Civilinė byla Nr. A2-681-153/2009;
pirmosios instancijos teismo teisėjas Algis Vieraitis;
procesinio
dokumento kategorija: 122.1., 122.3, 122.5, 124.1.
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gegužės 28 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija, susidedanti iš
kolegijos
pirmininkės Galinos Blaževič,
kolegijos
teisėjų Raimondo Buzelio ir Egidijaus Tamašausko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo
R. S. atskirąjį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės
teismo 2009 m. vasario 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti jo pareiškimą
dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-241-02/2001 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovams E. G. ir J. R. dėl žalos atlyginimo ir
n u s t a t ė:
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 6 d. nutartimi atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo R. S. pareiškimą
atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-241-02/2001 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovams E. G. ir J. R. dėl žalos atlyginimo.
Teismas nustatė, kad 2001-02-27 Vilkaviškio rajono
apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-241-02/2001 ieškovo R. S. ieškinys atsakovams E. G. ir J. R. dėl žalos atlyginimo buvo paliktas nenagrinėtas dėl jo
paties kaltės. 2001-04-02 apeliacinės instancijos nutartimi minėta šio teismo
nutartis palikta galioti, yra įsiteisėjusi ir daugiau nebeapskundžiama. Pareiškėjas
prašo atnaujinti procesą, tačiau jokių proceso atnaujinimo juridinių pagrindų
ir faktinį pagrindą priimti tokį sprendimą sudarančių aplinkybių nenurodo.
Teismas
nurodė, kad prašymas nagrinėti negali būti priimtas. Prašymas atsisakytinas
priimti kaip nenagrinėtinas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), nes: 1) procesas
aptariamoje byloje užbaigtas procedūrine nutartimi, ieškinys iš esmės
nenagrinėtas ir paliktas be jokio teismo sprendimo, todėl šiuo atveju dėl
galimo aplinkybių pasikeitimo nėra ką peržiūrėti, 2) nuo 2001-02-27 šio teismo
nutarties įsiteisėjimo 2001-04-02 (apeliacinės instancijos nutarties priėmimo
diena) yra praėję daugiau nei 5 metai, šis CPK 368 str. 2 d. imperatyviai
apibrėžtas terminas yra naikinamasis ir negali būti atnaujinamas. Teismas sprendė,
kad ieškovas savo pažeistas teises gali ginti paduodamas naują ieškinį įstatymo
nustatyta tvarka.
Atskiruoju
skundu pareiškėjas R. S. su teismo nutartim nesutiko,
prašė atnaujinti procesą.
Atskirasis
skundas netenkintinas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų
praktiką šios kategorijos bylose, ne vienoje nutartyje yra atskleidęs proceso
atnaujinimo instituto reikšmę bei tikslus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
išaiškino, kad šio civilinio proceso instituto paskirtis yra asmens teisių
apsauga, kad minimos proceso priemonės dažniausiai taikomos tada, kai
suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų
interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, tai yra
instancinės sistemos būdais, kad tokiomis priemonėmis siekiama maksimaliai
užtikrinti, jog nebūtų palikti galioti galimi neteisėti teismo sprendimai
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.
M. ir kt. v. V. ir S. M. prekybos centras, bylos Nr. 3K-7-362/2007; 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. P. v. Vilniaus apskrities viršininko
administracija, bylos Nr. 3K-3-380/2007 ir kt.). Proceso
atnaujinimo instituto tikslas - išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo
teisinių pasekmių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių,
bet ir viešąjį interesą. Proceso atnaujinimas - tai ypatinga įsiteisėjusių
teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kuria siekiama
užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą
įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai nepažeidžia
įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto
teismo sprendimo teisinių pasekmių.
Proceso atnaujinimas CPK XVIII skyriuje nustatytais
pagrindais ir tvarka yra išimtinė teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir
pagrįstumo tikrinimo forma, todėl CPK normos imperatyviai reglamentuoja proceso
atnaujinimo pagrindus ir tvarką
Prašymų atnaujinti procesą priėmimo tvarką
reglamentuoja CPK 370 str. 1 d. nuostatos. Pagal šias normas teismas,
spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar
prašymas atitinka CPK 369 str. nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus
reikalavimus. Konstatavęs, jog šis procesinis dokumentas neatitinka jo formai
ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu jis neapmokėtas žyminiu mokesčiu,
teismas CPK nustatyta tvarka privalo išspręsti jo trūkumų šalinimo klausimą.
Nustatęs, jog yra CPK 137 str. 2 d. 1, 2, 7 ir 8 p. numatyti pagrindai, teismas
turi atsisakyti priimti tokį prašymą.
Iš prijungtos Vilkaviškio
rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-241-02/2001 (b. l. 69) pagal
ieškovo R. S. ieškinį atsakovams E. G. ir
J. R. dėl žalos atlyginimo matyti, kad ši byla nėra
išnagrinėta iš esmės, byla baigta nepriėmus teismo sprendimo, t. y. 2001-02-27
nutartimi palikus ieškovo ieškinį nenagrinėtą 1964 m. CPK 245 str. 5 p. ir 8 p. pagrindu, kas atitinka dabar galiojančio CPK 296 str. 1 d. 5 p. ir
12 p. nustatytus pagrindus. Vilkaviškio apylinkės teismo 2001-02-27 nutartis Kauno
apygardos teismo 2001-04-02 nutartimi palikta nepakeista, yra įsiteisėjusi,
(b. l. 86). Pareiškimas paliekamas nenagrinėtas tuomet, kai prieš iškeliant
bylą esančios ar vėliau atsiradusios aplinkybės neleidžia ginčo priimant
sprendimą išspręsti jau pradėtame konkrečiame procese, tačiau tai nereiškia,
kad tapataus ginčo apskritai negalima pakartotinai nagrinėti. CPK 297 str. 2 d.
yra nurodyta, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimą
palikti nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis su pareiškimu
bendrąja tvarka. CPK 365 str. 1 d. numatyta, kad bylos, užbaigtos
įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujinamas CPK
XVIII skyriaus nustatyta tvarka. Įstatyme vartojama sąvoka „užbaigtose“
suprantama, kai civilinė byla baigiama teismo procesiniu dokumentu, kuriuo
šalių ginčas išspręstas iš esmės, arba kai byla užbaigiama nepriėmus sprendimo
ir nepriklausomai nuo to, ar ginčas išspręstas iš esmės, ir kai suinteresuotas
asmuo netenka teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo. Šiuo atveju pareiškėjui
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2001-02-27 nutartis neužkirto galimybės
paduoti tapatų ieškinį dėl žalos atlyginimo ir tokiu būdu ginti savo pažeistus
interesus. Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad Vilkaviškio rajono
apylinkės civilinėje byloje Nr. 2-241-02/2001 procesas negali būti atnaujinimas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir
teisėtai atsisakė priimti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo CPK 137 str. 2 d.
1 p. pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme.
Pareiškėjui išaiškintina, kad
jis turi teisę pareikšti naują ieškinį dėl žalos atlyginimo laikydamasis
įstatymo nustatytos tvarkos. Savo pažeistoms teisėms ir įstatymų saugomiems
interesams gynti pareiškėjas gali kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės
pagalbos Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
įstatymo nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija, remdamasi
išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos
teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų CPK 329, 330 str.,
dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta, nėra.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., 338 str.,
n
u t a r i a :
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Kolegijos
pirmininkė Galina
Blaževič
Egidijus Tamašauskas