Nr. DOK-5512

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00849-2018-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. sausio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2023 m. gruodžio 28 d. paduotu atsakovės akcinės bendrovės Lietuvos radijo ir televizijos centro kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 31 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė AB Lietuvos radijo ir televizijos centras padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 31 d. sprendimo peržiūrėjimo. Šiuo sprendimu apeliacinės instancijos teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 5 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovės UAB „Darnu Group“ patikslintą ieškinį patenkino, pripažino 2015 m. rugsėjo 2 d. nekilnojamų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis) nutraukta nuo 2018 m. sausio 22 d. pagal ieškovės 2017 m. gruodžio 21 d. pranešimą, taikė restituciją ir priteisė iš atsakovės ieškovei 5 929 920 Eur bei įpareigojo ieškovę grąžinti atsakovei Sutartimi įgytą nekilnojamąjį turtą, priteisė ieškovei iš atsakovės 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (5 929 920 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tuo atveju, kai jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normos (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios kasacinio teismo suformuotos praktikos.

Atsakovės paduotame kasaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas, ginčo santykiui netinkamai pritaikęs CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus sutarties esminio pažeidimo kriterijus, nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė iš esmės pažeidė Sutartį, todėl ieškovė teisėtai ją nutraukė. Nors apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė pagal Sutartį tikėjosi ir siekė įgyti ne statinius, o teisę į 7,26 ha (± 5 proc.) ploto žemės sklypo dalies nuomą, tačiau nepagrįstai nusprendė, jog: ieškovė neįgijo (neperėmė) šios teisės, t. y. negalėjo išsinuomoti ir neišsinuomojo nurodyto ploto sklypo dalies, neišsinuomojo jos būtent dėl atsakovės kaltės ir nėra pagrindo manyti, kad galėtų išsinuomoti ją ateityje. Padarydamas šias išvadas teismas neįvertino to, kad aptariamo tikslo pasiekimas iš esmės priklausė nuo pačios ieškovės kaip statinių savininkės veiksmų (t. y. kreipimosi į Nacionalinę žemės tarnybą (toliau – NŽT) su prašymu sudaryti žemės sklypo dalies nuomos sutartį) ir nuo NŽT kaip valstybinės žemės patikėtinės veiksmų (t. y. sprendimo atitinkamomis sąlygomis sudaryti arba atsisakyti sudaryti žemės sklypo dalies nuomos sutartį priėmimo), kurie šiuo konkrečiu atveju nebuvo atlikti. Nors 2015 m. pabaigoje pagal ieškovės prašymą valstybinės žemės nuomos procedūra buvo pradėta, tačiau ji niekada taip ir nebuvo užbaigta, dėl to liko neaišku, inter alia (be kita ko) byloje nebuvo nustatyta, ar NŽT 2017 m. gruodžio 21 d. (t. y. ieškovės pranešimo dėl Sutarties vienašalio nutraukimo pateikimo atsakovei dieną) būtų sutikusi ir ar šią dieną sutiktų sudaryti žemės sklypo dalies nuomos sutartį bei kokio ploto sklypo dalį pagal ją išnuomotų statiniams eksploatuoti. Atsakovė nedalyvavo ir net neturėjo teisės dalyvauti valstybinės žemės nuomos procedūroje, kaip nors paveikti šią procedūrą, jos eigą, rezultatus, nepaisant to teismas būtent ją pripažino kalta ir atsakinga už ieškovės turėtų lūkesčių į žemės sklypo dalies nuomą neišsipildymą. Kvalifikuodamas atsakovės tariamai padarytą pažeidimą teismas nepagrįstai nepasirėmė šioje byloje priimtuose ir jau įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose konstatuotu faktu, jog teisė į konkretaus dydžio žemės sklypo dalį apskritai priklausė pačios ieškovės rizikos sričiai. Ieškovei tenkanti (jai priskirta) rizika sprendime nepagrįstai „perkvalifikuota“ į atsakovės neteisėtus veiksmus;

2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015 suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės, kad tais atvejais, kai dėl restitucijos taikymo tarp šalių atsiranda piniginė prievolė, yra pagrindas taikyti CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir priteisti kreditoriui iš skolininko procesines palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 6 proc. metines palūkanas, skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, nes tą dieną atsakovė neturėjo pradelstos piniginės prievolės ieškovei. Atsakovės prievolė grąžinti (sumokėti) ieškovei 5 929 920 Eur sumą atsirado ir tapo vykdytina tik nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo taikyta restitucija, priėmimo ir įsiteisėjimo dienos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl teisės normų taikymo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). 

        Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovei akcinei bendrovei Lietuvos radijo ir televizijos centrui (j. a. k. 120505210) 16 403 (šešiolika tūkstančių keturis šimtus tris) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. gruodžio 27 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. SW0192.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai        Alė Bukavinienė

        Gražina Davidonienė

        Antanas Simniškis