Civilinė byla Nr. e2-102-1008/2025

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02354-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 2.6.1.3.6 (S) 

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 7 d.

Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Daiva Maneikienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei,

dalyvaujant ieškovės UAB „Lengvas betonas“ atstovams advokatei Jūratei Normantei ir direktoriui R. Š., atsakovės UAB „Tikus“ atstovui advokatui Virgilijui Januškai,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lengvas betonas“ ieškinį atsakovei UAB „Tikus“ dėl skolos, delspinigių, nuostolių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

nustatė:

ieškovė UAB „Lengvas betonas“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Tikus“ 4 500 Eur skolą, 1 341 Eur delspinigius, 1 219,68 Eur nuostolius, 12,25 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė ir atsakovė UAB „Tikus“ 2023 m. lapkričio 14 d. sudarė Rangos sutartį Nr. R20231114011, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti grindų betonavimą lengvu betonu objekte, adresu Plinkšių k., Dvaro g. 8, Mažeikių r., o atsakovė – priimti atliktą darbą ir už jį sumokėti. Jokia projektinė dokumentacija darbų atlikimui perduota nebuvo, darbai vykdomi pagal atsakovės nurodymus. Dėl konkretaus lengvo betono kiekio objekte šalys nesusitarė; šalys susitarė dėl preliminaraus darbų kiekio, kuris atlikus darbus bus fiksuojamas pagal faktą. Šalys įtvirtino 1 kub. m kainą 100,00 Eur, PVM – neįskaičiuotas. Sutarties 3.1. punkte nurodyta, kad gavęs rangovo pranešimą apie numatytų darbų užbaigimą užsakovas per 1 darbo dieną pasirašydamas priima rangovo atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą ir sąskaitą faktūrą. Ieškovė darbus atliko, 2023 m. gruodžio 7 d. el. paštu pateikė atsakovei 2023 m. gruodžio 6 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 3803, kuriame užfiksuotas atliktų darbų kiekis 70 kub. m. Atsakovė atliktų darbų nepriėmė, akto nepasirašė, motyvuodama, kad yra trūkumų. Atsižvelgiant į tai, buvo sudaryta komisija, kuri 2023 m. gruodžio 21 d. atliko atliktų darbų apžiūrą ir surašė darbų ir panaudotų medžiagų kiekio patikrinimo aktą Nr. 014. Apžiūros metu šalys sutarė, kad reikalingas papildomas grindų paviršiaus lyginimas, kurį ieškovė atliks savo lėšomis bei padarys 5 kub. m nuolaidą, todėl patikrinimo akte buvo nurodyta, kad objekte sunaudotų medžiagų kiekis yra 65 kub. m. Ieškovė 2023 m. gruodžio 23 d. atliko betono šlifavimo darbus, o 2023 m. gruodžio 28 d. išliejo papildomą sluoksnį lengvo betono, kuriam buvo sunaudota dar 16 kub. m lengvo betono. Atsakovei buvo įteiktas 2023 m. gruodžio 28 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas Nr. 380A5. Atsakovė vilkino abiejų aktų pasirašymą, atsisakymai buvo abstraktūs, subjektyvūs, nesusiję su galimais darbų defektais. Atsakovei nepagrįstai atsisakant pasirašyti abu aktus, ieškovė 2024 m. vasario 13 d. ankstesniame akte ir 2024 m. vasario 19 d. antrajame akte atliko žymą apie atsakovės atsisakymą pasirašyti ir aktus pasirašė vienašališkai. Vienašališkai pasirašytus aktus ieškovė įteikė atsakovei el. paštu. Atsakovei buvo įteikta ir 2024 m. vasario 13 d. PVM sąskaita – faktūra serija LB Nr. 3848, kurioje nurodyta mokėtina suma 6 500,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė buvo sumokėjusi 2000,00 EUR avansą, likusi mokėtina suma sudaro 4500,00 Eur. Nepaisant to, atsakovė vengia atsiskaityti su ieškove. Pažymėtina, kad atsakovė tęsia tolimesnius darbus objekte, kas lemia, kad atsakovė darbus yra priėmusi de facto, jie yra naudojami. Ieškovė norėdama geranoriškai išspręsti susidariusią situaciją, ne kartą kreipėsi į atsakovę, tačiau atsakovė ir toliau savo įsipareigojimų nevykdė. 2024 m. balandžio 16 d. el. paštu atsakovei pateikta pretenzija dėl 4500,00 EUR skolos. 2024 m. balandžio 19 d. atsakovė pateikė atsakymą, kad kategoriškai nesutinka su pretenzija. 2024 m. balandžio 30 d. ieškovės atstovė el. paštu pateikė atsakymą į 2024 m. balandžio 19 d. pranešimą, bet iki šios dienos su ieškove nėra atsiskaityta.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pagal sutartį nustatyta, kad rangovas atlieka grindų betonavimą lengvu betonu. Darbams atlikti rangovas naudoja savo darbo priemones ir medžiagas. Rangovo darbo priemones sudaro: įranga lengvo betono gamybai Kompatto; medžiagos: cementas, polistireno granulės, cemento priedas TECH. Ieškovė atlikdama savo rizika ir priemonėmis betonavimo darbus, jeigu, kaip teigia, negavo konkrečios užduoties, turėjo įspėti atsakovę ir stabdyti darbus, jeigu iš atsakovės gautas technologinis projektas netinkamas ir tai turės įtakos atliekamų darbų kokybei. Tačiau ieškovė vykdė betonavimo darbus ir nesikreipė į atsakovę ir nereiškė jokių pretenzijų dėl konkrečios užduoties atlikti betonavimo darbus. Apžiūrėjus ieškovės papildomai atliktus darbus, atsakovė 2024 m. sausio 5 d. el. laiške ieškovei nurodė, kad atliktų darbų kokybė netenkina ir kol darbai nebus atlikti kokybiškai, jokių mokėjimų neatliks. 2024 m. sausio 11 d. elektroniniu laišku atsakovė kvietė ieškovę atvykti į objektą ir priduoti kokybiškai atliktą darbą. Taip pat atsakovė šiame el. laiške nurodė, kad neatvykus, 2024 m. sausio 15 d. ieškovės nekokybiškai atliktus betonavimo darbus privalės šalinti patys. Ieškovei atsisakius atvykti į objektą ir ištaisyti nekokybiškai atliktų darbų trūkumus, atsakovė 2024 m. sausio 15 d. kreipėsi į UAB ,,Geopasaulis“, kuri atliko geodezinius matavimus. Pagal atliktus matavimus matosi, kad objekte grindys išbetonuotos nekokybiškai (nelygiai, nesilaikyta techniniame projekte nurodytų betonuojamų grindų aukščio). Atsakovė ne kartą ieškovei nurodė, kad atlikti grindų betonavimo darbai neatitinka techninio projekto reikalavimų, grindys išbetonuotos nelygiai, per aukštai, todėl atsakovė buvo priversta savo lėšomis atlikti išbetonuotų grindų šlifavimą. Atsakovė 2024 m. sausio 18 d. elektroniniu laišku ieškovei nurodė, kad atlieka grindų šlifavimo darbus ir pakvietė ieškovą prisidėti šalinant jo atlikto grindų betonavimo trūkumus. Atsakovė 2024 m. sausio 25 d. elektroniniu laišku informavo, kad atliko pagrindinį grindų šlifavimą, o 2024 m. vasario 12 d. elektroniniu laišku pateikė skaičiavimą dėl ieškovės netinkamai, nekokybiškai atliktų betonavimo darbų trūkumų šalinimo bei nurodė, kad pagal patirtas išlaidas šalinant ieškovės darbų trūkumus atsakovė yra skolinga ieškovei 187 Eur. Atsakovei pašalinus ieškovės nekokybiškai atliktų darbų trūkumus, 2024 m. sausio 29 d. atlikta apžiūra ir Darbų ir panaudotų medžiagų kiekių patikrinimo aktu Nr. 02 konstatuota, kad atsakovės UAB ,,Tikus“ atliktas darbas, lengvo betono grindų sluoksnis nušlifuotas tinkamai ir galima toliau tęsti suplanuotus grindų įrengimo darbus. Šiuo atveju atsakovė, prašydama netenkinti ieškinio dėl skolos priteisimo už atliktus darbus, įgyvendina savo teisę gintis nuo ieškinio naudojantis teise reikalauti sumažinti darbų kainą. Vienašališkai pasirašytą 2023 m. gruodžio 6 d. atliktų darbų aktą ieškovė įteikė atsakovei 2024 m. vasario 13 d. el. paštu, 2023 m. gruodžio 28 d. atliktų darbų aktą 2024 m. vasario 19 d. el. paštu, taigi po to, kai atsakovė 2024 m. vasario 12 d. el. laišku informavo ieškovę apie patirtas išlaidas šalinant nekokybiškai atliktų darbų trūkumus ir nurodė, kad yra skolinga 187 Eur. Atsakovė informavo apie darbų trūkumus, taip pat nurodė ir papildomų darbų trūkumus net ir gavusi vienašalį priėmimo-perdavimo aktą, todėl pateiktą ieškinį prašoma atmesti.

