Administracinio nusižengimo byla Nr. II-335-834/2022
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00470-2022-1
Procesinio sprendimo kategorija: 21.10.4
(S)
VILNIAUS REGIONIO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. gruodžio 29 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,
sekretoriaujant Justinai Kazakevičienei, dalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui, M. L., dalyvaujant pareiškėjui P. B. (P. B.) (toliau – Pareiškėjas)
viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi pareiškėjo P. B. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. spalio 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir
n u s t a t ė :
Institucija 2022 m. spalio 7 d. nutarimu vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalimi P. B. skyrė 200 Eur dydžio baudą specialiosios teisės atėmimą ( teisę vairuoti transporto priemones ) 3 mėn., už tai, kad jis, 2022-08-28 21.25 val. kelyje (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį pagrindiniame kelyje lenkė kitą tą pačią kryptimi važiuojančią transporto priemonę sankryžoje pažymėtoje ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“
Pareiškėjas skundu prašo jo atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo bylą. Skunde nurodo, kad prieš jį važiuojantis automobilis staigiai pradėjo stabdyti, parodė posūkį į dešinę, pasitraukė link dešinės kelio pusės ir užvažiavo ant kelkraščio, sukeldamas jam avarinę situaciją, todėl norėdamas išvengti galimų pasekmių apvažiavo jį iš kairės pusės, neišvažiuodamas į priešingą eismo juostą, nekertant ir neužvažiuojant ant ištisinės linijos. Vieta 16.00 km. ženklu Nr.109, t.y. šalutinis kelias iš dešinės, nėra pažymėta. Ženklas Nr.109, šalutinis kelias iš dešinės, yra 15.500 km. Be to, kaip nurodo Pareiškėjas, pravažiavus ženklą Nr.109 yra trys sankryžos ir dvi sankirtos iki 16.00 km., tarp jų atstumas apie 500 metrų. Mano, kad kelio ženklas Nr.109, šalutinis kelias iš dešinės, kelyje (duomenys neskelbtini)15.500 km. pastatytas pažeidžiant kelio ženklų, minėtų įrengimo punktų taisyklių reikalavimų nuostatus ir niekaip negali galioti 3 sankryžoms ir 2 sankirtoms be po ženklų įrengtos galiojimo zonos į priekį lentelės bei ant kiekvienos sankryžos įrengto įspėjamo ženklo, nes vairuotojas išvažiavęs iš kitos sankryžos nepažymėtu kelio ženklu negali žinoti apie jo galiojimą. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jis išvažiavo iš automobilio stovėjimo aikšteles t.y. po dvejų sankirtų iš pirmos sankryžos ir niekaip negalėjo matyti ženklo Nr. 109 kadangi sankryža iš kurios jis išvažiavo yra 200 metrų atstumu už pastatyto ženklo ir įvažiavęs į kelią (duomenys neskelbtini)pravažiavo dar vieną sankryžą, nepažymėtą jokiu ženklu ir tik sekančioje sankryžoje, kuri irgi nepažymėta jokiu ženklu, apvažiavo automobilį. Pareiškėjo teigimu, policijos vaizdo įrašas patvirtina, kad jis niekaip negalėjo užvažiuoti ant ištisinės eismo linijos, apvažiuojamas automobilis važiavo kelkraščiu. Policijos pareigūnas žodinio proceso tvarka nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą žadėjo atsižvelgti į jo visus išsakytus argumentus, nuvykti į įvykio vietą ir išanalizuoti visas bylai reikšmingas aplinkybes.
