Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [2-6568-467-2011].doc
Bylos nr.: 2-6568-467/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr.2-6568-467/2011

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02136-2011-1

                                                         Procesinio sprendimo kategorijos 27.7., 44.5.2. 

(S)

                                                                                                                    

                                                                      

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. spalio 18 d.

Vilnius

 

 

              Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė,

sekretoriaujant Silvijai Dovgerd,

dalyvaujant atsakovo atstovui adv. padėjėjui Mariui Brasiūnui,

              viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Cinci media“ ieškinį atsakovui N. B. dėl skolos priteisimo,

 

n u s t a t ė :

              Ieškovas BUAB „Cinci media“ 2011 m. liepos 29 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo N. B. 17038,08 Lt nuostolių. Ieškinyje nurodė, jog UAB „Hanza lizingas“ ir UAB „Proto zona“ (dabar - BUAB „Cinci media“) 2007 m. vasario 13 d. sudarė lizingo sutartį Nr.LT046508 dėl automobilio Opel Vectra Caravan išperkamosios nuomos. Sutartyje numatė automobilio vertę su PVM - 12743,28 Eur, turto išpirkimo laikotarpį - 60 mėnesių, t.y. iki 2012 m. vasario 29 d. Atsakovas N. B., būdamas UAB „Proto zona“ direktoriumi, 2008 m. rugpjūčio 18 d. pateikė prašymą UAB „Hanza lizingas“ dėl turto išpirkimo anksčiau laiko. UAB „Hanza lizingas“ 2008 m. rugpjūčio 20 d. pranešime nurodė išpirkimo mokėjimo sumą – 27038,08 Lt. Tą pačią dieną UAB „Proto zona“ automobilį išpirko, sumokėdama nurodytą sumą. UAB „Proto zona“ 2008 m. rugpjūčio 19 d. automobilį pardavė už 10000 Lt. Atsakovas N. B., kaip UAB „Proto zona“ direktorius, sudarydamas sandorį, kuriuo įmonės turtas parduotas per maža kaina, pažeidė CK 2.87 straipsnyje numatytą bendrovės vadovo pareigą veikti sąžiningai, protingai, atidžiai ir rūpestingai, būti lojaliu ir veikti išimtinai bendrovės interesais, t. y. atliko neteisėtus veiksmus. Dėl šių veiksmų bendrovė patyrė 17038,08 Lt nuostolių. Šie nuostoliai yra minėtų neteisėtų veiksmų rezultatas, nes, jei atsakovas nebūtų pardavęs automobilio per maža kaina, UAB „Proto zona“ nebūtų patyrusi nuostolių. Pagal CK 6.248 straipsnį kaltė yra preziumuojama. Todėl atsakovas N. B., atlikęs neteisėtus veiksmus, kuriais UAB „Proto zona“ buvo padaryta žala, šią žalą privalo visiškai atlyginti (CK 2.87 str. 7 d., 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2 d.).

              Atsakovas N. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog UAB „Proto zona“, sumokėdama UAB „Hanza lizingas“ 27038,08 Lt, įvykdė savo įsipareigojimą pagal lizingo sutartį sumokėti turto išpirkimo kainą, galimybių ginčyti tokio dydžio kainos mokėjimą nebuvo. Likutinė vertė, kurią UAB „Proto zona“ sumokėjo UAB „Hanza lizingas“, nėra automobilio rinkos kaina ir negali būti tokia laikoma bei ja negali būti grindžiamas žalos bendrovei padarymo faktas ar dydis. Automobilis jo pardavimo metu buvo sugedęs, be to buvo gerokai apgadintas jo odinis salonas. Atsižvelgiant į šiuos automobilio defektus ir jų pašalinimo kaštus (15083,86 Lt), automobilis buvo parduotas už 10000 Lt. Ši kaina ir laikytina rinkos kaina. Ieškovas nepagrįstai automobilio likutinę (išpirkimo) vertę pagal lizingo sutartį laiko automobilio rinkos kaina, o tariamus nuostolius apskaičiavo, matematiškai atėmęs iš išpirkimo mokėjimo sumos automobilio pardavimo kainos dydį, todėl ieškovas žalos fakto ir dydžio neįrodo. Priešingai, nei teigia ieškovas, atsakovo iniciatyva - panaikinti įmonės įsipareigojimus lizingo įmonei sumažino įmonės finansinius įsipareigojimus 10000 Lt suma. Jei automobilis nebūtų buvęs parduotas, būtų egzistavęs visos apimties finansinis įsipareigojimas lizingo bendrovei, o automobilis bendrovei tuo metu nekūrė jokios pridėtinės vertės. Todėl automobilio pardavimo sandoris įmonei buvo naudingas, o ne žalingas. Atsakovas buvo ne tik UAB „Proto zona“ direktorius, bet ir akcininkas, todėl buvo suinteresuotas, kad visi bendrovės sandoriai duotų didžiausią įmanomą naudą.