Ieškovė teismui pateikė dubliką, kuriame nurodoma, jog atsakovės teigimu ieškovės atliktas darbas – išlietas lengvas betonas - buvo nelygus. Šią aplinkybę įrodinėja išpildomąja nuotrauka, prie kurios nėra jokių objektyvių paaiškinimų, kodėl geodezininko buvo pasirinkti būtent tokie matavimo aukščiai, dėl ko neaišku, kaip išvis buvo atliktas matavimas ir koks jo patikimumas. Tokio tyrimo išvados yra visiškai priklausomos nuo pradinio tyrimo taško – koks jis pasirinktas, tokia ir išvada. Nuotraukoje geodezininkas nurodo, kad kaip pirminį tašką naudojo tris lauke esančius reperius, tačiau bylos medžiagoje matyti, kad perdangos aukštis darbams pasirinktas ne pagal lauke esančius reperius, o pagal būtent atsakovės atstovo nurodytą aukščio tašką. Kadangi geodezininkas matavo aukščius pagal kitus pirminius aukščio taškus, akivaizdu, kad rezultatą gavo visiškai kitą ir tokia nuotrauka nepagrindžia ieškovės atlikto darbo nelygumo. Atsakovės pateiktoje tvarkybos darbų projekto detalėje nėra nurodytas grindų aukščio taškas, taip vadinamas „0“, į kurį ieškovė turėjo orientuotis, grindų aukštis buvo nurodytas vietoje atsakovės atstovo. Remontuojamas pastatas itin senas, jo grindys buvo itin nelygios, įvairių aukščių, jose buvo tašelių, plytų ir pan., kurių geodezininkas nevertino savo tyrime. Taip pat – nevertinta projektinė dokumentacija, kas lemia, kad išpildomoji nuotrauka parengta pagal atsakovės nurodymus, o ne pagal statybinius dokumentus, dėl ko šis dokumentas iš esmės nepagrindžia atsakovės teiginių. Atsakovė teigia, kad ieškovė išliejo 58 kub. m. lengvo betono. Šią aplinkybę įrodinėja savo paties suburtos komisijos abstrakčiu 2024 m. sausio 29 d. sprendimu, kad betono panaudota 58 kub. m., tačiau nepaaiškina, kaip toks kiekis apskaičiuotas, nepateikti jokie objektyvūs įrodymai. 2023 m. gruodžio 21 d. šalys sutarė, kad išlieta yra 65 kub. m. lengvo betono, kas lemia, kad teiginiai dėl 58 kub. m. nepagrįsti jokiais įrodymais. Jokių komisijų sudarymų Sutartis nenumato, dėl ko atsakovės savo nuožiūra susidaryta komisija ir jos sprendimas neatitinka šalių sutarto defektų konstatavimo būdo, dėl ko atsakovė pažeidė Sutarties nuostatas, reglamentuojančias tiek atliktų darbų akto nepasirašymo tvarką, tiek defektų nustatymo tvarką. 2024 m. sausio 29 d. komisijos aktas ieškovei nebuvo pateiktas, atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad tokio turinio, koks pateiktas teismui, aktas buvo kada nors siųstas ieškovei. Situacija lemia, kad 2024 m. sausio 29 d. aktas tokio turinio, koks pateiktas teismui, galėjo atsirasti jau tik bylos nagrinėjimo teisme metu. Atsakovės atstovas statybos darbų žurnale priėmė visus darbus, kuriuos atliko ieškovė, kas lemia, kad atsakovė nebegali remtis defektų faktu ir privalo atsiskaityti su ieškove. Atsakovė pripažino, kad darbų rezultatas yra naudojamas pagal paskirtį, kas lemia, jog atsakovė tuo pripažino, kad atliktų darbų akto nepasirašė nepagrįstai. Atsakovė tuo pačiu pripažino, kad darbų rezultatas nėra išardytas, o yra atsakovės naudojamas. Atsakovė buvo atstovaujamas atestuoto specialisto, kuris turėjo ir privalėjo kontroliuoti statybą, taip pat prieš priimdamas darbus privalėjo juos patikrinti ir nustatęs trūkumus privalėjo stabdyti darbus ir/ar jų nepriimti, atlikdamas atitinkamus įrašus statybos darbų žurnale, tačiau savo pareigas vykdė arba aplaidžiai (ir jokių defektų nerado, darbus priėmė neapžiūrėjęs, darbų nestabdė, įrašų neatliko), arba reikalavimai ieškovei yra nepagrįsti. Atsakovė nurodė, kad ims mėginius iš ieškovės darbų, veš į laboratoriją. Ieškovė atvyko į mėginių paėmimą 2024 m. gegužės 24 d., kur įsitikino, kad jokia laboratorija nedalyvauja, lengvo betono mėginius ėmė atsakovės darbuotojai, tačiau jokių žinių apie laboratorijos tyrimą ir jo išvadas iki šios dienos nepateikta nei teismui, nei ieškovei, kas lemia, jog atsakovė tiesiog siekia neatsiskaityti su ieškove. Atsakovė nurodo, kad ieškovė nesilaikė techninio projekto reikalavimo, jame nurodyto grindų aukščio, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kad koks nors projektas išvis būtų perduotas ieškovei prieš darbų pradžią; projekto detalė persiųsta ieškovei tik po darbų užbaigimo. Labai svarbi aplinkybė, kad atsakovės į bylą pateiktas statybos darbų žurnalas pildytas išimtinai tik atsakovės (o ne ieškovės, kaip darbus atlikusio asmens) ir statybų tech. priežiūrą atliekančio asmens, tikėtina, kad toks žurnalas užpildytas atskirai ir vėliau, nei realiu darbų atlikimo laiku, su tikslu pateikti jį teismui ir tokio turinio, kuris patogus atsakovei. Šią aplinkybę pagrindžia faktas, kad žurnalo redakcija yra vėlesnė nei jis perduotas subrangovui ir pradėtas pildyti.