Institucija atsiliepime nurodė, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pažeidimas įrodytas administraciniu nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje, tarnybiniu pranešimu, vaizdo įrašais ir kita medžiaga. Pareiškėjo skunde nurodytus paaiškinimus apie įvykį, institucija vertina kritiškai. Institucijos manymu vaizdo įraše aiškia matyti, kad priekyje pareiškėjo važiuojančio automobilio vairuotojas sukdamas į dešinę, pasitraukdamas prie pat važiuojamosios dalies krašto iš anksto pradėjo rodyti įspėjamąjį dešiniojo posūkio signalą. Taip pat vaizdo įrašas patvirtina, kad pareiškėjas pagrindiniame kelyje lenkdamas tą pačią kryptimi važiuojantį automobilį kirto ištisinę liniją, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad lenkdamas nekliudys priešpriešais atvažiuojančiai transporto priemonei. Kirsdamas ištisinę liniją įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, sukėlė pavojingą situaciją priversdamas priešpriešais atvažiuojančią transporto priemonę stabdyti ir keisti judėjimo kryptį. Pareiškėjo argumentus, kad jis išvažiavo iš automobilio stovėjimo aikštelės, t. y. po dviejų sankirtų iš pirmos sankryžos ir niekaip negalėjo matyti kelio ženklo Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“, bei tai, kad negalėjo užvažiuoti ant ištisinės linijos, Institucija vertina kritiškai. Institucija pažymi, kad nuo nurodytos sankryžos iš kurios Pareiškėjas išvažiavo iki sekančios, kurioje nurodo, kad buvo priverstas staigiai stabdyti yra apie 150 metrų, o iki sankryžos kur atliko lenkimą yra apie 270 metrų. Institucijos manymu, pareiškėjas visa laiką važiavo pagrindiniu keliu, nesilaikė saugaus atstumo tarp automobilių, o pamatęs priešais jį važiuojančio automobilio parodytą įspėjamąjį dešinio posūkio signalą, lenkė jį neleistinoje vietoje. Institucijos manymu, net ir darant prielaidą, jog pareiškėjas įspėjančiojo kelio ženklo Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“ galėjo nematyti, tačiau turėjo ir privalėjo pastebėti kelio ženklinimo liniją 1.1 (ji yra viso pavojingo ruožo atkarpoje), kurios galiojimo zonoje draudžiama važiuoti priešpriešinio eismo juosta, tačiau jis toliau, pažeisdamas KET reikalavimus, atliko lenkimo manevrą. Institucijos manymu, kelio ženklas Nr. 109 " Šalutinis kelias iš dešinės“, kelyje (duomenys neskelbtini) 15.500 km pastatytas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos susisiekimo 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 „Dėl kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės) reikalavimų nuostatus, kadangi Kelio ženklas Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“ yra priskirtas, būtent, prie įspėjamųjų ženklų, kurie pagal KET reikalavimus ne gyvenvietėse statomi 150-300 m atstumu iki pavojingo kelio ruožo pradžios. Taisyklių 34 punkte išskirta, kad jeigu ženklus įrengti nurodytu atstumu dėl kokių nors priežasčių sudėtinga, juos leidžiama įrengti ir kitokiu atstumu, tačiau tuo atveju po ženklu turi būti papildoma lentelė Nr. 801, nurodanti atstumą iki pavojingo ruožo pradžios. Atsižvelgiant į šį Taisyklių punktą, Institucijos manymu, papildoma lentelė Nr. 801 po ženklu yra neprivaloma, o įrengiama tik tam tikrais atvejais. Atsižvelgiant į Taisyklių 35 papildomos lentelės Nr. 801, 802, 803 yra rekomendacinio pobūdžio ir įrengiamos ne visais atvejais, po ženklu yra neprivaloma, o įrengiamos ne visais atvejais. Atsižvelgiant į Taisyklių 37 punktą, papildomos lentelės Nr. 801, 802, 803 yra rekomendacinio pobūdžio ir įrengiamos ne visais atvejais, po ženklu yra neprivaloma, o įrengiamos ne visais atvejais. Institucijos manymu, byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą todėl skunde visas išdėstytas aplinkybes vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės.
Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad skundą palaiko. Paaiškino, kad iš aikštelės išvažiavo į pagrindinį kelią (link Šalčininkų), praleido automobilį, jis prieš antrą posūkį pradėjo stabdyti, nepasuko, pasitraukė į šalikėlę. Apvažiavo tą automobilį, neišvažiuojant į priešingą eismo juostą, sankryžoje nelenkė, pavažiavo porą kilometrų ir jį sustabdė policijos pareigūnai. Jie paprašė dokumentų ir pasakė, kad tai lenkimas sankryžoje, tačiau nieko neklausė ir nepaaiškino. Paėmė jo vairuotojo teisės ir išėjo į mašiną. Grįžę sakė, kad pasirašytų ant protokolo. Jo manymu, toje vietoje nebuvo kelio ženklo „sankryža“. Gyvena (duomenys neskelbtini), šiuo keliu dažnai važiuoja. Įvykio metu važiavo su žmona. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime dalyvavo, jam rodė vaizdo įrašą, iš kurio jam yra aišku, kad ištisinės linijos nekirto.
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagrindinis įrodymas - vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad pareiškėjas išvažiavo į priešpriešą ir kirto ištisinę liniją. Tas kelio ruožas yra pavojingas ir visur pažymėtas ištisine linija. Priekyje važiavusiam automobiliui staigiai stabdyti nebuvo pagrindo. Pagal vaizdo medžiagą, priešais važiuojantis automobilis rodo posūkį ir suka link Kalvelių. Dideliu greičiu atvažiuoja pareiškėjo automobilis ir atlieka lenkimą. Pareigūnas nustatė, kad pareiškėjas sukėlė pavojingą situaciją. Apie tai, kad greitis buvo didelis, nustatė vizualiai iš vaizdo medžiagos. Patys pareigūnai matė tą veiksmą, matosi, kad išsukimas kairiau ir grįžtama į savo eismo juostą. Pareigūnas, įvertinęs aplinkybes ir peržiūrėjęs vaizdo įrašą, padarė išvadą, kad vairavimas pavojingas.
