Nr. 1S -284-334-2017

                                                                Teisminio proceso Nr. 1-77-1-00175-2012-4

                                                               Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                               1.1.14; 2.10.12; 2.14.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 27 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė ,

Sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,

Dalyvaujant prokurorei Rimai Matulionienei,

Asmens, kurio atžvilgiu taikoma priverčiamoji medicinos priemonė gynėjui advokatui Arvydui Peneliui,

Asmens, kurio atžvilgiu taikoma priverčiamoji medicinos priemonė atstovei  šeimos narei motinai V. V.,

neviešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi  D. V., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjo advokato Arvydo Penelio (toliau – Atstovas) skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl D. V. stacionarinio stebėjimo ir gydymo sustiprinto stebėjimo sąlygomis pratęsimo,

n u s t a t ė :

1. 2013-05-30 Panevėžio apygardos teismo nutartimi D. V., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis gydymas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje griežto stebėjimo sąlygomis. 2015-06-04 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis D. V. buvo pakeistas į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis. 2016-06-02, 2016-12-02, 2017-06-02 to paties teismo nutartimis priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis buvo pratęsta. 
2. Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi, buvo tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl D. V. stacionarinio stebėjimo ir gydymo sustiprinto stebėjimo sąlygomis pratęsimo.
3.  Skundu Panevėžio apygardos teismui pareiškėjas skundžia Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį, prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį ir stacionarinį stebėjimą pakeisti į ambulatorinį stebėjimą.
4. Atstovas nurodo, kad D. V. turi imbecilumą, t.y. protinis atsilikimas, kuriuo nėra susergama ar nesusergama, nes su juo yra gimstama, todėl nėra aišku kokio rezultato siekiama tęsiant gydymą ne nuo ligos, o nuo žmogaus prigimties, t.y. nuo įgimtos silpnaprotystės. Pareiškėjas mano, kad D. V. buvimas VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje savo esme yra bevaisis, bereikšmis ir gali būti prilygintas žmogaus kankinimui. Be to pareiškėjas dar kartą pažymi, kad atsižvelgiant į D. V. neįgalumą yra normalu, kad jis nesupranta ir niekada nesupras, kad yra padaręs kokią nors nusikalstamą veiką, Skunde teigiama, kad teismo išvados dėl D. V. socialinio pavojingumo yra tik prielaidos, o prielaidomis grįsti sprendimą baudžiamojoje byloje negalima. Pareiškėjas nurodo, kad dar 2016 m. sausio 19 d. Rokiškio teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte (toliau - Ekspertizės aktas) yra nurodyta, jog D. V. gali būti pavojingas visuomenei esant jo psichikos sutrikimo paūmėjimui. Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvadoje nėra jokių duomenų apie D. V. psichikos sutrikimo paūmėjimus, todėl akivaizdu, kad jo socialinis pavojingumas yra menamas ir nepagrįstas konkrečiais byloje esančiais duomenimis. D. V. palaiko glaudžius ryšius su motina, todėl nesant jokių duomenų apie  D. V. pavojingumą visuomenei, nėra pagrindo tęsti priverstinį gydymą, o D. V. priežiūra, siekiant reguliuoti emocijas ir disforijos protrūkius, gali pasirūpinti jo motina.
5. Teismo posėdyje atstovas advokatas Arvydas Penelis ir atstovė V. V. prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.
6. Skundas atmetamas.
7. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiama 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi pagrįstai D. V. pratęsė priverčiamųjų medicinos priemonių – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis – taikymą, todėl tenkinti Atstovo skundą nėra pagrindo.
8. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir BPK 405 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.
