Administracinė byla Nr. eI-288-243/2018 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01412-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.3; 18.4.3; 55.1.3

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 2 d.

Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei,

dalyvaujant pareiškėjui P. R., jo atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Skuodo skyriaus, atstovui Žydrūnui Kumpiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. R. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Skuodo skyriaus, dėl 2017 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. 15VĮ-808-(14.15.2) panaikinimo ir  įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas P. R. skundu prašo:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyriaus vedėjo 2017 m. spalio 3 d. įsakymą Nr. 15VĮ-808-(14.15.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. 15VĮ-713-(14.15.2) „Dėl atsisakymo pradėti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą“ pakeitimo“, kuriuo atsisakyta pradėti pareiškėjui nuosavybės teisių atkūrimo į 1/3 buvusio žemės savininko K. J. įpėdinių iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) (pagal dabartinį teritorinį suskirstymą (duomenys neskelbtini)) turėtą žemės dalį procedūrą;

2) įpareigoti atsakovę per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į buvusios savininkės K. K. 0,68 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jo motina K. K. (R.) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 4,10 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (pagal dabartinį administracinį teritorinį suskirstymą – (duomenys neskelbtini)). Nurodo, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu jam atnaujintas įstatyme nustatytas terminas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Skuodo skyriui paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. K. (kai kuriuose dokumentuose minimas ir kaip J. K.) įpėdinių ir K. K. (R.) nuosavybės teise valdytą 4,10 ha žemės sklypą, pagal dabartinį administracinį teritorinį suskirstymą esantį (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teise bei giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus ir kad įsiteisėjus teismo sprendimui, NŽT Skuodo skyriui padavė prašymą atkurti nuosavybės teises į 4,10 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, atsakovė pareiškėjo prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jo motinos valdytą 4,10 ha žemės sklypą išsprendė tik iš dalies, nes nusprendė tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą į 2/3 dalis J. K. įpėdiniams (sūnui J. ir dukrai E.) priklausiusios žemės, o skundžiamu 2017 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 15VĮ-808-(14.15.2.) atsisakė pradėti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą į 1/3 J. K. dukrai A. K. (kaip įpėdinei) priklausiusią žemės dalį. Atsisakymas motyvuojamas tuo, jog archyviniai dokumentai patvirtina, kad K. K. nebuvo A. K. motina ir pareiškėjas neturi giminystės ryšį su buvusia žemės savininke A. K. patvirtinančių dokumentų ir kad nėra duomenų patvirtinančių jos mirimo faktą.

Pareiškėjas prašymą grindžia tuo, jog pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. 1-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Atstatymo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnio nuostatas, nuosavybės teisės į įstatyme nurodytą nekilnojamąjį turtą visų pirma atkuriamos turto savininkui, o kitų asmenų, nurodytų minėtame straipsnyje, teisė atkurti nuosavybės teises yra išvestinė iš savininko teisės. Todėl nustatant, kurio asmens teisės buvo pažeistos ir kuris asmuo Atkūrimo įstatymo prasme yra turto savininkas, būtina nustatyti, kas buvo nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto nuosavybės teisės subjektu to turto nacionalizavimo ar kitokio nusavinimo momentu. Pažymi, jog aplinkybė, kas buvo po 1940 m. birželio 15 d. pagal TSRS (LTSR) įstatymus nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininkas, turi būti nustatoma pagal iki 1940 m. birželio 15 d. atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje galiojusius teisės aktus. Nurodo, jog  pareiškėjo motina K. B. susituokė su našliu J. K., kuris prieš tai buvo sudaręs santuoką su A. R. J. K. ir A. K. (R.) (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. A. K. mirė 1928 metais. J. K. ir K. K. gimė du vaikai: sūnus J. ir dukra E. K. K. sutuoktinis J. K. mirė (duomenys neskelbtini) Po jo mirties liko trys vaikai: A., E. ir J. E. K. mirė (duomenys neskelbtini), J. K. buvo nužudytas (duomenys neskelbtini), A. K. mirė 1940 metais. Teigia, jog nesant duomenų apie rašytinius J. K. patvarkymus jo mirties atveju paliekamo turto, sprendžiant jo paveldėjimo klausimus, būtina vadovautis tuo metu galiojusiu Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sąvadu. Nurodo, jog iš 1934 m. liepos 30 d. žemės sklypo priėmimo sutarties matyti, kad K. K., yra K. J. mažamečių įpėdinių globėja ir žemės savininkė, dalyvaujant Žemės tvarkymo departamento matininkui tvarkytojui, savo ir kitų įpėdinių vardu dalyvaudama bendrame ūkininkų pasitarime apie žemės pasiskirstymą sklypais, laisvu noru už 3,62 ha naudojamos ir nenaudojamos buvusios viename rėžyje pagal planą Nr. 252 sutiko paimti sklypą plane 26, 4,10 ha ploto vien naudojamos žemės. Teigia, jog pagal sklypo priėmimo sutartį K. K. veikė kaip žemės savininkė, nes vaikai A., J. ir E. buvo mažamečiai, į nekilnojamojo turto valdymą jie galėjo būti įtraukti tik sulaukę 21 metų, atitinkamai 1948 m., 1951 m. ir 1952 m. Pagal Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sąvado X tomą, globėja privalo išlaikyti ir auklėti vaikus, mokėti valstybės mokesčius laiku ir be nepriemokų, atlikti privalomas bendruomenės prievoles, susijusias su paveldimu turtu. Našlei liekančio turto dalis priklausydavo ir nuo to ar ji buvo įnešus kokią tai turto dalį ištekėdama (kraitį), kurią ji po vyro mirties galėjo pasilikti sau. Be to, remiantis 1934 m. liepos 30 d. sklypo priėmimo sutartimis, matyti, kad J. K. ir K. K. bendrosios nuosavybės teise valdė 3,62 ha rėžį. Teigia, jog jeigu aktas, nustatęs bendrą nuosavybę, nenurodo bendrosios nuosavybės dalininkų dalių, tuomet dalys lygios. Pažymi, jog J. K. palikimą sudarė 2,05 ha žemės, atitinkamai po 0,68 ha teko vaikams A., J. ir E. E. K. mirus jos dalis perėjo motinai. Mažamečiai A. K. ir J. K. turėti žemę galėjo tik nuo 21 m., t. y. atitinkamai 1948 ir 1951 metais, todėl žemės nacionalizacijos metu žemės savininkė buvo K. K. (R.). Pareiškėjo teigimu, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad jo motina K. K. (R.) buvo 4,10 ha žemės savininkė.