Atsakovė pateiktu tripliku nurodė, kad konkretūs aukščiai, kurios turi atitikti betonuojamos grindys, nurodyti projekte. Būtent teismui pateiktame pirmo aukšto perdangos projekte nurodytas konkretus aukštis. Su nurodytu projektu pasirašytinai supažindintas ieškovės atstovas ir nurodytas projektas visą laiką buvo statybvietėje. Pateiktoje kontrolinėje – geodezinėje (išpildomojoje) nuotraukoje akivaizdžiai matosi ieškovės atliktų grindų betonavimo nelygumai, matosi didesni nei 30 mm nelygumai, o tai akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovė betonavimo darbus atliko nekokybiškai. Visiškai nepagrįsti ieškovės teiginiai, jog geodezininkas matavo aukščius pagal kitus pirminius aukščio taškus, ir tokia nuotrauka nepagrindžia ieškovės atlikto darbo nelygumo, nes kontrolinėje – geodezinėje (išpildomojoje) nuotraukoje matosi, kad svyruoja ieškovės išbetonuotų grindų aukštis nuo 5 mm iki 36 mm. Ieškovė 2024 m. sausio 10 d. elektroniniame laiške trūkumus pripažino. Jeigu kaip teigia ieškovė, jai nebuvo žinomas betonuojamų grindų pradinis aukštis, tai akivaizdu, kad ji net negalėjo pradėti betonavimo darbų. Be to, atsakovei suteikta projektinė dokumentacija, o jeigu buvo neaiški ar nesuprantama, tuomet ieškovė privalėjo nedelsdama įspėti ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, tačiau nurodytų veiksmų neatliko. Ieškovei darbus atlikus nekokybiškai, sudaryta komisija 2023 m. gruodžio 21 d. atliko atliktų darbų apžiūrą ir surašė darbų ir panaudotų medžiagų kiekio patikrinimo aktą Nr. 01, kuriame užfiksuota, kad grindys išlietos nekokybiškai, grindų aukščiai svyruoja ± 15 mm paklaida, reikalingas papildomas paviršiaus išlyginimas. Šios komisijos sudėtyje dalyvavo ieškovės atstovas ir jokių klausimų bei pretenzijų dėl betonuojamų grindų pradinio aukščio nekėlė ir pripažino, kad ieškovė privalo pašalinti nekokybiškai atliktus darbus. Ieškovė teigia, kad jokių komisijų sudarymų Sutartis nenumato, tačiau ieškovė 2023 m. gruodžio 21 d. dalyvavo komisijos sudėtyje ir pasirašė minėtame akte bei sutiko šalinti trūkumus ir nereiškė jokių pretenzijų, kad toks darbų apžiūros būdas netinkamas. Ieškovė akcentuoja, kad statybos darbų žurnalas pildytas išimtinai atsakovės atstovo. Šie ieškovės teiginiai neatitinka tikrovės. Šiame statybos darbų žurnale aiškiai nurodyta, kad projekto techninės priežiūros vadovas ieškovės betonuotų grindų nepriėmė. Atsakovė, nustačiusi nekokybiškai atliktus darbus, šių darbų nepriėmė, todėl nesuprantami ieškovės teiginiai, kad įrašai statybos darbų žurnale esą patvirtina, kad darbai priimti. Ieškovės vadovas prieš pradedant betonavimo darbus supažindintas su technologinio projekto dalimi, kurioje numatyti betonavimo darbai. Šioje technologinio projekto dalyje aiškiai numatytas betonuojamų grindų aukštis.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Jūratė Normantė nurodė, kad šalys 2023 m. lapkričio 14 d. sudarė rangos sutartį, pagal kurią ieškovė turėjo subetonuoti grindis lengvu betonu. Sutarties sudarymo metu ieškovei nebuvo perduota jokia techninė ar projektinė dokumentacija, todėl darbai buvo vykdomi vien tik pagal atsakovės nurodymus. Dėl konkretaus betono kiekio taip pat nebuvo susitarta, susitarimas apėmė faktinį apmokėjimą. Gavus ieškovės pranešimą apie darbų užbaigimą, atsakovė pradėjo reikšti nepagrįstas pastabas, iš kurių buvo aišku, kad vengiama priimti darbus. Darbų atlikimo eigoje nebuvo reiškiama jokių pastabų, todėl tapo akivaizdu, kad atsakovė siekia už atliktus darbus nemokėti. Atsiradus ginčui buvo suorganizuotas šalių susirinkimas, kurio metu sutarta, kad ieškovė išlygins grindis, nors ir nesutiko, kad tai yra darbų trūkumas. Jokių pastabų atliktų darbų akte nebuvo pareikšta nei dėl medžiagų kiekio, nei dėl darbų kokybės. Faktiškai ieškovė išliejo 70 kub. m. betono, tačiau šalių susitarimu buvo nustatyta, kad apmokėjimas bus vykdomas vertinant, jog išlieta yra 65 kub. m. betono. 2023 m. gruodžio 23 d. ieškovė atliko papildomus lyginimo ir šlifavimo darbus, taip pat išpylė išlyginamąjį sluoksnį, kurių metu sunaudota dar papildomai 16 kub. m. betono. Tačiau atsakovė vėl vilkino akto pasirašymą, todėl ieškovė darbus perdavė vienašališkai, nes atsakovė trūkumų į aktus neįrašė. Vienašališko akto atsakovė taip pat iki šiol nėra užginčijusi, todėl atsakovei kyla pareiga sumokėti už atliktus darbus. Šią dieną atsakovė tebesinaudoja ieškovės atliktų darbų rezultatu, be to, ant viršaus atsakovė suklojo kitus grindų sluoksnius. Net ir defektų faktas neatleidžia nuo pareigos apmokėti už atliktus darbus, kaip nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-469/2018. Kadangi ieškovė yra atlikusi darbus, juos atsakovei perdavė pagal nenuginčytą vienašalį aktą, atsakovė darbus naudoja pagal paskirtį, todėl už juos sumokėti privaloma. Nuo pareigos mokėti atsakovė būtų atleidžiama tik tuo atveju, jeigu trūkumai būtų tokie, kad darbų nebūtų galima naudoti pagal paskirtį. Sutarties kainos mažinimas yra taikomas tik tuo atveju, jeigu rangovas kažką sutaupė dėl netinkamai atliktų darbų; visais kitais atvejais taikomas defektų šalinimo institutas, o defektų šalinimo teise galima pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu tokia teisė numatyta sutartyje, tačiau šalių sudarytoje sutartyje tokia teisė nenumatyta. Defektai yra tik tariami ir formalūs, nes grindžiami tik pačios atsakovės susikurtais vidiniais dokumentais ir išvadomis, realiai defektai nefiksuoti nei eksperto išvadomis, nei kitokiais objektyviais įrodymais – nuotraukomis ar vaizdo įrašais. Statybos darbų žurnale kaip atlikti sužymėti visi ieškovės darbai, šį žurnalą pasirašė ir atsakovės atstovas, todėl tai papildomai pagrindžia, kad darbai priimti. Be to, pats statybos darbų žurnalas yra suklastotas, nes jis supildytas vėliau, vėlesnės redakcijos, kuri darbų atlikimo metu dar negaliojo. Byloje net ir atliktais laboratoriniais tyrimais nėra patvirtinta, kad ieškovės darbai atlikti netinkamai. Atsakovės įrengtos grindys pažeidžia paveldo tvarkybos reikalavimus. Nuostolius atsakovė grindžia tik savo pačios išrašyta sąskaita-faktūra, be jokių įrodymų ir paaiškinimų, kaip ši suma susidarė, į nuostolius įtrauktos niekuo nesusijusios išlaidos. Atsakovė nesumoka net ir tos sumos, kurios neginčija, tuo tarpu ieškinį prašo atmesti visa apimtimi, kas yra visiškai nepagrįsta. Atsakovė taip pat piktnaudžiauja ir savo procesinėmis teisėmis, kas turi būti įvertinta skirstant bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės pritaikyta 2100,00 Eur nuolaida tik šalims sutarus, kad tokiu būdu bus išspręstas ginčas, todėl tęsiantis atsakovės pretenzijoms, nuolaida galiausiai ir nebuvo suteikta. Atsakovės pozicija atmesti ieškinį visiškai prieštarauja jos pozicijai sumažinti kainą, kuri išsakyta baigiamųjų kalbų metu.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas direktorius R. Š. paaiškino, jog iš anksto buvo tariamasi dėl remonto darbų objekte, ilgą laiką buvo derinama, kaip darbai turėtų būti atlikti. Pasirašius sutartį darbus užbaigė per maždaug tris dienas, tačiau po kurio laiko atsakovė iškvietė jį į objektą, norėdama aptarti trūkumus. Buvo susitarta, kad pataisys nelygumus, bet ši paslauga buvo atlikta ieškovės kaštais. Užbaigus darbus įvyko dar du susirinkimai, kuriuose buvo patvirtinta, kad viskas gerai. Antro susitikimo metu ieškovė dar suteikė papildomą nuolaidą atsakovei, todėl sąskaita buvo išrašyta mažesniam betono kiekiui. Net ir po šio susitarimo buvo toliau reiškiamos pretenzijos, todėl papildomos nuolaidos sąskaitą anuliavo ir prasidėjo ginčas. Buvo sutarta atlikti lengvo betono liejimo darbus, tačiau apimtys nebuvo detalizuotos, nes iš anksto jų nebuvo įmanoma paskaičiuoti. Iš anksto nebuvo pateikti jokie projektiniai sprendiniai ir panašūs išankstiniai dokumentai. Visi darbai buvo atlikti už sutartą kainą. Pirmo aukšto detalės brėžinys buvo gautas jau pradėjus darbus, atsakovė prieš atliekant darbus jos nepateikė. Kokio aukščio grindis lieti, nurodė atsakovės atstovas T. D. Iš viso buvo išlieta 70 kub. metrų betono; šis kiekis nustatytas pagal faktinį sunaudotų medžiagų kiekį. Šiai dienai atsakovė pilnai naudoja tas pačias grindis be jokių ardymų ir taisymų. Grindų aukščiui parinkti buvo nurodyta vieta ant grindyse esančio balkio; atsakovė nenurodė aukščiui skaičiuoti geodezinių reperių. Rangos sutartį rengė patys, tačiau dar iki sutarties pasirašymo vyko ne tik derybos su atsakove, tačiau ir techninių sprendinių ieškojimas su projektuotoju ir pan. Preliminarus betono kiekis buvo nurodytas atsakovės atstovo. Prieš pradedant atlikti darbus objekte susitiko su T. D. ir objekto statybos darbų vadovu, kurie nurodė vietą ant balkio, nuo kurios skaičiuoti grindų aukštį, ir tuo vadovaujantis išpilti grindų betoną. Paskyra-leidimas pasirašyta jo, tačiau jam buvo nurodyta, kad pasirašoma už darbų saugą, bet techninių dokumentų nereikalavo ir jų negavo. 2023 m. gruodžio 21 d. medžiagų kiekių patikrinimo akte Nr. 01 sutiko su nustatytais aukščio svyravimais, nes viskas buvo atlikta su leidžiama paklaida, tačiau siekdamas taikaus susitarimo sutiko užaktuoti 65 kub. metrus betono. Vėlesnė aukščio paklaida, užfiksuota geodezininko nuotraukoje, galėjo atsirasti dėl netinkamo grindų naudojimo, neišlaukus technologiškai būtino laiko betono sukietėjimui. Po šio akto pasirašymo atliko dar papildomus išlyginimo darbus, tačiau ir šį kartą aukštį nurodė atsakovės atstovas, nurodydamas tą pačią vietą ant balkio, bet techniniai dokumentai nepateikti. Antrą kartą atvykęs į objektą atlikti papildomų darbų, atliko tik grindų lyginimo darbus, kurie pagerino grindų lygumą, tačiau bendram aukščiui įtakos neturėjo. Šie papildomi darbai atlikti ir darbai pataisyti tam, kad būtų išspręstas ginčas. Be to, papildomai antrą kartą buvo pritaikyta ir nuolaida siekiant taikaus ginčo sprendimo tam, kad būtų galima susitarti gražiuoju, nors defektų ir nepripažino, nes atsakovės atstovas nurodė „išrašyk nuolaidą ir man tiks“. Po to pastabos buvo reiškiamos tik bendro pobūdžio ir abstrakčios, be jokių konkrečių nurodymų. Trečią kartą taip pat kvietė atlikinėti darbų, bet jau nebevažiavo, nes suprato, kad keliami pertekliniai ir nepagrįsti reikalavimai. Geodezininko padaryta nuotrauka su aukščio nuokrypiais nėra patikima, nes neįmanoma išmatuoti nelygumų tiek tankiai ir vienoje linijoje; tik keli taškai yra ne į linijas. Be to, kai kurie taškai paimti vos ne ant sienos, kas yra technologiškai neįmanoma, o kai kurie taškai padaryti patalpose, kuriose ieškovė jokių darbų neatliko. Patikrinimo akte nurodytas 15mm paklaidos dydis yra leidžiamas pagal atitinkamą statybos techninį reglamentą, tačiau atsakovė norėjo tobulų grindų, kurias padaryti techniškai nėra įmanoma, todėl nelygumai, neviršijantys 15mm paklaidos, nėra defektai. Pirmo aukšto perdangos detalės negavo darbų atlikimo metu, ji buvo pateikta elektroniniu paštu tik prasidėjus ginčams. Šioje detalėje jo supratimu užfiksuoti seni balkiai ir kitos grindų sudedamosios dalys, tačiau reali situacija buvo kitokia negu pavaizduota perdangos detalėje, nes ant balkių viršaus buvo uždėtas tinklas, kurio detalėje nėra, taip pat buvo daug senų plytų nuolaužų, todėl atsirado daug visokių plyšių, į kuriuos lengvas betonas subėgo ir taip padidėjo kiekis. Taip pat detalėje net ir pavaizduotas kintamas balkių aukštis, todėl atitinkamai galimas ir storesnis arba plonesnis betono sluoksnis. Matavimams naudoja nivelyrus, kurie veikia ne lazerio principu, todėl gali matuoti tiek už kampų, tiek už sienų. Aukštis darbų atlikimui buvo parodytas vienoks, tačiau atsakovė dabar teigia kitaip, nes nulinis aukštis nebuvo perduotas. Aukštis buvo nurodytas ant balkio, tačiau ant jo dar buvo vielos tinklas, o atsakovės atstovas nurodydamas aukštį ant vielos tinklo padėjo gulščiuką ir jo dugną nurodė kaip aukščio lygį, iki kurio turi siekti grindys. Ten, kur vielos tinklas išeina į viršų, vielos tinklas buvo nukarpytas, tačiau kitose vietose jis liko, bet konkreti faktinė dokumentacija perduota nebuvo. Geodezininko matavimai netikslūs, nes jų naudojamas prietaisas nefiksuoja aukščių per sienas ir už kampų, kas reiškia, kad jie kiekvienoje patalpoje turėjo iš naujo nusistatyti nulinį aukštį ir nuo kažko jį matuoti, todėl statant iš naujo kitoje patalpoje atsiranda paklaida. Lengvas betonas yra medžiaga su kuria ne visada įmanoma pasiekti 5 milimetrų paklaidą, pripažįsta, kad žadėjo pasiekti kuo geresnį rezultatą, tačiau tokio įpareigojimo nėra jokiame dokumente.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad ieškovė buvo pasirinkta kaip profesionalė, kuriai buvo aiškiai žinomi darbų atlikimo reikalavimai. Darbų užduotis yra aiškiai nurodyta, taip pat sutartyje nurodytos, kokios priemonės naudojamos. Esminis trūkumas yra apie tai, kad grindys išbetonuotos nesilaikant aukščio reikalavimo. Ieškovas negalėjo pradėti darbų, jeigu nežinojo pradinio aukščio. Ieškovė buvo supažindinta su atitinkamais tvarkybos reikalavimais, todėl jai buvo žinoma, kokiame aukštyje darbai turi būti atliekami. Ieškovė buvo iš anksto informuota, kad nelygumas gali būti tik 5mm, ką patvirtina ir tai, kad esant 15mm nuokrypiui ieškovė patvirtino tai kaip defektą. Statybos darbų žurnalas nėra suklastotas, nes jame padaryti įrašai jau po šios redakcijos įsigaliojimo. Statybos techninės priežiūros specialistė įrašus apie ieškovės darbų trūkumus įrašė jau po naujos redakcijos įsigaliojimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad statybos darbų žurnalas suklastotas. Sutartyje nėra susitarimo, kad bus leidžiamas bent kažkoks nuokrypis, todėl ieškovei nebuvo leidžiamas net joks nuokrypis, jis atsirado tik vėliau, kai atsakovė nusileido ir ieškovei leido 15mm paklaidą. Atsakovė prieš perduodama darbus ieškovei atidavė ir paskyrą-leidimą, be to, atvykus į vietą ir radus vielos tinklą ieškovė atitinkamose vietose jį iškarpė pagal žinomą darbų aukštį. Tai patvirtina, kad ieškovei buvo žinomas grindų aukščio nulis. Jeigu ieškovei nebuvo žinomas grindų aukščio nulis, ji turėjo pareigą sustabdyti darbus ir apie tai įspėti užsakovą, o neįspėjus atsako už darbų trūkumus. Aplinkybę, kad darbai atlikti netinkamai, patvirtino ir pati ieškovė, nes šalių susitarimu šalino darbų trūkumus, o po to suteikė ir nuolaidą jau atliktiems darbams. Atsakovė neginčija visos ieškovės atliktų darbų kainos, neprašo ir atlyginti nuostolių, o tik prašo sumažinti atliktų darbų kainą, nes darbus atsakovė priėmė ir galėjo naudoti tik tada, kai savo sąskaita ir savo darbu atliko šlifavimo darbus.