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje AN2-382-606/2018).
Pagal ANK 569 straipsnį nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-531/2018).
ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-503-926/2019).
ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.
Pagal Kelių eismo taisyklių 140.1. punkto nuostatas, lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“. ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, be kita ko numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Nagrinėjamu atveju kilęs ginčas dėl to, ar Pareiškėjas atliko lenkimo manevrą sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109, Pareiškėjo teigimu jis lenkdamas prieš jį staigiai stabdžiusį automobilį nekirto ištisinės linijos.
Iš administracinės nusižengimo bylos bei Institucijos atstovo paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad Institucija surašydama skundžiamą nutarimą iš esmės vadovavosi vien tik policijos vaizdo registratoriaus užfiksuotais duomenimis, o Pareiškėjo greitis nustatytas tik vizualiai. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad filmuojamas vaizdas tamsios paros metu, iš policijos automobilio priekio. Iš minėto vaizdo įrašo matyti, kad Pareiškėjas apvažiuoja prieš jį ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį. Matyti, kad apvažiuojamas automobilis važiuoja arčiau dešinio kelkraščio. Vaizdo įrašas nėra informatyvus, kadangi jame nematoma tiksli Institucijos nurodoma lenkimo vieta, taip pat nematoma ar Pareiškėjo automobilis apvažiuodamas priešais jį važiuojantį automobilį, užvažiavo ant ištisinės kelio ženklinimo linijos. Taip pat iš vaizdo įrašo nematyti, kokie kelio ženklai galiojo įvykio vietoje. Taigi Pareiškėjo skunde išdėstyti motyvai dėl lenkimo vietos ir būdo, byloje esant tik minėtam vaizdo įrašui, negali būti paneigti. Iš vaizdo įrašo nematyti tiksli lenkimo pradžios ir pabaigos vieta ir joje galioję kelio ženklai. Iš vaizdo registratoriaus įrašo nėra galimybės nustatyti Pareiškėjo važiavimo greičio ir atstumo iki apvažiuojamo automobilio, todėl Institucijos atsiliepime nurodomas teiginys, kad pareiškėjas visa laiką važiavo pagrindiniu keliu, nesilaikė saugaus atstumo tarp automobilių, o pamatęs priešais jį važiuojančio automobilio parodytą įspėjamąjį dešinio posūkio signalą, lenkė jį neleistinoje vietoje, laikytinas nepagrįstu. Visgi teismas pažymi, kad nustačius, kad lenkimo manevras buvo atliktas neleistinoje vietoje – sankryžoje, transporto priemonių greitis administracinio nusižengimo konstatavimui įtakos neturi.
Teismo manymu Institucija nenustatė visų būtinų aplinkybių, reikalingų teisingai bylai išspręsti. Kaip matyti, kartu su Pareiškėju įvykio metu važiavo jo žmona, kuri šioje administracinio nusižengimo byloje nebuvo apklausta, taip pat nebuvo apklausti policijos pareigūnai, važiavę policijos tarnybiniu automobiliu ir matę bei fiksavę minėtą įvykį. Teismo manymu, byloje esant aptartiems prieštaravimams būtina apklausti minėtus asmenys, galinčius turėti reikšmingos bylai informacijos, atlikti įvykio vietos apžiūrą, tikslu nustatyti įvykio vietoje galiojusius kelio ženklus, taip pat esant galimybei ištirti policijos vaizdo registratoriaus įrašą, bei nustatyti tikslias įvykio aplinkybes.
Teismas atkreipia dėmesį, kad administracinių nusižengimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai bylą. ANK nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, išsamiai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius nusižengimo sudėtį. (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-652-493/2021)
Visuma nustatytų ir įvertintų faktinių bylos aplinkybių sudaro pagrindą išvadai, kad visos šios aplinkybės, kurios yra reikšmingos bylai visapusiškai ištirti ir teisingam sprendimui priimti, nagrinėjant šią bylą Institucijai, nebuvo ištirtos ir motyvuotai įvertintos, o Institucija, priimdama nutarimą šioje administracinio nusižengimo byloje, pažeidė iš ANK 567 straipsnio 1 dalies, 569 straipsnio 4 dalies kylančius reikalavimus. Šie pažeidimai yra esminiai procesiniai pažeidimai, nes sutrukdė visapusiškai, objektyviai ištirti bylą ir priimti motyvuotą nutarimą, o teismui spręsti dėl nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. spalio 7 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) naikintinas ir byla grąžintina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui papildomam tyrimui atlikti.
Teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r ė :
P. B. (P. B.) skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. spalio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai, atlikusiai administracinio nusižengimo tyrimą, tirti iš naujo.
Nutartis per 20 kalendorių dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus
Teisėja Vaida Sinkevičienė