Pareiškėjas ir jo atstovė advokatė skundo argumentų pagrindu prašo skundą patenkinti.              

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Skuodo skyriaus, atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Argumentuoja, jog pareiškėjas pateiktu prašymu prašė atkurti nuosavybės teises į visą buvusių savininkų K. J. įpėdinių ir K. K. nuosavybės teise valdytą 4,10 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau įrodymų, jog jis turi teisę pretenduoti į visą nurodytą nekilnojamąjį turtą nepateikė ir atsakovė tokių duomenų neturėjo. Pažymi, kad Skuodo skyrius išsamiai susipažinęs su 2017 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjo pareiškime nurodytais argumentais dėl J. K. įpėdinių ir pateiktais archyviniais dokumentais konstatavo, jog pateikti archyviniai duomenys patvirtina, kad buvęs nusavintos žemės savininkas J. K. turėjo tris vaikus, t. y. sūnų J., dukras A. bei E. ir padarė išvadą, kad visi šie vaikai yra (buvo) J. K. įpėdiniai. Įvertinus archyvinius duomenis apie J. K. vaikų J. ir E. mirties faktus, Skuodo skyrius nusprendė tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą į 2/3 J. K. įpėdiniams (sūnui J. ir dukrai E.) priklausiusios žemės dalis, tačiau į 1/3 J. K. dukrai A. K. (kaip įpėdinei) priklausiusią žemės dalį, nuosavybės teisių pareiškėjui nuspręstą neatkurti. Nurodo, kad skunde pareiškėjas neneigia, jog buvęs žemės savininkas J. K. iki santuokos su pareiškėjo motina buvo sudaręs santuoką su A. R. ir (duomenys neskelbtini) gimė jų dukra A.

Atsakovės teigimu, šiuo metu pareiškėjas laikosi pozicijos, kad J. K. palikimą sudarė 2,05 ha žemės kuri, remiantis Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sąvadu, turėjo būti padalinta į tris dalis (po 0,68 ha J. K. sūnui J. bei dukroms A. ir E.) ir, kad po J. K. mirties, jo motina buvo mažamečių vaikų globėja, o tuo pačiu ir žemės savininkė, nes visi J. K. vaikai mirė iki žemės nacionalizacijos (1940 m. liepos 22 d.). Atsakovė su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka, nes pareiškėjas nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, kad J. K. duktė A. K. mirė 1940 metais, todėl pareiškėjas neturi teisės pretenduoti į J. K. įpėdinei A. K. priklausiusią žemės dalį. Nurodo, jog K. K. nebuvo A. K. motina, todėl remiantis Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sąvado 180 straipsniu, pareiškėjo motina neturėjo teisės globotojų teise valdyti A. K. turto. Atsikirtimą grindžia tuo, kad pareiškėjas neturi giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku A. K. patvirtinančių dokumentų.