Liudytojas T. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2023 m. vasaros prasidėjo bendravimas su ieškove. Kadangi pastatui buvo reikalinga grindis išlieti specialia technologija, vienintelė ieškovė tą ir tegalėjo padaryti, nes kitų tokią technologiją taikančių įmonių Lietuvoje nėra. Iš pradžių dar prieš darbų atlikimą siūlė atvykti ieškovei į objektą ir įsivertinti darbų kainą, tačiau ieškovės vadovas atsisakė tą daryti, motyvuodamas tuo, kad žino, ką ir kaip reikia atlikti. Po to siūlė atsiųsti situacijos nuotraukų, tačiau ieškovė ir to atsisakė. Sutarė 100,00 eurų už kubinį metrą kainą ir čia derybos baigėsi. Ieškovė pasiūlė suskaičiuoti reikalingo betono kiekį, todėl paskaičiavę ieškovei nurodė, kad reikalinga 30-40 kubinių metrų betono. Buvo pervestas 2000,00 Eur avansas, o 2023 m. gruodžio 5 d. buvo pradėti vykdyti darbai. Pasitiko ieškovę, nuėjo pas projekto vadovą ir buvo suderinta darbų eiga. Ieškovei buvo aprodytas objektas ir darbų plotas, kur reikia išlieti grindis, atspausdinti brėžiniai ir sužiūrėti aukščiai, kur bus betonuojama. Betonavimo darbai vyko tris dienas, per šį laiką nebuvo jokių ieškovės pastabų ar pretenzijų. Paskutinę dieną R. informavo, kad pritrūko medžiagų, todėl tą dieną negalėjo visko užbaigti. Tą pačią dieną informavo, kad jau išliejo 70 kub. metrų betono, kas labai nustebino, nes buvo sutarta, kad bus maksimaliai 40 kubinių metrų. Eigoje ieškovė neinformavo, kad viršyta sutartinė norma, todėl nuo to prasidėjo ginčas. Po savaitės, kai jau buvo galima užlipti ant grindų, apėjo visus kambarius ir pastebėjo, kad darbai atlikti nekokybiškai – vietomis per aukštai, vietomis per žemai, kas buvo matoma net ir vizualiai. Pamatavo aukščius ir pamatė, kad lygių skirtumas svyruoja 15 milimetrų. Po to informavo ieškovę, prašydamas taisyti defektus. 2023 m. gruodžio 21 d. buvo suorganizuota apžiūra, kurioje dalyvavo ir projektuotojas, ir techninės priežiūros specialistas, taip pat ieškovės atstovas. Nustatyta, kad vietose, kurios yra per aukštai, reikia šlifuoti, o kitur papildomai betonuoti, kad būtų galima išlyginti grindis. Šio susirinkimo metu buvo nutarta, kad galima paklaida bus 5 milimetrai, nes tokią paklaidą bus galima išlyginti kitais sluoksniais. Kartu R. nusileido, kad bus fiksuojami 65 kubiniai metrai betono vietoje 70, tačiau už tai įsipareigojo pasiekti 5 milimetrų paklaidą. 2023 m. gruodžio 28 d. ieškovė atvyko ir pradėjo daryti šiuos darbus. Kiek jam žinoma, perviršio nenušlifavo, o tiesiog papildomai išliejo viršutinį sluoksnį ir taip grindys buvo pakeltos per aukštai. 2024 m. sausio mėnesį patikrino ir nustatė, kad grindys yra net blogesnės kokybės negu buvo, o nelygumai išliko. Tada ieškovei nurodė, kad yra defektai, tačiau ieškovė su jais nesutiko. Nepaisant to, darbų rezultatas atsakovės netenkino ir kiti darbai negalėjo būti tęsiami. Dėl to susitarus su R. 2024 m. sausio 12 d. buvo susitikta objekte, nes buvo sprendžiamas grindų šlifavimo klausimas, tačiau buvo pasiūlyta tik 2100,00 Eur nuolaida, nurodant defektus tvarkytis patiems, nors prieš tai buvo užsakyti geodeziniai matavimai, kurie atliko kontrolinę išpildomąją nuotrauką, pagrindžiančią, kas ir kur yra nelygiai. Kadangi defektų šalinimo ir papildomos susijusios išlaidos viršijo nuolaidos sumą, kreipėsi į ieškovę, bet susitarimo jau nebebuvo rasta, o galiausiai ieškovė panaikino ir išrašytą nuolaidą. Patys pradėjo šlifuoti grindis ir jas tvarkyti, kvietė atvykti ir ieškovę, kad būtų greičiau ir visiems pigiau, bet R. nebeprisidėjo, ignoravo laiškus ir trūkumų šalinti neatvyko. Atlikus darbus ir sutvarkius grindis buvo pamatuotas grindų aukštis ir suskaičiuota, kad išlieto betono kiekis yra 58 kubiniai metrai. Techniniame projekte buvo nurodyta, kad betono turėtų būti tik 23 kub. metrai, nors jau ir sutartyje buvo įrašyta daugiau. Suskaičiavus išlaidas apie patirtus kaštus buvo informuota ieškovė, tačiau kitą dieną gavo vienašališką darbų perdavimo aktą, nors šlifavime nedalyvavo ir trūkumų netaisė. Sudarant sutartį nebuvo susitarta apie galimus nuokrypius, todėl ieškovei nebuvo leista absoliučiai jokia paklaida. Patikrinimo aktas Nr. 1 surašytas jo paties. Sakiniu dėl grindų nelygumo ir lyginimo reikalingumo turėta mintyje, kad grindys yra nelygios, o realus skirtumas gali būti ir 30 milimetrų. Šio akto ieškovės atstovas neginčijo, nes pats išsimatavo aukščius. Pagal šį aktą lyginimas reiškė, kad reikalingas papildomas betonavimas, kad išlygintų duobes, o perviršiai nušlifuoti. Aukščiui skaičiuoti visada imamas tas pats „nulis“, kuris visiems buvo aiškus nuo pat pradžių – tai buvo medinis balkis kampe, kuris nejudinamas. Atvykus į objektą buvo jam parodytas šis aukščiausias taškas ant balkio ir nuo šio taško suformuota užduotis. Viršutinis grindų dangos (laminato ir pan.) sluoksnio aukštis skaičiuojamas nuo reperių lauke, bet šitą aukštį nuo reperių buvo atsiskaičiavę ir ant to medinio balkio, todėl tokiu būdu buvo suformuotas aiškesnis ir paprastesnis skaičiavimas nuo balkio. Geodezinėje nuotraukoje „nulis“ paimtas nuo to paties medinio balkio; jis jau buvo užlietas betonu, todėl reikėjo pašalinti šį sluoksnį. Ši nuotrauka daryta jau po antro darbų atlikimo ir joje matomas realus aukščių skirtumas, skaičiuojant nuo balkio. Ypatingai svarbu buvo išbetonuoti grindis palei šitą aukščio „nulį“, nes pastatas yra kultūros paveldo objektas, todėl sumontavus visas grindis aukščiau nebebūtų galima atidaryti durų, kurių pjauti ir mažinti jų aukščio negalima. Atlikus matavimus nustatytas bendrai apie 2 centimetrų aukščio skirtumas. Su šia nuotrauka buvo supažindintas ir ieškovės atstovas, kuris vėliau bendravo ir su skaičiavimus atlikusius matininku, kuris ieškovei viską paaiškino ir pateikė reikalingus dokumentus. Vėliau taisant trūkumus nušlifavo grindis iki reikalingos nulinės ribos. Darbai buvo vykdyti pagal tvarkybos projektą, techninis projektas nebuvo parengtas, taip pat nebuvo parengta nei sąmata, nei medžiagų poreikio žiniaraštis. Ieškovė atliko visus sutartus darbus objekte ir sąskaitą išrašė pagal sutartinį kiekį. Tvarkybos projektas nebuvo pateiktas ieškovei, tačiau iš jo buvo ištraukta ir ieškovei pateikta esminė informacija – perdangos detalė, planas ir brėžiniai, kaip buvo matuoti patalpų nuliniai aukščiai. Tvarkybos projekte aptariamas balkis kaip nulinio aukščio atskaitos taškas nėra numatytas, todėl vien iš šios pateiktos perdangos detalės nustatyti nulinio aukščio negalima. Turimais skaičiavimais ieškovė iš viso išliejo 58 kub. metrus betono, kurie ir yra faktiškai naudojami. Betono kokybės tyrimai buvo atlikti, gautas atsakymas, kad betono kokybė gera. Statybos darbų žurnalą pildė pats, ieškovės atliktus darbus taip pat sužymėjo pats, nors tai ir pažeidžia tokio žurnalo pildymo tvarką. Ieškovės atliktų darbų rezultatas ir jų aukščio matavimas nuo balkio neduoda skirtingo rezultato negu geodezininko išmatuotas aukštis nuo reperių, nes darydamas išpildomąją nuotrauką geodezininkas matavo nuo ant grindų esančio nulinio aukščio. Tose vietose, kur buvo balkiai, ten balkiai neturėjo užsipilti betonu, o turėjo likti ir ant jų matytis vielos tinklas. Grindys turėjo būti lygios, o tose vietose, kur balkiai yra aukščiau nulinio aukščio, jie turėjo būti palikti neužpilti – tokia užduotis ieškovei buvo suformuota žodžiu atlikinėjant darbus. Tai patvirtinantis brėžinys ieškovei buvo pateiktas vos tik atvykus į objektą darbų atlikimui pačią pirmą dieną. Visame patalpų plote buvo išklotas armatūros tinklas, kuris paklotas ant balkių viršaus, todėl ieškovė atlikdama savo darbus turėjo tai įvertinti ir atitinkamai koreguoti betono sluoksnio aukštį.

Teismas

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl ginčo esmės

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 14 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta rangos sutartis Nr. R2023111401 (toliau - Sutartis), kuria rangovas, t. y. ieškovė, įsipareigojo atlikti grindų betonavimo lengvu betonu užduotį, naudojant savo darbo priemones ir medžiagas, kurias sudaro įranga betono gamybai Kompatto, medžiagos – cementas, polistireno granulės ir cemento priedas Tech (Sutarties 2.1-2.2.1). Taip pat Sutartimi šalys aiškiai susitarė dėl rangos darbų atlikimo objekto – Dvaro g. 8, Plinkšių k., Šerkšnėnų sen., Mažeikių r. Būtent tokiomis sąlygomis šalių susitarimu rangovui Sutartimi suformuota užduotis.

Sutartimi šalys susitarė, kad preliminarios apimtys sudaro 40 kub. m lengvo betono, o baigus darbus pagamintas kiekis skaičiuojamas pagal faktą (4.1 p.). Bendru šalių susitarimu buvo nustatyta ir 100,00 Eur be PVM vieno kubinio metro kaina, tačiau taip pat Sutartyje numatyta, kad galutinė kaina tikslinama pagal faktinį objekte pagamintų kubų ir sunaudotų medžiagų kiekį, užfiksuotą darbų priėmimo-perdavimo akte (4.4 p.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rangos sutartis – tai sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Taigi esminis rangovo įsipareigojimas, apibūdinantis pačią rangos sutartį, yra įsipareigojimas atlikti užsakovo nurodytą darbą pagal jo suformuotą užduotį ir perduoti jam šio darbo rezultatą, o pagrindinis užsakovo įsipareigojimas yra tinkamai suformuoti užduotį rangovui, priimti darbų rezultatą ir sumokėti rangovui už jo atliktą darbą.

CK 6.645 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu sutartyje nėra nustatyta kitaip, rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankiškai nustato užsakovo užduoties įvykdymo būdus. Tačiau nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad Sutarties 2.2 ir 2.2.1 punktu šalys aiškiai ir neginčytinai nustatė užduoties įvykdymo būdą, aptardamos, kokios tiksliai medžiagos turi būti panaudotos, o Sutarties 1.2 punktu numatė, jog vykdydamos Sutartį šalys vadovaujasi ir normatyviniais aktais, Statybos įstatymu.

