimo su tėvu laiku gali būti bet kur ir/ar kad ieškovo pageidaujamu būdu vaikas gali nenorėti bendrauti ir kt. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodytų reikalavimų ieškovas nekėlė reikšdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir tokie prašymai dėl bendravimo vietos ir bendravimo būdo nustatymo išreikšti tik teikiant atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutarties.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, išsprendęs šalių ginčą iš esmės, turės nustatyti konkrečią ir aiškią ieškovo (skyrium gyvenančio tėvo) bendravimo tvarką, kas reiškia, kad išsamus bendravimo tvarkos pagal vaiko amžių ir kitus gebėjimo kriterijus nustatymas yra bylos iš esmės nagrinėjimo dalykas.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno  apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis keistina ir  nustatytina, kad tėvas savo iniciatyva gali susisiekti ir bendrauti su sūnumi jo gyvenamojoje vietoje, atsakovės tėvų namuose, ar kitoje vaiko buvimo vietoje darbo dienomis nuo 20.00 val. iki 20.30 val. Kitą teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį pakeisti ir nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip – atsakovė E. C. (S.), a. k. (duomenys neskelbtini), sudaro sūnui A. C., gim. (duomenys neskelbtini), technines sąlygas ir pats tėvas savo iniciatyva gali susisiekti ir bendrauti su sūnumi, jo gyvenamojoje vietoje, atsakovės tėvų namuose, ar kitoje vaiko buvimo vietoje, darbo dienomis nuo 20.00 val. iki 20.30 val. ir savaitgaliais nuo 15.00 val. iki 17.00 val. (vaiko gyvenamosios vietos valstybės laiku) telefonu ir SKYPE programa. Šis laiko apribojimas netaikomas sutinkant Naujuosius metus.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                               Evaldas Burzdikas