Nurodo, kad pareiškėjas netinkamai suformulavo skundo reikalavimą, nes teismui panaikinus skundžiamą įsakymą, liktų galioti Skuodo skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 23 d. įsakymas Nr. 15VĮ-713-(14.15.2.), kuriuo buvo visiškai atsisakyta pradėti pareiškėjui nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio žemės savininko J. K. įpėdinių iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtą žemę procedūrą. Nesutinka ir su antruoju pareiškėjo skundo reikalavimu, nes nuosavybės teisių atkūrimo procedūra gali užsitęsti ne nuo institucijos valios priklausančių aplinkybių, todėl teismas savo sprendimu neturėtų nustatyti termino, per kurį atsakovė būtų įpareigota pareiškėjui atkurti nuosavybės teises.

Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyriaus vedėjo 2017 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. 15VĮ-808-(14.15.2.) (toliau – skundžiamas įsakymas), kuriuo atsisakyta pradėti pareiškėjui P. R. nuosavybės teisių atkūrimo į 1/3 buvusio žemės savininko K. J. įpėdinių iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) (pagal dabartinį teritorinį suskirstymą (duomenys neskelbtini)) turėtą žemės dalį procedūrą, teisėtumo ir pagrįstumo ir reikalavimo įpareigoti atsakovę per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į likusį buvusios savininkės K. K. 0,68 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) pagrįstumo nustatymas.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1250-162/2016 pareiškėjui atnaujino įstatyme nustatytą terminą NŽT Skuodo skyriui paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. K. įpėdinių ir K. K. nuosavybės teise valdytą 4,10 ha žemės sklypą, pagal dabartinį administracinį teritorinį susiskirstymą, esantį (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus. Įsiteisėjus teismo sprendimui, pareiškėjas NŽT Skuodo skyriui 2016 m. birželio 7 d. padavė prašymą atkurti nuosavybės teises į 4,10 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Kartu su prašymu pateikė Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2016 m. birželio 1 d. pažymas. NŽT Skuodo skyriaus 2016 m. birželio 23 d. pažymoje Nr. 15PAŽ1-1-(14.15.34.) konstatavo, jog pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į 2,05 ha žemės ir kad institucija neturi įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo teisę pretenduoti ir į J. K. įpėdiniams priklausiusią žemės sklypo dalį, NŽT Skuodo skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 15VĮ-713-(14.15.2.) atsisakyta pradėti pareiškėjui nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio žemės savininkų J. K. įpėdinių iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtą žemę procedūrą. Pareiškėjui NŽT Skuodo skyriaus 2017 m. birželio 29 d. raštu Nr. 15SD-1728-(14.15.104.) papildomai paaiškinta, kad atsisakymas pradėti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą į J. K. įpėdiniams priklausančią žemės sklypo dalį (2,05 ha) yra priimtas, nes nėra pateikta dokumentų, patvirtinančių jo giminystės ryšį su J. K. įpėdiniais. Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 5 d. papildomu prašymu NŽT Skuodo skyriui pateikė Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2016 m. rugpjūčio 3 d. pažymą Nr. R4-1012 ir jos priedus, Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2016 m. birželio 1 d. pažymą Nr. (P1-2615) P2-4388, 2016 m. birželio 1 d. pažymą Nr. (P1-2616) P2-4387, 2016 m. rugsėjo 7 d. pažymą Nr. (P1-3841) P2-6705, 2016 m. rugsėjo 7 d. pažymą Nr. (P1-3843) P2-6708, 2016 m. rugsėjo 7 d. pažymą Nr. (P1-3845) P2-6710, 2016 m. rugsėjo 7 d. pažymą Nr. (P1-3842) P2-6707 ir 1948 m. gruodžio 3 d. mirimo akto įrašo Nr. 74 kopiją. NŽT Skuodo skyrius, įvertinęs pateiktus pareiškėjo dokumentus, 2017 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 15VĮ-808-(14.15.2.) pakeitė NŽT Skuodo skyriaus 2016 m. birželio 23 d. įsakymą Nr. 15VĮ-713-(14.15.2.) ir nusprendė atsisakyti pradėti pareiškėjui nuosavybės teisių atkūrimo į 1/3 buvusio žemės savininko J. K. įpėdinių iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) (pagal dabartinį teritorinį suskirstymą (duomenys neskelbtini)) turėtą žemės dalį procedūrą. NŽT Skuodo skyrius 2016 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 15VĮ-988-(14.15.2.) patvirtino Klaipėdos apskrities Skuodo rajono (savivaldybės) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės kadastro vietovės žemės sklypų planus ir jame suprojektuotų žemės sklypų ribas ir plotus, kurie neatlygintinai bus perduodami pareiškėjo nuosavybėn.

