Civilinė byla Nr. e2-4661-934/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43144-2014-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 116.1; 128.2.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 19 d.

Vilnius

              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, sekretoriaujant Gintarei Jusčiūtei, vertėjaujant Helena Žemaitel, dalyvaujant pareiškėjai K. K., pareiškėjos atstovui advokatui Dmitrijui Bogdanovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos K. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, L. S. ir A. P., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

n u s t a t ė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad pareiškėjos sutuoktinis J. K. po T. K. mirties priėmė jos palikimą, t.y. ½ dalį buto, pradėjęs faktiškai jį valdyti. Nurodė, jog ji siekia priimti mirusio vyro J. K. palikimą, tačiau J. K. nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo po buvusios žmonos T. K. mirties. Pareiškėja su J. K. susituokė 2009-10-24, kuris 2013-05-18 mirė. Butą, esantį (duomenys neskelbtini) testamentu paliko pareiškėjai. Po T. K. mirties, jos vyras J. K. į notarą dėl paveldėjimo liudijimo nesikreipė. Butas buvo įgytas T. K. ir J. K. santuokos metu. Po T. K. mirties, jos vyras, pareiškėjos sutuoktinis J. K. priėmė jos palikimą, pradėjęs faktiškai valdyti. Kaip ir iki mirties, taip ir po T. K. mirties, pareiškėjos sutuoktinis gyveno bute, jį prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius. Nuo šio fakto nustatymo priklausys paveldėjimo teisių įforminimas (b. l. 2-3).

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, teismui nustačius, jog jei remiantis į bylą pateiktais duomenimis teismas nustatys, jog yra didesnė tikimybė, kad J. K. priėmė buvusios žmonos T. K. palikimą faktiniu valdymu, neprieštaraus, jog būtų nustatytas pareiškėjos prašomas juridinis faktas. Prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant jų atstovui (b. l. 33-34).

Suinteresuotas asmuo L. S. pateiktame atsiliepime nurodė, jog pretenzijų į pareiškėjos nurodytą turtą ji neturi. Ji negali nei patvirtinti, nei paneigti pareiškime nurodytų aplinkybių, todėl prašė klausimą spręsti teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 67).

Suinteresuotas asmuo A. P. pateikė atsiliepimą, prašė spręsti teismo nuožiūra (b. l. 83).

Teismo posėdžio metu pareiškėja K. K. ir jos atstovas iš esmės palaikė pareiškime išdėstytą poziciją ir prašė tenkinti pareiškimą (b. l. 86).

2015-06-16 vykusiame teismo posėdyje apklausta liudytoja A. L. paaiškino, jog buvo J. K. kaimynė. J. K. po pirmosios sutuoktinės T. K. mirties susituokė su K. K., kuri jį prižiūrėjo, nes po pirmos sutuoktinės mirties jis vienas tame bute negalėjo gyventi. Su K. K. atvažiuodavo, prižiūrėjo butą, ten tvarkydavosi. Už butą mokėjo J. K.. Po T. K. mirties, J. K. į butą atvažiuodavo dažnai, o po to dėl sveikatos jam atvažiuoti į butą buvo sunku (b. l. 86).

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, šie veiksmai T. K. mirties momentu turėjo būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniams pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2008-12-28 mirė pareiškėjos sutuoktinio J. K. pirmoji sutuoktinė T. K. (b. l. 4). Vilniaus m. 5–ojo notarų biuro notarės Sandros Vinciūnienės išduotas liudijimas patvirtina, jog K. K. kreipėsi į notarę po sutuoktinio J. K. mirties kaip testamentinė įpėdinė, sutuoktinio palikimui priimti (b. l. 14). L. S. ir A. P. nereiškė prieštaravimų dėl pareiškėjos prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą (b. l. 67, 83).

Remiantis rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjos K. K. sutuoktinis J. K. nepadavė per įstatymų nustatytą terminą notarų biurui pareiškimo apie palikimo priėmimą po savo pirmosios sutuoktinės T. K. mirties, tačiau faktiškai pradėjo valdyti po žmonos mirties nekilnojamąjį turtą – tiek prieš žmonos mirtį, tiek ir po žmonos mirties kurį laiką gyveno, naudojosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), jį prižiūrėjo, rūpinosi bei mokėjo mokesčius (b. l. 9, 45). Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir apklausta liudytoja A. L., kuri paaiškino, kad po T. K. mirties, J. K. su pareiškėja dažnai atvykdavo į butą, esantį (duomenys neskelbtini) , jį prižiūrėjo, ten tvarkėsi bei mokėjo mokesčius. Butas buvo įgytas J. K. vardu esant santuokoje su T. K. (b. l. 7). Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad J. K. po sutuoktinės T. K. mirties priėmė likusį palikimą bei rūpinosi juo kaip nuosavu. Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog J. K., po savo sutuoktinės T. K. mirties, rūpinosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), todėl priėmė T. K. palikimą per įstatymo numatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo, kaip J. K. įpėdinės, teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 448 straipsnio 2 dalį ir CK 5.50 straipsnį įsiteisėjusio teismo sprendimo kopija per tris darbo dienas turi būti išsiųsta Centrinei hipotekos įstaigai.

Teismas, vadovaudamasis CPK 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė palikimą į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), per įstatymo numatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Sprendimui įsiteisėjus, pranešimą apie šį sprendimą ir jo kopiją išsiųsti Testamentų registrui (Centrinė hipotekos įstaiga, Tilto g. 17/4, Vilnius).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjas                                                                                                                                Žilvinas Terebeiza