Statybos rangos sutartis – tai viena iš rangos sutarties rūšių. Ši sutartis CK 6.681 straipsnio 1 dalyje yra apibūdinta kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti; be to, statybos rangą reglamentuojančios teisės normos yra taikomos ir pastatų ar įrenginių kapitalinio remonto darbams, jeigu sutartyje nėra nustatyta kitaip (CK 6.681 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad statybos rangos sutartys iš kitų rangos sutarčių išskiriamos pagal savo dalyką – tai sutartys dėl statinių statymo ar kitų statybos darbų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2011).

Teismų praktikoje taip pat yra aiškiai išdėstytos esminės rangos sutarties šalių – rangovo ir užsakovo – pareigos. Viena iš esminių rangovo pareigų – tai pareiga užsakovo nurodymu pastatyti statinį ar atlikti statybos darbus, su kuria taip pat betarpiškai susijusi pareiga atlikti darbus tinkamai. Pagal CK 6.684 straipsnio normas, rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyviniuose statybos dokumentuose nustatytus reikalavimus, taip pat vadovautis sutartimi, kurioje nustatyta darbų kaina ir statinio (darbų) kokybės reikalavimai. Reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvūs statybos santykius reglamentuojančiuose viešosios teisės aktuose nustatyti reikalavimai. Todėl rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka ne tik sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus, bet ir normatyvinius statybos dokumentus. Tuo tarpu netinkamas statybos darbų atlikimas yra tuomet, kai nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje nustatytų statybos darbų rodiklių, išskyrus smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-701/2022).

Taip pat teisės aktai rangovui numato pareigą įspėti užsakovą dėl netinkamų dokumentų, medžiagų, darbų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar saugumui, ir pareigą vykdyti statybos metu gautus užsakovo nurodymus, tačiau tik jeigu jie neprieštarauja statybos rangos sutarties sąlygoms ir normatyviniams statybos dokumentams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-701/2022). Be tokių bendro pobūdžio sutarties šalių pareigų kaip bendradarbiavimas (kooperacija) ar darbų atlikimas laiku, rangovas taip pat turi pareigą ir tinkamai perduoti visus atliktus darbus.

Tuo tarpu užsakovui tenkančios esminės pareigos statybos rangos sutarties atveju yra įsipareigojimas tinkamai suformuoti užduotį rangovui, sudaryti jam būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti rangovui už jo atliktą darbą. CK 6.681 straipsnio 1 dalis numato, jog rangovas darbus atlieka būtent pagal užsakovo užduotį, todėl atitinkamai užsakovui tenka pareiga tinkamai ir aiškiai suformuoti užduotį rangovui, tačiau nepažeidžiant normatyvinių statybos reikalavimų, nes be tokios užsakovo pareigos tinkamo įvykdymo rangovas neturi galimybės įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, todėl rangos sutarties apskritai neįmanoma įvykdyti.

CK 6.662 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Be to, užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau (to paties straipsnio 2 dalis). Iš to seka išvada, kad užsakovas, atsisakydamas priimti darbus dėl jų trūkumų, turi tokias pastabas įrašyti akte, jeigu nenumatyta galimybė apie trūkumus pareikšti vėliau.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei ginčo objekte atlikus darbus 2023 m. gruodžio 6 d. buvo parengtas atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas Nr. 380. Kaip numatyta tarp šalių sudarytos Sutarties 3.1 punkte, gavęs rangovo pranešimą apie numatytų darbų užbaigimą, užsakovas per 1 darbo dieną pasirašydamas priima rangovo atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą ir sąskaitą-faktūrą. Tuo atveju, jeigu darbų priėmimo-perdavimo akto užsakovas nepasirašo, jis privalo per 1 darbo dieną pateikti rangovui motyvuotą paaiškinimą (3.2 p.). Taigi šiuo konkrečiu atveju Sutartyje buvo numatyta alternatyvi nesutikimo pasirašyti aktą nurodymo tvarka, todėl nagrinėjamo ginčo kontekste aplinkybė, jog atsakovė minėtame akte trūkumų nenurodė, šios bylos kontekste nėra svarbi.

Vis dėlto minėta Sutarties sąlyga įpareigojo atsakovę nesutikimo motyvus nurodyti per vienos darbo dienos laikotarpį. Tačiau įvertinus ginčo objekto ir jame ieškovės atliktų darbų specifiką, t. y. kad grindims buvo liejamas betonas, atsakovei buvo neįmanoma patikrinti darbų rezultato per tokį trumpą laiką, nes turėjo praeiti tam tikras laiko tarpas, kol ant grindų bus galima užlipti. Duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu liudytojas T. D. nurodė, kad darbų rezultatą patikrinti galėjo tik po maždaug savaitės ir radęs trūkumus apie juos ieškovę informavo tą pačią dieną. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad atsakovė tinkamai pasinaudojo teise nurodyti darbų trūkumus objekte.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 21 d. ginčo objekte ieškovė, atsakovė ir projekto užsakovo atstovas susitiko ir konstatavo, jog grindys yra išlietos nekokybiškai, grindų aukščiai svyruoja 15 milimetrų paklaida; nustatyta, kad reikalingas papildomas grindų paviršiaus lyginimas. Šios aplinkybės užfiksuotos tos pačios dienos Darbų ir panaudotų medžiagų kiekių patikrinimo akte Nr. 01. Taip pat šiame akte nurodyta, kad atlikus išlieto betono storio matavimus apskaičiuotas 65 kub. m panaudotų medžiagų kiekis. Pažymėtina, kad nors ieškovės 2023 m. gruodžio 6 d. atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte Nr. 380 nurodytas 70 kub. m betono kiekis, tačiau šį 2023 m. gruodžio 21 d. aktą pasirašė ir ieškovės atstovas, tokiu būdu sutikdamas su būtent šiame akte nurodytu kiekiu ir jo neginčydamas. Tačiau svarbu tai, kad teismo posėdžio metu jis nurodė, kad su tokia aplinkybe sutiko tam, kad būtų taikiai išspręstas ginčas.

CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, be kita ko reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą. Šiuo konkrečiu atveju bylos duomenys patvirtina, kad rangovas, t. y. ieškovė, nustačius atliktų darbų trūkumus, su jais sutiko ir, vykdydama pareigą ištaisyti savo darbo trūkumus, juos ištaisė savo sąskaita, išliedama papildomą išlyginamąjį sluoksnį, nereikalaudama papildomo mokėjimo iš atsakovės, ką patvirtina ir 2023 m. gruodžio 28 d. Atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas Nr. 380A. Šiame akte nurodyta, kad buvo išlieta dar papildomai 16 kub. m betono. Ne gana to, kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovės atstovas, jis sutiko, jog apmokėjimas būtų vykdomas pagal 65 kub. m kiekį, nurodytą Darbų ir panaudotų medžiagų kiekių patikrinimo akte Nr. 01, o ne pagal faktinį sunaudotų medžiagų kiekį, kuris realiai sudarė 70 kub. m, nes norėjo kuo greičiau užbaigti ginčą tarp šalių. Taigi faktiškai atsakovės kaip darbų užsakovo teisės ir interesai dėl atliktų darbų trūkumų buvo apginti dvejopai – ieškovė atliko šalių susitarimu nustatytų trūkumų šalinimo darbus ir sumažino atliktų darbų kainą (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nepaisant to, kad atsakovės interesai, kaip minėta, buvo apginti tiek rangovui atliekant trūkumų šalinimo darbus savo sąskaita, tiek padarius 5 kub. m nuolaidą, atsakovė ir toliau atsisakė sumokėti už atliktus darbus, reikšdama pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės. 2024 m. sausio 5 d. atsakovės atstovas elektroniniu paštu nurodė, kad po atliktų papildomų grindų lyginimo darbų kokybė vis dar netenkina, todėl nurodė nedelsiant atvykti ir išlyginti aukščių skirtumus patalpose. Taip pat nurodė, kad dalyje patalpų viršutinis dangos sluoksnis yra minkštas ir nekokybiškas, jį reikia pakeisti, todėl kol trūkumai nebus ištaisyti, mokėjimai už darbus nebus atliekami. Taigi atsakovė vienašališkai sustabdė mokėjimus ieškovei, motyvuodama darbų trūkumais. Šioje vietoje teismas pažymi, kad teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad esant rangovo atliktiems darbams su defektais, jeigu trūkumai gali būti pašalinti, o rangovas buvo įpareigotas tai padaryti, užsakovui nėra pagrindo atsisakyti priimti atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2010). Kitaip tariant, tais atvejais, kai užsakovo teisės ir teisėti interesai į tinkamą darbų kokybę užtikrinami trūkumų pašalinimo institutu, užsakovas neturi teisės taikyti dar vieno savo teisių gynimo būdo – sulaikyti mokėjimus. Tuo labiau, kad tokio teisių gynimo būdo kaip galimo nenustato ir CK 6.665 straipsnis, reglamentuojantis rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą, bei tarp šalių sudaryta Sutartis.

Be to, 2024 m. sausio 10 d. ieškovės atstovas atsakovei elektroniniu paštu pateikė platų paaiškinimą tiek dėl atliktų darbų kokybės, tiek dėl šalių susitarimo, kaip turėjo būti atlikti darbai. Šiuo elektroniniu laišku ieškovė be kita ko nurodė, kad dar prieš sudarant Sutartį buvo kalbama apie 15 milimetrų aukščio paklaidą ir kad bus reikalingas papildomas išlyginamasis sluoksnis. Be to, šiame elektroniniame laiške nurodyta ir tai, kad 2023 m. gruodžio 21 d. susirinkimo metu, kai buvo sudarytas jau minėtas Darbų ir panaudotų medžiagų kiekių patikrinimo aktas Nr. 01, atsakovės atstovas pats nurodė, jog likusius nelygumus sutvarkys savo jėgomis. Pažymėtina, kad atsakydamas į šį elektroninį laišką atsakovės atstovas tokių aplinkybių neginčijo, tik deklaratyviai pakartojo reikalavimą taisyti trūkumus.

Tolesnis tarp šalių vykęs susirašinėjimas patvirtina, kad šalys buvo pasiekusios taikų susitarimą dėl ginčo išsprendimo. 2024 m. sausio 14 d. ieškovės atstovas atsakovei elektroniniu laišku nurodė, kad 2024 m. sausio 12 d. susitikimo metu sutarė dėl atliktų darbų priėmimo – sutarta, jog ieškovė darbus atliko pilnai ir daugiau pretenzijų nebus keliama. Taip pat šis laiškas patvirtina, jog šalys buvo sutariusios dėl dar vienos papildomos nuolaidos atliktiems darbams. Tokią aplinkybę patvirtina ir kiti bylos duomenys – pavyzdžiui, 2023 m. gruodžio 6 d. ieškovės išrašyta PVM sąskaita-faktūra už atliktus darbus serija LB Nr. 380. Taigi tokiu būdu atsakovės teisės dėl darbų trūkumų buvo apgintos dar kartą sumažinant atliktų darbų kainą. Tačiau kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovės atstovė, šalių susitarimas dėl šios nuolaidos buvo toks, kad ja bus padengiamos išlaidos, kurias atsakovė patirs už pačios atliekamą trūkumų šalinimą ir tik su ta sąlyga, kad tolesnės pretenzijos nebebus keliamos.