Vertinant byloje esančius įrodymus konstatuotina, jog pareiškėjas nagrinėjamoje byloje skundžia NŽT Skuodo skyriaus vedėjo 2017 m. spalio 3 d. įsakymą Nr. 15VĮ-808-(14.15.2.) tik dėl dalies, kuria jam atsisakyta pradėti nuosavybės teisių atkūrimo būtent į 1/3 buvusio žemės savininko J. K. įpėdinių iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtą žemės dalį procedūrą, todėl teismui panaikinus šį įsakymą dėl to, kad pareiškėjui atsisakyta pradėti nuosavybės teisių atkūrimo būtent į 1/3 buvusio žemės savininko dalį procedūrą, pareiškėjas nepraranda galimybės atkurti nuosavybės teises į kitas 2/3 žemės dalis, nes atsakovė kitais administraciniais aktais (NŽT Skuodo skyriaus 2016 m. birželio 23 d. pažyma Nr. 15PAŽ1-1-(14.15.34.), 2017 m. birželio 29 d. raštu Nr. 15SD-1728-(14.15.104.), NŽT Skuodo skyriaus 2016 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 15VĮ-988-(14.15.2.) bei NŽT Skuodo skyriaus 2017 m. spalio 3 d. raštu Nr. 15PD-2353-(14.15.104.)) yra pripažinusi tokią pareiškėjo teisę ir inicijavusi nuosavybės teisių atkūrimo procedūras. Dėl šios priežasties nėra teisinio pagrindo sutikti su atsakovės argumentu, kad pareiškėjas netinkamai suformulavo ginčo dalyką.

Iš NŽT Skuodo skyriaus vedėjo 2017 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. 15VĮ-808-(14.15.2.) bei NŽT Skuodo skyriaus 2017 m. spalio 3 d. Nr. 15PD-2353-(14.15.104.) lydimojo rašto turinio matyti, jog pareiškėjui atsisakyta pradėti nuosavybės teisių atkūrimo į 1/3 buvusio žemės savininko J. K. įpėdinių iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtą žemės dalį procedūrą dėl to, kad K. K. nebuvo A. K. motina ir pareiškėjas neturi giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku A. K. patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjas nesutikdamas su skundžiamu įsakymu teigia, kad atkuriant nuosavybės teises visais atvejais turi būti nustatyta, kas buvo nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininkas to turto nacionalizavimo ar kitokio nusavinimo momentu. Pažymi, jog 1933 metais mirus K. K. sutuoktiniui J. K. ir nesant duomenų apie rašytinius J. K. patvarkymus dėl mirties atveju paliekamo turto, būtina vadovautis tuo metu galiojusiu Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sąvado X tomu. Argumentuoja, jog vadovaujantis Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sąvado X tomu K. K. veikė kaip žemės savininkė, nes vaikai A., J. ir E., kurie liko po J. K. mirties, buvo mažamečiai ir į nekilnojamo turto turėjimą jie galėjo būti įtraukti tik sulaukę 21 metų, atitinkamai 1948 metais, 1951 metais ir 1952 metais. Prašymą grindžia tuo, kad žemės nacionalizacijos metu 4,10 ha ploto žemės savininkė buvo K. K. ( R.).

