Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-207-360/2025

                                                          Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00524-2025-3

                                                          Procesinio sprendimo kategorija 21.11.13

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. U. (V. U.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutarties.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Bylos esmė

1.       Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. spalio 10 d. nutarimu V. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 431 straipsnio 2 dalį 500 Eur dydžio bauda.

2.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose 2025 m. liepos 30 d. gautas Institucijos persiųstas V. U. skundas dėl Institucijos 2022 m. spalio 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-13830-2022 panaikinimo, kuriuo prašoma atnaujinti terminą skundui paduoti. Prašyme dėl termino atnaujinimo nurodoma, kad jis, V. U., nežinojo apie ginčijamą nutarimą, negavo nei protokolo, nei jokios kitos informacijos apie galimą pažeidimą. Taip pat skundu V. U. prašo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nes nepadarytas administracinis nusižengimas, bei paskirtą baudą panaikinti.

3.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. U. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti nagrinėti jo skundą dėl ne teismo tvarka priimto Institucijos 2022-10-10 nutarimo. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad nenustatė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių terminas skundui paduoti turėtų būti atnaujintas, be to, nuo nutarimo priėmimo praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai, todėl atnaujinti terminą skundui paduoti nėra pagrindo.

II.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

4.       Atskiruoju skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. U. prašo: išnagrinėti jo skundą (esant reikalui išreikalauti papildomus prašomus įrodymus), panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo nutartį ir grąžinti bylą į apylinkės teismą klausimui iš esmės spręsti arba panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo nutartį ir priimti naują nutartį atnaujinti skundo padavimo terminą tikrai dėl svarbių priežasčių, panaikinti administracinio nusižengimo nutarimą nes nepadarytas ANK pažeidimas, nutraukti ANK teiseną, neskirti jokios baudos ir ją panaikinti, papildomai įsitikinti dėl pažeidimo fakto buvimo apskritai, ir ar tai atitinka 431 str. 2 d. ar l d. ir patikrinti galiojančia ANK redakcija ir jos taikymo teisėtumą iš esmės arba galimo pareigūnų piktnaudžiavimo, arba grąžinti nagrinėti galimo minėto pažeidimą priėmusiai institucijai užtikrinant mano visas teises, be to, jei teismas pritartų ir matytų papildomų aplinkybių išsiaiškinimo būtinybę surengti žodinį teismo posėdį ir suteikti galimybę man jame dalyvauti nuotolinėmis prisijungimo priemonėmis iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo, galimai institucijai surašiusiai administracinio nusižengimo nutarimą leisti savanoriškai panaikinti administracinio nusižengimo protokolą ir/ar nutarimą, įvertinus visas aplinkybes ir netaikyti paskirtos baudos ją panaikinti, bei leisti pateikti savo poziciją ir leisti pasinaudoti savo visomis kitomis teisėmis, kurias numato ANK ir tik po to priimti teisėtą nutarimą arba jį palikti panaikintą. Be to, prašo priimti prašymą-skundą ir galimai papildomai kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą, dėl visų aplinkybių išsiaiškinimo dėl galimo prieštaravimo konstitucijai. Papildomai prašo pripažinti informaciją susijusią su jo baudžiamuoju procesu pripažinti nevieša, siekiant apsaugoti jo privatų gyvenimą, vadovaujantis ANK 570 str.

4.1.                      Atskirajame skunde nurodoma, jog ANK 431 straipsnio l ir 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už SEAKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymą. Aptariamos teisės normos pažeidimas konstatuojamas tik nustačius konkrečių SEAKĮ nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Taigi, aptariamo reikalavimo įteikimas transporto priemonių savininkams (valdytojams) ar juridinio asmens vadovui, ar kitam atsakingam asmeniui yra būtina sąlyga administracinei atsakomybei kilti. Tai yra administracinio nusižengimo byloje įrodinėtina aplinkybė. Nurodo, jog aiškinant ANK 431 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą kartu su SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta pareiga ir ANK 2 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, darytina išvada, kad, transporto priemonės savininkui (valdytojui) arba juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui negavus pareigūno reikalavimo nurodyti Administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, ir apie tokią pareigą nežinant, iš jo negali būti reikalaujama ir įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad jis pagal ANK 431 straipsnį neatsako, nes jo veikoje nėra subjektyviosios pusės požymio - kaltės. (LAT nutartis 2024- 05-08 Nr. ANB-482-4-68-3-00757-2023-7).