              Teismo posėdyje ieškovo atstovas nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant; atsakovo atstovas palaikė atsakovo atsiliepime į ieškinį pateiktus argumentus ir prašė ieškinį atmesti.

              Ieškinys atmestinas.

              Pareikštu ieškiniu ieškovas BUAB „Cinci media“ administratorius įrodinėja, kad atsakovas N. B., eidamas UAB „Proto zona“ direktoriaus pareigas, sudarė sandorį, kuriuo įmonės turtas – automobilis Opel Vectra Caravan parduotas per maža kaina, todėl atliko neteisėtus veiksmus, t.y. pažeidė pareigą veikti sąžiningai, protingai, atidžiai ir rūpestingai, būti lojaliu ir veikti išimtinai bendrovės interesais. Ieškovas teigia, kad, atsakovui išpirkus automobilį iš UAB „Hanza lizingas“ už 27038,08 Lt ir kitą dieną jį pardavus trečiajam asmeniui už 10000 Lt, UAB „Proto zona“ buvo padaryta 17038,08 Lt žala, kurią atsakovas ir turėtų atlyginti. Atsakovas su ieškiniu nesutinka, neigdamas patį žalos atsiradimo faktą.

              Bylos duomenys tvirtina, kad UAB „Hanza lizingas“ ir UAB „Proto zona“ (dabar - BUAB „Cinci media“) 2007 m. vasario 13 d. sudarė lizingo sutartį Nr.LT046508 dėl automobilio Opel Vectra Caravan išperkamosios nuomos. Sutartyje numatė automobilio vertę su PVM - 12743,28 Eur, turto išpirkimo laikotarpį - 60 mėnesių, t.y. iki 2012 m. vasario 29 d. Atsakovas N. B., būdamas UAB „Proto zona“ direktoriumi, 2008 m. rugpjūčio 18 d. pateikė prašymą UAB „Hanza lizingas“ dėl turto išpirkimo anksčiau laiko. UAB „Hanza lizingas“ 2008 m. rugpjūčio 20 d. pranešime nurodė išpirkimo mokėjimo sumą – 27038,08 Lt. Tą pačią dieną UAB „Proto zona“ automobilį išpirko, sumokėdama nurodytą sumą. Pagal finansinio lizingo sutartį lizingo bendrovė įsigyja kliento nurodytą turtą, už jį sumokėdama kliento ir trečiojo asmens sulygtą kainą, po to klientas moka lizingo bendrovei periodines įmokas lizingo sutartyje nustatytais terminais, o išmokėjęs visą kainą įgyja teisę perimti nuosavybės teisę į lizingo sutarties objektą (CK 6.567 straipsnis). Ribotos galimybės naudotis turtu arba negalimumas juo naudotis, susijęs su turto sugadinimu, techniniu, juridiniu arba ekonominiu netinkamumu, nekeičia kliento įsipareigojimų, atsirandančių iš sutarties (lizingo sutarties 3.10 punktas – b.l. 10), nes klientas visiškai ir besąlygiškai atsako už turto išsaugojimą (lizingo sutarties 3.11 punktas – b.l. 10, CK 6.571 straipsnis). Tokiu būdu, nepriklausomai nuo automobilio rinkos kainos, lizingo sutarties galiojimo laikotarpiu UAB „Proto zona“, norėdama perimti automobilio nuosavybės teises, privalėjo sumokėti lizingo bendrovei lizingo sutartyje numatytą likutinę automobilio kainą ir lizingo sutarties sąlygų nustatyta tvarka apskaičiuotas palūkanas. Konkrečiu atveju UAB „Proto zona“ pasinaudojo teise išpirkti automobilį anksčiau laiko – pateikė prašymą (b.l. 13), lizingo bendrovė sutiko ir paskaičiavo mokėtiną sumą (b.l. 14), kurią sudarė 26395,86 Lt likutinė automobilio vertė ir 642,22 Lt palūkanos, bendrovė šią sumą sumokėjo (b.l. 16) ir buvo įformintas lizingo sutarties pabaigos aktas (b.l. 15). Vadinasi, UAB „Proto zona“, atstovaujama direktoriaus N. B. (b.l. 19-20), sumokėdama UAB „Hanza lizingas“ 27038,08 Lt, įvykdė savo įsipareigojimą pagal lizingo sutartį – sumokėti turto išpirkimo kainą, neturėdama galimybių ginčyti tokio dydžio kainos mokėjimo fakto (lizingo sutartis - b.l. 4-12).

              Ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovo 17038,08 Lt žalą, ją paskaičiavo iš likutinės automobilio vertės – 27038,08 Lt, kurią UAB „Proto zona“ sumokėjo lizingo bendrovei, atimdamas 10000 Lt sumą, už kurią automobilis buvo parduotas trečiajam asmeniui I. D. (b.l. 17). Tačiau teismas sutinka su atsakovo atsikirtimais į ieškinį, jog minėta likutinė vertė, kurią UAB „Proto zona“ sumokėjo UAB „Hanza lizingas“, nėra ir negali būti laikoma automobilio rinkos kaina, nes turto išpirkimo kaina yra objektyvus dydis, apskaičiuojamas pagal pradinę turto kainą, lizingo laikotarpį ir taikomas palūkanas, o rinkos vertė yra apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų, po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių ir interesų (LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 13 punktas). Nagrinėjamoje byloje nebuvo paneigtas atsakovo atsikirtimas, jog automobilis kurį laiką iki jo pardavimo buvo nenaudojamas dėl to, kad buvo sugedęs – netinkamai veikė variklio valdymo agregatas ir pavarų dėžė, todėl tinkamam automobilio naudojimui buvo būtina atlikti jo remonto darbus. Iš UAB „Kestauto“ automobilio defekacijos akto (b.l. 35) matyti, jog automobilio remonto sąmata būtų 15083,86 Lt. Atsižvelgiant į viešai skelbiamą informaciją (www.autoplius.lt), kad ginčo laikotarpiu (2008 m. rugpjūčio mėnesį) tokios markės ir modelio (Opel Vectra Caravan 2,0 DTH 75 KW (100 AG), pirmos registracijos metai 2004 – duomenys iš lizingo sutarties specialiųjų sąlygų – b.l. 4) automobilių pardavimo kainos buvo apie 25000 Lt, taip pat į konkretaus automobilio remonto sąmatą, konstatuotina, jog ginčo automobilis buvo parduotas už rinkos kainą, kuri jo pardavimo momentu, atsižvelgiant į techninę būklę, ir buvo apie 10000 Lt. Pažymėtina, jog pagrindinis UAB „Proto zona“ akcininkas (b.l. 21-25) V. M. sutiko su tokia pardavimo kaina (b.l. 35). Be to ir pats atsakovas buvo ne tik UAB „Proto zona“ direktoriumi, bet ir akcininku (b.l. 21-25), todėl mažai tikėtina, jog jis būtų nelojalus bendrovei ar veikęs priešingai jos interesams, kadangi būtent bendrovės akcininkai yra suinteresuoti, jog visi bendrovės sandoriai duotų didžiausią įmanomą naudą (CPK 176 str. 1 d.).

              Ar tam tik­ros ap­lin­ky­bės, su­si­ju­sios su gin­čo da­ly­ku, eg­zis­ta­vo ar­ba ne­eg­zis­ta­vo, teis­mas spren­džia rem­da­ma­sis ti­ki­my­bių pu­siau­svy­ros prin­ci­pu. Jei­gu pa­teik­ti įro­dy­mai lei­džia teis­mui pa­da­ry­ti iš­va­dą, kad yra di­des­nė ti­ki­my­bė, jog tam tik­ri fak­tai eg­zis­ta­vo, ne­gu ne­eg­zis­ta­vo, teis­mas pri­pa­žįs­ta tuos fak­tus nu­sta­ty­tais. Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančius įrodymus, tame skaičiuje ir šalių paaiškinimus procesiniuose dokumentuose bei rašytinius įrodymus, konstatuotina, jog byloje nėra pakankamų ir pagrįstų įrodymų, pagrindžiančių ieškovo nurodytas aplinkybes dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo fakto, dėl ko atsakovui nekyla pareigia atlyginti patirtą žalą ar nuostolius. Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Konkrečiu atveju, atsižvelgiant į paminėtas nuostatas ir aukščiau išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog ieškovas žalos fakto ir dydžio neįrodė, nes nepagrįstai automobilio likutinę (išpirkimo) vertę pagal lizingo sutartį laikė automobilio rinkos kaina, o tariamus nuostolius apskaičiavo matematiškai iš išpirkimo (mokėjimo) sumos atėmęs automobilio pardavimo kainos dydį. Kitų įrodymų ieškiniui pagrįsti ieškovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas ieškinį atmeta.

              Sutinkamai su CPK 98 straipsnio nuostatomis, atsakovui priteistinos išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Viso atsakovas turėjo 3008,08 Lt tokių išlaidų (b.l. 44-45). Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nagrinėjama byla nėra sudėtinga, nedidelės apimties, o nurodyta suma viršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatytus dydžius (jose už atsiliepimo į ieškinį surašymą numatyta 1440 Lt, už vienos valandos dalyvavimą teismo posėdyje – 72 Lt), atsakovui iš viso priteisia 1512 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai nagrinėjamoje byloje apmokėti.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269 ir 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

                            Ieškovo Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Cinci media“ ieškinį atsakovui N. B. dėl 17038,08 Lt skolos priteisimo atmesti.

              Priteisti iš ieškovo Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Cinci media“ (kodas 126342631) atsakovui N. B. 1512 (vieną tūkstantį penkis šimtus dvylika) litų išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

 

Teisėja                                                                                                                Alma Urbanavičienė