Nepaisant to, atsakovė ir toliau kėlė reikalavimus tiek ištaisyti darbų trūkumus, tiek atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Atsakovės užsakymu 2024 m. sausio 10 d. objekte buvo atlikti ginčo pastato kietų grindų dangų aukščio matavimai ir padaryta jų kontrolinė geodezinė išpildomoji nuotrauka. Atsakovė nurodo, kad ši nuotrauka pagrindžia ieškovės atliktų darbų trūkumus, nes joje matyti, jog grindų aukščio skirtumas svyruoja nuo kelių iki daugiau kaip 30 milimetrų. Tačiau teismas, įvertinęs šios geodezinės nuotraukos duomenis, konstatuoja, kad tai nėra pakankamai patikimas įrodymas. Visų pirma, šios nuotraukos 2 ir 8 pastabose nurodyta, kad tacheometro pririšimui panaudoti trys lauke esantys ir žinomi taškai, kurie pavaizduoti brėžinyje, ir šioje nuotraukoje nurodyti kaip 1, 2 ir 3 reperiai, kai tuo tarpu ieškovei grindų įrengimo aukščiui buvo nurodyta vieta ant viduje patalpose esančio medinio grindų balkio, ką nurodė tiek šalys teismo posėdžio metu, tiek raštu patvirtino ir atsakovės atstovas 2024 m. sausio 16 d. elektroniniame laiške. Taigi matavimus atlikdamas geodezininkas naudojosi kitais aukščio nustatyto taškais negu atliekant darbus pačios atsakovės buvo nurodyta naudotis ieškovei.

Be to, kaip nurodyta, patys matavimai atlikti 2024 m. sausio 10 d., kai dar 2024 m. sausio 5 d. pati atsakovė nustatė, kad betonas yra minkštas, taigi akivaizdžiai nesibaigęs jo džiūvimo technologinis procesas. Tą patvirtina ir aplinkybė, kurią 2024 m. sausio 17 d. elektroniniame laiške nurodė ieškovė, t. y. kad 2024 m. sausio 12 d. betonas buvo dar nesutvirtėjęs. Kitaip tariant, matavimai atlikti tuomet, kai ieškovės atliktų darbų rezultatas nebuvo galutinis. Galiausiai įvertintina ir tai, kad geodezininko naudoto prietaiso kalibravimo liudijime Nr. 2564 patvirtina, kad įrenginys turi savo paklaidą, kuri skirtingomis aplinkybėmis skiriasi. Tuo labiau, kad kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovės atstovas R. Š., atlikdamas darbus jis naudojo visai kitokios rūšies ir kitokiu techniniu principu veikiantį įrenginį negu geodezininkas. Todėl teismo vertinimu, byloje atsakovės pateikta aptariama geodezinė nuotrauka neginčijamai neįrodo ieškovės darbų trūkumų. Ypač kai ieškovės darbų rezultatui ir aukščiui įtakos galėjo turėti ir pačios atsakovės veiksmai: pavyzdžiui, netinkamai ir per anksti pradėtos naudoti grindys, kraunami ant jų svoriai ir pan., ką ieškovės atstovas atsakovei nurodė jau minėtame 2024 m. sausio 17 d. elektroniniame laiške.

Pažymėtina, kad atsakovė ieškovės atliktų darbų kokybę bei atsisakymą už juos sumokėti grindžia ir tuo, kad grindys buvo išbetonuotos per aukštai, o šią aplinkybę iš esmės įrodinėja Pirmo aukšto perdangos detale P-2.3, kurioje išdėstyta visa grindų sandara. Atsakovė nurodė, kad ieškovė darbus privalėjo įvykdyti vadovaudamasi šiuo dokumentu. Tačiau pats ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė aplinkybę, kad šio dokumento prieš darbų atlikimą nebuvo gavęs, o ją gavo po darbų atlikimo, prasidėjus ginčams dėl darbų kokybės. Atsakovė neigia tokią poziciją ir liudytojas T. D. nurodė, kad įteikė šį dokumentą kartu su kitais dokumentais prieš atliekant darbus tą dieną, kai turėjo būti pradėti darbai. Tačiau pažymėtina, kad kiti bylos duomenys paneigia tokią atsakovės poziciją.

Atsakovės atstovas T. D. 2024 m. sausio 16 d. 08:32 val. elektroniniu laišku nurodė, kad brėžinį su grindų detale ieškovei atsiųs rytoj ryte. Vadinasi, 2024 m. sausio 16 d. šio dokumento ieškovė dar nebuvo gavusi, nors jos ir buvo reikalaujama atlikti darbus pagal šio dokumento reikalavimus. Todėl akivaizdu, kad atsakovės atsikirtimai, kurie siejami su šiame dokumente esančia informacija, yra nepagrįsti, nes ieškovė niekaip negalėjo atlikti darbų pagal dokumento, kurio neturėjo darbų atlikimo ir defektų taisymo metu, reikalavimus.

Ne gana to, aptariama Pirmo aukšto perdangos detalė P-2.3 turi esminės reikšmės ir užsakovo, t. y. atsakovės, tinkamam sutartinių pareigų vykdymui. Kaip jau buvo minėta, tiek atitinkamos Civilinio kodekso nuostatos, tiek teismų praktikos suformuoti išaiškinimai numato, kad viena iš esminių užsakovo pareigų rangos teisiniuose santykiuose – tinkamas užduoties rangovui suformavimas. Kaip jau buvo minėta anksčiau, tarp šalių sudarytoje Sutartyje kaip užduotis rangovui, t. y. ieškovei, suformuota pareiga atlikti grindų betonavimą lengvu betonu, naudojant savo darbo priemones ir medžiagas, kartu susitariant dėl konkrečių naudojamų medžiagų ir jų kokybės, tačiau esminė aplinkybė šios bylos kontekste yra ta, kad Sutartyje nenustatyta, kokio aukščio betono sluoksnis turi būti išlietas, taip pat nenustatyta ir kokiais projektiniais dokumentais turi vadovautis rangovas.

Iš aukščiau aptartos pirmo aukšto perdangos detalės matyti, kad šis dokumentas buvo parengtas 2023 metų balandžio mėnesį, taigi pusmetis iki faktinio ieškovės darbų atlikimo. Iš to seka išvada, kad atsakovė turėjo šį dokumentą ir galėjo jį pateikti tinkamam užduoties suformavimui, jeigu iš tikrųjų siekė, kad ieškovė darbus atliktų vadovaudamasi šiuo dokumentu. Todėl atsakovei laiku šio dokumento nepateikus ir nesusiejus jo su užduotimi rangovui, atsakovė negali šiuo dokumentu remtis, motyvuodama atliktų darbų trūkumus. Nors šioje detalėje, pasak atsakovės, ir yra aiškus viršutinis grindų sluoksnio aukštis, iš ko rangovas galėjo atitinkamai žemyn susiskaičiuoti kitų apatinių grindų sluoksnių aukštį, tačiau ieškovei šio dokumento neturint, ji to apskritai niekaip negalėjo padaryti.

Byloje nekyla ginčo dėl to, kad prieš pradedant atlikti darbus ieškovei kaip viršutinė riba buvo nurodytas aukštis ant grindyse esančio medinio balkio, kuris šalių ir buvo laikomas atskaitos tašku. Atsakovė laikosi pozicijos, kad būtent iki šios ribos grindys ir turėjo būti išlietos, tačiau pažymėtina, kad tokia argumentacija prieštarauja ir pačios atsakovės pozicijai bei liudytojo T. D. parodymams. Atsakovė grįsdama netinkamą ieškovės darbų atlikimą nurodė, kad grindys yra per aukštos, nes betonas išlietas virš aptarto balkio, kuris faktiškai yra esama perdangos sija. Liudytojas T. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad taisant atliktų darbų trūkumus, reikėjo nušlifuoti betono perviršį tam, kad šio sluoksnio aukštis susilygintų su ant balkio (esamos perdangos sijos) nurodytu aukščiu. Tačiau pažymėtina, kad toks ieškovės darbų atlikimo būdas savaime nereiškia darbų broko, nes net ir toje pačioje jau aptartoje Pirmo aukšto perdangos detalėje P-2.3, kuria vadovautis ir liepia atsakovė, lengvo betono sluoksnis (aukštis) yra numatytas virš esamų perdangos sijų (balkių). Todėl net ir tuo atveju, jeigu ieškovė būtų laiku gavusi šią detalę ir atlikusi darbus pagal ją, darbų rezultatas iš esmės būtų toks pat. Taigi akivaizdu, kad atsakovė suformavo neaiškią ir netikslią užduotį ieškovei ir tokiu būdu neįvykdė vienos esminių savo pareigų, kurios tinkamas vykdymas yra betarpiškai susijęs su darbų rezultatu.

Šioje vietoje pažymėtina, kad atsakovė laikosi pozicijos, jog ieškovė buvo pasamdyta kaip profesionalė, todėl privalėjo įspėti apie visas aplinkybes, turinčias reikšmės darbų rezultatui, įskaitant ir aplinkybes, jog jai nežinomas pradinis grindų liejimo aukštis. Šiuos argumentus, kaip baigiamojoje kalboje nurodė atsakovės atstovas, atsakovė remia CK 6.659 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai gauta iš užsakovo medžiaga, kitas turtas ar dokumentai netinkami ar blogos kokybės. Tačiau pažymėtina, kad byloje nėra ginčo apie tai, kad rangovui buvo žinomas grindų aukščio nulinis lygis, nes abi šalys pripažino, kad šį tašką nurodė atsakovės atsakovas objekte T. D. ant grindyse esančio balkio ir darbai buvo atlikti būtent skaičiuojant juos nuo šio pradinio aukščio ribos. Taigi ieškovei, atvykusiai į objektą ir neturint neaiškumų ar klausimų dėl grindų aukščio pradinio taško, neegzistavo ir pareiga stabdyti darbų ir apie tai informuoti atsakovę.

Be to, atsakovė ieškovei kaip rangovui netgi nepateikė visos reikalingos informacijos apie faktinę situaciją objekte. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad tik atvykus į objektą atlikti darbų paaiškėjo, kad ant perdangos sijų sumontuotas dvigubas vielos tinklas tvirtesniam betono sluoksniui išlieti. Pažymėtina, kad šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas T. D. Teismo vertinimu, viena vertus, ši aplinkybė svarbi tinkamam užsakovo pareigos suformuoti rangovui užduotį įgyvendinimui, tačiau taip pat ant perdangos sijų sumontavus dvigubą vielos tinklą kartu pakilo ir visos bendros grindų konstrukcijos aukštis, dėl ko, kaip nurodė ieškovės atstovas R. Š., kai kuriose vietose teko šį tinklą karpyti ir ardyti, kad kuo labiau suvienodintų grindų aukštį. Tačiau ši aplinkybė esminės reikšmės turi tuo aspektu, kad net ir tuo atveju, jeigu rangovui būtų laiku pateikta minėta perdangos detalė, pagal kurią atsakovė ir reikalauja darbų atlikimo, šio vielos tinklo perdangos detalėje netgi nėra nurodyta. Todėl apskritai darbų atlikimo metu pagal tokią informaciją, kokią pateikė užsakovas, t. y. atsakovė, darbų net ir nebuvo galima atlikti nei tinkamai, nei taip, kaip nurodė pati atsakovė, formuodama užduotį rangovui. Dėl šios priežasties, atsakovei tinkamai nesuformavus užduoties ir nepateikus esminės reikšmės turinčių dokumentų ir informacijos, nėra pagrindo konstatuoti ieškovės darbų neatitikimo Sutarties reikalavimams.