9. Vertinant asmens psichinę būklę, teismui reikalingos specialios žinios. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartimi D. V. paskirtas stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, nustačius vidutinį sunkumo protinį atsilikimą ir pripažinus jį nepakaltinamu dėl padarytos nusikalstamos veikos. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo D. V., pagrįstai rėmėsi šios ligoninės 2017 m. lapkričio 9 d. Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo (toliau – Komisija) medicininės apžiūros išvada Nr. 562, kurioje nurodoma, kad stebimu laikotarpiu D. V. psichikos būklė buvo nepakankamai stabili, klinikoje išlieka išreikšti afektiniai svyravimai, disforijos protrūkiai, labai silpna impulsų kontrolė, ne visada sutinka vartoti jam skiriamus medikamentus. Atstovo teiginys, jog 2016-01-19 Ekspertizės akte padaryta išvada, kad D. V. gali būti pavojingas visuomenei tik esant psichikos sutrikimo paūmėjimui, pirmos instancijos teismo sprendimo nepaneigia. Iš Ekspertizės akto išvadų taip pat matyti, kad D. V. dėl psichikos sutrikimo gali su aplinkiniais elgtis agresyviai. Minėtoje Komisijos išvadoje taip pat nurodyta, kad jis yra nerimastingas, nesiorientuoja laike, nemoka skaityti, skaičiuoti, nerašo, intelektas žemas, vartoja keiksmažodžius, nesupranta kodėl jis turi būti ligoninėje, abejingas nusikaltimui, prasmingam kontaktui sunkiai prieinamas dėl intelekto patologijos. Jo emocijos primityvios, neadekvačios, mąstymas konkretus, mažai produktyvus, socialiniai ryšiai geri. Pirmiau aptartos aplinkybės neleidžia konstatuoti, kad D. V. psichikos būklė pagerėjo tiek, kad išnyko jo pavojingumas ir dėl padarytų veikų pavojingumo bei jo psichikos sutrikimo D. V. nebereikia stebėti ir gydyti stacionare. Apygardos teismas nesutinka su Atstovo argumentais, kad jo motina V. V. gali tinkamai pasirūpinti jo priežiūra ir vaistų vartojimu, siekiant reguliuoti D. V. emocijas ir disforijos protrūkius. Nors D. V. socialiniai ryšiai yra geri, tačiau remiantis tuo, kad D. V. ne visada sutinka vartoti jam skiriamus medikamentus, o jo psichikos būklės akivaizdaus pagerėjimo nenustatyta, teismas neturi pagrindo manyti, kad atsiradus priešiškiems santykiams tarp D. V. ir jo motinos V. V., dėl nustatyto psichikos sutrikimo bus užtikrintas D. V. taikomas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
10. Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad priverčiamąja medicinos priemone užtikrinama pavojingą veiką padariusio asmens sveikatos apsaugos, gydymo bei kiti svarbūs interesai. Be to, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė turi būti tokia, kad ne tik užtikrintų pavojingą veiką padariusio asmens interesų apsaugą, bet ir apsaugotų visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmenų pavojingų veikų. Atstovas teigia, kad Komisijos išvadoje nėra nurodytų aplinkybių susijusių su D. V. pavojingumu visuomenei, tačiau apygardos teismas pažymi, kad nors ir nėra tiesioginių faktų apie D. V. sukeltą pavojų visuomenei, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jam pasireiškia afektiniai svyravimai bei disforijos protrūkiai ir jis gali su aplinkiniais elgtis agresyviai, teismas laiko, kad esant psichikos sutrikimų paūmėjimui, jis gali kelti pavojų aplinkiniams. Apygardos teismui nekelia abejonių Komisijos išvada, Komisijos kompetencija ir objektyvumas. Visuma pirmiau aptartų aplinkybių patvirtina tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu D. V. dar reikalingas pastovus stebėjimas bei gydymas, kas darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Apeliacinės instancijos teismui duomenys, paneigiantys Komisijos išvados pagrįstumą, taip pat nėra pateikti, todėl ir nėra pagrindo abejoti šia Komisijos išvada bei apylinkės teismo sprendimu. Jog D. V. sugebės savarankiškai gydytis ambulatorinio stebėjimo sąlygomis, o artimieji tai užtikrins, tokių svarių duomenų nepateikta.
11. Aptartų aplinkybių visuma, patvirtina, kad D. V. psichinė būklė nėra stabili, o jo socialinis pavojingumas nesumažėjęs, todėl priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu yra reikalingas pastovus stebėjimas bei gydymas. Remiantis išdėstytu, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi D. V. pagrįstai pratęsė priverčiamųjų medicinos priemonių – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis taikymą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi

n u t a r i a :

D. V. gynėjo advokato Arvydo Penelio skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                                             Danutė Švitinienė