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (minėta, toliau – Atkūrimo įstatymas) reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, jei šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, piliečiai, kurių dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei patvirtinantys giminystės ryšį, neišliko, turi teisę dėl nuosavybės teisių bei giminystės ryšio nustatymo kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas aptartą teisinį reglamentavimą yra konstatavęs, jog toks teisinis reglamentavimas rodo, kad pirmiausia pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nagrinėja nuosavybės teises atkurianti institucija ir tik esant išvadai, kad pateiktų dokumentų nepakanka, asmuo gali kreiptis į teismą dėl turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas P. R. yra A. R. ir K. R.(prieš santuokos sudarymą – K. B.-K.) sūnus. Pareiškėjo motina K. B. prieš tai buvo sudariusi santuoką su J. K. (santuoka sudaryta 1929 m. vasario 4 d.). J. K. mirė (duomenys neskelbtini)Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2016 m. rugpjūčio 3 d. pažymos Nr. R4-1012 matyti, jog (duomenys neskelbtini) kaimo žemės išskirstymo 1934 m. plano, patvirtinto 1935 m. vasario 12 d., eksplikacijoje įrašyti žemės savininkai J. K. įpėdiniai (įpėdiniai neįvardinti) ir K. K., po išskirstymo gavę 4,10 ha žemės sklypą. Į bylą pateikti archyviniai duomenys patvirtina, kad J. K. ir K. K. turėjo du vaikus – E. K. (gimusi (duomenys neskelbtini)) ir J. (kai kuriuose dokumentuose minimas ir kaip J.) K. (gimęs (duomenys neskelbtini)). Pagal archyvinius duomenis nustatyta, kad J. K. iki santuokos sudarymo su pareiškėjo motina K. B. (K.) buvo sudaręs kitą santuoką su A. R. ir (duomenys neskelbtini)jų santuokoje gimė dukra A.. Po J. K. mirties našle liko K. B.-K., jos ir J. K. sūnus J. (J.), dukra E. ir J. K. dukra iš pirmos santuokos A. K. Byloje esantys mirties įrašai patvirtina, kad pareiškėjo motinos ir J. K. sūnus J. K. mirė (duomenys neskelbtini), o dukra E. K. mirė (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų apie A. K. mirtį. Įvertinus šias aplinkybes, negalima daryti išvados, kad 4,10 ha žemės nacionalizacijos metu pareiškėjo motina turėjo nuosavybės teises į visą 4,10 ha žemę. Būtent dėl šios priežasties atsakovė atsisakė pareiškėjui atkurti nuosavybės teises būtent į visą 4,10 ha žemės plotą. NŽT Skuodo skyrius 2017 m. spalio 3 d. rašte Nr. 15PD-2353-(14.15.104.) nurodė, jog archyviniai duomenys patvirtina, kad K. K. nebuvo A. K. motina, ir kad jis neturi giminystės ryšį su buvusiu savininku A. K. patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjui teigiant, kad jo motina buvo mažamečių J. K. įpėdinių globėja ir kad pagal tuo metu galiojusį Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sąvadą, nacionalizacijos metu ji buvo visos žemės savininkė, konstatuotina, kad atsakovė ir nagrinėjantis administracinę bylą teismas pagal esamus archyvinius duomenis tokios išvados padaryti negali, nes pateiktų dokumentų nepakanka, kad pareiškėjo motina nacionalizacijos metu nuosavybės teise valdė visą 4,10 ha žemės plotą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas tokiu atveju turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, siekdamas nusistatyti juridinę reikšmę turinčius faktus A. K. mirties faktą ir ar jo motina nacionalizacijos metu pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą nuosavybės teisėmis valdė 4,10 ha žemę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog savininko nuosavybės teisė buvo pažeista, kai jam nuosavybės teise priklausęs turtas buvo pagal TSRS (LTSR) įstatymus nacionalizuotas ar kitaip nusavintas. Dėl to nustatant, kurio asmens teisės buvo pažeistos ir kuris asmuo piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymų prasme yra turto savininkas, būtina nustatyti, kas buvo nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto nuosavybės teisės subjektas to turto nacionalizavimo ar kitokio nusavinimo momentu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2007 ir kt. ). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444. 445 straipsniai). Be kitų, teismas nagrinėja bylas dėl žemės valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, konstatuoja, jog atsakovė teisėtai ir pagrįstai atsisakė skundžiamu įsakymu pradėti procedūrą pareiškėjui nuosavybės teisių atkūrimo į 1/3 buvusio žemės savininko J. K. įpėdinių iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą žemės dalį. Atsakovės skundžiamo įsakymo priėmimo motyvai išdėstyti NŽT Skuodo skyriaus 2017 m. spalio 3 d. rašte Nr. 15PD-2353-(14.15.104.). Skundžiamas aktas formos ir turinio prasme atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, keliamus administraciniam aktui. Nenustatyti skundžiamo akto neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindai, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu. Netenkinus pareiškėjo pagrindinio skundo reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovę atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į likusį buvusios savininkės K. K. 0,68 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl šis reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas teisę, susijusią su nuosavybės teisių atkūrimu, gali įgyvendinti kreipdamasis į bendrosios kompetencijos teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Skundžiamas atsakovės sprendimas pareiškėjui nekliudo su papildomais įrodymais dar kartą kreiptis į instituciją, pateikiant naujus įrodymus, patvirtinančius nuosavybės valdymo faktą, kurių pagrindu gali būti inicijuojama nuosavybės teisių atkūrimo procedūra.

  Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo P. R. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyriaus vedėjo 2017 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. 15VĮ-808-(14.15.2) panaikinimo ir  įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai                                                                                                  Remigijus Arminas

Eglė Kiaurakytė

Vida Stonkuvienė