4.2.                      Apeliantas skunde nurodo, jog akivaizdu, kad vien fakto, kad Institucijos pranešimas dėl duomenų pateikimo buvo išsiųstas elektroninio pašto adresu, nepakanka pripažinti, kad nubaustasis buvo tinkamai informuotas apie pareigą pranešti, kas naudojo transporto priemonę, kadangi negauta jokių duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad jis gavo Institucijos siųstą pranešimą. Be to, apeliantas pažymi, jog net nemato, kokiais konkrečiai kanalais, datomis, tokia užklausa jam buvo išsiųsta. Todėl iš esmės nutarimas naikintinas administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina. Nurodoma, jog nagrinėjamu atveju aktualaus reikalavimo įteikimą reglamentuoja ANK 573 ir 611 straipsniai. Institucija turi teisę reikalavimą transporto priemonės savininkui (valdytojui), šiuo atveju - juridinio asmens vadovui, siųsti vienu iš ANK 573 straipsnio l dalyje nurodytų būdų, tarp jų ir elektroniniu paštu. Tačiau, sistemiškai vertinant minėtas ANK normas, matyti, kad šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo reglamentavimas skirtas užtikrinti, kad administracinio nusižengimo byloje dalyvaujantiems asmenims tie dokumentai būtų tinkamai įteikti, tai matyti ir iš ANK 573 straipsnio pavadinimo. Valstybės institucijos ir pareigūnai turi imtis priemonių, kad ši norma nebūtu taikoma formaliai, o užtikrintų realias ir efektyvias administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančių asmenų, ypač administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teises, kadangi tokiam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-11-2015, 2AT-27-976/2015 ir kt.). Tokia nuostata atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktiką, pagal kurią administracinių nusižengimų procesas paprastai pripažįstamas baudžiamuoju Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos prasme (2008 m. lapkričio 4 d. sprendimas byloje Balsytė-Lideikietiė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 72596/01). Nurodo, jog analizuojant teismų praktiką, susijusią su tinkamu dokumentų įteikimu baudžiamosiose bylose, matyti, kad įstatymu įtvirtintas reikalavimas neapsiriboja formaliu dokumento išsiuntimu, o reiškia faktą, kad asmuo yra tinkamai informuotas, ir garantijas, kad jis galės pasinaudoti savo teisėmis. Tad, nors BPK ir nustato galimybę asmeniui apie teismo posėdį pranešti ne šaukimu, o pranešimu, teismas turi įsitikinti, jog asmeniui apie teismo posėdį pranešta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13-654/2023). EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad formalus pranešimo išsiuntimas, neįsitikinus, kad jis pasieks pareiškėją tinkamu laiku. negali būti laikomas tinkamu pranešimu (2016 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Buterlevičiūtė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42139/08). Mano, jog aptarta praktika suteikia pagrindą daryti išvadą, kad ir administracinių nusižengimų bylose Institucija neturėtų apsiriboti formaliu reikalavimo pateikti duomenis SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu) išsiuntimu, o privalo imtis priemonių įsitikinti, kad procesinis dokumentas - pranešimas apie administracinį nusižengimą su reikalavimu pateikti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, buvo įteiktas aptariamoje normoje išvardytiems asmenims. Tuo labiau kad, kaip jau buvo paminėta, aptariamo reikalavimo įteikimas transporto priemonių savininkams (valdytojams) ar juridinio asmens vadovui, ar kitam atsakingam asmeniui yra būtina sąlyga administracinei atsakomybei kilti ir tai yra administracinio nusižengimo byloje įrodinėtina aplinkybė.

4.3.                      Apeliantas pabrėžia, jog ANK įpareigoja institucijas (pareigūnus) veikti aktyviai aiškinantis administracinius nusižengimus. ANK 567 straipsnyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio l dalis), būtent Institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą (ANK 567 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024). Nurodo, jog akivaizdžiai negalėjo pasinaudoti savo teisėmis pagal įstatymą: susipažinti su bylos medžiaga; dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus; pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, pašto siunta arba tiesiogiai administracinio nusižengimo tyrimą atliekančiam pareigūnui, teismui ar kitai administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai paaiškinimus nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka; pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus; pareikšti prašymus ir nušalinimus; naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba. Pažymi, jog tikrai laikėsi nustatytos teisenos tvarkos ir nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nes net minimaliai neturėjo galimybės jomis pasinaudoti apskritai. Atkreipia dėmesį į tai, kad jei Institucijos surašiusios nutarimą atstovas būtų paskyręs atvesdinimą jo atveju, ar net paiešką, tai jis tikrai būtų sužinojęs apie jo buvimą kituose teisminiuose procesuose ar dabar buvimą kalėjime iš Policijos departamento, o be to, tai įrodo, kad surašantis protokolus tarnautojai tai atlieka tik formaliai ir galimai piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi ar galimai per dideliu darbo krūviu, patys pasyviai naudojasi jiems įstatymo nustatytomis priemonėmis, (ANK 595 str., 596 str.), o ypatingai kai norima skirti tokią didelę baudą ir esant tokioms aplinkybėms, tikrai tokiomis teisėmis reikėtų naudotis net privalomai, nors to ir nenumato kodeksas, bet jis numato galimybes ir parodo apskritai požiūrį į tokį darbą, jei kalbama, jog asmenys turintis teisę paduoti skundą turi operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, tai kodėl tokie patys standartai netaikomi pareigūnams surašantiems protokolus ir nurodymus.