Kaip nustatyta bylos duomenimis, prieš darbų pradžią ieškovei atsakovės atstovas T. D. įteikė Protezuojamų ir naujų perdangos konstrukcijų plano kopiją, kurioje paties T. D. ranka buvo sužymėtas kiekvienos pirmo aukšto perdangos sijos aukštis nulinio taško atžvilgiu. Pasak jo, ieškovė atlikdama darbus turėjo atsižvelgti į šį dokumentą, tačiau pažymėtina, kad, visų pirma, šis dokumentas su pačios atsakovės sužymėtais aukščiais nėra oficialus projektinis ar tvarkybos dokumentas, kuris numatytų imperatyvią pareigą darbus atlikti būtent tokiame aukštyje. Be to, kaip matyti iš šio plano, daug perdangos sijų yra žymiai aukščiau negu pačios atsakovės nurodytas nulinis aukštis, o ant jų, kaip minėta, dar papildomai buvo uždėtas ir vielos tinklas, todėl atitinkamai liejant betoną nurodytame aukštyje daug šių sijų ir ant jų esantis vielos tinklas būtų likęs neužpiltas. Teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus T. D. nurodė, kad taip ir reikėjo atlikti – vietose, kuriose perdangos sija ir tinklas iškyla virš betono lygio, reikėjo palikti šias vietas neužpiltas betonu. Tačiau pažymėtina, kad būtent taip ieškovė ir padarė – ieškovės atstovas R. Š. nurodė, kad liejant grindis karpė vielos tinklą ir šlifavo per aukštai esančių sijų aukštį, kad grindų ir sijų bei vielos tinklo aukščiai būtų viename lygyje. Todėl, teismo vertinimu, šis pateiktas dokumentas niekaip nepagrindžia ieškovės darbų trūkumų.

Byloje ginčas tarp šalių kilo ir tuo aspektu, kad tinkamo grindų betonavimo, kuris tenkintų ieškovę, aukščių nuokrypis turėtų būti ne daugiau kaip 5 mm. Tačiau primintina, kad iki darbų atlikimo tarp šalių neegzistavimo susitarimas tokią padėtį pasiekti, nes Sutartimi jos nesusitarė dėl galimos paklaidos. Atsakovė tai vertina kaip faktą, kad grindys turėjo būti lygios, nes susitarimo dėl nelygumų nebuvimas reiškia, kad nebuvo leidžiama jokia paklaida. Tačiau pažymėtina, kad tokią poziciją paneigia pačios atsakovės elektroniniuose laiškuose išdėstyti argumentai. 2024 m. sausio 17 d. elektroniniame laiške atsakovės atstovas pats nurodo, kad buvo pasiektas susitarimas dėl 5 mm betono paklaidos. Paklaidos dydžio egzistavimo faktą patvirtina ir ieškovės elektroniniai laiškai, ir ieškovės atstovo teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai. Todėl šiuo atveju byloje nėra pagrindo konstatuoti esant rangovo, t. y. ieškovės, įsipareigojimą pasiekti idealiai lygią grindų dangą.

Pažymėtina, kad atsakovė savo atsisakymą sumokėti už atliktus darbus taip pat grindžia aplinkybe, kad darbų nepriėmė ir statybos techninę priežiūrą vykdantis asmuo. Ši aplinkybė grindžiama tuo, kad Statybos darbų žurnale yra atitinkamos žymos apie tokių darbų nepriėmimą. Susipažinęs su į bylą pateiktu Statybos darbų žurnalu Nr. 3 teismas konstatuoja, kad jame yra atlikti atitinkami tai pagrindžiantys įrašai. 2023 m. gruodžio 14 d. padarytas įrašas, kad dėl defekto nepriimtas betonavimas išlengvintu betonu, atliktas 2023 m. gruodžio 5-7 dienomis. Tačiau šios bylos kontekste šioje vietoje svarbios yra dvi aplinkybės. Visų pirma, Statybos darbų žurnale nurodyta, kad šis betonavimas turėjo būti atliktas į 6,39 aukščio altitudę. Kaip teismo posėdžio metu nurodė liudytojas T. D., šis 6,39 aukščio altitudės dydis atskaičiuotas iš Pirmo aukšto perdangos detalės P-2.3 nurodyto maksimalaus grindų aukščio, esančio 6,46 m aukštyje, skaičiuojant nuo lauke esančių reperių. Viena vertus, rangovui atliekant užduotį aukščio parinkimui, kaip minėta, buvo nurodytas kitas aukščio atskaitos taškas, o ne reperiai, be to, ši perdangos detalė su nurodytu aukščio maksimumu ieškovei prieš atliekant darbus nebuvo įteikta, todėl atitinkamai ieškovė ir negalėjo atlikti betonavimo darbų į 6,39 aukščio altitudę.

Vertinant Statybos darbų žurnalo duomenis nustatyta, kad 2024 m. sausio 19-25 d. laikotarpiu statybos techninis prižiūrėtojas atliko įrašus, kad priėmė grindų betoninės dangos šlifavimo darbus, atliktus siekiant ją išlyginti ir pasiekti 6,39 aukščio altitudę. Šie darbai atlikti 2024 m. sausio 15 d. – 25 d. laikotarpiu. Taigi nuo 2024 m. sausio 25 d. grindys atitiko reikalavimus, juos priėmė statybos techninis prižiūrėtojas, todėl atsakovė galėjo toliau vykdyti kitus statybos darbus. Kaip nustatyta bylos duomenimis, šiuo laikotarpiu šlifavimo darbus jau atliko pati atsakovė, tačiau tai nereiškia, kad rangovas, t. y. ieškovė, darbus atliko ne pagal Sutartį ir užsakovo suformuotą užduotį, nes, kaip nustatyta iš šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais, šalys ir susitarė, kad šiuos papildomus šlifavimo darbus atliks atsakovė, o už tai ieškovė sumažins savo atliktų darbų kainą, kas ir buvo padaryta išrašant PVM sąskaitą-faktūrą apmokėjimui mažesnei sumai negu faktiškai ieškovė atliko darbų – ieškovė byloje pateikė duomenis, kad bendrai išliejo 86 kub. m lengvo betono (70 kub. m betono, kaip nurodyta, 2023 m. gruodžio 6 d. Atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte Nr. 380, o 16 kub. m nurodyti 2023 m. gruodžio 28 d. Atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte Nr. 380A).

Taigi ieškovei 2023 m. gruodžio 28 d. atlikus papildomus betonavimo darbus, o atsakovei šalių susitarimu pačiai išlyginus viršutinį grindų sluoksnį buvo pasiektas atsakovę tenkinantis rezultatas, o ieškovė už tai užtikrino, kad atsakovės kaip darbų užsakovo teisės būtų įgyvendintos, dalį trūkumų pašalinant ieškovės sąskaita, o kitų trūkumų šalinimą užtikrinant ieškovei suteikus nuolaidą ir tokiu būdu sumažinant rangovo, t. y. ieškovės, atliktų darbų kainą, nustatant mokėjimą pagal 65 kub. m išlieto betono. Todėl šalims atlikus šiuos visus veiksmus faktiškai susiklostė situacija, kai atsakovė nuo 2024 m. sausio 25 d. turėjo ją tenkinantį darbų rezultatą. Šioje vietoje taip pat svarbi aplinkybė yra ir ta, kad iš esmės atsakovei teko tik išlyginti ieškovės darbų rezultatą – jai neteko griauti ir ardyti visų grindų, lieti jų iš naujo ar pan., kas rodo, kad ieškovės darbai iš esmės atlikti tinkamai. Nepaisant to, už atliktus darbus atsakovė mokėti atsisakė.

Tuo labiau, kad ieškovė užtikrino ir tinkamą panaudotų medžiagų kokybę. Kaip jau buvo minėta, Sutartimi rangovas įsipareigojo atlikti grindų betonavimo lengvu betonu užduotį, naudojant savo darbo priemones ir medžiagas, kurias sudaro įranga betono gamybai Kompatto, medžiagos – cementas, polistireno granulės ir cemento priedas Tech (Sutarties 2.1-2.2.1). Kilus ginčui tarp šalių dėl ieškovės atliktų darbų tinkamumo, atsakovė paėmė ieškovės išlieto betono pavyzdį ir išsiuntė į laboratoriją tyrimams. Teismo posėdžio metu liudytojas T. D. patvirtino, kad gavo laboratorinių tyrimų rezultatus, kuriais nustatyta, jog betono mišinio kokybė atitinka reikalavimus ir yra tinkama. Tokie duomenys papildomai patvirtina, kad ieškovės atlikti darbai iš esmės atitinka Sutarties sąlygas.

Ginčydama savo pareigą sumokėti ieškovei už jos atliktus darbus, atsakovė kvestionavo ir darbų priėmimo procesą. Atsakovė visą ginčo laiką laikėsi pozicijos, kad darbų nepriėmė apskritai, todėl neperdavus darbų nekyla ir pareiga už juos sumokėti. Tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 6 d. ieškovė parengė Atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą Nr. 380, kurio atsakovė nepasirašė. Ieškovei atlikus papildomus betono sluoksnio liejimo darbus, t. y. savo sąskaita šalinant pagal šalių susitarimą nustatytus atliktų darbų trūkumus, 2023 m. gruodžio 28 d. ieškovė parengė Atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą Nr. 380A. Pažymėtina, kad atsakovei atsisakius pasirašyti ir šį aktą bei reiškiant tolesnes pretenzijas dėl darbų kokybės, ieškovė abiejuose nurodytuose atliktų darbų aktuose padarė žymą, kad darbai atlikti akte nurodytą datą ir užsakovui perduoti, tačiau jam atsisakant pasirašyti aktą, šie aktai pasirašomi vienašališkai rangovo juose nurodytomis datomis.

CK 6.694 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Pažymėtina, kad teismų praktikoje aiškiai nurodoma, jog jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, darbų perdavimo–priėmimo akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atlikusi darbus ieškovė, kaip minėta, išrašė atitinkamą atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą ir pateikė jį atsakovei, tokiu būdu sudarydama galimybę priimti darbus. 2023 m. gruodžio 21 d. sudarytas Darbų ir panaudotų medžiagų kiekių patikrinimo aktas Nr. 01 taip pat patvirtina, kad atsakovė tikrino darbų kokybę, taigi ieškovė buvo sudariusi galimybę užsakovui darbus priimti. 2023 m. gruodžio 28 d. ieškovei atlikus papildomus grindų betonavimo darbus, kuriais buvo siekiama išlyginti šalių susitarimu nustatytus defektus, ir šis aktas buvo pateiktas atsakovei. Tačiau dar iki šio akto parengimo ir papildomų ieškovės atliktų darbų, atsakovė turėjo galimybę priimti darbų rezultatą. Dar 2023 m. gruodžio 16-19 d. tarp ieškovės ir atsakovės vyko susirašinėjimas elektroniniu paštu, iš kurio matyti, kad šalys diskutavo apie trūkumus, apie darbų atlikimą ir panašiais klausimais, kas patvirtino, jog atsakovei buvo sudaryta galimybė įvertinti darbų būklę ir juos priimti. Analogiškos diskusijos tarp šalių vyko ir atlikus papildomus darbus 2023 m. gruodžio 28 d. Taigi iš esmės viso ginčo metu atsakovė turėjo galimybę darbus priimti, t. y. ieškovė nesudarė kliūčių darbams priimti, teikė informaciją apie darbų atlikimą ir tokiu būdu įvykdė savo pareigą sudaryti sąlygas užsakovui darbus priimti.