4.4.                      Apeliantas pažymi, jog pagal ANK įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, taip pat išgauti jo ir kitų administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir parodymus smurtu, grasinimais ir kitokiomis neteisėtomis priemonėmis. Nurodo, jog administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta įvairiais pagrindais, nes galimai buvo pasiremta melagingais įrodymais (nors jų net nematė), be to galimai buvo piktnaudžiaujama iš pareigūnų pusės, dėl ko galėjo būti priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas, taipogi kai kurios aplinkybės galėjo būti nežinomos ir pareigūnams ir galimai esu nekaltas, ir žinoma, kad tokio dydžio bauda (ir visiškos galimybės ja sumažinti negalėjimas) tai akivaizdžiai esminis materialiosios teisės pažeidimas, papildomai buvo grubiai pažeistos proceso teisės, nes jis, V. U.,  negalėjo pasinaudoti nei viena savo teise, dėl to tai turėjo įtakos neteisėtiems nutarimams priimti. Atkreipia dėmesį į tai, kad panašaus pobūdžio situacijose Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pripažino pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ar jos papildomus protokolus, nes šie pažeidimai pagal pobūdį ir sunkumą kelia pagrįstų abejonių dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn ir besitęsiantys pažeidimai galėjo būti ištaisyti tik atnaujinus bylą. Apelianto manymu, galimai galėtų būti padaryti pažeidimai kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir dėl šio prieštaravimo kyla pagrįstų abejonių dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn ir besitęsiantys šio asmens teisių ar laisvių pažeidimai gali būti ištaisyti tik atnaujinus bylą. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad vien prieiga prie kompiuterio, kad būtų galimybė surašyti šį prašymą yra ribota, todėl tai irgi nėra paprasta, be to reikia turėti lėšų spausdinimui, išsiuntimui, todėl procesas tikrai užtrunka, bet vis tiek atsakingai bando realizuoti savo teises net būnant absoliučiai sudėtingoje situacijoje.

5.       Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. U. atskirąjį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartį be pakeitimų.

III.                      Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

6.       Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis (ANK 656 straipsnio 2 dalis). Šiame kontekste paminėtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas apygardos teisme tikrinamas tik vertinant apylinkės teismo sprendimo atsisakyti atnaujinti Institucijos nutarimo apskundimo terminą teisėtumą ir pagrįstumą, tuo tarpu skundo argumentai dėl Institucijos nutarimo panaikinimo ar pakeitimo, taip pat dėl bylos atnaujinimo, kreipimosi į Konstitucinį teismą nėra šio atskirojo skundo dalykas.

7.       Skundą nagrinėjantis teismas, dar kartą įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis teisės normomis, reglamentuojančiomis terminų skundams paduoti tvarką, sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino esamą situaciją ir pagrįstai atsisakė priimti V. U. skundą dėl Institucijos nutarimo.

8.       ANK 623 straipsnyje įtvirtinta, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. ANK 626 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad apylinkės teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kai skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti arba prašymas atnaujinti nustatytą skundo padavimo terminą nebuvo patenkintas.

9.       Pažymėtina, kad aukščiau paminėta ANK 626 straipsnio 3 dalies 2 punkte išdėstyta nuostata nors ir suteikia teisę prašyti atnaujinti terminą, tačiau tuo pačiu ir įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise naudotis operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai ir užkerta kelią procesą tęsti neribotą laiką, piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad terminų laikymasis yra būtina sąlyga proceso veiksmų efektyvumui. Proceso veiksmų atlikimas įstatymo numatytais terminais neabejotinai užtikrina proceso teisėtumą, todėl įstatyme nustatyti terminai negali būti laisvai interpretuojami ar pažeidžiami. Visų pirma, procesiniai terminai įpareigoja teismą veikti operatyviai, jie turi užtikrinti, kad bylos nagrinėjimas nebus vilkinamas, kad teismo procesas bus greitas. Be to, procesiniai terminai įpareigoja ir proceso dalyvius – proceso greitumas priklauso ir nuo to, kaip jie laikosi nustatytų terminų, ar nepiktnaudžiauja savo teisėmis. Proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai reikalauja užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama proceso dalyviams suteiktomis teisėmis. Kiekvienas asmuo yra atsakingas už tinkamą savo teisių įgyvendinimą, o pažeistos teisės gali būti ginamos tik tuo atveju, jei asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas procesinių veiksmų atlikimo terminus, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujintas tik išimtiniais atvejais, jei jo praleidimo priežastys buvo tikrai svarbios. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui realizuoti teisę kreiptis į teismą, kuriomis galima pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį ir kurios yra patvirtintos įrodymais.