Pažymėtina, kad įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra specialioji, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiams kaip priemonė, užkertanti galimybę užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Pagal šią nuostatą, vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip pasirašytas abiejų šalių ir galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę. Užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą – vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013).

Šiuo atveju pažymėtina, kad vienašališkai pasirašyti Atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktai Nr. 380 ir 380A atsakovei pateikti 2024 m. vasario 19 d. Ginčo dėl aplinkybės, kad šiuos aktus atsakovė gavo, nėra – tokia aplinkybė nurodyta net ir pačios atsakovės procesiniuose dokumentuose, pateikiant atsiliepimą į ieškinį ir tripliką. Be to, atsakovė 2024 m. vasario 19 d. elektroniniu laišku ieškovei nurodė, kad tokius aktus atsisako priimti, kas taip pat patvirtina, jog vienašališkai pasirašytus aktus atsakovė gavo. Ir nors atsakovė ginčijo ieškovei tokius vienašališkai pasirašytus darbų perdavimo-priėmimo aktus, tačiau, kaip minėta, vienašališkai pasirašytus aktus negaliojančiais gali pripažinti tik teismas. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų kreipusis į teismą, prašydama šiuos aktus pripažinti negaliojančiais. Taip pat atsakovė ir šioje byloje nereiškė priešieškinio ir nekėlė savarankiško reikalavimo ieškovės vienašališkai pasirašytus atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus pripažinti negaliojančiais. Taigi tol, kol šie aktai nėra teismo tvarka nuginčyti ir pripažinti negaliojančiais, jie turi tokią pat juridinę galią kaip pasirašytas abiejų šalių aktas, todėl atitinkamai atsakovei kyla pareiga sumokėti už atliktus darbus.

Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė ieškovės atliktus darbus yra priėmusi faktiškai. Pažymėtina, kad užsakovui pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai jais naudotis ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015). Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė ieškovės darbų rezultatu naudojasi. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad atsakovei šalių susitarimu tereikėjo atlikti betono viršutinio sluoksnio šlifavimo darbus, po kurių statybos darbų žurnale statybos techninis prižiūrėtojas darbus priėmė. Be to, iš pačios atsakovės į bylą pateikto Statybos darbų žurnalo Nr. 3 matyti, jog 2024 m. sausio 29 d. objekte ant grindų buvo sumontuota garso izoliacija „Knauf“. Ir nors tolimesnių statybos darbų žurnalo įrašų byloje nepateikta, tačiau iš šių duomenų akivaizdžiai matyti, kad ant grindų buvo montuojami aukštesni kiti grindų sluoksniai dar iki tada, kai ieškovė pateikė vienašališkai pasirašytus atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus. Taigi atsakovė naudojasi ieškovės darbų rezultatu ir ant jo atlieka tolesnius statybos darbus, kas patvirtina, kad atsakovė faktiškai priėmė ieškovės darbų rezultatą. Todėl bet kokie atsakovės atsikirtimai, jog pareiga mokėti nekyla, nes darbai nėra priimti, yra nepagrįsti.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei atlikti darbai yra perduoti ir ji juos priėmė, ieškovės atlikti darbai buvo pakankami juos naudoti pagal tiesioginę paskirtį atlikus tik paviršiaus šlifavimo darbus, už kuriuos ieškovė sumažino savo atliktų darbų kainą, bei nenustačius, kad ieškovė darbus atliko išskirtinai kitaip negu atsakovė suformavo jai užduotį, konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas priteisti įsiskolinimą yra pagrįstas, todėl ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 4500,00 Eur skolą pagal ieškovės išrašytą 2024 m. vasario 13 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija LB Nr. 384, kurios mokėtina suma – 6500,00 Eur. Šioje sąskaitoje nurodyta, kad apmokama už darbus pagal 2023 m. gruodžio 6 d. aktą Nr. 380, padarant 500,00 Eur nuolaidą. Kaip minėta, šiame akte nurodyta 7000,00 Eur be PVM mokėtina suma, tačiau 500,00 Eur nuolaida atsakovei pritaikyta už darbų trūkumų šalinimą pagal 2023 m. gruodžio 21 d. Darbų ir panaudotų medžiagų kiekių patikrinimo aktą Nr. 01. Tuo tarpu Sutarties 4.5 punktu Šalys susitarė, kad išankstiniu mokėjimu bus sumokamas 2000,00 Eur dydžio avansas, o likusi suma sumokama po sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Byloje nesant ginčo dėl to, kad atsakovė avansą sumokėjo, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 4500,00 Eur skola.

Ieškovė ieškiniu taip pat prašė priteisti 1341,00 Eur dydžio delspinigius. CK 6.256 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Šiuo konkrečiu atveju Sutarties 6.2 punktu šalys susitarė dėl taikytino 0,2 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną tuo atveju, jeigu užsakovas laikus neatliks atsiskaitymo. Ieškiniu prašoma priteisti delspinigius už 149 dienų laikotarpį, per kurį atsakovė vėlavo tinkamai atsiskaityti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pažeidė pareigą tinkamai atsiskaityti su ieškove, esant rašytiniam šalių susitarimui dėl delspinigių taikymo tvarkos, šis reikalavimas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistina 1341,00 Eur delspinigių suma.

Taip pat ieškiniu ieškovė prašė priteisti 1219,68 Eur nuostolius, kuriuos sudaro išlaidos konsultacijoms su advokatais dėl ginčo su atsakove, pretenzijų, raštų rengimo, patirtų dar ikiteisminėje ginčo su atsakove sprendimo stadijoje. Nurodoma, kad neteisėtus atsakovės veiksmus šiuo atveju pagrindžia atsakovės neteisėtas sutartinių ir įstatyminių pareigų – atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus – nevykdymas.

CK 6.245 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Šiuo konkrečiu atveju teismas sutinka, kad ieškovė patyrė nurodyto dydžio nuostolius ikiteisminio ginčo sprendimo laiku, ką patvirtina ir ieškovės apmokėta 2024 m. sausio 23 d. PVM sąskaita faktūra Nr. JN-00215, 2024 m. vasario 11 d. PVM sąskaita faktūra Nr. JN-00232, 2024 m. balandžio 16 d. PVM sąskaita faktūra Nr. JN-00257 ir PVM sąskaita faktūra Nr. JN-00275. Taigi nuostolių dydis šiuo atveju yra įrodytas.

Civilinė atsakomybė asmeniui kyla tuomet, kai nustatomas ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir kaltės – egzistavimas. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas). Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad nuo pat 2023 m. gruodžio 28 d., kai ieškovė atliko papildomus betonavimo darbus, siekdama ištaisyti atsakovės nurodytus trūkumus, atsakovė žinojo, kad bus reikalingi tik betono paviršinio sluoksnio šlifavimo darbai, tačiau ji iš esmės galės naudotis ieškovės darbų rezultatu. Tuo labiau, kad ir ieškovės darbų rezultatas atsirado būtent toks dėl to, kad, kaip jau minėta šiame sprendime, pati atsakovė suformavo neaiškią ir netikslią užduotį. Nepaisant to, visą tą laiką atsakovė reiškė pretenzijas, darbų geruoju nepriėmė ir už atliktus darbus nesumokėjo, dėl ko ginčo sprendimui ieškovei teko pasitelkti teisinę pagalbą. Ypatingai svarbi aplinkybė yra ta, kad net ir pati atsakovė tiek 2024 m. vasario 12 d. laiške, tiek procesiniuose teismui pateiktuose dokumentuose nurodė, kad neapmokėtos ieškovei sumos likutis yra 187,00 Eur, tačiau net ir šios neginčijamos sumos atsakovė niekada neapmokėjo. Todėl teismas šiuo atveju konstatuoja, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovė turėjo pasitelkti teisinę pagalbą ir tokiu būdu patyrė nuostolių.

CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (priežastinis ryšys). Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad ieškovė ne kartą bandė rasti taikų situacijos sprendimą – atliko papildomus šalių susitarimu nustatytų trūkumų šalinimo darbus savo sąskaita, sumažino savo atliktų darbų kainą, taip pat buvo pritaikiusi ir dar didesnę nuolaidą bei tokiu būdu dar labiau sumažinusi atsakovės mokėtiną darbų kainą, kurią panaikino tik dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Tačiau neradus taikaus ginčo sprendimo, ieškovė buvo priversta ginčą spręsti teisinėmis priemonėmis. Todėl akivaizdu, kad atsakovės veiksmai tiesiogiai lėmė šių ieškovės nuostolių atsiradimą.

Pažymėtina, kad CK 6.248 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, o skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės kaltė yra preziumuojama, o savo kaltės šių nuostolių atsiradimo kontekste atsakovė net ir neginčijo, konstatuotina, kad šiuo atveju byloje egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės jos naudai priteistina 1219,68 Eur nuostolių suma.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi šalis susiejo komerciniai teisiniai santykiai, nesant šalių susitarimo dėl konkrečių palūkanų taikymo, taikytinas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas, kurio 2 straipsnio 5 dalis numato, kad už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą skolininkas privalo mokėti 8 procentiniais punktais padidintą vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomą fiksuotąją palūkanų normą. Ieškinys teisme priimtas ir byla iškelta 2024 m. rugpjūčio 6 d., todėl šiuo konkrečiu atveju taikytina tuo metu galiojusi palūkanų norma, kurios dydis bylos iškėlimo dieną sudarė 12,25 proc. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovės ieškovei priteistinos 12,25 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė pateikė duomenis, kad byloje patyrė 6412,28 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 159,00 Eur dydžio žyminis mokestis ir 6253,28 Eur išlaidos advokatės teisinėms paslaugoms apmokėti, kurios, ieškinį tenkinant visiškai, ieškovei ši atsakovės priteistinos visa apimtimi.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Tikus“, juridinio asmens kodas 305702576, ieškovės UAB „Lengvas betonas“, juridinio asmens kodas 300868590, naudai:

- 4500,00 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų) skolą;

- 1341,00 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų keturiasdešimt vieno euro) delspinigius;

- 1219,68 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų devyniolikos eurų ir 68 ct) nuostolių atlyginimą;

- 12,25 (dvylikos ir dvidešimt penkių šimtųjų) proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos 7060,68 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2024 m. rugpjūčio 6 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės UAB „Tikus“, juridinio asmens kodas 305702576, ieškovės UAB „Lengvas betonas“, juridinio asmens kodas 300868590, naudai 6412,28 Eur (šešių tūkstančių keturių šimtų dvylikos eurų ir 28 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja        Daiva Maneikienė