10.       Skunde apygardos teismui administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, kad elektroniniu paštu siųstų dokumentų jis negavo ir teigia, jog Institucija nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad dokumentai jam būtų įteikti bei neįsitikino, ar jį, V. U., pasiekė jam siųsti dokumentai. Apygardos teismas negali sutikti su tokiais skundo argumentais. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad už ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą V. U. priimtas 2022-10-10 Institucijos nutarimas. Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad minėtas Institucijos nutarimas V. U. išsiųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) šio procesinio dokumento priėmimo dieną, t. y. 2022-10-10, 15.05 val. Taigi V. U. buvo tinkamai informuotas apie Institucijos nutarimo priėmimą, nes elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) nustatytas iš administracinių nusižengimų registro. Institucijos nutarime V. U. išaiškinta nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo tvarka, aiškiai nurodant, kad skundas dėl Institucijos nutarimo administracinių nusižengimų byloje gali būti paduotas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos. Nepaisant minėtos aplinkybės, skundas dėl Institucijos nutarimo per ANK numatytą 20 kalendorinių dienų terminą, skaičiuotiną nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos, Institucijoje nebuvo gautas, duomenų apie tai, kad Institucijos siųstas nutarimas būtų išsiųstas neteisingu elektroninio pašto adresu, byloje nėra. Nagrinėjamu atveju skundas dėl Institucijos nutarimo ir prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą apylinkės teismui buvo paduotas tik 2025-07-30, t. y. ANK nustatytą imperatyvų apskundimo terminą praleidus beveik trejus metus.

11.        Teismų praktikoje nurodoma, kad tais atvejais, kai procesiniai dokumentai yra siunčiami registruose nurodytu ir veikiančiu el. paštu, nesant nustatytų objektyvių kliūčių pranešimui pasiekti adresatą, įteikimas galiojančiu elektroniniu paštu laikytinas tinkamu ir nereikalauja jokio gavimo patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-511/2024, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-367-873/2024). Pažymėtina, jog asmuo, pateikęs savo elektroninio pašto adresą valstybės institucijoms, turi būti pakankamai atidus ir rūpestingas, todėl vien tik faktas, jog asmuo netinkamai vykdo savo pareigą tikrintis oficialų savo elektroninį paštą, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog šiuo atveju buvo pažeistos V. U., kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, procesinės teisės.

12.       Atsakant į skundo argumentus apie bylos atnaujinimą, pažymėtina, kad šiuo atveju, kaip jau minėta šios nutarties 6 punkte, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas apygardos teisme tikrinamas tik vertinant apylinkės teismo sprendimo atsisakyti atnaujinti Institucijos nutarimo apskundimo terminą teisėtumą ir pagrįstumą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinio nusižengimo byla, užbaigta įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi, gali būti atnaujinta ANK XXXVIII skyriuje numatytais pagrindais ir tvarka. ANK 660 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių (ANK 658 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktai) paduodamas institucijai, kurios pareigūnas pradėjo administracinio nusižengimo teiseną, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo tos dienos, kai sužinota ar turėjo būti sužinota apie šias aplinkybes. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą šio kodekso 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais pagrindais paduodamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui per tris mėnesius nuo nutarimo ar nutarties administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos.

13.       Pažymėtina, kad procese dėl Institucijos nutarimo apskundimo termino atnaujinimo neturi esminės reikšmės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. U. atskirojo skundo argumentai, kad nėra duomenų, jog apskritai buvo padarytas administracinis nusižengimas ir kad būtent jis padarė aktualų administracinį nusižengimą. Tai yra bylos ar atnaujintos bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Šiame procese reikšmingos tik aplinkybės, kurios sutrukdė pareiškėjui skundą paduoti laiku, tačiau iš skundo turinio matyti, jog tokių aplinkybių V. U. iš esmės nenurodė. Konstatavus, kad procesiniai dokumentai V. U. įteikti nepažeidžiant ANK 573 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nėra pagrindo iš naujo svarstyti Institucijos 2022 m. spalio 10 d. nutarimo apskundimo termino atnaujinimo klausimą.

14.       Apygardos teismas, įvertinęs aptartų aplinkybių visumą ir apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad naikinti skundžiamos nutarties atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartis paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. U. atskirasis skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso     656 straipsnio 5 dalimi, 6 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a :

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. U. atskirojo skundo netenkinti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas                                                 Savinijus Katauskas